5da4eef7-a14b-48f2-89a6-91d446994abe · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-905-162/2015 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00107-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 15.2.3.2; 38; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir AuÅ¡relės Mažrimienės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Joanai Bistrovienei,2015 m. gegužės 19 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T.

Ž. skundÄ atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių iÅ¡mokų poskyrio vedėjos, atliekančios skyriaus vedėjos funkcijas, 2015 m. sausio 19 d. raÅ¡to (sprendimo) Nr. (23.27.)-SP13-399 „Dėl vienkartinės paÅ¡alpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti T. Ž.“ panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimÄ dėl praÅ¡ymo skirti kompensacijÄ bei 10 000 eurų neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:       PareiÅ¡kėja T. Ž. skundu (b. l.

2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių iÅ¡mokų poskyrio vedėjos, atliekančios skyriaus vedėjos funkcijas, 2015 m. sausio 19 d. raÅ¡tÄ (sprendimÄ ) Nr. (23.27.)-SP13-399 „Dėl vienkartinės paÅ¡alpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti T. Ž.“;

2) įpareigoti priimti sprendimÄ dėl praÅ¡ymo skirti kompensacijÄ ;3) priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ ;

4) priteisti 5 procentų metinių palÅ«kanų, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama jai skirti kompensacijÄ už komunalinių paslaugų įsiskolinimÄ , tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2015 m. sausio 19 d. raÅ¡tu (sprendimu) Nr. (23.27.)-SP13-399 atsisakė šį praÅ¡ymÄ tenkinti.

PareiÅ¡kėja teigia turinti teisę pretenduoti į tokiÄ kompensacijÄ , kadangi ji atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu vienkartinė socialinė paÅ¡alpa pareiÅ¡kėjai nebuvo paskirta iki Å¡iol ir jos praÅ¡ymas atmestas tik dėl to, kad ji kreipėsi ne į tÄ kabinetÄ ; jai nebuvo pasiÅ«lyta iÅ¡taisyti praÅ¡ymo galimus trÅ«kumus bei tam nebuvo nustatytas joks terminas. Atsakovui buvo pateikusi 3 metų paskutines metines pajamų deklaracijas, todėl mano, kad atsakovas turėjo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, kadangi prie kitos informacijos atsakovas turi prieigÄ .

Teigia patyrusi neturtinę žalÄ , kadangi dėl kompensacijos nepaskyrimo patyrė stresÄ , nemigÄ , sveikatos pablogėjimÄ ir kitus pergyvenimus, todėl mano, kad jai turi bÅ«ti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. PareiÅ¡kėja, tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ (b. l.

60) į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nepraneÅ¡tos bei negautas praÅ¡ymas bylos nagrinėjimÄ atidėti. Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Joana Bistrovienė teismo posėdžio metu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 34-37) nurodo, jog vienkartinė paÅ¡alpa, apmokama skola už bÅ«stÄ ir kitos kompensacijos skiriamos remiantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – ir Ä®statymas) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T2-143 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. T2-194 ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcija) patvirtintu Vienkartinių paÅ¡alpų teikimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as).

PareiÅ¡kėjas prie praÅ¡ymo vienkartinei paÅ¡alpai skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti skyrimo gauti pateikia kompetentingų įmonių, tiekiančių Å¡ilumÄ , karÅ¡tÄ geriamÄ jį vandenį, dujas ir elektros energijÄ bei įmonių, teikiančių komunalines paslaugas, pažymas (dokumentus) apie įsiskolinimų sumas (Tvarkos apraÅ¡o 25.11 punktas) bei dokumentus apie Ä®statymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas (Tvarkos apraÅ¡o 25.9 punktas). Nurodo, jog Ä®statymo 25 straipsnio 2 punkte nustatyta nepasiturinčiojo gyventojo pareiga pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintÄ praÅ¡ymo-paraiÅ¡kos formÄ ir jos priedus pateikti visÄ ir teisingÄ informacijÄ , įrodančiÄ bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramÄ , ir bÅ«tinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.

Pažymi, kad pagal Tvarkos apraÅ¡o 44 punktÄ , pajamos vienkartinei paÅ¡alpai skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti apskaičiuojamos pagal visų gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«ste deklaruojančių nepasiturinčių ir jų bendrai gyvenančių asmenų vidutines 3 metų, praėjusių iki kreipimosi dėl vienkartinės paÅ¡alpos mėnesio pajamas. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja 2015 m. sausio 7 d. atsakovui pateikė laisvos formos praÅ¡ymÄ piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-796 dėl vienkartinės paÅ¡alpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti skyrimo.

Su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja pateikė pajamų deklaracijas už 2011 – 2013 metus, o dėl 2014 metų pajamų ir susidariusių skolų už komunalinius patarnavimus duomenis prašė iÅ¡sireikalauti atsakovÄ , motyvuojant tuo, kad pareiÅ¡kėja yra sunkios sveikatos bÅ«klės ir neturi pinigų. PareiÅ¡kėja dokumentų, kurie patvirtintų jos sveikatos bÅ«klę, nepateikė. Atsižvelgus į Ä®statymo ir Tvarkos apraÅ¡o nuostatas bei į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja savo teiginių dėl sunkios sveikatos bÅ«klės nepagrindė jokiais tai patvirtinančiais dokumentais, skundžiamu raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos sÄ lygos Å¡iai paramai gauti ir pasiÅ«lyta kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių iÅ¡mokų poskyrį (toliau – ir Socialinių iÅ¡mokų poskyris) pateikiant skundžiamame raÅ¡te nurodytus dokumentus, reikalingus jos teisei į vienkartinę socialinę paÅ¡alpÄ skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti nustatyti.

Nurodo, jog pagal Tvarkos apraÅ¡o 27 punktÄ pareiÅ¡kėjams, kurie kreipėsi dėl vienkartinės paÅ¡alpos skyrimo, dokumentų ar duomenų pateikti nereikia, kai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pagal duomenų teikimo sutartis, sudarytas teisės aktų nustatyta tvarka, tiesiogiai gauna iÅ¡ atitinkamų institucijų ar įstaigų 25 punkte nurodytus dokumentus ar duomenis ir Å¡ių duomenų pakanka vienkartinėms paÅ¡alpoms skirti. Teigia, jog Socialinių iÅ¡mokų poskyris tiesiogiai negauna duomenų apie pareiÅ¡kėjos visas gaunamas pajamas bei turimas įsiskolinimų sumas už komunalinius patarnavimus.  Teigia, kad savivaldybių administracijos informacijÄ , reikalingÄ piniginei socialinei paramai skirti, už nepasiturinčius gyventojus renka tik iÅ¡imtiniais atvejais, kuomet nepasiturintis gyventojas dėl iÅ¡skirtinių aplinkybių (sunki liga, judėjimo negalia ar pan.) pats to negali padaryti ir tik tuo atveju, kai nepasiturintis gyventojas įrodo iÅ¡skirtinių aplinkybių egzistavimÄ .

Pažymi, jog Å¡iuo atveju pagal pareiÅ¡kėjos 2015 m. sausio 6 d. praÅ¡ymÄ Nr. SP23-796 nebuvo nei faktinio (nepateikti dokumentai, patvirtinantys blogÄ sveikatos bÅ«klę), nei teisinio pagrindo atsakovui surinkti duomenis apie pareiÅ¡kėjos skolas už komunalinius patarnavimus bei gauti duomenis apie jos dukros gautas pajamas už 2012 – 2014 metus, todėl pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos sÄ lygos vienkartinei iÅ¡mokai gauti ir nurodyta, kokius dokumentus kreipimosi metu ji turi pateikti.Pažymi, jog skundžiamu raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kinta pareiga pateikti dokumentus, nurodytus Tvarkos apraÅ¡e ir pasiÅ«lyta atvykti teikti praÅ¡ymÄ pakartotinai, todėl skundžiamas administracinis aktas pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jos teisės gauti vienkartinę paÅ¡alpÄ , kadangi skundžiamu raÅ¡tu nebuvo atsisakyta skirti vienkartinę paÅ¡alpÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių skundžiamas raÅ¡tas negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu. Taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo pasiÅ«lyta iÅ¡taisyti praÅ¡ymo galimus trÅ«kumus, kadangi skundžiamo raÅ¡to tikslas toks ir buvo – iÅ¡aiÅ¡kinti sÄ lygas, kurioms esant pareiÅ¡kėja turi teisę gauti vienkartines paÅ¡alpas ir pateikti trÅ«kstamus dokumentus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama pareiškėjai T. Ž. nedalyvaujant. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio (minėta, toliau – ir Socialinių išmokų poskyris) vedėjos, atliekančios skyriaus vedėjos funkcijas, 2015 m. sausio 19 d. rašto (sprendimo) Nr. (23.27.)-SP13-399 (minėta, toliau – ir skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ priimti sprendimÄ dėl praÅ¡ymo skirti kompensacijÄ , priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiÅ¡kėja 2015 m. sausio 6 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių, praÅ¡ydama skirti jai ir kartu gyvenančiai nepilnametei dukrai D.

B. kompensacijÄ Â komunalinių paslaugų skoloms apmokėti pagal gyvenamÄ jį adresÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 40). PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodė per paskutinius 3 metus esanti bedarbė ir jokių pajamų neturinti, o nuo 2014 m. spalio mėnesio jai neskiriama jokia nedarbo ar socialinė paÅ¡alpa. Minėtu praÅ¡ymu duomenis apie 2014 metų pajamas ir susidariusias skolas už komunalinius patarnavimus prašė iÅ¡sireikalauti atsakovÄ , kadangi ji pati to padaryti negali dėl sunkios sveikatos bÅ«klės. Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja pateikė metines pajamų deklaracijas už 2011, 2012 ir 2013 metus (b. l. 41-48).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (minėta, toliau – ir Socialinės paramos skyriaus) skundžiamame 2015 m. sausio 19 d. sprendime Nr. (23.27.)-SP13-399 „Dėl vienkartinės paÅ¡alpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti T. Ž.“ (b.l. 3-4) nurodyta, jog remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T2-143 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. T2-194 ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcija) patvirtintu Vienkartinių paÅ¡alpų teikimo tvarkos apraÅ¡o (minėta, toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) 25.11 punktu, pareiÅ¡kėjas prie praÅ¡ymo vienkartinei paÅ¡alpai gauti taip pat turi pateikti kompetentingų įmonių, tiekiančių Å¡ilumÄ , karÅ¡tÄ , geriamÄ jį vandenį, dujas ir elektros energijÄ bei įmonių, teikiančių komunalines paslaugas, pažymas (dokumentus) apie įsiskolinimų sumas.

Skundžiamame sprendime pareiÅ¡kėjai pasiÅ«lyta (priminta) kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių iÅ¡mokų poskyrį (adresu Laukininkų g. 19A, 5 kabinetas) dėl Å¡ios paÅ¡alpos skyrimo kartu pateikiant asmens tapatybės dokumentÄ , užpildyti nustatytos formos praÅ¡ymÄ ir pateikti duomenis apie pareiÅ¡kėjos ir dukros D. B. 3 metų iki kreipimosi pajamas, veiklÄ ir kompetentingų įmonių, tiekiančių Å¡ilumÄ , karÅ¡tÄ , geriamÄ vandenį, dujas ir elektros energijÄ bei įmonių, teikiančių komunalines paslaugas pažymas (dokumentus) apie įsiskolinimų sumas.

Pažymėta, kad Socialinių iÅ¡mokų poskyris gali praÅ¡yti pateikti kitus, tam tikras aplinkybes patikslinančius, papildomus dokumentus. Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia, kad skundžiamu sprendimu pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kinta pareiga pateikti dokumentus, nurodytus Tvarkos apraÅ¡e, ir pasiÅ«lyta atvykti teikti praÅ¡ymÄ pakartotinai, todėl Å¡is raÅ¡tas pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jos teisės gauti vienkartinę paÅ¡alpÄ , kai pareiÅ¡kėja atsakovui pateiks reikiamus dokumentus.

Mano, kad dėl Å¡ių priežasčių skundžiamas sprendimas (raÅ¡tas) negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBÄ® 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundÄ ar praÅ¡ymÄ .

Pagal ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Å ių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009, 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009, 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009) yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali bÅ«ti tik toks vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylÄ nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylÄ kaip nepriskirtinÄ administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® 101 straipsnio 1 punktas).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimÄ , jame nurodytÄ apskundimo tvarkÄ , ar jame vartojamas sÄ vokas, bet pagal tikrÄ jį teisės akto turinį, nustatomÄ pagal administraciniam sprendimui bÅ«dingus požymius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pastebėtina, jog teisme nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų bÅ«ti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente vieÅ¡ojo administravimo subjekto valinio pobÅ«džio patvarkymų, Å¡is dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).Vertinant skundžiamÄ Socialinės paramos skyriaus 2015 m. sausio 19 d. sprendimÄ Nr. (23.27.)-SP13-399, akivaizdu, kad jame nėra iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjos 2015 m. sausio 6 d. praÅ¡ymas Nr. SP23-796 dėl vienkartinės paÅ¡alpos skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti skyrimo arba neskyrimo.

Tačiau skundžiamu sprendimu buvo netenkinta praÅ¡ymo dalis, kuria pareiÅ¡kėja prašė atsakovÄ iÅ¡ kitų institucijų iÅ¡sireikalauti informacijÄ bei kitus dokumentus apie pareiÅ¡kėjos pajamas ir susidariusias skolas. Tai įvertinus sprendžiama, kad skundžiamas sprendimas pareiÅ¡kėjai sukelia teisines pasekmes tuo aspektu, jog pareiÅ¡kėja yra įpareigota pateikti dokumentus, patvirtinančius jos teisę į socialinę paÅ¡alpÄ . Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas privalo įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiÅ¡kėjos teisę į paÅ¡alpÄ .Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (minėta, toliau – ir Ä®statymas) piniginės socialinės paramos teikimo principus, rÅ«Å¡is ir teikimo sÄ lygas.

Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos apraÅ¡Ä , kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarkÄ (praÅ¡ymų-paraiÅ¡kų priėmimo; trÅ«kstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtÄ pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; praÅ¡ymus-paraiÅ¡kas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimÄ ar neskyrimÄ ; neteisėtai gautos ar iÅ¡mokėtos piniginės socialinės paramos iÅ¡skaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neiÅ¡mokėtos piniginės socialinės paramos iÅ¡mokėjimo procedÅ«ras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais Å¡iame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė paÅ¡alpa; apmokama skola už bÅ«stÄ ; kompensuojamos iÅ¡laidos už didesnį karÅ¡to ir geriamojo vandens kiekį, negu Å¡iame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos Å¡iame įstatyme nenurodytos bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos ir kita) ir kuriems esant Å¡i parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniÅ«naičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarkÄ bei jų teises ir pareigas.

Ä®statymo 25 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog piniginę socialinę paramÄ gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintÄ praÅ¡ymo-paraiÅ¡kos formÄ ir jos priedus pateikti visÄ ir teisingÄ informacijÄ , įrodančiÄ bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramÄ , ir bÅ«tinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T2-143 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. T2-194 ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcija) patvirtintas Vienkartinių paÅ¡alpų teikimo tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja kreipimosi dėl vienkartinių paÅ¡alpų, vienkartinių paÅ¡alpų skyrimo ir mokėjimo tvarkÄ (Tvarkos apraÅ¡o 1 punktas).

Tvarkos apraÅ¡o 13 punkte numatyta, kad bÅ«sto savininkui arba Klaipėdos miesto savivaldybės bÅ«sto nuomininkui, kai vidutinės mėnesio pajamos vienam nepasiturinčiam asmeniui per pastaruosius 3 metus yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų (toliau – ir VRP) dydžiai, atsižvelgiant į Vienkartinių paÅ¡alpų skyrimo komisijos siÅ«lymÄ , gali bÅ«ti skiriama iki 50 VRP dydžių vienkartinė paÅ¡alpa skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti, jei kiekvienas gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«ste deklaravęs vyresnis kaip 18 metų nepasiturintis asmuo ir jų bendrai gyvenantys asmenys (arba vaikas nuo 16 iki 18 metų) atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡iame punkte nurodytų sÄ lygų: 13.1. yra asmuo, netekęs 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d.

– I ar II grupės invalidas); 13.2. per pastaruosius iki kreipimosi 3 metus yra (buvo) registruotas Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne mažiau kaip 2 metus; 13.3. per pastaruosius iki kreipimosi 3 metus dirba (dirbo) ne mažiau kaip 2 metus; 13.4. yra nepasiturintis asmuo, atitinkantis Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas piniginei socialinei paramai gauti. Tvarkos apraÅ¡o 25 punkte nustatyta, kad prie praÅ¡ymo vienkartinei paÅ¡alpai gauti pateikiami Å¡ie dokumentai: kompetentingų institucijų pažymos (dokumentai) apie Ä®statymo 17 straipsnyje nurodyta pajamas (Tvarkos apraÅ¡o 25.9 punktas); kompetentingų įmonių, tiekiančių Å¡ilumÄ , karÅ¡tÄ , geriamÄ jį vandenį, dujas ir elektros energijÄ bei įmonių, teikiančių komunalines paslaugas, pažymos (dokumentai) apie įsiskolinimų sumas (Tvarkos apraÅ¡o 25.11 punktas) ir kt.        Aptartos teisės aktų nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neturi pareigos rinkti dokumentų, kurie patvirtintų, kad piniginės socialinės paramos praÅ¡antis gyventojas turi teisę į tokiÄ paramÄ , kadangi pagal Ä®statymo 25 straipsnio 2 punktÄ bei Tvarkos apraÅ¡o 25 punktÄ pateikti reikiamus dokumentus, įrodančius teisę į piniginę socialinę paramÄ , privalo bÅ«tent piniginės socialinės paramos praÅ¡antis gyventojas.

Be to, Ä®statymo 23 straipsnyje, kuriame iÅ¡vardintos savivaldybės administracijos teisės ir pareigos teikiant piniginę socialinę paramÄ , nėra nurodyta, jog savivaldybės administracijos pareiga yra rinkti dokumentus už asmenis, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos. Paminėtas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėja privalėjo pateikti dokumentus, įrodančius jos teisę į piniginę socialinę paramÄ . Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kartu su praÅ¡ymu atsakovui pateikė metines pajamų deklaracijas už 2011, 2012 ir 2013 metus, o dėl 2014 metų pajamų ir susidariusių skolų už komunalinius patarnavimus duomenis prašė iÅ¡sireikalauti atsakovÄ , motyvuodama tuo, kad ji yra sunkios sveikatos bÅ«klės bei neturi pinigų.

Tvarkos apraÅ¡o 27 punkte nustatyta, kad jeigu pagal duomenų teikimo sutartis, sudarytas teisės aktų nustatyta tvarka, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tiesiogiai gauna iÅ¡ atitinkamų institucijų ar įstaigų 25 punkte nurodytus dokumentus ar duomenis ir Å¡ių pakanka vienkartinėms paÅ¡alpoms skirti, Å¡ių dokumentų ar duomenų pateikti nereikia. Ä®statymo 24 straipsnio 2 dalis numano, kad valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos savivaldybių administracijų praÅ¡ymu privalo nemokamai teikti savivaldybių administracijoms duomenis ir (ar) informacijÄ , reikalingus piniginei socialinei paramai skirti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas yra sudaręs sutartis su Darbo birža, VÄ® Regitra, Sodra, todėl Å¡ių institucijų duomenų pareiÅ¡kėja gali nepateikti, tačiau atsakovas negauna duomenų iÅ¡ AB „Klaipėdos vanduo“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, AB „Klaipėdos energija“ ir kt.Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei įvertinus tai, kad atsakovas negali gauti informacijos apie pareiÅ¡kėjos skolas už komunalinius patarnavimus ir pajamas iÅ¡ privačių juridinių asmenų, todėl teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti dokumentus apie pareiÅ¡kėjos ir jos dukros D.

B. 3 iki kreipimosi metų pajamas, veiklÄ ir kompetentingų įmonių, tiekiančių Å¡ilumÄ , karÅ¡tÄ , geriamÄ jį vandenį, dujas ir elektros energijÄ bei įmonių, teikiančių komunalines paslaugas, pažymas (dokumentus) apie įsiskolinimų sumas. Nors pareiÅ¡kėja pateiktame praÅ¡yme ir nurodė negalinti susirinkti reikiamų dokumentų dėl lėšų stygiaus ir sunkios sveikatos bÅ«klės, tačiau nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais dokumentais. Konstatuotina, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė surinkti duomenis apie pareiÅ¡kėjos pajamas bei turimus komunalinius įsiskolinimus.

PareiÅ¡kėjos argumentas, kad paÅ¡alpa nepaskirta dėl to, kad ji kreipėsi ne į tÄ skyrių (ne į tÄ kabinetÄ ), laikytinas nepagrįstu, nes vienkartinės paÅ¡alpos skyrimo ar neskyrimo klausimas skundžiamu sprendimu nebuvo nagrinėjamas, nesant bÅ«tinų Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui dokumentų, o atsakovo nurodymas, kad pareiÅ¡kėja, kreipdamasi dėl socialinės paramos, gali praÅ¡ymÄ ir dokumentus pateikti adresu Laukininkų g. 19 A, Klaipėda (nes pareiÅ¡kėjos deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) ir Å¡is nurodytas ir pareiÅ¡kėjos 2015 m. sausio 6 d. praÅ¡yme, b. l. 24), nelaikytinas paÅ¡alpos neskyrimu dėl kreipimosi į netinkamÄ skyrių.

PareiÅ¡kėja skundas argumentuojamas ir tuo, kad atsakovas nepasiÅ«lė iÅ¡taisyti praÅ¡ymo trÅ«kumus ir tam nebuvo duotas joks terminas.Tvarkos apraÅ¡o 29 punkte nustatyta, kad jeigu pareiÅ¡kėjas per 2 mėnesius nuo praÅ¡ymo priėmimo dienos visų reikiamų dokumentų nepateikia, priimamas sprendimas neskirti vienkartinės paÅ¡alpos ir pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inami jo pateikti dokumentai. Atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimu teismo posėdyje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo įteiktas informacinis lapelis dėl trÅ«kstamų dokumentų pateikimo, nenurodant konkretaus termino, nes ji pateikė laisvos formos praÅ¡ymÄ .Pažymėtina, jog nepaisant to, kad Tvarkos apraÅ¡o 29 punkte yra nurodytas 2 mėnesių terminas per kurį pareiÅ¡kėja privalo pateikti visus reikiamus dokumentus vienkartinei socialinei paÅ¡alpai skirti, tačiau jo nenurodymas skundžiamame raÅ¡te (sprendime) pareiÅ¡kėjos padėties labiau nepablogina (nesuvaržo jos teisių), kadangi atsakovui nenurodžius tokio termino, pareiÅ¡kėja gali kreiptis dėl vienkartinės socialinės paÅ¡alpos ir praėjus daugiau nei dviem mėnesiams.

Be to, kaip nagrinėjamoje byloje ir minėta, skundžiamas sprendimas (raštas) iš esmės yra daugiau informacinio pobūdžio ir jis pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes tik tuo aspektu, kad juo pati pareiškėja buvo įpareigota pateikti reikiamus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Socialinės paramos skyriaus 2015 m. sausio 19 d. raštas (sprendimas) Nr. (23.27.)-SP13-399 iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovas nebuvo iÅ¡sprendęs klausimo dėl kompensacijos skyrimo dėl to, kad pareiÅ¡kėja atsakovui nebuvo pateikusi reikiamų dokumentų bei nustačius, kad įpareigojimas pateikti paÅ¡alpos skyrimui reikiamus dokumentus yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinio reikalavimo bei įpareigoti atsakovÄ priimti sprendimÄ dėl praÅ¡ymo skirti kompensacijÄ . Dėl neturtinės žalos atlyginimo bei reikalavimo priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ bei 5 procentų metinių palÅ«kanų, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.

PareiÅ¡kėja neturtinės žalos atlyginimÄ argumentuoja tuo, kad ji dėl kompensacijos nepaskyrimo patyrė stresÄ , nemigÄ , sveikatos pablogėjimÄ ir kitus pergyvenimus.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui;

2) žalai;

3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, kurios paskirtis pasireiÅ¡kia tuo, kad jos taikymas nėra sietinas su kita CK norma – 6.246 straipsniu, kuriame yra pateiktas neteisėtų veiksmų apibÅ«dinimas, kaip sÄ lyga civilinei atsakomybei atsirasti. Tai reiÅ¡kia, kad valstybės ir savivaldybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012).

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , atliko neteisėtus veiksmus. Minėta, jog viena iÅ¡ sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valdžios institucijos veiksmai. PareiÅ¡kėja neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – savivaldybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, savivaldybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjai priteisti praÅ¡omÄ neturtinės žalos atlyginimÄ bei metines 5 procentų palÅ«kanas.

Nenustačius veiksmų neteisėtumo fakto, kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, teismas nepasisako dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kuriais grindžiamas neturtinės žalos dydis. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos T. Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                 Remigijus Arminas                                                                                                                                                                              Dalia Gumuliauskienė                                                                                                                                                                                                                                     Aušrelė Mažrimienė