5d9e2007-970b-42b1-bb44-a4a02a0aecac · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1412-967/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34493-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. spalio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės valstybės įmonės „Turto bankas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – E. R. ir M.

T. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės VÄ® „Turto bankas“ (toliau – atsakovė) 1 930,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, jog 2016 m. sausio 12 d. tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Lietkompexim“ sudaryta įmonių turto draudimo sutartis, kuria apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo aplietas ieÅ¡kovės apdraustas UAB „Lietkompexim“ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis pastato (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmajame aukÅ¡te, už kurį ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudėjai UAB „Lietkompexim“ 1 930,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Kadangi įvykio metu atsakovė buvo virÅ¡uje esančių patalpų savininkė, ji yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė, įgijusi atgręžtinio reikalavimo teisę, iÅ¡siuntė pretenzijÄ nekilnojamojo turto, esančio pastato (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antrajame aukÅ¡te, valdytojai, t. y. atsakovei apmokėti 1 930,00 Eur sumÄ , tačiau atsakovė geranoriÅ¡kai ieÅ¡kovės reikalavimo netenkino.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2016 m. spalio 14 d. raÅ¡tu Nr. SK4-9993 informavo ieÅ¡kovę, kad nesutinka su minėta pretenzija, nes nuvykus į vietÄ atlikti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių ir atsakovės patikėjimo teise valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiÅ«rÄ , pastebėta, kad Å¡ių patalpų sienos nuo lubų buvo stipriai paveiktos vandens, t. y. aplietos arba iÅ¡ trečiame aukÅ¡te esančių patalpų, arba dėl nesandaraus pastato stogo.

Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios ir atsakovės patikėjimo teise valdomos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudaro tik dalį patalpų, esančių pastato antrajame aukšte, pastatas yra trijų aukštų. Šiose patalpose atskirų, vien tik Lietuvos Respublikai priklausančių vandentiekio tinklų (vamzdynų ar prietaisų prijungimo taškų) nėra, o pastato sienose esantys vandentiekio tinklai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems pastato bendraturčiams.

Atsakovės valdoma patalpų dalis (kartu su priskirta bendrojo naudojimo patalpų dalimi) visame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje – 76,44 kv. m2 iš 2 230,9 kv. m2.

4. Atsakovė darė iÅ¡vadÄ , kad užliejimu padaryta žala atsirado arba dėl trečiųjų asmenų veiksmų, t .y. trečiajame pastato aukÅ¡te patalpų savininkų veiksmų (neveikimo) arba dėl to, kad netvarkingas namo stogas, kuris yra pastate patalpas turinčių bendraturčių nuosavybė. Tuo atveju, jei užliejimo priežastimi buvo pastato stogo trÅ«kumai, UAB „Lietkompexim“, kaip bendraturtei taip pat kiltų atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų ar gavusi ieÅ¡kovės 2016 m. spalio 14 d. atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , aiÅ¡kinosi, kam priklauso trečiajame pastato aukÅ¡te esančios patalpos, taip pat ar negalėjo užliejimo priežastimi bÅ«ti pastato stogo trÅ«kumai.

Ieškovė šioje byloje remiasi vieninteliu turimu įrodymu, kad UAB „Lietkompexim“ priklausančios patalpos užlietos iš aukščiau esančių patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra patikėjimo teise valdomos atsakovės, t. y. UAB „Senamiesčio būstas“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros aktu. Šiame akte, nedalyvaujant atsakovės atstovams, neturėjus galimybės apžiūrėti atsakovės valdomų patalpų ir nenurodant argumentų, UAB „Senamiesčio būstas“ atstovai konstatavo, kad patalpos yra užlietos dėl nesandarių negyvenamosios patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios antrame aukšte, vidaus tinklų.

Užliejimo priežastis yra arba trečiajame pastato aukšte patalpų savininkų veiksmai (neveikimas), arba netvarkingas namo stogas, kuris yra pastate patalpas turinčių bendraturčių nuosavybė. Taigi, ieškovė neįrodė savo procesiniuose dokumentuose nurodytos UAB „Lietkompexim“ priklausančių patalpų užpylimo priežasties, t. y. neįrodė, kad buvo neteisėti atsakovės, kaip patikėtinės, veiksmai (veikimas ar neveikimas), kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys.

Nesant aplinkybių, patvirtinančių visas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, atsakovė nėra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ .

5. Atsakovė pažymėjo, jog neturi galimybės patekti į trečiajame pastato (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), aukšte esančias patalpas ir neturi galimybės apžiūrėti, ar ne šiose patalpose įvyko vandentiekio avarija. Paaiškėjus, kad užpylimas įvyko dėl šių patalpų savininkų (valdytojų) kaltės, būtent šie asmenys turėtų būti patraukti atsakovais, o esant tikimybei, kad patalpų užpylimas galėjo įvykti dėl nesandaraus viso pastato stogo, bendrosios nuosavybės teise priklausančio visiems pastato bendraturčiams, šie turėtų būti įtraukti trečiaisiais asmenimis.

6. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, jog žala atsirado dėl atsakovės patalpose esančių nesandarių vidaus tinklų, todėl jai, kaip valdytojai, taikytina civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį. Atsakovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad negyvenamosios patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai valdomos. Pažymėjo, jog nėra privalo įrodyti dėl kokios priežasties tekėjo vanduo iÅ¡ aukščiau esančio buto. IeÅ¡kovės teigimu, patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilnius apliejimas buvo galimas tik iÅ¡ atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), todėl už padarytÄ Å¾alÄ materialiai atsakinga yra atsakovė.

7. Atsakovė pateikė triplikÄ , nurodydama, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. patalpų apžiÅ«ros aktÄ UAB „Senamiesčio bÅ«stas“ surašė nedalyvaujant ieÅ¡kovės atstovams, neturėdama galimybės apžiÅ«rėti ieÅ¡kovės patikėjimo teise valdomų patalpų, todėl nežinodama, jog Å¡iose patalpose atskirų vien tik Lietuvos Respublikai priklausančių vandentiekio tinklų (vamzdynų ar prietaisų prijungimo taÅ¡kų) nėra, be jokio pagrindo iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pirmojo aukÅ¡to patalpos užlietos dėl nesandarių negyvenamosios patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios antrame aukÅ¡te, vidaus tinklų.

Kaip teigė atsakovė, ieÅ¡kovė neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų CK 6.2666 straipsnyje įtvirtintų objektyviosios civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. sÄ lygos, jog Lietuvos Respublika yra savininkė ir / ar atsakovė valdytoja, objekto, dėl kurio netinkamo eksploatavimo buvo užlietos pirmajame aukÅ¡te esančio UAB „Lietkompexim“ nuosavybės teise priklausančios patalpos. IeÅ¡kovės nurodomojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009 sprendžiamas klausimas dėl bendraturčių atsakomybės, kai žala padaryta vienam iÅ¡ bendraturčių dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, taip pat dėl trečiųjų asmenų (projektuotojų ir statytojų) atsakomybės dėl netinkamo statinio projekto, todėl Å¡iuo metu nagrinėjamojoje byloje negali bÅ«ti vadovaujamasi minėta nutartimi, nes nesutampa Å¡ios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi.

8. Pabrėžė, jog jokio vandens tekėjimo Å¡altinio atsakovės patikėjimo teise valdomose patalpose nebuvo. Kadangi nei ieÅ¡kinyje, nei dublike nėra nurodytų reikÅ¡mingų faktų ar aplinkybių, patvirtinančių visas įstatyme iÅ¡vardytas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nėra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ .

9. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų E. R. ir M. T. R. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 930,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 930,00 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 43,00 Eur žyminį mokestį.

11. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė įrodė aplinkybę, kad žala padaryta dėl atsakovės kaltės, 2016 m. rugpjūčio 8 d. pirmojo aukÅ¡to patalpas užpilus iÅ¡ antrojo aukÅ¡to. Nors atsakovė teigė, kad žala galėjo atsirasti dėl trečiojo aukÅ¡to patalpose buvusio užpylimo objekto, tačiau į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių turinio bÅ«tų galima spręsti, kad pirmojo aukÅ¡to patalpos užlietos bÅ«tent tik dėl vandens nuotėkio iÅ¡ trečiojo aukÅ¡to patalpų ar kitų Å¡altinių (stogo ar kt.).

12. Teismo vertinimu, atsakovės teiginį užpylimo Å¡altinį buvus trečiajame pastato aukÅ¡te paneigia eksperto doc. dr. D. K. iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog vandens kiekis, dėl kurio atsirado nubėgimo dėmės antrajame aukÅ¡te (t. y. atsakovei priklausančiose patalpose), negalėjo padaryti tokios didelės žalos pirmojo aukÅ¡to patalpoms ir analogiÅ¡kai nuo tokio kiekio vandens žala pirmajame aukÅ¡te turėjo bÅ«ti panaÅ¡i kaip ir antrojo aukÅ¡to patalpų. Ä® bylÄ Å¡alių pateikti įrodymai ekspertizės akte nurodytoms iÅ¡vadoms neprieÅ¡tarauja.

Teismas darytinai išvadai pagrįsti rėmėsi ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų M. T. R. parodymais, duotais teismo posėdžio, kad visos jam priklausančios patalpos trečiajame aukšte yra apdraustos, tačiau jokios draudimo išmokos dėl jų jis nėra gavęs, valdomose patalpose įvykio metu nebuvo jokių įvykių ar avarijų, dėl kurių į jį būtų kreiptasi, todėl jam nėra žinoma apie vandens nuotėkį. Taigi, atsakovei neginčijus 1 930,00 Eur draudimo išmokos apskaičiavimo pagrįstumo bei jos dydžio, teismas laikė, kad ji yra įrodyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2839-599/2018 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 600,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kur yra užliejimo židinys ir kaip ieÅ¡kovė šį faktÄ pagrindė. 13.2.

Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų M. T. R. žodiniai parodymai paneigti byloje esančių įrodymų. UAB „Senamiesčio Å«kis“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. gavo praneÅ¡imÄ dėl užlietų pirmojo aukÅ¡to patalpų, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. PraneÅ¡ime nurodyta, kad pirmojo aukÅ¡to patalpos buvo aplietos iÅ¡ antrojo aukÅ¡to, t. y. iÅ¡ atsakovės patikėjimo teise valdomose patalpose esančio vandens Å¡altinio. Grafoje, kurioje žymimas iÅ¡kvietimo rezultatas, nurodyta, kad antrojo aukÅ¡to patalpos taip pat yra aplietos, t. y. gavus praneÅ¡imÄ ir nuvykus į vietÄ buvo nustatyta, kad vandens Å¡altinis, apliejęs pirmojo ir antrojo aukÅ¡to patalpas, buvo trečiajame aukÅ¡te, į kurį patekti nepavyko. 13.3.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. apžiÅ«ros aktÄ Nr. PA-Pil. 16-160808/1, kurį pasirašė trys UAB „Senamiesčio Å«kis“ darbuotojai V. J., M. T. ir P. L., nepagrįstai vertino, kaip įrodymÄ , pagrindžiantį, kad pirmojo aukÅ¡to patalpos buvo aplietos iÅ¡ antrojo aukÅ¡to patalpų, o liudytojo P. L. duotus parodymus bei pateiktÄ dokumentÄ nepripažino įrodančiu atsakovei palankias aplinkybes. Pažymėjo, jog minėtas apžiÅ«ros aktas suraÅ¡ytas nedalyvaujant atsakovės atstovui, neapžiÅ«rėjus jos patikėjimo teise valdomų patalpų.

Liudytojas P. L., nors ir yra pasirašęs apžiÅ«ros aktÄ ir savo paraÅ¡u patvirtinęs, kad, jo nuomone, pirmojo aukÅ¡to patalpos buvo aplietos iÅ¡ antrojo aukÅ¡to patalpų, iÅ¡ tikrųjų nei aplietose UAB „Lietkompexim“ patalpose, nei atsakovės valdomose patalpose antrajame aukÅ¡te 2016 m. rugpjūčio 8 d. nėra buvęs. Pabrėžė, jog Å¡is liudytojas patvirtino, jog įmonėje „Senamiesčio Å«kis“ tokia praktika, kada apžiÅ«ros aktus pasiraÅ¡o jose nedalyvavę asmenys, yra dažna, nes, kaip teigė liudytojas, komisija turi bÅ«ti sudaryta mažiausiai iÅ¡ trijų asmenų.

Kadangi kiti minėtÄ apžiÅ«ros aktÄ pasirašę asmenys įvykio neprisimena, tiksliai negali pasakyti, ar buvo įvykio vietoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų parodymus vertino kritiÅ¡kai, tačiau neatsižvelgė į liudytojo P. L. duotus parodymus, kad jis apžiÅ«roje nedalyvavo ir faktÄ , kad asmenys (UAB „Senamiesčio Å«kis“ darbuotojai, kurių tiksliai nustatyti nepavyko), buvę įvykio vietoje ir apžiÅ«rėję tiek pirmojo, tiek antrojo aukÅ¡to patalpas, grįžę į darbovietę pateikė informacijÄ , jog pirmojo ir antrojo aukÅ¡to patalpos užlietos iÅ¡ trečiojo aukÅ¡to. 13.4.

Faktas, jog liudytojai praėjus keliems metams nuo įvykio nebeprisimena ir negali paliudyti vienokių ar kitokių aplinkybių, rodo, kad ieškovė pernelyg ilgai delsė ir laiku nesiaiškino dėl kieno kaltės buvo aplietos jo kliento valdomos patalpos pirmajame aukšte. Įvykis buvo 2016 m. rugpjūčio 8 d., ieškovė į atsakovę su pretenzija kreipėsi 2016 m. spalio 5 d., atsakovės 2016 m. spalio 14 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad atsakovės patikėjimo teise valdomos patalpos 2016 m. rugpjūčio 8 d. taip pat buvo paveiktos vandens (iš trečiojo aukšto) ir ieškovei pasiūlyta tiksliai nustatyti dėl kieno kaltės įvyko pirmojo aukšto patalpų apliejimas.

Tai nebuvo padaryta, ieÅ¡kovė apsiribojo apžiÅ«ros akto iÅ¡ UAB „Senamiesčio Å«kis“ gavimu, kuris, kaip paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, buvo pasiraÅ¡ytas asmenų, kurie (arba dalis kurių) įvykio vietoje nebuvo apskritai. Praėjus daugiau nei pusantrų metų nustatyti tikrÄ jÄ Ä¯vykių eigÄ yra labai sunku, tačiau remiantis anksčiausiai apie įvykį gautais duomenimis, pirmojo aukÅ¡to UAB „Lietkompexim“ priklausančios patalpos buvo aplietos iÅ¡ trečiajame aukÅ¡te esančio vandens Å¡altinio. 13.5.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, atsakovę, kuri yra valstybės įmonė ir vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nepagrįstai vertino kaip verslininkÄ ar privatų asmenį, iÅ¡ kurio, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju vadovaujantis CK 6.210 straipsniu yra priteisiamos 6,00 procentų dydžio metinės palÅ«kanos. 13.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pritaikė CK nuostatas dėl civilinės deliktinės atsakomybės, CPK 176-185 straipsnių normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, priimdamas nepagrįstÄ , neteisėtÄ ir naikintinÄ sprendimÄ .

14. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų E. R. ir M. T. R. prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2839-599/2018 nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmajame aukÅ¡te esančios patalpos 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo užlietos iÅ¡ trečiajame aukÅ¡te esančio vandens Å¡altinio, grįstas prielaidomis. 14.2.

IeÅ¡kovei patyrus žalÄ dėl užlietų vandeniu patalpų, užteko įrodyti, kad užliejimas įvyko iÅ¡ antrajame aukÅ¡te esančių patalpų, kuriose buvo užliejimo židinys. 14.3. Atsakovei neįrodžius, kad užliejimo židinys buvo ne jos valdomose patalpose, kilo jos atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vadovautis atsakovės iÅ¡keltomis prielaidomis, Å¡iai nepateikus jas pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų kaltės prezumpcijÄ griežtosios atsakomybės atveju. 2018 m. balandžio 9 d. ekspertizės akto iÅ¡vadomis buvo patvirtintos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos nurodant, kad vandens kiekis, dėl kurio atsirado nubėgimo dėmės antrajame aukÅ¡te, negalėjo padaryti tokios didelės žalos, kokiÄ patyrė pirmo aukÅ¡to patalpos t. y. vien žalos mastu buvo paneigtas užliejimo vandeniu Å¡altinio vietos buvimas trečiajame aukÅ¡te. 14.4.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės prielaidos dėl užliejimo Å¡altinio kitose, ne jos administruojamose patalpose, nepasitvirtino. Pažymėjo, jog atsakovės patalpos nenaudojamos jau ilgÄ laikÄ , per kurį nei karto nebuvo remontuotos, todėl atsakovė negalėjo nurodyti nei kada vandens nubėgimai jos valdomose patalpose atsirado, nei kiek įvykių, su vandens nubėgimu susijusių, buvo. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad apie pirmojo aukÅ¡to patalpų užliejimÄ sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovės 2016 m. spalio 5 d. pretenzijos, praėjus po įvykio keliems mėnesiams.

Pabrėžė, jog tik tada buvo nuvykta į valdomas patalpas, kur jos apžiÅ«rėtos neužfiksuojant faktinių aplinkybių. Nėra duomenų, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų E. R. ir M. T. R. bÅ«tų buvę atsakovės informuoti apie galimas pretenzijas, kreipiantis į juos dėl versijos apie esantį užliejimo vandeniu Å¡altinį jiems priklausančiose patalpose patikrinimo. Tik po ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ atsakovė pradėjo domėtis įvykio aplinkybėmis ir aiÅ¡kintis subjektus, kuriems priklauso trečiojo aukÅ¡to patalpos.

Kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, aktualÅ«s duomenys buvo neužfiksuoti ir prarasti, todėl jų praradimo pasekmes turi prisiimti atsakovė. 14.5. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ne visi UAB „Senamiesčio Å«kis“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. apžiÅ«ros aktÄ pasirašę asmenys buvo įvykio vietoje ir UAB „Senamiesčio Å«kis“ vidinėje patalpų administravimo sistemoje yra likęs anoniminis įraÅ¡as apie galimÄ užliejimo vandeniu Å¡altinį trečiame aukÅ¡te, savaime nepaneigia paties įvykio ir atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų už jį.

Atsakovė neginčijo fakto, kad pirmojo aukÅ¡to patalpos buvo užlietos vandeniu iÅ¡ jos patikėjimo teise administruojamų antrojo aukÅ¡to patalpų, todėl UAB „Senamiesčio Å«kis“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. apžiÅ«ros akto, patvirtinančio Å¡ias aplinkybes, buvimas ar pripažinimas yra tik papildomas pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių įrodymas. Pirmosios instancijos teismo nustatyta ir Å¡alių pripažinta aplinkybė, kad nei jų atstovai, nei kiti specialistai nebuvo trečiojo aukÅ¡to patalpose dėl užliejimo vandeniu Å¡altinio vietos patikrinimo, paneigia bet kokiÄ objektyvios ir pagrįstos iÅ¡vados galimybę, kad pirmojo aukÅ¡to patalpų užliejimo vandeniu Å¡altinis buvo tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų E. R. ir M.

T. R. priklausančiose patalpose.

15. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, konstatuodamas, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti, nustačius gadinantį turtÄ poveikį iÅ¡ atsakovės valdomo buto. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovės buto, ieÅ¡kovė neprivalėjo įrodinėti, jos pareiga buvo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esančiose atsakovės patalpose. 15.2.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad gadinantis vandens poveikis pirmojo aukÅ¡to patalpoms buvo iÅ¡ antrojo aukÅ¡to patalpų, priklausančių atsakovei. Pažymėjo, jog atsakovė neginčijo aplinkybės, kad į apdraustas patalpas vanduo pateko iÅ¡ jai priklausančių patalpų, tačiau savo atsakomybės nebuvimÄ grindė tuo, kad vanduo į atsakovės patalpas pateko iÅ¡ trečiojo aukÅ¡to patalpų arba dėl nesandaraus stogo. 2016 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovės draudėjas, praneÅ¡damas apie įvykį nurodė, kad apdraustos patalpos buvo aplietos iÅ¡ antrame aukÅ¡te esančio buto. 2016 m. rugpjūčio 8 d. apžiÅ«ros akte UAB „Senamiesčio Å«kis“ nurodyta, kad apliejimÄ sÄ lygojo antrame aukÅ¡te esančios negyvenamosios patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nesandarÅ«s vidaus tinklai.

Iš aplietų patalpų nuotraukų matyti, jog patalpų lubos, virš kurių yra atsakovės valdomos patalpos, paveiktos vandens. Tiek apdraustosios patalpos, tiek atsakovės patalpos yra namo kampe, todėl turi mažesnį nei įprastai kaimyninių patalpų kiekį. Teismo ekspertizė buvo skirta atsakovės prašymu, siekiant nustatyti tikslų pirminį vandens šaltinį. Remiantis ekspertizės išvadomis, atsakovės versija dėl apdraustų pirmojo aukšto patalpų apliejimo iš trečiojo aukšto patalpų nebuvo patvirtinta, sprendžiant pagal antrojo aukšto patalpose ant sienų esančius vandens nubėgimo požymius, kad toks vandens kiekis negalėjo padaryti tokio masto žalos pirmajame aukšte esančioms patalpoms. 15.3.

Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialinės teisės normas bei priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra jokio pagrindo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

18. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, 2016 m. sausio 12 d. tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Lietkompexim“ sudaryta įmonių turto draudimo sutartis (turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria apdraustos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje. UAB „Lietkompexim“ direktorius V. Ž. 2016 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovę apie įvykusį draudiminį įvykį – 2016 m. rugpjūčio 8 d., 8.30 val. darbuotojams atėjus į darbÄ , rastos apsemtos patalpos, užpylimas įvykęs iÅ¡ antro aukÅ¡to buto.

UAB „Senamiesčio ūkis“ pastatų administravimo ir priežiūros skyriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros akte Nr. PA-Pil.16-160808/1 nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kavinės patalpos pirmame aukšte užlietos dėl nesandarių negyvenamosios patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios antrame aukšte, vidaus tinklų, o UAB „Senamiesčio ūkis“ prižiūrimos bendro naudojimo inžinerinės sistemos tvarkingos.

UAB „Lietkompexim“ 2016 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. AM-432290 iÅ¡mokėta 1 930,00 Eur draudimo iÅ¡moka. IeÅ¡kovė su 2016 m. spalio 5 d. pretenzija dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo Nr. 100-911, žalos bylos Nr. 48-405-005465, kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aplietos dėl jos kaltės, todėl Å¡i privalo atlyginti draudimo bendrovės iÅ¡laidas, patirtas iÅ¡mokant nukentėjusiajai draudimo iÅ¡mokÄ už patirtÄ Å¾alÄ , t. y. 1 930,00 Eur. 2016 m. spalio 14 d. raÅ¡tu Nr. SK4-9993 atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad nesutinka su minėta pretenzija, nes nuvykus į vietÄ atlikti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių ir atsakovės patikėjimo teise valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiÅ«rÄ , pastebėta, kad Å¡ių patalpų sienos nuo lubų buvo stipriai paveiktos vandens ir, tikėtina, aplietos dėl nesandaraus pastato stogo arba iÅ¡ trečiame pastato aukÅ¡te esančių patalpų.

Kadangi pastato sienose esantys vandentiekio tinklai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems pastato savininkams / naudotojams, ieškovės teiginiai, kad draudiminis įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės – nepagrįsti, todėl jai pasiūlyta tiksliai nustatyti dėl kieno kaltės įvyko UAB „Lietkompexim“ patalpose draudiminis įvykis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus bei dokumentus, kuriuose būtų aiškiai įvardintos draudiminio įvykio priežastys.

19. Taigi, nagrinėjamu atveju galima spręsti byloje kilus ginÄÄ dėl civilinės atsakomybės taikymo subjektui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam žalos užliejant patalpas vandeniu draudėjai UAB „Lietkompexim“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės, perėmusios reikalavimo teisę, ieÅ¡kinį, sprendė esant labiau tikėtinÄ aplinkybę, kad draudėjai UAB „Lietkompexim“ priklausančios pirmojo aukÅ¡to patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo užlietos dėl vandens nuotėkio antrojo aukÅ¡to patalpose.

Atsakovė pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ ginčijo, remdamasi argumentu, jog jos patikėjimo teise valdomos patalpos taip pat buvo aplietos, todėl užliejimo židinys, tikėtina, buvo trečiajame aukÅ¡te, o apžiÅ«ros aktas nepagrįstai vertintas kaip dokumentas, įrodantis atsakovės kaltę dėl patalpų užliejimo.

20. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytÄ Å¾alÄ atsako net ir nesant jo kaltės, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ atlyginti žalÄ asmuo privalo įrodyti kitas deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

21. Pabrėžtina, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trÅ«kumų, lėmusių žalos atsiradimÄ , todėl ieÅ¡kovei užtenka įrodyti, kad žala kilo iÅ¡ atsakovės valdomų patalpų. Esant įtarimams, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų teisėto valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jos valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovės buto, ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovės butas, o ne kiti Å¡altiniai.

22. Atsakovė triplike nurodžiusi, jog jokio vandens tekėjimo šaltinio jos patikėjimo teise valdomose patalpose nebuvo, o tai patvirtina su 2017 m. rugsėjo 29 d. atsiliepimu, be kita ko, pateiktos atsakovės patikėjimo teise valdomų patalpų nuotraukos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pridėtomis nuotraukomis buvo užfiksuotos išimtinai negyvenamųjų patalpų lubos, todėl daryti vienareikšmiškos išvados, kad jose nebūtų vamzdynų ar prietaisų prijungimo taškų, negalima.

IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateiktos VÄ® „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog 2002 m. sausio 7 d. patalpos (buto), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje kadastro duomenimis, negyvenamojoje patalpoje esantys įrenginiai prijungti prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos, pajungtas ir karÅ¡tas vanduo. Ekspertas doc. dr. D. K. 2018 m. balandžio 9 d. teismo ekspertizės akte nustatė, jog patalpoje esantis vandens čiaupas yra atjungtas nuo vamzdžių, o jie užsandarinti, ar 2016 m. rugpjūčio 8 d. užliejimo metu kriauklė buvo naudojama, nėra pateikta duomenų.

Taigi, šiuo atveju aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia spręsti atsakovės patikėjimo teise valdomose patalpose buvus įrenginius, prijungtus prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos, kurie byloje nenustatytu ir atsakovės nepatikslintu momentu atjungti nuo vamzdžių, o pastarieji – užsandarinti. Taigi, byloje pagrįstai buvo galimas svarstyti jų eksploatavimo tinkamo užtikrinimo klausimas.

23. Liudytojas P. L. pateikė į bylÄ UAB „Pastatų Å«kio priežiÅ«ros“ valdymo sistemos iÅ¡raÅ¡Ä , susijusį su 2016 m. rugpjūčio 8 d. įvykiu, užregistruotu 9.40 val., dėl bėgančio vandens iÅ¡ virÅ¡aus negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame nurodyta, jog atsakingas asmuo – UAB „Pastatų Å«kio priežiÅ«ros“ darbų vadovas T. P., palikęs tokias pastabas: 2016 m. rugpjūčio 8 d. – „uždarytas karÅ¡tas vanduo namui, reikia patekti į butÄ virÅ¡ ledainės; perduota vadybininkui“, atlikimo tipas – atliktas, atlikimo data – 2016 m. rugsėjo 9 d., 7.38 val., rezultatas – „butas virÅ¡ ledainės taip pat užlietas, užliejimas iÅ¡ trečiame aukÅ¡te esančio vieÅ¡bučio, vienkartinis užliejimas“.

Taigi, byloje esantis valdymo sistemos iÅ¡raÅ¡as leidžia spręsti, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. ledainės patalpos ne vienintelės buvo užlietos – antrojo aukÅ¡to patalpos, priklausančios atsakovei, iÅ¡ kurių pateko vanduo į pirmojo aukÅ¡to ledainės patalpas, taip pat tuo metu užlietos, užliejimas – vienkartinis. BÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę, kaip esminę, atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, ja grįsdama savo pozicijÄ , kad aplietos patikėjimo teise valdomos patalpas rodo užliejimo židinį buvus trečiajame aukÅ¡te.

24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad ieÅ¡kovei, kaip minėta, užtenka įrodyti, jog užpylimo židinys yra virÅ¡uje esančiose atsakovės patalpose; pareiga įrodyti, kad žalos atsiradimÄ lėmė trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų E. R. ir M. T. R. veiksmai (neveikimas), priežastiniu ryÅ¡iu susiję su patalpoms padaryta žala, tenka atsakovei, reiÅ¡kiančiai nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus, paneigiančius jos civilinės atsakomybės galimÄ taikymÄ dėl draudėjos UAB „Lietkompexim“ patirtos žalos.

25. Atsakovė apeliaciniame skunde paaiÅ¡kinusi, kad jos pateiktos fotonuotraukos ir liudytojo P. L. parodymai paneigė trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų M. T. R. teiginius dėl avarijų jo valdomose patalpose nebuvimo. IÅ¡ atsakovės darytų fotonuotraukų matomos vandens nubėgimo žymės, atsiradusios, manytina, užliejus antrojo aukÅ¡to patalpas iÅ¡ trečiame aukÅ¡te esančio vieÅ¡bučio, kaip nurodyta UAB „Pastatų Å«kio priežiÅ«ros“ valdymo sistemos iÅ¡raÅ¡e. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog faktas, kad atsakovės patikėjimo teise valdomos patalpos buvo užlietos vandeniu iÅ¡ tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų E. R. ir M. T. R. priklausančių patalpų, pats savaime negali bÅ«ti laikomas pakankamu konstatuojant jo priežastingumÄ , lemiantį UAB „Lietkompexim“ patirtÄ Å¾alÄ .

26. Å iuo atveju reikÅ¡mingas bÅ«tų ir eksperto doc. dr. D. K. 2018 m. balandžio 9 d. teismo ekspertizės akto iÅ¡vadų paminėjimas, kuriose pasakyta, kad vandens kiekis, dėl kurio atsirado nubėgimo dėmės antrajame aukÅ¡te, negalėjo padaryti tokios didelės žalos pirmojo aukÅ¡to patalpoms, nes prieÅ¡ingu atveju, nuo tokio kiekio vandens žala pirmajame aukÅ¡te bÅ«tų buvusi panaÅ¡i į antroji aukÅ¡to patalpų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs bylÄ , sprendė, kad į bylÄ Å¡alių pateikti įrodymai eksperto doc. dr. D. K. 2018 m. balandžio 9 d. teismo ekspertizės akte nurodytoms iÅ¡vadoms neprieÅ¡tarauja.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

28. Kadangi eksperto doc. dr. D. K. ekspertizės turinys nėra prieÅ¡taringas, iÅ¡vados iÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, o dėl pačios ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų abejonių nekyla, teisėjų kolegija, vertindama pateiktų įrodymų visumÄ , sprendžia, jog esama pakankamai duomenų teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti esant labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad vandens kiekis, patekęs į patalpÄ antrajame aukÅ¡te, negalėjo padaryti tokios didelės žalos UAB „Lietkompexim“ pirmojo aukÅ¡to patalpoms, todėl ji galimai buvo sukelta virÅ¡utinėje negyvenamojoje patalpoje esančių inžinerinių tinklų.

Kadangi buto užliejimo židinys, manytina, buvo atsakovės patikėjimo teise valdomoje patalpoje, jai, kaip virÅ¡utinių patalpų teisėtai valdytojai, kyla civilinė atsakomybė be kaltės, tinkamai nevykdžius pareigos užtikrinti saugų ir tinkamÄ nuosavybės teisės objekto naudojimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

29. Nustačius, jog atsakovė, bÅ«dama patalpų teisėta valdytoja, nesiėmė priemonių inžinerinių tinklų tinkamai eksploatacijai užtikrinti, tokiu savo neveikimu nulėmusi padarytÄ Å¾alÄ UAB „Lietkompexim“ patalpoms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ jos priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡mokėtÄ 1 930,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

30. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteistos 6,00 procentų metinės palūkanos, motyvuodama tuo, jog ji yra valstybės įmonė – viešojo administravimo subjektas, nelaikytinas verslininku ar privačiu asmeniu, todėl jai netaikytina CK 6.210 straipsnio 2 dalies norma.

31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos 6,00 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

32. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, sprendžia, kad atsakovė, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , veikdama kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis vieÅ¡asis juridinis asmuo, nėra tinkamas subjektas mokėti 6,00 procentų dydžio palÅ«kanas už prievolės neįvykdymÄ , nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-221/2014).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog buvo pagrindas iš atsakovės priteisti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas, vėlgi, atkreiptinas dėmesys, jog šio klausimo atsakovė pirmosios instancijos teisme nekėlė, pasisakydama dėl prašomų priteisti palūkanų tik apeliaciniame skunde, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, nustatant atsakovei 5,00 procentų dydžio metines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : atsakovės valstybės įmonės „Turto banko“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2839-599/2018 palikti nepakeistÄ , patikslinant, kad ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, iÅ¡ atsakovės valstybės įmonės „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, priteisiama 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 930,00 Eur (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt eurų ir nulio euro centų) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Teisėjai Virginijus Kairevičius Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė Tatjana Žukauskienė