2019-12-18 Nr. AB-23970-3-62-3-01982-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-745-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01982-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „K26“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl Sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas UAB „K26“ su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. T-430 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. T-393 „Dėl sutikimo statyti statinius arba užbaigti statinių statybą žemės sklype (duomenys skelbtini), mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos“ galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas).

2019 m. spalio 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki administracinės bylos išnagrinėjimo teisme dienos sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. T-430 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. T-393 „Dėl sutikimo statyti statinius arba užbaigti statinių statybą žemės sklype (duomenys skelbtini), mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos“ galiojimo sustabdymo“ galiojimą.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo UAB „K26“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino ir sustabdė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. T-430 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. T-393 „Dėl sutikimo statyti statinius arba užbaigti statinių statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini), mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos“ galiojimo sustabdymo“ galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad nuosavybės teise valdo 0,5716 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nebaigtą statyti pastatą – viešbutį, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam priklausantį statinį – hidroforinę, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, vietoje apleistų ir nenaudojamų statinių nusprendė statyti naujus viešbučio ir administracinės paskirties pastatus. Naujo pastato projekto autorius architektas Gintautas Natkevičius 2019 m. liepos 20 d. Kauno miesto tarybai pristatė naujo statinio projektą ir prašė leisti naują pastatą statyti mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos. Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-393 sutiko, kad UAB „K26“ teisės aktų nustatyta tvarka parengusi ir suderinusi dokumentus ir gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimą, statytų naujus statinius arba užbaigtų statinių (unikalieji Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini), mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos. Tačiau ginčijamu 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-430 Kauno miesto savivaldybės taryba neterminuotai sustabdė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. T-393 galiojimą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ginčijamo Sprendimo galiojimas jam sukelia neigiamas teisines ir ekonomines pasekmes. Priėmus ginčijamą Sprendimą pareiškėjas neturi galimybės atlikti projektavimo, viešinimo procedūrų, gauti statybos leidimo. Iki šiol pareiškėjas atliko eilę investicinio projekto įgyvendinimo veiksmų, susijusių tiek su statinio projektavimu, tiek su Lietuvos kredito įstaigų finansavimo užtikrinimu, rezultatyviai užbaigė derybas su tarptautiniu viešbučių tinklu „Hilton“. Vadovaujantis tarp pareiškėjo ir tarptautinio viešbučių tinklo „Hilton“ 2019 m. birželio 29 d. sudaryta sutartimi, galutinis statybos darbų užbaigimo terminas – 2022 m. gegužės 31 d., tačiau sustabdžius naujo viešbučio projektavimo procesą, pareiškėjas nesugebės laikytis susitarimo sąlygų, įgyvendinti projekto iki nustatyto termino, atitinkamai patirs finansinius nuostolius, susijusius su viešbučio operatoriaus pasitraukimu, augančiomis statybos sąnaudų kainomis. Pareiškėjo teigimu, nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo egzistuoja reali neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išdėstytus argumentus, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. T-393 pagrindu pareiškėjas pradėjo didelės apimties investicinio projekto (naujo viešbučio statyba) įgyvendinimo procedūras, prisiėmė finansinius įsipareigojimus, sudarė susitarimus dėl investicijų, teismas sprendė, yra pagrįsta tikimybė, kad skundžiamu Sprendimu neterminuotai sustabdžius didelės apimties investicinio projekto vystymą, t. y. nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, pareiškėjas ateityje gali patirti didelius finansinius nuostolius dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, jam bus padaryta didelė finansinė žala.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių, ir nors pareiškėjas dėl konfidencialumo sąlygų prie prašymo nepateikė susitarimo tarp UAB „K26“ ir HILTON WORLDWIDE MANAGE LIMITED ar kitų jo finansinius įsipareigojimus patvirtinančių dokumentų, tačiau teismui nekyla abejonių, kad neterminuotas didelės apimties projekto vystymo sustabdymas sudarytų prielaidas ateityje atsirasti didelės apimties nuostoliams pareiškėjui. Sustabdžius skundžiamą Sprendimą, projektavimo darbai iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo galėtų būti tęsiami, o projektavimo sąnaudų rizika atitiektų pareiškėjui. Projektavimo darbų atlikimas išvengiant projektavimo uždelsimo, leistų pareiškėjui išvengti didelės apimties finansinių nuostolių atsiradimo ateityje dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Ir priešingai - atsakovo teisės atlikti savo funkcijas statybos srityje iš esmės nepasikeis, nes pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. T-393, UAB K26 teisės aktų nustatyta tvarka parengusi ir suderinusi dokumentus, galės statyti naujus statinius arba užbaigtų statinių statybą žemės sklype mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos, tik nepažeisdama Kauno miesto savivaldybės ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti pareiškėjo UAB „K26“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes neegzistavo ir (ar) nebuvo įrodyta nė viena iš šių būtinų sąlygų:1) skundas yra preliminariai (prima facie) nepagrįstas, nes yra pareikštas jurisdikcijos ginčą nagrinėti neturinčiam teismui (skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme); 2) skundas yra preliminariai (prima facie) nepagrįstas, nes pareiškėjas pasirinko neleistiną teisių gynimo būdą – pagal kasacinio teismo praktiką, statytojas negali ginčyti atsisakymo leisti statyti nesilaikant norminių atstumų nuo sklypo ribos; 3) skundžiama nutartimi rizika dėl tikėtinų nuostolių buvo ne nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais, o tiesiog preziumuota, apskritai paneigiant tokios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui egzistavimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo UAB „K26“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. T-430 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. T-393 „Dėl sutikimo statyti statinius arba užbaigti statinių statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini), mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos“ galiojimo sustabdymo“ galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvacijos galima spręsti, kad teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsižvelgęs į pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjas neturi galimybės atlikti projektavimo, viešinimo procedūrų, gauti statybos leidimo. Be to, vilkinant naujo viešbučio paskirties pastato projektavimo ir statybos procesus pareiškėjas ne tik patirs nuostolius, susijusius su viešbučio operatoriaus pasitraukimu, bet ir bus patirti papildomi finansiniai nuostoliai – dėl pasikeitusių statybos kainų pareiškėjas per metus praras apie 2 mln. Eur nuostolių. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo byloje nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartį, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nepritaikius jo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą (nuostolius). Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių galimą nuostolių atsiradimą dėl ginčijamo Sprendimo galiojimo. Taikant proceso šalių interesų pusiausvyros principą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo Sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas būtų neproporcinga, pažeidžianti interesų pusiausvyrą priemonė. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir sustabdė skundžiamo Sprendimo galiojimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartis, priimta byloje R. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2012 m. spalio 11 d. nutartis, priimta byloje V. D. ir K. D. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyrius). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimą, kuriuo sustabdytas sutikimo statyti statinius arba užbaigti statinių statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini), mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos galiojimas. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijas praktiką ginčai, kilę dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo išduoti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytą sutikimą, yra civilinio pobūdžio ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno apylinkės teisme 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo gautas UAB „K26“ ieškinys dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. T-430 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. T-393 „Dėl sutikimo statyti statinius arba užbaigti statinių statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini), mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos“ galiojimo sustabdymo“ panaikinimo, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „K26“ ieškinį, nes Regionų apygardos administraciniame teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „K26“skundą dėl to paties dalyko. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad šiuo atveju kilęs ginčas yra susijęs su civilinio pobūdžio santykiais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovo atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „K26“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė