5db92971-1bde-4804-a67d-db1f9ca82b3e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2351-281/2012Proceso Nr. 3-61-3-00223-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012-08-20Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo           V. M. atstovei Neringai Adomaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. praÅ¡ymÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

             IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas 2010-01-28 teismui padavė skundÄ , kurį patikslino 2010-04-01, praÅ¡ydamas solidariai priteisti jam iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės už priedus ir priemokas neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 1111,70 Lt; iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės už priedus ir priemokas neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 883,41 Lt (1 t., b. l. 2-4, 130-133).

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jam, už laikotarpį nuo 2006-04-30 iki 2006-06-05, tuo metu buvusiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nui, ir už laikotarpį nuo 2006-06-05 iki 2009-02-28, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato pareigÅ«nui, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, buvo iÅ¡mokėtas ne visas darbo užmokestis dėl įstatyme buvusio nustatyto ribojimo. Konstituciniam Teismui 2009-12-11 nutarime pripažinus ribojimÄ mokėti priedų ir priemokų dydį prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti sumokėta reikalaujama priteisti suma.

Mano, kad nagrinėjamoje byloje yra galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas.Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjo atstovė prašė skundÄ tenkinti.     Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus VPK) atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 142-145).PaaiÅ¡kino, kad įstaiga, neiÅ¡mokėdama pareiÅ¡kėjui jo nurodytos darbo užmokesčio dalies, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai.

Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Å¡ių aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo. Pažymi, kad V. M. praÅ¡omos priteisti sumos buvo atskaitytos ir 2006 m., todėl Å¡ioje dalyje už 2006 m. pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Mano, kad Vilniaus VPK Å¡ioje byloje yra netinkamas atsakovas, atsakovu turėtų bÅ«ti tik Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės.Teismo posėdyje atsakovai nedalyvavo.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno VPK), taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose, grindžiamuose iÅ¡ esmės Vilniaus VPK atsiliepime nurodytais argumentais, prašė praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 12-13, 123-125, 150-151). Teismo posėdyje atsakovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Prašymas tenkintinas iš dalies. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas iki 2006-06-05 dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialistu, nuo 2006-06-06 – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialistu. Laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. vasario 28 d. Vilniaus apskr. VPK ir Kauno apskr. VPK pareiškėjui dėl taikyto 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimo nesumokėjo darbo užmokesčio dalies (1 t., b. l. 14-19, 134-137, 149, 154-155).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-30 sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 883,41 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. IÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiÅ¡kėjui priteisė 1 111,70 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus, 2012-02-20 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-30 sprendimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjui V.

M. iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisė 1 111,70 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, panaikino ir perdavė administracinę bylÄ dėl Å¡ios dalies nagrinėti iÅ¡ naujo (2 t., b.l. 43-49).Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas tik dėl Vilniaus apskr. VPK pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies. Atsakovo pateiktos pažymos patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui 2006 m. balandžio mėn. atskaityta 101,40 Lt, o 2008 m. rugsėjo mėn. atskaityta 1010,30 Lt už 2006 m.

I ir II ketvirčius (1 t., b. l. 136-137). Vilniaus apskr. VPK nurodė, kad 2008 m. įvykdytas 2006 m. papildomų priemokų už virÅ¡valandinį darbÄ perskaičiavimas, tikslinant 2006 m. darbo užmokesčio apskaičiavimus (2 t., b. l. 57).              Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23–26 str. nuostatos, kurios, remiantis 4 str. 2 d., yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 d. 2, 3 ir 4 p. nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 d. buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.             2008-12-09 buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 str. pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 261, 431 str. ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 str.

įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., kurio 2 d. numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.             Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Vidaus tarnybos statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Taigi aptartu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.             Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, vienos ar kelių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijos 23 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose (2003-04-29 redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas pareiÅ¡kėjų ginčytÄ teisinį reguliavimÄ kartu su minėtuose Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ priedų ir priemokų ribÄ .

Pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 str. 1 d., negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 str. 2 d. nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.             Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

             Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo motyvais, įstaiga savo darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad dirbant poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bei atliekant papildomas užduotis, virÅ¡ijančias nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nepažeidžiami Ä®statymo 23 str. 2 d. nustatyti apmokėjimo už darbÄ apribojimai. Tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai pareiÅ¡kėjas atliko savo, kaip valstybės tarnautojo, pareigas, tačiau jam 2006-2008 m. nebuvo sumokėtas visas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis.

Tai, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjui buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ . Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009 adm. byloje Nr. A756-1572/2010, 2010-02-20 nutartyje adm. byloje Nr. A756-1572/2010) pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas.Nagrinėjamoje byloje atsakovas Vilniaus apskr.

VPK praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ dalyje dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už 2006 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011, 2011-09-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1331/2011, 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-508/2011, 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-510/2011 pasisakė, kad Å¡ios kategorijos bylose turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų atskiriems reikalavimams.

Darbo kodekso 27 str. 5 d. nustatyta, jog ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų. Civilinio kodekso 1.127 str. 1 d. nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju sužinojimo apie pažeistÄ teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ diena laikoma su darbo užmokesčiu susijusių sumų iÅ¡mokėjimo asmeniui diena. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos.PareiÅ¡kėjas skundÄ padavė 2010-01-28, todėl reikalavimo teisę į nepriemokas turi už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-01-01.

Kaip minėta, 2008 m. pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta dalis priemokų už 2006 m. virÅ¡valandinį darbÄ , pritaikius 70 proc. ribojimÄ . Å ios priemokos buvo perskaičiuotos dėl 2006 m. darbo užmokesčio patikslinimo, kuris atliktas Vilniaus VPK virÅ¡ininko 2008-09-25 įsakymo Nr. 10-TE-487 pagrindu (2 t., b. l. 58). Todėl 2008 m. nepriemokos vertintinos kaip papildomas 2006 m. nepriemokos apskaičiavimas ir jų atžvilgiu senaties terminas skaičiuojamas nuo 2008 m. rugsėjo mėn. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl 2006 m. susidariusios nepriemokos negali bÅ«ti tenkinama, praleidus Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .

 Darbo užmokesčio nepriemokos pareiÅ¡kėjui priteistinos iÅ¡ jo darbovietės, nes Å¡io atsakovo atžvilgiu yra tenkinami reikalavimai analogiÅ¡kose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2010-06-07 Nr. A‑662-1735/2011, 2011-11-14 Nr. A-575-1831/2011). Å ioje byloje atsakovu buvo patraukta, be įstaigos, kurioje pareiÅ¡kėja dirba, taip pat ir Lietuvos valstybė, vadovaujantis CK 6.273 str., nustatančiu, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2010-07-07 Vyriausybės nutarimo Nr. 992 2 p.

2. nustatyta, kad valstybei (Vyriausybei) Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, darbo užmokesčio dalies, neiÅ¡mokėtos pagal priimtus teisės aktus, siejamus su sunkia valstybės ekonomine, finansine padėtimi, kai pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius (skundus, praÅ¡ymus) atsakovu (trečiuoju asmeniu, trečiuoju suinteresuotu asmeniu) įtraukta valstybė (Vyriausybė), atstovauja valstybės institucijos (įstaigos), mokėjusios darbo užmokestį (atlyginimÄ ).Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovų solidariai.

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,                                                                                                                n u s p r e n d ė: pareiškėjo V.

M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. M. iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1010,30 Lt (vienas tÅ«kstantis deÅ¡imt litų trisdeÅ¡imt centų) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Mefodija Povilaitienė