2020-08-20 Nr. BB-4365-1-30-1-00143-2010-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3915/2020

Teismo proceso Nr. 1-30-1-00143-2010-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Prano Kuconio, susipažinusi su nuteistojo E. U. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. nuosprendžių ir byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis E. U. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. nuosprendžius dėl jo nuteisimo ir jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrindė, kuo pasireiškė E. U. atliekama įmonių akcijų pirkėjų, pardavėjų ir sandorių sąlygų kontrolė, jo, kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus, vaidmuo veikos padaryme. E. U. įvardijimas kaip pagrindinio veikos organizatoriaus neatitinka faktinių veikos aplinkybių, teismai nenurodė, kokius konkrečius lizingo bendrovių klaidinimo veiksmus jis atliko. Dėl automobilių, priklausančių lizingo bendrovėms, perpardavimo užsienyje susitarė ne E. U., o kiti bendrininkai; nė vienas kaltinamasis ar liudytojas, apklaustas ikiteisminiame tyrime ar teisme, neparodė, kad kasatorius būtų vedęs kokias nors derybas dėl įmonių akcijų pardavimo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentai nenuoseklūs ir prieštaringi, nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog E. U. buvo žinomi įmonių pirkėjo J. P. C. M. tikslai, ketinimai ir veiksmų planas jam įsigijus Lietuvoje registruotų įmonių akcijas. Teismai, be to, nenustatė subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Byloje daug prieštaringų įrodymų, turinčių reikšmės teismų padarytoms išvadoms. Taip pat liudytojo procesinis statusas ikiteisminio tyrimo metu sudarė prielaidas E. U. pareikšti įtarimus; kasatoriaus apklausose nedalyvavo gynėjas, kai jo dalyvavimas pagal baudžiamojo proceso įstatymą buvo būtinas. Taip pat turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių klausimas išspręstas pažeidžiant teisės normas ir kasacinės instancijos teismo praktiką.

Nuteistojo E. U. kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius bei nutartis tikrina tik teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais – jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatoriaus teiginiai savaip interpretuojant bylos įrodymus, ginčijant teismų nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasaciniame skunde pateikiama įrodymų vertinimo analizė ir siekiama palankaus kasatoriui teismo sprendimo. Įrodymų vertinimas ir faktinių aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, todėl E. U. kasacinio skundo argumentai, susiję su jo, kaip organizatoriaus darant sukčiavimo nusikalstamą veiką vaidmeniu, konkrečiais veiksmais, taip pat tyčios kryptingumu, kuris taip pat kvestionuojamas pateikiant savą įrodymų vertinimą, nėra nagrinėtini kasacine tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime išsamiai paaiškino E. U. procesinio statuso aplinkybes, nurodė, kad apkaltinamajame nuosprendyje jo, kaip liudytojo, duotais parodymais nebuvo remtasi, taigi teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, o E. U. gynėjo atsisakymas jo, kaip įtariamojo, apklausoje, nebuvo būtino gynėjo skyrimo prielaida, nes gynybos prieštaravimai tarp įtariamųjų toje bylos proceso stadijoje neegzistavo. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl teisės į gynybą tik deklaratyviais argumentais, nepateikiant apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentavimo kritikos.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje išsprendimo, nekartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų; kasaciniame skunde klaidingai interpretuojamas civilinių ieškinių išsprendimo ir turto konfiskavimo instituto santykis, nes konfiskuota tik ta nusikalstamos veikos rezultato dalis, kuri viršijo pareikštus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, nuteistojo E. U. kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3, 5 ir 8 dalimis,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. U. kasacinį skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Dalia Bajerčiūtė

Pranas Kuconis