5da8bd7d-b34e-421a-8ad3-e3a8f7031963 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-594/2016 Proceso Nr. 1-65-1-00662-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.; (S) 1.1.7.; 1.1.7.2.7.;1.1.8.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.2.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.; 2.4.8.; 2.4.9.                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2016 m. lapkričio 21 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nukentėjusiajai R.

K., iÅ¡teisintajam J. K., jo gynėjui advokatui Dariui Matulevičiui, iÅ¡teisintajam K. Å ., jo gynėjai advokatei AuÅ¡rai Ručienei, iÅ¡teisintajam J. U. bei jo gynėjai advokatei Singridai SamoÅ¡kienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Ritos PoÅ¡kienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J.

K. (toliau – J. K.), K. Å . (toliau – K. Å .) ir J. U. (toliau – J. U.), kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos. Nukentėjusiosios R. K. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : J. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ : t. y. 2005 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J.

M. pasitikėjimu, žadėdamas padėti parduoti 107 800 kv. m. J. M. nuosavybės teise priklausančios žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas J. M. jam suteiktu 2005 m. liepos 27 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu (duomenys neskelbtini) notaro biure, 2005 m. rugpjūčio 5 d. sudarė preliminariÄ pirkimo - pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu pirkėjo UAB „E.C.“ atstovas V. M., jam, kaip pardavėjo J.

M. atstovui, sumokėjo 100 0000 litų (kas atitinka 28962 eurus) avansÄ , kurį jis įsipareigojo perduoti J. M., tačiau pinigų J. M. neperdavė, juos pasisavino, dalį - 63 000 litų (kas atitinka 18246,06 eurus), 2005 m. rugpjūčio 19 d. įneÅ¡damas į savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kitus – panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslu.Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, UAB „E.C.“ pilnai atsiskaičius pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį, (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjo UAB „E.C.“ atstovui V.

M. į J. K. nurodytÄ jam priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 924100 litų (kas atitinka 267637,86 eurus) jis, iÅ¡kraipydamas objektyviÄ tiesÄ , J. M. melagingai pranešė, kad jam priklausantį žemė sklypÄ pardavė tik už 600000 litų (kas atitinka 173772,01 eurus) ir iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 543514 litų (kas atitinka 157412,53 eurus) pervedė į J. M. priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o likusius 378677 litus (kas atitinka 109672,44 eurus), nuslėpdamas ir tokiu bÅ«du suklaidindamas nukentėjusį J.

M., 2005 m. rugpjūčio 24 d. išėmė grynais pinigais iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudojo juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tikslais.Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, jis, J. M. pranešęs, kad jo sÄ skaitoje laikyti pinigus nesaugu, pažadėjo juos pervesti į savo sÄ skaitÄ saugojimui, tačiau apgaule, pasinaudodamas J. M. pasitikėjimu, nieko jam nepaaiÅ¡kindamas bei tyčia suklaidindamas, 2005 m. rugsėjo 20 d. nusivežė J.

M. į AB SEB bankÄ , (duomenys neskelbtini), kur Å¡is iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) pervedė 450000 litų (kas atitinka 130329,01 eurus) į R. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Disponuodamas J. M. pinigais, jis, be J. M. žinios, apgaule paskolino 450000 litų (kas atitinka 130329,01 eurus) R. S.. J. M. pinigų negrÄ Å¾ino, o už 240000 litų (kas atitinka 69508,80 eurus) savo vardu įformino dalį R. S. statomo kotedžo, (duomenys neskelbtini).Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, jis 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K.

Å . ir J. U., neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pateikė R. S. raÅ¡telį, kuriame J. M. praÅ¡o pervesti 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus) į K. Å . sÄ skaitÄ , dėl Å¡ių pinigų pervedimo J. M. neinformavo, raÅ¡telyje už J. M. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tokiu bÅ«du suklaidino nukentėjusį J. M. ir R. S., kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Å . sÄ skaitÄ , Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 12000 litų (kas atitinka 3475,44 eurus), 2007 m. sausio 30 d. - 10000 litų (kas atitinka 2896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. - 78000 litų (kas atitinka 22590,36 eurus), viso 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus), kuriuos jis, kartu su K.

Å ., bei J. U. neteisėtai pasisavino.Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, jis, neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pasisavino 110000 litų (kas atitinka 31858,20 eurus), kuriuos jam grÄ Å¾ino R. S., kaip dalį iÅ¡ J. M. neva pasiskolintų pinigų, kuriuos 2005 m. rugsėjo 20 d. J. M., bÅ«damas suklaidintas, buvo pervedęs iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, jis, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J.

M. pasitikėjimu bei jį įtikinęs, kad jis padės nusipirkti kilnojamÄ namelį, apgaule įgijo ir užvaldė nukentėjusiojo bÅ«stui skirtus 80000 litų (kas atitinka 23169,60 eurų), kuriuos 2009 m. liepos 13 d. Å¡is iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Disponuodamas J. M. pinigais, J. K. nenupirko žadėto kilnojamojo namelio ir pinigų negrÄ Å¾ino.Viso jis apgaulės bÅ«du, neteisėtai įgijo didelės vertės 1008677 litų (kas atitinka 292133,05 eurus) svetimÄ J.

M. priklausiusį turtÄ . Tokiu bÅ«du J. K. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.1.1. K. Å . buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. K. ir J. U., neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pateikė R. S. raÅ¡telį, kuriame J. M. neva praÅ¡o pervesti 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus) į K.

Å . sÄ skaitÄ , dėl Å¡ių pinigų pervedimo J. M. neinformavo, raÅ¡telyje už J. M. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tokiu bÅ«du suklaidino nukentėjusį J. M. ir R. S., kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Å . sÄ skaitÄ , Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 12000 litų (kas atitinka 3475,44 eurus), 2007 m. sausio 30 d. - 10000 litų (kas atitinka 2896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. - 78000 litų (kas atitinka 22590,36 eurus), viso 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus), kuriuos jis, kartu su J.

K., bei J. U. neteisėtai pasisavino, t. y. apgaulės bÅ«du, neteisėtai įgijo didelės vertės 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus) svetimÄ - J. M. priklausiusį - turtÄ . Tokiais savo veiksmais K. Å . buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.1.2. J. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. K. ir K. Å ., neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J.

M. pinigus, pateikė R. S. raÅ¡telį, kuriame J. M. neva praÅ¡o pervesti 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus) į K. Å . sÄ skaitÄ , dėl Å¡ių pinigų pervedimo J. M. neinformavo, raÅ¡telyje už J. M. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tokiu bÅ«du suklaidino nukentėjusį J. M. ir R. S., kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Å . sÄ skaitÄ , Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 12000 litų (kas atitinka 3475,44 eurus), 2007 m. sausio 30 d. - 10000 litų (kas atitinka 2896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. - 78000 litų (kas atitinka 22590,36 eurus), viso 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus), kuriuos jis, kartu su J.

K., bei K. Å . neteisėtai pasisavino, t. y. apgaulės bÅ«du, neteisėtai įgijo didelės vertės 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus) svetimÄ - J. M. priklausiusį - turtÄ . Tokiais savo veiksmais J. U. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.Kauno apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį konstatavo, kad turtiniai santykiai pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp fizinių ir juridinių asmenų, paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms.

Tos sÄ lygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių sÄ moningais tyčiniais veiksmais, užkertančiais keliÄ sutarties įvykdymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, J. M. analizuojamu atveju pats nebuvo rÅ«pestingas ir neveikė protingai.Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti J. K., K. Å . ir J. U. kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti – J.

K. 6 (šešerių) metų, K. Š. – 3 (trejų) metų, J. U. – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmes, jas atliekant pataisos namuose. 3.1. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju negalima vadovautis mirusio nukentėjusiojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie buvo nenuoseklūs ir nebuvo galimybės juos patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, pažymint, kad net ir tuo atveju, jei nukentėjęs J. M. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus būtų patvirtinęs apklausiamas teisme, jo parodymai nebūtų pakankami išvadai dėl J.

K. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nesutikdama su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada, prokurorė nurodo, kad mirus liudytojui, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, gali bÅ«ti panaudoti kaip įrodymas, tačiau gynybos teisė pateikti liudytojui klausimus niekada nebebus įgyvendinta. Tokiu atveju teismui kyla pareiga nustatyti, ar mirusio liudytojo parodymai yra lemiami, o pripažinus juos tokiais - įsitikinti, ar yra pakankamų gynybos teises suvaržymus kompensuojančių veiksnių, įskaitant priemones, leidžiančias teisingai ir tinkamai įvertinti liudytojo parodymų patikimumÄ .

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis J. M. iš tiesų buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, nes jis 2010 m. balandžio 3 d. mirė. Dėl to apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje apklausęs visus liudytojus, perskaitęs rašytinius bylos duomenis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus nukentėjusiojo J. M. parodymus. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir tikrinti nukentėjusiojo išdėstytas aplinkybes nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų kontekste, analizuoti, lyginti juos tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais byloje surinktais įrodymais, tačiau to nepadarė.3.2.

PrieÅ¡ingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, prokurorės teigimu, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog nukentėjusysis J. M. parodymus galėjo duoti nukentėjusiosios R. K. įtakoje, negauta. Nukentėjusiojo J. M. parodymus patvirtino ne tik nukentėjusioji R. K., bet ir J. K. bei kiti liudytojai. Tuo tarpu apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tikėjo tik kaltinamojo J. K. parodymais, nors jie ir nebuvo nuoseklÅ«s, nenurodė, kodėl jais remiasi, nors J.

K. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo.3.3. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad iÅ¡teisintųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo be nukentėjusiojo J. M. parodymų patvirtina ir liudytojų B. Ž., I. T., E. P., R. S., V. M. ir V. N. parodymai. Be to, remiantis 2011 m. gegužės 4 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(02624)-ISI-2618, paraÅ¡Ä , esantį pateiktame tyrimui raÅ¡te be datos su tekstu - „AÅ¡ J. M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. praÅ¡au pervesti K. Å . (Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini),.

J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, pasiraÅ¡ytÄ J. M. vardu, pasirašė ne J. M., o kitas asmuo pamėgdžiodamas J. M. paraÅ¡Ä .3.3. Akcentuojama, kad esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo bÅ«das. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ .

BK 182 straipsnyje numatyta apgaulė suponuoja tokį nukentėjusio asmens klaidinimÄ , kuris turėjo esminę reikÅ¡mę apsisprendžiant perduoti kaltininkui, ketinančiam neteisėtai praturtėti kito asmens sÄ skaita, turtÄ ar turtines teises. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl turto, t. y. pinigų, o turtiniai santykiai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, bei, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp fizinių ir juridinių asmenų atsiranda civiliniai santykiai, tačiau apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu patikrinta baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog Å¡ie civiliniai santykiai peraugo į baudžiamuosius.

Tiek J. K., tiek K. Å ., tiek ir J. U. neteisėtai, apgaulės bÅ«du, pasisavino J. M. priklausantį turtÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. pasitikėjo kunigu J. K., nes jis juo rÅ«pinosi, vežė jam maistÄ bei vaistus. Manė, kad J. K. sÄ skaitoje pinigus laikyti bus saugu ir kai jam jų prireiks, J. K. juos grÄ Å¾ins. Juo labiau, įvertinus tai, kad J. K. susitarimo su J. M. metu buvo parapijos klebonas, turėjo sėkmingo dvasininko reputacijÄ , jo finansinė situacija buvo gera ir J. M. tai žinojo, kas dar labiau kėlė J.

M. pasitikėjimÄ J. K.. Å i aplinkybė buvo esminė J. M. apsisprendime patikėti žemės pardavimÄ bei su tuo susijusių dokumentų tvarkymÄ J. K.. Kaip ir patikėti už parduotÄ Å¾emę gautų pinigų saugojimÄ .3.4. Tuo tarpu K. Å . ir J. U. pasisavinant J. M. priklausantį turtÄ , esmine aplinkybe, prokurorės teigimu, buvo raÅ¡telio, pasiraÅ¡yto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuriuo J. M. neva praÅ¡o pervesti 100000 litų į K. Å . sÄ skaitÄ , (dėl Å¡ių lėšų pervedimo J.

M. neinformavus), pateikimas R. S.. Motyvuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , akcentuojama, kad, paties R. S. teigimu, jis J. K., prieÅ¡ pervesdamas pinigus į K. Å . sÄ skaitÄ , pareikalavo, kad pateiktų J. M. patvirtinimÄ , jog Å¡is sutinka, kad jam priklausančius 100000 litų R. S. pervestų į K. Å . sÄ skaitÄ . J. K. pažadėjo, kad tokį raÅ¡tÄ iÅ¡ J. M. gaus. Iki Å¡io raÅ¡to pateikimo K. Å . ne kartÄ jam skambino į jo mobilų telefonÄ ir prašė, kad jis į jo sÄ skaitÄ pervestų 100000 litų.

R. S. jam kategoriÅ¡kai pasakė, kad jo nepažįsta ir į jo sÄ skaitÄ pinigų neperves. Tačiau po to, kai pakalbėjo su J. K. ir jis parodė J. M. sutikimÄ dėl pinigų pervedimo, 100000 litų jis pervedė į nurodytÄ K. Å . sÄ skaitÄ . Ir nors iÅ¡teisinamajame nuosprendyje teismas teigia, jog iÅ¡ J. M. apklausų duomenų matyti, kad jis pats nebuvo rÅ«pestingas ir neveikė protingai, tačiau tai nesuteikia pagrindo naudotis nurodyta aplinkybe ir apgaulės bÅ«du užvaldyti svetimÄ turtÄ .Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, skunde nurodytais pagrindais, o iÅ¡teisintieji J.

K., K. Å . ir J. U. bei jų gynėjai, prašė skundÄ atmesti. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.6.1. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y.

įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Å ių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi J. K., K. Å . ir J. U. baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vis tik netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ bei tarpusavio sÄ sajÄ , taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas esmingai įtakojo apylinkės teismo iÅ¡vadas dėl J.

K., K. Š. ir J. U. nekaltumo jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti fragmentiškai, atsietai nuo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos, išskirtinį dėmesį suteikiant išteisintųjų parodymams, nevertinant jų prieštaringumo objektyviai užfiksuotoms faktinėms bylos aplinkybėms, kitiems teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymams bei rašytiniams byloje esantiems duomenims.

IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir J. K., K. Å . bei J. U. atžvilgiu priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 4 dalis). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu J. K. savo kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nepripažino ir parodė, kad nuo 1999 metų jam apsigyvenus (duomenys neskelbtini), pas jį nuolat ateidavo daug neturtingų, suvargusių žmonių, kuriems jis stengdavosi kuo galėdamas padėti – rÅ«bais, maistu, pinigais.

J. M. taip pat sunkiai vertėsi, neturėdavo pinigų, todėl ateidavo pavalgyti. Jei J. M. ko papraÅ¡ydavo, visuomet stengdavosi padėti – į parduotuvę nuvežti, nupirkti vaistų ir pan.. Padėjo ieÅ¡koti ir visokių pažymų pensijai, dėl ko važiavo ir į archyvÄ Vilniuje, kartu dirbdavo įvairius darbus. J. M. jam (J. K.) pasakodavo apie savo tėvÄ . Apie 2005 metus J. M. kelis kartus minėjo, kad atvažiuoja gydytojas, kažkÄ jam atveža, vežasi į KaunÄ . VienÄ dienÄ J. M. atvyko neÅ¡inas įvairiais dokumentais ir pasu, sakydamas, kad rytoj atvažiuos gydytojas, su kuriuo J.

M. turi vykti pas notarÄ ir perraÅ¡yti jam savo namus ir žemę. Nors J. M. tai padaryti su gydytoju ir buvo sutaręs, tačiau persigalvojo, dėl ko prašė priimti ir paslėpti atneÅ¡tus dokumentus bei jį patį. Kelias dienas J. M. pas jį (J. K.) slapstėsi. VienÄ dienÄ atvažiavo G. O. ir pradėjo priekaiÅ¡tauti J., jog Å¡is žadėjo parduoti jam žemę ir sodybÄ , o dabar slapstosi, grasino taip visko nepalikti, sudeginti sodybÄ . Tuomet Jonas prisiminė, kad nelabai seniai pas jį buvo atvažiavęs toks V. iÅ¡ „B.

Ž.“ ir prašė parduoti jam žemę. J. paprašė surasti tÄ V., kad su juo galėtų tartis dėl žemės pardavimo. V. jam buvo palikęs vizitinę kortelę. Suradęs V. pasakė, kad J. M. nori su juo pasiÅ¡nekėti dėl žemės. Taip pat paaiÅ¡kino, kad yra kitas pirkėjas – G. O., tačiau V. pažadėjo viskÄ sutvarkyti. Dėl kainos nei J. M., nei jis (J. K.) nesiderėjo. V. už J. M. žemę sutiko mokėti tiek, kiek tuo metu toje vietoje buvo įprasta – po 600 ar 660 litų už arÄ .

J. M. su V. pasiÅ«lymu sutiko. Po kurio laiko įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo V., jo Å¡viesiaplaukė kompanjonė, dar kažkas, J. M., G. O., jis ir K. Å .. V. paaiÅ¡kino G. O., kad jis perka žemę, su kuo G. O. sutiko, paaiÅ¡kindamas, kad pusmetį ar metus jis važinėjo pas J., vežiojo visokias gėrybes, veždavo į miestÄ taisyti dantų ir pan.. Kaip jis buvo paskaičiavęs, vien už dantų taisymÄ J. jam buvo skolingas 4000 litų. Už patirtÄ Å¾alÄ dėl neįvykusio sandorio su J.

M., G. O. paprašė 25000 ar 30000 litų. J. M. pažadėjo gavęs pinigus už žemę atsilyginti. Tuo jų susitikimas ir baigėsi. Kadangi J. M. pats nenorėjo užsiiminėti žemių pardavinėjimu ir važinėti po įstaigas, paprašė, kad jis (J. K.) jam padėtų. Jis sutiko ir 2005 m. liepos 27 d. J. M. pas notarÄ parašė jam įgaliojimÄ atlikti įvairiems juridiniams veiksmams. 8.1. Vykdant žemių pirkimo-pardavimo sutartį, V. pristatė L. K. ir 2005 m. rugpjūčio 2 d. pas notarÄ buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ , L.

K. iÅ¡ J. M. perka 10,78 ha sklypÄ už 754600 litų. Tačiau pirkėjams kažkas netiko, dėl ko, 2005 m. rugpjūčio 5 d. minėta sutartis buvo panaikinta. TÄ pačiÄ dienÄ buvo sudaryta kita preliminari J. M. žemės pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „E.C.“, atstovaujama V. M.. V. M. jam pristatė V. N. ir jis (J. K.) suprato, kad juos sieji bendri darbo santykiai. Dėl kainos niekas nesiderėjo, nei jis, nei J. M.. Kiek firma pasiÅ«lė, su tuo ir sutiko. Sutartyje numatyta, kad firma perka minėtÄ sklypÄ už 1 mln. 24 tÅ«kst. 100 litų.

IÅ¡ tos sumos 100 tÅ«kst. sumokama grynais, kaip avansas. IÅ¡ Å¡io avanso, J. M. nurodymu, 25 tÅ«kst. litų jis (J. K.) padavė K. Å . ir J. U., kurie pinigus nuvežė ir atidavė G. O. už netesybas ir kitas iÅ¡laidas. Likusius pinigus atidavė J. M., kuris juos nuvežė į bankÄ . Kadangi J. M. parduodamas žemes reikėjo iÅ¡matuoti, atidalyti bei parengti detaliuosius planus, su žemės pirkėju buvo sutarta sutartyje nurodyti didesnę žemės pirkimo-pardavimo kainÄ , realiai J. M. sumokant mažiau, skirtumÄ panaudojant minėtiems su žemės atidalijimu, detaliaisiais planais ir pan. darbams atlikti.

Tam reikalui J. M. vėliau parašė įgaliojimÄ L. K., kuri ir rÅ«pinosi visais žemės tvarkymo darbais, nei iÅ¡ J. M., nei iÅ¡ jo (J. K.) nereikalaudama jokio užmokesčio. 2005 m. rugpjūčio 24 d. pas notarÄ buvo sudaryta galutinė pardavimo sutartis. Pas notarÄ dalyvavo jis (J. K.), J. M., J. U., V. M. ir L. K.. PasiraÅ¡ius sutartį, J. M., J. U. ir L. K. liko notarinėje kontoroje, o jį V. M. ir V. N. nusivežė į Vilniaus SEB bankÄ ir 924 tÅ«kst. pervedė į jo (J. K.) sÄ skaitÄ . Paskui nuėjo pas kasininkÄ ir pasirašė dokumentus dėl 378 tÅ«kst. litų išėmimo.

IÅ¡imtus pinigus pasiėmė V. N.. Kartu stovėjo ir V. M.. Po to sugrįžo į notarinę kontorÄ , kur pabaigė tvarkyti dokumentus ir kartu su J. M., ir J. U. grįžo namo. Galimai kiek ankščiau, jis (J. K.) kalbėjo su R. S. ir prasitarė jam dėl J. M. žemės pardavimo, kadangi Å¡is prašė pakalbėti su J. M., kad Å¡is R. S. paskolintų pinigų žemės įsigijimui. Rugsėjo 25 d. po pietų jis (J. K.) atėjo pas J. M., kur rado L. B., J. U. ir dar kažkÄ . Kai jis (J. K.) paaiÅ¡kino, ko atėjęs, J.

M. kiek pagalvojęs sutiko R. S. paskolinti pinigų, nors L. B. ir J. U. J. M. patarė to nedaryti. Kitos dienos rytÄ , J. M. atėjus į jo (J. K.) namus atvažiavo R. S. ir jie visi kartu nuvažiavo į SEB bankÄ , kur prie kasininko langelio nuėjo tik J. M. ir R. S.. Kasininkė užpildė dokumentus ir J. M. padarė 450 tÅ«kst. litų pavedimÄ R. S.. 8.2. Praėjus metams, J. M. pradėjo sakyti, kad jam reikia pinigų. Prašė R. S. grÄ Å¾inti skolÄ . R. S. paprašė J. M. paraÅ¡yti raÅ¡telį dėl grÄ Å¾inamų pinigų, su kuo J.

M. sutiko ir K. Å . suraÅ¡ius tekstÄ perdavė raÅ¡telį J. U., kad Å¡is perduotų J. M. pasiraÅ¡yti. Neatsimena ar jis (J. K.) perdavė raÅ¡telį R. S., ar jam jį tik parodė, tačiau po to, per kelis kartus R. S. pervedė pinigus į K. Å . banko sÄ skaitÄ . Tokiu bÅ«du, J. M. Å¡iuos pinigus paskolino K. Å ., J. U. ir jam (J. K.). R. S. už likusius J. M. jam paskolintus pinigus pasiÅ«lė J. M. pastatyti kotedÅ¾Ä , su kuo J. M. sutiko, nurodydamas, kad jis (J. K.) elgtųsi taip, kaip mano esant geriausia, kadangi po savo mirties vis tiek viskÄ jam paliks.

Po kiek laiko jis (J. K.) ar tai R. S., ar kokiam jo žmogui surašė įgaliojimÄ jo (J. K.) vardu atlikti įvairius sandorius, dėl ko jo (J. K.) vardu buvo nupirktas žemės lopinėlis, tačiau nuosavybės dokumentų jis (J. K.) niekada nematė, kaip nematė ir kotedžo nuosavybės dokumentų. Tuo metu jis tiesiog pasiraÅ¡ydavo įvarius sutikimus ir įgaliojimus. 2009 m. vasarÄ sužinojo, jog iÅ¡sikelia gyventi kitur, apie kÄ pranešė ir J. M., tačiau patikino, kad jo nepamirÅ¡, lankys ir kuo galės, tuo padės, po ko, J.

M. nurodė norįs jam (J. K.) duoti kiek pinigų įsikÅ«rimui. Jie kartu nuvažiavo į bankÄ , kur darbuotoja, klaidingai supratusi, jog Å¡is siekia iÅ¡ savo banko sÄ skaitos iÅ¡siimti 80 tÅ«kst. litų grynais, paprašė paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ ir grįžti rytoj. Liepos 13 d. jis (J. K.), J. M. ir K. Å . atvyko į tÄ patį bankÄ , kur J. M. paaiÅ¡kino darbuotojai, jog norės pervesti pinigus į jo (J. K.) sÄ skaitÄ pavedimu. Tokiu bÅ«du, 10 tÅ«kst. J. M. jam (J. K.) pervedė į einamÄ jÄ sÄ skaitÄ , 70 tÅ«kst. litų – terminuotu indėliu. 2009 m. rugpjūčio 10 d. jis (J.

K.) iÅ¡sikraustė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). 8.3. 2009 m. rudenį, spalio mėn., jam paskambino J. U. ir pasakė, kad kažkas negerai su vienu J. M. namo stogo kraÅ¡tu ir paprašė pakviesti meistrÄ J. V., kad Å¡is patikrintų kas ir kaip. Meistras pranešė, kad nieko baisaus, galima pataisyti, dėl ko jis (J. K.) spalio 26 d. atvažiavo pas J. M. pasitarti, kÄ toliau daryti. Patarė J. M. įsigyti vežamÄ namelį. Norėdami apžiÅ«rėti tokius namelius, jis, J. M. ir K.

Å . nuvyko į Kaune esančiÄ Ä¯monę „E.“ ir apžiÅ«rėjo keletÄ tokių namelių. Neketino tuo metu pirkti, tai buvo atsarginis variantas tuo atveju, jei J. M. namo stogas griÅ«tų. 2009 m. lapkričio 13 d. jam (J. K.) kažkas paskambino ir pranešė, kad pas J. M. namuose gyvena kažkokie trys vyrai, kurie J. M. niekur vieno nepaleidžia. Kadangi pats to patikrinti negalėjo, paprašė K. Å .. Å is kartu su R. V. nuvažiavę pas J. M. rado jį apiplėštÄ ir sumuÅ¡tÄ su kažkokiu nepažįstamu vyru.

KitÄ dienÄ , t. y. lapkričio 14 d., viskuo įsitikinti pas J. M. nuvažiavo jis (J. K.) su K. Å ., tačiau namai buvo tuÅ¡ti. Apie J. M. dingimÄ K. Å . pranešė policijai, o jis (J. K.) J. M. dukterėčiai R. K., kuri paaiÅ¡kino, kad dėl savo pažinčių policijoje ir prokuratÅ«roje toliau susitvarkys pati. 2009 m. lapkričio 17 d. policija atliko K. Å . kratÄ , pareiÅ¡kė jam įtarimus dėl vagystės bei J. M. sumuÅ¡imo. Gruodžio 4 d., apie 13 val. jam (J. K.) paskambino tyrėja A. G. ir pranešė, kas surado J.

M. ir Å¡iuo metu jis policijoje, nurodydama jam kuo skubiau atvykti. Ä® policijos komisariatÄ jis (J. K.) nuvyko kartu su K. Å ., kur ilgai laukė koridoriuje bei matė tyrėjÄ besivedančiÄ J. M.. Å is labai sunkiai ėjo, buvo sulinkęs, jo (J. K.) nepažino, tyrėja jiems bendrauti neleido. Jis (J. K.) girdėjo, kaip policijoje buvo apklausiamas J. M., kuriam buvo bandoma įteigti, kad jis (J. K.) iÅ¡ jo iÅ¡viliojo žemę, tačiau J. M. viskÄ neigė. J. M. apklausoje dalyvavo ir R. K.. Po kiek laiko į kitÄ kabinetÄ tyrėja jį (J.

K.) pasikvietė apklausai, klausinėjo apie J. M. žemes, pinigus ir pardavimus. Apie 22 val. tyrėja jam ir K. Å . liepė važiuoti namo. Tyrėjai pasakius, kad J. M. prašė jį parvežti namo, policija J. M. su jais neiÅ¡leido, liepdama važiuoti pas savo dukterėčiÄ R. K., kur, policijos teigimu, jam bus saugiau. 8.4. Gruodžio mėnesio viduryje jam paskambino R. K. paaiÅ¡kindama, kad nori susitikti ir pasikalbėti. Susitikime dalyvavo R. K., J. M., jis ir K. Å .. Pokalbio metu R. K. klausinėjo apie žemės pardavimÄ , pinigus ir kitus J.

M. reikalus. J. M. tylėjo, nieko neklausinėjo. Kadangi J. M. ne kartÄ jo buvo prašęs niekam nieko apie jo reikalus nepasakoti, jis (J. K.) nežinojo kaip elgtis. Pokalbio metu jokių pretenzijų J. M. jam nereiÅ¡kė, pinigus reikalavo pervesti tik R. K.. Pasibaigus Å¡iam pokalbiu ir R. K. išėjus iÅ¡ patalpos, J. M. jį patikino, kad viskas yra gerai ir nurodė su pinigais nieko nedaryti. Po Å¡io susitikimo, artėjant 2009 metų Kalėdoms, jis paskambino R. K. ir paprašė pasikalbėti su J. M., kvietė jį Å¡ventėmis atvažiuoti, klausė, kÄ daryti su tais pinigais, kuriuos J.

M. jam liepos mėnesį buvo pervedęs. PasiÅ«lė jam juos pervesti iki Å¡venčių, tačiau J. M. paprašė, kad Å¡is pinigus ir toliau laikytų pas save. 2010 metų sausio ar vasario mėnesį jis (J. K.) sulaukė R. K. skambučio, kurio metu ji prašė atvykti pas advokatÄ M. pakalbėti. Pokalbio metu J. M. buvo kiek nuoÅ¡aliau, o advokatas vis klausinėjo. Paskutinį kartÄ J. M. matė 2010 metų kovo mėnesį taip pat pas advokatÄ M., kur jį atvežė R. K. su vyru. Buvo atvykęs ir R.

S.. Å io pokalbio metu advokatas ir R. K. reikalavo grÄ Å¾inti pinigus. J. M. jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Tos pačios savaitės Å¡eÅ¡tadienį, apie 13 val. jis sužinojo, kad J. M. rastas negyvas, įkritęs į tvenkinį. Kadangi J. M. buvo prašęs jį palaidoti, todėl jis (J. K.) norėjo iÅ¡pildyti J. M. norÄ , apie tai pranešė R. K., Å¡i sutiko. Praėjus apie savaitei laiko po J. M. laidotuvių, jam (J. K.) paskambino V. N. ir paklausė, kodėl jį kviečia į policija dėl J.

M., po ko jis (J. K.) pranešė, kad J. M. miręs. Balandžio 19 d. pas jį (J. K.) buvo atlikta krata, pareikÅ¡ti įtarimai bei pradėtas ikiteisminis tyrimas. 8.5. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, buvo perskaityti J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos J. M. jis pažįsta nuo 2000 metų, 2004-2005 metais, tiksliai neprisimena, J. M. pasakojo, kad pas jį atvažiuoja dantistas G. O., atvežantis pavalgyti ir gydantis J. M. dantis. G. O. prašė J.

M., kad Å¡is perraÅ¡ytų jam savo žemes, už kÄ Å¡is globotų jį iki gyvenimo pabaigos. J. M. pasakojo, kad G. O. pirmadienį (kokia tai buvo data, neprisimena), liepė J. M. pasiimti savo žemės nuosavybės dokumentus, nes jie kartu važiuos pas notarÄ . J. M. patarė nevažiuoti į susitikimÄ su G. O. ir su žemės bei savo dokumentais, pasislėpti klebonijoje, kur J. M. prabuvo apie tris paras. G. O. J. M. surado klebonijoje, priekaiÅ¡tavo Å¡iam, kad jis nevykdo savo pažado perraÅ¡yti savo žemes ir pasakęs, kad vis tiek reikės viskÄ sutvarkyti, iÅ¡važiavo.

J. M. grįžo į savo namus, bet po kelių dienų vėl kreipėsi pagalbos, nes kažkas grasino padegti jo namus. Norėdamas ramybės, J. M. nutarė parduoti savo žemes ir paprašė pagalbos. J. M. paaiÅ¡kino, kad į jį ne kartÄ kreipėsi žmogus, vardu Valdas, norėjęs įsigyti J. M. žemes, paprašė jį surasti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jis dar norėtų tas žemes įsigyti. Jis (J. K.) surado tÄ Å¾mogų (kaip, neprisimena) ir nurodė jam nuvažiuoti pas J. M. dėl visko susitarti.

Pirmame V. ir J. M. pokalbyje, jis (J. K.) nedalyvavo. Tačiau tų susitikimų buvo daug, kai kuriuose jų dalyvavo ir jis (J. K.). J. M. nusprendė 1 ha žemės padovanoti jam (J. K.), sau pasilikti kažkiek žemės ir pastatus, likusiÄ Å¾emę – parduoti. G. O., sužinojęs, kad J. M. ketina parduoti savo žemę, J. M. pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas, kad Å¡is nesilaiko žodžio. Vieno susitikimo metu, kuriame dalyvavo jis (J. K.), J. M., G. O. ir V., nusprendė, kad G. O. reikia sumokėti kompensacijÄ , dėl ko, G.

O. buvo sumokėta 20 000 – 30 000 litų. Å iuos pinigus G. O. nuvežė K. Å . jo (J. K.) praÅ¡ymu. Tuo metu, kai G. O. buvo sumokėti pinigai, jau buvo sudaryta preliminari J. M. žemės pardavimo sutartis ir sumokėtas 100 000 litų avansas, iÅ¡ kurių 20 000 ar 30 000 litų buvo perduota G. O.. 100 000 litų avansas buvo atvežtas į klebonijÄ , juos, tikriausiai atvežė V.. Tuo metu klebonijoje buvo ir J. M., tačiau pinigus V. perdavė jam (J. K.). TÄ pačiÄ dienÄ 70 000 litų jis (J. K.) perdavė J.

M. (niekas to fakto nematė), juos J. M. parsinešė namo. PasiraÅ¡ant pagrindinę J. M. žemių pardavimo sutartį, dalyvavo V. „E.C.“ atstovas V. M., J. M. ir jis (J. K.). Å ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ Ä¯ jo (J. K.) buvo pervesta 1 000 000 litų. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant pagrindinę žemių pirkimo-pardavimo sutartį su V. buvo sutarta (sutarė J. K.), kad notarinėje kontoroje sutartyje bus nurodyta didesnė J. M. žemių pirkimo kaina – 1 024 000 litų. Po sutarties pasiraÅ¡ymo V. turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inti 400 000 litų.

IÅ¡ gautų pinigų 500 000 litų jis pervedė J. M., 400 000 litų – grynaisiais pinigais perdavė V.. Pardavus J. M. žemes, R. S. papasakojo, kad stato namÄ ir jam reikalingi pinigai ir pasiÅ«lė J. M. pervesti savo pinigus jam, pažadėdamas už gautus pinigus pastatyti namÄ , kuriame vienas butas priklausys J. M.. Å is su pasiÅ«lymu sutiko. VienÄ dienÄ R. S., J. M. ir jis (J. K.) nuvažiavo į bankÄ , kur J. M. iÅ¡ savo sÄ skaitos R. S. pervedė 450 000 litų. Ar J. M. su R. S. buvo pasirašę kokiÄ sutartį, nežino.

Kadangi žemės sklypas, ant kurio buvo statomas R. S. namas (kuriame vienas butas turėjo priklausyti J. M.), buvo komplikuotas, buvo nutarta dalį žemės sklypo po statomu namu perraÅ¡yti jo (J. K.) vardu, kad bÅ«tų lengviau tvarkyti reikiamÄ dokumentacijÄ , po ko, jis (J. K.) tapo buto, statomame R. S. name, ir žemės sklypo dalies savininku. Kad jis veikia J. M. interesais, jokia sutartis pasiraÅ¡yta nebuvo. Žino, kad 100 000 litų R. S. grÄ Å¾ino pervesdamas į K. Å . sÄ skaitÄ banke. Aplinkybių, kas tarėsi ir kodėl pinigai buvo pervesti į K.

Å . sÄ skaitÄ , neprisimena. Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo suraÅ¡ytas raÅ¡tas, kuriame J. M. R. S. praÅ¡o 100 000 litų pervesti į jo sÄ skaitÄ , neprisimena. Kada ir kokiomis aplinkybėmis bei kieno iniciatyva ir praÅ¡ymu buvo suraÅ¡ytas J. M. raÅ¡tas, neprisimena, bet pamena, kad šį raÅ¡tÄ pasirašė J. M. (duomenys neskelbtini) klebonijoje. Po to, kai K. Å . R. S. pervedė 100 000 litų, K. Å . Å¡iuos pinigus nuėmė grynais, atvežė į (duomenys neskelbtini) klebonijÄ ir tÄ pačiÄ ar kitÄ dienÄ padalino jam, J.

U., sau, t. y. K. Å ., J. M., kiekvienam po 25 000 litų. Kad Å¡iuos pinigus reikia padalinti į keturias dalis, nusprendė J. M., mano todėl, kad jų buvo geri santykiai ir jis vis sakydavo kad jam pinigų nereikia. Ar R. S. jam asmeniÅ¡kai atidavė 110 000 litų grynais kaip J. M. skolÄ , neprisimena. Tikslios datos nepamena, bet klausė R. S., kada Å¡is grÄ Å¾ins likusius pinigus J. M.. R. S. pasiÅ«lė, kad už tuos pinigus jis pastatys kotedÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), apie 150 kv.m ploto. Pakalbėjo su J.

M. ar Å¡is neprieÅ¡tarautų. J. M. sutiko. Kadangi kotedžas gana didelis, todėl pamanė, kad Å¡iame kotedže galėtų gyventi jis ir J. M.. Kotedžas buvo įformintas jo (J. K.) vardu, nes taip norėjo J. M., kad Å¡iam nereikėtų važiuoti tvarkyti jokių dokumentų. Apie tai, kai jis su J. M. kalbėjo apie kotedžo statybÄ ir gyvenimÄ jame, niekas negirdėjo, jie buvo dviese. Kokiame stovyje Å¡iuo metu yra minėtas R. S. statomas kotedžas, jis nežino, ten neina ir nesidomi. 2009 m. rugpjūčio mėn. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) klebonijos jis (J.

K.) persikėlė į (duomenys neskelbtini) klebonijÄ . PrieÅ¡ persikeliant į kitÄ klebonijÄ , J. M. jam į jo sÄ skaitÄ banke pervedė 80 000 litų. IÅ¡vykdamas, jis J. M. paaiÅ¡kino, kad nors jis persikelia į kitÄ klebonijÄ , bet jie ir toliau bendraus. 2009 m. spalio mėn. atvyko pas J. M. į namus, nes J. M. pasiskundė, kad jam pradėjo griÅ«ti namo stogas. Pas J. M. atvažiavo su K. Å . ir nusprendė, kad jau stogo neįmanoma pataisyti, todėl pasiÅ«lė važiuoti apžiÅ«rėti kilnojamÄ namelį.

J. M. patiko namelis ir jis sutiko pirkti kilnojamÄ namelį. Namelių kainos buvo įvairios po 15 000 – 20 000 litų. Konkretaus namelio jie nenusižiÅ«rėjo tiesiog žiÅ«rėjo, ar koks tiktų. Tuo metu J. M. namelio nepirko, nes buvo prastas kelias, o ir stogas J. M. namo dar negriuvo. Be to, pasitarė su pardavėjais, kad namelį geriau vežti kai žemė suÅ¡alusi, nes namelis gana sunkus. Nors namelio nepirko, bet J. M. buvo sakęs, kad namelį pirktų jis iÅ¡ pinigų, kuriuos J. M. jam buvo pervedęs į jo sÄ skaitÄ .

L. K. pažįsta kaip V. draugę, pažįstamÄ ar bendradarbę, ji buvo tiek notarinėje kontoroje, tiek klebonijoje, tariantis dėl J. M. žemių pardavimo. 2005 m. rugpjūčio 8 d. į jo (J. K.) banko sÄ skaitÄ buvo įneÅ¡ta 63 000 litų suma grynais pinigais, kadangi 1998 metais jis (J. K.) pardavė savo mamos namÄ , pinigus laikė klebonijoje, o kadangi tuo metu buvo nesaugu, nutarė pinigus padėti į bankÄ . 2005 m. rugsėjo 9 d. iÅ¡ savo sÄ skaitos J. U. jis (J. K.) pervedė 8 000 litų, kad Å¡is rÅ«pintųsi J.

M., saugotų jį. 2007 m. kovo 5 d. K. Å . jam (J. K.) pervedė 25 000 litų, tai buvo K. Å . mamai G. Å . 2004-2005 metais paskolinti pinigai. 2009 m. liepos 13 d. J. M., manydamas, kad taip bus saugiau, pervedė į jo (J. K.) sÄ skaitÄ 80 000 litų. Paskutinį kartÄ J. M. matė 2010 m. kovo 31 d. advokato R. M. kontoroje. TÄ dienÄ buvo kalbėta apie 80 000 litų. Nutarta grÄ Å¾inimÄ Ä¯forminti teisiÅ¡kai, nurodant kam ir per kokį laikotarpį Å¡ie pinigai bus grÄ Å¾inti. Ar R. S. grÄ Å¾ino 110 000 litų, nepamena. 2009 m. spalio mėnesio gale buvo kalbėta su J.

M. dėl kilnojamojo namelio įsigijimo iÅ¡ tų pinigų, kuriuos J. M. jam (J. K.) buvo pervedęs saugojimui. Namelį buvo ketinama pirkti, nes J. M. namo stogas griuvo, name buvo pavojinga gyventi, o meistrai atsisakė jį remontuoti (b. t. 4, b. l.20-25, 28-32).8.6. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu J. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir aukščiau aptartus parodymus. Papildomai parodė, kad dėl negrÄ Å¾intų pinigų R. K. visoje Å¡ioje istorijoje neaiÅ¡ku kaip atsirado, kadangi pradžioje visi reikalai buvo sprendžiami su J.

M.. Jie (J. K. ir J. M.) daugybę metų draugavo, o R. K. kaip giminaitė pas J. M. atvažiuodavo 1-3 kartus per metus, tačiau Å¡is jai jokių pinigų neduodavo, jie jokių artimesnių santykių nepalaikė, apie pinigus J. M. jai nieko taip pat nepasakojo. Å ie reikalai buvo patikėti jam (J. K.). Sutinkamai su J. M. giminių, aplinkinių parodymais, J. M. žadėjo viskÄ palikti bÅ«tent jam (J. K.). Be to, J. M. turėjo ir kitų giminių, tačiau niekas, iÅ¡skyrus R. K. jam (J. K.) jokių pretenzijų nereiÅ¡kia.

Nors R. K. teigia, kad jokių pinigų jis (J. K.) jai nedavė, tačiau per J. M. laidotuves jis jai davė 5000 litų. Atsakydamas į klausimÄ , kodėl po J. M. mirties jis (J. K.) R. K. negrÄ Å¾ino visų J. M. pinigų, jis paaiÅ¡kino, kad J. M. R. S. pervedė 450 000 litų. Jo ir J. M. susitarimas buvo toks, kad tokiu atveju, jei R. S. negrÄ Å¾ins pinigų, jis (R. S.) už tuos pinigus pastatys J. M. butÄ , kurį J. M. buvo nuvažiavęs net apžiÅ«rėti, tačiau visi Å¡io buto reikalai buvo tvarkomi ne J.

M., bet jo (J. K.) vardu, kadangi toks buvo jų (J. M. ir J. K.) susitarimas. Žodiniu susitarimu jie (J. M. ir J. K.) buvo sutarę ir dėl J. M. jam (J. K.) suteiktų pinigų nuosavybės įsigijimui. Už žemės sklypÄ (ant kurio buvo statomas J. M. butas) iÅ¡ J. M. pinigų buvo sumokėta 240000 litų. Jo (J. K.) teigimu, nustatyta 240000 litų Å¡io buto vertė neatitinka realybės, buto iÅ¡planavimas paprastas – pora atskirų kambarių ir vienas tarsi atskirai. Su J. M. jie kalbėjo, kad senatvėje jam ten bus gerai gyventi, o jis (J.

K.) gyvens Å¡alia ir jį prižiÅ«rės, o po J. M. mirties viskas liks jam (J. K.). Jokių raÅ¡ytinių susitarimų nesudarinėjo, nemanė tai esant reikalinga. Pinigų, kuriuos J. M. bÅ«tų davęs tik pasaugoti, jis (J. K.) neturėjo. Vienu metu J. M. tik buvo pasidėjęs pas jį pinigų, tačiau visuomet ateidavo, juos pasiimdavo ir jokių pretenzijų jam (J. K.) nereiÅ¡kė. Joks J. M. testamentas suraÅ¡ytas nebuvo, bent jau jis (J. K.) apie jo egzistavimÄ nežinojo. Papildomai J. K. paaiÅ¡kino, kad 240000 litų buvo sumokėta už žemės sklypÄ , kuris buvo įgytas jo vardu, tačiau už J.

M. pinigus. Kodėl Å¡io buto vertė atitinka 240000 litus, nežino. Å iuo metu kotedžo reikalais nesidomi, kažkada buvo parašęs įgaliojimÄ , R. S. ar jo giminaitei, kuri ten viskuo ir rÅ«pinasi. Ä®galiojimas paraÅ¡ytas keliems metams, tačiau jis (J. K.) pats to įgaliojimo neturi. 8.6.1. AiÅ¡kindamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu J. K. nurodė, kad žemės sklypas buvo parduotas už 924100 litus, o J. M. buvo pasakyta ženkliai mažesnė pinigų suma.

Tie 324000 litų, kurie Å¡ioje byloje traktuojami kaip dingę, iÅ¡ tikrųjų niekur nedingo. KomentuojamÄ Å¾emės sklypÄ pirkusi įmonė pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu paaiÅ¡kino, kad sumoka tam tikrÄ sumÄ , o jis (J. K.) su J. M. tam tikrÄ sumÄ â€“ 380000 litų grÄ Å¾ina, kad bÅ«tų atlikti žemės sklypo matavimai ir dėl jų nereikėtų rÅ«pintis nei J. M., nei jam (J. K.). Dėl Å¡io pasiÅ«lymo jis (J. K.) pasitarė su J. M., kuris nurodė sutinkantis, jog įmonė už žemės sklypÄ jam sumokėtų, o jis (J.

K.) esant tokiai situacijai 380000 litų perduotų minėtiems asmenims su žemės sklypo pirkimu-pardavimu susijusių darbų atlikimui. Gal 2007 metais J. M. parašė įgaliojimÄ L. K., kuri ir rÅ«pinosi visais su aptariamu žemės sklypu susijusiais reikalais, už tai neimdama jokio atlygio. 380000 litų grÄ Å¾inimas įmonei dokumentaliai patvirtintas nebuvo, tai buvo žodinis susitarimas. 8.6.2. J. K. teigimu, prieÅ¡ mirtį J. M. visÄ laikÄ gyveno savo namuose, nes juos labai mylėjo, tik vėliau per prievartÄ policijos jis buvo perkeltas gyventi į JonavÄ pas savo dukterėčiÄ R.

K., kurios J. M. nemėgo. J. M. gyvenant (duomenys neskelbtini), su juo tiesiogiai nei susitikti, nei pasimatyti nebuvo galima. Tai galima buvo padaryti tik kartu su R. K. bei jos vyru J. K., gyvenančiu kartu. Tuo metu R. K. pradėjo jo (J. K.) klausinėti apie J. M. pinigus ir žemes. PirmÄ kartÄ su R. K. bei J. M. jis buvo susitikęs kartu su K. Å . Kaune, prie Soboro esančioje kavinukėje. R. K. klausinėjo dėl pinigų, o J. M. tylėjo iÅ¡sigandęs. IÅ¡einant per kavinukės duris, R. K. ėjo pirmiau, o jis (J.

K.) su J. M. paskui ir J. M. patikino, kad viskas yra gerai. Buvo dar vienas susitikimas (duomenys neskelbtini) pas R. K., po kurio, J. M. paprašė jį palaidoti, dėl ko jis (J. K.) pamanė, kad žmogus blogai jaučiasi. Kodėl J. M. kreipėsi į policijÄ dėl nuosavybės dokumentų dingimo, nežino, kadangi J. M. puikiai žinojo, jog dokumentai yra pas jį (J. K.). 8.6.3. Pasak J. K., dėl 240000 litų, kurie formaliai yra pas R. S., jis nieko paaiÅ¡kinti negali, nežino, iÅ¡ kur tokia pinigų suma atsirado.

R. S. vienÄ kartÄ dalyvavo susitikime su R. K. ir M.. Tai buvo kovo mėnesio pabaiga. Buvo jis (J. K.), R. S., R. K., J. M. ir M., jie visi kalbėjo apie butÄ . Nepamena ar Å¡io pokalbio metu R. S. buvo reiÅ¡kiamos kokios nors pretenzijos, nepamena, gal ir buvo. K. Å . pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas nebuvo, kadangi pateikė iÅ¡ anksto paruoÅ¡tus raÅ¡ytinius savo paaiÅ¡kinimus, kuriuose savo kaltės nepripažino, o į papildomus proceso dalyvių klausimus atsakinėti atsisakė, dėl ko, apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimÄ , vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti K.

Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 9.1. K. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nepripažino ir parodė, kad 2009 m. lapkričio 19 d. apklausos metu paaiškino, jog J. M. pažįsta apie šešerius metus. Juos supažindino J. K.. J. M. gyveno vienas, neturėjo artimų giminaičių, todėl jam dažnai buvo reikalinga pagalba dėl ūkio ir buities darbų. J. M. nebuvo neįgalus, tačiau dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, jo gyvenimo būdas buvo asocialus. 2007 metais J.

M. J. K. perrašė dalį savo turėtos žemės, t. y. apie 2 ha, už kÄ J. K. įsipareigojo prižiÅ«rėti J. M.. 2007 metais J. M. visas savo žemes pardavė nekilnojamojo turto agentÅ«rai „B. Ž.“, sau pasilikdamas 1 ha ir sodybÄ . Kiek konkrečiai J. M. gavo pinigų pardavęs savo žemes, tiksliai nežino, bet suma buvo didelė. J. K. J. M. padėjo tvarkyti žemės pardavimo dokumentus, dėl to jie ir buvo pas J. K.. 2009 metų rudenį J. K. buvo perkeltas į kitÄ parapijÄ , o pas J.

M. lankydavosi įvairaus pobÅ«džio asmenys, todėl visi J. M. dokumentai buvo perduoti jam (K. Å .). 2009 metų spalio pabaigoje jis (K. Å .) buvo pas J. M., kur kartu su J. U. ir statybos specialistu apžiÅ«rėjo J. M. namo stogÄ . Tuo metu pas J. M. pastebėjo jam nežinomÄ asmenį. ApžiÅ«rėję namÄ nusprendė, kad jo remontuoti neapsimoka, dėl ko, J. M. nusprendė nusipirkti kilnojamÄ jį namelį ir pastatyti jį sodybos žemėje. Tuo tikslu, po kelių dienų, jis (K. Å .), J. K. ir J.

M. važiavo apžiÅ«rėti parduodamų namelių, kur J. M. vienÄ ir iÅ¡sirinko. Tačiau namelio negalima buvo pastatyti jo žemėje, kol nebus Å¡alnų. 2009 m. lapkričio 13 d. jam (K. Å .) paskambino J. U. ir pranešė, kad kažkas iÅ¡daužė jo automobilio ir J. M. namo langus. KitÄ dienÄ jis (K. Å .) kartu su savo draugu R. V. nuvyko pas J. M. su jo žemės nuosavybės dokumentais, siekdamas J. M. parodyti, kad dokumentai yra pas jį. Atvažiavęs pas J. M., pas jį pamatė du nepažįstamus vyrus, vienas kurių buvo tas pats, kuris buvo pas J.

M. jiems apžiÅ«rint namo stogÄ . PapraÅ¡ius pasikalbėti su J. M., tie du vyrai neleido, sakydami, kad dėl namo langų iÅ¡daužymo bei turto pasisavinimo, jie Å¡iuo metu J. M. saugo. Tačiau, primygtinai papraÅ¡ius J. M. pasikalbėti, Å¡is sutiko. J. M. negalėjo paaiÅ¡kinti, kas tie du vyrai, nurodydamas, kad jų nepažįsta, buvo lyg apdujęs. Jis (K. Å .) įspėjo J. M. nesudarinėti jokių sandorių, papraÅ¡ydamas bent iki pirmadienio duoti savo pasÄ , tačiau J. M. atsisakė, nurodydamas, kad jam reikia tvarkyti žemės dokumentus.

Å io pokalbio metu jis (K. Å .) priminė J. M., kad visi žemės dokumentai yra pas jį ir jis gali jam juos grÄ Å¾inti, tačiau J. M. paaiÅ¡kino, kad jam tai nėra svarbu, kadangi jis darosi minėtų dokumentų kopijas. 2009 m. lapkričio 16 d. jis (K. Å .) vėl nuvažiavo pas J. M., tačiau jo namai buvo tuÅ¡ti, todėl, jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadÄ , norėdamas praneÅ¡ti apie J. M. dingimÄ , tačiau pareiÅ¡kimo iÅ¡ jo policija nepriėmė. TÄ pačiÄ dienÄ jis nuvyko pas Kriminalinės policijos tyrėjÄ M.

M. (žinodamas, kad J. M. gyvena jo teritorijoje) ir papasakojo viskÄ , kas žinoma. KitÄ dienÄ savanoriÅ¡kai pateikė visus turimus J. M. nuosavybės dokumentus. Žino, kad kažkur prieÅ¡ tris metus J. M. tvarkėsi dantis pas gydytojÄ G. O.. Po dantų gydymo G. O. buvo atėjęs pas J. M. ir nurodė Å¡iam važiuoti pas notarÄ , ir G. O. už dantų gydymÄ perraÅ¡yti visÄ turtÄ , dėl ko, J. M. atėjo pagalbos į klebonijÄ . Tuomet buvo daromas rimtas susirinkimas, kuriame dalyvavo J. M., J. K., J.

U., jis (K. Å .), kas dar dalyvavo, nepamena. Susirinkimo metu buvo nutarta, kad geriausias bÅ«das atsikratyti G. O. yra paslėpti turtÄ , t. y. jį parduoti. J. K. pradėjo ieÅ¡koti įmonės, kuri galėtų nupirkti J. M. žemę. Kadangi netoliese J. M. žemės sklypo įmonė „E. C.“ pirko kitus žemės sklypus, todėl ta pati įmonė, o tiksliau jos atstovas V., sutiko dalyvauti sandoryje ir, pagailėjusi J. M. (dėl O. veiksmų), nupirkti jo žemę. Kiek žino, buvo sutarta, kad žemė bus parduota už 1000 000 litų.

J. K. pažadėjo V. sumokėti 400 000 litų už O. atsikratymÄ . Sandoris įvyko ir 1 000 000 litų buvo pervesta į J. K. sÄ skaitÄ , tÄ pačiÄ minutę J. K. nuėmė 400 000 litų ir juo atidavė V.. Po to, kiek jam žinoma iÅ¡ J. K., likusi pinigų suma buvo pervesta į J. M. sÄ skaitÄ . Visoje Å¡ioje istorijoje taip pat dalyvavo ir J. U., kuris asmeniÅ¡kai dalyvaudavo visuose atliekamuose sandoriuose. Apie tai, kad J. K. pervedė kokius nors pinigus J. U., jis nežino. Visuose tuose sandoriuose R.

S. nedalyvavo. Praėjus kažkur metams laiko po J. M. žemės pardavimo, R. S. buvo paskolinti 400 000 litų. Kadangi J. K. pažinojo R. S., Å¡iam paklausus, kas galėtų paskolinti pinigų, J. K. nurodė J. M.. Buvo kalba ir apie tai, kad už R. S. paskolintus pinigus bus galima pastatyti kotedÅ¾Ä , tačiau kitų statybų detalių jis nežino. Taip pat nežino ir pinigų paskolinimo detalių. Už tai, kad J. M. sutiko paskolinti pinigų R. S., jam buvo pažadėtas butas kotedže, o kadangi visi reikiami dokumentai buvo lengviau tvarkomi per J.

K., tas butas buvo užraÅ¡ytas J. K.. Praėjus kažkur pusmečiui, kokia buvo diena, nepamena, jam R. S. į sÄ skaitÄ pervedė 78 000 litų. Å ie pinigai buvo pervesti dėl to, kad R. S. laiku negrÄ Å¾ino J. M. paskolintų pinigų, o J. K. nenorėjo kiÅ¡tis, todėl paspaudė R. S., po ko, Å¡is ir pervedė minėtus pinigus. IÅ¡ R. S. gauti pinigai buvo padalinti į keturias dalis – J. K., J. U., J. M. ir jam (K. Å .), po lygiai, t. y. po 19 500 litų. Kiek pamena, J. K. jis darė pavedimÄ per bankÄ , o J.

U. ir J. M. nuvežė grynais pinigais nuėmęs nuo savo sÄ skaitos. Po to, kažkokiÄ dalį pinigų J. M. vežė padėti į bankÄ , tačiau kiek tiksliai, nežino. PrieÅ¡ metus laiko, tikslesnio laiko nurodyti negali, J. M. į klebono sÄ skaitÄ pervedė beveik visus likusius savo pinigus, kokia tai buvo pinigų suma, tiksliai nežino. Å iuos pinigus J. M. klebonui pervedė kaip dovanÄ . 2011 m. balandžio 20 d. jis prie bylos pateikė originalų raÅ¡tÄ , kuriuo J. M. prašė dalį savo paskolintų pinigų R.

S. pervesti į K. Å . sÄ skaitÄ banke. Šį raÅ¡tÄ , J. M. praÅ¡ymu, kompiuteriu surašė jis (duomenys neskelbtini) klebonijoje, pas J. K.. Jam raÅ¡ant raÅ¡tÄ kompiuteriu, toje pačioje patalpoje buvo J. M., J. U. ir J. K.. RaÅ¡te pasirašė J. M., J. K. ir J. U.. Kuris iÅ¡ jų pasirašė pirmas, neprisimena. Å is raÅ¡tas buvo suraÅ¡ytas dviem egzemplioriais. Vienas buvo paduotas J. M., kitas liko pas jį ir jis jį laikė savo namuose. Pagal šį raÅ¡tÄ , R. S. į jo sÄ skaitÄ , nurodytÄ raÅ¡te, per keletÄ kartų pervedė 100 000 litų.

Dėl pinigų pervedimo su R. S. tarėsi ir kalbėjosi telefonu jis asmeniÅ¡kai. Po to, kai 100 000 litų buvo pervesti į jo sÄ skaitÄ , 25 000 litų grynais jis perdavė J. U.. J. M., dalį pinigų savo vardu jis pervedė į J. M. sÄ skaitÄ (kokia tiksliai buvo pinigų dalis, neprisimena), kitÄ dalį (taip pat nežino, kokiÄ sumÄ ) atidavė grynais. J. K. 25 000 litų pervedė į jo sÄ skaitÄ . Jam (K. Å .) taip pat liko 25 000 litų. Å iuos pinigus jis naudojo savo reikmėms. Kad 100 000 litų bÅ«tų padalinti į keturias dalis nusprendė J.

M.. Už kÄ konkrečiai ir kodėl bÅ«tent jiems J. M. padovanojo Å¡iÄ sumÄ pinigų jis nežino, jo neklausinėjo. J. M. niekada Å¡ių pinigų jo grÄ Å¾inti neprašė. Ar buvo kam sumokėti rankpinigiai iki sutarties pasiraÅ¡ymo parduodant J. M. žemes, jis nežino, nežino ir apie kokiÄ sumÄ buvo kalba ar susitarimas (b. t. 3, b. l. 132-133, 152-153, 160-161). 9.2. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu K. Å . patvirtino Å¡iuos savo parodymus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl pinigų pervedimo į jo sÄ skaitÄ , keletÄ kartų buvo skambinta R.

S., nes J. M. norėjo pasiteirauti dėl pinigų pervedimo. Kodėl J. M. nusprendė praÅ¡yti R. S. pinigus pervesti į jo (K. Å .) sÄ skaitÄ , jis nežino. Kodėl jam buvo palikta tam tikra pinigų dalis, pasakyti taip pat negali, gal už Å«kio darbus, toks buvo J. M. sprendimas. PraÅ¡ymas pervesti pinigus į jo (K. Å .) sÄ skaitÄ R. S. buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad Å¡is atsisakė tai padaryti, todėl J. M. sugalvojo ir pasiÅ«lė suraÅ¡yti tokį raÅ¡telį, kurį jis (K. Å .) surašė kompiuteriu, o J.

K. ir J. U. jį pasirašė. J. M. prie jo akių šio raštelio nepasirašinėjo. Raštelis buvo surašytas kompiuteriu galimai dėl to, kad tuo metu buvo sužalota J. M. ranka. Kodėl ant raštelio nenurodyta jo surašymo data, paaiškinti negali. Kas jam padavė raštelį su J. M. parašu, nepamena, tačiau tuo metu, kai jam buvo paduotas raštelis, jokių abejonių dėl to, kad ant raštelio galimai yra ne J. M. parašas, jam nekilo, kadangi J. M. pavedė jį (K. Š.) atitinkamomis proporcijomis padalinti pinigus.

Pagal susitarimÄ su J. M., jam iÅ¡ 100 000 litų turėjo likti 25 000 litų, todėl dalį pinigų – 10 000 litų jis (K. Å .) grÄ Å¾ino J. M. įneÅ¡damas į jo banko sÄ skaitÄ , kitÄ dalį – atidavė grynaisiais pinigais. Tai, įrodo į bylÄ pateikti dokumentai, kadangi tÄ pačiÄ dienÄ J. M. pirko dujinį Å¡autuvÄ . Kad bÅ«tent tokiomis proporcijomis turi bÅ«ti padalinti pinigai, sakė J. M.. J. U. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas taip pat nebuvo, kadangi pateikė iÅ¡ anksto paruoÅ¡tus raÅ¡ytinius savo paaiÅ¡kinimus, kuriuose savo kaltės nepripažino), o į papildomus proceso dalyvių klausimus atsakinėti atsisakė, dėl ko, apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimÄ , vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti J.

U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 10.1. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. U. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su J. M. jis susipažino per J. K.. Jam žinoma, kad J. M. Kauno mieste (duomenys neskelbtini) poliklinikoje pas odontologÄ G. O. gydėsi dantis už kÄ J. M. Å¡iam buvo pažadėjęs žemės sklypÄ . Tai sužinojęs, jis (J. U.) papasakojo J. K.. Kartu su K. Å . buvo susitikęs su G. O. (duomenys neskelbtini) esančioje Å¡aÅ¡lykinėje, kur G. O. atidavė 25 000 litų, o Å¡is jiems parašė raÅ¡telį, kuriame nurodė, kad į J.

M. žemę nepretenduoja. Už odontologo paslaugas J. M. turėjo sumokėti 5000 litų. Po kurio laiko, J. M. nutarė J. K. padovanoti 1 ha savo žemės. Už tai, kad bÅ«tent jis (J. U.) su J. M. užvedė kalbÄ apie žemės sklypo padovanojimÄ J. K., J. K. jam (J. U.) davė pusę sklypo. Iki Å¡iol turi tik pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau žemės savo vardu nėra įregistravęs. Papildomai paaiÅ¡kino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) duonos kepykloje, kur susipažino su E. K., kurį supažindino ir su J.

M.. Ankščiau iÅ¡ J. M. jis (J. U.) buvo gavęs leidimÄ kirsti J. M. priklausantį miÅ¡kÄ , tačiau dėl to, kad iÅ¡kirto miÅ¡kÄ ir jo neatsodino, jis (J. U.) gavo 350 litų baudÄ . 2009 m. lapkričio 13 d. dėl Å¡ios baudos nuvyko į Gamtos apsaugÄ , kur sužinojo, kad J. M. E. K. davė leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ . TÄ pačiÄ dienÄ atvyko pas J. M. ir pamatė, kad jo (J. U.) automobilio langai iÅ¡daužyti. J. M. namo viduje pamatė iki tol nematytÄ vyrÄ vardu D., kuris jam (J. U.) liepė dingti.

Paklausus minėto vyro, kas jis, J. M. paaiÅ¡kino, kad tai jo apsauga. Paklausus, kas iÅ¡daužė automobilio langus, jam (J. U.) paaiÅ¡kino, kad tai E. P.. Jis (J. U.) iÅ¡kvietė policijÄ , atvažiavo nuovados pareigÅ«nai, kurie surašė kažkokius dokumentus, po ko, jis (J. U.) iÅ¡važiavo į KaunÄ . I. T. tuo metu pas J. M. jau nebuvo. IÅ¡ savo draugės namo į (duomenys neskelbtini) jis (J. U.) grįžo 2009 m. lapkričio 15 d. vakare. Jam paskambino kažkoks vyras ir paprašė atvažiuoti pasikalbėti apie J.

M.. Jam atsisakius važiuoti, prie jo (J. U.) namų atvyko juodos spalvos džipas, kuriuo atvyko jam nepažįstamas stambaus kūno sudėjimo vyras ir E. K.. Tas vyras klausė, kas darosi pas J. M., kodėl pas jį daužomi langai, paaiškino, kad yra J. M. giminaitis, o šis šiuo metu yra pas medikus dėl širdies. Liepė išsivaryti iš J. M. kiemo savo (J. U.) automobilį, nurodydamas, kad kol tas vyras grįš iš Rusijos, jis (J. U.) pas J. M. nebeitų. Sakė, kad J. M. sodyba yra parduota. Automobilyje buvo ir dar vienas vyras, bet iš automobilio jis nelipo. 2005 m.

J. M. pardavė 8 hektarus žemės firmai „E. C.“, o vėliau tÄ Å¾emę perpirko UAB „B. Ž.“, bet tiksliai nieko nežino. Å iuo metu ten pastatytas vienas kotedžas. J. M. turėjo sÄ skaitas Vilniaus banke ir Hansa banke. Kiek tiksliai jis turėjo pinigų, nežino, bet vienoje sÄ skaitoje Vilniaus banke buvo 50 000 litų. TokiÄ sumÄ J. M. turėjo maždaug prieÅ¡ pusantrų metų. Jis gaudavo pensijÄ , bet kokio dydžio, nežino. Jis pensijÄ pasiimdavo pats paÅ¡te. Pensija jam buvo mokama kas mėnesį 10 dienÄ .

Žinojo, kad už žemes J. M. buvo gavęs apie 540 000 litų. Tikrai žino, kad žemes J. M. pardavė ne J. K.. J. M. prie savo namų turėjo apie 9 ha žemės. Nuo 2005 metų pas J. M. pradėjo lankyti įvairÅ«s interesantai, praÅ¡ydami parduoti žemes. Tarp jų buvo ir G. O.. Kilus įtarimams dėl tokio G. O. elgesio, įspėjo J. M., kad Å¡is galimai ketina jį apgauti ir pasisavinti žemes. Dėl to J. M. nuėjo pasitarti su J. K.. VienÄ dienÄ pas J. M. atvažiavo V. N. ir vadybininkė, pasiteiravę, ar J.

M. ketina parduoti žemes, tačiau tuo metu J. M. buvo girtas, dėl ko jų pokalbis nepavyko. Apie šį įvykį, jis (J. U.) papasakojo J. K., su kuriuo J. M. vėliau ir derino žemės pardavimo klausimus. Kiek prisimena ar tai (duomenys neskelbtini) klebonijoje, ar tai pas J. M. namuose, V. N. paminėjo, kad už J. M. žemes gali sumokėti apie 700 000 litų. Koks tolimesnis pokalbis buvo ir kokia galutinė suma buvo sutarta, jis nebegirdėjo. Galimai 2005 metų pavasarį, į J. M. žemes atvažiavo matininkai ir darė matavimus.

Tuo metu kaip tik atvažiavo ir dantistas G. O., kuris, kaip jam buvo minėjęs J. M., norėjo užvaldyti jo žemes. Jis tuo metu taip pat buvo J. M. sodyboje, kartu su K. Š.. G. O. paklausė, kur J. M. ir nors tuo metu jis buvo namuose, jie, t. y. jis (J. U.) su K. Š. pasakė, kad jo nėra. G. O. priekaištavo, kad J. M. žadėjo jam perleisti žemes, nes jis jam gydė dantis, o dabar jau mato, kad vyksta kažkokie matavimai ir galimai J. M. jį apgavo. K. Š. G. O. pasakė, kad J. M. kam norės, tam ir parduos žemes.

Po kurio laiko, buvo nuspręsta, (apie tai kalbėjo J. K., K. Å ., jis, J. M.), kad G. O. reikia sumokėti apie 25 000 litų, kad jis nereikÅ¡tų pretenzijų J. M. dėl neperraÅ¡ytų žemių ir gydytų dantų. Pinigus G. O. vežė jis kartu su K. Å ., prie Å¡aÅ¡lykinės, esančios Å¡alia (duomenys neskelbtini), prie kelio Kaunas-Å akiai. KokiÄ tiksliai pinigų sumÄ G. O. padavė K. Å ., jis tiksliai nežino, nes neskaičiavo. Tikslios datos, kada buvo parduotos J. M. žemės, nežino.

Prisimena, kad vienÄ kartÄ (kokia tai buvo diena negali pasakyti, galimai 2005 m. vasarÄ ) ir jis, kartu su J. M., J. K., V. N., K. Å . ir jei neklysta moterimi, vardu L,, buvo notarinėje kontoroje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune. Kas konkrečiai buvo J. M. žemių pirkėjas, jis nesuprato. Kas, kam ir kokias pinigų sumas mokėjo jis nematė ir to tiksliai nežino. Notarinėje kontoroje jis nematė, kad kas nors perduotų grynuosius pinigus. Å ioje notarinėje kontoroje jis buvo dar kartÄ su K. Å . ir J.

K.. TÄ kartÄ J. K. jam bei K. Å . perrašė žemės sklypus, kuriuos jis buvo gavęs dovanų iÅ¡ J. M.. R. S. žinojo, nes jis neretai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) klebonijÄ pas J. K., bei tuo metu klebonijoje gyvenančiÄ daugiavaikę Å¡eimÄ . K. Å . jam pasakojo, kad dalis J. M. pinigų, kuriuos jis gavo už parduotas žemes, bus panaudota statybų versle. Jis žinojo, kad R. S. užsiiminėjo statybomis ir suprato, kad galimai jis panaudos J. M. pinigus. Tačiau kokiÄ sumÄ ir kas bei kada skolino R.

S. pinigus, jis nežino. 2006 ar 2007 metais jis kartu su J. M., K. Å . ir J. K. kalbėjosi klebonijoje. Pokalbio metu ar K. Å ., ar J. K. pasakė, kad R. S. ketina gražinti dalį jam J. K. iÅ¡ J. M. sÄ skaitos duotų pinigų. K. Å . pasiÅ«lė, kad tuos pinigus R. S. pervestų į jo (K. Å .) sÄ skaitÄ . Apie tai, kad iÅ¡ R. S. gauti pinigai bus dalinami tarpusavyje, kalbos nebuvo. J. M. taip pat nekalbėjo, kad kam nors duos dalį gautų pinigų. Kad pinigai bus pervesti į K. Å . sÄ skaitÄ , J. M. neprieÅ¡taravo, tačiau, ar pinigai buvo pervesti, ar ne, nežino.

Nusprendus, kad pinigai bus pervesti į K. Å . sÄ skaitÄ , Å¡is kompiuteriu surašė raÅ¡tÄ , kuriame pasirašė jis (J. U.), tame pačiame kambaryje buvęs J. M. ir J. K.. PasiraÅ¡ydamas raÅ¡telį, J. M. buvo blaivus. RaÅ¡tas buvo suraÅ¡ytas vienu egzemplioriumi, kur jis buvo saugomas, nežino. Kam buvo reikalingas toks raÅ¡tas, nežino, galimai jį pateikė R. S. prieÅ¡ jam pervedant pinigus į K. Å . sÄ skaitÄ . Jis (J. U.) suprato, jog tai ne skolos grÄ Å¾inimas, o procentai už tai, kad J.

M. paskolino R. S. pinigus. Nors jis pasirašė minėtame raÅ¡telyje, tačiau ar ta dalis pinigų buvo pervesta į K. Å . sÄ skaitÄ , jis nežino. Kiek prisimena, po Å¡io raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo, kažkokiÄ pinigų dalį jam davė K. Å ., tačiau kokia tai buvo suma, neprisimena, mano, kad tai buvo apie 8000 litų. Å iuos pinigus K. Å . jam davė „už jo įžvalgÄ , kad J. M. pelningai pardavė žemes“. Dar 8000 litų jam į sÄ skaitÄ buvo pervedęs J. K.. Å iuos pinigus J. K. jam pervedė po to kai buvo parduotos J.

M. žemės. Pinigus, kuriuos jam davė K. Å ., iÅ¡leido savo reikmėms. Apie tai, kad J. M. iÅ¡ savo sÄ skaitos pervedė pinigus į R. S. sÄ skaitÄ Å¾inojo, nes buvo girdėjęs kaip J. M. kalbėjosi su J. K.. J. M. kalbėjo, kad pinigų banke nelaikys, nes paskui dar „valdžiai“ liks. J. K. tuomet J. M. patarė paskolinti pinigus asmeniui, kuris stato namus, o ne laikyti pinigus banke. Tuo metu J. M. nieko konkretaus J. K. neatsakė. Po to, kai į K. Å . sÄ skaitÄ R. S. pervedė pinigus, dalį jų, K.

Å . davė ir jam. KokiÄ tiksliai sumÄ jis gavo, nepamena, bet mano, kad tai buvo apie 10 000 litų. Ar jam priklausė kažkokia pinigų suma ir už kÄ , K. Å . nesakė, jis neklausė, tačiau mano už tai, kad jis (J. U.) prižiÅ«rėjo J. M. – vežiojo, maudė, skuto barzdÄ , malkas skaldė. Pinigai jam (J. U.) galėjo bÅ«ti sumokėti ir už jo įžvalgÄ , t. y. kad jis perspėjo J. M. bei J. K. apie G. O. ketinimus persiraÅ¡yti J. M. žemes ir J. M. žemės buvo parduotos už 700 000 litų.

Be to, dar 2005 m. rugsėjo mėn. J. K. iÅ¡ savo sÄ skaitos į jo sÄ skaitÄ banke pervedė 8000 litų. Å ie pinigai taip pat už tÄ pačiÄ J. M. priežiÅ«rÄ ir už įžvalgÄ , kad laiku ir tinkamai buvo parduota J. M. priklausanti žemė. Jis net važiavo į notarinę kontorÄ kai buvo pasiraÅ¡oma J. M. pirkimo-pardavimo sutartis. Žino, kad Å¡iÄ Å¾emę įsigijo „E. C.“, kuriÄ kaip suprato atstovavo kažkokia moteris. Prisimena, kad notarinėje kontoroje pasiraÅ¡ant sutartį buvo ir J.

M.. Kokia pinigų suma buvo pervesta už parduotÄ Å¾emę ir kas bei į kokiÄ sÄ skaitÄ pinigus pervedinėjo, jis nežino. Apie žemės pardavimÄ ir pinigų sumas J. M. kalbėjo tik su J. K.. Jam taip pat žinoma, kad kažkokiÄ pinigų sumÄ J. M. yra padovanojęs J. K., tačiau nieko tiksliau nurodyti negali, nes nežino. J. M. gyvÄ paskutinį kartÄ matė 2009 metų rudenį (b. t. 4, b. l. 131-133, 134-135, 136-137, 138, 147-149, 150-151, 153-155).10.2. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu J.

U. patvirtino Å¡iuos parodymus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jokių pinigų iÅ¡ 100 000 litų, kurie buvo pervesti į K. Å . sÄ skaitÄ , jis negavo. Kai minėti pinigai buvo pervesti į K. Å . sÄ skaitÄ , Å¡is prie klebonijos garažo J. M. padavė 25 000 litų, o jam (J. U.) 8000 litų. Su J. M. jis vedė bendrÄ Å«kį, jų pinigai buvo bendri. Jis nežino, kodėl jo parodymai, duoti skirtingose proceso stadijose, skyrėsi. Tikrai galvojo, kad į K. Å . sÄ skaitÄ R. S. pervesti pinigai yra palÅ«kanos, o J.

M. raÅ¡telį dėl R. S. pinigų pervedimo K. Å . pasirašė. Sutikimas dėl 100 000 litų pervedimo į K. Å . sÄ skaitÄ buvo suraÅ¡ytas pavasarį ir tuo metu J. M. buvo lūžusi ranka. Jam buvo žinoma, kad J. K. turi įgaliojimÄ tvarkyti J. M. dokumentus, o kam buvo reikalingas toks sutikimas, nežino. SuraÅ¡yti raÅ¡telį R. S. sugalvojo J. M. su K. Å .. Vadovaujantis BPK 276 str., bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo perskaityti J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis apklaustas nebuvo (mirė), jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, perskaityti taip pat nebuvo (buvo perskaityta tik kaltinamajame akte nurodyta jo parodymų dalis).11.1. 2009 m. lapkričio 14 d. apklausos metu J.

M. parodė, kad 2009 m. lapkričio 12 d., apie 9.00 val., jis išėjo iÅ¡ savo namų su reikalais. Grįžo namo apie 19.00 val. ir rado iÅ¡daužtÄ kambario lango stiklÄ . Namuose viskas buvo iÅ¡versta. Dėl Å¡io įvykio niekur nesikreipė, tačiau po įvykio pasigedo 250 litų ir žemės bei sodybos nuosavybės dokumentų. 2009 m. lapkričio 14 d. pas jį atvažiavo jį prižiÅ«rintis, maisto atvežantis E. K., kuriam viskÄ ir papasakojo. Matant E. K., pas jį (J. M.) atvyko vaikinas, vardu K,, su dar vienu vyru ir automobilyje Å¡iam parodė dingusius nuosavybės dokumentus, paklausdamas ir apie E. K. (b. t. 2, b. l. 142). 2009 m. gruodžio 4 d. apklausos metu J.

M. savo parodymus papildė, paaiÅ¡kindamas, kad maždaug prieÅ¡ tris savaites buvo iÅ¡daužtas vienas jo namo langas. Įėjęs į namÄ , jis pastebėjo iÅ¡verstus daiktus, rÅ«bus, pasigedo 250 litų bei Hansabankas kreditinės kortelės, kurie buvo įdėti į pasÄ , bei nuosavybės dokumentų. Tai buvo žemės sklypo, kuriame jis gyvena, bei miÅ¡ko žemės nuosavybės dokumentai. Dalis dokumentų buvo likę, tačiau, kokie tiksliai nežino. Kartu su juo buvo E. K., kuris savo automobiliu jį parvežė iÅ¡ Kauno miesto.

TÄ dienÄ abu buvo pas notarę, kadangi E. K. jam aiÅ¡kino, jog reikia pasiraÅ¡yti kažkokį dokumentÄ dėl miÅ¡ko tam, kad E. K. galėtų gauti miÅ¡ko dokumentų kopijas. Ant dokumento pas notarę jis pasirašė, tačiau nematė ant ko pasiraÅ¡o, nes pasitikėjo E. K.. Tai buvo lapkričio 12 diena. Grįžus namo, bestovint prie namo verandos, atvažiavo K.. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir atėjo prie jų, rankose atsinešė du polietileninius segtuvus. Viename iÅ¡ jų buvo žemės dokumentai, kitame – sodybos dokumentai.

Pas K. miÅ¡ko dokumentų nebuvo, kur jie buvo, nežino. Atsinešęs dokumentus, Karolis pakvietė jį nueiti iki automobilio. Atsisėdus į automobilį, Karolis parodė žemės ir sodybos dokumentus. PaaiÅ¡kino, kad dokumentų jam neduos ir atvažiuos vėliau. Apie jam parodytus dokumentus pasakė E. K., kuris nurodė kreiptis į policijÄ dėl dokumentų pagrobimo. Lapkričio 14 dienÄ , su E. K. nuvažiavo į Kauno rajono policijos komisariatÄ , tyrėjai priėmė iÅ¡ jo pareiÅ¡kimÄ ir jis su policijos pareigÅ«nais parvažiavo į namus.

Gal 2004 metais jis kažkokiai įmonei pardavė 12 ha žemės (duomenys neskelbtini), o ten Å¡iuo metu jau yra pastatytas vadinamasis (duomenys neskelbtini) kotedžas. Už žemę jis gavo 500 000 litų, kuriuos žemę įsigijusi įmonė jam pervedė į į Vilniaus banke esančiÄ jo sÄ skaitÄ , o kitÄ dienÄ jis buvo nuvežtas į bankÄ ir tÄ sumÄ pervedė į Hansa bankÄ . Kas jį vežė į bankÄ , nepamena, bet atrodo, kad K.. Maždaug po mėnesio, į bankÄ jį nuvežė J.

K. ir tuos pinigus liepė pervesti į jo (J. K.) sÄ skaitÄ . Pervedė apie 400 000 litų, bet, ar tikrai į J. K. sÄ skaitÄ , nežino, nes neskaitė. J. K. sakė, kad taip jo pinigai bus saugÅ«s (b. t. 2, b. l. 144-146). 2010 m. sausio 28 d. apklausos metu J. M. parodė, kad raÅ¡ydamas policijoje pareiÅ¡kimÄ dėl dokumentų vagystės buvo įsitikinęs, jog tie dokumentai pavogti, nes jų tuo metu namuose nebuvo. Tik vėliau suprato ir prisiminė, kad Å¡iuos dokumentus jis buvo davęs pasaugoti J. K., su kuriuo bendrauja apie 8 metus. 2005 metais, (tuo metu jo namuose dar gyveno L.

B.), pas jį į namus atvažiavo vyriÅ¡kis, prisistatęs stomatologu G. O. ir pasiÅ«lė savo, kaip dantisto, paslaugas. G. O. pasakė, kad dantų taisyti jis atvažiuos pas juos į namus, nusiveÅ¡ į klinikÄ ir vėl parveÅ¡ namo. G. O. į Å ilainių poliklinikÄ jį vežėsi keletÄ kartų, tačiau kiek, tiksliai nežino. Nors jį atveždavo į poliklinikÄ ir jam kurį laikÄ gydė dantis, tačiau po vizito jam mokėti nereikėjo ir tuo metu iÅ¡ jo niekas pinigų neprašė.

Be to su G. O. jis iÅ¡ anksto ir nesitarė, kiek jam kainuos dantų gydymas. Po kelinto vizito pas dantų gydytojus, G. O. jam pasakė, kad pasiimtų pasÄ , nes važiuos pas notarÄ . Jis įtarė, kad jį nori apgauti, todėl pas notarÄ su G. O. nevažiavo ir apie tai papasakojo J. K., kuris patarė atsisakyti G. O. dantų gydymo paslaugų, kas ir buvo padaryta. Po Å¡io praneÅ¡imo, G. O. pareikalavo sumokėti didelę sumÄ pinigų. Tuo metu jis jau buvo pardavęs savo žemę – apie 10 hektarų.

Dėl žemės pardavimo dokumentus jam padėjo tvarkyti J. K.. Žino, kad jo žemė buvo parduota, jei neklysta, „B. Ž.“. Å ios firmos atstovai jam pinigus už parduotÄ Å¾emę sumokėjo per du kartus, tačiau kokiÄ sumÄ , jis tiksliai negali įvardinti. Už kokiÄ sumÄ parduodama jo žemė, tarėsi J. K., kuriuo jis pasitikėjo ir tam neprieÅ¡taravo. Pinigus, kuriuos jam sumokėjo firma už parduotas žemes, jis gal dvi dienas laikė pas J. K.. Vėliau, pasitaręs su J. K., nusprendė pinigus padėti į banko sÄ skaitÄ .

Dalį pinigų, kurių reikalavo G. O. už dantų gydymÄ , K. Å . sumokėjo G. O., tačiau kokiÄ sumÄ , jis nesidomėjo ir tam neprieÅ¡taravo. Kiek prisimena, K. Å . minėjo, kad su G. O. susitarė ir nusiderėjo, kad už jo dantų gydymÄ jis sumokėjo 4000 litų. Likusius pinigus, už parduotÄ Å¾emę vežė į bankÄ ir padėjo į sÄ skaitÄ . Ä® bankÄ jį vežėsi J. K., kuris ir pildė visus dokumentus. Banke J. K. paaiÅ¡kino, kad pinigus padeda į jo sÄ skaitÄ , o banko darbuotoja jam patvirtino, kad iÅ¡ iÅ¡siimti pinigus jis galės kada panorės. Po kelių dienų, J.

K. pasiÅ«lė važiuoti į bankÄ padaryti pavedimÄ , kadangi jis (J. M.) buvo sakęs, jog banke nesaugu laikyti pinigus, gal jo (J. K.) sÄ skaitoje bÅ«tų saugiau, todėl jis ir J. K. važiavo į bankÄ , ir darė pavedimÄ . Visus dokumentus pildė J. K., jis tik pasiraÅ¡inėjo. Kam ir kokia pinigų suma buvo pervesta, jis nežino. Pervesdamas pinigus jis suprato, kad juos perveda laikinai, tik pasaugoti ir kai jam reikės, tuos pinigus jam grÄ Å¾ins. Jis pasitikėjo J. K., todėl ir padovanojo jam savo 1 ha savo žemės, esančios (duomenys neskelbtini), netoli jo sodybos.

R. S. jis nepažįsta, jokių reikalų su juo neturėjo (b. t. 2, b. l. 147-149). 2009 m. gruodžio 10 d. apklausos metu J. M. papildė, kad su E. K. jis bendravo. Å is teigė, kad rastas pirkėjas jo (J. M.) miÅ¡kui, nors pradžioje teigė, kad jis pats nori jį įsigyti. 2009 m. gruodžio 4 d. E. K. atvežus jį į notarinę kontorÄ , pirmÄ kartÄ pamatė miÅ¡ko pirkėjÄ , kuris teigė, kad miÅ¡kÄ pirks už 25 000 litų, vėliau Å¡iÄ pinigų sumÄ patikslindamas – 30 000 litų.

Tačiau sutartis nebuvo sudaryta, nes iÅ¡ notarinės kontoros juos visus iÅ¡sivedė pareigÅ«nai. Apie tai, kad dalis pinigų bus perduota E. K. už pirkėjo suradimÄ , kalbos nebuvo. Lygiai taip pat jis nežinojo, kad E. K. iÅ¡ pirkėjo buvo gavęs rankpinigius. Ä®galiojimÄ E. K., kad Å¡is tvarkytų jo dokumentus, jis parašė, nes E. K. pasitikėjo. Tačiau manė, kad įgaliojimas leis E. K. gauti leidimÄ medžių kirtimui, apie žemių pardavimus, kalbos nebuvo (b. t. 2, b. l. 150-151). Nukentėjusioji R.

K., apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad J. M. yra jos tėvo B. M. brolis. Po močiutės mirties, J. M. aplankydavo važiuodama į (duomenys neskelbtini) kapines, kur palaidota močiutė ir jos tėtis. Užvažiavusi pas J. M., neretai jį rasdavo girtÄ ir su juo ne visada pavykdavo susikalbėti. Žinojo, kad jos močiutė testamentu visÄ turtÄ paliko savo sÅ«nui J. M.. Žinojo, kad močiutei nuosavybės teise, aplinkui sodybÄ , priklausė apie 13 ar 14 hektarų žemės. Kokia tiksliai Å¡ios žemės vertė, nesidomėjo, tačiau žinojo, jog ji vertinga.

Apie tai, kad J. M. 2005 metų vasarÄ pardavė didžiÄ jÄ dalį jam priklausiusių žemių, sužinojo 2005 m. rudenį. Apie tai jai papasakojo J. U., kuris taip pat gana dažnai bÅ«davo J. M. namuose. Kiek jai žinoma, J. U. su J. M. susipažino per tuometinį TabariÅ¡kių klebonÄ J. K.. J. U. jai patarė papraÅ¡yti J. M., kad Å¡is duotų dalį jai pinigų. J. U. patvirtino, kad ir jai kažkokia dalis priklauso. Dar J. U. minėjo, kad J. M. žemes pardavė už pusę milijono litų, o kai ji paklausė, kur J.

M. laiko gautus pinigus, jis atsakė, kad turbÅ«t Vilniaus banke. Ji pasiteiravo, kokiu bÅ«du J. M. nustatė žemių vertę, o J. U. pasakė, kad jam žemes parduoti padėjo kunigas J. K.. J. U. ji buvo sutikusi kapinėse, J. M. Å¡alia nebuvo ir ji nepasidomėjo, kam ir už kokiÄ sumÄ J. M. pardavė žemes. Po kurio laiko ji J. M. klausė, kam jis pardavė savo žemes, Å¡is minėjo, kad nekilnojamo turto agentÅ«rai, džiaugėsi, kad Å¡alia jo pristatys gražių namų. Tačiau už kokiÄ sumÄ jis pardavė žemes ir kur tuos pinigus laiko ar investavo, jo neklausinėjo.

Tik iÅ¡ vietinių gyventojų iÅ¡girsdavo, kad J. M. milijonierius, kad brangiai pardavė žemes. Dar iki parduodant žemes, J. M. ne kartÄ buvo sakęs, kad jai, kaip dukterėčiai, duos tris hektarus žemės. Tačiau Å¡io jo pasakymo ji nesureikÅ¡mino ir niekada nei žemės, nei pinigų iÅ¡ jo neprašė. Norėdama sužinoti ar J. M. tikrai turi pinigų, ji jo paklausė, ar jis negalėtų jai Å¡iek tiek duoti pinigų, kadangi ketina pirkti butÄ . Tačiau J. M. atsakė, kad jis jokių pinigų neturi.

Po tokio J. M. atsakymo ji daugiau ir nesigilino nei kur jo pinigai, nei kiek jis tų pinigų turi. Užvažiavusi pas J. M. į namus, pabÅ«davo keletÄ valandų. Kiek tekdavo matyti, tai J. M. niekada grynųjų pinigų didelėmis sumomis neturėjo. Nėra pastebėjusi, kad jis bÅ«tų įgijęs kokį brangų ar vertingÄ daiktÄ , ar pastebimai gerinęs savo buitį. Yra pastebėjusi, kad vienoje iÅ¡ namo patalpų atsirado aprÅ«dijusi vonia, matė primėtytų senų neneÅ¡iojamų drabužių.

J. M. yra minėjęs, kad tuos drabužius atveždavo kunigas J. K., kad turėtų kuo pasivalyti namus. Žino, kad vienÄ kartÄ vėjas buvo apiplėšęs namo stogo ruberoido dangÄ . J. M. pirkosi medžio atraižų, ketino tvarkyti stogÄ . J. M. sakė, kad J. K. žadėjo atsiųsti žmogų, kad stogÄ paremontuotų, tačiau stogas taip ir liko neremontuotas. 2010 m. kovo mėn. pradžioje, ji susiskambino su J. K., pasiÅ«lė susitikti pasikalbėti apie J. M. pinigus, o tiksliau dėl skolos J.

M. gražinimo. J. K. sutiko ir atvyko pas jÄ Ä¯ namus, (duomenys neskelbtini). J. K. atvyko kartu su K. Å .. Susitikime dalyvavo ir J. M.. Ji J. K. paaiÅ¡kino, kad J. M. teigimu, jis pusę milijono litų, kuriuos gavo už parduotÄ Å¾emę, pervedė į jo sÄ skaitÄ . J. M. pervedė Å¡iuos savo pinigus, nes galvojo, jog kunigo sÄ skaitoje pinigus laikyti saugiau. Tuo tarpu iÅ¡ J. M. sÄ skaitos banke iÅ¡klotinės matyti, kad 450 000 litų jis pervedęs R. S.. J. K. pokalbio metu J. M. bandė įteigti, kad jis pats tuos pinigus sutiko investuoti, todėl ir pervedė R.

S., kuris užsiima kotedžų statyba ir atlieka statybos darbus (duomenys neskelbtini). J. K. J. M. įtikinėjo, kad jam buvo pasakyta ir jis sutiko, kad už Å¡iuos pinigus jam bus statomas butas mieste. J. M. paneigė, kad buvo kažkoks susitarimas, kad už jo pinigus bÅ«tų statomas kažkoks kotedžas. J. M. niekada nė žodžiu neužsimindavo, kad kažkas jam pažadėjo butÄ (duomenys neskelbtini) ir, kad jo pinigai investuoti. Nors pokalbyje jos vyras J. K. nedalyvavo, tačiau Å¡io pokalbio metu jis buvo gretimame kambaryje ir viskÄ girdėjo, todėl neiÅ¡tvėręs, kad J.

M. klebonas nori apgauti, teigdamas dalykus, kurių nebuvo, užėjo į kambarį ir paprašė liautis „maustyti“ J. M.. Po Å¡ių žodžių įsikiÅ¡o ir K. Å . ir su jos vyru apsižodžiavo. Kviesdama klebonÄ Ä¯ namus pokalbiui, ji bei J. M. ketino gražiuoju su juo pasikalbėti ir susitarti, kokiu bÅ«du ir kada jis grÄ Å¾ins J. M. jam patikėtus pinigus. Kitas susitikimas su klebonu J. K. buvo 2010 m. kovo 31 d., advokato R. M. kontoroje. Å iame susitikime dalyvavo ji, J. M., J. M. advokatas R.

M., J. K., jo advokatas, bei R. S.. R. S. ji matė pirmÄ kartÄ . Susitikimo metu R. S. taip pat bandė įteigti J. M., kad jis pats savo noru pervedė į jo sÄ skaitÄ 450 000 litų, nes sutiko, kad jis, tai yra R. S. pastatys jam Kauno mieste butÄ . Taip pat R. S. aiÅ¡kino, kad į bankÄ važiavo kartu su J. K., kad J. K. pildė mokėjimo nurodymÄ pervesti pinigus į R. S. sÄ skaitÄ , o J. M. pasirašė. J. M. aiÅ¡kino, kad R. S. nėra matęs ir banke su juo nėra buvęs. Susitikimo metu ji bei J. M. su advokatu pasiÅ«lė grÄ Å¾inti J.

M. pinigus ir niekas nei J. K., nei R. S. pretenzijų nereikÅ¡. Tačiau R. S. pareiÅ¡kė, kad jis J. M. pinigų neturi, todėl pinigų grÄ Å¾inti negali, ir kad Å¡ie pinigai investuoti į statybas. J. K. taip pat bandė įtikinti J. M., kad butas (duomenys neskelbtini), į kurio statybas investavo R. S., bus naudingas J. M. kai jis pasens ir negalės savimi pasirÅ«pinti, Å¡iame bute jie galės gyventi abu, nes vietos jame pakankamai. J. M. pasakė, kad neprisimena, jog jam kada nors kas bÅ«tų siÅ«lęs butÄ (duomenys neskelbtini).

Kadangi joks pinigų grÄ Å¾inimo J. M. sprendimas nebuvo priimtas, susitikimas baigėsi, o R. S. buvo pasiÅ«lyta paieÅ¡koti advokato ir derybas vesti lygiomis teisėmis, visi kartu su advokatais. Jai ir J. M. išėjus į laukÄ , prie jos priėjo R. S., kuris pasiÅ«lė susitarti be teisininkų, siÅ«lė grÄ Å¾inti pinigus, tačiau mažesnę sumÄ (kokia tai suma, neįvardino). Ji pasakė, jog pagalvos, pasitars ir tada nuspręs, o susitikti pažadėjo po Velykų Å¡venčių. 2010 m. balandžio 3 d. apie 13 val. jai paskambino J.

K. ir pasakė, kad jam kÄ tik skambino (duomenys neskelbtini) gyventojas A. M., kuris pasakė, kad J. M. nuskendo baloje prie mokyklos. Ji klausinėjo klebono kaip tai galėjo bÅ«ti, tačiau jis pasakė, kad nieko tiksliai pats nežino. 2010 m. balandžio mėn. 7 d. į J. M. Å¡ermenis atvyko J. K. ir jis jai padavė vokÄ , kuriame buvo 5000 litų. PrieÅ¡ atvykstant J. K. į Å¡ermenis ji ne kartÄ kalbėjosi su juo telefonu ir J. K. jos paklausė, gal J. M. laidotuvėms jai reikia pinigų, ji pasakė, kad neatsisakytų, todėl gavusi iÅ¡ J.

K. vokÄ su pinigais, jį priėmė. Ir nors iÅ¡ karto pinigų voke neskaičiavo, tačiau dar besikalbant su J. K. telefonu jis pasakė, kad atveÅ¡ laidotuvėms pinigų, kokius 5000 litų ir paklausė, ar gerai bus. 2010 m. balandžio 7 d. į J. M. Å¡ermenis atėjo J. U., kuris pasikvietė jÄ Â pasikalbėti ir padavė 2005 m. rugpjūčio 23 d. sutartį, kuria J. M. J. K. dovanoja 10 000 kv. m žemės sklypÄ . Jai paklausus, kaip Å¡i sutartis atsidÅ«rė pas jį, pastarasis negalėjo paaiÅ¡kinti.

Be to, J. U. jai padavė J. M. priklausiusį laikrodį ir senovinį skustuvÄ . J. U. pasakė, kad laikrodį J. M. buvo davęs pataisyti, o apie skustuvÄ nieko nepaaiÅ¡kino. Ne vienÄ kartÄ atvykusi pas J. M., ji buvo radusi ir J. U.. Nors jai J. U. buvo sakęs, kad J. M. pardavė žemes, tačiau už kokiÄ sumÄ ir kur J. M. laiko ar investuoja pinigus, jis nieko nesakė, o ji neklausinėjo, apie tai vengė kalbėti ir dėdė J. M.. Tik vėliau, kai J. M. parsivežė pas save į namus, jis, supratęs, kad kunigas jį apgavo ir neketina grÄ Å¾inti pinigų, labai pergyveno ir nenorėjo tuo patikėti, nes visÄ laikÄ vylėsi, kad pinigus jam grÄ Å¾ins.

Apie tai, kad J. M. bendraudavo su kunigu J. K. bei K. Å . jai buvo sakęs J. U.. K. Å . pirmÄ kartÄ ji pamatė 2009 metais, kai tvarkė kapines ir tuo metu dėdė J. M. kaip tik ėjo į klebonijÄ , todėl jiedu ir užėjo į klebonijÄ , kur K. Å . kieme pjovė vejÄ . J. M. paprašė K. Å ., kad Å¡is jį nuvežtų pas teismo medikus, nes prieÅ¡ dienÄ ar kelias jį buvo susimušęs J. U.. Ji J. M. paklausė kas čia per vaikinas, J. M. paaiÅ¡kino, kad tai J. K. apsauginis ir padėjėjas Å«kyje.

Nors J. K. žinojo, kad J. M. turi dukterėčiÄ , bet ji su J. K. nebendravo iki tol, kol sužinojo, kad 2009 m. rudenį dėdė dingo iÅ¡ namų. Tada J. K. jai pats paskambino, susiradęs jos telefono numerį per jos buvusias darbovietes (b. t. 2, b. l. 159-160, 161-162,163-164,165-1661,68-169). 12.1. Papildomai paaiÅ¡kino, kad J. K., K. Å . ir J. U. pažįsta. J. M. yra jos dėdė, su kuriuo giminystės ryÅ¡ius palaikė nuo senų laikų. IÅ¡situokęs su Ragauskiene, jos dėdė gyveno su B., paskui – T., vartojo alkoholį, dažnai buvo neblaivus.

J. M. mama jam buvo palikusi visÄ savo turtÄ â€“ 12 ha žemės ir miÅ¡ko, viso apie 14 ha. Tai, kad J. M. žemė parduota, sužinojo iÅ¡ J. U.. Paklausus jo apie už žemę gautus pinigus, jis patikino, kad J. M. visus pinigus padėjo į bankÄ . IÅ¡ J. U. žinojo, kad už žemę J. M. gavo 500 000 litų. Paklausus J. M. apie pinigus, Å¡is patikino jÄ , kad pinigai banke, o kai jam reikia jų nusiimti į bankÄ kartu su juo važiuoja J. U. ir K. Å .. Kai atvažiuodavo pas J. M., iÅ¡ jo girdėdavo, kad J.

K. Å¡iam žadėjo stogÄ , nors niekas to taip ir nepadarė. J. M. buvo sakęs, kad net ir pinigus patikėjo J. K.. J. M. pas jÄ Jonavoje gyveno kelis mėnesius, pasakojo apie pinigus, nes buvo labai daug neaiÅ¡kumų. J. M. teigimu, pinigai per kelis pavedimus buvo pervesti J. K., turėjo ir grynų pinigų (jų buvo likę apie kelis tÅ«kstančius). Dingus J. M., jai teko susipažinti su J. K., nes bÅ«tent jis informavo jÄ apie dėdės dingimÄ . Kai J. M. buvo surastas, ėmė aiÅ¡kėti neÅ¡varÅ«s kunigo darbai dėdės atžvilgiu. 12.2.

Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu R. K. papildomai parodė, kad po J. M. mirties nei su J. K., nei K. Å . ar J. U. susitikusi aptarti piniginių reikalų ji nebuvo, juos matė tik per J. M. laidotuves. Advokato kontoroje buvo susitikę, tačiau tuo metu J. M. dar buvo gyvas. J. K., K. Å . ir J. U., dar J. M. bÅ«nant gyvam, žadėjo pinigus grÄ Å¾inti, bet viskas taip ir liko. Savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko, niekas iÅ¡ kaltinamųjų neatlygino nei dalies civilinio ieÅ¡kinio.Liudytojas J.

K., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad su R. K. kartu gyvena jau šešiolika metų, tačiau susituokę nėra. R. K. dėdė J. M. pas juos namuose, (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 2009 m. gruodžio 5 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. Jis žinojo, kad Kauno rajono policijos komisariate vyksta tyrimas dėl J. M. parduotų žemių ir pasisavintų pinigų, tačiau J. M. pinigų pasisavinimo aplinkybių jis nelabai žino.

Nors J. M. gyveno jų namuose, tačiau buvo uždaro bÅ«do, mažai kalbantis. 2010 m. pradžioje R. K. ne kartÄ skambino J. K. ir prašė, kad ji leistų susitikti su J. M.. R. K. tam neprieÅ¡taravo ir susitikimas įvyko jų namuose, tačiau kokia tuo metu buvo diena ar mėnuo, negali nurodyti, nes neprisimena. Pas juos J. K. atvyko kartu su K. Å .. Ä® kambarį pokalbiui susirinko J. M., R. K., J. K. ir K. Å ., o jis liko kitame kambaryje ir į vykusį pokalbį nesiterpė. Durys į kambarį nebuvo uždarytos, todėl retsykiais nugirsdavo pokalbių nuotrupas.

Girdėjo kaip J. K. kalbėjo, kad jei įvyks teismas, jį paÅ¡alins iÅ¡ kunigų, o jis kito darbo dirbti nemoka, belieka jam pasikarti, o jei pasikars, niekas J. M. pinigų negrÄ Å¾ins. Tai iÅ¡girdęs jis neiÅ¡tvėrė, įėjo į kambarį ir pasakė J. K., kad reikėjo apie tai galvoti kai naudojosi J. M. pinigais. Dėl Å¡io jo pasisakymo labai supyko K. Å ., kuris iÅ¡ karto jam pasakė, kad nesikiÅ¡tų, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po kurio J. K. ir K. Å . iÅ¡važiavo. Gyvendamas pas juos namuose, J.

M. dažnai iÅ¡gerdavo vyno. Kadangi gerdavo dažnai, jau buvo supratęs, kad J. M. iÅ¡gėręs vienas du butelius vyno dar paeidavo savarankiÅ¡kai, o po trijų butelių – užmigdavo, kur gėręs. J. M. nebuvo konfliktiÅ¡kas žmogus. 2010 m. balandžio 1 d. J. M. įkalbinėjo nepasilikti vienam namuose, grįžti pas juos į butÄ , tačiau J. M. buvo užsispyręs, sakė, kad jis ramus ir nori gyventi savo namuose. J. M. buvo nupirkę telefonÄ , kad bet kada galėtų su juo susisiekti. Skambindavo J.

M. be jokio svarbaus reikalo, tiesiog buvo sutarę, kad jam skambins kasdien, kad žinotų, kÄ veikia ir su kuo bendrauja. Buvo sutarę, kad pas J. M. užvažiuos per Velykas, t. y. balandžio 4 d., tačiau dar 2010 m. balandžio 3 d., prieÅ¡ pietus, R. K. paskambino J. K. ir pranešė, kad J. M. rastas negyvas tvenkinyje.Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2005 metais J. K. jam papasakojo, jog turi įgaliojimÄ atstovauti J.

M. parduodant jam priklausančiÄ Å¾emę. Jis matė, kad J. K. tikrai turi J. M. notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ . Po kurio laiko J. K. pasakė, kad J. M. pardavė savo žemes, tačiau už kokiÄ pinigų sumÄ , nesakė. Tuo metu jis buvo pradėjęs statyti gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) ir jam reikėjo pinigų. Apie tai, kad jam reikalingi pinigai, pasakė J. K.. J. K. jam pasakė, kad yra galimybė iÅ¡ J. M. pasiskolinti 450 000 litų ir Å¡is sutiko, nors su J. M. dėl to pats nebuvo bendravęs. J.

K. pasakojo, kad ne kartÄ važiavo pas J. M. ir derino klausimÄ dėl 450 000 litų paskolinimo. 2005 metų vasarÄ , tikslios datos neprisimena, jis susitiko su J. K. ir J. M. prie Vilniaus banko, (duomenys neskelbtini) J. K. atvažiavo kartu su J. M.. J. M. tÄ dienÄ jis matė pirmÄ kartÄ . J. K. juos supažindino. Jis suprato, kad J. M. iÅ¡geriantis, tÄ dienÄ pasirodė neblaivus. Banke jie užtruko apie valandÄ laiko. Dėl pinigų sumos ir pervedimo į jo sÄ skaitÄ jis tarėsi su J. K.. Su pačiu J. M., nei dėl sumos, nei dėl to, kad pinigai bus pervedami į jo sÄ skaitÄ , jis nekalbėjo.

Kada jis pinigus turės grÄ Å¾inti, ir kam juos turės grÄ Å¾inti, su J. K. taip pat nesitarė. Suprato, kad banke bus padarytas pavedimas 450 000 litų sumai iÅ¡ J. M. sÄ skaitos į jo banko sÄ skaitÄ . Nei jis, nei J. K. ar J. M. praÅ¡ymo padaryti pavedimÄ savo ranka nerašė, viskÄ užpildė banko darbuotoja. Nors į jo sÄ skaitÄ buvo pervesti 450 000 litų, tačiau jis jokios sutarties dėl pinigų gavimo nerašė, tai buvo žodinis jo ir J. K. susitarimas. Gautus pinigus jis investavo į namo statybas (duomenys neskelbtini).

Kadangi jis buvo pasiskolinęs iÅ¡ J. M. 450 000 litų, o dėl Å¡ių pinigų jis visada tarėsi su J. K., apie 2006 metus, jis J. K. pasiÅ«lė už skolÄ Ä¯sigyti vienÄ butÄ . J. K. apžiÅ«rėjo vietÄ , kurioje buvo statomas Å¡is butas ir su jo pasiÅ«lymu sutiko. Minėjo, kad dėl Å¡io buto pasitars su J. M.. PasiÅ«lytas butas buvo gana didelis, iÅ¡ jo buvo galimybė padaryti du atskirus butus. Su J. K. sutarė, kad šį butÄ su garažu jis jam parduos už savikainÄ , t. y. 240 000 litų.

Dar prieÅ¡ J. K. tampant sklypo (duomenys neskelbtini), savininku, jis iÅ¡ savo sÄ skaitos (tiksliai neprisimena iÅ¡ kokios banko sÄ skaitos) grÄ Å¾ino 100 000 litų K. Å . bei 110 000 litų grynais – per tris ar keturis kartus - J. K.. K. Å . jis asmeniÅ¡kai nepažinojo, su juo nebendravo, tik yra matęs pas J. K.. Kad jis 100 000 litų grÄ Å¾intų pervesdamas į K. Å . sÄ skaitÄ , jam nurodė J. K.. PrieÅ¡ pervesdamas pinigus į K. Å . sÄ skaitÄ , jis (R. S.) pareikalavo jam pateikti J. M. sutikimÄ , dėl 100 000 litų pervedimo į K.

Å . sÄ skaitÄ . J. K. pažadėjo, kad tokį raÅ¡tÄ iÅ¡ J. M. jis gaus. Iki Å¡io raÅ¡to pateikimo K. Å . ne kartÄ jam skambino į jo mobilų telefonÄ ir prašė, kad į jo sÄ skaitÄ pervesti 100 000 litų, tačiau jam buvo kategoriÅ¡kai atsakyta. Po to, kai pakalbėjo su J. K., kuris jam parodė J. M. sutikimÄ dėl pinigų pervedimo, 100 000 litų jis pervedė į nurodytÄ K. Å . sÄ skaitÄ . Po to, kai J. M. Vilniaus banke į jo sÄ skaitÄ pervedė pinigus, su juo daugiau nebendravo ir jo nematė.

J. M. jo niekada neprašė grÄ Å¾inti jam pinigus. 2010 m. kovo mėn. pabaigoje, tikslių datų neprisimena, jis buvo susitikęs su J. K., jo advokatu, J. M., J. M. giminaite, gyvenančia Jonavoje, pas giminaitės advokatÄ R. M., jo kontoroje. J. K., jis bei J. M. giminaitė tarėsi kaip J. M. J. K. atiduos skolas ir butÄ . Pokalbio metu J. M. ir giminaitei buvo paaiÅ¡kinta, kad butÄ T. Ivanausko gatvėje J. K. gali perraÅ¡yti bet kada. Kadangi kiti asmenys dalyvavo su advokatais, jam taip pat buvo pasiÅ«lyta atsivesti advokatÄ .

Kitas susitikimas neįvyko, nes, kaip jam pranešė J. K., J. M. žuvo. Dar jis skambinosi su J. M. giminaite, o ji sakė, kad per tris mėnesius ji turi susitvarkyti paveldėjimÄ ir tik tada galės spręsti turtinius buto perraÅ¡ymo reikalus. IÅ¡ pokalbio advokato R. M. kontoroje jis suprato, kad jei jis grÄ Å¾ins J. M. 450 000 litų, tai jam pretenzijų nereikÅ¡. Tuo metu apie tai, kad dalį pinigų, kuriuos skolino J. M., jis jau yra grÄ Å¾inęs, o už likusiÄ dalį statomas butas – kotedžas, nieko nesakė.14.1.Teisiamojo posėdžio metu R.

S. papildė, kad 450 000 litų paskolinimo jam sandoryje jokių procentų nėra. Kaip skolinosi pinigus be jokių sutarčių, taip juos ir grÄ Å¾ino, tačiau atsiradus K. Å ., paprašė papildomo garanto – raÅ¡telio. Žemės sklypas buvo apiformintas J. K. vardu, nes jam, o ne J. M., bÅ«nant bendraturčiu, buvo lengviau sutvarkyti reikiamÄ dokumentacijÄ . Su J. M. apie pinigų skolinimÄ gal ir kalbėjo, bet jis buvo girtas, todėl abejotina, kad tai suprato. Banke prie langelio stovėjo J. M. ir J.

K., jis (R. S.) laikėsi atokiau. Banke J. M. buvo neblaivus. Registruojant turtÄ J. K. vardu, J. M. sutikimo neturėjo. Manė, kad J. K. disponuoja ir valdo J. M. pinigus 14.2. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas R. S. vėlgi patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti yra teisingi. Papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl 100 000 litų pervedimo jam skambino K. Å .. Dėl 100 000 litų, kuriuos R. S. grÄ Å¾ino grynaisiais pinigais J. K., R. S. paaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į tai, jog jam pinigai buvo paskolinti be jokių dokumentų, tokiu pačiu bÅ«du jis tuos pinigus ir grÄ Å¾ino, pasitikėjo J.

K., manydamas, kad Å¡is yra įgaliotas J. M.. Negali atsakyti ar J. M. žinojo, kad jis (R. S.) grÄ Å¾ino pinigus. J. M. suprato, kad skolina jam (R. S.) pinigus, nes pavedimo metu J. M. buvo kartu su juo ir J. K. banke laukė apie 3 val., kol bus padarytas pavedimas.Liudytojas V. N. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis su J. M. susipažino maždaug 2005 metais. IÅ¡ J. M. sužinojo, kad jis turi daug žemių ir dalį jų nori parduoti. Jį su klebonu J.

K. supažindino J. M.. J. M. pasakė, kad jo žemių pardavimu rÅ«pinsis klebonas, nes jis pats nieko nesupranta. Jis kreipėsi į J. K. ir iÅ¡ jo sužinojo, kad J. M. galėtų parduoti apie 11 hektarų žemės. Su J. K. tarėsi ir dėl žemės kainos. Buvo pasakyta, kad už parduodamas žemes, jie nori gauti ne mažiau kaip vienÄ milijonÄ litų. Jam tokia pinigų suma buvo neįkandama ir jis pats asmeniÅ¡kai pirkti J. M. žemes atsisakė, tačiau apie parduodamas žemes papasakojo savo pažįstamai L.

K.. Tačiau, kiek jam žinoma, ji J. M. žemių taip pat nepirko. Vėliau sužinojo, kad J. M. žemes įsigijo „E. C.“ įmonė, kuriai vadovavo direktorius V. M., kurį jis pažinojo iÅ¡ matymo, asmeniÅ¡kai su juo nebendravo. Jis (V. N.) pirkimo–pardavimo sutarties sudaryme ir pinigų perdavime už J. M. žemes nedalyvavo ir jam jokių 400 000 litų niekas nedavė. Su J. K. dėl to, kad po to, kai į sÄ skaitÄ bus pervestas vienas milijonas litų, už žemę jis pasiims iÅ¡ J.

K. 400 000 litų, nesitarė. IÅ¡ J. K. jokių pinigų negavo ir jokių sandorių ar susitarimų tarp jų nebuvo. K. Å . nepažįsta, su juo jokių derybų dėl J. M. žemės pirkimo nevedė. G. O. nepažįsta ir neprisimena, kad Å¡iÄ pavardę jam bÅ«tų minėjęs J. K. ar J. M.. Jam nėra žinoma, ar J. M., ar J. K. jau buvo kam pažadėję parduoti Å¡iÄ Å¾emę. J. M. tik kalbėjo, kad vienÄ hektarÄ jis ketina padovanoti J. K.. Jam niekas, nei J. K. ar J. M. jokių pinigų ar avanso nemokėjo, nes jis ar jo įmonė žemių iÅ¡ J.

M. ar J. K. nepirko.Liudytojas V. M. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dirba UAB „E.C.” direktoriaus pavaduotoju. 2005 metais jis buvo Å¡ios įmonės direktorius. 2005 metais jų įmonė įsigijo 107 800 kv. m J. M. priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nors sklypas priklausė J. M., tačiau visus dokumentus, susijusius su žemės pardavimu, tvarkė ir pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė J.

M. įgaliotas asmuo J. K.. Jis pats asmeniÅ¡kai su juo bendravo, o sklypo savininko J. M. nebuvo matęs. J. K. turėjo J. M. įgaliojimÄ . Po sutarties pasiraÅ¡ymo su J. K. nebendravo. Žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota notariÅ¡kai (duomenys neskelbtini) notarų biure, (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė J. K.. Dar 2005 m. rugpjūčio 5 d. buvo pasiraÅ¡yta preliminari žemės pirkimo-pardavimo sutartis, o 2005 m. rugpjūčio 24 d. – pagrindinė. Preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo metu, pardavėjo J.

M. atstovui J. K. buvo sumokėtas 100 000 litų avansas. Kokiu bÅ«du buvo sumokėtas avansas, neprisimena. Likusi pinigų suma – 924 100 litų buvo pervesta į pardavėjo atstovo J. K. nurodytÄ sÄ skaitÄ . Viso už J. M. priklausantį žemės sklypÄ jų bendrovė, kurios atstovu jis buvo, sumokėjo 1 024 100 litų. Teisiamojo posėdžio metu papildomai V. M. paaiÅ¡kino, kad sandorį galimai pasiÅ«lė L. K., banke, darant pavedimÄ pagal žemės pirkimo-pardavimo sutartį, jis galimai buvo vienas, nes nei V.

N., nei L. K. ten nereikėjo bÅ«ti.Liudytoja L. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. N. ji pažįsta. Jis jai ne kartÄ yra siÅ«lęs pirkti žemės sklypus. Nuo 2005 metų ji, kaip privatus asmuo, užsiiminėjo žemės sklypų pirkimu-pardavimu bei sklypų projektavimu. 2005 metais V. N. jai pasiÅ«lė įsigyti žemės sklypÄ . Ji sklypÄ apžiÅ«rėjo ir juo susidomėjo. Kartu su V. N. nuvyko į TabariÅ¡kių klebonijÄ pas klebonÄ J.

K.. Neprisimena, ar susitikime dalyvavo J. M.. 2005 metų rugpjūčio 2 dienÄ buvo pasiraÅ¡yta avansinė sutartis, kuria ji įsipareigojo nupirkti J. M. priklausantį žemės sklypÄ už 754 600 litų. Sutarties metu, ji J. M. atstovui J. K. sumokėjo 49 000 litų avansÄ . Apie tai, kad jis Å¡iuos pinigus gavo, patvirtino Å¡ioje sutartyje. Kadangi pinigų pirkti žemei neužteko, todėl avansinė sutartis buvo nutraukta. Nutraukus sutartį, J. K. jai grÄ Å¾ino sumokėtÄ avansÄ , nes ji jam pasiÅ«lė naujÄ pirkėjÄ , t. y. bendrovę „E. C.”, kurios direktorius tuo metu buvo V.

M.. Už kokiÄ sumÄ J. M. įmonė susitarė nupirkti J. M. priklausantį sklypÄ , ji nežino, tuo nesidomėjo. Nors ji sutartį nutraukė, tačiau J. K., o gal ir pats J. M. paprašė padėti pakeisti žemės sklypo paskirtį ir organizuotų visus darbus, susijusius su sklypų padalinimu. Ji sutiko, todėl J. M. jai parašė įgaliojimÄ . Už darbus jai buvo pažadėta dalis Å¡io žemės sklypo, tačiau ji nieko negavo, nors atliko visus pažadėtus darbus. Liudytojas J. V. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2009 metais, rudenį, tikslios datos neprisimena, jam paskambino J.

U., nurodydamas, kad kunigas J. K. prašė pažiÅ«rėti J. M. namo stogÄ , jis klausė ar jis galėtų kuo nors padėti ar paremontuoti šį namÄ . Jis sutiko ir nuvažiavo pas J. M. į namus. Namuose buvo J. M. ir J. U.. ApžiÅ«rėjo namÄ , suprato, kad stogÄ paremti bus sudėtinga, bet įmanoma. ApžiÅ«rėjęs namÄ , ant pastogės užsinešė pagalius, kuriuos rado J. M. malkinėje, planavo kaip galima paramstyti stogÄ . Jam apžiÅ«rint namÄ , atvažiavo K., kuris pamatęs, kad jis bando paremti stogÄ pasakė, kad nieko čia nereikia daryti, o kunigas J.

K. J. M. nupirks gyvenamÄ jį vagonėlį, todėl Å¡io seno supuvusio namo net nereikia tvarkyti. Kadangi jis suprato, jog jo paslaugų nebereikia, jis baigė darbus jų net nepradėjęs. Niekas jam už namo apžiÅ«rÄ pinigų nemokėjo, nes jis tik užsinešė pagalius ir apžiÅ«rėjo bei paaiÅ¡kino, kÄ galima padaryti, kad Å¡iek tiek sutvirtinti griÅ«nantį J. M. namÄ , J. U. jis pažįsta apie keturis metus. Su juos susipažino atsitiktinai, nes pas jį į pievas atbėgo J. U. arklys.

Dar 2008 metais, tikslios datos neprisimena, J. U. jam pasakojo, kad turi žemės sklypÄ , kurį norėtų parduoti. Jis pažinojo asmenų, norinčių įsigyti žemės sklypus, todėl J. U. paprašė jo patarpininkauti. J. U. jam net buvo atnešęs žemės sklypų bylas, pasakojo, kad tai J. M. žemės, kad apie hektarÄ Å¾emės J. M. padovanojo kunigui, o kunigas dalį sklypo perrašė jam. Jis turėdamas sklypų planus matė, kad J. U. priklausantis sklypas yra Å¡alia J. M. sodybos.

Tačiau jis nesurado pirkėjo, todėl J. U. sklypų planų bylÄ iÅ¡sinešė. Atvykdamas pas J. M. į sodybÄ , jis buvo susidaręs nuomonę, kad jį globoja ir juo rÅ«pinasi kunigas J. K., tačiau atvykęs į J. M. sodybÄ pasibaisėjo J. M. gyvenimo sÄ lygomis, nes namo viduje buvo netvarka ir nemalonus kvapas.Liudytoja I. T. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. K., K. Å . ir J. U. pažįsta, jokių piktumų neturi. Gyvena kartu su J. M., apie žemes nieko nežino, ten tik gyveno.

PaaiÅ¡kino, kad pusę teisiamojo posėdžio metu jos perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra neteisingi, pažymėdama, kad J. M. niekas nemušė, nematė, kam jo žemę pardavė. Faktus apie miÅ¡kÄ girdėjo iÅ¡ J. M.. J. M. sakė kad kažkiek žemės padovanojo klebonui. J. K., K. Å . ir J. U. santykiai su J. M. buvo labai geri. Ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytos detalės yra ne pagal jos žodžius, ji nesakė, kad J. M. muÅ¡davo ir pinigus imdavo. Apklausos metu, jokio spaudimo niekas jai nedarė, niekas netrukdė ir protokolo perskaityti.

Jos santykiai su J. M. buvo tokie, kad šis jai davė kambarį, kur ji ir gyveno. Kartu išgerdavo, tačiau tyrėjos apklausos metu buvo blaivi. J. M. nesakė, kad jo pinigus vilioja. Kad jis turėjo pinigų, žinojo, tačiau, ar juos laikė namuose, nežinojo. Liudytoja B. Ž., apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su J. K. gyvenimas buvo neblogas, kol neatsirado K. Š. ir J. U.. Iš J. U. ji patyrė 3 grasinimus. Buvo mušama, buvo tarp gyvybės ir mirties, net atmintį praradusi.

IÅ¡ J. U. ji iÅ¡girdo apie J. M. žemes. Klebonas J. U. iÅ¡varė, po ko, Å¡is apsigyveno pas J. M.. J. U. vis ateidavo ir sakydavo, kad biznis iÅ¡ rankų slysta. G. O. žadėjo J. M. dantis tvarkyti. J. K. taip padaryti negalėjo, J. U. buvo viso to specialistas. Buvo kalbama, kad R. S. kalbėjo su J. K. dėl pinigų paskolinimo, suprato, kad tie pinigai buvo paskolinti, bet, ar grÄ Å¾inti, nežino. Klebonas labai pykdavo jei kÄ ant K. Å . pasakydavo, jai atrodė, kad K. Å . yra nestabilios psichikos. J. M. giminaitė jai sakė, kad Å¡i nebegali pas J.

M. užeiti, kadangi ten nuolat girtuokliai sėdi ir jÄ iÅ¡ ten veja. Jos (B. Ž.) manymu, tam tikslui ten ir buvo J. U. ir K. Å .. Girdėdavo, kad J. M. ne toks girtas ir galima jį vežti į bankÄ . J. K. vis sakydavo, kad va 2000 litų vakar nuėmiau, o Å¡iandien jau nebėra. Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta visus tris. Bendravo su jais, nes lankėsi klebonijos talkose. J. M. pažinojo, jis ateidavo į klebonijÄ . Apie J. M. žemes žino. J. M. sakė, kad viskÄ palieka klebonui.

Su klebonu jie labai gerai sutarė. Klebonas juo rÅ«pinosi, padėjo ir tvarkÄ prižiÅ«rėjo. Veždavo rÅ«bus skalbti. Giminaičių nebuvo, sakė J. M., kad jo brolis miręs, o kitų giminaičių niekada neteko matyti, su niekuo jis nebendravo. Žino, kad pardavė žemę ir turėjo pinigų, sakė klebonui, kad duos pinigų. Apie buto pirkimÄ , nežino, bet J. M. sakė, kad juo pasirÅ«pins klebonas. Padėjo dėl pensijos dokumentus tvarkytis, nes pats J. M. to padaryti nesugebėjo. J. M. ir J.

U. bendravo draugiškai.Liudytojas V. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta J. U.. Pažinojo ir J. M., kuris bendraudavo su J. U., nes jie buvo sugėrovai. J. M. sakė, kad pinigus už žemę atiduos J. K., o ne R. K.. Kiek J. M. turėjo pinigų, nežino.Liudytojas B. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. K. pažįsta nuo tada, kai apylinkėje kunigavo, jis buvo apylinkės klebonas. Pažinojo ir J. M., K. Š. bei J. U.. Dėl J. M. žemių pardavimo nieko negali paaiškinti, nes nežino.

Žinojo, kad J. M. pasitikėjo klebonu J. K., kuris jam padėdavo gyvenime. IÅ¡ J. M. negirdėjo, jog jis buvo apgautas. J. M. sakydavo, kad klebonu pasitiki.Liudytojas A. J. parodė, kad J. K. pažinojo kaip klebonÄ . Visi gyveno kaimynystėje. J. U. anksčiau nepažinojo. K. Å . žino. Apie pinigus už parduotas J. M. žemes, nieko nežino. Žino, kad J. M. norėjo dovanoti 1 ha žemės J. K.. Parodė, kad pats pirko 1 ha žemės iÅ¡ J. M.. Kokie buvo santykiai tarp J. U. ir J. M., nežino, tačiau jie gerai sutardavo.

IÅ¡ J. M. apie statomÄ butÄ mieste nieko negirdėjo.Liudytojas J. P. K. paaiÅ¡kino, kad J. M. buvo jo pusbrolis. J. M. sakė, kad pardavė žemę, tačiau kam pardavė, nesakė, o jis ir neklausė. Sakė, gavo už žemes 1 milijonÄ litų. PrieÅ¡ mirtį J. M. kalbėdavo, kad jį apgavo. Sakė, kad kunigas padėjo milijonÄ Vilniuje į taupomÄ kasÄ , tačiau nenori atiduoti. J. M. santykiai su dukterėčia nebuvo geri. J. M. nesakė, kad visÄ turtÄ atiduos kunigui.Liudytojas B. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J.

K. buvo apylinkės kunigas. K. Å . retai matydavo, o J. U. pažįsta, nes jis pas J. M. dažnai lankydavosi. J. M. sakė, kad pardavė žemes ir gavo 1,5 milijono. Sakė, kad 1 ha žemės padovanojo kunigui. PrieÅ¡ mirtį J. M. nesiskundė, kad pinigai dingo. J. M. buvo mėgėjas iÅ¡gerti. J. M. su klebonu labai gerai sutarė. J. K. pas jį atvažiuodavo, atveždavo maisto. Kai perkėlė klebonÄ Ä¯ kitÄ parapijÄ , tada sutiko J. M. verkiantį, kad kunigėlį iÅ¡kelia iÅ¡ parapijos. J. M. sakė, kad jis ramus, sakė, kad jį senatvėje aprÅ«pins ir nereikės vienam bÅ«ti.

Nesakė, kad namÄ stato. J. U. ir J. M. nesipyko. J. U. padėjo J. M., paveždavo kur reikia. Sakė, kad dukterėčiai nepaliks nieko.Liudytojas P. G. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad J. K. pažįsta. K. Å . ir J. U. žino iÅ¡ matymo. J. M. asmeniÅ¡kai nepažinojo, bet ateidavo pas kunigÄ ir matė ten J. M.. Atsimena, kad kunigas Kalėdų metu prie bendro stalo buvo kartu su J. M.. J. M. sakė, kad rÅ«pinasi juo tik kunigas. Buvo kalba, kad J. M. turi žemių ir neturi kam palikti. Paprašė J.

K. sutvarkyti dokumentus dėl žemės pardavimo. Sakydavo, kad senatvėje juo pasirÅ«pins kunigas. Tai girdėjo iÅ¡ J. M.. Už kokiÄ sumÄ pardavė žeme, nežino.Be aukščiau aptartų J. M., nukentėjusiosios, liudytojų bei iÅ¡ dalies pačių kaltinamųjų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, J. K., K. Å . ir J. U. kaltę jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme patvirtina ir raÅ¡ytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga.28.1.

Sutinkamai su 2009 m. lapkričio 19 d. R. K. protokolu-pareiÅ¡kimu, 2009 m. lapkričio 17 d., apie 10.40 val. jai paskambino J. K. ir pranešė, kad nuo 2009 m. lapkričio 14 d. nebemato jo lankyto ir globoto J. M.. Paskutinį kartÄ J. M. ji matė 2009 m. spalio mėnesio pabaigoje. J. M. prieÅ¡ keletÄ metų buvo pardavęs 12 ha žemės ir pinigus laikė banke. 2009 m. lapkričio 19 d., apie 14.30 val. atvykus į (duomenys neskelbtini), J. M. sodybÄ rado užrakintÄ iÅ¡ lauko pakabinamÄ ja spyna. Viduje J.

M. nebuvo. Kiek jai žinoma, J. M. pastaruoju metu gyveno su abejotinos reputacijos I. T.. 2009 m. lapkričio 19 d., 13.30 val. I. T. jai sakė, kad 2009 m. lapkričio 12 d. ji rado J. M. sužalotÄ â€“ prakirstu virÅ¡ugalviu. I. T. pasakojimu, 2009 m. lapkričio 13 d., apie 7.00 val., į J. M. sodybÄ buvo atvykę keli jai nepažįstami, stambÅ«s vyrai, liepę jai eiti iÅ¡ sodybos, kadangi ji J. M. nebepriklauso, yra parduota (b. t. 1, b. l. 31-32). 28.2. Kaip matyti iÅ¡ 2009 m. lapkričio 14 d. apžiÅ«ros protokolo, buvo apžiÅ«rėtas J.

M. namas, esantis (duomenys neskelbtini). Jokios namo spynos laužimo žymės nenustatytos, pastebėtas išdaužtas šalia durų iš dešinės esantis lango stiklas, antras langas nuo durų iš dešinės, iš vidaus sutvarkytas (įstatytas) (b. t. 1, b. l. 37-41). 28.3. Remiantis J. M. užrašais, pateiktais 2010 m. sausio 27 d. R. K., jis skundžiasi savo gyvenimu su I. T., teigdamas, kad ši vartoja alkoholį, reikalavo šios išeiti iš namų, tačiau ji į tai nekreipdavo jokio dėmesio.

Pažymėjo, jog namuose laikyti pinigus, esant tokioms sÄ lygoms, nesaugu, dėl ko, juos teko laikyti kitoje vietoje. Su J. K. jo santykiai draugiÅ¡ki, Å¡is rÅ«pinosi J. M. sveikata ir kitokiais reikalais, dėl ko J. M. jam padovanojo 1 ha žemės sklypÄ . Pinigai už firmai parduotÄ Å¾emę jam buvo sumokėti klebonijoje. Kadangi J. M. namuose laikyti pinigus buvo nesaugu, kartu su J. K. juos padėjo į Vilniaus bankÄ . J. M. užraÅ¡uose pasakojama ir apie stomatologÄ G. O., kuris tvarkė J. M. dantis, tačiau Å¡iam pareikalavus kitÄ kartÄ pasiimti pasÄ , dantų gydymas buvo nutrauktas.

G. O. dar buvo atvažiavęs į klebonija, grasino tiek J. M., tiek J. K.. H. O. tikėjosi už dantų gydymÄ gauti J. M. žemes ir sodybÄ . G. O. buvo nutarta sumokėti už dantų gydymÄ 4000 litų, kuriuos Å¡iam nuvežė K. Å ., apie 25 000 litų, J. M. nieko nežino. Apsaugai buvo nusipirkęs dujinį pistoletÄ (b. t. 1, b. l. 91-97). 28.4. IÅ¡ 2009 m. gruodžio 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateiktas J. M. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 9 d. (b. t. 1, b. l. 99-114).

Sutinkamai su iÅ¡raÅ¡o duomenimis:2005 m. rugpjūčio 25 d. J. K., iÅ¡ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) už žemę į J. M. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perveda 543 514 litų.2005 m. rugpjūčio 26 d. J. M. iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) perveda 500 000 litų į savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydamas terminuotÄ indėlio sutartį. 2005 m. rugsėjo 20 d. nutraukia terminuoto indėlio sutartį sÄ skaitoje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 499 923 litų piniginių lėšų.2005 m. rugsėjo 20 d. 450 000 litų J.

M. iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) perveda R. S. į sÄ skaitÄ banke Nr. (duomenys neskelbtini), įvardindamas -„Paskola“.2007 m. kovo 19 d. K. Å . į J. M. sÄ skaitÄ Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) įneÅ¡a grynais 10 000 litų.2009 m. liepos 13 d. iÅ¡ J. M. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į J. K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedama 10 000 litų.2009 m. liepos 13 d. iÅ¡ J. M. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į J. K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (pervedimas į terminuotÄ indėlį) pervedama 70 000 litų.28.5.

Pagal 2010 m. kovo 3 d. AB SEB banko raÅ¡tÄ , ikiteisminiam tyrimui buvo pateikti R. S. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ai, atskleidžiantys pinigų judėjimÄ Å¡iose sÄ skaitose laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. vasario 25 d. (b. t. 1, b. l. 117-129). Jų duomenimis:J. K. 2005 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡ savo sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) išėmė grynais 378 677 litų. 2005 m. rugpjūčio 25 d. J. K. iÅ¡ savo sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į J.

M. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė 543 514 litų.2005 m. rugsėjo 9 d. J. K. iÅ¡ savo sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į J. U. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė 8 000 litų.2007 m. kovo 5 d. K. Å . į J. K. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) įnešė 25 000 litų.2005 m. rugsėjo 20 d. J. M. iÅ¡ savo sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į R. S. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė 450 000 litų, pervedimas įvardintas „Paskola“.2007 m. kovo 5 d. R. S. iÅ¡ savo sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į K.

Å . sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) perveda 78 000 litų, pavedimas įvardintas „skolos grÄ Å¾inimas”.28.6. Remiantis 2005 m. liepos 27 d. įgaliojimu, J. M. įgaliojo J. K. tvarkyti, naudoti, disponuoti J. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atstovauti J. M. visose valstybinėse institucijose, <...> gauti pinigus ir perduoti juos J. M. <...> (b. t. 1, b. l. 132). 28.7. 2010 m. balandžio 19 d. kratos protokolas patvirtina, kad K.

Å . bute, adresu K(duomenys neskelbtini), atlikus kratÄ , iÅ¡ K. Å . namų iÅ¡imti SEB Vilniaus bankas esančios jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 3 d. iki 2007 m. balandžio 4 d. (b. t. 1, b. l. 142-143, 144-150). IÅ¡raÅ¡o duomenimis:2007 m. sausio 11 d. R. S. į K. Å . sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) įneÅ¡a 12 000 litų. 2007 m. sausio 31 d. R. S. į K. Å . sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) įneÅ¡a 10 000 litų. 2007 m. kovo 5 d.

R. S. į K. Å . sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) įneÅ¡a 78 000 litų.28.8. 2010 m. balandžio 19 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratÄ J. K. name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta (b.t. 1, b. l. 153-154):2005 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), J. M. įgaliojimas J. K.. Ä®galiojimas pasiraÅ¡ytas J. M., registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgaliojimo originalas patvirtintas antspaudu.2005 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), J.

M. atstovo J. K. ir L. K. sudaryta sutartis, kurios duomenimis, J. M., atstovaujamas J. K. iki 2006 m. vasario 2 d. įsipareigojo parduoti, o L. K. – pirkti 10,78 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) už 754 600 litų. Pirkėjas Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo metu sumoka pardavėjo atstovui 49 000 litų, kuriuos Å¡is įsipareigoja perduoti J. M. (b. t. 1, b. l. 181-184).2005 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), preliminari J. M. 10,78 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis registro Nr. RI-10948, kurios duomenimis, J.

M., atstovaujamas J. K., ir UAB „E. C.“, atstovaujama direktoriaus V. M., sutaria iki 2005 m. gruodžio 5 d. sudaryti 10,78 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Nustatyta parduodamo-perkamo turto kaina – 1 024 100 litų, pirkėjo atstovas įsipareigojo Å¡ios sutarties sudarymo metu sumokėti pardavėjo atstovui 100 000 litų avansÄ , kurį pardavėjo atstovas įsipareigojo perduoti J. M., likusius 924 100 litus pirkėjas sumoka turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu (b. t. 1, b. l. 159-162). 2005 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), patvirtinta sutartis, kuria J.

M. dovanoja J. K. 10 000 kv. m. iÅ¡ 127 800 kv. m. J. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 188-190).2005 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ J. M., atstovaujamas J. K., parduoda 107 800 kv. m. iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančių 117 800 kv. m. žemės sklypo, o UAB „E. C.“, atstovaujama direktoriaus V. M., šį turtÄ perka. Turtas parduodamas už 1 024 100 litų, iÅ¡ kurių 100 000 litų pirkėjo atstovas sumokėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį, likusius 924 100 litus pirkėjas įsipareigoja pervesti į pardavėjo atstovo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB Vilniaus banke iki 2005 m. rugpjūčio 24 d..

Sutartį pasirašę J. K. ir V. M. (b. t. 1, b. l. 163-167).2005 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), notarės R. I. patvirtintas vienaÅ¡alis sandoris – J. K. pareiÅ¡kimas apie tai, kad J. M. pagal (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. I. 2005 m. rugpjūčio 24 d. patvirtintÄ pirkimo-pardavimo sutartį registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), visus pinigus už parduotÄ turtÄ gavo. J. M. pretenzijų neturi. PasiraÅ¡o J. K.. PareiÅ¡kimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).2007 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), notarės R.

I. patvirtinta sutartis tarp UAB „E. C.“, atstovaujamos V. M., J. K. ir J. M., atstovaujamo L. K., dėl turto dalybų. Registro Nr. (duomenys neskelbtini). raudonos spalvos segtuvas, kuriame 2007 m. rugsėjo 06 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre. 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo patikslinimo su žemės sklypo kadastro duomenimis. 2007 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), notarės R.

I. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. K. parduoda jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), J. U.. Turtas parduodamas už 10 000 litų, kuriuos J. U. J. K. sumokėjo 2007 m. liepos 24 d. (b. l. 1, b. l. 170-178). Nekilnojamojo turto objekto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla. 2007 m. birželio 15 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre 2 lapai.raudonos spalvos segtuvas, kuriame 2007 m. balandžio 24 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre. 2006 m. gruodžio 29 d.

įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo patikslinimo su žemės sklypo kadastro duomenimis. Nekilnojamojo turto objekto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla.raudonos spalvos segtuvas, kuriame 2005 m. rugpjūčio 23 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto objekto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla.raudonos spalvos segtuvas, kuriame 2007 m. balandžio 24 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre. 2006 m. gruodžio 29 d.

įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo patikslinimo su žemės sklypo kadastro duomenimis. Nekilnojamojo turto objekto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla. 28.9. Sutinkamai su 2010 m. lapkričio 22 d. daiktų pateikimo protokolu, liudytoja L. K. pateikė 2005 m. rugpjūčio 2 d. sutarties kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad L. K. iÅ¡ J. M. perka 10,78 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), už 754 600 litų. ir žemės sklypo plano kopijos, 2005 m. rugpjūčio 5 d. sutarties kopija, remiantis kuria, 2005 m. rugpjūčio 2 d. tarp J.

M. ir L. K. pasiraÅ¡yta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta, Å¡alims grÄ Å¾inant viena kitai viskÄ , kÄ yra perdavusios, Å¡alys pretenzijų viena kitai neturi, 2007 m. balandžio 26 d. J. M. įgaliojimo L. K. dėl žemės paskirties pakeitimo kopijÄ (b. t. 1, b. l. 181-186).28.10. Pagal 2010 m. balandžio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikto J. M. raÅ¡to dėl 100 000 litų pervedimo į K. Å . sÄ skaitÄ , kopijÄ , J. M. dalį savo R. S. paskolintų pinigų praÅ¡o pervesti į K.

Å . banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 193).28.11. Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. gegužės 4 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(02624)-ISI-2618, paraÅ¡Ä , esantį pateiktame tyrimui raÅ¡te be datos su tekstu - „AÅ¡ J. M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. praÅ¡au pervesti K. Å . (Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) pervesti į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, pasiraÅ¡ytÄ J. M. vardu, pasirašė ne J. M., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas J.

M. paraÅ¡Ä . ParaÅ¡Ä , esantį pateiktame tyrimui raÅ¡te be datos su tekstu - „AÅ¡ J. M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. praÅ¡au pervesti K. Å . (Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) pervesti į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini),. J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, eilutėje „Liudininkai“, pasiraÅ¡ytÄ J. U. vardu pasirašė J. U.. ParaÅ¡Ä , esantį pateiktame tyrimui raÅ¡te be datos su tekstu - „AÅ¡ J. M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. praÅ¡au pervesti K. Å . (Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) pervesti į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini),.

J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, eilutėje „Liudininkai“, pasiraÅ¡ytÄ J. K. vardu pasirašė J. K. (b. t. 2, b. l. 49-54).28.12. Remiantis 2011 m. birželio 2 d. slapto sekimo protokolu, atlikus J. K. slapto sekimo veiksmus, kurių metu buvo daromi vaizdo ir garso įraÅ¡ai, buvo užfiksuoti J. K., K. Å . ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų pokalbiai. Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. lapkričio 27 d. tarp K. Å . ir J. K. vykusio pokalbio suvestinės, K. Å . nurodo J. K., jog įrodyti viskÄ bus sunku, kadangi jokių nusiskundimų, nukentėjusiųjų nėra, kalbasi apie tai, jog sunku teisintis.

K. Å . pataria J. K. viskÄ neigti, į kÄ Å¡is atsako, jog po to visi sakys, kad jis meluoja. K. Å . aiÅ¡kina, kad nėra ko meluoti, kai nėra nukentėjusiojo, Å¡ioje vietoje pabrėždamas, kad Jonas (J. M.) jam pinigų nepervedė, nes juos pervedė R. S., kuris, pasak K. Å . taip pat nesiskundžia dėl pinigų pervedimo. K. Å . nurodo, jog tokiu atveju, jei jam sakys, kad jis žinojo, jog R. S. jam pervesti pinigai yra Jono (J. M.), jis nurodys, kad nežino, kieno čia pinigai, kad čia jo asmeninis reikalas, gal jam už kokiÄ paslaugÄ tie pinigai pervesti, į kÄ J.

K. atsako, kad ir jo (suprask – R. S.) to paties klaus, bus akistata, klaus ir J. K., bus Jono (J. M.) parodymai, ir „<...> paskui gausis, kad ...“, į kÄ K. Å . atsako, kad „aÅ¡ neneigiu to, kad jisai man pervedė pinigus, o už kÄ pervedė, tai ...(?). AiÅ¡ku, jau dabar čia kitas kabliukas, nes yra J. tas raÅ¡tas (?), kad jisai...(?), ir viskas <...>“ (b. t. 2, b. l. 102-105). Sutinkamai su 2010 m. lapkričio 19 d. pokalbio tarp J. K. ir K. Å . suvestine, K. Å . teigimu, „<...> pirmas dalykas, man net ne Jonas pervedė tuos pinigus, sako, nu tai kas, kad ne J., bet tai žinai, kad J. pinigai? Sakiau, daug kÄ Å¾inau, daug kas žino.

Sakau, vis tiek ne J. pinigai, sakau čia R. S. <...>, sakau, Jonas ant manęs pareiÅ¡kimo jokio nepadavęs <...>“ (b. t. 2, 107-109). Remiantis 2010 m. spalio 26 d. J. U. slapto sekimo metu užfiksuotais pokalbiais, J. U. kalbasi su vyru, J. U. nurodo, kad J. M. (sprendžiant iÅ¡ pokalbio turinio) turėjo apie 700 000 litų pardavęs žemę, iÅ¡ jo du sklypus pasidarė (J. U.), turėjo 30 000 litų naudos, J. M. dalį pinigų yra paskolinęs, dalis banke, sÄ skaitose. Karolį (sprendžiant iÅ¡ pokalbio turinio – K.

Š.) J. M. pažinojo, K. Š., jį vežiojo visur su reikalais (b. t. 2, b. l. 101, 102-109, 116, 117-120).28.13. Kaip matyti iš 2010 m. lapkričio 19 d. akistatos tarp V. N. ir J. K. protokolo, liudytojas V. N. parodė, kad jokių 400 000 litų iš klebono J. K. jis negavo, nedalyvavo jokioje sutarties dėl J. M. žemių pardavimo, pasirašyme. J. K. V. N. parodymų netvirtino ir liko prie savo parodymų (b. t. 2, b. l. 121).28.14. Sutinkamai su 2010 m. balandžio 20 d. akistatos tarp J. K. ir R. S. protokolu, R.

S. parodė, kad jis ieÅ¡kojo, kas galėtų jam paskolinti pinigų. Jis pakalbėjo su J. K., kad nori pasiskolinti pinigų ir Å¡is sutiko padėti. J. K. surado žmogų – J. M., kuris 450 000 litų jam pervedė į sÄ skaitÄ . Jis su J. M. dėl pinigų paskolinimo, nesitarė. Su J. M. apie pinigų pervedimÄ , kad jis paskolins jam Å¡iuos pinigus pirmÄ kartÄ kalbėjosi banke, pinigų pervedimo dienÄ . J. K. patvirtino R. S. parodymus ir parodė, kad jis kalbėjosi su J. M. ir prašė, kad jis paskolintų ar pervestų R.

S. 450 000 litų. Ar R. S. kalbėjosi, ar buvo kartu su J. M., jam matant iki susitikimo banke pervedant pinigus, jis neprisimena ir negali pasakyti. R. S. parodė, kad J. K. praÅ¡ymu į K. Å . sÄ skaitÄ jis pervedė 100 000 litų. Dar 110 000 litų grynais, per kelis kartus grÄ Å¾ino J. K.. Å ie pinigai buvo grÄ Å¾inti 2006-2007 metais, tikslių datų neprisimena. J. K. patvirtino R. S. parodymus, bei parodė, kad jo praÅ¡ymu R. S. 100 000 litų pervedė į K. Å . sÄ skaitÄ ir 110 000 litų, per kelis kartus, jam davė R.

S. grynaisiais pinigais. R. S. parodė, kad pervesdamas pinigus K. Å ., jis įsivaizdavo, jog tai skolos grÄ Å¾inimas J. M.. Žinojo, kad J. M. girtauja ir gali iÅ¡Å¡vaistyti pinigus, todėl Å¡iuos pinigus grÄ Å¾ino J. K., tikėdamas, kad tai bus Å¡ių pinigų apsauga ir iÅ¡leisti Å¡ie pinigai bus J. M. gyvenimui ir gerovei. J. K. patvirtino R. S. parodymus ir parodė, kad 110 000 litų, kuriuos R. S. per kelis kartus jam grÄ Å¾ino, buvo panaudoti J. M. gerovei: buvo tvarkoma J. M. name elektra, dažnai J.

M. pirkdavo maistÄ . Kur buvo panaudoti 100 000 litų, kurie buvo pervesti į K. Å . sÄ skaitÄ , neprisimena. Dar iÅ¡ 110 000 litų statė voniÄ J. M. name, vedė kanalizacijÄ , tvarkė namo stogÄ , pirko medžiagas – lentas, ruberoidÄ , uždengė klėties stogÄ , pjovė malkas, veždavo J. M. pas gydytojÄ , pirko vaistus, maistÄ , mokėjo už elektrÄ , mokesčius už žemę ir kita, mokėjo už dantų gydymÄ . J. M. duodavo grynaisiais pinigais, kai tik jis papraÅ¡ydavo po 200, 400, 600 litų, kiek tik jis praÅ¡ydavo.

Jokių raÅ¡tų dėl pinigų grÄ Å¾inimo jis neraÅ¡ydavo. Kiek iÅ¡ viso J. M. yra davęs pinigų, neprisimena. J. M. pinigus laikė pas save, nes iÅ¡ jo pinigus pavogdavo. J. M. jam sakydavo, kad yra jam skolingas. Mano, kad J. M. 110 000 litų yra grÄ Å¾inęs, be paminėto, dar J. M. visur vežiodavo, vesdavosi į kavines. Po J. M. mirties, 5000 litų davė J. M. dukterėčiai Ritai. J. K. teigimu, apie 2002 metus 4 ar 6 hektarus žemės J. M. pardavė už 4000 ar 6000 litų, kaimynams. J. M. jis tada sakė, kad labai pigiai pardavė Å¡iÄ Å¾emę.

J. M. pasakojo, kad jo tėvams priklausė žemė (duomenys neskelbtini) ir buvo galimybė Å¡iÄ Å¾emę J. M. atsiimti, tačiau J. M. sakė „velniop ta žemė“ ir netvarkė jokių dokumentų. J. M. ketino užraÅ¡yti žemę dantistui G. O., o J. K. Å¡iam patarė nepažįstamam žmogui žemės ir sodybos neperraÅ¡inėti. Tada J. M. pas jį susinešė visus dokumentus, pasÄ ir pasislėpė nuo G. O., bet Å¡is daktaras ir pas jį rado J. M. (b. t. 2, b. l. 122).28.15. IÅ¡ 2010 m. balandžio 30 d. akistatos tarp K.

Å . ir J. K., protokolo matyti, kad, K. Å . teigimu, 2007 m., galimai vasario mėn., tikslios datos neprisimena, R. S. jam į jo sÄ skaitÄ , per du, tris kartus pervedė 100 000 litų. Kad į jo sÄ skaitÄ R. S. pervedė 100 000 litų, žinojo J. M., J. K., J. U. ir jis. J. M. praÅ¡ymu, šį J. M. raÅ¡tÄ jis pateikęs prie bylos. 100 000 litų buvo padalinti į keturias dalis, t. y. jam, J. K., J. U. ir J. M.. J. K. jis pervedė 25 000 litų į jo sÄ skaitÄ J. M. ir J. U. po 25 000 litų jis atidavė grynais, pinigus nuėmęs nuo savo sÄ skaitos.

Kiek jam žinoma, J. M. iÅ¡ savo sÄ skaitos į R. S. sÄ skaitÄ buvo pervedęs 400 000 litų. Å ie pinigai yra dalis Å¡ių pinigų - 200 000 litų R. S. buvo pervesti dėl bÅ«sto, J. M. (duomenys neskelbtini), statymui. Kiti 200 000 litų R. S. buvo skolinami ir bÅ«tent 100 000 litų skolintų iÅ¡ J. M., R. S. ir pervedė į jo sÄ skaitÄ . Nors pinigus R. S. skolino J. M., pinigai 100 000 litų buvo dalinami į keturias dalis, nes taip nusprendė pats J. M.. J. K. K. Å . parodymus patvirtino ir parodė, kad J.

M. sutiko ir su jo žinia 100 000 litų R. S. pervedė į K. Å . sÄ skaitÄ iÅ¡ kurių 25 000 litų K. Å . pervedė jam. Apklausoje jis buvo nurodęs, jog Å¡ie pinigai K. Å . motinos skola jam. Apklausoje taip nurodydamas jis suklydo, nes skolÄ K. Å . motina jam grÄ Å¾ino kitÄ kartÄ . Pinigai į keturias dalis buvo padalinti J. M. valia. K. Å . parodė, kad raÅ¡telis dėl 100 000 litų pervedimo į jo sÄ skaitÄ buvo suraÅ¡ytas kompiuteriu, rašė jis, dalyvavo J. U., J. K., J. M.. RaÅ¡oma buvo klebonijoje, J.

M. iniciatyva. Å iame raÅ¡te pasirašė J. K., J. U. kaip liudytojai, bei J. M. dėl skiriamos sumos ir raÅ¡telio tikrumo. RaÅ¡telis atspausdintas dviem egzemplioriais – vienÄ jis padavė R. S., vienas liko pas jį, o jo kopijÄ pateikė prie bylos. J. K. iÅ¡klausęs K. Å . parodymus parodė, kad tiksliai neprisimena kaip buvo, bet galėjo bÅ«ti kaip nurodė K. Å . (b. t. 2, b. l. 126).28.16. Remiantis 2010 m. rugsėjo 8 d. akistatos tarp K. Å . ir V. N. protokolu, K. Å . teigimu, tuo laikotarpiu, kai buvo pardavinėjamos J.

M. žemės, tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini) klebonijoje vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo jis, J. K., J. U., G. O. ir firmos, ketinančios pirkti J. M. žemę, atstovai – 3 ar 4. Susirinkimas vyko dėl to, kad atsikratyti G. O., kaip J. M. žemių pirkėjo, kuris norėjo iÅ¡vilioti J. M. žemes už remontuotų dantų kainÄ . Å iame susirinkime dalyvavo ir V. N., kaip vienas iÅ¡ firmos, ketinusios pirkti žemę, atstovų. G. O. reikalavo, kad J. M. perraÅ¡ytų jam savo žemes, o J.

M. bijodamas slapstėsi klebonijoje. Susirinkimo metu buvo nuspręsta kad 30 000 litų bus sumokėta G. O. už netesybas, kad J. M. neperraÅ¡ys jam žemių, o J. M. žemes nupirks firma, kurios atstovai ir dalyvavo susirinkime. Apie J. M. parduodamas žemės kainÄ susirinkimo metu nebuvo kalbama. Å io susirinkimo metu J. M. nedalyvavo. V. N. parodė, kad K. Å . parodymų netvirtina, nes susirinkime, apie kurį parodė K. Å ., jis nedalyvavo. Jis buvo TabariÅ¡kių klebonijoje, tačiau dėl J. M. žemių pardavimo kalbėjosi tik su J.

K.. Klebonijoje buvo ne mažiau dviejų kartų, ar su juo kartu bÅ«davo kiti asmenys, neprisimena, bet dėl žemės pirkimo J. K. jis suvedė su L. K.. K. Å . parodė, kad tarp J. K. ir V. N. buvo susitarimas, kad dalį pinigų už parduotÄ J. M. žemę, tai yra 400 00 litų, J. K. grÄ Å¾ins V. N.. Jis žino, kad tÄ pačiÄ , ar po kelių dienų, kai buvo pervestas 1000 000 litų į J. K. sÄ skaitÄ , J. K. iÅ¡ banko paėmė 400 000 litų ir perdavė juos V. N.. Jis Å¡iame pinigų perdavime nedalyvavo, apie tai jam pasakė J.

K.. Likusius 600 000 litų J. K. pervedė į J. M. sÄ skaitÄ . V. N. nepatvirtino K. Å . parodymų ir parodė, kad jokių pinigų iÅ¡ J. K. jis negavo, su J. K. nesitarė, kad Å¡is duos kažkokiÄ pinigų sumÄ už parduotas J. M. žemes. K. Å . parodė, kad J. M. nebuvo žinoma dėl 400 000 litų perdavimo V. N.. J. M. buvo sakoma, kad jo žemės parduodamos už 600 000 litų. Už kÄ V. N. turėtų bÅ«ti sumokėta 400 000 litų, jam nėra žinoma, tai buvo V. N. ir J. K. susitarimas, apie tai jam pasakojo J.

K. ir jis matė, kaip V. N. ir J. K. buvo susitikę tÄ dienÄ kai jiedu važiavo į bankÄ (b. t. 2, b. l. 128).28.17. Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. rugsėjo 16 d. akistatos tarp J. U. ir K. Å . protokolo, J. U. teigimu, J. M. nusprendė dėl žemių pardavimo pasitarti su J. K.. Kadangi jis dažnai bÅ«davo pas J. M. namuose, todėl matė, kaip vienÄ kartÄ pas J. M. į namus atvažiavo moteris ir vyras vardu Valdas. Abu jie prisistatė vadybininkais, kurie ieÅ¡ko pirkti žemių. Tuo metu J. M. buvo girtas, todėl su juo nesikalbėjo, pažadėjo atvažiuoti kitÄ kartÄ .

Kai Å¡ie asmenys atvažiavo kitÄ kartÄ , jis nedalyvavo. Sumos, už kuriÄ J. M. pardavė savo žemę, nežino, kiek girdėjo, už 700 000 litų. Tuo metu, kai buvo užvažiavę vadybininkai, jie minėjo, kad už J. M. žemes jie galėtų sumokėti apie 700 000 litų. Jis su niekuo dėl J. M. žemių pardavimo nesitarė. K. Å . parodė, kad TabariÅ¡kių klebonijoje vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo jis, J. K., J. U., G. O. ir firmos, ketinančios pirkti J. M. žemę, atstovai – 3 ar 4.

Susirinkimas vyko siekiant atsikratyti G. O., kaip J. M. žemių pirkėjo, kuris norėjo iÅ¡vilioti J. M. žemes už remontuotų dantų kainÄ . Å iame susirinkime dalyvavo ir V. N., kaip vienas iÅ¡ firmos, ketinusios pirkti J. M. žemę, atstovų. G. O. reikalavo, kad J. M. perraÅ¡ytų jam savo žemes, o J. M. bijodamas slapstėsi klebonijoje. Susirinkimo metu buvo nuspręsta sumokėti 30 000 litų G. O. už netesybas, o J. M. žemes nupirks firma, kurios atstovai ir dalyvavo susirinkime. Apie J. M. parduodamas žemės kainÄ susirinkimo metu nebuvo kalbama.

Å io susirinkimo metu J. M. nedalyvavo (b. t. 2, b. l. 131).28.18. Pagal 2010 m. balandžio 7 d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos mirties įraÅ¡Ä , 2010 m. balandžio 3 d. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė – buvo rastas neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis paskendęs prÅ«de (b. t. 2, b. l. 158).28.19. Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. birželio 1 d. Kauno rajono notarės R. S. liudijimo, J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė R. K. (b. t. 2, b. l. 167).28.20. Sutinkamai su 2009 m. lapkričio 5 d.

įgaliojimu, J. M. įgaliojo E. K. valdyti, tvarkyti J. M. nuosavybės teise priklausantį 2.5200 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 3, b. l. 45-46). 28.21. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-11 nustatyta, kad objektyvių duomenų, jog nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2005 metų liepos mėnesio iki 2009 metų gruodžio mėnesio J. K. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra, jis galėjo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. t. 4, b. l. 93-95).28.22.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo data 2006 m. spalio 10 d.), duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo plotas atitinka 0,0264 ha (2,64 a), šio sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. birželio 29 dienai yra 46 700 litų. Duomenų apie šiame žemės sklype esančius statinius, nėra, o statybos leidimas mažaaukščio gyvenamojo namo statyboms ant šio žemės sklypo buvo išduotas tik 2009 m. spalio 14 d., J.

K. nuosavybės teise priklauso 82/264 Å¡io žemės sklypo (b. t. 4, b. l. 123-130). 28.23. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo data 2005 m. sausio 12 d), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra su statiniais; žemės sklypo plotas atitinka 0,0264 ha (2,64 a), Å¡io sklypo vidutinė rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 20 dienai yra 62 999 litų; J. K. nuosavybės teise priklauso 6/24 Å¡io žemės sklypo (b. t. 4, b. l. 123-130).Ä®vertinus aukščiau aptartus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tiek pirmosios, tiek aukÅ¡tesnės instancijos teismo (nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka buvo atnaujintas įrodymų tyrimas) posėdžių metu iÅ¡tirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais įrodymais padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas, dėl J.

K., K. Å . ir J. U. kaltės jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaryme, dėl ko nepagrįstai pripažino juos nekaltais ir jų atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti keliÄ neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias iÅ¡vadas. Teismų praktikoje Å¡iuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ , t. y. ar teismo iÅ¡vadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, ar jų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas ir pan. (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006 ir kt.).

Tokiu bÅ«du, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtinančius J. K., K. Å . ir J. U. kaltę jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme, aukÅ¡tesnysis teismas nustato, kad:30.1. J. K. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ : t. y. 2005 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. M. pasitikėjimu, žadėdamas padėti parduoti 107 800 kv. m.

J. M. nuosavybės teise priklausančios žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas J. M. jam suteiktu 2005 m. liepos 27 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu (duomenys neskelbtini) notaro biure, 2005 m. rugpjūčio 5 d. sudarė preliminariÄ pirkimo - pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini)notarų biuro notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sudarymo metu pirkėjo UAB „E.C.“ atstovas V. M., jam, kaip pardavėjo J. M. atstovui, sumokėjo 100 0000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) avansÄ , kurį jis įsipareigojo perduoti J.

M., tačiau dalies Å¡ių pinigų J. M. neperdavė, dalį jų - 63 000 litų (kas atitinka 18 246,06 eurus) pasisavino, 2005 m. rugpjūčio 8 d. įneÅ¡damas į savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).30.2. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, UAB „E.C.“ pilnai atsiskaičius pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį, (duomenys neskelbtini)notaro biuro notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjo UAB „E.C.“ atstovui V.

M. į J. K. nurodytÄ jam priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 924 100 litų (kas atitinka 267 637,86 eurus) jis, iÅ¡kraipydamas objektyviÄ tiesÄ , J. M. melagingai pranešė, kad jam priklausantį žemė sklypÄ pardavė tik už 600 000 litų (kas atitinka 173 772,01 eurus) ir iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 543 514 litų (kas atitinka 157 412,53 eurus) pervedė į J. M. priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o likusius 378 677 litus (kas atitinka 109 672,44 eurus), nuslėpdamas ir tokiu bÅ«du suklaidindamas nukentėjusį J.

M. pasisavino - 2005 m. rugpjūčio 24 d. išėmė grynais pinigais iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudojo juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tikslais.30.3. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, jis, J. M. pranešęs, kad jo sÄ skaitoje laikyti pinigus nesaugu, pažadėjo juos pervesti į savo sÄ skaitÄ saugojimui, tačiau apgaule, pasinaudodamas J. M. pasitikėjimu, nieko jam nepaaiÅ¡kindamas bei tyčia suklaidindamas, 2005 m. rugsėjo 20 d. nusivežė J.

M. į AB SEB bankÄ , (duomenys neskelbtini), kur Å¡is iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 450 000 litų (kas atitinka 130 329,01 eurus) į R. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Disponuodamas J. M. pinigais, jis, be J. M. žinios, apgaule paskolino 450 000 litų (kas atitinka 130 329,01 eurus) R. S.. J. M. pinigų negrÄ Å¾ino, o už 240 000 litų (kas atitinka 69 508,80 eurus) savo vardu įformino dalį R. S. statomo kotedžo, (duomenys neskelbtini). 30.4. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, jis 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K.

Å . ir J. U., neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pateikė R. S. raÅ¡telį, pasiraÅ¡ytÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuriuo J. M. neva praÅ¡o pervesti 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) į K. Å . sÄ skaitÄ , dėl Å¡ių pinigų pervedimo J. M. neinformavo ir tokiu bÅ«du suklaidino nukentėjusį J. M. ir R. S., kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Å . sÄ skaitÄ , Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 12 000 litų (kas atitinka 3 475,44 eurus), 2007 m. sausio 30 d.

– 10 000 litų (kas atitinka 2 896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. – 78 000 litų (kas atitinka 22 590,36 eurus), viso 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus), kuriuos jis, kartu su K. Å ., bei J. U. neteisėtai pasisavino.30.5. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, jis, neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pasisavino 110 000 litų (kas atitinka 31 858,20 eurus), kuriuos jam 2006 – 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku, grÄ Å¾ino R.

S., kaip dalį iÅ¡ J. M. neva pasiskolintų pinigų, kuriuos 2005 m. rugsėjo 20 d. J. M., bÅ«damas suklaidintas, buvo pervedęs iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).30.6. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, jis, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. M. pasitikėjimu bei jį įtikinęs, kad padės nusipirkti kilnojamÄ namelį, apgaule įgijo ir užvaldė nukentėjusiojo bÅ«stui skirtus 80 000 litų (kas atitinka 23 169,60 eurų), kuriuos dalimis (10 000 litų ir 70 000 litų) 2009 m. liepos 13 d.

J. M. iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į J. K. banko sÄ skaitas. Disponuodamas J. M. pinigais, J. K. nenupirko žadėto kilnojamojo namelio ir pinigų negrÄ Å¾ino.Viso J. K. apgaulės bÅ«du, neteisėtai įgijo didelės vertės 971 667 litų (kas atitinka 281 414,21 eurus) svetimÄ J. M. priklausiusį turtÄ . Tokiu bÅ«du J. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.30.7. K. Å . 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J.

K. ir J. U., neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pateikė R. S. raÅ¡telį, pasiraÅ¡ytÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuriuo J. M. neva praÅ¡o pervesti 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) į K. Å . sÄ skaitÄ , dėl Å¡ių pinigų pervedimo J. M. neinformavo, tokiu bÅ«du suklaidino nukentėjusį J. M. ir R. S., kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Å . sÄ skaitÄ , Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 12 000 litų (kas atitinka 3 475,44 eurus), 2007 m. sausio 31 d.

– 10 000 litų (kas atitinka 2 896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. – 78 000 litų (kas atitinka 22 590,36 eurus), viso 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus), kuriuos jis, kartu su J. K., bei J. U. neteisėtai pasisavino, t. y. apgaulės bÅ«du, neteisėtai įgijo didelės vertės 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) svetimÄ , J. M. priklausiusį, turtÄ . Tokiais savo veiksmais K. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.30.8. J. U. 2007 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J.

K. ir K. Å ., neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pateikė R. S. raÅ¡telį, pasiraÅ¡ytÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuriuo J. M. neva praÅ¡o pervesti 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) į K. Å . sÄ skaitÄ , dėl Å¡ių pinigų pervedimo J. M. neinformavo, tokiu bÅ«du suklaidino nukentėjusį J. M. ir R. S.,  kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Å . sÄ skaitÄ , Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 12 000 litų (kas atitinka 3 475,44 eurus), 2007 m. sausio 30 d.

– 10 000 litų (kas atitinka 2 896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. – 78 000 litų (kas atitinka 22 590,36 eurus), viso 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus), kuriuos jis, kartu su J. K., bei K. Å . neteisėtai pasisavino, t. y. apgaulės bÅ«du, neteisėtai įgijo didelės vertės 100000 litų (kas atitinka 28962 eurus) svetimÄ , J. M. priklausiusį, turtÄ . Tokiais savo veiksmais J. U. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ .

Objektyviai kvalifikuotas sukčiavimas pasireiÅ¡kia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės iÅ¡vengimu arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę. Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai apsunkintas. 31.1.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriÅ¡kai pats perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Apgaulei sukčiavimo atveju taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-179/2013). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytinas ir nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis juo naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį.

Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013).Dėl J. K. veiksmų kvalifikavimo.Prieš pradedant analizuoti J. K. veiksmus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme atkreiptinas dėmesys į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad 2010 m. balandžio 3 d.

J. M. mirė – buvo rastas neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis paskendęs „prÅ«de“ (b. t. 2, b. l. 158). Å iame kontekste nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nelaikytini savarankiÅ¡ku įrodymų Å¡altiniu Å¡ioje byloje, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši teisės norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs, atsisako arba vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014 ir kt.). IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos seka, kad mirusio asmens parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, savarankiÅ¡ku įrodymo Å¡altiniu bÅ«ti negali, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jų vertinimas kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų kontekste yra negalimas.

Atsižvelgiant į tai, kad daugumÄ J. M. ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstytų aplinkybių patvirtina kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų patikrinti įrodymai (liudytojų, nukentėjusiosios ir iÅ¡ dalies pačių kaltinamųjų parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga), Å¡iame nuosprendyje teisėjų kolegija remiasi ir laiko pagrįstus tuos J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 5 d. tarp J.

M., atstovaujamo J. K. ir UAB „E.C.“, atstovaujamos V. M., buvo sudaryta preliminari J. M. priklausančio 10,78 ha dydžio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria nustatyta žemės sklypo kaina – 1 024 100 litų, pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sÄ lygos bei apmokėjimas. Å ios sutarties pasiraÅ¡ymo metu J. K., kaip J. M. įgaliotam atstovui (2005 m. liepos 27 d. įgaliojimas (b. t. 1, b. l. 132)), UAB „E.C.“ atstovas V. M. sumokėjo 100 000 litų avansÄ , kurį J.

K. buvo įpareigotas perduoti J. M. (b. t. 1, b. l. 159-162). Abejonių dėl Å¡ios sutarties pagrindu J. K. sumokėto avanso, atitinkančio 100 000 litų, teisėjų kolegijai nekyla. Å iÄ aplinkybę patvirtina aukščiau aptarti liudytojų parodymai bei raÅ¡ytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga.33.1. V. M. patvirtinto, kad preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu J. K. buvo sumokėtas 100 000 litų avansas, pažymėdamas ir tai, kad bÅ«do, kuriuo Å¡ie pinigai buvo perduoti J.

K. (ar grynaisiais, ar banko pavedimu), jis nepamena. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu J. K. paaiÅ¡kino, kad pagal aukščiau aptartÄ preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį 100 000 litų avansas jam buvo paduotas grynaisiais pinigais, kas iÅ¡ esmės atitinka ir piniginių lėšų J. K. banko sÄ skaitose, laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. vasario 25 d., judėjimÄ (tokia pinigų suma į jo banko sÄ skaitÄ , kaip avansas pagal preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį, jam pervesta V.

M., nebuvo) (b. t. 1, b. l. 118-122). J. K. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, 25 000 litų iÅ¡ Å¡ių pinigų (100 000 litų) jis atidavė G. O., likusius – J. M., kuriuos Å¡is nuvežė į bankÄ . Lyginant Å¡iuos J. K. parodymus su jo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis (parodymai pagarsinti apeliacinės instancijos teisme), įžvelgtini tam tikri prieÅ¡taravimai. 33.2. Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. balandžio 19 d. J. K., apklausos įtariamuoju protokolo, 100000 litų avansas už J.

M. parduodamas žemes jam buvo atvežtas į klebonijÄ , juos atvežė V. M.. Tuo metu klebonijoje buvo ir J. M., tačiau pinigus V. M. perdavė J. K.. TÄ pačiÄ dienÄ , pasak J. K., 70 000 litų jis padavė J. M. (to niekas nematė). Kaip suprato, J. M. gautus pinigus parsinešė namo ir kur juos padėjo, ar kÄ iÅ¡ jų pirko, nežino (b. t. 4, b. l. 20-25), kas neabejotinai neatitinka aukščiau aptartų J. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kad J. M. perduotus pinigus – 70 000 litų, Å¡is nuvežė į bankÄ .

Tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ pinigų J. M. banko sÄ skaitose laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 9 d. judėjimo, pirmasis grynųjų pinigų įneÅ¡imas į J. M. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 metais buvo 543 514 litų (sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptartų duomenų, dalis UAB „E.C.“, atstovaujamos V. M., pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį J. K., atstovavusiam J. M., į sÄ skaitÄ pervestų pinigų). Versija, kad J. M. jam perduotus pinigus parsivežė namo, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumÄ , taip pat atmestina.

Sutinkamai su J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei byloje tinkamai ištirtais jo užrašais (b. t. 1, b. l. 91-97), J. M. laikyti pinigus savo namuose bijojo tiek dėl į jo namus dėl žemių nuolat važinėjančių neaiškios reputacijos žmonių, tiek dėl kartu su juo tuo metu gyvenusios I. T., kuri, J. M. ir R. K. teigimu, nuolat girtavo bei iš J. M., šiam nežinant, imdavo jo turimus pinigus. Tokiu būdu, J. K. teiginių, jog iš jam sumokėto 100 000 litų avanso 70 000 litų jis perdavė J.

M., jokie objektyvÅ«s bylos duomenys nepagrindžia. 33.3. Å iuo aspektu vertinant J. K. parodymų turinį, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal 2005 m. rugpjūčio 5 d. preliminariosios J. M. 10,78 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2.2. punktÄ , pirkėjo atstovas (V. M.) Å¡ios sutarties sudarymo metu sumoka pardavėjo atstovui (J. K., veikusiam pagal įgaliojimÄ ) avansÄ 100 000 litų; pardavėjo atstovas įsipareigoja pinigus perduoti J. M. (b. t. 1, b. l. 159-162). Ä®vertinus komentuojamos sutarties turinį, o bÅ«tent tai, kad pagal jÄ avansas sumokamas Å¡ios sutarties sudarymo metu, atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo pasiraÅ¡yta (duomenys neskelbtini) notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), J.

K. ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstyta versija, jog Å¡ioje sutartyje minimas 100 000 litų avansas jam V. M. buvo perduotas klebonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ir pačiam J. M., vertintina kaip neįtikinanti. Å iÄ iÅ¡vadÄ , sustiprina ir tai, kad analizuojamu atveju nei J. K. J. M., nei V. M. J. K. pinigų perdavimo fakto, sutinkamai su paties J. K. parodymais, niekas nematė ir patvirtinti negali. Tuo tarpu nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius jo veiksmuose, remtis vien tik kaltinamo asmens parodymais, atsižvelgiant į neabejotinÄ jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi, teisinio pagrindo nėra.

Tikėti tokio asmens keliamomis versijomis ir jų pagrindu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį galima tik tokiu atveju, kai jo dėstomas aplinkybes neabejotinai patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai. Analizuojamu atveju J. K. parodymų, dalyje dėl jam V. M. perduoto avanso, kurio dalį jis neva perdavė J. M., jokie objektyvÅ«s duomenys nepatvirtina, todėl jo parodymai Å¡ioje dalyje atmestini kaip deklaratyvÅ«s.33.4. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste, įžvelgiant esminius prieÅ¡taravimus J.

K. skirtingose proceso stadijose duotuose parodymuose, sprendžiant jo kaltės klausimÄ , o tuo pačiu ir atmetant jo versijÄ dėl 70 000 litų (iÅ¡ 100 000 litų jam sumokėto avanso) perdavimo J. M., atkreiptinas dėmesys ir J. K. banko sÄ skaitos duomenis. Kaip matyti iÅ¡ AB SEB banko pateikto J. K. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o, 2005 m. rugpjūčio 8 d. (praėjus vos 6 dienoms po aukščiau aptarto 100 000 litų avanso gavimo) į Å¡iÄ sÄ skaitÄ J. K. grynaisiais pinigais įnešė 63 000 litų (b. t. 1, b. l. 118-122).

Atsižvelgiant į tai, kad J. K. pareikÅ¡tame kaltinime nurodyta netiksli, faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių neatitinkanti aptariamo pinigų įneÅ¡imo į sÄ skaitÄ data (2005 m. rugpjūčio 19 d.), Å¡is kaltinimo netikslumas iÅ¡taisytinas, nustatant, kad 63 000 litų į savo banko sÄ skaitÄ J. K. įnešė 2005 m. rugpjūčio 8 d.. Analizuojant Å¡iuos duomenis J. K. pareikÅ¡tų kaltinimų kontekste, vėlgi atkreiptinas dėmesys į jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, remiantis kuriais, Å¡ie pinigai (63 000 litų) priklauso jam, jie gauti už 1998 metais jo mamos parduotÄ namÄ (b. t. 4, b. l. 28-32).

Be to, kad Å¡ių J. K. teiginių nepatvirtina jokie kiti nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys (nors apie jam nuosavybės teise priklausiusį mamos namÄ duomenys byloje ir yra (b. t. 4, b. l. 97), tačiau suma, už kuriÄ minėtas namas buvo parduotas, taip ir lieka neaiÅ¡ki), tikėti tuo, kad nuo 1998 metų (kai, jo paties teigimu šį turtÄ jis pardavė) iki 2005 m. rugpjūčio 8 d. (apie 7 metus) pinigus jis laikė klebonijoje, kai, sutinkamai su jo banko sÄ skaitos duomenimis, jis aktyviai naudojosi banko teikiamomis paslaugomis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. 33.5.

Tokiu bÅ«du, abejonių tuo, kad analizuojamu atveju J. K. pasisavino 63 000 litų iÅ¡ J. M. pagal 2005 m. rugpjūčio 5 d. preliminariÄ J. M. 10,78 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį V. M., J. K., atstovavusiam J. M., perduoto 100 000 litų avanso, teisėjų kolegijai nekyla. 33.6. Tuo tarpu vertinant likusių 7 000 litų, pasisavinimo aplinkybes, pažymėtina, kad, sutinkamai su J. K. parodymais, 25 000 litų iÅ¡ gauto 100 000 litų avanso, jis perdavė G. O. kaip netesybas už J. M. pažadÄ Å¡iam perraÅ¡yti savo žemes už J.

M. dantų gydymÄ bei susitarimo dėl žemės pardavimo neįvykdymÄ . Tai, kad tam tikra pinigų suma buvo perduota G. O., patvirtina ir J. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (perskaityti apeliacinės instancijos teisme). J. U. teigimu, J. M. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) poliklinikoje gydėsi dantis pas odontologÄ G. O., už kÄ J. M. Å¡iam buvo pažadėjęs perraÅ¡yti savo žemes. Apie tai J. U. pranešė J. K.. Buvo sutarta J. M. žemes parduoti (kaip nustatyta bylos duomenimis, UAB „E.C.“), o G.

O., kaip netesybas už J. M. pažadÄ perraÅ¡yti Å¡iam savo žemes už dantų gydymÄ , sumokėti 25 000 litų. Å iuos pinigus G. O. vežė J. U. kartu su K. Å ., atidavė juos prie Å¡aÅ¡lykinės, esančios Å¡alia (duomenys neskelbtini), prie kelio Kaunas – Å akiai (b. t. 4, b. l. 136-137). Ir nors Å¡ios apklausos metu (bei vėlesnėse ikiteisminio tyrimo apklausose, bylos nagrinėjimo pirmosios, apeliacinės instancijos teismuose) J. U. nenurodė konkrečios pinigų sumos, kuri susitikimo metu buvo perduota G.

O., tačiau pažymėjo, kad galėjo bÅ«ti apie 30 000 litų, kas iÅ¡ esmės atitinka ir J. K. versijÄ . Aplinkybes dėl G. O., ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės patvirtino ir J. M., paaiÅ¡kinęs, kad G. O. gydė jo dantis, už kÄ jam mokėti nereikėjo, tačiau, kai G. O. prieÅ¡ eilinį J. M. vizitÄ Å ilainių poliklinikoje (kur buvo atliekamas J. M. dantų gydymas) paprašė Å¡io su savimi pasiimti asmens pasÄ , J. M. pagalvojo, kad G. O. ketina jį apgauti, dėl ko, visÄ situacijÄ papasakojo J.

K.. Jo patarimu, J. M. nutraukė savo dantų gydymÄ , tačiau G. O. už gydymÄ pareikalavo didelės pinigų sumos. J. M. sutiko sumokėti dalį už žemę gautų pinigų, tačiau kokiÄ sumÄ pinigų K. Å . perdavė G. O., jis nežino, nesidomėjo (b. t. 2, b. l. 147-149). IÅ¡ dalies Å¡iuos J. M. parodymus patvirtina ir jo ikiteisminio tyrimo metu pateikti užraÅ¡ai (b. t. 91-97). Ir nors iÅ¡ jų turinio aiÅ¡ku, kad G. O. buvo sutarta sumokėti tik 4 000 litų, tačiau, įvertinus tai, kad iÅ¡ esmės visus piniginius J.

M. reikalus, sutinkamai su aukščiau aptartais duomenimis, tvarkė J. K., versija, kad J. M., raÅ¡ydamas Å¡iuos užraÅ¡us galėjo nežinoti, kokia tiksliai pinigų suma buvo perduota G. O. už jo dantų gydymÄ , nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis taip ir liko nepaneigta. Nesant jokių kitų objektyvių duomenų, paneigiančių J. K. versijÄ , jog dalis pinigų iÅ¡ gautų 100 000 litų analizuojamu atveju buvo perduota G. O., sutikti su J. K. pareikÅ¡tu kaltinimu dėl 100 000 litų pasisavinimo visoje apimtyje, teisinio pagrindo nėra. 33.7.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, visas abejones, kurių negalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas) (pvz. kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K–76/2007, Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012 ir kt.).33.8.

Tokiu būdu, nesant pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. K. pasisavino ir 37 000 litų (iš jam perduoto 100 000 litų avanso), o ne juos panaudojo J. M. interesais, jam pareikštas kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, nustatant, kad J. K. 2005 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. M. pasitikėjimu, žadėdamas padėti parduoti 107 800 kv. m. J. M. nuosavybės teise priklausančios žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas J.

M. jam suteiktu 2005 m. liepos 27 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu (duomenys neskelbtini) notaro biure, 2005 m. rugpjūčio 5 d. sudarė preliminariÄ pirkimo - pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini)notarų biuro notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu pirkėjo UAB „E.C.“ atstovas V. M., jam, kaip pardavėjo J. M. atstovui, sumokėjo 100 0000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) avansÄ , kurį jis įsipareigojo perduoti J. M., tačiau 63 000 litų (kas atitinka 18 246,06 eurų) J.

M. neperdavė, juos pasisavino, 2005 m. rugpjūčio 8 d. įneÅ¡damas į savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga bei joje nustatytomis aplinkybėmis, 2005 m. rugpjūčio 24 d. J. M., atstovaujamas J. K., ir UAB „E.C.“, atstovaujama V. M., sudarė pagrindinę J. M. nuosavybės teise priklausiusio 107 800 kv. m. dydžio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties duomenimis, turtas parduotas už 1 024 100 litų, iÅ¡ kurių 100 000 litų pirkėjo atstovas sumokėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį (Å¡io nuosprendžio 33 punkte aptartas epizodas), likusius 924 100 litų pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjo atstovo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (J.

K. sÄ skaita), esančiÄ AB SEB Vilniaus banke iki 2005 m. rugpjūčio 24 d.. Sutartį pasirašė J. K. ir V. M. (b. t. 1, b. l. 163-167). Remiantis J. K. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o duomenimis, 2005 m. rugpjūčio 24 d. UAB „E.C.“, pagal sutartį Nr. 11620 (sutampa su 2005 m. rugpjūčio 24 d. pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties notarinio registro numeriu), į J. K. banko sÄ skaitÄ pervedė 924 100 litų. TÄ pačiÄ , t. y. 2005 m. rugpjūčio 24 d., iÅ¡ Å¡ios banko sÄ skaitos grynaisiais pinigais buvo iÅ¡imta 2 000 litų, 3000 litų ir 378 677 litų, iÅ¡skaičiuotas 15 litų ir 1893,39 litų komisinis mokestis už grynųjų pinigų iÅ¡davimÄ . 2005 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡ tos pačios sÄ skaitos 543 514 litų buvo pervesta J.

M. į jo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 118-122), tokiu bÅ«du, nuo J. M. nuslepiant 378 677 litus V. M. pervestus J. K.. 34.1. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu J. K. paaiÅ¡kino, kad 2005 m. rugpjūčio 24 d. pas notarÄ buvo sudaryta galutinė pardavimo sutartis, kurios pasiraÅ¡yme dalyvavo jis (J. K.), J. M., J. U., V. M., V. N. ir L. K.. PasiraÅ¡ius sutartį, J. M., J. U. ir L. K. liko notarinėje kontoroje, o jį V. M. ir V. N. nuvežė į Vilniaus SEB bankÄ , kur 924 000 litų buvo pervesti į jo (J.

K.) vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ . PraktiÅ¡kai tuo pačiu metu jis pasirašė ir dokumentus dėl 378 000 litų išėmimo. IÅ¡imtus pinigus pasiėmė V. N.. Kartu stovėjo ir V. M.. 378 000 litų buvo skirti su J. M. parduodamo žemės sklypo atidalijimu ir kt. darbais susijusiems darbams atlikti. Tam reikalui J. M. vėliau parašė įgaliojimÄ L. K., kuri ir rÅ«pinosi visais žemės tvarkymo darbais, nei iÅ¡ J. M., nei iÅ¡ jo (J. K.) jokio užmokesčio nereikalaudama. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡io sandorio aplinkybės buvo aiÅ¡kinamos kiek kitaip: pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ Ä¯ jo (J.

K.) banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 1 000 000 litų suma; iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo, atsižvelgiant į tai, kad J. M. parduodama žemė nebuvo verta 1000000 litų (kas nustatė tokiÄ Å¾emės sklypo vertę, nepamena), su V. N. buvo sutarta dalį pinigų, sumokėtų už žemės sklypÄ , t. y. apie 400 000 litų, grÄ Å¾inti V. N., kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta (b. t. 4, b. l. 20-25, 28-32). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. K. iÅ¡ esmės patvirtino savo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, patikslindamas, kad 2007 metais J.

M. parašė įgaliojimÄ L. K., kuri rÅ«pinosi visais su J. M. parduodamu žemės sklypu susijusiais reikalais (atidalinimu ir pan.), už tai neimdama jokio atlygio (naudodamasi J. K. UAB „E.C.“ žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu grÄ Å¾intais 380 000 litų).34.2. Vertinant aptartų J. K. parodymų pagrįstumÄ ir objektyvumÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, prieÅ¡ingai nei apklausiant J. K. apylinkės teisme, L. K., kuri, remiantis jo pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, už atgal V.

N. atiduotus pinigus (380 000 litų iÅ¡ 924 100 litų) turėjo sutvarkyti visus su J. M. žemės sklypo matavimais, atidalijimu ir pan. susijusius reikalus, neminima, o 2010 m. balandžio 19 d. apklausos metu paklausus J. K., kas be jo atstovavo J. M. tvarkant jo žemės pirkimÄ -pardavimÄ ir atidalinimÄ , J. K. atsakyti negalėjo, pažymėdamas, kad J. M. jam lyg ir buvo minėjęs, kad kažkam buvo iÅ¡davęs įgaliojimÄ , tačiau kam, nepamena (bylos duomenimis, 2007 sausio 26 d. įgaliojimu J. M. įgaliojo L.

K. pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį bei atlikti kitus bÅ«tinus veiksmus – atidalinimÄ ir pan. (b. t.1, b. l. 185)). Be to, Å¡ios apklausos metu J. K. uždavus klausimÄ apie L. K., jis paaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ moterį pažįsta tik kaip V. N. draugę (b. t. 4, b. l. 20-25). Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2010 m. balandžio 19 d. atlikus kratÄ J. K. name ir pagalbinėse patalpose, tarp kitų Å¡io nuosprendžio 28.8. punkte iÅ¡dėstytų dokumentų, buvo rasta ir 2007 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini)notaro biuro notarės R.

I. patvirtinta sutartis tarp UAB „E.C.“, atstovaujamos V. M., bei J. K. ir J. M., atstovaujamo L. K., dėl turto dalybų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu J. K. jau žinojo, kas yra L. K., t. y. kad ji J. M. yra įgaliota sutvarkyti visus reikalus, susijusius su jo žemės sklypo atidalinimu ir pan..34.3. Å ių duomenų visumoje, siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, įvertintini ir L. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (kuriais ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstytas aplinkybes), kad ji ketino pirkti J.

M. parduodamas žemes, tam tikslui tarp jos ir J. M., atstovaujamo J. K., buvo pasiraÅ¡yta ir preliminarioji J. M. priklausančio žemės sklypo (10,78 ha) pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau dėl nepakankamų jos piniginių lėšų, Å¡i sutartis jos iniciatyva buvo nutraukta. Nepaisant Å¡ių aplinkybių, L. K. teigimu, J. K., o gal ir pats J. M., paprašė jos padėti pakeisti parduodamo žemės sklypo paskirtį ir organizuoti visus darbus, susijusius su sklypų padalinimu. Ji sutiko, todėl J. M. jai parašė įgaliojimÄ .

Už darbus jai buvo pažadėta dalis šio žemės sklypo, tačiau ji nieko negavo, nors visus pažadėtus darbus atliko. 34.4. Netikėti šiais liudytojos parodymais, teisinio pagrindo nėra. Viso analizuojamos baudžiamosios bylos proceso metu ji buvo nuosekli, detaliai išdėstydama jai žinomas analizuojamo įvykio aplinkybes bei pateikdama jos parodymus iš esmės patvirtinančius rašytinius duomenis. Jos suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi taip pat nenustatytas, kadangi nei J.

M., nei J. K. iki analizuojamo įvykio ji nepažinojo, o duomenų, patvirtinančių, kad ji siekė neteisėtai pasinaudoti J. M. žemėmis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Šių duomenų visumoje svarbu paminėti ir tai, kad šios liudytojos parodymus neginčytinai patvirtina ir rašytinė analizuojamos bylos medžiaga: 2005 m. rugpjūčio 2 d. preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 2005 m. rugpjūčio 5 d. sutartis, kuria 2005 m. rugpjūčio 2 d. tarp J. M., atstovaujamo J.

K., ir L. K. pasiraÅ¡yta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta (b. t. 1, b. l. 181-186). 34.1.1. Aptartų L. K. parodymų kontekste kaip nepagrįsti vertintini ir J. K. pirmosios instancijos teisme duoti bei apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtinti parodymai, kad 378 000 litų buvo skirti J. M. parduodamo žemės sklypo atidalijimui ir kitiems darbams atlikti, dėl ko, J. M. vėliau parašė įgaliojimÄ L. K., besirÅ«pinusiai visais žemės tvarkymo darbais, jokio užmokesčio nei iÅ¡ J.

M., nei iÅ¡ jo (J. K.) nereikalaudama. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad pačios L. K. teigimu, už Å¡ių veiksmų atlikimÄ jai buvo pažadėta dalis J. M. žemės sklypo, tačiau jokio užmokesčio už atliktus darbus ji negavo, kuo netikėti, atsižvelgiant į Å¡io nuosprendžio 34.4. punkte iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.34.5. J. K. versija, jog 378 677 litai iÅ¡ V. M. už J. M. priklausančio žemės sklypo pardavimÄ J. K., veikusiam pagal įgaliojimÄ , pervestų pinigų buvo gražinti V.

N. ar V. M., taip pat atmestina. Sutinkamai su V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (perskaityti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, V. N. juos patvirtino iÅ¡ esmės), jis pirkimo-pardavimo sutarties sudaryme ir pinigų perdavime už J. M. žemes net nedalyvavo, jam niekas jokių 400 000 litų nedavė, su J. K. apie tai, kad už J. M. žemes jam (J. K.) bus pervestas 1 000 000 litų, iÅ¡ kurių 400 000 litų J. K. turės grÄ Å¾inti atgal, nekalbėjo, nesitarė, jokių pinigų negavo ir jokių sandorių ar susitarimų tarp Å¡ių asmenų nebuvo.

Atmesti Å¡io asmens parodymus kaip nepagrįstus, įvertinus analizuojamoje baudžiamojoje byloje esančius objektyvius įrodymus, o bÅ«tent tai, kad pinigai už J. M. žemes J. K. buvo pervesti įmonės UAB „E.C.“, kuriai įvykio metu vadovavo V. M. (buvo Å¡ios įmonės direktoriumi), nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad, sutinkamai su V. N. parodymais, V. M. jis pažinojo tik iÅ¡ matymo, jam pirkti J. M. žemių nesiÅ«lė (bylos duomenimis nustatyta, kad V. N. įsigyti J. M. žemės sklypÄ pasiÅ«lė L.

K.). Tuo tarpu V. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad banke, kur J. K. buvo daromas 924 100 litų pavedimas pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, jis galimai buvo vienas, nes nei V. N., nei L. K. ten bÅ«ti nebuvo jokio pagrindo. 34.6. Atmetant J. K. teiginius, jog 378 677 litų, buvo grÄ Å¾inti V. N., nes žemė nebuvo verta 1 024 000 litų, pažymėtina, kad tokia žemės sklypo pardavimo suma buvo sutarta tiek preliminarios, tiek ir pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu, abi buvo patvirtintos notaro.

Motyvo, kodėl Å¡iose sutartyse nurodyta žemės sklypo pirkimo - pardavimo kaina turėtų bÅ«ti didesnė už realiÄ , t. y. kam to reikėjo įmonei, pirkusiai J. M. žemės sklypÄ , teisėjų kolegija neįžvelgia, pabrėždama ir tai, kad nepaisant parduodamo nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atitinkamomis priemonėmis (masinis ar individualus žemės sklypo vertinimas), Å¡alys, sudarydamos tokio objekto pirkimo-pardavimo sutartį, nėra saistomos vertintojų nustatyta turto verte. Tai priklauso iÅ¡imtinai pirkėjo/pardavėjo susitarimui, todėl vien tai, kad J.

M. parduoto žemės sklypo vertė galimai buvo mažesnė už 1 024 000 litų, nesudaro teisinio pagrindo tikėti J. K. keliamomis versijomis. Juo labiau, kai jų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys. 34.7. Vertinant J. K. keliamų versijų pagrįstumÄ ir objektyvumÄ , pažymėtina ir tai, kad, sutinkamai su J. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, V. N. J. M. už jo parduodamas žemes siÅ«lė 700 000 litų. V. N. patvirtino, kad dėl J. M. parduodamos žemės jis tarėsi su J.

K., tačiau Å¡iam papraÅ¡ius ne mažiau nei vieno milijono litų, pirkti J. M. žemes jis atsisakė. Esant Å¡iems duomenims ir jų plotmėje vertinant J. K. teiginius dėl 378 677 litų grÄ Å¾inimo V. N., nes neva J. M. žemė nebuvo verta 1 024 000 litų, kyla pagrįstas klausimas, kodėl J. K., kai jam už J. M. žemes buvo pasiÅ«lyta 700 000 litų, nurodė, kad tokia pinigų suma jam per maža, o UAB „E.C.“ realiai pardavus žemę už mažesnę sumÄ , t. y. apie 640 000 litų, tokia žemės sklypo pardavimo kaina jį tenkino.34.8.

Ir nors šiuo atveju J. K. parodymus dėl 378 677 litų (kaip teigia pats J. K., apie 400 000 litų) perdavimo V. N. patvirtino K. Š., tačiau šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad jis šioje baudžiamojoje byloje taip pat pripažintas kaltinamuoju, analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu artimai bendravo su J. K., todėl neabejotina, kad, siekdamas šiam padėti išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti jo teisinę padėtį, gali neatskleisti tikrųjų analizuojamų įvykių aplinkybių, dėl ko, K.

Å . parodymai Å¡ioje dalyje atmestini kaip deklaratyvÅ«s, juolab, kad kaip seka iÅ¡ paties J. K. parodymų visumos, sudarant sutartį ir neva perduodant pinigus K. Å . nedalyvavo.34.9 Konstatuojant J. K. kaltę nuslėpus nuo J. M. 378 677 litų ir juos pasisavinus, atkreiptinas dėmesys ir į paties J. M. bei nukentėjusiÄ ja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažintos R. K. parodymus. J. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad už kažkokiai įmonei parduotÄ Å¾emę jis gavo 500 000 litų (b. t. 2, b. l. 144-146).

R. K. teigimu, apie J. M. parduotas žemes jai papasakojo J. U., kartu nurodydamas ir tai, kad už parduotas žemes J. M. gavo 500 000 litų. Tuo tarpu sutinkamai su J. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis žinojo, kad už žemes J. M. buvo gavęs apie 540 000 litų, kas praktiÅ¡kai visiÅ¡kai atitinka į J. M. sÄ skaitÄ J. K. pervestÄ pinigų sumÄ â€“ 543 514 litų. Nors J. U. Å¡ioje baudžiamojoje byloje taip pat pripažintas kaltinamuoju, dėl ko neatmestina versija dėl galimo jo suinteresuotumo bylos baigtimi bei jo parodymų nepagrįstumo, tačiau įvertinus tai, kad Å¡ioje dalyje jo iÅ¡dėstytas analizuojamo įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai, atmesti juos kaip nepatikimus, teisinio pagrindo nėra.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai pasisakytina ir dėl R. K. parodymų pagrįstumo.34.10. Tokiu bÅ«du, aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai įrodyta, kad J. K., siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, UAB „E.C.“ pilnai atsiskaičius pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį, (duomenys neskelbtini)notaro biuro notarinio registro Nr. IR-11621, pirkėjo UAB „E.C.“ atstovui V. M. į J. K. nurodytÄ jam priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 924100 litų (kas atitinka 267637,86 eurus) jis, iÅ¡kraipydamas objektyviÄ tiesÄ , J.

M. melagingai pranešė, kad jam priklausantį žemė sklypÄ pardavė tik už 600000 litų (kas atitinka 173772,01 eurus) ir iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 543514 litų (kas atitinka 157412,53 eurus) pervedė į J. M. priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o likusius 378677 litus (kas atitinka 109672,44 eurus), nuslėpdamas ir tokiu bÅ«du suklaidindamas nukentėjusį J. M. pasisavino - 2005 m. rugpjūčio 24 d. išėmė grynais pinigais iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudojo juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tikslais.Sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, 2005 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡ J.

M. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S., į jo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 450 000 litų, pervestus pinigus įvardijant „paskola“ (b. t. 1, b. l. 100-113). J. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas apie R. S. paskolintus pinigus, parodė, kad maždaug po mėnesio nuo jo žemių pardavimo, J. K. nuvežė jį į bankÄ ir liepė pervesti pinigus į jo (J. K.) sÄ skaitÄ ; pervedė apie 400 000 litų, bet, ar pinigai tikrai buvo pervesti bÅ«tent į J. K. banko sÄ skaitÄ , pasakyti negali, nes neskaitė, o J.

K. jam paaiÅ¡kino, kad taip jo pinigai bus saugÅ«s (b. t. 2, b. l. 144-146). Å iuos J. M. parodymus iÅ¡ dalies patvirtino ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiÄ ja apklausta R. K.. Jos teigimu, jai parsivežus J. M. į savo namus, J. K. buvo pakviestas pasikalbėti apie J. M. pinigus. IÅ¡ J. M. banko sÄ skaitų iÅ¡klotinių buvo aiÅ¡ku, kad 450 000 litų J. M. pervedė R. S.. Apie tai paklausus J. K. (pokalbyje dalyvavo ir J. M.), Å¡is bandė įteigti J. M., kad Å¡is pats sutiko tuos pinigus investuoti į statybų verslÄ , dėl ko ir pervedė tokiÄ pinigų sumÄ R.

S.. J. M. tai paneigė. Kitas jų susitikimas, kuriame dalyvavo ir R. S., įvyko advokato R. M. kontoroje, kur J. K. ir R. S. taip pat bandė įteigti J. M., kad už paskolintus pinigus jam bus pastatytas butas Kauno mieste, tačiau J. M. ir vėl Å¡ias aplinkybes paneigė. Å iuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad išėjęs iÅ¡ advokato kontoros, R. S. (pasak R. K.) vis tik pasiÅ«lė gražinti pinigus, bet mažesnę sumÄ . 35.1. Vertinant J. M. ir R. K. parodymų pagrįstumÄ , įvertintina ir tai, kad aplinkybės, jog J.

M. pinigai – 450 000 litų, buvo paskolinti R. S., analizuojamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neneigė nei pats R. S., nei J. K.. Remiantis R. S. parodymais, J. K. vieno pokalbio metu pasiÅ«lė R. S. kotedžų statyboms 450 000 litų pasiskolinti iÅ¡ J. M.. R. S. sutiko, nors su J. M. iki to laiko nebuvo bendravęs. 2005 m. vasarÄ (tikslios datos nepamena) prie Vilniaus banko, esančio Laisvės al., Kaune, jis susitiko su J. K. ir J. M.. Tuo metu J. M. matė pirmÄ kartÄ , asmuo jam pasirodė iÅ¡geriantis, o ir Å¡io įvykio dienÄ jis atrodė neblaivus.

Su pačiu J. M. jokių jam skolinamų pinigų detalių neaptarinėjo, tačiau su J. K. buvo sutarta pinigus grÄ Å¾inti per porÄ metų. 2006 metais pasiÅ«lė J. K. už paskolintus pinigus įsigyti vienÄ butÄ jo statomuose kotedžuose. J. K. su pasiÅ«lymu sutiko, pabrėždamas, kad pasitars ir su J. M.. Sutarė, kad butas kotedže bus perkamas už jo savikainÄ â€“ 240 000 litų. Butas buvo užraÅ¡ytas J. K. vardu. 35.2. Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtino ir J. K., tačiau jo parodymai, duoti skirtingose proceso stadijose, Å¡ioje dalyje nebuvo nuoseklÅ«s, nesutapo ir esminėse tiriamo įvykio aplinkybėse.

Kaip matyti iÅ¡ jo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, R. S. kalbėjo su J. K. dėl galimybės iÅ¡ J. M. pasiskolinti pinigų namo statyboms (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu, 2005 m. rugsėjo 25 d. (kai pinigai R. S. objektyviais bylos duomenimis buvo pervesti 2005 m. rugsėjo 20 d.), J. K. užėjo pas J. M., kur rado L. B., J. U. ir dar kažkÄ . Po pokalbio, J. M. sutiko R. S. paskolinti praÅ¡omus pinigus, dėl ko, kitÄ rytÄ J. M. atėjus į J. K. namus, kur atvažiavo ir R.

S., jie visi kartu nuvyko į SEB bankÄ , kur J. M. pervedė 450 000 litų R. S.. Remiantis Å¡iais J. K. parodymais, akivaizdu, kad J. M. Å¡ioje stadijoje butas R. S. statytame name, nebuvo siÅ«lytas, kas iÅ¡ esmės atitinka ir R. S. iÅ¡dėstytas analizuojamo įvykio aplinkybes (jo teigimu, įsigyti butÄ J. K. už J. M. paskolintus pinigus jis pasiÅ«lė kiek vėliau, po kiek daugiau nei vienerių metų). Tačiau, kaip matyti iÅ¡ J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, R. S., sužinojęs apie J.

M. žemių pardavimÄ , J. M. pats pasiÅ«lė (dalyvaujant ir J. K.) pervesti savo pinigus jam, pažadėdamas už gautus pinigus pastatyti namÄ , kuriame vienas butas priklausys J. M.. Su pasiÅ«lymu J. M. sutiko ir nuvažiavęs į bankÄ , kartu su J. K. ir R. S., pervedė 450 000 litų į R. S. banko sÄ skaitÄ . Apeliacinės instancijos teisme J. K. savo parodymus Å¡ioje dalyje vėlgi pakeitė, nurodydamas, kad jo ir J. M. susitarimas, prieÅ¡ R. S. skolinant jo praÅ¡omus pinigus, buvo toks, kad tokiu atveju, jei R.

S. negrÄ Å¾ins pinigų, R. S. vienÄ butÄ iÅ¡ savo pastatytų kotedžų, perleis J. M. (kai vėlgi akivaizdu, kad toks susitarimas tarp J. K. ir R. S. buvo sudarytas jau gerokai po R. S. paskolintų pinigų, t. y. praėjus kiek daugiau nei metams po Å¡io įvykio).35.3. Esant tokiems prieÅ¡taringiems J. K. parodymams, atsižvelgiant į vieningÄ teismų pozicijÄ , jog remtis vien tik kaltinamojo parodymais, sprendžiant jo kaltės klausimÄ , nėra tikslinga, nes, siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios atsakomybės, jis gali nuslėpti esmines analizuojamo įvykio aplinkybes (juo labiau, jog sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos), tikėti jo dėstomomis įvykio aplinkybėmis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

IÅ¡ aukščiau aptartų duomenų matyti, kad J. M. apie tai, kad už 450 000 litų, pervestus R. S., jam bus duotas vienas butas Å¡io asmens statomuose kotedžuose, nieko nežinojo. Tai betarpiÅ¡kai patvirtino ir nukentėjusiÄ ja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausta R. K., paaiÅ¡kinusi, kad jos pokalbio su J. K. ir J. M. metu, Å¡is kategoriÅ¡kai paneigė apie kažkokį tarp jo ir J. K. buvusį susitarimÄ , o apie tai, kad jam yra statomas kažkoks butas mieste (viename iÅ¡ R. S. statomų kotedžų), J.

M. niekada nei žodžiu neužsiminė (nors bylos duomenimis, kurį laikÄ gyveno pas R. K.). 35.4. Ir nors analizuojamu atveju R. K. parodė, kad pokalbio advokato R. M. kontoroje, kuriame dalyvavo J. K., R. S., J. M. ir advokatas, metu J. M. neatpažino R. S., paaiÅ¡kindamas, kad banke su juo niekada nėra buvęs ir jo ankščiau niekada nebuvo matęs, jam jokių pinigų neskolino, kÄ iÅ¡ esmės ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir J. M., nurodęs, kad apie 400 000 litų jis pervedė J. K., tačiau Å¡ioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog 450 000 litų analizuojamu atveju buvo pervesta bÅ«tent R.

S., patvirtina aukščiau aptarti J. M. banko sÄ skaitos duomenys. Aplinkybę, kad bent kartÄ J. M. jį matė, patvirtino ir pats R. S., parodęs, kad jis dalyvavo pinigų jam pervedimo banke metu. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. S. tÄ dienÄ (pinigų jam pervedimo diena) J. M. pasirodė iÅ¡geriantis ir galbÅ«t net neblaivas tuo metu. TokiÄ J. M. reputacijÄ , t. y. aplinkybę, kad jis mėgsta iÅ¡gerti, patvirtino R. K., J. U., K. Å ., pats J. K., V. V., todėl neatmestina galimybė, kad J.

M. R. S. galėjo tiesiog nepažinti. Ir vis tik Å¡ių duomenų nepakanka konstatuoti, kad J. M. suprato, jog 450 000 litų jis pervedė bÅ«tent R. S.. 35.5. IÅ¡vadÄ , jog J. M. nežinojo apie jam neva statomÄ butÄ (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijai leidžia daryti ir tai, kad, sutinkamai su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis apie J. K. nekilnojamÄ jį turtÄ , statybos leidimas (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡duotas tik 2009 m. spalio 14 d., (b. t. 4, b. l. 123-130), kas leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog apžiÅ«rėti dar nepastatyto ir net nepradėto statyti namo J.

M., prieÅ¡ingai nei J. K. teigė apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu (prieÅ¡ paskolindamas pinigus R. S., J. M. buvo nuvažiavęs apžiÅ«rėti statomÄ butÄ ), neturėjo jokios galimybės. Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir tai, kad, sutinkamai su J. K. apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais, prieÅ¡ mirtį J. M. visÄ laikÄ gyveno savo namuose, juos labai mylėjo, o R. K. į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), jį iÅ¡sivežė per prievartÄ . Å iuo aspektu įvertintina ir tai, kad nuolatinė J.

M. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o R. S. statomas namas (duomenys neskelbtini), kas vėlgi leidžia pagrįstai abejoti J. M. sutikimu pastatyti jam butÄ Kaune, kur jis, J. K. teigimu, ketino gyventi iki savo mirties. 35.6. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad butas, kuris neva buvo statomas J. M., užregistruotas ne J. M., bet J. K. vardu. Tuo tarpu tikėti J. K. teiginiais, jog tokių veiksmų buvo imtasi siekiant be didesnių sunkumų sutvarkyti visus reikiamus su buto nuosavybe susijusius dokumentus, įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Juk Å¡ių veiksmų atlikimui, J. K. elgiantis sÄ Å¾iningai ir siekiant tinkamai apginti J. M. interesus, visÄ su buto statybomis susijusiÄ dokumentacijÄ J. K. netrukdomai bÅ«tų galėjęs tvarkyti tiesiog turėdamas J. M. įgaliojimÄ Å¡iems veiksmams atlikti, kaip kad buvo elgiamasi ir J. M. žemės sklypo pardavimo atveju. Ä®vertintina ir tai, kad net ir tuo metu, kai J. M. namo stogas griuvo, namas buvo avarinės bÅ«klės, J. K. nesiėmė jokių veiksmų buto perraÅ¡ymui J. M. vardu, tiesiog pažadėdamas Å¡iam nupirkti kilnojamÄ jį namelį.

Å ių veiksmų J. K. neatliko net ir tuo metu, kai R. K., J. M. gyvenant pas jÄ , buvo pasikvietusi J. K., siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti 450 000 litų pervedimo R. S. aplinkybes, perraÅ¡yti butÄ J. M. vardu nesiÅ«lydamas, kas tik patvirtina pasisavinimo faktÄ .  35.7. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija neabejoja J. K. pareikÅ¡tais kaltinimais ir dėl bendros 450 000 litų sumos pasisavinimo: 100000 litų pervedant į K. Å . sÄ skaitÄ , 110000 litų perduodant J. K. grynais bei 240 000 litų panaudojant buto įsigijimui.

Tačiau, atsižvelgiant į J. K. teiginius, jog jam nėra žinomos minimo buto vertės (240 000 litų) nustatymo aplinkybės, sprendžiant jo kaltės klausimÄ jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kontekste, pasisakytina dėl buto vertės. Kaip J. K. paaiÅ¡kino apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, po to, kai už likusius R. S. paskolintus pinigus buvo nutarta statomame jo kotedže perleisti vienÄ butÄ J. M., Å¡iam sutikus su tokiu pasiÅ«lymu, Å¡io turto savininku dokumentaliai tapo J.

K. tam, kad visus su statomo kotedžo dokumentacija susijusius reikalus bÅ«tų lengviau sutvarkyti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad už žemės sklypÄ (ant kurio statomas R. S. kotedžas) iÅ¡ J. M. pinigų buvo sumokėta 240 000 litų, tuo tarpu nustatyta buto vertė, atitinkanti 240 000 litų, neatitinka realios to buto vertės, nes jo iÅ¡planavimas paprastas – pora atskirų kambarių ir vienas tarsi atskirai. Tuo tarpu, sutinkamai su R. S. parodymais, J.

K. pasiÅ«lytas butas gana didelis, iÅ¡ jo buvo galimybė padaryti du atskirus, butui priklausė ir garažas. Su J. K. buvo sutarta šį butÄ su garažu parduoti už savikainÄ â€“ 240 000 litų. Ir nors J. K. analizuojamu atveju teigia, kad jam nežinoma, kaip buvo nustatyta bÅ«tent tokia buto vertė, vis tik pažymėtina, kad asmenys, sudarantys nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį (ar susitariant dėl jo sudarymo), nustatydami perkamo-parduodamo nekilnojamojo objekto kainÄ , yra saistomi tik jų pačių valia, todėl Å¡iuo atveju R.

S. pasiÅ«lius parduoti butÄ už 240 000 litų (jo savikainÄ ), o J. K. su tokia turto verte sutinkant, pagrindo abejoti Å¡alių valia, t. y. jų bendru sutarimu sutarta buto verte, teisinio pagrindo nėra. 35.8. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atkreiptinas dėmesys ir į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo data 2006 m. spalio 10 d.), kurio duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypo plotas atitinka 0,0264 ha (2,64 a), šio sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. birželio 29 dienai yra 46 700 litų. Duomenų apie šiame žemės sklype esančius statinius, nėra, o statybos leidimas mažaaukščio gyvenamojo namo statyboms ant šio žemės sklypo buvo išduotas tik 2009 m. spalio 14 d., J. K. nuosavybės teise priklauso 82/264 komentuojamo žemės sklypo (b. t. 4, b. l. 123-130). Remiantis kitu žemės sklypo su statiniais centrinio duomenų banko išrašu (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo data 2005 m. sausio 12 d), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra su statiniais;

žemės sklypo plotas atitinka 0,0264 ha (2,64 a), šio sklypo vidutinė rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 20 dienai yra 62 999 litų; pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti 2007 metais; baigtumo procentas – 64; gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai skaičius – 2; vidutinė šio pastato rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 20 dienai – 622 466 litų, J. K. nuosavybės teise priklauso 6/24 komentuojamo žemės sklypo (b. t. 4, b. l. 110-122).

Atsižvelgiant į žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastato apraÅ¡ymÄ , akivaizdu, kad jis yra analogiÅ¡kas R. S. pasiÅ«lytam J. K. – kotedžas su garažu. Tokiu bÅ«du, įvertinus viso 2 butų minimo pastato vidutinę rinkos vertę – 622 466 litų (vieno buto jame – apie 311 233 litų), darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad R. S. nustatyta J. K. pasiÅ«lyto buto (kotedže) vertė, atitinkanti 240 000 litų, yra logiÅ¡ka ir adekvati. 35.9. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, abejonių tuo, kad J.

K., siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, jis, J. M. pranešęs, kad jo sÄ skaitoje laikyti pinigus nesaugu, pažadėjo juos pervesti į savo sÄ skaitÄ saugojimui, tačiau apgaule, pasinaudodamas J. M. pasitikėjimu, nieko jam nepaaiÅ¡kindamas bei tyčia suklaidindamas, 2005 m. rugsėjo 20 d. nusivežė J. M. į AB SEB bankÄ , (duomenys neskelbtini), kur Å¡is iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 450000 litų (kas atitinka 130329,01 eurus) į R. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Disponuodamas J. M. pinigais, jis, be J. M. žinios, apgaule paskolino 450000 litų (kas atitinka 130329,01 eurus) R. S.. J. M. pinigų negrÄ Å¾ino, o už 240000 litų (kas atitinka 69508,80 eurus) savo vardu įformino dalį R. S. statomo kotedžo, (duomenys neskelbtini), t. y. pasisavino, teisėjų kolegijai nekyla. Sutinkamai su R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais, tačiau pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pagarsintais ir apeliacinės instancijos teisme patikrintais parodymais, iÅ¡ 450 000 litų J.

M. jam paskolintų pinigų, iÅ¡ kurių 240 000 litų buvo skirta J. M. buto statyboms, 110 000 litų jis gražino J. K. per tris ar keturis kartus grynaisiais pinigais. Netikėti Å¡iais R. S. teiginiais, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iÅ¡ jo banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų judėjimo, laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. vasario 25 d., iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos R. S. ne kartÄ iÅ¡iminėjo grynuosius pinigus, be viso ko ir stambiomis sumomis (b. t. 1, b. l. 123-129).

Å tai laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. balandžio 19 d. (R. S. teigimu, pinigus J. K. jis grÄ Å¾ino 2006-2007 metais, o 2006 metais daugiau jokių banko operacijų grynaisiais pinigais nebuvo) iÅ¡ sÄ skaitos R. S. iÅ¡sigrynino 68 000 litų. Nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. – dar 133 000 litų. Tokiu bÅ«du, neabejojama ir R. S. finansinėmis galimybėmis grÄ Å¾inti J. K. 110 000 litų.36.1. Ir nors J. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo apklausų metu bei duodamas parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, prisiminti, ar iÅ¡ tiesų R.

S. jam perdavė 110 000 litų grynaisiais pinigais, negalėjo, tačiau šioje vietoje tikrinant jo pateiktas versijas, itin reikšmingi jo parodymai, duoti jo akistatos su R. S. metu. 36.2. Kaip matyti iš 2010 m. balandžio 20 d. akistatos protokolo, J. K. patvirtino kad 110 000 litų jam buvo gražinta per kelis kartus, tačiau, jo teigimu, visi šie pinigai buvo panaudoti J. M. gerovei. Sutinkamai su šios akistatos metu J. K. išdėstytomis aplinkybėmis, iš R. S. pinigų buvo tvarkoma elektra J. M. name, jam pirktas maistas, statoma vonia, vesta kanalizacija, tvarkytas namo stogas, pirktos statybinės medžiagos, buvo uždengtas klėties stogas, pjautos malkos, J.

M. buvo vežiojamas pas gydytojus, jam tvarkyti dantys, pirkti vaistai, mokėta už komunalinius mokesčius bei J. M. papraÅ¡ius, jam duodami grynieji pinigai po 200, 400, 600 litų, todėl, J. K. teigimu, R. S. jam gražintus pinigus – 110 000 litų, jis panaudojo iÅ¡imtinai J. M. interesų užtikrinimui (b. t. 2, b. l. 22). 36.3. Tokiu bÅ«du, J. K. negalint prisiminti ar R. S. jam grÄ Å¾ino 110 000 litų, jo akistatos su R. S. metu Å¡iÄ aplinkybę vis tik patvirtinus, nekylant jokioms pagrįstoms abejonėms R.

S. parodymų patikimumu bei jo finansinėmis galimybėmis grÄ Å¾inti aptariamus pinigus J. K. (juo labiau įvertintus ir tai, kad dar 100 000 litų R. S. grÄ Å¾ino pervesdamas juos į K. Å . sÄ skaitÄ ), spręstina, kad J. K. pareikÅ¡ti kaltinimai dėl 110 000 litų pasisavinimo, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis pasitvirtino visiÅ¡kai.36.4. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir J. K. akistatos su R. S. metu pateikta versija, kad Å¡iuos pinigus jis iÅ¡leido iÅ¡imtinai tik J.

M. gerovei. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad pinigai J. K. buvo perduoti 2006-2007 metais, tačiau griÅ«ti J. M. namo stogas, bylos duomenimis, pradėjo 2009 metais. Liudytoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustas J. V., 2009 metų rudenį apžiÅ«rėjęs J. M. namÄ dėl griÅ«vančio stogo, patvirtino, kad J. M. namas griuvo, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jokie Å¡io namo remonto darbai (kuriuos J. K. įvardijo jo akistatos su R. S. metu) iÅ¡ R. S. J. K. grÄ Å¾intų J.

M. pinigų, atlikti nebuvo. Å iÄ aplinkybę betarpiÅ¡kai patvirtino ir nukentėjusiÄ ja apklausta R. K., paaiÅ¡kinusi, jog nėra pastebėjusi, kad J. M. bÅ«tų įgijęs kokį brangų ar vertingÄ daiktÄ , pastebimai gerinęs savo buitį, tik yra pastebėjusi, kad vienoje iÅ¡ namo patalpų atsirado parÅ«dijusi vonia, matė primėtytų senų neneÅ¡iojamų drabužių (J. M. jai buvo nurodęs, kad Å¡iais drabužiais jį aprÅ«pindavo J. K., kad turėtų kuo namus valyti). Be to, R.

K. paaiÅ¡kino, kad J. M. pirkosi medžio atraižų, ketino tvarkyti stogÄ , kurį, J. M. teigimu, jam turėjo suremontuoti J. K. atsiųstas žmogus, tačiau namo stogas taip ir liko nesuremontuotas. Å iame kontekste įvertinus tai, kad J. M., R. K. teigimu grynųjų pinigų turėjo (jai parsivežant J. M. į JonavÄ apie porÄ tÅ«kstančių litų), neatmestina galimybė, kad Å¡ias medžiagas J. M. pirko iÅ¡ savo laisvai disponuojamų lėšų. Juo labiau, kad J. M. gaudavo ir pensijÄ .36.5.

Tokiu bÅ«du, J. K., siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, jis, neturėdamas jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pasisavino 110000 litų (kas atitinka 31858,20 eurus),kuriuos jam 2006 – 2007 metais, tiksliau nenustatytu laiku, grÄ Å¾ino R. S., kaip dalį iÅ¡ J. M. neva pasiskolintų pinigų, kuriuos 2005 m. rugsėjo 20 d. J. M., bÅ«damas suklaidintas, buvo pervedęs iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Å iame nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų kontekste kaip pagrįsti vertintini ir J. K. pareikÅ¡ti kaltinimai dėl 100 000 litų, kuriuos R. S. pervedė į K. Å . banko sÄ skaitÄ , pasisavinimo. Tačiau, įvertinus tai, kad Å¡iuos veiksmus J. K. atliko kartu su K. Å . bei J. U., Å¡ių J. K. veiksmų teisėtumÄ , siekiant iÅ¡vengti besikartojančių argumentų ir frazių pateikiant K. Å . ir J. U. veiksmų analizę, tikslinga vertinti K. Å . bei J. U. pareikÅ¡tų kaltinimų plotmėje.

Todėl plačiau apie J. K. kaltumÄ Å¡ioje dalyje bus pasisakyta 41-49 Å¡io nuosprendžio punktuose.Abejonių tuo, kad J. K., įtikinęs J. M., jog padės nusipirkti kilnojamÄ namelį, apgaule įgijo ir užvaldė nukentėjusiojo bÅ«stui skirtus 80 000 litų, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu patikrintus įrodymus, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. 38.1. Kaip matyti iÅ¡ J. M. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o, 2009 m. liepos 13 d. jis į J.

K. einamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000 litų. TÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ J. K. terminuotÄ indėlį J. M. pervedė dar 70 000 litų (b. t. 1, b. l. 99-114), kas neabejotinai atitinka J. K. pareikÅ¡tuose kaltinimuose nurodytÄ 80 000 litų sumÄ . Sutinkamai su 2010 m. balandžio 19 d. apklausos metu J. K. duotais parodymais, 80 000 litų jam buvo pervesti J. M. iniciatyva, Å¡iam manant, kad taip bus saugiau. Juos J. K. ketino grÄ Å¾inti kai tik J. M. papraÅ¡ys, juos ir dabar saugo savo banko sÄ skaitoje.

Dėl Å¡ių pinigų grÄ Å¾inimo su J. M. buvo kalbėta 2010 m. kovo 31 d. advokato R. M. kontoroje, buvo nutarta visa tai įforminti teisiÅ¡kai, nurodant kam ir per kokį laikotarpį Å¡ie pinigai bus grÄ Å¾inti (b. t. 4, b. l. 20-25). 2011 m. gegužės 31 d. apklausos metu J. K. savo parodymus Å¡ioje dalyje pakeičia iÅ¡ esmės, nurodydamas, kad 80 000 litų, J. M. sprendimu, jam buvo pervesti prieÅ¡ J. K. persikeliant į kitÄ klebonijÄ (persikėlė 2009 m. rugpjūčio mėnesį) be jokio pagrindo, motyvo ar tikslo, tiesiog Å¡iaip, asmeninių J.

K. poreikių tenkinimui. 2009 m. spalio mėnesį J. M. pasiskundus dėl griÅ«vančio namo stogo, jis atvyko į jo namus, apžiÅ«rėjo stogÄ , nusprendė, kad jo pataisyti neįmanoma, dėl ko pasiÅ«lė J. M. nuvažiuoti apžiÅ«rėti kilnojamų namelių. Jų kainos buvo 15 000-20 000 litų. J. M. vienas iÅ¡ apžiÅ«rėtų namelių patiko, bet dėl tuo metu buvusio prasto kelio, namelio nuspręsta nepirkti, tačiau J. K. patikino J. M., kad namelį pirktų iÅ¡ tų pinigų, kuriuos Å¡is jam pervedė 2009 m. liepos 13 d. (b. t. 4, b. l. 28-32).

Å iuos parodymus tam tikrose aplinkybėse J. K. vėl pakeitė pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kindamas, kad 2009 m. spalio mėnesį apie griÅ«vantį J. M. namo stogÄ jam pranešė J. U., paprašęs pakviesti meistrÄ J. V.. Meistras pranešė, kad nieko baisaus, dėl ko, 2009 spalio 26 d. jis atvyko pas J. M., pasitarti kÄ toliau daryti, buvo apžiÅ«rėti kilnojamieji nameliai, tuo metu jų pirkti neketino, tai buvo tik atsarginis variantas. 38.2. Atsižvelgiant į esminius J. K. parodymuose esančius prieÅ¡taravimus, įvertintini ir liudytoju nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis apklausto ir J.

K. parodymuose minimo J. V. parodymai. Jo teigimu, apie griÅ«nantį J. M. namo stogÄ jam pranešė ne J. K., bet pats J. U., stogÄ paremti sudėtinga, bet buvo įmanoma, tačiau jam pradėjus atitinkamus darbus, į J. M. namo kiemÄ atvažiavo K. Å ., liepęs mesti pradėtus darbus nurodant, kad J. K. nupirks J. M. vagonėlį ir nereikės to namo tvarkyti. Netikėti Å¡io asmens parodymais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Jo suinteresuotumas bylos baigtimi, motyvas ar tikslas apkalbėti kaltinamuosius, nenustatytas, o sutinkamai su jo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma akivaizdu, kad jis iÅ¡dėstė tik tokias aplinkybes, kurios pačios savaime jokios atsakomybės neužtraukia. 38.3.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ , abejoti tuo, kad analizuojamu atveju J. M. buvo planuojama pirkti kilnojamÄ jį namelį, teisinio pagrindo nėra. Tuo tarpu sprendžiant klausimÄ , ar 2009 m. liepos 13 d. J. K. J. M. pervesti 80 000 litų ir buvo skirti tokio namelio įsigijimui, įvertinus tai, kad pinigų pervedime dalyvavo tik J. K. ir J. M., dėl ko niekas, iÅ¡skyrus juos pačius, nežino tų pinigų atsiradimo J. K. banko sÄ skaitose, tikslo, atsižvelgiant į vieningÄ teismų pozicijÄ , jog remtis vien tik kaltinamojo, parodymais, sprendžiant jo kaltės klausimÄ , nėra tikslinga, įvertinus ir tai, kad jokių kitų duomenų, patvirtinančių J.

K. teiginius dėl jam be jokio tikslo pervestos pakankamai didelės pinigų sumos, nėra, Å¡i jo versija laikytina nepatikima, todėl atmestina. 38.4. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ svarbu paminėti, kad 80 000 litų pervedimas J. K. tiriamu atveju buvo įvykdytas 2009 m. liepos 13 d.. Po Å¡ių veiksmų atlikimo, J. K. turėjo galimybę bendrauti tiek su J. M., tiek ir su nukentėjusiÄ ja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažinta R. K., kurios iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, pirmojo susitikimo su J.

K. metu (J. M. dar bÅ«nant gyvam) jau buvo aptarinėjami J. M. finansiniai reikalai, tačiau apie turimus - J. M. jam pervestus 80 000 litų (namelis nebuvo nupirktas, todėl akivaizdu, kad Å¡iuos pinigus J. K. vis dar turėjo), jis R. K. neužsiminė. Å iame kontekste atkreiptinas ypatingas dėmesys į J. K. 2010 m. balandžio 19 d. apklausos metu iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad dėl komentuojamų 80 000 litų grÄ Å¾inimo su J. M. buvo kalbėta dar 2010 m. kovo 31 d. advokato R. M. kontoroje (Å¡iame susitikime, sutinkamai su bylos duomenimis, dalyvavo tiek R.

K., tiek J. M.), buvo nutarta visa tai įforminti teisiÅ¡kai, nurodant kam ir per kokį laikotarpį Å¡ie pinigai bus grÄ Å¾inti. Å ių aplinkybių R. K. nepatvirtino. Be to, pinigai viso proceso metu taip ir nebuvo grÄ Å¾inti.38.5. Tuo tarpu aplinkybė, kad nei R. K., nei J. M. Å¡iai pinigų sumai neteikė didesnės reikÅ¡mės, įvertinus jos dydį visų J. M. pasisavintų pinigų kontekste, spręsti apie J. K. nekaltumÄ Å¡iam iÅ¡ J. M. pasisavinus 80 000 litų, nesudaro jokio teisinio pagrindo.

Pripažįstant J. K. kaltu Å¡ioje dalyje vis tik įvertintini ir kiti Å¡iuo nuosprendžiu apraÅ¡yti J. K. neteisėti veiksmai J. M. turto atžvilgiu, juo labiau nekylant jokioms abejonėms dėl J. K. pasiÅ«lymo J. M. įsigyti kilnojamÄ jį namelį. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad vien tik tokio pasiÅ«lymo pateikimas J. M., aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, atskleidžia iÅ¡ankstinę J. K. tyčiÄ apgaulės bÅ«du pasisavinti Å¡iuos pinigus iÅ¡ J. M.. Juk, tikint J. K. teiginiais, J. M. buvo pažadėtas butas R.

S. statomame kotedže, todėl turint Å¡iÄ nuosavybę, siÅ«lyti J. M. įsigyti nekomfortiÅ¡kÄ namelį gyvenimui, įvertinus ir Lietuvos klimatÄ , prieÅ¡tarauja sveikai logikai. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad už J. K. J. M. pervestus pinigus neabejotinai galima bÅ«tų įsigyti ir stacionarų gyvenamÄ jį namÄ jo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijoje. 38.6. Kaip matyti iÅ¡ J. K. Å¡ioje dalyje pareikÅ¡to kaltinimo, 80 000 litų 2009 m. liepos 13 d. J. M. Å¡is iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į J.

K. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pinigai J. K. buvo pervesti per du kartus, t. y. pirmÄ jį kartÄ pervedant 10 00 litų į J. K. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), dar 70 000 litų pervedant į J. K. kaupiamojo indėlio sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (J. K. banko sÄ skaitų, esančių „AB SEB bankas“ numerius patvirtina duomenys, esantys b. t. 4, b. l. 183).38.7. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , J.

K. pareikÅ¡ti kaltinimai Å¡ioje dalyje tikslinami, nustatant, kad J. K., siekdamas iÅ¡ anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės bÅ«du, pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. M. pasitikėjimu bei jį įtikinęs, kad jis padės nusipirkti kilnojamÄ namelį, apgaule įgijo ir užvaldė nukentėjusiojo bÅ«stui skirtus 80 000 litų (kas atitinka 23 169,60 eurų), kuriuos dalimis (10 000 litų ir 70 000 litų) 2009 m. liepos 13 d. J. M. iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į J.

K. banko sÄ skaitas. Disponuodamas J. M. pinigais, J. K. nenupirko žadėto kilnojamojo namelio ir pinigų negrÄ Å¾ino. Disponuodamas J. M. pinigais, J. K. nenupirko žadėto kilnojamojo namelio ir pinigų negrÄ Å¾ino.PrieÅ¡ingai nei tai konstatavo apylinkės teismas, tai, kad aukščiau apraÅ¡ytus veiksmus J. K. atliko sukčiavimo bÅ«du, panaudojant apgaulę, pasinaudojant savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. M. pasitikėjimu, byloje surinkti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme patikrinti įrodymai, patvirtina visiÅ¡kai.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. K. susitarimo su J. M. metu buvo parapijos klebonas, turėjo sėkmingo dvasininko reputacijÄ , jo finansinė situacija buvo gera, su J. M. jį siejo ilgalaikis bendravimas. Liudytojai I. T., I. S., V. V., B. I., J. P. K., B. B., P. G. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad J. K. buvo parapijos klebonas, kuris rÅ«pinosi J. M., padėdavo jam įvairiuose reikaluose. Tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad toks J. K. elgesys buvo nulemtas ne noro, siekiant padėti J.

M. kaip savo parapijos gyventojui, bet žinant, kad J. M. turi žemių, kurias ketina parduoti ir pagrįstai manant, kad įgijus Å¡io asmens pasitikėjimÄ , bus galima jį palenkti į savo pusę ir tokiu bÅ«du pasisavinti jo pinigus. Tai, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina ir J. M. parodymai, kad jis besÄ lygiÅ¡kai tikėjo klebonu, nors buvo pažadėjęs savo žemes parduoti G. O., tačiau J. K. patarus to nedaryti, Å¡is sutiko, visus su žemės pardavimu susijusius reikalus patikėdamas J.

K.. Kaip J. M. besÄ lygiÅ¡ko pasitikėjimo J. K. įrodymÄ galima pateikti ir faktÄ , kad J. M. Å¡iam padovanojo dalį savo žemių. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. buvo iÅ¡geriantis asmuo, vedantis iÅ¡ esmės ir asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , J. K. suprato, kad J. M. juo pasitiki, todėl galėjo netrukdomas J. M. už žemes gautais pinigais disponuoti savo naudai, kÄ , sutinkamai su aukščiau aptartais įrodymas, J. K. ir darė. Å iame kontekste ne mažiau svarbu įvertinti ir liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklaustos B.

Ž. parodymus, kuriais ji patvirtino, kad klebonijoje ne kartÄ girdėjo kalbas apie J. M. žemes, iÅ¡ kurių J. U., K. Å . ir J. K. gali turėti naudos. PrieÅ¡ parduodant J. M. žemes, J. U. jį dažnai atsivesdavo į klebonijÄ , pildavo jam iÅ¡gerti, taip neabejotinai siekdami palenkti J. M. į savo pusę ir sudaryti įvaizdį, kad klebonas juo betarpiÅ¡kai rÅ«pinasi. Tai neabejotinai patvirtina ir J. M. užraÅ¡uose užfiksuotos aplinkybės, kad J. K. rÅ«pinosi jo sveikata ir kitais jo reikalais, kadangi jo namuose laikyti pinigus, gautus už parduotas žemes buvo nesaugu, su J.

K. juos padėjo į bankÄ . Å iame kontekste vis tik įvertintina ir tai, kad J. K. buvo parapijos, kurioje gyveno J. M. klebonas, o atsižvelgiant į tokiÄ kaltinamojo asmens profesijÄ , neabejotina, kad įgyti bet kokio žmogaus pasitikėjimÄ , atsižvelgiant į visuomenėje susiformavusiÄ nuomonę apie dvasininkus, jam buvo pakankamai lengva. Nors apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad J. K. ėmėsi kokių nors veiksmų, kad piktnaudžiaudamas J.

M. pasitikėjimu, įtikintų J. M. perduoti jam savo pinigus, tačiau, kaip matyti iÅ¡ paties J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, bÅ«tent J. K., prieÅ¡ atliekant atitinkamus bankinius pavedimus iÅ¡ J. M. sÄ skaitos, Å¡iam aiÅ¡kino, kad taip bus saugiau, visus banko reikalus už jį tvarkė vėlgi J. K., Å¡is tik pasiraÅ¡ydavo tai, kÄ jam liepdavo. Ir nors Å¡ioje vietoje sutiktina, kad tokie J. M. veiksmai neabejotinai parodo jo paties itin neatsakingÄ elgesį savo pinigų atžvilgiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad Å¡iuo atveju J.

M. nebuvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, J. K. kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme neÅ¡alina. Konstatuojant J. K. veiksmuose piktnaudžiavimÄ J. M. pasitikėjimu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kaip viena apgaulės formų, yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo).

Turtinės prievolės iÅ¡vengimas pasireiÅ¡kia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu) nevykdymu. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingÄ sandorį, o iÅ¡vengiant bÅ«tinumo vykdyti savo pareigÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014). 40.1. Baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nors J.

M. ir suprato parduodantis jam priklausančias žemes, tačiau visais finansiniais Å¡io sandorio aspektais, kaip ir pinigų R. S. paskolinimo atveju, rÅ«pinosi J. K.. J. M. žinojo, kad už parduodamÄ Å¾emę jam sumokėti pinigai buvo per du kartus, tačiau, kokiomis pinigų sumomis tai buvo daroma, jis pasakyti negalėjo, kaip nežinojo ir už kokiÄ pinigų sumÄ buvo parduotos jos žemės, nurodydamas, kad už jas gavo 500 000 litų, kas neabejotinai neatitinka nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių.

Tokiu bÅ«du, neabejotina, kad J. M. besÄ lygiÅ¡kai pasitikėjo J. K., o Å¡is, pasinaudodamas J. M. pasitikėjimu, sudarydamas sÄ Å¾iningai J. M. reikalais besirÅ«pinančio asmens įvaizdį (rÅ«pinosi jo namo stogu ir pan.), apgaule pasisavino J. M. Å¡iam patikėtus pinigus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , J. K. veiksmai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai. Dėl J. K., K. Å . ir J. U. veiksmų kvalifikavimoTiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina ir J.

K., K. Å . bei J. U. pareikÅ¡tus kaltinimus dėl 100 000 litų pasisavinimo iÅ¡ J. M., t. y. kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2007 m. pradžioje, neturėdami jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus, pateikė R. S. raÅ¡telį, pasiraÅ¡ytÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuriuo J. M. neva praÅ¡o pervesti 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) į K. Å . sÄ skaitÄ , dėl Å¡ių pinigų pervedimo J. M. neinformavo, tokiu bÅ«du suklaidino nukentėjusį J.

M. ir R. S., kuris 2007 m. sausio 11 d. į K. Å . sÄ skaitÄ pervedė 12 000 litų (kas atitinka 3475,44 eurus), 2007 m. sausio 31 d. – 10 000 litų (kas atitinka 2896,20 eurus), 2007 m. kovo 5 d. – 78000 litų (kas atitinka 22 590,36 eurus), viso 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus), kuriuos jie neteisėtai pasisavino.Sutinkamai su SEB Vilniaus bankas esančio K. Å . banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u su jame matomu piniginių lėšų judėjimu, 2007 m. sausio 11 d. R. S. į K. Å . sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinime nurodytas kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) įneÅ¡a 12 000 litų, 2007 m. sausio 31 d.

– 12 000 litų, 2007 m. kovo 5 d. – 78 000 litų (b. t. 1, b. l.142-143, 144-150). R. S. teigimu, Å¡ie pinigai tai dalies J. M. jam paskolintų 450 000 litų grÄ Å¾inimas. Kad Å¡ie pinigai bÅ«tų grÄ Å¾inti bÅ«tent tokiu bÅ«du, t. y. pervedant juos į K. Å . banko sÄ skaitÄ , jam nurodė J. K., tačiau, kadangi K. Å . jis nepažinojo, paprašė pateikti J. M. sutikimÄ . Iki reikalaujamo sutikimo pateikimo, K. Å . ne kartÄ jam skambino, prašė pinigų, tačiau jam buvo kategoriÅ¡kai atsakyta, kad kol jam nebus pateiktas J.

M. sutikimas, jokie pinigai nebus pervedami. Kiek vėliau, J. K. reikalaujamÄ J. M. sutikimÄ pateikė, po ko, R. S. per tris kartus į K. Å . banko sÄ skaitÄ pervedė reikalaujamus pinigus, pavedime nurodydamas, jog tai „skolos grÄ Å¾inimas“. Netikėti Å¡iais R. S. teiginiais, juo labiau įvertinus tai, kad juos patvirtina ir kita nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, teisinio pagrindo nėra. K. Å ., aiÅ¡kindamas komentuojamų pinigų pervedimo į jo banko sÄ skaitÄ aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam R.

S. į sÄ skaitÄ pervedė 78 000 litų. Å ie pinigai buvo pervesti dėl to, kad R. S. laiku negrÄ Å¾ino J. M. paskolintų pinigų (kas iÅ¡ esmės neatitinka R. S. teiginių, jog K. Å . pervesti pinigai – tai dalies jo skolos J. M. grÄ Å¾inimas), o J. K. nenorėjo kiÅ¡tis, todėl paspaudė R. S., po ko, Å¡is ir pervedė minėtus pinigus. IÅ¡ R. S. gauti pinigai buvo padalinti į keturias dalis – J. K., J. U., J. M. ir jam (K. Å .) po lygiai, t. y. po 19 500 litų (Å¡i suma akistatos su J.

K. ir apeliacinės instancijos teisme metu buvo pakeista į 25 000 litų, akivaizdu, kad tokiu bÅ«du siekiant pritaikyti savo parodymus prie jau surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos). Kiek pamena, J. K. jis darė pavedimÄ per bankÄ , o J. U. ir J. M. nuvežė grynais pinigais, nuėmęs nuo savo sÄ skaitos. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu Å¡ias aplinkybes K. Å . kiek papildė, nurodydamas, kad dėl pinigų pervedimo jis keletÄ kartų skambino R. S. (kÄ betarpiÅ¡kai patvirtino ir pats R.

S.). Kodėl J. M. nusprendė R. S. pinigus pervesti į jo sÄ skaitÄ , nežino. Kodėl jam buvo palikta tam tikra pinigų dalis, pasakyti taip pat negali, gal už Å«kio darbus (bylos duomenimis nustatyta, kad realiai Å«kyje J. M. padėjo ne K. Å ., bet J. U.), toks buvo J. M. sprendimas. PraÅ¡ymas pervesti pinigus į jo (K. Å .) sÄ skaitÄ R. S. buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad Å¡is atsisakė tai padaryti, todėl J. M. sugalvojo ir pasiÅ«lė suraÅ¡yti tokį raÅ¡telį, kurį jis (K. Å .) surašė kompiuteriu, o J.

K. ir J. U. jį pasirašė. J. M. prie jo akių Å¡io raÅ¡telio nepasiraÅ¡inėjo. Kas jam padavė raÅ¡telį su J. M. paraÅ¡u, nepamena, tačiau tuo metu jokių abejonių dėl to, kad ant raÅ¡telio galimai yra ne J. M. paraÅ¡as, jam nekilo, kadangi J. M. pavedė jį (K. Å .) atitinkamomis proporcijomis padalinti gautus pinigus. K. Å . pabrėžė, kad pagal susitarimÄ su J. M., jam iÅ¡ 100 000 litų turėjo likti 25 000 litų, todėl dalį pinigų – 10 000 litų jis (K. Å .) grÄ Å¾ino J.

M. įneÅ¡damas į jo banko sÄ skaitÄ , kitÄ dalį – atidavė grynaisiais pinigais. Tai, pasak K. Å ., įrodo į bylÄ pateikti dokumentai, kadangi tÄ pačiÄ dienÄ J. M. pirko dujinį Å¡autuvÄ . Kad bÅ«tent tokiomis proporcijomis turi bÅ«ti padalinti pinigai, sakė J. M.. 43.1. Analizuojant Å¡iuos K. Å . parodymus, o bÅ«tent tai, kad pats J. M. sugalvojo ir pasiÅ«lė suraÅ¡yti R. S. sutikimÄ dėl pinigų pervedimo į K. Å . banko sÄ skaitÄ , neabejotinai įvertintina ir J. M. asmenybė.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad realiai pats J. M. jokių finansinių reikalų neatlikinėjo, visus juos patikėdamas tretiesiems asmenims (J. K., E. K., K. Å ., J. U. ir kt.). Aukščiau aptartais duomenimis (aptariant J. K. veiksmų kvalifikacijÄ ), kÄ jam pateikdavo pasiraÅ¡yti, tÄ jis ir pasiraÅ¡ydavo. Be to, J. M. mėgo iÅ¡gerti, sutinkamai su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų (tame tarpe ir R. K.) parodymais, jis vedė asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , dažnai gerdavo, gyveno su tokia pačia, t. y. mėgstančia iÅ¡gerti, moterimi, todėl pagrindo tikėti, jog jis sugalvojo suraÅ¡yti ir pasirašė sutikimÄ dėl pinigų pervedimo į K.

Å . banko sÄ skaitÄ , nėra. Juo labiau įvertinus tai, kad aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, jog J. M. apie 450 000 litų paskolinimÄ R. S. nežinojo, nes Å¡iuos veiksmus iÅ¡ esmės kuravo pats J. K.. Be to, tokių veiksmų atlikimui (pinigų pervedimui į kitam asmeniui priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ ) J. M. neturėjo ir jokio objektyvaus pagrindo – jis pats naudojosi banko paslaugomis ir turėjo savo banko sÄ skaitÄ , banke laikė ir savo indėlius. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors J.

M. apie analizuojamo įvykio aplinkybes buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau aplinkybės apie savo sutikimÄ , jog jo pinigai bÅ«tų pervesti į K. Å . banko sÄ skaitÄ , jis nepatvirtino, prieÅ¡ingai, nurodė, kad jokie R. S. iÅ¡ jo banko sÄ skaitos pervesti pinigai jam grÄ Å¾inti nebuvo. 43.2. Å iame kontekste įvertinti ir J. U. parodymai. Jo teigimu, tai, kad R. S. pinigai bÅ«tų pervesti į K. Å . banko sÄ skaitÄ , vieno susitikimo metu pasiÅ«lė pats K. Å .. Nusprendus, kad pinigai bus pervedami tokiu bÅ«du, pats K.

Å . kompiuteriu surašė raÅ¡tÄ , kuriame pasirašė jis (J. U.), tame pačiame kambaryje buvęs J. M. ir J. K.. PasiraÅ¡ydamas raÅ¡telį, J. M. buvo blaivus. Kam buvo reikalingas toks raÅ¡tas, nežino, galimai jį pateikė R. S. prieÅ¡ jam pervedant pinigus į K. Å . sÄ skaitÄ . Jis (J. U.) suprato, jog tai ne skolos grÄ Å¾inimas, o procentai už tai, kad J. M. paskolino R. S. pinigus (kas neabejotinai neatitinka R. S. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, kad 450 000 litų jam buvo paskolinti be jokių procentų).

Nors jis pasirašė minėtame raÅ¡telyje, tačiau ar ta dalis pinigų buvo pervesta į K. Å . sÄ skaitÄ , jis nežino. Kiek prisimena, po Å¡io raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo, kažkokiÄ pinigų dalį jam davė K. Å ., tačiau kokia tai buvo suma, neprisimena, mano, kad tai buvo apie 8000 litų. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu J. U. Å¡iuos savo parodymus kiek papildė, nurodydamas, kad kai R. S. pinigai buvo pervesti į K. Å . sÄ skaitÄ , Å¡is prie klebonijos garažo J. M. padavė 25 000 litų, o jam (J.

U.) 8000 litų. 43.3. Analizuojant Å¡ių J. U. parodymų visumÄ , akivaizdu, kad jie nebuvo nuoseklÅ«s, tam tikrose aplinkybėse nesutapo ir su K. Å . iÅ¡dėstytomis tiriamo įvykio aplinkybėmis, juo labiau įvertinus tai, kad jis vienintelis nurodė, kad pinigai buvo ne R. S. skolos J. M. grÄ Å¾inimas, bet procentai už tai, kad R. S. minėtos skolos negrÄ Å¾ino laiku, kÄ R. S. paneigė iÅ¡ esmės. Å tai K. Å . nurodė, kad pats J. M. sugalvojo suraÅ¡yti sutikimÄ , jog R. S. jam paskolintus pinigus pervestų į K.

Å . banko sÄ skaitÄ , tuo tarpu J. U. teigimu, tai pasiÅ«lė pats K. Å .. J. U. kategoriÅ¡kai tvirtino, kad K. Å . kompiuteriu atspausdintÄ raÅ¡tÄ prie jo pasirašė J. M., kuris pasiraÅ¡ymo metu buvo blaivus, tuo tarpu, K. Å . teigimu, J. M. prie jo kompiuteriu atspausdinto raÅ¡to nepasiraÅ¡inėjo, nors tiek J. U., tiek K. Å . betarpiÅ¡kai patvirtino, jog analizuojamas raÅ¡tas buvo suraÅ¡ytas J. M. matant. Vertinant J. U. bei K. Å . parodymų patikimumÄ , lyginant juos tarpusavyje, atkreiptinas dėmesys ir į jų abiejų nurodytÄ priežastį, kuriai esant J.

M. sutikimas buvo suraÅ¡ytas ne J. M. ranka, bet kompiuterio pagalba – dėl sužalotos J. M. rankos, kas pasiraÅ¡yti komentuojamo sutikimo, J. U. ir K. Å . teigimu, J. M. vis tik nesutrukdė. Pažymėtina, jog versija dėl sužalotos rankos buvo iÅ¡kelta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu.43.4. Tuo tarpu remiantis J. K. pirmosios instancijos teisme iÅ¡dėstytomis analizuojamo įvykio aplinkybėmis, jam papraÅ¡ius R. S. grÄ Å¾inti Å¡iam J. M. paskolintus pinigus, R. S. paprašė J. M. paraÅ¡yti raÅ¡telį dėl gražinamų pinigų, su kuo J.

M. sutiko ir K. Å . suraÅ¡ius tekstÄ kompiuteriu, perdavė raÅ¡telį J. U., kad Å¡is jį perduotų J. M. pasiraÅ¡yti (kas visiÅ¡kai neatitinka J. U. parodymų, kad K. Å . atspausdintÄ sutikimÄ J. M. pasirašė klebonijoje, iÅ¡ karto po to, kai K. Å . atspausdino tekstÄ ). Ikiteisminio tyrimo metu J. K. analizuojamo įvykio aplinkybes aiÅ¡kino kiek kitaip, nurodydamas, kad 100 000 litų R. S. grÄ Å¾ino pervesdamas į K. Å . sÄ skaitÄ . Aplinkybių, kas tarėsi ir kodėl pinigai buvo pervesti į K.

Å . sÄ skaitÄ , nepamena (R. S. patvirtino, kad tokia mintis kilo bÅ«tent J. K., bÅ«tent jo R. S. ir paprašė pateikti J. M. sutikimÄ tokių veiksmų atlikimui, kÄ J. K. patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu). Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo suraÅ¡ytas raÅ¡tas, kuriame J. M. R. S. praÅ¡o 100 000 litų pervesti į K. Å . sÄ skaitÄ , neprisimena. Å iuo aspektu, pažymėtina, jog tiek J. U., tiek K. Å . kategoriÅ¡kai patvirtino, jog J. K. J. M. sutikimo sudaryme ir pasiraÅ¡yme dalyvavo, kÄ neabejotinai patvirtina ir į bylÄ pateiktame J.

M. sutikime esantis J. K. paraÅ¡as (jo tikrumÄ patvirtino ir specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(02624)-ISI-2618 (b. t. 2, b. l. 49-54)). Analizuojant tolesnius J. K. parodymus matyti, kad nors kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo suraÅ¡ytas J. M. sutikimas, jis ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė, tačiau patvirtino, kad šį raÅ¡tÄ J. M. pasirašė TabariÅ¡kių klebonijoje.Esant tokiems prieÅ¡taringiems kaltinamųjų parodymams, nesutampančiais nei su jų pačių skirtingose proceso stadijose iÅ¡dėstytomis įvykio aplinkybėmis, nei lyginant jų pateiktas versijas tarpusavyje, tikėti jais, sprendžiant jų kaltės klausimÄ , nėra jokio pagrindo.

Ir nors tiek J. U., tiek J. K. kategoriÅ¡kai patvirtino, kad J. M. sutikimÄ pasirašė bÅ«tent jis, kas, jų teigimu, neabejotinai patvirtina ne tik tai, kad J. M. žinojo apie R. S. paskolintus pinigus bet ir tai, kad dalį jų, t. y. 100 000 litų, R. S. grÄ Å¾ino pervesdamas į K. Å . sÄ skaitÄ , tačiau Å¡iÄ aplinkybę, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai paneigia 2011 m. gegužės 4 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(02624)-ISI-2618. Jos duomenimis, paraÅ¡Ä , esantį pateiktame tyrimui raÅ¡te be datos su tekstu - „AÅ¡ J.

M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. praÅ¡au pervesti K. Å . (Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) pervesti į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, pasiraÅ¡ytÄ J. M. vardu, pasirašė ne J. M., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas J. M. paraÅ¡Ä . ParaÅ¡Ä , esantį pateiktame tyrimui raÅ¡te be datos su tekstu - „AÅ¡ J. M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. praÅ¡au pervesti K. Å . (Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) pervesti į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini),.

J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, eilutėje „Liudininkai“, pasiraÅ¡ytÄ J. U. vardu pasirašė J. U.. ParaÅ¡Ä , esantį pateiktame tyrimui raÅ¡te be datos su tekstu - „AÅ¡ J. M. dalį savo paskolintų pinigų R. S. praÅ¡au pervesti K. Å . (Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) pervesti į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini),. J. M., Liudininkai: J. U. J. K.“, eilutėje „Liudininkai“, pasiraÅ¡ytÄ J. K. vardu pasirašė J. K. (b. t. 2, b. l. 49-54). Å iuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad bÅ«tent Å¡is raÅ¡tas, kuris buvo pateiktas specialistui, ikiteisminio tyrimo metu buvo parodytas ir J.

K., K. Å . bei J. U., jie visi betarpiÅ¡kai patvirtino, kad tai tas pats J. M. sutikimas, kuris buvo suraÅ¡ytas K. Å ., kÄ , aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina ir aplinkybė, kad komentuojamas J. M. sutikimas buvo pateiktas K. Å . (b. t. 1, b. l. 193, 194).44.1. Aukščiau paminėtÄ iÅ¡vadÄ dėl J. M. sutikimo netikrumo, patvirtina ir tai, kad jame nėra jo sudarymo datos, kas neleidžia nustatyti jo tikrojo suraÅ¡ymo laiko. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡is raÅ¡tas buvo suraÅ¡ytas R. S. praÅ¡ant, o po jo pateikimo Å¡is sutiko į K.

Å . sÄ skaitÄ pervesti praÅ¡omus pinigus, įvertinus J. K. (bÅ«tent jis, remiantis aukščiau aptartais R. S. parodymais, pasiÅ«lė jam pateikti J. M. raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ , kad R. S. dalį J. M. paskolintų pinigų pervestų į K. Å . banko sÄ skaitÄ ) sÄ moningumÄ tvarkant kitus J. M. finansinius reikalus (turėjo notariÅ¡kai patvirtintÄ J. M. įgaliojimÄ tvarkant jo žemės pardavimo reikalus, buvo sudarinėjamos ne tik pagrindinės, bet ir preliminarios žemės pirkimo-pardavimo sutartys (tiek su L.

K., tiek su UAB „E. C.“), dokumentaliai notariÅ¡kai buvo įtvirtinta J. M. žemės dovanojimo jam sutartis ir pan.), J. K. neabejotinai suvokiant, kad toks sutikimas turi juridinę galiÄ , t. y. neva patvirtina J. M. valiÄ dėl 100 000 litų skolos jam grÄ Å¾inimo į K. Å . sÄ skaitÄ , neabejotina, kad Å¡io sutikimo suraÅ¡ymo data Å¡iuo atveju buvo bÅ«tina, kÄ , bÅ«dami pakankamai sÄ moningi ir rÅ«pestingi, turėjo suvokti ir kaltinamieji. Tai, kad jie suprato komentuojamo sutikimo reikÅ¡mę, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir tai, kad Å¡iame raÅ¡te J.

K. ir J. U. pasirašė liudininkais, taip tik patvirtinant neva tikrÄ jÄ J. M. valiÄ dėl jo R. S. paskolintų pinigų grÄ Å¾inimo bÅ«do.44.2. Pažymėtina, kad nors realiai Å¡is sutikimas buvo reikalingas tik R. S., o visais J. M. finansiniais reikalais rÅ«pinosi J. K. (bÅ«tent pas jį kratos metu buvo rasta didžioji dalis dokumentų, susijusių su J. M. žemių pardavimu), tačiau Å¡iuo atveju sutikimas buvo laikomas K. Å . namuose (bÅ«tent jis J. M. sutikimÄ pateikė bylos nagrinėjimo metu).

Aptartų faktinių aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, 100 000 litų į K. Å . sÄ skaitÄ buvo pervesta per tris kartus (2007 m. sausio 11 d. – 12 000 litų, 2007 m. sausio 31 d. – 10 000 litų, 2007 m. kovo 5 d. – 78 000 litų (b. t. 1, b. l. 142-143, 144-150)). 2007 m. kovo 5 d. K. Å . į J. K. banko sÄ skaitÄ pervedė 25 000 litų (b. t. 118-129), 2007 m. kovo 19 d. K. Å . į J. M. banko sÄ skaitÄ grynaisiais pinigais įnešė 10 000 litų.

Kitus, iÅ¡ R. S. gautus pinigus K. Å . iÅ¡siėmė grynaisiais pinigais arba jais atsiskaitė už įvairias prekes ir paslaugas skirtingose parduotuvėse (b. t. 1, b. l. 114). Kaip matyti iÅ¡ K. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, į savo sÄ skaitÄ gavęs R. S. pinigus, iÅ¡ jų J. K. jis padarė pavedimÄ per bankÄ . o J. M. ir J. U. perdavė pinigus grynaisiais pinigais (apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu K. Å . Å¡iuos savo parodymus patvirtino visiÅ¡kai), o J. U. iÅ¡ esmės patvirtino iÅ¡ minimų pinigų gavęs 8 000 litų (kas neatitinka kaltinamųjų J.

K. ir K. Å . parodymų, jog J. U. buvo atiduota 25 000 litų grynaisiais pinigais), jo teigimu, Å¡ie pinigai jam priklausė dėl jo įžvalgos parduodant J. M. žemes, kas, įvertinus J. M. žemių pardavimo laikÄ (2005 metai) ir J. U. perduotų pinigų laikÄ (po R. S. pinigų pervedimo K. Å . – 2007 metai), kelia pagrįstų abejonių jo parodymų Å¡ioje dalyje patikimumu. J. K., aiÅ¡kindamas jam K. Å . pervestų 25000 litų įgijimo aplinkybes, skirtingose proceso stadijose taip pat nebuvo nuoseklus.

Å tai ikiteisminio tyrimo metu jis nurodo, kad Å¡ie pinigai – tai kiek ankščiau K. Å . mamai skolinti pinigai (kas bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino), akistatos su K. Å . metu, Å¡iuos parodymus J. K. pakeitė iÅ¡ esmės ir nurodė, kad K. Å . mama jai skolintus pinigus grÄ Å¾ino kitÄ kartÄ , o K. Å . į jo sÄ skaitÄ pervesti 25 000 litų, tai dalis R. S. K. Å . grÄ Å¾intų J. M. pinigų, kuriuos J. M. sutiko padalinti į keturias lygias dalis, tokia buvo jo valia (b. t. 2, b. l. 126). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu Å¡iuos parodymus patvirtindamas iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad Å¡iÄ pinigų sumÄ , analogiÅ¡kÄ kaip ir K.

Å . bei J. U., J. M. jiems tik paskolino. Atsižvelgiant į kaltinamųjų parodymų netikslumus, atmetant jų versijÄ apie J. M. sutikimÄ , kad dalis jo R. S. paskolintų pinigų bÅ«tų pervesta į K. Å . banko sÄ skaitÄ , nustačius, kad J. M. nežinojo apie R. S. paskolintus pinigus, kaip nepagrįsti atmestini ir jų teiginiai dėl J. M. pinigų padalinimo (neva tai paties J. M. sumanymas) į keturias dalis, t. y. J. M., J. U., J. K. ir K. Å . (be jokios priežasties). Juo labiau įvertinus ir prieÅ¡taringus kaltinamųjų parodymus dėl Å¡ių pinigų padalinimo dalių, t. y.

K. Å . ikiteisminio tyrimo metu teigiant, kad buvo nutarta pasidalinti po 19 500 litų, vėliau Å¡iuos parodymus pakeičiant ir nurodant 25 000 litų sumÄ , J. U. teigiant, kad iÅ¡ komentuojamų pinigų jis gavo tik 8 000 litų, o J. K. patvirtinus dėl 25 000 litų K. Å . jam pervestų pinigų kilmės (ko iÅ¡ esmės neigti jis ir negalėjo, nes tai patvirtina jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as).46.1. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad 2007 m. kovo 19 d. (po R. S. K.

Å . pervestų 78 000 litų) K. Å . į J. M. banko sÄ skaitÄ grynaisiais pinigais įnešė 10 000 litų, o už atitinkamÄ pinigų sumÄ J. M. po Å¡io įvykio įsigijo dujinį pistoletÄ (kaip teigia K. Å .). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. M. disponavo ne tik už žemės pardavimÄ gautais pinigais, gaudavo pensijÄ , turėjo indėlį, o nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tent iÅ¡ R. S. K. Å . grÄ Å¾intų pinigų į J. M. sÄ skaitÄ buvo įneÅ¡ta 10 000 litų grynaisiais pinigais, konstatuoti, jog dalis R.

S. K. Å . grÄ Å¾intų pinigų buvo perduota J. M., nėra jokio objektyvaus pagrindo.46.2. Atsižvelgiant į tai, kad J. K., K. Å . ir J. U. pareikÅ¡tuose kaltinimuose Å¡ioje dalyje blogai nurodyta 10 000 litų R. S. K. Å . pinigų pervedimo data – 2007 m. sausio 30 d., kadangi faktiniais bylos duomenimis, o bÅ«tent, K. Å . banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡u (b. t. 4, b. l. 148-150) nustatyta, kad tokia pinigų suma į K. Å . sÄ skaitÄ R. S. buvo pervesta 2007 m. sausio 31 d., Å¡is kaltinimo netikslumas nekeičia kaltinamiesiems pareikÅ¡tų kaltinimų esmės, todėl Å¡iuo nuosprendžiu tikslintinas, nurodant, kad 10 000 litų R.

S. į K. Å . banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (banko kortelės numeris, kaltinime įvardintas kaip sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) pervedė 2007 m. sausio 31 d.. Analizuojant J. K., K. Å . ir J. U. veiksmus aptariamame nusikalstamos veikos epizode, atkreiptinas dėmesys ir į R. K. parodymus. Jos teigimu, susitikimo su R. S., J. K. ir J. M. metu (advokato R. M. kontoroje), nei vienas iÅ¡ asmenų jai jokio J. M. sutikimo, jog R. S. jam paskolintus J. M. pinigus grÄ Å¾intų į K. Å . banko sÄ skaitÄ , nepateikė, apie jį nebuvo jokios kalbos, kaip ir apie tai, kad R.

S. 100 000 litų iÅ¡ jam J. M. paskolintų 450 000 litų vis tik buvo grÄ Å¾inęs. Tiek R. S., tiek J. K. paaiÅ¡kino tik tiek, kad už R. S. paskolintus pinigus J. M. buvo pažadėtas 240 000 litų vertės butas R. S. statomuose kotedžuose, kÄ J. M. vėlgi paneigė. Ir vis tik, po Å¡io susitikimo R. S. pasiÅ«lė R. K. grÄ Å¾inti jam J. M. paskolintus pinigus (R. K. teigimu), tačiau mažesnę sumÄ , kas leidžia pagrįstai manyti, kad R. S. teikdamas tokį pasiÅ«lymÄ turėjo galvoje (įvertino) J.

K. grynaisiais pinigais perduotus 110 000 litų ir į K. Å . banko sÄ skaitÄ pervestus 100 000 litų jam paskolintų pinigų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija neabejoja J. K., K. Å . ir J. U. veiksmų neteisėtumu, jiems apgaulės bÅ«du pasisavinus 100 000 litų priklausančių J. M.. Jų veiksmų kvalifikacija pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tinkama. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 182 straipsnį, bÅ«tina nustatyti tyčinį turto savininko klaidinimÄ , kas Å¡iuo atveju pasitvirtino visiÅ¡kai.

Tai vėlgi leidžia pagrįstai konstatuoti B. Ž. parodymai, remiantis kuriais, ji parapijoje ne kartÄ girdėjo K. Å ., J. U. ir J. K. pokalbius apie J. M. žemes ir galimÄ jų asmeninę naudÄ iÅ¡ Å¡ių žemių pardavimo. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja patvirtino girdėjusi ir tai, kaip J. U. J. K. reiÅ¡kė priekaiÅ¡tus dėl R. S. paskolintų J. M. pinigų, teigdamas, jog jie buvo susitarę viskÄ daryti kartu. Ir nors J. K. Å¡ios liudytojos parodymus neigė, nurodydamas, kad ji išėjo iÅ¡ darbo jo klebonijoje ir pyko, kad J.

K. su ja neatsiskaitė už atliktus darbus, tačiau abejoti Å¡ios liudytojos parodymų patikimumu, aukÅ¡tesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Ji, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, prieÅ¡ingai nei kaltinamieji, buvo supažindinta su atsakomybe už melagingų parodymų davimÄ , jos iÅ¡dėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu sutapo su jos parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija jos parodymais tiki ir jais remiasi.

J. K., K. Å . ir J. U. tyčiÄ apgaulės bÅ«du pasisavinti J. M. pinigus, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai patvirtina ir jų iniciatyva kompiuteriu atspausdintas J. M. sutikimas R. S. paskolintus pinigus pervesti į K. Å . sÄ skaitÄ , kai Å¡ių veiksmų atlikimas J. M. praÅ¡ymu ir žinia, aukščiau aptartais duomenimis nenustatytas. 48.1. J. K., K. Å . ir J. U. veiksmų neteisėtumÄ J. M. atžvilgiu neabejotinai patvirtina ir slapto sekimo metu gauti duomenys. Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. lapkričio 27 d. tarp K.

Å . ir J. K. vykusio pokalbio suvestinės, K. Å . nurodo J. K., jog įrodyti viskÄ bus sunku, kadangi jokių nusiskundimų, nukentėjusiųjų nėra, kalbasi apie tai, jog sunku teisintis, K. Å . pataria J. K. viskÄ neigti, į kÄ Å¡is atsako, jog po to visi sakys, kad jis meluoja. K. Å . aiÅ¡kina, kad nėra ko meluoti, kai nėra nukentėjusiojo, Å¡ioje vietoje pabrėždamas, kad Jonas (J. M.) jam pinigų nepervedė, nes juos pervedė R. S., kuris, pasak K. Å . taip pat nesiskundžia dėl pinigų pervedimo.

K. Å . nurodo, jog tokiu atveju, jei jam sakys, kad jis žinojo, jog R. S. jam pervesti pinigai yra J. (J. M.), jis nurodys, kad nežino, kieno čia pinigai, kad čia jo asmeninis reikalas, gal jam už kokiÄ paslaugÄ tie pinigai pervesti, į kÄ J. K. atsako, kad ir jo (suprask – R. S.) to paties klaus, bus akistata, klaus ir J. K., bus J. (J. M.) parodymai, ir „<...> paskui gausis, kad ...“, į kÄ K. Å . atsako, kad „aÅ¡ neneigiu to, kad jisai man pervedė pinigus, o už kÄ pervedė, tai ...(?). AiÅ¡ku, jau dabar čia kitas kabliukas, nes yra J. tas raÅ¡tas (?), kad jisai...(?), ir viskas <...>“. (b. t. 2, b. l. 102-105).

Sutinkamai su 2010 m. lapkričio 19 d. pokalbio tarp J. K. ir K. Å . suvestine, K. Å . teigimu, „<...> pirmas dalykas, man net ne Jonas pervedė tuos pinigus, sako, nu tai kas, kad ne J., bet tai žinai, kad J. pinigai? Sakiau, daug kÄ Å¾inau, daug kas žino. Sakau, vis tiek ne Jono pinigai, sakau čia R. S. <...>, sakau, J. ant manęs pareiÅ¡kimo jokio nepadavęs <...>“ (b. t. 2, 107-109). Remiantis 2010 m. spalio 26 d. J. U. slapto sekimo metu užfiksuotais pokalbiais, J. U. kalbasi su vyru, J. U. nurodo, kad J.

M. (sprendžiant iÅ¡ pokalbio turinio) turėjo apie 700 000 litų pardavęs žemę, iÅ¡ jo du sklypus pasidarė (J. U.), turėjo 30 000 litų naudos, J. M. dalį pinigų yra paskolinęs, dalis banke, sÄ skaitose. K. (sprendžiant iÅ¡ pokalbio turinio – K. Å .) J. M. pažinojo, K. Å ., jį vežiojo visur su reikalais (b. t. 2, b. l. 117-120). 48.1.1. Ir nors Å¡iuo atveju BPK 158 ir 160 straipsniuose įtvirtinti baudžiamojo proceso veiksmai J. U. ir J. K. atžvilgiu buvo atliekami kito ikiteisminio tyrimo (Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje) pagrindu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2011 m. birželio 3 d.

Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės R. P. praÅ¡ymo, kuriuo prokurorė kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , praÅ¡ydama leisti panaudoti informacijÄ , surinktÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktÄ informacijÄ panaudoti ir ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (nagrinėjama J. K., K. Å . ir J. U. baudžiamoji byla dėl sukčiavimo J. M. atžvilgiu). Å is praÅ¡ymas 2011 m. birželio 6 d. buvo sankcionuotas Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos (b. t. 2, b. l. 93-94).

Sutinkamai su BPK 162 straipsniu (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 1 d.), vienoje baudžiamojoje byloje taikant Å¡iame Kodekse numatytas procesinės prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimu. Esant Å¡iems duomenims, abejoti aptariamo slapto sekimo gautų duomenų panaudojimu Å¡ioje baudžiamojoje byloje, teisinio pagrindo nėra. Ä®gyvendindami aptartus sukčiavimo veiksmus J.

M. atžvilgiu, panaudojant esminį sukčiavimo požymį – apgaulę, J. K., K. Å . ir J. U. veikė bendrininkų grupėje. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų grupė, sutinkamai su BK 25 straipsnio 2 dalimi, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Nusikalstamos veikos vykdytojai, sujungę savo pastangas, įgyvendina objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. bendrais veiksmais pasiekia bendrÄ nusikalstamÄ rezultatÄ , ir atsako už tas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 24 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad J. K., K. Å ., J. U. bendrais veiksmais neteisėtai, apgaulės bÅ«du, įgijo svetimÄ , J. M. priklausantį, didelės vertės – 100 000 litų turtÄ , Å¡iam tikslui atliko visus bÅ«tinus veiksmus – surašė raÅ¡telį J.

M. vardu, patvirtinantį, kad Å¡is neva sutinka, jog jo R. S. paskolinti pinigai bÅ«tų grÄ Å¾inti į K. Å . banko sÄ skaitÄ , jį pateikė R. S., iÅ¡ Å¡io gavę pinigus, juos pasidalino tarpusavyje, todėl abejoti jų bendru susitarimu ir veikimu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Dėl bausmių skyrimo J. K., K. Å . ir J. U. Sutinkamai su BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymas asmeniui užtraukia laisvės atėmimo bausmę iki aÅ¡tuonerių metų.Nagrinėjamu atveju sprendžiant bausmės skyrimo kaltinamajam J. K., visų pirma pažymėtina, kad BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal teismų praktikÄ tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo, t. y. vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-547/2012). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s, laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko.

Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veikÄ sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tÄ patį nusikalstamos veikos objektÄ ir kvalifikuojami pagal vienÄ ir tÄ patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). 51.1. Byloje surinktais ir aukščiau nuosekliai aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad jog J.

K. tikslas buvo neteisėtai, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytu bÅ«du įgyti J. M. už parduotas žemes gautus pinigus. Å iam tikslui pasiekti J. K., tiek veikdamas kaip pavienis vykdytojas, tiek kaip bendrininkas (viename epizode kartu su kitais kaltinamaisiais – K. Å . ir J. U.), per laikotarpį nuo 2005 metų rugpjūčio pradžios iki 2009 m. liepos 13 d. atliko analogiÅ¡kus veiksmus, siejamus vieningos tyčios, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ â€“ turto įgijimÄ apgaulės bÅ«du iÅ¡ J. M., pasinaudojant savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J.

M. pasitikėjimu, todėl tokie J. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Skiriant bausmę J. K., vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiama į tai, kad jam inkriminuojamas nusikaltimas, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, įvertinamas nusikaltimo pobūdis (tyčinis baigtas nusikaltimas), padarymo aplinkybės (keliais skirtingais epizodais), įvykdymo laikas (nuo 2005 m. iki 2009 m.), tikslai bei motyvai (savanaudiškais tikslais, siekiant asmeninės finansinės naudos sau).

Ä®vertintina ir J. K. asmenybė – praeityje neteistas (b. t. 4, b. l. 38), nevedęs, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytoju, (duomenys neskelbtini) bažnyčios kunigu. Bylos duomenimis, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, neregistruotas (b. t. 3, b. l. 188), VÅ¡Ä® Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje gydytas du kartus (b. t. 3, b. l. 190), tačiau nustatyta, kad jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu jis gebėjo suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, jam diagnozuojami adaptacijos sutrikimai, kurie nesiekia psichozinio lygio ir netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl abejonių jo pakaltinamumu teisėjų kolegijai nekyla (b. t. 4, b. l. 93).

Ir vis tik Å¡iame kontekste įvertintina, kad tiriant J. K. psichinę bÅ«klę, bylos duomenimis, jis simuliavo psichinę ligÄ , bandė sukelti pagrįstas abejones jo pakaltinamumu, kas, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia itin ciniÅ¡kÄ kaltinamojo elgesį ir požiÅ«rį į padarytÄ nusikaltimÄ . Individualizuojant J. K. skirtinÄ bausmę, įvertintinas ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – vienÄ iÅ¡ jam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodų jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 52.1.

Teismas, įvertinęs J. K. charakterizuojančių aplinkybių visumÄ , kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, ilgÄ proceso trukmę, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus jam BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintÄ terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 3 (trejus) metus 9 (devynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir J.

K. paskirti Å¡velnesnę nei įstatymo nustatytÄ bausmę, byloje nenustatyta. Sutinkamai su BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę, bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad sankcijos ribose J. K. paskirta bausmė prieÅ¡tarautų teisingumo principui, iÅ¡imtinių aplinkybių dėl kurių bÅ«tų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta.

Ir nors Å¡iuo atveju baudžiamasis procesas tęsėsi pakankamai ilgÄ laikÄ , kas sudarė pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl Å¡velnesnės bausmės paskyrimo (paskiriant mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę), tačiau, J. K. skirti Å¡velnesnę bausmę nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, remiantis vien tik ilga baudžiamojo proceso trukme, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , įvertintina, kad paskyrus J. K. Å¡velnesnę bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tokia bausme nebus pasiekti jos tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, o tai neabejotinai prieÅ¡taraus teisingumo principui. 53.1.

Ir vis tik, įvertinus J. K. asmenybę bei Å¡io baudžiamojo proceso trukmę, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos 3 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į tai, kad viso baudžiamojo proceso metu J. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, iÅ¡ esmės yra charakterizuojamas teigiamai, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.53.2. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , J. K. paskirtos 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant J. K. per šį laikÄ tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 punktas) ir atlyginti nukentėjusiajai R.

K. padarytÄ turtinę žalÄ (BK 69 straipsnis). 2010 m. balandžio 19 d. Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės R. P. nutarimais paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (b. t. 4, b. l.

6) bei įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (b. t. 4, b. l. 11) (dokumentų paėmimas panaikintas 2015 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi), iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikinti. Sprendžiant K. Å . skirtinos bausmės klausimÄ , vėlgi vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiama į tai, kad jam inkriminuojamas nusikaltimas, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, įvertinamas nusikaltimo pobÅ«dis (tyčinis baigtas nusikaltimas), padarymo aplinkybės (neturint jokia objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J.

M. pinigus), tikslai bei motyvai (savanaudiÅ¡kais tikslais, siekiant asmeninės finansinės naudos sau), kaltinamojo asmenybė – praeityje neteistas (b. t. 3, b. l. 167), nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, turintis deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å akių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijų charakterizuojamas teigiamai (b. t. 6, b. l. 64). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. t. 3, b. l. 186), VÅ¡Ä® Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje nesigydė, ambulatoriÅ¡kai taip pat nesilankė (b. t. 3, b. l. 190), VÄ® Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės konsultacijų kabinete neregistruotas (b. t. 3, b. l. 193), dėl ko, abejonių kaltinamojo pakaltinamumu teisėjų kolegijai nekyla.

Ä®vertintinas ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors K. Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pradžios metu (2007 m. sausio 11 d.) jis buvo nepilnametis, tačiau jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ jis baigė jau bÅ«damas pilnamečiu (2007 m. kovo 5 d.), todėl bausmės skyrimo nuostatos nepilnamečiui netaikytinos. 54.1. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant ir į jo aktyvų vaidmenį padarant jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , įvertinus ir ilgÄ proceso trukmę, K.

Å . skirtina 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Skirti Å¡velnesnę bausmę BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumÄ bei sunkumÄ , padarymo aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Ir vis tik, atsižvelgiant į Å¡io nuosprendžio 53 punkte iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, į tai, kad Å¡io proceso metu naujų nusikalstamų veikų K.

Å . nepadarė, kaltinamÄ jį apibÅ«dinančios aplinkybės jį charakterizuoja labiau teigiamai, jam paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant K. Å . per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 punktas) bei atlyginti nukentėjusiajai R.

K. padarytÄ turtinę žalÄ (BK 69 straipsnis). 2010 m. balandžio 19 d. Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės R. P. nutarimais paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (b. t. 3, b. l. 137) bei įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (b. t. 3, b. l. 144) (dokumentų paėmimas panaikintas 2015 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi), iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o bausmę pradėjus vykdyti - panaikinti.Skiriant bausmę J.

U. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiama į jam inkriminuoto nusikaltimo sunkumÄ (sunkus), pobÅ«dį (tyčinis baigtas nusikaltimas), padarymo aplinkybes (neturint jokia objektyvia teise paremtų turtinių teisių į J. M. pinigus), tikslus bei motyvus (savanaudiÅ¡kais tikslais, siekiant asmeninės finansinės naudos sau), įvertintina kaltinamojo asmenybė – praeityje teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (b. t. 4, b. l. 165), iÅ¡situokęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs J.

M. name, nedirbantis. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, adresu (duomenys neskelbtini), neregistruotas (b. t. 4, b. l. 165), abejonių kaltinamojo pakaltinamumu teisėjų kolegijai nekyla. Ä®vertintinas ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 55.1. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , įvertinus ir ilgÄ proceso trukmę, J. U. skirtina 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Skirti Å¡velnesnę bausmę BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumÄ bei sunkumÄ , padarymo aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į Å¡io nuosprendžio 53 punkte iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, į tai, kad Å¡io proceso metu naujų nusikalstamų veikų J. U. nepadarė, kaltinamÄ jį apibÅ«dinančios aplinkybės jį charakterizuoja labiau teigiamai, jam paskirtos 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant J.

U. per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 punktas) bei atlyginti nukentėjusiajai R. K. padarytÄ turtinę žalÄ (BK 69 straipsnis).. 2010 m. lapkričio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimais J. U. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (b. t. 4, b. l. 139) (dokumentų paėmimas panaikintas 2015 m. vasario 17 d.

Kauno apylinkės teismo nutartimi), iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistÄ , o bausmę pradėjus vykdyti - panaikinti.Dėl civilinio ieÅ¡kinioTeisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalyje. Å i konstitucinė nuostata įgyvendinama vadovaujantis ne tik baudžiamojo proceso teisės, bet ir civilinės, civilinio proceso teisės normomis. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , aiÅ¡kinimas ir taikymas užtikrina efektyvų dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens teisės gauti žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimÄ , kartu atsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Pagal Baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai, nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį, baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). 56.1. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. K. buvo pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu ir pareiÅ¡kė 1 025 000 litų civilinį ieÅ¡kinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. t. 2, b. l. 172). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme R.

K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį prašė tenkinti, papildomai paaiÅ¡kindama, kad nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų jai neatlygino jokios dalies civilinio ieÅ¡kinio. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ jos pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, J. K. per J. M. laidotuves jai perdavė 5 000 litų, kÄ betarpiÅ¡kai patvirtino ir J. K.. Dėl Å¡ios pinigų sumos perdavimo teisėjų kolegijai klausimų nekyla, todėl atitinkamai mažintinas iÅ¡ J. K. priteistinos žalos dydis. 56.2. Baudžiamojoje byloje reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas.

Ištirtais bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. neteisėtų veiksmų pasėkoje iš J. M. buvo pasisavinta 871 667 litų (kas atitinka 252452,21 eurus). Dar 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) buvo pasisavinta bendrais J. K., K. Š. ir J. U. veiksmais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. K. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, iš J. K. R. K. naudai priteisiant 251004,11 eurų (866 667 litų išskaičiavus J. K. R. K. per J. M. laidotuves perduotus 5 000 litų) turtinės žalos atlyginimo bei solidariai iš J.

K., K. Å . ir J. U. – 28962 eurus (100000 litų) turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.249 str., 6.263 str., 6.284 str. 1 d., 6.290 str., 6.291 str.).BPK 151 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

BPK 151 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismÄ , dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.57.1. Kadangi tenkinant R. K. civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ J. K. Å¡iuo nuosprendžiu priteisiama 251004,11 eurų turtinės žalos atlyginimas, o solidariai iÅ¡ J. K., K. Å . ir J. U. – 28962 eurų turtinės žalos atlyginimas, bÅ«tina taikyti atitinkamÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ J.

K., K. Å . ir J. U. turimÄ kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ bei pinigines lėšas banko sÄ skaitose, nes netaikant aptariamos procesinės prievartos priemonės R. K. pareikÅ¡to ir Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ dalies patenkinto civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimas gali bÅ«ti apsunkintas arba tapti neįmanomu. Be to, nagrinėjamu atveju netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo, iÅ¡kyla grėsmė, kad turtas gali bÅ«ti paslėptas ar perduotas nuosavybės teise kitam asmeniui ir tuo eliminuotas realus nuosprendžio įvykdymas.

Atsižvelgiant į tai skiriamas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į J. K., K. Å . ir J. U. turimÄ kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ bei pinigines lėšas banko sÄ skaitose, laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ taikant iki priteistos žalos visiÅ¡ko atlyginimo. Dėl proceso iÅ¡laidųNagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ J. M. UAB „E. C.” parduoto žemės sklypo vertę, buvo atliekamas retrospektyvinis Å¡io turto vertinimas (b. t. 5, b. l. 79). VertinimÄ atliko UAB „N. B.“, už Å¡ių veiksmų atlikimÄ pateikdamas ir sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija NBS, Nr. 11-002, 1300 litų (276,50 eurų) sumai. 58.1.

Sutinkamai su BPK 103 straipsniu, proceso iÅ¡laidas sudaro ir ekspertams, specialistams, vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jie Å¡ias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Kaip numatyta BPK 104 straipsnio 1 dalyje, proceso iÅ¡laidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų. Remiantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui.

Esant aptartam teisiniam reguliavimui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos iÅ¡laidos, susijusios su aptartu vertinimu, laikytinos proceso iÅ¡laidomis ir atsižvelgiant į tai, kad vertinimas buvo susijęs su J. K. vardu įregistruoto turto vertinimu dėl jam inkriminuojamos veikos, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ J. K.. Dėl iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ priteisimoByloje gauta 2016 m. birželio 15 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma Nr. NTP-7-6888 dėl 334,89 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b. t. 10, b. l. 71). 59.1. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ . Å ios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos už nuteistajam J.

U. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo neiÅ¡ieÅ¡kotinos.Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėtiDaiktai turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nesant praÅ¡ymų dėl jų grÄ Å¾inimo – paliekami saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu, teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a :Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Ritos PoÅ¡kienės apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: J.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 4 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant J. K. tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti Å¡iuo nuosprendžiu priteistÄ turtinę žalÄ nukentėjusiajai R.

K.. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).J. K. 2010 m. balandžio 19 d. nutarimais paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti. K. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 4 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant K. Å . per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti iÅ¡ jo solidariai Å¡iuo nuosprendžiu priteistÄ turtinę žalÄ nukentėjusiajai R.

K.. K. Å . 2010 m. balandžio 19 d. nutarimais paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o bausmę pradėjus vykdyti - panaikinti. J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 4 dalimi (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant J. U. per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti iÅ¡ jo solidariai Å¡iuo nuosprendžiu priteistÄ turtinę žalÄ nukentėjusiajai R.

K..J. U. 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistÄ , o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti. Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies:Priteisti iÅ¡ J. K. 251004,11 eurų turtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai R. K.;Priteisti solidariai iÅ¡ J. K., K. Å . ir J. U. 28962 eurų turtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai R.

K.. Laikinai, iki visiÅ¡ko nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo R. K., apriboti J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į turimÄ kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ bei pinigines lėšas banko sÄ skaitose 279966,11 eurų sumai. Laikinai, iki visiÅ¡ko nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo R. K., apriboti K. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į turimÄ kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ bei pinigines lėšas banko sÄ skaitose 28962 eurų sumai.  Laikinai, iki visiÅ¡ko nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo R.

K., apriboti bei pratęsti taikomÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) turimÄ kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ bei pinigines lėšas banko sÄ skaitose 28962 eurų sumai. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. K. 376,50 eurų proceso iÅ¡laidų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. IÅ¡laidų už J. U. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo nepriteisti. Daiktus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: • trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti duomenys, 1 lapas; kvitas 1 lapas, leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas; terminuoto kaupiamojo indėlio sutartis 2009 m. liepos 13 d.

Nr. (duomenys neskelbtini), banko sÄ skaitos sutartis 2005 m. rugpjūčio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini); terminuotojo indėlio sutartis 2005 m. rugpjūčio 26 d., Nr. (duomenys neskelbtini); mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini); praneÅ¡imas; G. O. patvirtinimas, saugomus prie bylos atskirame pakete,• 2005 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini) įgaliojimas J. M. J. K., registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), J.

M. atstovas J. K. ir L. K. sudaryta sutartis; 2005 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), preliminari J. M. 10,78 ha žemės sklypo pardavimo- pirkimo sutartis registro Nr. (duomenys neskelbtini), 5 lapai; 2005 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), patvirtinta sutartis, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), 5 lapai; 2005 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro(duomenys neskelbtini), patvirtinta pirkimo-pardavimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 8 lapai; 2005 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), notarės R.

I. patvirtintas vienašalis sandoris – J. K. pareiškimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas; 2007 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), notarės R. I. patvirtinta sutartis tarp UAB „E. C.“ ir J. K., J. M., dėl turto dalybų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 38 lapai; raudonos spalvos segtuvas, kuriame: 2007 m. rugsėjo 6 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre, 2 lapai, 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo patikslinimo su žemės sklypo kadastro duomenimis, 24 lapai (kopijos), 2007 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro, (duomenys neskelbtini), notarės R.

I. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 5 lapai. nekilnojamojo turto objekto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla, 8 lapai, 2007 m. birželio 15 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre, 2 lapai; raudonos spalvos segtuvas, kuriame: 2007 m. balandžio 24 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre, 2 lapai. 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo patikslinimo su žemės sklypo kadastro duomenimis, 24 lapai (kopijos), nekilnojamojo turto objekto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla, 8 lapai; raudonos spalvos segtuvas, kuriame: 2005 m. rugpjūčio 23 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre, 2 lapai, nekilnojamojo turto objekto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla, 8 lapai, raudonos spalvos segtuvas, kuriame: 2007 m. balandžio 24 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto įregistravimo nekilnojamojo turto registre, 2 lapai, 2006 m. gruodžio 29 d.

įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo patikslinimo su žemės sklypo kadastro duomenimis, 24 lapai (kopijos), nekilnojamojo turto objekto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla, 8 lapai, saugomus prie bylos atskirame pakete, • 2005 m. rugpjūčio 5 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)kopija; 2007 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kopija, saugomus prie bylos atskirame pakete, palikti saugoti prie bylos.Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjai                                                                                                             Albinas Antanaitis                                                                                Svetlana Jurgaitienė                                                                                 Rimas Å virinas            Â