5db5b80e-c9b5-4d6d-b4b3-82eaac3236ea · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-137-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01186-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Investera“ skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4474-467/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ENGINERA“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investera“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „ENGINERA“ ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. birželio 8 d. susitarimus dėl dalies skolos užskaitymo, priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Investera“ 65 435,93 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo visos priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB „ENGINERA“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Investera“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, 2017 m. liepos 21 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančiais ieÅ¡kovės BUAB „ENGINERA“ ir atsakovės UAB „Investera“ 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. birželio 8 d. susitarimus dėl dalies skolos užskaitymo, iÅ¡ atsakovės UAB „Investera“ ieÅ¡kovės UAB „ENGINERA“ naudai priteisė 65 435,93 Eur dydžio skolÄ , 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo priteistos 65 435,93 Eur sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2017 m. birželio 2 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei valstybės naudai iÅ¡ atsakovės priteisė 1 207 Eur dydžio žyminį mokestį.

Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas atsakovės UAB „Investera“ pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės direktoriaus suplanuotos kasmetinės atostogos nėra svarbi priežastis nedalyvauti teismo posėdyje. Tiek vienintelis atsakovo darbuotojas – direktorius T. G., tiek įprastai jį atstovaujantis advokatas Andrius Juonys atostogavo, nebuvo Lietuvoje, todėl neatvykimo priežastis turėtų būti laikoma svarbia.

Atsižvelgiant į tai, teismas negalėjo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ir priimti sprendimo už akių. Be to, 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. birželio 8 d. susitarimai dėl dalies skolos užskaitymo nebuvo faktiÅ¡kai įvykdyti, todėl atsakovės piniginė prievolė nėra sumažėjusi, o susitarimai yra negaliojantys, kaip sudaryti per klaidÄ . Å iuo atveju byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad susitarimų pagrindu atsakovė esÄ turimÄ Ä¯siskolinimÄ atsakovei sumažino 65 435,93 EUR dydžio pinigų suma (kaip nurodyta susitarimuose), t. y. gavo 65 435,93 EUR dydžio piniginės prievolės įvykdymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimas taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 65 435,93 EUR dydžio pinigų sumÄ yra laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu, o sprendimo dalis, pripažįstanti tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , atitinkamai nepagrįsta ir neteisėta.

Atsakovė 2017 m. rugsėjo 8 d. taip pat pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti susitarimÄ niekiniu ir negaliojančiu ab initio, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė BUAB „ENGINERA“ pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiÅ¡kimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo bei atsisakė priimti atsakovės UAB „Investera“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu pripažinti 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. birželio 8 d. susitarimus negaliojančiais, tačiau laikosi pozicijos, kad tarp Å¡alių sudaryti minėti susitarimai nėra faktiÅ¡kai įvykdyti, todėl restitucija nėra galima.

Pirmosios instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutiko, kadangi iÅ¡ pačios atsakovės pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ klientų apyvartos žurnalo nustatė, jog, sudarant 2016 m. gegužės 2 d. susitarimÄ atsakovė buvo skolinga ieÅ¡kovei 57 142,53 Eur sumÄ , o Å¡alims sudarant 2016 m. birželio 8 d. susitarimÄ debeto ir kredito likutis sudarė 8 293,40 EUR. 2016 m. gegužės 2 d. susitarime, konstatavus, kad atsakovė buvo skolinga ieÅ¡kovei 57 142,53 Eur sumÄ ir to paties susitarimo 1.2.2 punktu patvirtinus, kad atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovei – pasibaigė atsakovės turtinė prievolė 57 142,53 EUR sumai.

Atitinkamai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės 2016 m. birželio 8 d. sudarytame susitarime, konstatavus, kad atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovei 8 293,40 Eur sumÄ ir to paties susitarimo 1.2.2 punktu patvirtinus, kad atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovei – pasibaigė atsakovės turtinė prievolė 8 293,40 EUR sumai. Tačiau, jei Å¡ios sumos bÅ«tų faktiÅ¡kai sumokėtos, ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi dengti kreditorių reikalavimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. nepažeidžiant kreditorių interesų.

Atitinkamai ieÅ¡kovė taip pat liktų skolinga atsakovei. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog atsakovė nesumažino 65 435,93 Eur dydžio įsiskolinimo ieÅ¡kovei. Å alims atlikus įskaitymÄ , atsakovės prievolė ieÅ¡kovei pasibaigė bendroje 65 435,93 EUR sumoje. Pripažinus sandorius negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu ir pritaikius restitucijÄ , laikė, jog atsakovės prievolė 65 435,93 EUR sumoje nėra pasibaigusi. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovės pareiÅ¡kime dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nenurodoma jokių naujų aplinkybių ir nepridedama naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovė žinojo, kad vyks parengiamasis posėdis, negalėjo tikėtis, kad teismas atidės teismo posėdžio datÄ , be to, savalaikiai buvo priimta nutartis dėl posėdžio datos neperkėlimo, ji buvo žinoma atsakovei, todėl ji iÅ¡ anksto galėjo pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, tam turėjo pakankamai laiko. Be to, pati atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sutinka, jog teismas civilinėje byloje, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, priimtų sprendimÄ už akių.

Taigi, ieÅ¡kovei parengiamojo posėdžio metu praÅ¡ant, teismas pagrįstai priėmė sprendimÄ už akių. Atskirojo skundo argumentai Atsakovė UAB „Investera“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo     2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį bei pareiÅ¡kimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo tenkinti. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus:IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio pateikimo ir apeliantės atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo metu aktualioje CPK 285 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iÅ¡ Å¡alių įrodymai.

BÅ«tent tokiai CPK normai galiojant apeliantė savo atsiliepime sutiko dėl teismo sprendimo už akių priėmimo, todėl sprendimas už akių negalėjo bÅ«ti priimtas ir byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.Apeliantės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ . Byla buvo tik pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje, apeliantė aktyviai bendradarbiavo su teismu, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai, vadovaudamasis nebegaliojančia CPK 246 straipsnio 2 dalies redakcija, sprendė, jog apeliantės vadovo nurodyta negalėjimo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje priežastis (suplanuotos kasmetinės atostogos) nelaikytina svarbia.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, nepagrįstai apribojo apeliantei galimybę pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius apeliantės atsikirtimus į ieÅ¡kinį ir sprendimÄ už akių iÅ¡imtinai grindė ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais bei vieninteliu kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovės pateiktu raÅ¡ytiniu įrodymu.Ginčo susitarimų pasiraÅ¡ymo metu jokios Å«kinės operacijos ar Å«kiniai įvykiai atsakovės buhalterinėje apskaitoje nėra atvaizduoti, todėl įskaitymai faktiÅ¡kai nėra ir nebuvo įvykę.IeÅ¡kovė BUAB „ENGINERA“ pateiktame atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje CPK 285 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje (galiojusioje ginčijamo sprendimo už akių priėmimo metu) nėra įtvirtinta, jog esant pateiktiems į bylÄ abiejų Å¡alių įrodymams, byla turi bÅ«ti nagrinėjama pagal bendrÄ sias ginčo taisykles. Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentÄ pateikusios) Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino į bylÄ atvykusios Å¡alies – ieÅ¡kovės, pateiktus įrodymus bei atsakovės argumentus iÅ¡dėstytus atsiliepime į ieÅ¡kinį. Pasikeitus CPK          285 straipsnio 2 dalies normos taikymui, atsakovės skunde nurodoma teismų praktika ginčo klausimu nebėra aktuali.Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panaÅ¡Å«s atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose, todėl Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi pagrįstai sprendė, kad atsakovės vadovo atostogos nėra pakankamai svarbi priežastis atidėti parengiamÄ jį posėdį, Å¡i nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti.

Atsakovė, žinodama apie 2017 m. liepos 20 d. paskirtÄ teismo posėdžio datÄ bei 2017 m. liepos 10 d. nutartį, kuria atsakovės nurodoma negalėjimo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje priežastis pripažinta nesvarbia ir paskirta teismo posėdžio data nebuvo pakeista, sÄ moningai neatvyko į civilinės bylos nagrinėjimÄ , nors žinojo apie galimas neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, be to, pati atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį, nurodė, kad sutinka, jog teismas civilinėje byloje, esant CPK 285 straipsnio nustatytiems pagrindams, priimtų sprendimÄ už akių.Atsakovė turėjo galimybę įrodymus pateikti ne tik su atsiliepimu į ieÅ¡kinį, bet ir su pareiÅ¡kimu dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, prieÅ¡ieÅ¡kiniu (nors prieÅ¡ieÅ¡kinis ir nebuvo priimtas) ir netgi su Å¡iuo skundu, tačiau jų nepateikė, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės teiginiai yra deklaratyvÅ«s. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis,       338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiÅ¡kimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl atsakovės pasyvumo Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitÄ ir veiksmingÄ civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų iÅ¡sprendimÄ . Laikydamiesi Å¡ių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 straipsnio 2 dalis).Proceso operatyvumo, ekonomiÅ¡kumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sÄ Å¾iningos Å¡alies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas bÅ«tų kuo greičiau iÅ¡spręstas.

Ä®gyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebÅ«tų gaiÅ¡inamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rÅ«pintis proceso skatinimu, jo operatyvumu.Neigiamų procesinių padarinių taikymas Å¡alims už neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį – įstatymų leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti Å¡alis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Viena iÅ¡ tokių priemonių sprendimo už akių priimamas pasyviosios Å¡alies atžvilgiu (CPK           285 straipsnio 1 dalis).

CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodytos sÄ lygos, kurioms esant vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu gali bÅ«ti priimamas sprendimas už akių, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyti ribojimai sprendimo už akių priėmimui. Sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių (CPK         285 straipsnio 1 dalis).

Å iuo atveju sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas, kai bÅ«dama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimÄ , Å¡alis nevykdo procesinės pareigos rÅ«pintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimÄ . Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).

PareiÅ¡kimo peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių padavimas yra vienintelis bÅ«das pasyviajai Å¡aliai paÅ¡alinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017).Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimÄ , spręstina, jog vienintelis sprendimo už akių priėmimo pagrindas yra vienos iÅ¡ Å¡alių pasyvumas, t. y. nepagrįstas nepateikimas bylÄ nagrinėjančiam teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo procesinio dokumento arba neatvykimas į teismo posėdį, todėl bÅ«tina tokį Å¡alies elgesį įvertinti.CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas atsakovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Teismas neatvykimo priežasčių svarbÄ Ä¯vertina atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadijÄ , atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Nustatęs, jog atsakovas ir jo atstovas į teismo posėdį atvyko ne dėl svarbių priežasčių, teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu CPK nustatyta tvarka priima sprendimÄ už akių. Jeigu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimÄ , arba bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

Toks reglamentavimas iÅ¡ esmės sietinas su teismo pareiga užkirsti keliÄ proceso vilkinimui, Å¡alių pareiga nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, veikti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, laiku pasirÅ«pinti atstovavimu ir kitomis pareigomis (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio       5 dalis).Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovei apie parengiamÄ jį teismo posėdį, vyksiantį 2017 m. liepos 20 d. buvo praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovei pateikus praÅ¡ymÄ atidėti paskirtÄ parengiamÄ jį teismo posėdį motyvuojant tuo, jog atsakovės UAB „Investera“ direktorius tuo metu atostogaus ir bus iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, bei kartu nepateikus Å¡ias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi jo netenkino.

Teismas nurodė, jog atsakovės praÅ¡yme dėstomos aplinkybės nelaikytinos svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Pažymėtina, jog esant senam CPK 246 straipsnio 2 dalies reglamentavimui, galiojusiam iki     2017 m. liepos 1 d., atostogos buvo laikomos nesvarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Tačiau po 2017 m. liepos 1 d. pasikeitus minėto straipsnio redakcijai, tokios nuostatos neliko, ir kiekvienu konkrečiu atveju Å¡alies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumÄ privalo įvertinti teismas.Pirmosios instancijos teismui 2017 m. liepos 20 d. vykusiame teismo posėdyje nustačius, kad atsakovei apie posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai ir esant atmestam praÅ¡ymui dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, ieÅ¡kovės atstovui pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ atsakovei už akių, kaip to reikalauja CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatos, sprendė, kad egzistuoja CPK 285 straipsnio   1 dalyje nurodytos aplinkybės sprendimui už akių priimti.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, nepraleisdama įstatymu nustatyto termino pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Kartu su pareiÅ¡kimu atsakovė pateikė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas, iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovės vadovas T. G. yra vienintelis pastovus darbuotojas įmonėje, o taip pat ir informacijÄ apie atsakovės vadovo T. G. ir jo Å¡eimos suplanuotus skrydžius 2017 m. liepos 8 d. kryptimi Ryga – Milanas ir 2017 m. liepos 23 d. kryptimi Milanas – Ryga, kuriems bilietai buvo įsigyti dar 2017 m. vasario 20 d.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas praÅ¡yme dėl teismo posėdžio atidėjimo įvardijamÄ priežastį, kliudančiÄ Ä¯monės vadovui atvykti į 2017 m. vasario 20 d. vyksiantį posėdį – iÅ¡vykimÄ iÅ¡ anksto suplanuotų Å¡eimos atostogų – Å¡iuo konkrečiu atveju nepagrįstai įvertino kaip nepateisinančiÄ neatvykimo liudijančiÄ apelianto ketinimus vilkinti procesÄ (neatvyko į parengiamÄ jį posėdį, bei nepasirÅ«pino tinkamu atstovavimu), dėl ko nutartimi netenkino atsakovės pareiÅ¡kimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju yra reikÅ¡minga aplinkybė, jog nuo 2017 m. liepos 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas (TAR, 2016 m. lapkričio 17 d., 2016-26956), kuriuo buvo pakeista CPK 246 straipsnio 1 dalis, panaikinant pavyzdinį nesvarbių priežasčių sÄ raÅ¡Ä bei nurodant, jog neatvykimo priežasčių svarbÄ Ä¯vertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadijÄ , ieÅ¡kovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos proceso eiga leidžia įsitikinti, kad apeliantė nenusiÅ¡alino nuo dalyvavimo procese ir / ar rÅ«pinimosi proceso eiga, teikė procesinius dokumentus (atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį) bei raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

PraÅ¡ymÄ dėl teismo posėdžio atidėjimo apeliantė pateikė iÅ¡ anksto, gerokai prieÅ¡ teismo posėdį, nors jame nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Taip pat į teismo posėdį atvyko atsakovės įgaliotas asmuo, kuris taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl teismo posėdžio atidėjimo bei UAB „Investera“ direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymÄ Nr. 2 Dėl kasmetinių atostogų, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė ir Å¡iuo atveju buvo pasyvi, atvirkščiai ji rÅ«pinosi ir savo atstovavimu, nors atstovavimas buvo ir netinkamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovui nebuvo leista atstovauti atsakovę dėl atstovimo trÅ«kumų, tačiau nesuteikta galimybė paÅ¡alinti juos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į atsakovės atliktus veiksmus bei pastangas tiek iÅ¡kėlus civilinę bylÄ teisme, tiek priėmus sprendimÄ už akių, nelaiko atsakovės elgesio pasyviu, taip pat pasireiÅ¡kiančiu piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis ar teisminio nagrinėjimo vilkinimu nurodytų aplinkybių kontekste vien dėl to, jog atsakovė neatvyko į pirmÄ jį parengiamÄ jį teismo posėdį ir jį dėl iÅ¡ anksto suplanuotų atostogų prašė atidėti. Dėl sprendimo už akių priėmimo CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali bÅ«ti priimtas tik dėl tų ieÅ¡kinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo praneÅ¡ta CPK nustatyta tvarka.

Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentÄ pateikusios) Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtÄ CPK 285 straipsnio          2 dalyje nustatytÄ nuostatÄ . Teismas Å¡iuo atveju ne tik vertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes bei teismui pateiktus įrodymus, tačiau ir atsakovės (neatvykusios Å¡alies) atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes bei rėmėsi atsakovės pateiktu įrodymu (apyvartos žiniaraščiu), t. y. vertino, lygino Å¡alių pozicijas bei tyrė abiejų Å¡alių byloje pateiktus įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog esant tarp Å¡alių ginčui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir teismui nustačius bÅ«tinybę vertinti ne tik atvykusios į teismo posėdį Å¡alies (ieÅ¡kovės) argumentus ir įrodymus, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į CPK        285 straipsnio 2 dalyje numatytÄ ribojimÄ vertinti tik atvykusios Å¡alies įrodymus, priėmė sprendimÄ už akių pažeisdamas sprendimo už akių instituto taikymo sÄ lygas bei tikslÄ .

Tokiais savo veiksmais pirmosios instancijos teismas suvaržė atsakovės teisę į bylos nagrinėjimÄ apeliacinėje instancijoje, kadangi pareiÅ¡kimo peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių padavimas yra vienintelis bÅ«das pasyvia pripažintai Å¡aliai paÅ¡alinti savo neatvykimo į teismo posėdį padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime yra nurodęs, kad formaliojo įrodymų vertinimo sÄ vokos negalima aiÅ¡kinti kaip reiÅ¡kiančios, esÄ teismas neprivalo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilinęs. Å i nuostata taip pat neaiÅ¡kintina ir kaip įpareigojanti priimti sprendimÄ už akių net ir tuo atveju, kai, teismo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.

Net esant visoms Civilinio proceso įstatyme nustatytoms sÄ lygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia (liet. be kita ko) teisingumo bei protingumo principais, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar priimti sprendimÄ už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Dėl procesinės bylos baigties Esant Å¡ioms aplinkybės, darytina iÅ¡vada, kad teismas nagrinėjamu atveju neatvykus atsakovei (jÄ atstovauti atvykus netinkamam atstovui) į teismo posėdį, negalėjo priimti sprendimo už akių, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – sprendimÄ už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su apeliantės pateiktais įrodymais, galinčiais turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nėra reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimÄ už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                      Romualda Janovičienė