2025-06-11 Nr. BB-3012-1-01-7-00002-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Stankevičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutarties V. R. ir S. L. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2025-06-11 Nr. BB-3012-1-01-7-00002-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-1994/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00002-2020-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Stankevičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutarties V. R. ir S. L. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 228 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 3 dalis) bei dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų. Teismas prokurorės apeliacinį skundą atmetė iš esmės neįvertinęs prie bylos medžiagos, atliekant dalinį įrodymų tyrimą, pridėtų naujų, bylai teisingai išspręsti itin reikšmingų duomenų - 20 ortofoto nuotraukų iš kurių matyti, kad UAB „M“ veiklos teritorija buvo užteršta atliekomis, taip padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, lėmusią netinkamą faktinių bylos aplinkybių nustatymą.
Taip pat nutartyje neįvertinti apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo G. B. parodymai bei šio asmens parengtos pažymos, kuriose nurodyta, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bankrutavusios įmonės UAB „M“ veiklos teritorija yra užteršta atliekomis. Be to, Vilniaus apygardos teismas nevertino liudytojų R. P., R. M. ir K. S. parodymų. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, vertindamas bendrininkavimo institutą (BK 24 straipsnio 1 dalis) bei nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. L. neinkriminavus BK 300 straipsnio, nėra pagrindo jį pripažinti kaltu padarius ir nusikalstamą veiką, nustatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, sprendžiant nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių egzistavimą išteisintųjų veiksmuose, padarė teisės taikymo klaidą, vertindamas S. L. ir V. R. bendrininkavimą (BK 24 straipsnio 1 dalis), kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių S. L. ir V.
R. susitarimą, realizuojant nusikalstamą sumanymą, veikti kartu. V. R., kaip nurodyta kaltinime, davė neteisėtą nurodymą savo pavaldinei - Vilniaus m. agentūros administravimo specialistei R. P., tuo metu neturėjusiai vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, parengti pažymą, kurią pasirašęs, patvirtino joje neteisingus duomenis, o S. L., būdamas atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, žinodamas apie nesutvarkytas atliekas, šią pažymą pateikė Vilniaus apygardos teismui, siekiant likviduoti UAB „M“, todėl tokie išteisintųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.
Apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos nesilaikant BPK įtvirtinto reikalavimo išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 2 dalis ir 324 straipsnio 6 dalis).
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Šiuo atveju iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą, jo nuomone, neteisingą įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą. Pažymėtina, kad tokie teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Prokuroro kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies pažeidimus, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes skunde nepateikiami teisiniai argumentai, kuriais būtų tiesiogiai pagrindžiamas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padarymas. Kasacinis skundas grindžiamas hipotetiniais teiginiais bei prielaidomis dėl V. R. ir S. L. veiksmų padarant BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas. Į šiuos argumentus atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstant motyvuotas išvadas dėl bylos duomenų nepakankamumo pripažįstant V. R. ir S. L. kaltu padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas.
Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatoriaus pateikiami argumentai neduoda pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas sprendimą, padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Stankevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Artūras Pažarskis
Rima Ažubalytė