Legislator Case Law & Legislation
5d9d910d-5172-4e76-9135-d1d1dd14528a AI generated

5d9d910d-5172-4e76-9135-d1d1dd14528a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5d9d910d-5172-4e76-9135-d1d1dd14528a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir atsakovės R. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. G. ieÅ¡kinį atsakovei R. T., trečiasis asmuo – Pakruojo rajono 1 – ojo notarų biuro notarė N. D., dėl bendrosios dalinės nuosavybės ir nuosavybės teisių į turtÄ pripažinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė: pripažinti žemės sklypÄ (0,2000 ha ploto), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R.

Legislator headnote

AI generated

5d9d910d-5172-4e76-9135-d1d1dd14528a · Vilniaus apygardos teismas: sveikata buvo bloga ir ji sparčiai blogėjo, jam reikėjo priežiÅ«ros ir pagalbos, o ieÅ¡kovė tinkamai ir visapusiÅ¡kai rÅ«pinosi R. T.. Be to, ieÅ¡kovė prie namo statybos iÅ¡ esmės prisidėjo savo ir jos artimųjų (sÅ«naus E., brolio S. ir kitų pažįstamų) fiziniu darbu (padėjo darbininkams, vežė ir nešė statybines medžiagas, iÅ¡vežė atliekas, tvarkė, valė patalpas po kiekvieno meistro darbo, tvarkė aplinkÄ ir pan.), taip pat organizavo įvairius paruoÅ¡iamuosius darbus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-165-603/2020 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01628-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.3.1.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo KazakiÅ«no ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

G. ir atsakovės R. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. G. ieÅ¡kinį atsakovei R. T., trečiasis asmuo – Pakruojo rajono 1 – ojo notarų biuro notarė N. D., dėl bendrosios dalinės nuosavybės ir nuosavybės teisių į turtÄ pripažinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė: pripažinti žemės sklypÄ (0,2000 ha ploto), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R.

T. ir J. G. bendrÄ jÄ daline nuosavybe, pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo (0,2000 ha ploto), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad ji kartu su R. T. 2016-08-02 iÅ¡sirinko ir nusipirko žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir planavo statyti ten namÄ . 2016 m. stipriai pablogėjus R. sveikatai, ji viena juo rÅ«pinosi, tačiau R.

T. (duomenys neskelbtini) staiga mirė. Po jo mirties pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo notarui pateikė jo dukra R. T.. Teigė, kad, nors ji su R. nebuvo susituokusi, tačiau jie gyveno kartu kaip vyras ir žmona, tvarkė bei kÅ«rė bendrÄ Å«kį asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu, buvo jų žodinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, ginčo turtas turi bÅ«ti pripažintas jos ir R. T. bendra daline nuosavybe, t.y. po 1 / 2 dalį.

2. Atsakovė R. T. pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad jos tėtis R. T., kol buvo sveikas ir darbingas, beveik visÄ laikÄ praleisdavo užsienyje, o į LietuvÄ grįždavo tik trumpam, tai tęsėsi iki 2014 m. PaaiÅ¡kino, kad R. T. nesiejo savo ateities su ieÅ¡kove, neplanavo su ja susituokti. Teigė, kad jos tėtis, dirbdamas užsienyje, užsidirbo pinigų ir 2010 m. balandžio 27 d. asmeninės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Pasistatęs namÄ (duomenys neskelbtini), jis vis dėl to nusprendė jį parduoti ir įsigijo kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise. R. T. nebuvo įsipareigojęs ieÅ¡kovei, nekÅ«rė bendros ateities. Be to, R. mirus, jį palaidojo jo sesuo A. Nesutiko, jog tarp jos tėčio ir ieÅ¡kovės buvo susiklostę „faktiniai sutuoktinių santykiai“ ir kad jie vedė bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovė neįrodė, jog bÅ«tų įdėjusi bent kažkokį indėlį, piniginį įnaÅ¡Ä Ä¯ nekilnojamojo turto pirkimÄ ir namo statybÄ , nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji prisidėjo (ir kuria dalimi prisidėjo) prie turto (duomenys neskelbtini) pirkimo, prie jo įrengimo ir kodėl jis turėtų bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe.

Ginčo turtas, įgytas 2016 m., buvo registruotas išimtinai R. T. vardu. Ieškovės pareiga įrodyti, kokia turto dalis jai turėtų priklausyti, t.y. prie kokios turto dalies ji prisidėjo savo lėšomis ar darbu, tačiau ji to byloje nepadarė. Vien tik ieškovės pavienė pagalba negali būti vertinama kaip jos įnašas, suteikiantis jai teisę gauti ½ dalį turto.

3. Trečiasis asmuo Pakruojo rajono 1 – ojo notarų biuro notarė N. D. prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas pripažino pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės J. G. ir R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrÄ jÄ daline nuosavybe, t.y. atitinkamai J. G. priklauso Å¡io turto 1/2 dalis, o R. T. – taip pat 1/2 dalis. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė ieÅ¡kovės J. G. naudai 1 006 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės R. T., priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. 13,63 Eur paÅ¡to bei 585 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, taip pat ir kitus byloje esančius duomenis, jų visumÄ , pripažino, kad ieÅ¡kovė J. G. ir R. T. gyveno drauge, vedė bendrÄ Å«kį, kurį tvarkė kartu asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu bei buvo jų susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ne anksčiau kaip nuo 2015 m. antros pusės. Iki tol ieÅ¡kovė ir R. T. turėjo ir kitų artimų partnerių, R. T. periodiÅ¡kai (laikinai) gyvendavo pas ieÅ¡kovę, jie vienas kitam padėdavo ir pan., tačiau Å¡ie santykiai dar nebuvo tokie, kuriuos bÅ«tų galima kvalifikuoti, kaip buvus tarp jų susitarimui dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

6. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ R. T. banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad bÅ«tent jis 2010 m. balandžio 27 d. atsiskaitė su sklypo (duomenys neskelbtini) pardavėju L. G., padarydamas 7 000 Lt dydžio pavedimÄ iÅ¡ savo banko sÄ skaitos. Taigi, Å¡ie objektyvÅ«s duomenys paneigė ieÅ¡kovės teiginius apie žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) įsigijimÄ per pusę su R. T., juo labiau, turint tikslÄ sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę. Sprendė, kad bÅ«tent R. T. 2016 m. rugpjūčio 2 d. pervedė 9 000 Eur sumÄ pardavėjai M.

M. už įsigyjamÄ turtÄ â€“ žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės buvo iÅ¡ esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraÅ¡tovaizdis ar pan.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nepripažino, kad ieÅ¡kovė kokiu nors įnaÅ¡u yra prisidėjusi prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)įsigijimo, siekiant sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė J. G. ženkliai prisidėjo ir prie bendro Å«kio tvarkymo. Visų pirma, namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybų metu ieÅ¡kovė kartu su R. T. kaip Å¡eima gyveno jos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad ji viena apmokėdavo visas buto iÅ¡laidas. Byloje nėra duomenų, kad prie Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimo bÅ«tų prisidėjęs R. T.. Be to, namo statybų metu R.

T. sveikata buvo bloga ir ji sparčiai blogėjo, jam reikėjo priežiÅ«ros ir pagalbos, o ieÅ¡kovė tinkamai ir visapusiÅ¡kai rÅ«pinosi R. T.. Be to, ieÅ¡kovė prie namo statybos iÅ¡ esmės prisidėjo savo ir jos artimųjų (sÅ«naus E., brolio S. ir kitų pažįstamų) fiziniu darbu (padėjo darbininkams, vežė ir nešė statybines medžiagas, iÅ¡vežė atliekas, tvarkė, valė patalpas po kiekvieno meistro darbo, tvarkė aplinkÄ ir pan.), taip pat organizavo įvairius paruoÅ¡iamuosius darbus.

Atsižvelgiant į tai pripažino ieÅ¡kovei nuosavybės teises į minėtÄ ginčo namÄ , konkrečiai į jo ½ dalį.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendimas ieÅ¡kovės naudai yra priimtas apie 50 proc., o atsakovės – irgi apie 50 proc., todėl atitinkamai paskirstė patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ santykiu 50 / 50 proc. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 9. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies ir iÅ¡dėstyti taip: 9.1. priteisti ieÅ¡kovės J. G. naudai 1262,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės R. T.; 9.2. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. 10,15 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei; 9.3. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. 435,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

10. IeÅ¡kovė nurodo, kad ieÅ¡kinio suma 25500 Eur t.y. 100 proc., kuriÄ sudaro žemės sklypo ½ dalies vertė – 9500 Eur, t.y. 37,25 proc., gyvenamojo namo ½ dalies vertė – 16000 Eur, t.y. 62,75 proc., todėl teismas, priimdamas sprendimÄ ir atmesdamas reikalavimÄ dėl žemės sklypo ½ dalies pripažinimo ieÅ¡kovei J. G. bei tenkindamas reikalavimÄ dėl gyvenamojo namo ½ dalies pripažinimo ieÅ¡kovei J. G., privalėjo proporcingai, pagal proporcijas 62,75 proc. ir 37,25 proc., o ne po 50 proc., priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkes teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Atsakovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nuo 2015 m. antros pusės buvo ieÅ¡kovės ir R. T. susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. IÅ¡ esmės bendro Å«kio vedimas yra tik ieÅ¡kovės teiginiai, kurie grindžiami pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir Å¡aliÅ¡kais bei prieÅ¡taringai vertinamais ieÅ¡kovės pusės liudytojų A.

M. ir S. R. parodymais. Be ieÅ¡kovės žodinių paaiÅ¡kinimų, kitų (patikimų) duomenų tokiam susitarimui dėl jungtinės veiklos (partnerystės) pagrįsti nėra. Kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, ieÅ¡kovė negalėjo nesuprasti, kad bendro daikto kÅ«rimo klausimÄ galima buvo iÅ¡spręsti arba notaro pagalba, arba bent raÅ¡ytiniu susitarimu. 11.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės prisidėjo savo fiziniu darbu prie namo statybos, organizavo įvairius paruoÅ¡iamuosius darbus (projektavimas), sprendė kitus statybų organizacinius klausimus, samdė darbininkus, jiems sumokėdavo grynais pinigais už atliktus darbus, rinko statybines medžiagas, organizavo jų atvežimÄ , prižiÅ«rėdavo darbininkus ir pan.

Atsakovė teikė praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti įrodymus apie gyvenamojo namo statybos pradžiÄ ir pabaigÄ , tačiau teismas Å¡ių praÅ¡ymų netenkino, todėl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė atliko projektavimo darbus yra nesuprantama. 11.3. Teismas neteisingai vertino ieÅ¡kovės ir R. T. santykius gyvenamojo namo sukÅ«rimo klausimu kaip bendraturčių ir sprendė, kad ieÅ¡kovės įnaÅ¡as darbu (jos dalis) yra lygi R. T. daliai, t.y. kiekvienam atitinkamai po ½. IeÅ¡kovė tik menku nepiniginiu prisidėjimu iÅ¡ esmės tapo didelės vertės nekilnojamojo turto bendrasavininke.

IeÅ¡kovės santykį su R. T. ir prisidėjimÄ darbu prie daikto sukÅ«rimo, teisinga bÅ«tų vertinti kaip atlygintinas paslaugas. 11.4. Teismas neteisingai vertino atsakovės į bylÄ pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ - skelbimÄ iÅ¡ portalo Skelbiu.lt apie laikotarpiu (duomenys neskelbtini), asmeniÅ¡kai R. T. aktyvuotÄ skelbimÄ , kuriame buvo nurodyta apie parduodamÄ namÄ (duomenys neskelbtini) mstl. Tai paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad namÄ (duomenys neskelbtini) statė gyventi su R. T., o ne parduoti. 11.5.

Teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, jog ji viena apmokėdavo visas buto iÅ¡laidas. Tačiau R. T. pinigines lėšas naudojo tik asmeninėms reikmėms (iÅ¡raÅ¡e dominuoja įmokos ryÅ¡io paslaugoms, privalomajam draudimui, sveikatos draudimui, kurui, reguliarios sumos skirtos dukros R. T. mokslams, namo statybai (pamatams), grynieji sau ir kt.). IÅ¡raÅ¡e nerasta mokėjimų skirtų bendriems namų pirkiniams, bendriems pirkiniams su ieÅ¡kove.

Yra tik du sÄ skaitos papildymai ieÅ¡kovei J. G.: 2018-01-29 - 100 Eur ir 2018-02-05 - 50 Eur, skirti gydymo iÅ¡laidoms padengti. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad R. T. piniginiuose reikaluose su ieÅ¡kove J. G. bendrai nieko nesprendė, iÅ¡ ko galima spręsti nebuvus bendro Å«kio vedimo. 11.6. Teismas be pagrindo kritiÅ¡kai pasisakė dėl liudytojo G. J. parodymų. R. T. su G. J. tam tikra prasme buvo veiklos partneriai, abu palaikė ryšį, susitikdavo tiek Vilniuje, tiek kitur, abu aktyviai bendravo sprendžiant komercinius klausimus, bendradarbiavo ir teikė vienas kitam konsultacines, patarimo ir kitas paslaugas.

Todėl G. J. gerai žinomos ir R. T. asmeninio gyvenimo aplinkybės.

12. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, teisingai paskaičiavo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 13.1. Nurodo, kad liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užraÅ¡ais, be to, liudytojai prisiekė, kad liudys garbingai ir sÄ Å¾iningai, bei pasižadėjo sakyti byloje tiesÄ , nieko nenuslėpdami, nepridėdami ir nepakeisdami (LR CPK 192 str. 4 d.). Todėl atsakovės teiginiai apeliaciniame skunde, kad ieÅ¡kovė turėjo įtakos jos pusės liudytojams, yra nepagrįsti.

Liudytoja A. M. yra R. T. sesuo, todėl jos liudijimu teisme nėra pagrindo netikėti. S. R. yra ieškovės buto bendrasavininkas, todėl dažnai ateidavo į svečius ir matydavo ieškovės su R. T. kasdienybę. 13.2. Teismo posėdžio metu atsakovei ir jos atstovui pateikus prašymus dėl duomenų išreikalavimo iš valstybinių įstaigų šių prašymų nebuvo pagrindo tenkinti, nes namo statybos metu, pagal 2016-2017 metais galiojusias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996 m. kovo 19 d.

Nr. I-1240) ir statybos techninių reglamentų 1.05.01:2017, 1.07.01:2010 redakcijų nuostatas, tokio pobÅ«džio statiniui nei statybos leidimas nei statybos užbaigimo aktas nesuraÅ¡omi ir neiÅ¡duodami, todėl praÅ¡omų dokumentų nėra. Pirmosios instancijos teismas paaiÅ¡kino, kad nei R. T. nei J. G. nėra pareigos deklaruoti turtÄ ir pajamas, todėl nėra pagrindo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ , byloje taip pat yra duomenys apie R. T. ir J. G. įsidarbinimus ir draudžiamÄ sias pajamas, todėl teismas pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ kreiptis į VSDVF. 13.3.

Statant namÄ ieÅ¡kovės ir R. T. tikslas buvo jame gyventi kartu, tačiau vėliau sparčiai blogėjant R. T. sveikatai, abipusiu sutarimu, buvo nuspręsta jį parduoti. Toks sprendimas buvo priimtas 2018 vasario mėn. 13.4. Liudytojo G. ir R. T. niekada nesiejo jokie komerciniai ar verslo reikalai, nes jų abiejų darbo profiliai yra labai skirtingi. Raimondas buvo statybininkas, o Gražvydas užsiėmė suvenyrų gamyba. Be to, ir didelis amžiaus skirtumas leidžia abejoti atsakovės pateikta informacija, kad jie buvo partneriai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinių skundų ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl atsakovės apeliacinio skundo 17. Atsakovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės J. G. ir R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrÄ jÄ daline nuosavybe.

18. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisės sukÅ«rimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytÄ turtÄ atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukÅ«rimo turi bÅ«ti pasisakoma atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Tai reiÅ¡kia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis). Todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo su tokios sutarties pasibaigimu. Dėl nuosavybės teisės į objektÄ ar jo dalį turi bÅ«ti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktÄ ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvienÄ nuosavybės teisių objektÄ , kaip bendrÄ nuosavybę, egzistavimÄ ar neegzistavimÄ .

19. CK 6.969 straipsnis apibrėžia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Remiantis Å¡iuo apibrėžimu ir nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra iÅ¡skirti esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai: tai yra, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslÄ , jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016 ir kt.).

20. IeÅ¡kovė reikalavimÄ pripažinti pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrÄ ja daline nuosavybe kartu su R. T. grindė prisidėjimu fiziniu darbu prie minėto namo statybų bei bendro gyvenimo ir Å«kio reikalų tvarkymo aplinkybėmis.

21. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintÄ bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Å iuo atveju ieÅ¡kovei, siekiančiai pagrįsti reikalavimus, kilo pareiga įrodyti, kad ji su R. T. buvo susitarusi dėl turto sukÅ«rimo ir įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise.

22. IeÅ¡kovė byloje teigė, kad prie ginčo namo statybos prisidėjo savo ir jos artimųjų (sÅ«naus E., brolio S. ir kitų pažįstamų) fiziniu darbu (padėjo darbininkams, vežė ir nešė statybines medžiagas, iÅ¡vežė atliekas, tvarkė, valė patalpas po kiekvieno meistro darbo, tvarkė aplinkÄ ir pan.), taip pat organizavo įvairius paruoÅ¡iamuosius darbus (projektavimas ir pan.), sprendė kitus statybų organizacinius klausimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovė tik nepiniginiu prisidėjimu iÅ¡ esmės tapo didelės vertės nekilnojamojo turto bendrasavininke. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kokius konkrečiai statybos darbus atliko ieÅ¡kovė, jie nedetalizuoti.

23. Pagalba statant gyvenamÄ jį namÄ savaime nereiÅ¡kia, kad asmenys susitarė bendrai rÅ«pintis turtu ir pati savaime nėra nuosavybės įgijimo pagrindas. Be to, tik Å¡alies savanoriÅ¡ka pagalba statant namÄ , neįrodžius susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo, nepatvirtina bendrosios nuosavybės sukÅ«rimo.

24. Tai, kad ieÅ¡kovė ir jos giminaičiai pagelbėdavo R. T. statybose vienu ar kitu darbu, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo sukurtas bendrai ieÅ¡kovės ir R. T., dėl ko bÅ«tų pagrindas konstatuoti buvus bendrÄ jungtinę veiklÄ , sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Be to, net ir tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje bÅ«tų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ženkliu statybos darbų organizavimu ir atlikimu prisidėjo prie namo statybos, tai savaime nesudarytų pagrindo pripažinti, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė kartu R.

T. tapo namo bendraturčiais jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Šie faktai tik galėtų patvirtinti, kad ieškovė laisva valia dalyvavo atsakovės palikėjui priklausančio turto statybos procese, ir galėtų būti pagrindas ieškovei iš atsakovės reikalauti patirtų išlaidų. Be to, ginčo namas viešajame registre įregistruotas 2017 m. gruodžio 17 d. (e. b. l. 15, 1 t.), ieškovė nesiekė, kad ginčo namas būtų registruotas ir jos vardu, nors įregistravimo metu, pasak ieškovės, ji ir R.

T. gyveno drauge.

25. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovės indėlį į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovės palikėjas, turėdamas pakankamai asmeninių lėšų (buvo pardavęs ankstesnį nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) už 77 000 Eur), galėjo pats įsigyti asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir statyti ginčo objektÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovė lėšas laikė atskiroje sÄ skaitoje, duomenys apie Å¡ių lėšų judėjimÄ nepatvirtina, kad jos buvo panaudotos ginčo namo statyboms.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigė, kad pirko plyteles, WC komplektÄ , parketlentes, rozetes, halogenines lempas, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. IeÅ¡kovės pateikiami įrodymai (sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai) patvirtina tik tai, kad ieÅ¡kovė bendro gyvenimo su R. T. metu turėjo iÅ¡laidų, nesusijusių su statybos darbais ar namo įregimu (e. b. l. 8-45,54-102, 2 t.).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovę ir R. T. siejo tikslas kurti bendrÄ nuosavybę, nors iÅ¡ byloje esančių įrodymų tokios iÅ¡vados padaryti negalima. Å ie įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės ir R. T. bendravimo faktÄ , draugiÅ¡kus santykius, bet ne jungtinės veiklos egzistavimÄ . Vien tas faktas, jog ieÅ¡kovė ir R. T. gyveno kartu ieÅ¡kovės bute (duomenys neskelbtini), kad ieÅ¡kovės giminaičiai atliko statybos darbus, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo susitarta ginčo turtÄ Ä¯gyti bendrosios nuosavybės teise. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė viena apmokėdavo visas buto, kuriame gyveno kartu su R. T., iÅ¡laidas, rodo, kad atsakovės palikėjas su ieÅ¡kove nevedė bendro Å«kio, neprisidėjo prie buto, kuriame gyveno, iÅ¡laikymo.

27. Atsakovė teigia, kad teismas kritiškai pasisakė dėl liudytojo G. J. parodymų, o rėmėsi ieškovės paaiškinimais ir šališkais bei prieštaringai vertinamais ieškovės pusės liudytojų A. M. ir S. R. parodymais. Su šiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojais nagrinėjamu atveju buvo apklausti su šalimis giminystės ryšiais susiję asmenys (ieškovės brolis, atsakovės teta) bei atsakovės draugas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų asmenų liudijimus vertino kritiškai.

28. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

29. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindÄ pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 30. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

31. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme perskistomos, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 32. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

33. Ieškovės ieškinį atmetus, jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

34. Atsakovei R. T. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Teismui pateiktos dvi pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų: 2019-01-21 pažyma Nr. (2.19)NTP-7-435 (130 Eur sumai); 2019-04-19 pažyma Nr. NTP-7-2550 (1 040 Eur sumai). IÅ¡ Å¡ių pažymų matyti, kad teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ R. T. valstybė iÅ¡ viso patyrė 1 170 Eur iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas visa apimtimi, tad iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. valstybės naudai priteistina 1 170 Eur (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

35. Pirmosios instancijos teismas patyrė iÅ¡ viso 27,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo iÅ¡laidų, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 36. Atsakovės apeliaciniame skunde praÅ¡oma priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsakovei suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. 2019 m. gruodžio 30 d. byloje gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad antrinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 536,25 Eur. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistina 536,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

37. Atsakovės mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ yra 360 Eur, kurie priteisiami iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. 1197,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-29 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“ Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. valstybės naudai 536,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ir 360 Eur žyminio mokesčio. Teisėjai Loreta Bujokaitė Visvaldas KazakiÅ«nas Žilvinas Terebeiza