Legislator Case Law & Legislation
5db16ace-1ba3-45f7-92ac-e677e2784a78 AI generated

5db16ace-1ba3-45f7-92ac-e677e2784a78 · Kauno apygardos teismas

Case Number 5db16ace-1ba3-45f7-92ac-e677e2784a78
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant ieÅ¡kovei J. Ž., jos atstovui advokatui V. M. atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei L. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės J. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-01597-528/2009 pagal ieÅ¡kovės J. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui R. B. dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

5db16ace-1ba3-45f7-92ac-e677e2784a78 · Kauno apygardos teismas:            IeÅ¡kovė J. Ž. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jai teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas – butÄ ((duomenys neskelbtini) ) pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja Å¡io buto pirkimo-pardavimo sutartį, laikantis sÄ lygos, kad buto pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ (2 t., b. l. 6-9).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-534-153/2011;

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Baškienė,

Procesinio dokumento kategorijos: 121.1,121.15,121.21,121.22, 30.6.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                                       Â

            SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, Vaidai Andruškevičiūtei,

dalyvaujant ieškovei J. Ž., jos atstovui advokatui V. M. atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei L. G.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės J. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-01597-528/2009 pagal ieÅ¡kovės J. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui R. B. dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, n u s t a t ė :

           IeÅ¡kovė J. Ž. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jai teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas – butÄ ((duomenys neskelbtini) ) pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja Å¡io buto pirkimo-pardavimo sutartį, laikantis sÄ lygos, kad buto pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ (2 t., b. l. 6-9).

IeÅ¡kovė nurodė, kad 1990-08-07 Kauno m. mero sprendimu jai, kaip benamių asociacijos narei, buvo suteiktas butas name Savanorių pr. 239, buto numeracija keitėsi, o 1990-09-25 sudaryta nuomos sutartis, tačiau gyventojų ten neregistravo, nes namas buvo avarinės bÅ«klės; 1994 m. namo savininkei buvo atstatytos nuosavybės teisės ir grÄ Å¾intas laisvas butas, o kitus butus nuspręsta grÄ Å¾inti, kompensavus ten gyvenusiems nuomininkams; gyvendama bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , ji ne kartÄ kreipėsi dėl turėto buto privatizavimo, bet jai neleido, nes namas avarinės bÅ«klės, nors jis toks nebuvo, vėliau įtrauktas į grÄ Å¾intinų namų sÄ raÅ¡Ä ; kaip grÄ Å¾intino namo nuomininkė ji buvo įtraukta į eilę lengvatiniam kreditui gauti, o savivaldybė jÄ perkėlė į jaunų

Å¡eimų eilę ir pasiÅ«lė butÄ (duomenys neskelbtini)  pažadėjusi jį suteikti nuosavybėn, kai bus atliktas

turėto buto įvertinimas. Kol nebuvo atliktas įvertinimas, ji iÅ¡ turėto buto nesikraustė, laukė įvertinimo, buto perdavimo akto ir grÄ Å¾intino namo nuomininkams priklausančios garantijos įvykdymo, nes tik įvykužius garantijÄ nuomos sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta; butas (duomenys neskelbtini)  jai buvo suteiktas 1999 m. ir pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 4 d. jis buvo pirkimo-pardavimo objektas, todėl savivaldybė turėjo jÄ informuoti apie nuomininkams priklausančias teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad jos nuomos sutartis grÄ Å¾intiname name nėra laikina, o jos teisė suvaržyta; apie savo teisės privatizuoti butÄ pažeidimÄ ji sužinojo 2007 m., kai jÄ savivaldybė informavo, jog jai nebus suteikta garantija, nes ji iÅ¡vykusi iÅ¡ buto, todėl mano, jog ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. GrÄ Å¾intinų namų nuomininkams turi bÅ«ti taikomas specialus įstatymas, kuris numato, kad nuomininkus galima iÅ¡keldinti tik visiÅ¡kai įvykdžius valstybės numatytas garantijas; ji nėra privatizavusi pagal butų privatizavimo įstatymÄ jokio buto, o kiekvienas pilietis gali įsigyti butÄ nuosavybėn. Ji visÄ laikÄ gyveno grÄ Å¾intiname name, todėl nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui jos teisė turi bÅ«ti ginama pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.; dėl buto (duomenys neskelbtini) , privatizavimo ji kreipėsi 2007-09-20 ir tai buvo pirmasis toks praÅ¡ymas dėl Å¡io buto privatizavimo.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad ieÅ¡kovė gyvena bute (duomenys neskelbtini), nuomos pagrindais, Å¡is butas jai suteiktas 1999-10-12 sprendimu, jo pagrindu sudaryta nuomos sutartis, ieÅ¡kovė su dukra ten deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; ieÅ¡kovė buvo įtraukta į jaunų asmenų eilę kaip viena auginantį nepilnametį vaikÄ , o apsigyvenimo bute (duomenys neskelbtini) pagrindo nėra ginčijusi; ieÅ¡kovė iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) nebuvo iÅ¡keldinta, tačiau ji, gyvendama bute (duomenys neskelbtini) , neatlaisvino ir nepridavė turėto buto. Butų privatizavimo įstatymas numatė buvusių savininkų ir nuomininkų teises aprÅ«pinant juos gyvenamosiomis patalpomis, o kadangi ieÅ¡kovė buvo aprÅ«pinta gyvenamosiomis patalpomis, tai jai negalėjo bÅ«ti kompensuota už ankstesnes patalpas. 1994 m. grÄ Å¾inus namÄ savininkams, jiems natÅ«ra buvo perduotas tik vienas laisvas butas, todėl nebuvo kilusi pareiga iÅ¡duoti garantijas nuomininkams. IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl pažeistos teisės, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė tokiÄ teisę įgijo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ar dėl objektyvių aplinkybių negalėjo jos įgyvendinti, arba kad atsakovas tÄ teisę pažeidė. Dėl buto privatizavimo ieÅ¡kovė kreipėsi 2007-09-10, o į teismÄ dar vėliau, todėl ji praleido terminÄ galimai teisei ginti. Neįgyta teisė negali bÅ«ti pažeista ir teismo apginta. Ankstesnės bylos tarp Å¡alių nagrinėjimo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nevertino faktinių aplinkybių, o ieÅ¡kovė neinformavo teismo apie bylos nagrinėjimo laikotarpiu jai suteiktÄ butÄ . Suteikus ieÅ¡kovei butÄ (duomenys neskelbtini) , jai neiÅ¡liko teisė gyventi (duomenys neskelbtini) , nes 1964 m. CK numatė, jog, apsigyvenus kitoje gyvenamojoje patalpoje, nuomos sutartis nutrÅ«ksta ir jos nereikia nutraukti, kadangi nuomotis galima tik vienÄ savivaldybei

priklausančiÄ patalpÄ . IÅ¡ neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų – neteisėto buto užėmimo –

negalėjo atsirasti teisė lengvatine tvarka pirkti butÄ (duomenys neskelbtini) . Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 str. leidžia užbaigti pradėtas procedÅ«ras, o ieÅ¡kovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo įgijusi tokios teisės, todėl nesanti teisė negalėjo bÅ«ti pažeista.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m.

spalio 28 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. Ž. valstybei 36,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių

dokumentų įteikimu.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės teisę privatizuoti jos nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini) , Paramos bÅ«stui įsigyti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Teismas nurodė, kad su ieÅ¡kove Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos

sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini) , sudaryta 1999-10-23, praÅ¡ymÄ leisti privatizuoti šį butÄ ieÅ¡kovė

pateikė 2007-09-20, o Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikas pasibaigė 1998-07-01, vadinasi Butų privatizavimo įstatyme nustatyto privatizavimo objekto nuomininke ieÅ¡kovė tapo Å¡io įstatymo galiojimo laikui jau pasibaigus, todėl pagal Butų privatizavimo įstatymÄ buto (duomenys neskelbtini) , negalima pripažinti privatizavimo objektu, o ieÅ¡kovės tinkamu privatizavimo subjektu, turinčiu teisę privatizuoti butÄ , iÅ¡reiÅ¡kusiu valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise ir atlikusiu per įstatyme nustatytÄ terminÄ bÅ«tinus Å¡iai teisei įsigyti veiksmus. Paramos bÅ«stui įsigyti įstatymo

12 str. 1 d. 2 p. norma nėra savarankiÅ¡kas butų privatizavimo pagrindas, nes ja siekiama sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu užbaigti pradėtÄ ir nebaigtÄ turto privatizavimo procedÅ«rÄ .

Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė turi teisę lengvatine tvarka privatizuoti jai

iÅ¡nuomotÄ socialinį bÅ«stÄ â€“ butÄ (duomenys neskelbtini) , Paramos bÅ«stui įsigyti įstatymo 12 str. 1 d. 7 p.

pagrindu. IeÅ¡kovė nuo 1990-09-05 buvo buto valstybinio ir visuomeninio butų fondo name (duomenys neskelbtini) , nuomininkė (1 t. b.l .6, 30, 31, 41, 42). Kadangi minėtas namas buvo įtrauktas į grÄ Å¾intinų namų sÄ raÅ¡Ä , tai šis ieÅ¡kovės nuomojamas butas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ nebuvo privatizavimo objektu. 1999 m. spalio mėn.

ieÅ¡kovei buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini) , tačiau ne kaip savininkams grÄ Å¾inamo (grÄ Å¾into) namo

nuomininkei, bet kaip valstybės paramÄ gyvenamÄ ja patalpa apsirÅ«pinti pageidaujančiam asmeniui pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ (dabar Paramos bÅ«stui įsigyti įstatymas) (1 t. b. l. 33-35, 94). 1999-10-06

pažymoje dėl gyvenamųjų patalpų(duomenys neskelbtini)  išnuomojimo yra nurodyta, kad ieškovė gyvena

grÄ Å¾intiname name, tačiau Å¡i aplinkybė nurodyta kaip sÄ lyga, kuriai esant ieÅ¡kovė turėjo teisę gauti valstybės paramÄ , o ne garantija grÄ Å¾intino namo nuomininkei (1 t. b. l. 35). IeÅ¡kovė nepaneigė, kad, sudariusi sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) ,

apsigyveno tame bute, tuo adresu deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (1 t. b. l.39). Tai, kad ji iÅ¡vyko iÅ¡ buto (duomenys

neskelbtini)  patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai ir fotonuotraukos, kurios nors ir darytos 2007 m., tačiau akivaizdžiai paneigia ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimÄ , kad ji iÅ¡ to buto nėra iÅ¡sikėlusi, nes iÅ¡ baldų bei kitų daiktų bÅ«klės ir kiekio akivaizdu, jog tie baldai ir daiktai nebenaudotini, o tose patalpose seniai negyvenama (1 t. b. l.36, 37, 72). IeÅ¡kovei iÅ¡vykus iÅ¡

gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) , ji prarado teisę į Å¡iÄ savivaldybės nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ

patalpÄ , be to, pagal 1990-09-25 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties antros dalies „f“ punktÄ ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi, keldamasi su Å¡eima iÅ¡ vienos gyvenamosios patalpos į kitÄ , atlaisvinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktÄ tvarkingas gyvenamÄ sias patalpas su jų įrenginiais. Tai, kad ieÅ¡kovė su nuomotoju nesurašė ir nepasirašė gyvenamosios patalpos perdavimo akto nereiÅ¡kia, jog ji neprarado teisės į gyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-927/2000 pripažino neterminuota jos nuomos sutartį, nurodė apie garantijas nuomininkams gyvenamųjų namų grÄ Å¾inimo savininkams atveju, todėl nuomos sutartis turi bÅ«ti vykdoma, nepaneigia ieÅ¡kovės teisės praradimo į butÄ (duomenys neskelbtini) , jai iÅ¡vykus gyventi į butÄ (duomenys neskelbtini) , nes tokios teisės praradimas numatytas įstatyme. Kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, 1994 m. namo (duomenys neskelbtini) , savininkams buvo grÄ Å¾inta tik buto Nr. 2A laisvos patalpos, o ieÅ¡kovės nuomotos patalpos tame name buvo grÄ Å¾intos savininkams natÅ«ra tik 2004 m. ir, kol jos nebuvo grÄ Å¾intos, nebuvo pagrindo grÄ Å¾intino namo nuomininkams teikti valstybės garantijas.

Teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o nesant pažeistos teisės, ieÅ¡kinio senatis nėra prasidėjusi (CK 1.124-1.127 str.).

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti – pripažinti teisę

privatizuoti butÄ , (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto

savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove Å¡io buto pirkimo-pardavimo sutartį, laikantis sÄ lygos, kad jo pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ , prašė priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nesivadovavo Konstitucinio Teismo priimtomis nuostatomis, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Butų privatizavimo įstatymÄ , Nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymÄ , nukrypo nuo

Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikos. Taip pat teismas nepagrįstai pripažino, kad teisė

įsigyti savo nuomojamÄ butÄ nuosavybėn nebuvo pažeista, dėl to nėra pagrindo pripažinti teisę jį privatizuoti, nes apeliantė domėjosi ir siekė apginti savo teises, tačiau jos buvo pažeistos, ir nei valstybės garantijos, nei teisė privatizuoti lengvatine tvarka jai nebuvo suteikta, todėl buvo pažeista ir turėtų bÅ«ti ginama. Apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindė aplinkybėmis ir argumentais, nurodytais ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje. Skunde nurodė Å¡iuos motyvus:

1) teismas neteisingai teigė, kad ieÅ¡kovė nebuvo grÄ Å¾intino namo nuomininkė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nuo 1990 m. rugpjūčio7 d. gyvena (duomenys neskelbtini)  nuomos sutarties pagrindu, keitėsi tik buto numeracija, ieÅ¡kovė liko gyventi tame pačiame bute;

2) atkūrus nuosavybės teises savininkams

natÅ«ra į namÄ Â (duomenys neskelbtini) , nuomininkai negalėjo bÅ«ti iÅ¡keldinti iki tol, kol jiems bus teisingai

atlyginta;

3) ieÅ¡kovė pasirinko garantijÄ lengvatinį kreditÄ buto pirkimui. Nors ieÅ¡kovei ir buvo iÅ¡nuomotos kitos gyvenamos patalpos, iÅ¡ buto grÄ Å¾intiname name ji neiÅ¡sikraustė, kadangi nebuvo atliktas buto vertės nustatymas, nebuvo buto perdavimo akto. IÅ¡ grÄ Å¾intino buto ji turėjo bÅ«ti iÅ¡keldinta teismine tvarka. Teismas neteisingai teigia, kad pripažinus nuomos sutartį neterminuota, ieÅ¡kovės nesutikimas iÅ¡sikraustyti, kol nebus atliktas turėto buto įvertinimas ir suteikta garantija, yra neteisėti veiksmai ir neteisėtas buto užėmimas. Konstitucija garantuoja tiek nuosavo, tiek nuomojamo bÅ«sto neliečiamumÄ , todėl net priėmus sprendimÄ dėl gyvenamo namo perdavimo natÅ«ra, kol nėra teismo sprendimo, kad nuomininkas iÅ¡keldintas, nuomininkas ir toliau naudojasi konstitucine bÅ«sto neliečiamumo garantija;

4) ieÅ¡kovė nesutiko, kad ji neįgijo teisės privatizuoti iÅ¡nuomotÄ butÄ . Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad pirkimo-pardavimo objektas taip pat yra savininkams grÄ Å¾inamų (grÄ Å¾intų) gyvenamųjų namų nuomininkams suteiktos patalpos. Remiantis Å¡ia norma, nuomininkai turi teisę privatizuoti ne grÄ Å¾intinas, bet vietoj Å¡ių patalpų, nuomininkams suteiktas kitas gyvenamÄ sias patalpas. IeÅ¡kovei butas (duomenys neskelbtini) suteiktas 1999 m. spalio 25 d., kaip gyvenusiai grÄ Å¾intiname name. IÅ¡nuomotas butas (duomenys neskelbtini) yra tinkamas pagal butų privatizavimo .......???? objektas;

5) ieškovės nuomone ji, taip pat buvo

tinkamas subjektas privatizuoti butÄ (duomenys neskelbtini)  pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str., kadangi Å¡io

įstatymo įsigaliojimo dienÄ , ji nebuvo privatizavusi kito buto.  Jai turi bÅ«ti atnaujintas Butų privatizavimo įstatymo 1 str. nustatytas terminas paraiÅ¡kai privatizuoti ginčo butÄ pateikti, kadangi tai nėra naikinamasis terminas. IeÅ¡kovės įgyta teisė privatizuoti ginčo butÄ nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių, nes vyko ginčas teisme dėl nuomos sutarties nustatymo, ar nuomos sutartis yra laikina, ar ne; Â

6) ieÅ¡kovė turi teisę privatizuoti ginčo butÄ ir pagal Å¡iuo metu galiojančio Paramos įstatymo 12 str. l d. 7 p., kuriame numatyta, kad  savivaldybės gyvenamosios patalpos privatizuojamos, kad jų kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ tais atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas ir kiti teisės aktai susiję su Å¡io įstatymo įgyvendinimu;

 7) ieÅ¡kovė nesutiko, jog ji praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Savivaldybė neįteikė jokio praneÅ¡imo, kad teismo pripažinta ne laikina nuomos sutartis nutrÅ«ko, ar kitaip pasibaigė. Apie savo teisių pažeidimÄ ji sužinojo gavusi Kauno miesto savivaldybės 2007 m. gruodžio

6 d. raÅ¡tÄ Nr. 10-2-2661, kuriame nurodyta, jog valstybės garantija ieÅ¡kovei nebus suteikta. Apie tai, kad nuomos sutartis nutraukta ieÅ¡kovė sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, savivaldybei pateikus atsiliepimÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos argumentus:

1) remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika aiÅ¡kinant ir taikant iki 1998-07-01 galiojusį Butų privatizavimo įstatymÄ , Paramos įstatymÄ ir Å¡ių įstatymų nuostatas konkretizuojančius teisės aktus, atsakovės nuomone, teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal J. Ž. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, remdamasis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais, teisingai ir pagrįstai nustatė, kad paminėtų įstatymų nuostatos nesuteikia

ieÅ¡kovei teisės privatizuoti butÄ (duomenys neskelbtini)  lengvatine tvarka, nes galiojant Butų privatizavimo

įstatymui (iki 1998-07-01) tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo neatsirado teisinis santykis dėl ginčo buto privatizavimo. Ginčo buto (duomenys neskelbtini)  nuomos sutartis su J. Ž. buvo sudaryta tik 1999-10-21, t. y. pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui, todėl Å¡is butas negali bÅ«ti pripažintas tinkamu privatizavimo objektu. J. Ž. negali bÅ«ti pripažinta tinkamu privatizavimo subjektu, kadangi galiojant Butų privatizavimo įstatymui nepradėjo jos nuomojamo buto (duomenys neskelbtini)  privatizavimo procedÅ«ros, neįgijo subjektinės teisės jį privatizuoti lengvatine tvarka, todėl Å¡io buto privatizavimo procedÅ«rÄ pradėti ir jÄ užbaigti Paramos įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, teisinio pagrindo nėra;

           2) ieÅ¡kovė nepagrįstai kildina jos neva pažeistÄ teisę privatizuoti lengvatine

tvarka Å¡iuo metu nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ nuomos teisinių santykių, egzistavusių pagal tarp

jos ir atsakovo pagal 1990-09-25 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir

visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, sudarytÄ su J. B. (Ž.) dėl 13,17 kv. m gyvenamojo

ploto gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini)  (ištaisyta iš „2C ). Minėto buto 1990-09-25 nuomos

sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta remiantis Kauno miesto mero 1990-08-7 potvarkiu Nr. 225, kuriuo Lietuvos benamių asociacijos Kauno skyriui laikinai gyventi avariniame name buvo iÅ¡nuomoti butai Nr. 1, 2, 3, 4, 6, esantys (duomenys neskelbtini) . Pagal Å¡ios nuomos sutarties 2 dalies „f“ punktÄ nuomininkas įsipareigoja <...> keliantis iÅ¡ vienos gyvenamosios patalpos į kitÄ su visa Å¡eima, patuÅ¡tinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktÄ tvarkingas gyvenamÄ sias patalpas ir jų įrenginius. Nuomos teisiniai santykiai pagal paminėtÄ nuomos sutartį pasibaigė tuomet, kai Kauno miesto valdybos 1999-10-12 sprendimo Nr. 1071 „Dėl gyvenamųjų patalpų PrancÅ«zų g. 59 iÅ¡nuomojimo“ 1 p. buvo nuspręsta iÅ¡nuomoti J. B. (Å¡eimoje

2 asmenys) 1 kambario 35,42 kv. bendrojo ploto savivaldybei priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini)  ir Å¡io potvarkio pagrindu su J. B. (Ž.) 1999-10-21 buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kuriÄ J. B. (Ž.) ir jos dukrai buvo neterminuotai suteiktas 35,42 kv. m bendrojo ploto butas (duomenys neskelbtini) . Å iame bute ieÅ¡kovė ir jos dukra 1999-10-28 deklaravo savo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini)  ieÅ¡kovei ir jos dukrai buvo suteiktas pagal Kauno miesto mero 1999-10-06 potvarkį Nr. 283, kaip įtrauktai į 3-čiÄ jÄ eilę (eilės Nr. 138) asmenų, pageidaujančių gauti valstybės paramÄ , teikiamÄ piliečiams apsirÅ«pinti gyvenamosiomis patalpomis pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ (redakcija aktuali nuo 1997-10-21 iki 2000-06-19).

Taigi ieÅ¡kovė nebuvo iÅ¡keldinta iÅ¡ savininkams gražinto buto (duomenys neskelbtini) , o savo laisva valia ir noru pageidavo gauti valstybės paramÄ apsirÅ«pinti kitomis gyvenamosiomis patalpomis ir Kauno miesto mero 1999-10-06 potvarkio Nr. 283 pagrindu sudarė buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kuriame gyvena iki Å¡iol ir siekia teismo tvarka pripažinti jai teisę šį butÄ privatizuoti lengvatine tvarka. Nei 1964 m. LR Civilinio kodeksas, nei Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas (redakcija aktuali nuo 1997-10-21 iki 2000-06-19) nenumatė galimybės vienu metu nuomoti kelias valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas.

IeÅ¡kovei su dukra 1999-10-28 įregistravus atvykimÄ gyventi (duomenys neskelbtini) , nutrÅ«ko buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis ir nuo to laiko ieÅ¡kovė ir jos dukra į anksčiau nuomotas patalpas (duomenys neskelbtini)   nebeturi jokių teisių, nes prarado jas pagal įstatymÄ . IeÅ¡kovė nepateikė teismui Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl atsakovės nuomone, iÅ¡vardintos aplinkybės pakankamos iÅ¡vadai, jog dėl ieÅ¡kovės valios nutrÅ«kus buto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos santykiams, ieÅ¡kovė prarado ir teisę į garantijas, teikiamas nuomininkams, gyvenantiems grÄ Å¾intuose ar grÄ Å¾intinuose savininkams namuose.

 3) kadangi Paramos įstatymo 12 str. 1 d. 2 ir 7 p. nuostatų pagrindu įstatymo leidėjas siekė sudaryti galimybę tik užbaigti Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras Å¡iam įstatymui nustojus galioti, o galiojant Buto privatizavimo įstatymui iki 1998-07-01 ieÅ¡kovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butÄ (duomenys neskelbtini) lengvatinėmis sÄ lygomis pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , todėl Å¡i teisė nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pažeista. Kai subjektinės teisės nėra, negali bÅ«ti ir Å¡ios teisės pažeidimo, kuris galėtų bÅ«ti ginamas teismo tvarka.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , 2010 m. kovo 22 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmetė.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė iki 1998 m. liepos 1 d. neįgijo teisės privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , nes jo nuomos sutartis su ieÅ¡kove buvo sudaryta tik 1999 m. spalio 21 d., t. y. jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybę, kad ginčo butas negali bÅ«ti pripažintas tinkamu privatizavimo objektu, iÅ¡ dalies pripažino ir ieÅ¡kovė, 2007 m. lapkričio 14 d. praÅ¡yme Kauno miesto savivaldybei nurodydama save kitos, nei ginčo butas,

gyvenamosios patalpos (buto, esančio (duomenys neskelbtini) ) nuomininke. Atsižvelgdama į tai, kad buto, esančio (duomenys

neskelbtini) , nuomos sutarties sudarymo momentu Butų privatizavimo įstatymas jau nebegaliojo, teisėjų kolegija sprendė, jog ieÅ¡kovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti šį butÄ , nes jos valia privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas Butų privatizavimo įstatyme nustatytais terminais ir forma ne tik nebuvo, bet ir negalėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta. Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad Paramos bÅ«stui įsigyti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktų taikymo galimybė ginčo atveju nereikÅ¡minga, nes Å¡ių įstatyminių nuostatų pagrindu įstatymų leidėjas siekė sudaryti galimybę tik užbaigti Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras Å¡iam įstatymui nustojus galioti. Kadangi Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieÅ¡kovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tai teisėjų kolegija iÅ¡samiau dėl nurodytų teisės normų taikymo nepasisakė. Pirmiau iÅ¡vardytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų argumentų visumos pagrindu, kartu konstatuodama, kad savo valiÄ lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , ieÅ¡kovė, pateikdama praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkÅ«rimo skyriui, iÅ¡reiÅ¡kė tik 2007 m. gruodžio 7 d., t. y. prieÅ¡ pradėdama teisminį bylinėjimÄ si, teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį panaikino ir perdavė  bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo proceso metu bÅ«tina nepažeisti kitų su Å¡iuo procesu susijusių asmenų teisių ir teisėtų interesų, t.y. grÄ Å¾intinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkų interesų. GrÄ Å¾intinų namų ar butų savininkų ir juose gyvenančių nuomininkų teisių ir interesų apsaugos sistema nuo 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1154 priėmimo bei priėmus 1997 m. liepos 1 d.

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ kito, tačiau iÅ¡liko garantuota nuomininko teisė turėti lygiavertį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ panaÅ¡iomis sÄ lygomis, kurias jis turėjo iki turto grÄ Å¾inimo savininkams proceso pradžios. Kadangi visiems piliečiams buvo suteikta teisė lengvatinėmis sÄ lygomis pirkti vienintelį nuomojamÄ bÅ«stÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , o savininkams grÄ Å¾intinų butų nuomininkai neturėjo galimybės jų privatizuoti, tai, užtikrinant asmenų lygybės įstatymui principo įgyvendinimo tęstinumÄ , įstatymų leidėjas sudarė galimybę privatizuoti kitÄ , vėliau suteiktÄ , gyvenamÄ jÄ patalpÄ .       1998 m. birželio 16 d.

Kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat lengvatų ir garantijų, nustatytų Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme, įstatymu Nr. VIII-792 buvo naujai reglamentuotos garantijos, valstybės suteikiamos gyvenamųjų patalpų, į kurias atkuriamos nuosavybės teisės, nuomininkams (Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalis). Piliečiui natÅ«ra grÄ Å¾inamo namo, jo dalies ar buto nuomininkai turi teisę tik į vienÄ iÅ¡ Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijų (Ä®statymo 2 straipsnis).        Valstybės garantijos galiojimo terminas pasibaigia jÄ Ä¯vykdžius.

Nuomininkas, kuriam suteiktos kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos ar neatlygintinai nuosavybėn perduotos gyvenamosios patalpos, privalo patuÅ¡tinti turėtas gyvenamÄ sias patalpas per vienÄ mėnesį (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 7 dalis). Savivaldybė, suteikdama kitÄ tinkamai įrengtÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkams, gyvenantiems piliečiams natÅ«ra grÄ Å¾intiname name ar bute, privalėjo raÅ¡tiÅ¡kai informuoti nuomininkÄ , ar jis pageidauja, kad jam bÅ«tų suteikta kita gyvenamoji patalpa arba jos dalis bÅ«tų perduota jo nuosavybėn neatlygintinai, ar jam, kaip nuomininkui, pakaks nuomos sutarties pagrindu suteikiamų tinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų.

Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 1990 m. rugsėjo 25 d. iki 1999 m. spalio 21 d. gyveno savininkams grÄ Å¾intino namo, esančio (duomenys neskelbtini).  Jai ir jos dukteriai suteikta kita gyvenamoji patalpa, esanti(duomenys neskelbtini), į kuriÄ ieÅ¡kovė 1999 m. spalio 28 d. persikėlė ir apsigyveno nuomos teisės pagrindu. Atsižvelgiant į tÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovė buvo nuomininkė, kuri gyveno grÄ Å¾intiname savininkams name, jos teisių apsauga turi atitikti tokių asmenų teisių apsaugos ir garantijų sistemÄ , kad ji turėtų galimybę įgyti nuosavybėn kitÄ bÅ«stÄ , savo verte prilygstantį tam, kurį ji turėjo.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų informuota apie tai, kad jai suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos ar jų dalis pagal valstybės suteiktÄ garantijÄ gali bÅ«ti neatlygintinai perduotos jos nuosavybėn, o likusiÄ dalį ji privalės iÅ¡sipirkti įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismai, atmesdami ieÅ¡kovės reikalavimÄ

pripažinti jos teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo

įstatymÄ , turėjo apsvarstyti, ar jos reikalavimui patenkinti netaikytinos Kompensacijų įstatymo bei Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Butų privatizavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatos. Teismai, spręsdami šį ginÄÄ , netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir netaikė tų teisės normų, kurias turėjo taikyti, pažeidė proceso teisės normas (CPK 265 str. 1 d.), nes nesiaiÅ¡kino reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, kurių nustatymas turi esminę reikÅ¡mę ginčui teisingai iÅ¡spręsti. Turi bÅ«ti patikrinta, ar ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kintas galiojusios valstybės garantijos grÄ Å¾intinų namų nuomininkams turinys, ar ji pasirinko tik bÅ«sto nuomos teisę.Â

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

         Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės teisės lengvatinėmis sÄ lygomis pagal Butų privatizavimo įstatymÄ privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ( CPK 330 straipsnis), tai sudaro pagrindÄ skundžiama teismo sprendimÄ panaikinti ir apeliacinį skundÄ patenkinti.

Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis sÄ lygas nustato Lietuvos Respublikos Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnis. Å ios normos pirmosios dalies antrasis punktas numato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ , kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .    Â

 Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, taikant Butų privatizavimo ir Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymÄ , atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus užbaigti butų privatizavimÄ ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant pastarojo įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies antrojo

punkto nuostatÄ Â darytina iÅ¡vada, jog Å¡i norma ne­lei­džia pra­dė­ti bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo

pro­ce­dū­ros, kar­tu ir tęs­ti bu­tų par­da­vi­mÄ leng­va­ti­ne tvar­ka, nu­sto­jus

ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui. Minimos tei­sės nor­mos pa­skir­tisÂ

- sie­ki­mas su­da­ry­ti ga­li­my­bę Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo pa­grin­du

pra­dė­tas ir ne­baig­tas bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­dū­ras už­baig­ti,

Å¡iam įsta­ty­mui nu­sto­jus ga­lio­ti. Pa­gal Lietuvos Respublikos Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 2 punk­tÄ , nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų

pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui, teis­mi­ne tvar­ka ga­li­ma ap­gin­ti tik pas­ta­ro­jo

įsta­ty­mo pa­grin­du ir jo ga­lio­ji­mo me­tu įgy­tas as­me­nų sub­jek­ti­nes

tei­ses, ku­rios bu­vo pa­žeis­tos. Ši tei­sės nor­ma tai­ky­ti­na to­kiais at­ve­jais,

kai nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui, gin­čas dėl įgy­tos

tei­sės pri­va­ti­zuo­ti bu­tÄ pa­žei­di­mo teis­me iš­spręs­tas ir pri­im­to

teis­mo spren­di­mo pa­grin­du gin­čo bu­tas tu­ri bū­ti pri­va­ti­zuo­tas (par­duo­tas),

ar­ba kai nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui, gin­čas

dėl įgy­tos tei­sės pri­va­ti­zuo­ti bu­tÄ pa­žei­di­mo teis­me dar ne­iš­spręs­tas

ir jį iš­spren­dus pri­im­to teis­mo spren­di­mo pa­grin­du gin­čo bu­tÄ rei­kė­tųÂ

par­duo­ti (žr. Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2002 m. sau­sio 16 d. nu­tar­tį, pri­im­tÄ

civilinėje byloje pagal A. T. ieÅ¡kinį Vilniaus m. savivaldybei by­los Nr. 3K–3–98; Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2002 m. sau­sio 30 d. nu­tar­tį, pri­im­tÄ civilinėje byloje pagal L. M. ieÅ¡kinį Vilniaus m. savivaldybei by­los Nr. 3K–3–188; 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje nr. 3K-3-394/2002 pagal J. L. ieÅ¡kinį Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniÅ«nijai).

ReikalavimÄ privatizuoti (duomenys neskelbtini),  esantį butÄ ieÅ¡kovė susiejo su teise privatizuoti 1990 m. suteiktÄ butÄ (duomenys neskelbtini), , kuri nebuvo įgyvendinta dėl pastato įtraukimo į avarinės bÅ«klės pastatus, o vėliau  dėl to, jog pastas buvo įtrauktas į grÄ Å¾intinų namų sÄ raÅ¡Ä . Teismas nustatė, kad pastarasis butas buvo name, įtrauktame į grÄ Å¾inamų namų sÄ raÅ¡Ä . IeÅ¡kovė nurodė, jog žodžiu ir raÅ¡tu kreipėsi į savivaldybę norėdama privatizuoti butÄ , tačiau dėl pastarosios priežasties jos pareiÅ¡kimas nebuvo priimtas, be to ieÅ¡kovė laukė, kol butas bus įvertintas ir iÅ¡ ieÅ¡kovės perimtas, tačiau atsakovė 1999-1012 suteikė ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini), ir sudarė Å¡iam butui su ieÅ¡kovė nuomos sutartį, tačiau neinformavo ieÅ¡kovės apie jos teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ , prieÅ¡ingai atsakovė ieÅ¡kovės teisę neigė ir 2007 m. informavo ieÅ¡kovę, kad ieÅ¡kovei nebus suteikta garantija, nes ieÅ¡kovė iÅ¡vyko iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) ,  dėl to neteko teisių į garantijos įvykdymÄ .

Sprendžiant, ar ieš­ko­vė tu­rė­jo tei­sę pri­va­ti­zuo­ti

gin­čo bu­tÄ pa­gal Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mÄ , nustatytinos vi­sos

Å¡ia­me įsta­ty­me nu­sta­ty­tos to­kio pri­va­ti­za­vi­mo sÄ Â­ly­gos, o bū­tent:

a) ieš­ko­vė yra sub­jek­tas, ku­riam įsta­ty­mo su­teik­ta tei­sė pri­va­ti­zuo­ti

bu­tÄ (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­nis); b) gin­čo bu­tas yra

gy­ve­na­mo­ji pa­tal­pa, ga­lin­ti bū­ti pri­va­ti­za­vi­mo ob­jek­tas (Bu­tų

pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 2 ir 3 straips­niai); c) ieš­ko­vė, kaip sub­jek­tas,

ku­riam įsta­ty­mas su­tei­kė tei­sę pri­va­ti­zuo­ti bu­tÄ , Å¡ia tei­se pa­si­nau­do­jo,

at­lik­da­ma veiks­mus, bū­ti­nus šiai tei­sei įgy­ti, ir tarp ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vo,

kaip bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo) sub­jek­tų, su­si­klos­tė

san­ty­kiai dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo

1, 5, 10, 11 ir ki­ti straips­niai).

          Bylos duomenimis 1990-09-25 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties pagrindu J. B. (Ž.) iÅ¡nuomotas 13,17 kv. m gyvenamojo ploto butas (duomenys neskelbtini),  (iÅ¡taisyta iÅ¡ „2C“ ). Minėto buto 1990-09-25 nuomos sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta remiantis Kauno miesto mero 1990-08-7 potvarkiu Nr. 225, kuriuo Lietuvos benamių asociacijos Kauno skyriui laikinai gyventi avariniame name buvo iÅ¡nuomoti butai Nr. 1, 2, 3, 4, 6, esantys (duomenys neskelbtini),  Pagal Å¡ios nuomos sutarties 2 dalies „f“ punktÄ nuomininkas įsipareigoja <...> keliantis iÅ¡ vienos gyvenamosios patalpos į kitÄ su visa Å¡eima, patuÅ¡tinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktÄ tvarkingas gyvenamÄ sias patalpas ir jų įrenginius. Nuomos teisiniai santykiai pagal paminėtÄ nuomos sutartį pasibaigė tuomet, kai Kauno miesto valdybos 1999-10-12 sprendimo Nr. 1071 „Dėl gyvenamųjų patalpų PrancÅ«zų g. 59 iÅ¡nuomojimo“ 1 p. buvo nuspręsta iÅ¡nuomoti J. B. (Å¡eimoje

2 asmenys) 1 kambario 35,42 kv. bendrojo ploto savivaldybei priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini),  ir Å¡io potvarkio pagrindu su J. B. (Ž.) 1999-10-21 buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kuriÄ J. B. (Ž.) ir jos dukrai buvo neterminuotai suteiktas 35,42 kv. m bendrojo ploto butas (duomenys neskelbtini), . Å iame bute ieÅ¡kovė ir jos dukra 1999-10-28 deklaravo savo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini),  ieÅ¡kovei ir jos dukrai buvo suteiktas pagal Kauno miesto mero 1999-10-06 potvarkį Nr. 283, kaip įtrauktai į 3-čiÄ jÄ eilę (eilės Nr. 138) asmenų, pageidaujančių gauti valstybės paramÄ , teikiamÄ piliečiams apsirÅ«pinti gyvenamosiomis patalpomis pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ (redakcija aktuali nuo 1997-10-21 iki 2000-06-19). Taigi negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad ieÅ¡kovė nebuvo iÅ¡keldinta iÅ¡ savininkams gražinto buto (duomenys neskelbtini), -A. T., kad ieÅ¡kovė laisva valia ir noru pageidavo gauti valstybės paramÄ apsirÅ«pinti kitomis gyvenamosiomis patalpomis ir Kauno miesto mero 1999-10-06 potvarkio Nr. 283 pagrindu sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuriame gyvena iki Å¡iol, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė neteko teisės privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis bÅ«stÄ , kadangi ieÅ¡kovė jos niekada nebuvo atsisakiusi ir siekia teismo tvarka pripažinti jai teisę šį butÄ privatizuoti lengvatine tvarka. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės motyvas, kad nutrÅ«kus buto, esančio  (duomenys neskelbtini),  nuomos santykiams, ieÅ¡kovė prarado ir teisę į garantijas, teikiamas nuomininkams, gyvenantiems grÄ Å¾intuose ar grÄ Å¾intinuose savininkams namuose.

        Apeliantė pagrįstai teigia, kad ji buvo grÄ Å¾intino namo nuomininkė, kadangi nuo 1990-08-07 gyveno (duomenys neskelbtini),   vien tas faktas, kad vėliau ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotas butas (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė neteko teisės į garantijÄ , kadangi to nenumato  Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­nyje nurodytas subjektas, ku­riam Å¡is įsta­ty­mas su­teikia tei­sę pri­va­ti­zuo­ti ginčo bu­tÄ , ieÅ¡kovė atitinka Å¡io subjekto

sÄ vokÄ , todėl ji gali Å¡ia tei­se pa­si­nau­doti, at­lik­da­ma veiks­mus, bū­ti­nus

šiai tei­sei įgy­ti, tuo pačiu pripažintina, kad tarp ieš­ko­vės ir at­sa­ko­vės

galėjo su­si­klos­tyti san­ty­kiai dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo.

Taigi ieÅ¡kovė turi teisę į buto privatizacijÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, o butas (duomenys neskelbtini), yra tinkamas pagal bÅ«tų privatizavimo objektas. GrÄ Å¾intinų namų ar butų savininkų ir juose gyvenančių nuomininkų teisių ir interesų apsaugos sistema nuo 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1154 priėmimo bei priėmus 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ kito, tačiau iÅ¡liko garantuota nuomininko teisė turėti lygiavertį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ panaÅ¡iomis sÄ lygomis, kurias jis turėjo iki turto grÄ Å¾inimo savininkams proceso pradžios. Kadangi visiems piliečiams buvo suteikta teisė lengvatinėmis sÄ lygomis pirkti vienintelį nuomojamÄ bÅ«stÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , o savininkams grÄ Å¾intinų butų nuomininkai neturėjo galimybės jų privatizuoti, tai, užtikrinant asmenų lygybės įstatymui principo įgyvendinimo tęstinumÄ , įstatymų leidėjas sudarė galimybę privatizuoti kitÄ , vėliau suteiktÄ ,

gyvenamÄ jÄ patalpÄ .           1998 m. birželio 16 d. Kompensacijų už valstybės

iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat lengvatų ir garantijų, nustatytų Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme, įstatymu Nr. VIII-792 buvo naujai reglamentuotos garantijos, valstybės suteikiamos gyvenamųjų patalpų, į kurias atkuriamos nuosavybės teisės, nuomininkams (Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalis). Piliečiui natÅ«ra grÄ Å¾inamo namo, jo dalies ar buto nuomininkai turi teisę tik į vienÄ iÅ¡ Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijų (Ä®statymo 2 straipsnis).      Valstybės garantijos galiojimo terminas pasibaigia jÄ Ä¯vykdžius. Nuomininkas, kuriam suteiktos kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos ar neatlygintinai nuosavybėn perduotos gyvenamosios patalpos, privalo patuÅ¡tinti turėtas gyvenamÄ sias patalpas per vienÄ mėnesį (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 7 dalis). Savivaldybė, suteikdama kitÄ tinkamai įrengtÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkams, gyvenantiems piliečiams natÅ«ra grÄ Å¾intiname name ar bute, privalėjo raÅ¡tiÅ¡kai informuoti nuomininkÄ , ar jis pageidauja, kad jam bÅ«tų suteikta kita gyvenamoji patalpa arba jos dalis bÅ«tų perduota jo nuosavybėn neatlygintinai, ar jam, kaip nuomininkui, pakaks nuomos sutarties pagrindu suteikiamų tinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų.

             GrÄ Å¾intinų namų ar butų savininkų ir juose gyvenančių nuomininkų teisių ir interesų apsaugos sistema nuo 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1154 priėmimo bei priėmus 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ kito, tačiau iÅ¡liko garantuota nuomininko teisė turėti lygiavertį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ panaÅ¡iomis sÄ lygomis, kurias jis turėjo iki turto grÄ Å¾inimo savininkams proceso pradžios. Kadangi visiems piliečiams buvo suteikta teisė lengvatinėmis sÄ lygomis pirkti vienintelį nuomojamÄ bÅ«stÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , o savininkams grÄ Å¾intinų butų nuomininkai neturėjo galimybės jų privatizuoti, tai, užtikrinant asmenų lygybės įstatymui principo įgyvendinimo tęstinumÄ , įstatymų leidėjas sudarė galimybę privatizuoti kitÄ , vėliau suteiktÄ , gyvenamÄ jÄ patalpÄ . 1998 m. birželio 16 d. Kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat lengvatų ir garantijų, nustatytų Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme, įstatymu Nr. VIII-792 buvo naujai reglamentuotos garantijos, valstybės suteikiamos gyvenamųjų patalpų, į kurias atkuriamos nuosavybės teisės, nuomininkams (Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalis). Piliečiui natÅ«ra grÄ Å¾inamo namo, jo dalies ar buto nuomininkai turi teisę tik į vienÄ iÅ¡ Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijų (Ä®statymo 2 straipsnis).Valstybės garantijos galiojimo terminas pasibaigia jÄ Ä¯vykdžius, byloje nepateikta įrodymų, kad valstybės garantijÄ Ä¯vykdyta. Todėl ginčo santykiams taikomos Kompensacijų įstatymo bei Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Butų privatizavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatos Tad ieš­ko­vė pripažintina,

subjektu, ku­riam įsta­ty­mas su­tei­kė tei­sę pri­va­ti­zuo­ti bu­tÄ , kaip

nurodyta anksčiau ieškovė šia tei­se pa­si­nau­do­jo, at­lik­da­ma veiks­mus,

bū­ti­nus šiai tei­sei įgy­ti, ir tarp ieš­ko­vės ir at­sa­ko­vės, kaip bu­to

pri­va­ti­za­vi­mo (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo) sub­jek­tų, su­si­klos­tė san­ty­kiai

dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė elgėsi neteisėtai atsisakius patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl buto privatizacijos lengvatinėmis sÄ lygomis, tai sudaro pagrindÄ apginti ieÅ¡kovės teisę ir pripažinti ieÅ¡kovei teisę privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis (CK 1.138 str. 1d. 1p.), ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti.

Nustačius byloje, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovės  teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ , konstatuojama, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų (CPK 263 str.), todėl panaikinamas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintinas(CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., 362 str. 2 d.).

Byloje valstybė ir ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė 2009 m. sausio 12 d.

sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo EJ2-2009 su advokatės R. Č. kontora (2 t., b. l. 143—144), ieškovė sumokėjo advokatei

už teisinių paslaugų (dokumento suraÅ¡ymÄ ir patarimÄ bei teisinių paslaugų suteikimÄ ) suteikimÄ 1000 Lt (kvitas Nr. 454034, 2 t. b. l. 145). Taip pat apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtinantis, kad valstybė turėjo 240 Lt iÅ¡laidas už advokato teikiamas ieÅ¡kovei teisines paslaugas (pažyma 2011-04-26 Nr. TP-7-(2.10)-496. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas V. M. remiantis Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-04-14 sprendimu Nr. TP-2(2.2)-11-T-1210-1769. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , raÅ¡ytinių įrodymų apimtį, proceso trukmę (byla nagrinėjama nuo 2008 m., byloje surinkta daug raÅ¡ytinių įrodymų), į atsakovės vardu suraÅ¡ytus procesinius dokumentus ir atstovavimÄ atsakovei teismo posėdžiuose, laikytina, kad teisinga ir proporcinga advokatų darbo sÄ naudoms bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 740 Lt (CPK 98 str.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331-333 str.,

n u s p r e n d ž i a :

       Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti.

       Pripažinti ieÅ¡kovei J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas – butÄ ((duomenys neskelbtini) ) pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove buto (duomenys neskelbtini), ) pirkimo-pardavimo sutartį, laikantis sÄ lygos, kad jo pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ .

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (į. k. 111106319, Laisvės al. 96, Kaunas, a/s (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas:

500 (penkis šimtus)Lt ieškovei J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) );

240 Lt valstybei (VMI prie LR finansų ministerijos s.Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, AB bankas ,,Swedbank“) už antrinę teisinę pagalbÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                       Galina

Blaževič

 Â

Kolegijos teisėjai                                                                              Virginija

Gudynienė

                                                                                                        Â

                                                           Â

                                                        Nijolia

Indreikienė               Â