2024-10-09 Nr. AB-14659-3-62-3-02566-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-537-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02566-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (18.2) I-11188 (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas); 2) panaikinti Fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (10.11E) DV_S-33647 (toliau – ir Kauno skyriaus sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įskaityti į jo pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpį nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 2 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2022 m. kovo 8 d. prašymu kreipėsi į Kauno skyrių dėl duomenų apie iki 1994 m. gruodžio 31 d. įgyto stažo laikotarpius kaupimo išankstinei pensijai gauti. Kauno skyrius skundžiamu sprendimu informavo pareiškėją, kad jo įgytas socialinio draudimo stažas yra (duomenys neskelbtini) metai, o į socialinio draudimo stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas paminėtu laikotarpiu dirbo pagal rangos sutartį, o tokie asmenys pagal galiojusius SSRS įstatymus neturėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos narys ar priklausė kūrybiniams darbuotojams.

3. Pareiškėjas nurodė, jog pareiškėjo darbo knygelėje, kurią jis pateikė Kauno skyriui, yra įrašas, jog paminėtu laikotarpiu jis dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui pranešta, jog jis nebus draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, tačiau neatsižvelgta į tai, kad įmokas pensijai gauti jis mokėjo savarankiškai, kaip to reikalavo tuometiniai įstatymai. Aplinkybes, kad pareiškėjas sąžiningai deklaravo privalomas pajamas ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, patvirtina į bylą pateikti kasos čekiai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog Kauno skyrius vėliau priėmė sprendimus dėl išankstinės senatvės pensijos ir senatvės pensijos skyrimo. Šiuose sprendimuose yra nurodytas laikotarpis nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 2 d., už kurį pareiškėjas savarankiškai mokėjo socialinio draudimo įmokas, tačiau šis laikotarpis nėra įskaitytas į pareiškėjo senatvės pensijos stažą, nes, atsakovo teigimu, pareiškėjas nebuvo rašytojas, dailininkas, kompozitorius, kinematografininkas ir nepriklausė kūrybinių sąjungų profesiniams komitetams. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame nurodyti teiginiai prieštarauja vieni kitiems. Fondo valdyba skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėjo darbas pagal rangos sutartį (duomenys neskelbtini) nuo 1990 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 2 d. ir kūrybinės veiklos (duomenys neskelbtini) laikotarpis į stažą neįskaityti pagrįstai, tačiau kitoje skundžiamo sprendimo pastraipoje nurodė, kad dalis to paties neįskaityto laikotarpio į pensijos stažą vis dėlto yra įskaitytas Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. VPE_SPIE-71007 pareiškėjui paskyrus išankstinę senatvės pensiją, kadangi nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas draudėsi valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Fondo valdyboje jo skundas buvo išnagrinėtas atmestinai.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Paaiškino, jog skundžiamu Kauno skyriaus sprendimu pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2022 m. kovo 8 d. prašymą „Dėl duomenų apie iki 1994 m. gruodžio 31 d. įgyto stažo laikotarpius kaupimo“, kuriame buvo nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 10 straipsnio 7 dalimi, 2 priedo 1.1, 1.2 ir 2.1 papunkčiais, Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670, 15 punktu ir 1 priedu, į jo pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 2 d.

7. Kauno skyrius toliau nurodė, jog pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pensijų įstatymo 2 priede išvardyta, kokie laikotarpiai prilyginami stažui.

8. Kauno skyrius pažymėjo, jog pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.1 papunktį, asmenų stažui per laikotarpį nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. prilyginami asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai, o pagal 2.2 papunktį – asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas. Stažui prilyginami laikotarpiai patvirtinami (įrodomi) dokumentais, nurodytais Nuostatų 6.4 papunktyje. Asmenų įgytas stažas nuo 1994 m. sausio 1 d., o savarankiškai dirbusių asmenų – nuo 1991 m. sausio 1 d., įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenimis.

9. Kauno skyrius nurodė, jog pareiškėjas 2022 m. kovo 8 d. pateikė Kauno skyriui prašymą „Dėl duomenų apie iki 1994 m. gruodžio 31 d. įgyto stažo laikotarpius kaupimo“. Kauno skyrius, išnagrinėjęs visus pareiškėjo pateiktus dokumentus apie stažą ir Registro duomenis, skundžiamu sprendimu informavo pareiškėją, kad iki 2022 m. balandžio 1 d. pagal Pensijų įstatymą įgytas pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – ir stažas) yra (duomenys neskelbtini) m. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad į pareiškėjo stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini), kadangi paminėtu laikotarpiu pareiškėjas dirbo pagal rangos sutartį. Apie tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo pagal rangos sutartį, Kauno skyrių informavo (duomenys neskelbtini), pateikęs 1990 m. liepos 1 d. potvarkį Nr. 15, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuo 1990 m. liepos 1 d. priimtas nuolatiniam kūrybiniam darbui pagal sutartį bei 1992 m. rugsėjo 2 d. potvarkį Nr. 18, kuriame nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) nutraukiama rangos sutartis su pareiškėju.

10. Kauno skyrius akcentavo, kad asmenys, dirbantys pagal civilines sutartis (rangos, komiso, pavedimo ir kt.) nei pagal galiojusius SSRS įstatymus iki 1991 m. birželio 1 d., nei pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nuo 1991 m. birželio 1 d. nebuvo ir neturėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, todėl darbo pagal rangos sutartis laikotarpiai neįskaitomi į stažą. Pareiškėjas 1988 m. vasario 18 d. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini), tačiau Pensijų įstatymo 2 priedo 1.2 papunktyje nenustatyta, kad asmens stažui, įgytam iki 1991 m. birželio 1 d., prilyginamas paminėtos draugijos narių kūrybinės veiklos laikas. Paaiškino, jog pagal į bylą pateiktus dokumentus laikotarpis nuo 1990 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 2 d. negali būti įtrauktas į pareiškėjo stažą, tačiau pareiškėjas nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d. savarankiškai draudėsi valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu ir šie duomenys yra Registre, todėl į pareiškėjo stažą buvo įskaitytas laikotarpis nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d.

11. Kauno skyrius pažymėjo, jog pareiškėjui, 2022 m. gegužės 2 d. pateikus Kauno skyriui prašymą „Dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo“, Kauno skyrius 2022 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP1E-71007 „Dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo R. B.“ skirti išankstinę senatvės pensiją nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. Taip pat Kauno skyrius, gavęs pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 8 d. prašymą „Dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo“, 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP1E-147516 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. B.“ skirti senatvės pensiją nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. Todėl pareiškėjo prašomas įskaityti darbo laikotarpis pagal rangos sutartį nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1991 m. birželio 30 d. negali būti įskaitomas į jo stažą, o laikotarpis nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 2 d. jau yra įtrauktas į pareiškėjo stažą, kadangi jis šiuo laikotarpiu draudėsi savanoriškuoju pensijų draudimu.

12. Kauno skyrius nurodė, kad pareiškėjas kvestionuoja Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (10.11E)DV_S-33647, kuris pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šis sprendimas yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie jo sukauptą pensijų socialinio draudimo stažą. Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-71007 iki 2022 m. rugsėjo 13 d. sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes ir jis galėjo būti skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, t. y. Fondo valdybai, tačiau to padaryta nebuvo.

13. Kauno skyrius patikino, jog Fondo valdyba, gavusi pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 29 d. skundą, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo kaupiamų duomenų bylą, pareiškėjo socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos bylą ir priėmė teisingą 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (18.2)I-11188 atmesti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad Kauno skyrius, skirdamas pareiškėjui išankstinę senatvės pensiją, 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-71007 pareiškėjo stažą apskaičiavo teisingai. Kauno skyriaus nuomone, tiek jis, tiek Fondo valdyba pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamus sprendimus, todėl nėra pagrindo šių sprendimų naikinti.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. B. skundą.

15. Teismas nustatė, jog nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo darbo laikotarpio nuo 1990 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 2 d., dirbto pagal rangos sutartį, neįskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovu turėtų būti Kauno skyrius, dėl kurio sprendimo nepagrįstumo pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybą, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Kadangi pareiškėjas skunde teismui atsakovu nurodė Fondo valdybą, teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, nutarė atsakovu laikyti Kauno skyrių, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Fondo valdybą, nusprendęs galutinai šalių pakeitimo klausimą spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas buvo paduotas netinkamam atsakovui ir pareiškėjas nesutiko su teismo siūlymu įtraukti į bylą tinkamą atsakovą – Kauno skyrių, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nevertindamas kitų pareiškėjo skundo argumentų.

17. Teismas nurodė, jog Kauno skyrius 2022 m. gegužės 3 d. jau yra priėmęs sprendimą Nr. VPE_SP1E-71007 „Dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo R. B.“ skirti išankstinę senatvės pensiją nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. Taip pat Kauno skyrius 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP1E-147516 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. B.“ skirti senatvės pensiją nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. Šiuose sprendimuose nurodyta, jog pareiškėjo ginčijamas laikotarpis nuo 1990 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 2 d. neįskaitytas į pareiškėjo socialinio draudimo pensijos stažą. Taigi net ir tuo atveju, jeigu teismas panaikintų pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiamus sprendimus, jų panaikinimas pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes liktų galioti Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. ir 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimai, kuriais pareiškėjui paskirta socialinio draudimo senatvės pensija ir kurių pareiškėjas neginčijo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog skundžiami sprendimai negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, kadangi nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

III. 18. Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjos J. M. 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo nuspręsta byloje atsakovu laikyti Kauno skyrių, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Fondo valdybą. Galutinai šalių pakeitimo klausimą spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje, kurio metu nuspręsta, kad atsakovu byloje yra Fondo valdyba, o trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno skyrius. Teismo posėdyje nedalyvavo Fondo valdybos atstovas, jis nepareiškė nuomonės dėl procesinės paskirties teismo procese priskyrimo, be to, pakeitus procesinę padėtį, teismas turėjo suteikti teisę pateikti nuomonę apie Fondo valdybos keičiamą procesinę padėtį ir įpareigoti ją pateikti atsiliepimą. Nagrinėjant bylą teisme buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo principas, kuris lėmė, kad byla nebuvo ir negalėjo būti teisingai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme.

20. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų bylos faktinių aplinkybių. Teismas neįsigilino į bylos esmę ir nebandė spręsti esminio pareiškėjo skundo klausimo dėl socialinio draudimo stažo įskaitymo. Teismas, be kita ko, neįvertino trečiojo suinteresuoto asmens pateikto rašto, kuris tariamai įrodo, kad pareiškėjo skundžiamas laikotarpis įskaitytas į jo stažą, nors pareiškėjas teismo posėdyje atkreipė teismo dėmesį į tai, kad šiame rašte nurodyta klaidinga informacija. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, darė spaudimą, todėl priėmė jam nepalankų sprendimą. Klaidinga teismo nuomonė, jog palankus pareiškėjui sprendimas nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių, o teismo procesas būtų beprasmis. Pareiškėjo nuomone, nebūtina naikinti Fondo valdybos skyrių priimtų sprendimų dėl išankstinės pensijos ir senatvės pensijos skyrimo, nes Fondo valdyba, panaikinus šioje administracinėje byloje skundžiamus sprendimus ir taip turėtų perskaičiuoti pareiškėjui pensiją iš naujo.

21. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Fondo valdyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai išaiškino, jog pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, todėl teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutardamas priimti pareiškėjo skundą atsakovui Fondo valdybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno skyriui, pagrįstai nutarė atsakovu byloje laikyti Kauno skyrių, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Fondo valdybą bei nutarė galutinai šį klausimą spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Fondo valdyba patvirtino, kad iš paminėtos teismo nutarties jai buvo žinoma apie jos procesinę padėtį ir, kad klausimas dėl proceso šalių pakeitimo galutinai bus sprendžiamas teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Fondo valdybai, be kita ko, buvo žinomi pareiškėjo skundo teismui argumentai ir reikalavimai, kuriems Fondo valdyba nepritarė, todėl priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pastarosios valia buvo išreikšta ir jos proceso teisės nebuvo pažeistos.

23. Fondo valdybos nuomone, teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą ir nevertino kitų skundo argumentų motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo skundas buvo paduotas netinkamam atsakovui ir pareiškėjas nesutiko su teismo siūlymu atsakovu byloje laikyti Kauno skyrių. Fondo valdyba nesutinka ir su kitais pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl parengiamajame teismo posėdyje teisėjos pareiškėjui daryto spaudimo ir kt.

24. Fondo valdybos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Kauno skyriaus teigimu, pareiškėjas nepagrįstai skunde tvirtina, kad buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo principas. Fondo valdyba pateikė į bylą su ginču susijusius dokumentus ir nurodė, kad yra susipažinusi su pareiškėjo skundu, su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Fondo valdyba, be kita ko, yra susipažinusi ir su pareiškėjo skunde nurodytais reikalavimais bei argumentais, o dalyvauti teismo posėdyje ji nepageidavo.

27. Kauno skyriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime konstatavo, jog pareiškėjo skundžiamų sprendimų panaikinimas jam jokių teisinių pasekmių nesukeltų, nes liktų galioti Kauno skyriaus sprendimai dėl išankstinės pensijos ir senatvės pensijos pareiškėjui skyrimo. Kauno skyrius pritarė teismo vertinimui, jog skundžiami sprendimai negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

28. Kauno skyrius laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, įvertino byloje pateiktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Fondo valdybos 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. (18.2) I-11188 ir VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. (10.11E) DV_S-33647, kuriais pareiškėjo nurodytas laikotarpis nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 2 d. neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo darbo stažą, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įskaityti laikotarpį nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 2 d. į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą.

30. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas nesutiko pakeisti atsakovo tinkamu, atmetė pareiškėjo skundą, detaliau nevertinęs kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, tačiau papildomai pažymėjo, kad skundžiami sprendimai kartu ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas neįsigilino į bylos esmę, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, nepranešė apie procesinės padėties pasikeitimą Fondo valdybai, o sprendimą priėmė turėdamas išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją ir darydamas jam spaudimą.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

33. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės grindė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis netinkamos šalies pakeitimą teismo procese ir iš to kylančiomis pasekmėmis. ABTĮ 53 straipsnyje nurodyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

34. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjo ir socialinio draudimo fondo institucijų kilo ginčas dėl pensijų socialinio draudimo stažo skaičiavimo prieš pareiškėjui skiriant senatvės pensiją. Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 d. pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Šių įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Pensijų įstatymo 44 straipsnis). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 ir 34 straipsniai numato, jog Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria, tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja jų keitimo pagrįstumą, nagrinėja pareiškimus ir skundus socialinio draudimo klausimais. Tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuoja ir užtikrina Fondo valdybos teritorinių skyrių efektyvų ir kokybišką darbą, juos kontroliuoja, nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų bei sprendimų. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis numato, jog Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

35. Taigi pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti bylą iš esmės ir preziumuodamas, kad VSDFV ikiteismine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo, teisėtai ir pagrįstai, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi pakeitė pareiškėjo skunde nurodytą Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesinę padėtį iš atsakovo į trečiąjį suinteresuotą asmenį, nes VSDFV nagrinėjamu atveju veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija pagal Pensijų įstatymo 44 straipsnį ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnį.

36. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis taip pat numato, jog tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia pareiškėjo skunde nurodytą atsakovą tinkamu, galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama nusprendžiama teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Ši teisės norma reiškia, jog teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, privalo išsiaiškinti pareiškėjo poziciją dėl netinkamos šalies pakeitimo, vykdydamas ABTĮ 12 straipsnyje teismui nustatytas pareigas - turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

37. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su administracinėje byloje priimtais procesiniais dokumentais bei išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas minėtas pareigas vykdė tinkamai: išaiškino pareiškėjui jo procesines teises ir pareigas, kelis kartus įspėjo apie jo nesutikimo keisti atsakovą pasekmes, atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodytas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas. Be to, teismas kartu su teismo posėdyje dalyvavusia VSDFV Kauno skyriaus atstove išaiškino pareiškėjui, kokia yra faktinė ir teisinė situacija dėl jo socialinio draudimo pensijų stažo skaičiavimo bei paskirtų senatvės pensijų, kokius ir kieno priimtus sprendimus jis turėtų skųsti, norėdamas tinkamai pasinaudoti savo teisę į teisminę gynybą. Šių pirmosios instancijos teismo atliktų veiksmų teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti psichologiniu spaudimu pareiškėjui. Nepaisant to, pareiškėjas atsisakė tikslinti skundą, keisti atsakovą ir prašė nagrinėti ginčą pagal jo paduotą pradinį skundą.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakovas yra materialiojo teisinio santykio šalis, galimai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Jeigu pareiškėjas nesutinka pakeisti atsakovo, tai yra pakankamas pagrindas tiek skundą, tiek apeliacinį skundą atmesti (žr., pvz., LVAT 2007 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-481/2007; 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-96-261/2017).,

39. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde atsakovu nurodė Fondo valdybą ir jo nesutiko keisti, todėl pripažintina, jog tai buvo pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą, kaip paduotą prieš netinkamą atsakovą. Dėl tos pačios priežasties atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai išklausė tiek pareiškėją, tiek VSDFV Kauno skyriaus atstovę bei ištyrė byloje esančius dokumentus, teismo sprendime papildomai pasisakė dėl VSDFV Kauno skyriaus priimtų sprendimų pareiškėjo socialinio draudimo stažo ir pensijų skyrimo klausimais.

40. Apelianto argumentai, susiję su proceso šalių lygiateisiškumo pažeidimu, nėra pagrįsti, nes pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių faktų, kurie patvirtintų jo teisių pažeidimą, tačiau tvirtina, kad, jo nuomone, buvo pažeistos VSDFV proceso teisės. Tuo tarpu VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apie jos procesinės padėties pasikeitimą jai buvo žinoma, jos proceso teisės pažeistos nebuvo.

41. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė susiklosčiusią situaciją reglamentuojančias proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė