2013-08-28 Nr. AB-4386-3-61-3-00143-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-579/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00143-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. R. skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. SS-2242, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. S-449, įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pareiškėjo naudai 345 000 Lt neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino ginčijamus Komisijos ir Tarnybos sprendimus bei įpareigojo Tarnybą iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygio pagrįstumą laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. lapkričio 15 dienos. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas H. R. apeliaciniu skundu (b. l. 95-99) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria skundas atmestas kaip nepagrįstas ir nepriteisiama neturtinė žala. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pareiškėjo naudai neturtinę žalą 345 000 Lt bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2013 m. gegužės 10 d., t. y. įpareigojo pareiškėją pateikti žyminio mokesčio mokėjimo kvitą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas H. R. pateikė apeliacinio skundo papildymą (b. l. 104-106), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria skundas atmestas kaip nepagrįstas ir nepriteisiama neturtinė žala; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pareiškėjo naudai neturtinę žalą 345 000 Lt bei patirtas bylinėjimosi išlaidas; pripažinti neteisėtu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. SS-1416.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SS-1416 pripažinimo neteisėtu. Kitą apeliacinio skundo dalį teismas priėmė, konstatavęs, kad teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje nustatytas trūkumas buvo pašalintas, pareiškėjui pateikus žyminio mokesčio kvitą. Teismas, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad apeliacinio skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimas. Kadangi apeliaciniame skunde prašomas panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. SS-1416 nebuvo vertintas skundžiamu teismo sprendimu, teismas konstatavo, kad toks reikalavimas negali būti apeliacinio skundo dalyku. Pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, turi teisę jį skųsti Komisijai nustatyta tvarka, o nesutikdamas su pastarosios sprendimu, kreiptis į teismą.

III. Pareiškėjas H. R. atskiruoju skundu (b. l. 119) prašo pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir prijungti prie administracinės bylos pareiškėjo 2013 m. gegužės 6 d. apeliacinio skundo papildomos dalies prašymą dėl Tarnybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SS-1416 panaikinimo.

Paaiškina, kad Tarnybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SS-1416 pirmame lape konstatuota, jog Tarnyba gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą. Pažymi, kad minėtas teismo sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu, todėl mano, kad Tarnyba, nepasibaigus bylos nagrinėjimui, negalėjo priimti naujo sprendimo. Tvirtina, kad tiek Tarnybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. SS-1416, tiek 2012 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. SS-2242 apima jo ginčijamą neįgalumo laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. lapkričio 15 dienos. Paaiškina, kad abu sprendimai tapatūs pagal pareiškėjo atskirų ligų bazinį darbingumo vertinimą, kuris skųstas pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad apygardos administracinis teismas nevisapusiškai išnagrinėjo jo skundą, todėl mano, kad apeliaciniame skunde pateiktas reikalavimas dėl Tarnybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SS-1416 nėra naujai suformuluotas reikalavimas. Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba, atlikdama 2012 m. liepos 5 d. ir 2013 m. balandžio 30 d. vertinimus, nesilaikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo, kadangi šiame sprendime teismas Tarnybai nurodė ištirti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir atsakyti į jo argumentus, priimti motyvuotus sprendimus, atitinkančius objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Tvirtina, kad šie reikalavimai nebuvo įvykdyti, nepagrįstai ignoruoti daiktiniai įrodymai, neteisingai taikyti teisės aktai. Pabrėžia, kad Tarnybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. SS-1416 įrodo, jog buvo pažeistos ABTĮ 86 straipsnio 1, 3 dalys, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad teismo nutartis neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, neriboja pareiškėjo teisės individualų administracinį sprendimą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra pagrindo manyti, kad lygiagretus abiejų bylų nagrinėjimas keltų grėsmę, jog nebus nuoseklumo teismų priimamuose procesiniuose sprendimuose ir bus neteisingai išspręstas ginčas. Mano, kad priešingu atveju būtų nepagrįstai ir neteisėtai užtęstas administracinės bylos nagrinėjimas ir taip būtų pažeistas proceso operatyvumo principas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. gegužės 13 d. nutarties dalimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinio skundo dalį dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SS-1416, nes tokį reikalavimą laikė nauju, nepareikštu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad apeliaciniame procese negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde iškeltas reikalavimas dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SS-1416 nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme. Be to, jis nėra neatsiejamai susijęs su jau anksčiau pareikštais reikalavimais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nėra kompetentingas nagrinėti bylos pirmąja instancija. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo suformuotas naujas reikalavimas yra dėl atsakovo sprendimo, kuris priimtas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl kurio teikiamas apeliacinis skundas, priėmimo. Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, minėtas sprendimas dar nebuvo priimtas ir vertintas. Konstatuotina, kad apeliacinis procesas dėl šio pareiškėjo reikalavimo negalimas, nes šiuo klausimu nėra priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde negalėjo kelti reikalavimo pripažinti neteisėtu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. SS-1416. Pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui ginčyti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SS-1416 įprastine tvarka, nustatyta tokios rūšies aktams apskųsti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. R. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius