Legislator Case Law & Legislation
5dadbec5-2092-40ff-9605-a2edefb507b1 AI generated

5dadbec5-2092-40ff-9605-a2edefb507b1 · Tauragės apylinkės teismas

Case Number 5dadbec5-2092-40ff-9605-a2edefb507b1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

L., pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. L., suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kai reikalavimais – P. B.. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas P. B., atstovaujamas atstovės V. L. pagal įstatymÄ , praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis, iÅ¡ karto po sutuoktinės Z. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visÄ jos palikimÄ , pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ suinteresuoto asmens P. B. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

5dadbec5-2092-40ff-9605-a2edefb507b1 · Tauragės apylinkės teismas: Å ias aplinkybes taip pat patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga, t. y. Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniÅ«nijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažyma apie asmens deklaruojamÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) ; Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad po Z.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-3936-367/2019 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01313-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant Neringai Lendraitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo P. B. atstovei pagal įstatymÄ (globėja ir turto administratorė) ir suinteresuotam asmeniui V. L., pareiÅ¡kėjo atstovei advokato padėjėjai Evelinai Lauciutei, suinteresuotam asmeniui su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B., jo atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. B., atstovaujamo atstovo pagal įstatymÄ V.

L., pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. L., suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kai reikalavimais – P. B.. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas P. B., atstovaujamas atstovės V. L. pagal įstatymÄ , praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis, iÅ¡ karto po sutuoktinės Z. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visÄ jos palikimÄ , pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ suinteresuoto asmens P. B. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas su Z. B. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties liko paveldimo turto, t. y. ½ dalis statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini), 1/20 dalis statinių, inžinerinių tinklų – vandens bokÅ¡to, ir susisiekimo komunikacijų – gręžinio, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nors Å¡is turtas VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registre yra registruotas tik pareiÅ¡kėjo vardu, tačiau minėtas turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių P. ir Z.

B. nuosavybe. Nurodė, kad po sutuoktinės mirties pareiÅ¡kėjas liko gyventi ir tebegyvena tuose pačiuose pastatuose, kuriuose gyveno iki sutuoktinės mirties, adresu (duomenys neskelbtini), o visÄ likusį turtÄ prižiÅ«rėjo ir valdė kaip savo, vykdė su juo susijusias prievoles, naudojosi visu gyvenamuoju namu ir visais statiniais, rÅ«pinosi žemės sklypais, mokėjo mokesčius už elektrÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo vaikai – V. L. ir P. B., į mirusios mamos palikimÄ visiÅ¡kai nepretendavo ir norėjo, kad jos palikimÄ priimtų pareiÅ¡kėjas, todėl jie kaip mirusiosios vaikai, į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, taip pat mirus mamai, jos palikimo nevaldė ir jo nepriėmė faktiÅ¡kai jį valdant.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, per įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, kadangi jis tikėjosi, kad sutuoktinės palikimas po jos mirties jo atžvilgiu perėjo savaime pagal įstatymÄ . Suinteresuotas asmuo P. B., pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl savarankiÅ¡kų reikalavimų, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po mamos Z. B. mirties atsiradusį palikimÄ pradėdami paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, priėmė sutuoktinis P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir sÅ«nus P. B., gimęs (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kime nurodė, kad nors po mamos mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti į notarÄ niekas nesikreipė, tačiau palikimÄ priėmė kartu su tėvu P. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), pradėdami faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti. Pažymėjo, kad jis asmeniÅ¡kai po mamos mirties per 6 mėnesių laikotarpį pradėjo savo ir tėvo reikmėms naudoti miÅ¡ko paskirties žemės sklypÄ , iki pat Å¡iol jį tvarko Å¡alindamas vėjovartas, prižiÅ«rėdamas, kad nebÅ«tų vagiama mediena, nurodė, kad malkomis aprÅ«pino savo bei tėvo namus.

RÅ«pinosi tėvų posodybiniu sklypu, jį Å¡ienavo, genėjo vaismedžius, sodino bulves. Taip pat, mirus mamai, mokėjo už vandenį, kuris buvo tiekiamas iÅ¡ bendro vandentiekio, su P. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), remontavo daržinę, keitė Å«kinio pastato stogÄ , virtuvės grindis ir vandentiekio kranus. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė pagal įstatymÄ V. L., kuri byloje yra ir suinteresuotas asmuo, bei pareiÅ¡kėjo atstovė advokato padėjėja E. Lauciutė palaikė pareiÅ¡kėjo reikalavimus pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, papildomai paaiÅ¡kino, kad iki pat 2017 m., tėvas P. B. savo namus ir Å«kį valdė bei prižiÅ«rėjo pats vienasmeniÅ¡kai, o V.

L. ir P. B. tiesiog, kaip P. B. vaikai, jam pagelbėdavo buityje ir prie ūkio darbų. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais P. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dar mamai būnant gyvai šeimoje buvo sutarta, kad seseriai V. L. atiteks namas, esantis (duomenys neskelbtini), o jam tėviškė. Šis susitarimas buvo žodinis, ne rašytinis. Nurodė, kad visus ūkio, remonto darbus tėvo namuose ir ūkyje atlikdavęs ne tik su tikslu padėti tėvui, tačiau taip pat dirbdavęs kaip sau, su mintimi, kad dalis šio turto priklauso ir jam, nes tėvai buvo kalbėję, kad jų sodyba kaip palikimas atiteks būtent jam.

Pažymėjo, kad iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo nežinojo, jog po mamos mirties buvo bÅ«tina per 6 mėnesių laikotarpį kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, manė, kad visus klausimus, susijusius su palikimu iÅ¡spręs po tėvo P. B. mirties. Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkintinas iÅ¡ dalies, suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais pareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė Z.

B.. P. B., gimęs (duomenys neskelbtini) ir Z. B. yra suinteresuotų asmenų P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. L. tėvai. P. B., gimusį (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje byloje pagal įstatymÄ atstovauja V. L., kadangi 2019 m. liepos 5 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-2003-760/2019, pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas neveiksniu paveldėjimo teisinių santykių srityje, o V. L. paskirta jo globėja ir turto administratore. Pagal Z. B. mirties dienÄ galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas dėl palikimo priėmimo į notarÄ buvo privaloma kreiptis per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, tačiau po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ niekas nesikreipė.

Å iÄ aplinkybę patvirtina Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro 2019 m. rugpjūčio 14 d. pažyma Nr. 82 dėl paveldėjimo bylos, kurioje nurodyta, kad po Z. B. mirties paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), atstovaujamas V. L., praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis, iÅ¡ kart po sutuoktinės Z. B. mirties, priėmė visÄ jos palikimÄ , pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Suinteresuotas asmuo P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nesutinka su tokio pobÅ«džio reikalavimu ir pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po Z.

B. mirties atsiradusį palikimÄ , pradėdami paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, priėmė jis ir jo tėvas P. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Tiek V. L., tiek P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), taip pat liudytojai teismo posėdžių metu nurodė, kad po Z. B. mirties, sodyboje, kuriÄ santuokos metu užgyveno sutuoktiniai P. ir Z. B., esančioje adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi jos sutuoktinis P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris aktyviais veiksmais toliau prižiÅ«rėjo ir valdė po sutuoktinės mirties likusius namus, Å«kį bei turtÄ .

Å ias aplinkybes taip pat patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga, t. y. Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniÅ«nijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažyma apie asmens deklaruojamÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) ; Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad po Z.

B. mirties, jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi jos sutuoktinis P. B., gimęs (duomenys neskelbtini); UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 2019 m. rugsėjo 2 d. raÅ¡te nurodyta, kad objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su P. B.. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, laikytina, kad ginčo, dėl P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės Z. B. mirties likusio palikimo priėmimo pradedant jį faktiÅ¡kai valdyti, nėra, bylos Å¡alių, liudytojų pateiktos aplinkybės bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina palikimo priėmimo faktÄ P. B. pradėjus faktiÅ¡kai palikimÄ valdyti, todėl praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ jo atžvilgiu, tenkintinas.

Tarp bylos Å¡alių, t. y. tarp pareiÅ¡kėjo įstatyminės atstovės, kartu ir suinteresuoto asmens V. L. ir suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), kilo ginčas, kadangi, P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodo, kad po mamos mirties likusį palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti priėmė ne tik jo tėvas P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau ir jis pats. V. L. su Å¡ia aplinkybe kategoriÅ¡kai nesutinka, nurodydama, kad tiek ji, tiek brolis P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), tėvui po mamos mirties buityje ir Å«kio darbuose tiesiog pagelbėdavo, be intencijos tokiu bÅ«du priimti palikimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apie palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013 ir kt.).

Pateiktame pareiÅ¡kime su savarankiÅ¡kais reikalavimais ir teismo posėdžio metu P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), tvirtino, kad palikimÄ , atsiradusį po mamos mirties jis priėmė kartu su tėvu P. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), pradedant palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, kad po mamos mirties, kartu su tėvu, tai pat vienasmeniÅ¡kai dirbo įvairius darbus, t. y. rÅ«pinosi tėvų pasodybiniu sklypu, jame augančiais vaismedžiais, remontavo Å«kinius pastatus, keitė virtuvėje grindis, lauke esančius vandentiekio kranus, tėvo perleista Å«kine technika (kuri buvo įgyta tėvų santuokos metu) tvarkė tėvams priklausiančius žemės sklypus, ruoÅ¡davo juos pasėliams, nuimdavo derlių, jį sandėliuodavo tėvo P. B.

Å«kiniuose pastatuose. Nors Å¡ių aplinkybių patvirtinimui į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų pateikta nėra, tačiau jas patvirtina tiek suinteresuoto asmens V. L., tiek liudytojų parodymai. V. L. patvirtino, kad brolis tėvų sodyboje su tėvo jam perleista Å«kio technika ardavo žemę, sodindavo bulves, tvarkė Å«kinius pastatus, pirko jo remontui reikalingas medžiagas - trosus, sumokėjo už vandens bokÅ¡tÄ , kad jis funkcionuotų, apibendrindama nurodė, kad ji tėvui padėdavo buityje iÅ¡ moteriÅ¡kosios pusės, o brolis – iÅ¡ Å«kinės. Å ias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojas V.

L. nurodydamas, kad P. B. pas tėvÄ laikydavo grÅ«dus, prisidėjo prie Å«kinių pastatų remonto, pasodybiniame sklype sodindavo bulves, naudojo tėvų Å«kinę technikÄ . V. L., V. L. ir D. L., kurie yra vienos Å¡eimos nariai, nurodė, kad P. B. tiesiog padėjo tėvui atlikti Å«kio darbus. Teismui pareiÅ¡kime V. L., kaip įstatyminė atstovė teigė, jog tiek V. L., tiek P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), tėvui tik padėdavo, be tikslo priimti po mamos mirties likusį palikimÄ ir kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), neturėjo net tokios valios.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, jog visus darbus, kuriuos atliko tėvo namuose ir Å«kyje, atliko ne tik su tikslu padėti tėvui, bet tuo pačiu manydamas, kad tuos darbus atlieka ir savo naudai, kadangi kliaudamasis tėvų pasakymu, tikėjo, kad jam atiteks tėviÅ¡kė, todėl ten esančiu turtu naudojosi ir jį prižiÅ«rėjo kaip savo. GalimÄ tėviÅ¡kės palikimÄ sÅ«nui P. B. paliudijo P. ir Z. B. kaimynas S. B., kuris nurodė, kad su suinteresuotų asmenų tėvais bičiuliavosi nuo mažų dienų, sutarė gerai, nurodė, jog jam P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo pasakęs, kad žemės sklypus paliks sÅ«nui, o dukrai – pastatus.

Taip pat pažymėtina, jog tikrÄ jÄ Å¾mogaus valiÄ gali iÅ¡reikÅ¡ti tik pats žmogus asmeniÅ¡kai, už jį nuspręsti kiti asmenys neturi teisės, todėl pareiÅ¡kime nurodyta aplinkybė, kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vis neturėjo valios priimti palikimo po mamos mirties laikytina niekine ir nepagrįsta, tuo labiau, kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodo, kad ji priėmė jam priklausančiÄ palikimo dalį, likusiÄ po mamos mirties, pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, o per įstatymu nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo dėl teisinių žinių stokos.

Nors teismų praktikoje pažymima, kad palikimÄ priimti galima tik aktyviais veiksmais, tačiau lygiai taip pat aiÅ¡kiai turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas ir palikimo atsisakymas, patvirtintas notaro. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo P. B. tokio atsisakymo dėl palikimo nebuvo pareiÅ¡kęs ir tai, bei nustatyti jo veiksmai patvirtina, kad jis rÅ«pinosi, tvarkė, prižiÅ«rėjo atsiradusį palikimÄ kaip savo. Taip pat, atsižvelgiant vien į tai, kad suinteresuoto asmens P. B. santykiai su pareiÅ¡kėju buvo grįsti artimais Å¡eimos narių santykiais, negalima daryti iÅ¡vados, kad jis tik padėdavo tėvui ir tvarkydamas bei prižiÅ«rėdamas bendrÄ tėvų turtÄ su juo nesielgė kaip su savo, juolab, kad ir suinteresuotas asmuo P. B. neneigia ir neginčija jo teisės paveldėti po mamos mirties.

Todėl nustatytos aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B. rÅ«pinosi gyvenamuoju namu, Å«kiniais pastatais, dirbo ir prižiÅ«rėjo žemės sklypus, naudojosi jų gėrybėmis, kurias sandėliavo tėvų Å«kyje, t.y. naudojosi Å«kinėmis patalpomis, valdė tėvo perduotÄ Å«kinę technikÄ , kuri buvo įgyta palikėjai esant gyvai, mokėjo mokesčius už vandens bokÅ¡to, kuris teikė vandenį, funkcionavimÄ , pakankamai patvirtina P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ .

Teismo padarytų iÅ¡vadų, jog palikimÄ po Z. B. mirties priėmė tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo sÅ«nus P. B., nepaneigia ir suinteresuoto asmens V. L. nurodyta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo P. B. palikimÄ sudarančioje namų valdoje negyveno. Paprastai, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; tačiau taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).

Taigi, gyvenimas palikimÄ sudarančiame gyvenamajame name tėra tik vienas iÅ¡ palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu patvirtinančių faktų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad asmuo, jame negyvendamas, negali šį turtÄ valdyti, juo naudotis kaip savininkas. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad suinteresuoto asmens gyvenamoji vieta nuo sodybos, kuriame gyveno jo tėvai, nutolusi apie pusantro kilometro. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl minėto atstumo tarp gyvenamųjų vietų jis galėjo objektyviai naudoti ir valdyti po mamos mirties likusį palikimÄ .

Byloje tikslių duomenų, kada buvo atliekami P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), aktyvÅ«s veiksmai valdant po mamos mirties likusį turtÄ nėra. Pats P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodo, kad dalis jų buvo atliekama per 6 mėnesių laikotarpį nuo mamos mirties dienos, V. L. ir liudytojai V. L. ir D. L. pateikia skirtingus laikotarpius, nurodydami, kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), juos atliko jau praėjus 6 mėnesių terminui nuo mamos Z. B. mirties. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo gali bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007 ir kt.).

IÅ¡nagrinėtų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo pat mamos mirties palikimÄ priėmė per 6 mėnesių laikotarpį nuo palikėjos mirties, nes jis aktyviai valdė ir rÅ«pinuosi palikimu nuo palikimo atsiradimo momento. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjamu metu bylos Å¡alys akcentavo miÅ¡ko tvarkymÄ , kaip vienÄ iÅ¡ bÅ«dų priimti palikimÄ jį pradėjus faktiÅ¡kai valdyti. V. L. nurodė, kad minėtas miÅ¡kas anksčiau priklausė pareiÅ¡kėjo tėvams, o pareiÅ¡kėjas jį teisiÅ¡kai atgavo atkÅ«rus nuosavybės teisę į jį.

VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, registro Nr. 87/3815, nurodyta, kad miÅ¡ko Å«kio paskirties sklypas nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjui 1996 m. spalio 28 d. apskrities valdytojo sprendimo Nr. 3160 pagrindu. Å ios aplinkybės leidžia manyti, kad minėtÄ miÅ¡ko Å«kio paskirties sklypÄ pareiÅ¡kėjas paveldėjo iÅ¡ savo tėvų ir tai yra laikytina asmenine jo nuosavybe, kurios dalis nepriklausė sutuoktinei, ir kuri bus paveldima tik po pareiÅ¡kėjo mirties.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimant palikimÄ pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, nenustatinėja paveldimo turto apimties, todėl atsižvelgiant į tai, kad jog nėra konkrečiai aiÅ¡ku, ar į po Z. B. mirties likusį palikimÄ Ä¯eina minėtas miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypas, teismas, nagrinėjamu atveju lemiamos reikÅ¡mės faktinėms aplinkybėms dėl miÅ¡ko valdymo neteikia. Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra įrodytas abiejų bylos Å¡alių, t. y. pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais, atžvilgiu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas, atstovaujamas V. L., 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu, prašė priteisti iš suinteresuoto asmens P. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi nagrinėjamu atveju bylos šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas.

Pažymėtina, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Ä®statyme nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Å iuo atveju, suinteresuotas asmuo P. B. pateikė savarankiÅ¡kus reikalavimus, kuriuos teismas visiÅ¡kai patenkino. Su suinteresuoto asmens P. B. savarankiÅ¡kais reikalavimais nesutiko pareiÅ¡kėjo atstovė pagal įstatymÄ ir byloje taip pat kaip suinteresuotas asmuo dalyvaujanti V.

L., praÅ¡ydama teismo netenkinti P. B. reikalavimų, nustatant juridinį faktÄ tik pareiÅ¡kėjo P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Å ios aplinkybės įrodo, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, suinteresuotų asmenų interesai yra prieÅ¡ingi, todėl atsiranda teisinis pagrindas spręsti klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimas tenkintinas visa apimtimi, o pareiÅ¡kėjo P. B., atstovaujamo pagal įstatymÄ V.

L. tik iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ suinteresuoto asmens P. B. nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3,00 Eur), bei į tai, kad bylos Å¡alys pareiÅ¡kę reikalavimus siekė vieno tikslo – nustatyti juridinį faktÄ dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiÅ¡kai valdyti, procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, tai yra 8,65 Eur, priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ pareiÅ¡kėjo P. B., atstovaujamo pagal įstatymÄ V.

L., ir suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B., t. y. po 4,33 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 442 straipsnio 14 dalimi, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo pagal įstatymÄ V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo patenkinti iÅ¡ dalies, suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimÄ , pradėdami paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, priėmė P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimui. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo pagal įstatymÄ V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas – 4,33 Eur (keturis eurus 33 ct) teismo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas – 4,33 Eur (keturis eurus 33 ct) teismo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas – 5660. Nurodyti, kad teismo patirtas ir priteistas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS "Citadele bankas" Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus.

Teisėja Raimonda Pauparienė