2019-02-14 Nr. AB-4203-3-61-3-00489-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-306-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00489-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. (R. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (R. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2017 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 17-IL-10-00178-e (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu neišduodamas pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neteisingai taikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad nors Vilniaus rajono apylinkės teismas 2000 m. rugpjūčio 21 d. pripažino pareiškėją kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įsigijimas, gaminimas ir realizavimas), tačiau šis faktas negali būti laikomas pagrindu nepripažinti pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pareiškėjas atliko teismo paskirtą bausmę, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jo teistumas išnykęs, jis yra charakterizuojamas teigiamai, o nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau nei 16 metų. Pareiškėjo teigimu, neteisinga persekioti asmenį visą likusį gyvenimą. Vilniaus AVPK Sprendimas neproporcingas ir pažeidžia teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principus.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Vilniaus AVPK atsiliepime nurodė, kad Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijus ir imperatyviai nurodo, kad vienas iš nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijų yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2016 m. gruodžio 22 d. pateikė̇ prašymą̨ dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 16-G-10-10658-e, prašė̇ išduoti leidimą̨ medžioklei; 2016 m. gruodžio 22 d. Įtariamųjų̨, kaltinamųjų̨ ir nuteistųjų̨ registro ir jo archyvo duomenų̨ išraše pateikta informacija, jog pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkes teismo 2000 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 234 straipsnio 1 dalį; Vilniaus AVPK 2017 m. sausio 13 d. Sprendimu Nr. 17-IL-10-00178-e, vadovaudamasis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, neišdavė pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog tiek BK (redakcijoje, kuri galiojo nuosprendžio priėmimo metu) 234 straipsnio 1 dalyje, tiek BK (redakcijos, kuri galiojo 2016 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikimo metu) 253 straipsnio 1 dalyje už nusikalstamą veiką, kurią atliko pareiškėjas, nustatyta didžiausia bausmė viršijo 3 metus laisves atėmimo. Kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų̨ leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą̨, o kuriuo nelaikytinas. Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo prasme yra reikšmingas nuteisimo už tam tikras nusikalstamas veikas faktas, o ne asmens teistumas BK taikymo prasme. Pareiškėjo elgimasis teisėtai (naujų nusikalstamų veikų nedarymas) savaime nėra teigiamai charakterizuojantis bruožas, kadangi teisės aktai nesuteikia pareiškėjui galimybės pasirinkti elgesio variantą, t. y. pareiškėjas privalo nedaryti nusikalstamų veikų. Be to, jo teistumas, kaip gyvenimo faktas, neatsižvelgiant į laiko tarpą, praėjusį̨ nuo asmens teistumo išnykimo ar panaikinimo, yra laikomas pagrindu nelaikyti jo nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

8. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė̇ jokių išskirtinių aplinkybių̨, kurios leistų nukrypti nuo Kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Vilniaus AVPK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 9. Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą patenkinti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

10. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, nurodo, kad jo situacija leidžia nukrypti nuo įstatymo reikalavimų atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

11. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Vilniaus AVPK Sprendimo, kuriuo pareiškėjui neišduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, nes Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

14. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daug laiko, pareiškėjas yra atlikęs teismo jam paskirtą bausmę, teistumas išnykęs, šiuo metu pareiškėjas yra charakterizuojamas tinkamai, todėl jis negali būti toliau persekiojamas už praeityje padarytą nuskalstamą veiką.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais argumentais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, juos tik papildo.

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Kontrolės įstatymas, kuriame (2016 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XII-2440 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos (17 str. 1 d. 2 p.). Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (18 str. 2 d. 4 p.).

19. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad asmuo negali būti neribotą laiką nelaikomas nepriekaištingos reputacijos vien tik dėl teistumo praeityje, pažymėtina, kad šiuo atveju reikšmingas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateiktas išaiškinimas, jog teistumas gali pasibaigti (išnykti) baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau asmens nuteisimo faktas visada lieka asmens biografijos dalimi ir kad teistumo pasibaigimas nereiškia, jog vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Nagrinėjamu atveju nustačius Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas aplinkybes, pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nepaisant to, kaip pasikeitė jo elgesys nuo minėtoje įstatymo nuostatoje nurodytų aplinkybių atsiradimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-438/2019). Asmens teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-965-502/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-625-525/2018 ir kt.). Pagal Kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijos ginklų, todėl Vilniaus AVPK ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-288-143/2016, teigia, kad formaliosios įstatymų nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog tiek pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. A-288-143/2016, tiek vėlesnėse bylose (žr., pvz., eA-965-502/2018, eA-78-438/2019 ir kt.), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, jog pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos BK 234 straipsnį pripažinti kaltais asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos. Todėl pareiškėjo teiginiai, esą dėl aplinkybės, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal minėtą BK straipsnį Kontrolės įstatymas jam buvo pritaikytas formaliai, atmestini kaip nepagrįsti.

21. Apibendrinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. B. (R. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė