5d9d910d-5172-4e76-9135-d1d1dd14528a · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedir atsakovÄs R. T. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2019 m. gegužÄs 6 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs J. G. ieÅ¡kinį atsakovei R. T., treÄiasis asmuo â Pakruojo rajono 1 â ojo notarų biuro notarÄ N. D., dÄl bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir nuosavybÄs teisių į turtÄ pripažinimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ J. G. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä: pripažinti žemÄs sklypÄ (0,2000 ha ploto), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R.
Legislator headnote
AI generated5d9d910d-5172-4e76-9135-d1d1dd14528a · Vilniaus apygardos teismas: sveikata buvo bloga ir ji sparÄiai blogÄjo, jam reikÄjo priežiÅ«ros ir pagalbos, o ieÅ¡kovÄ tinkamai ir visapusiÅ¡kai rÅ«pinosi R. T.. Be to, ieÅ¡kovÄ prie namo statybos iÅ¡ esmÄs prisidÄjo savo ir jos artimųjų (sÅ«naus E., brolio S. ir kitų pažįstamų) fiziniu darbu (padÄjo darbininkams, veÅ¾Ä ir neÅ¡Ä statybines medžiagas, iÅ¡veÅ¾Ä atliekas, tvarkÄ, valÄ patalpas po kiekvieno meistro darbo, tvarkÄ aplinkÄ ir pan.), taip pat organizavo įvairius paruoÅ¡iamuosius darbus.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-165-603/2020 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01628-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.3.1.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Loretos BujokaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Visvaldo KazakiÅ«no ir Žilvino Terebeizos, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs J.
G. ir atsakovÄs R. T. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2019 m. gegužÄs 6 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs J. G. ieÅ¡kinį atsakovei R. T., treÄiasis asmuo â Pakruojo rajono 1 â ojo notarų biuro notarÄ N. D., dÄl bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir nuosavybÄs teisių į turtÄ pripažinimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ J. G. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä: pripažinti žemÄs sklypÄ (0,2000 ha ploto), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R.
T. ir J. G. bendrÄ jÄ daline nuosavybe, pripažinti jai asmeninÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį žemÄs sklypo (0,2000 ha ploto), esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato â gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iÅ¡ atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad ji kartu su R. T. 2016-08-02 iÅ¡sirinko ir nusipirko žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir planavo statyti ten namÄ . 2016 m. stipriai pablogÄjus R. sveikatai, ji viena juo rÅ«pinosi, taÄiau R.
T. (duomenys neskelbtini) staiga mirÄ. Po jo mirties pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo notarui pateikÄ jo dukra R. T.. TeigÄ, kad, nors ji su R. nebuvo susituokusi, taÄiau jie gyveno kartu kaip vyras ir žmona, tvarkÄ bei kÅ«rÄ bendrÄ Å«kį asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir bendru darbu, buvo jų žodinis susitarimas dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ. Atsižvelgiant į tai, ginÄo turtas turi bÅ«ti pripažintas jos ir R. T. bendra daline nuosavybe, t.y. po 1 / 2 dalį.
2. AtsakovÄ R. T. pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . NurodÄ, kad jos tÄtis R. T., kol buvo sveikas ir darbingas, beveik visÄ laikÄ praleisdavo užsienyje, o į LietuvÄ grįždavo tik trumpam, tai tÄsÄsi iki 2014 m. PaaiÅ¡kino, kad R. T. nesiejo savo ateities su ieÅ¡kove, neplanavo su ja susituokti. TeigÄ, kad jos tÄtis, dirbdamas užsienyje, užsidirbo pinigų ir 2010 m. balandžio 27 d. asmeninÄs nuosavybÄs teise nusipirko žemÄs sklypÄ su gyvenamuoju namu, esanÄiu (duomenys neskelbtini).
PasistatÄs namÄ (duomenys neskelbtini), jis vis dÄl to nusprendÄ jį parduoti ir įsigijo kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) asmeninÄs nuosavybÄs teise. R. T. nebuvo įsipareigojÄs ieÅ¡kovei, nekÅ«rÄ bendros ateities. Be to, R. mirus, jį palaidojo jo sesuo A. Nesutiko, jog tarp jos tÄÄio ir ieÅ¡kovÄs buvo susiklostÄ âfaktiniai sutuoktinių santykiaiâ ir kad jie vedÄ bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovÄ neįrodÄ, jog bÅ«tų įdÄjusi bent kažkokį indÄlį, piniginį įnaÅ¡Ä Ä¯ nekilnojamojo turto pirkimÄ ir namo statybÄ , nepateikÄ jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji prisidÄjo (ir kuria dalimi prisidÄjo) prie turto (duomenys neskelbtini) pirkimo, prie jo įrengimo ir kodÄl jis turÄtų bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe.
GinÄo turtas, įgytas 2016 m., buvo registruotas iÅ¡imtinai R. T. vardu. IeÅ¡kovÄs pareiga įrodyti, kokia turto dalis jai turÄtų priklausyti, t.y. prie kokios turto dalies ji prisidÄjo savo lÄÅ¡omis ar darbu, taÄiau ji to byloje nepadarÄ. Vien tik ieÅ¡kovÄs pavienÄ pagalba negali bÅ«ti vertinama kaip jos įnaÅ¡as, suteikiantis jai teisÄ gauti ½ dalį turto.
3. TreÄiasis asmuo Pakruojo rajono 1 â ojo notarų biuro notarÄ N. D. praÅ¡Ä priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2019 m. gegužÄs 6 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas pripažino pastatÄ â gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovÄs J. G. ir R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrÄ jÄ daline nuosavybe, t.y. atitinkamai J. G. priklauso Å¡io turto 1/2 dalis, o R. T. â taip pat 1/2 dalis. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetÄ. PriteisÄ ieÅ¡kovÄs J. G. naudai 1 006 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovÄs R. T., priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. G. 13,63 Eur paÅ¡to bei 585 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų valstybei.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs į bylÄ pateiktus įrodymus, taip pat ir kitus byloje esanÄius duomenis, jų visumÄ , pripažino, kad ieÅ¡kovÄ J. G. ir R. T. gyveno drauge, vedÄ bendrÄ Å«kį, kurį tvarkÄ kartu asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir bendru savo paÄių darbu bei buvo jų susitarimas dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ ne anksÄiau kaip nuo 2015 m. antros pusÄs. Iki tol ieÅ¡kovÄ ir R. T. turÄjo ir kitų artimų partnerių, R. T. periodiÅ¡kai (laikinai) gyvendavo pas ieÅ¡kovÄ, jie vienas kitam padÄdavo ir pan., taÄiau Å¡ie santykiai dar nebuvo tokie, kuriuos bÅ«tų galima kvalifikuoti, kaip buvus tarp jų susitarimui dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ.
6. Teismas pažymÄjo, kad iÅ¡ R. T. banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad bÅ«tent jis 2010 m. balandžio 27 d. atsiskaitÄ su sklypo (duomenys neskelbtini) pardavÄju L. G., padarydamas 7 000 Lt dydžio pavedimÄ iÅ¡ savo banko sÄ skaitos. Taigi, Å¡ie objektyvÅ«s duomenys paneigÄ ieÅ¡kovÄs teiginius apie žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini) įsigijimÄ per pusÄ su R. T., juo labiau, turint tikslÄ sukurti bendrÄ jÄ nuosavybÄ. SprendÄ, kad bÅ«tent R. T. 2016 m. rugpjÅ«Äio 2 d. pervedÄ 9 000 Eur sumÄ pardavÄjai M.
M. už įsigyjamÄ turtÄ â žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad byloje nÄra jokių įrodymų, jog žemÄs sklypas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovÄs buvo iÅ¡ esmÄs pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraÅ¡tovaizdis ar pan.). Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , nepripažino, kad ieÅ¡kovÄ kokiu nors įnaÅ¡u yra prisidÄjusi prie žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini)įsigijimo, siekiant sukurti bendrÄ jÄ nuosavybÄ.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ J. G. ženkliai prisidÄjo ir prie bendro Å«kio tvarkymo. Visų pirma, namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), statybų metu ieÅ¡kovÄ kartu su R. T. kaip Å¡eima gyveno jos bute, esanÄiame adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ieÅ¡kovÄs banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad ji viena apmokÄdavo visas buto iÅ¡laidas. Byloje nÄra duomenų, kad prie Å¡ių iÅ¡laidų apmokÄjimo bÅ«tų prisidÄjÄs R. T.. Be to, namo statybų metu R.
T. sveikata buvo bloga ir ji sparÄiai blogÄjo, jam reikÄjo priežiÅ«ros ir pagalbos, o ieÅ¡kovÄ tinkamai ir visapusiÅ¡kai rÅ«pinosi R. T.. Be to, ieÅ¡kovÄ prie namo statybos iÅ¡ esmÄs prisidÄjo savo ir jos artimųjų (sÅ«naus E., brolio S. ir kitų pažįstamų) fiziniu darbu (padÄjo darbininkams, veÅ¾Ä ir neÅ¡Ä statybines medžiagas, iÅ¡veÅ¾Ä atliekas, tvarkÄ, valÄ patalpas po kiekvieno meistro darbo, tvarkÄ aplinkÄ ir pan.), taip pat organizavo įvairius paruoÅ¡iamuosius darbus.
Atsižvelgiant į tai pripažino ieÅ¡kovei nuosavybÄs teises į minÄtÄ ginÄo namÄ , konkreÄiai į jo ½ dalį.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad sprendimas ieÅ¡kovÄs naudai yra priimtas apie 50 proc., o atsakovÄs â irgi apie 50 proc., todÄl atitinkamai paskirstÄ patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ santykiu 50 / 50 proc. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 9. IeÅ¡kovÄ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2019 m. gegužÄs 6 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies ir iÅ¡dÄstyti taip: 9.1. priteisti ieÅ¡kovÄs J. G. naudai 1262,53 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovÄs R. T.; 9.2. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. G. 10,15 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei; 9.3. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. G. 435,83 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų valstybei.
10. IeÅ¡kovÄ nurodo, kad ieÅ¡kinio suma 25500 Eur t.y. 100 proc., kuriÄ sudaro žemÄs sklypo ½ dalies vertÄ â 9500 Eur, t.y. 37,25 proc., gyvenamojo namo ½ dalies vertÄ â 16000 Eur, t.y. 62,75 proc., todÄl teismas, priimdamas sprendimÄ ir atmesdamas reikalavimÄ dÄl žemÄs sklypo ½ dalies pripažinimo ieÅ¡kovei J. G. bei tenkindamas reikalavimÄ dÄl gyvenamojo namo ½ dalies pripažinimo ieÅ¡kovei J. G., privalÄjo proporcingai, pagal proporcijas 62,75 proc. ir 37,25 proc., o ne po 50 proc., priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
11. AtsakovÄ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkes teismo 2019 m. gegužÄs 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. AtsakovÄ nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nuo 2015 m. antros pusÄs buvo ieÅ¡kovÄs ir R. T. susitarimas dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ. IÅ¡ esmÄs bendro Å«kio vedimas yra tik ieÅ¡kovÄs teiginiai, kurie grindžiami paÄios ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimais ir Å¡aliÅ¡kais bei prieÅ¡taringai vertinamais ieÅ¡kovÄs pusÄs liudytojų A.
M. ir S. R. parodymais. Be ieÅ¡kovÄs žodinių paaiÅ¡kinimų, kitų (patikimų) duomenų tokiam susitarimui dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) pagrįsti nÄra. Kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, ieÅ¡kovÄ negalÄjo nesuprasti, kad bendro daikto kÅ«rimo klausimÄ galima buvo iÅ¡sprÄsti arba notaro pagalba, arba bent raÅ¡ytiniu susitarimu. 11.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡ esmÄs prisidÄjo savo fiziniu darbu prie namo statybos, organizavo įvairius paruoÅ¡iamuosius darbus (projektavimas), sprendÄ kitus statybų organizacinius klausimus, samdÄ darbininkus, jiems sumokÄdavo grynais pinigais už atliktus darbus, rinko statybines medžiagas, organizavo jų atvežimÄ , prižiÅ«rÄdavo darbininkus ir pan.
AtsakovÄ teikÄ praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti įrodymus apie gyvenamojo namo statybos pradžiÄ ir pabaigÄ , taÄiau teismas Å¡ių praÅ¡ymų netenkino, todÄl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ atliko projektavimo darbus yra nesuprantama. 11.3. Teismas neteisingai vertino ieÅ¡kovÄs ir R. T. santykius gyvenamojo namo sukÅ«rimo klausimu kaip bendraturÄių ir sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄs įnaÅ¡as darbu (jos dalis) yra lygi R. T. daliai, t.y. kiekvienam atitinkamai po ½. IeÅ¡kovÄ tik menku nepiniginiu prisidÄjimu iÅ¡ esmÄs tapo didelÄs vertÄs nekilnojamojo turto bendrasavininke.
IeÅ¡kovÄs santykį su R. T. ir prisidÄjimÄ darbu prie daikto sukÅ«rimo, teisinga bÅ«tų vertinti kaip atlygintinas paslaugas. 11.4. Teismas neteisingai vertino atsakovÄs į bylÄ pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ - skelbimÄ iÅ¡ portalo Skelbiu.lt apie laikotarpiu (duomenys neskelbtini), asmeniÅ¡kai R. T. aktyvuotÄ skelbimÄ , kuriame buvo nurodyta apie parduodamÄ namÄ (duomenys neskelbtini) mstl. Tai paneigia ieÅ¡kovÄs teiginius, kad namÄ (duomenys neskelbtini) statÄ gyventi su R. T., o ne parduoti. 11.5.
Teismas skundžiamame sprendime padarÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovÄs banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, jog ji viena apmokÄdavo visas buto iÅ¡laidas. TaÄiau R. T. pinigines lÄÅ¡as naudojo tik asmeninÄms reikmÄms (iÅ¡raÅ¡e dominuoja įmokos ryÅ¡io paslaugoms, privalomajam draudimui, sveikatos draudimui, kurui, reguliarios sumos skirtos dukros R. T. mokslams, namo statybai (pamatams), grynieji sau ir kt.). IÅ¡raÅ¡e nerasta mokÄjimų skirtų bendriems namų pirkiniams, bendriems pirkiniams su ieÅ¡kove.
Yra tik du sÄ skaitos papildymai ieÅ¡kovei J. G.: 2018-01-29 - 100 Eur ir 2018-02-05 - 50 Eur, skirti gydymo iÅ¡laidoms padengti. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad R. T. piniginiuose reikaluose su ieÅ¡kove J. G. bendrai nieko nesprendÄ, iÅ¡ ko galima sprÄsti nebuvus bendro Å«kio vedimo. 11.6. Teismas be pagrindo kritiÅ¡kai pasisakÄ dÄl liudytojo G. J. parodymų. R. T. su G. J. tam tikra prasme buvo veiklos partneriai, abu palaikÄ ryšį, susitikdavo tiek Vilniuje, tiek kitur, abu aktyviai bendravo sprendžiant komercinius klausimus, bendradarbiavo ir teikÄ vienas kitam konsultacines, patarimo ir kitas paslaugas.
TodÄl G. J. gerai žinomos ir R. T. asmeninio gyvenimo aplinkybÄs.
12. AtsakovÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, teisingai paskaiÄiavo bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
13. IeÅ¡kovÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovÄs apeliacinį skundÄ atmesti ir tenkinti ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 13.1. Nurodo, kad liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užraÅ¡ais, be to, liudytojai prisiekÄ, kad liudys garbingai ir sÄ Å¾iningai, bei pasižadÄjo sakyti byloje tiesÄ , nieko nenuslÄpdami, nepridÄdami ir nepakeisdami (LR CPK 192 str. 4 d.). TodÄl atsakovÄs teiginiai apeliaciniame skunde, kad ieÅ¡kovÄ turÄjo įtakos jos pusÄs liudytojams, yra nepagrįsti.
Liudytoja A. M. yra R. T. sesuo, todÄl jos liudijimu teisme nÄra pagrindo netikÄti. S. R. yra ieÅ¡kovÄs buto bendrasavininkas, todÄl dažnai ateidavo į sveÄius ir matydavo ieÅ¡kovÄs su R. T. kasdienybÄ. 13.2. Teismo posÄdžio metu atsakovei ir jos atstovui pateikus praÅ¡ymus dÄl duomenų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ valstybinių įstaigų Å¡ių praÅ¡ymų nebuvo pagrindo tenkinti, nes namo statybos metu, pagal 2016-2017 metais galiojusias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996 m. kovo 19 d.
Nr. I-1240) ir statybos techninių reglamentų 1.05.01:2017, 1.07.01:2010 redakcijų nuostatas, tokio pobÅ«džio statiniui nei statybos leidimas nei statybos užbaigimo aktas nesuraÅ¡omi ir neiÅ¡duodami, todÄl praÅ¡omų dokumentų nÄra. Pirmosios instancijos teismas paaiÅ¡kino, kad nei R. T. nei J. G. nÄra pareigos deklaruoti turtÄ ir pajamas, todÄl nÄra pagrindo kreiptis į ValstybinÄ mokesÄių inspekcijÄ , byloje taip pat yra duomenys apie R. T. ir J. G. įsidarbinimus ir draudžiamÄ sias pajamas, todÄl teismas pagrįstai atmetÄ praÅ¡ymÄ kreiptis į VSDVF. 13.3.
Statant namÄ ieÅ¡kovÄs ir R. T. tikslas buvo jame gyventi kartu, taÄiau vÄliau sparÄiai blogÄjant R. T. sveikatai, abipusiu sutarimu, buvo nusprÄsta jį parduoti. Toks sprendimas buvo priimtas 2018 vasario mÄn. 13.4. Liudytojo G. ir R. T. niekada nesiejo jokie komerciniai ar verslo reikalai, nes jų abiejų darbo profiliai yra labai skirtingi. Raimondas buvo statybininkas, o Gražvydas užsiÄmÄ suvenyrų gamyba. Be to, ir didelis amžiaus skirtumas leidžia abejoti atsakovÄs pateikta informacija, kad jie buvo partneriai.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados AtsakovÄs apeliacinis skundas tenkinamas, ieÅ¡kovÄs apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. TeisÄjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ apeliacinių skundų ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliuÄių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nÄra.
16. PažymÄtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nÄra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai â skundžiamo teismo sprendimo kontrolÄs forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-607/2007). TodÄl teisÄjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginÄo Å¡alys įrodÄ tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). DÄl atsakovÄs apeliacinio skundo 17. AtsakovÄ ginÄija teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino pastatÄ â gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovÄs J. G. ir R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrÄ jÄ daline nuosavybe.
18. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybÄs teisÄs sukÅ«rimas jungtinÄs veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybÄs teisÄs į santuokos metu įgytÄ turtÄ atsiradimu, todÄl sprendžiant dÄl kiekvieno nuosavybÄs teisių objekto sukÅ«rimo turi bÅ«ti pasisakoma atskirai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Tai reiÅ¡kia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis). TodÄl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinÄs veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo su tokios sutarties pasibaigimu. DÄl nuosavybÄs teisÄs į objektÄ ar jo dalį turi bÅ«ti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktÄ ar trukmÄ, o pagal susitarimo sukurti kiekvienÄ nuosavybÄs teisių objektÄ , kaip bendrÄ nuosavybÄ, egzistavimÄ ar neegzistavimÄ .
19. CK 6.969 straipsnis apibrÄžia, kad jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujanÄiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Remiantis Å¡iuo apibrÄžimu ir nuoseklia Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika yra iÅ¡skirti esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinÄs veiklos sutartys, požymiai: tai yra, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslÄ , jungtinÄs veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (žr. pvz. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016 ir kt.).
20. IeÅ¡kovÄ reikalavimÄ pripažinti pastatÄ â gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrÄ ja daline nuosavybe kartu su R. T. grindÄ prisidÄjimu fiziniu darbu prie minÄto namo statybų bei bendro gyvenimo ir Å«kio reikalų tvarkymo aplinkybÄmis.
21. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintÄ bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo pareigÄ , Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis (faktais), kurių nereikia įrodinÄti (CPK 182 straipsnis). Å iuo atveju ieÅ¡kovei, siekianÄiai pagrįsti reikalavimus, kilo pareiga įrodyti, kad ji su R. T. buvo susitarusi dÄl turto sukÅ«rimo ir įsigijimo bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise.
22. IeÅ¡kovÄ byloje teigÄ, kad prie ginÄo namo statybos prisidÄjo savo ir jos artimųjų (sÅ«naus E., brolio S. ir kitų pažįstamų) fiziniu darbu (padÄjo darbininkams, veÅ¾Ä ir neÅ¡Ä statybines medžiagas, iÅ¡veÅ¾Ä atliekas, tvarkÄ, valÄ patalpas po kiekvieno meistro darbo, tvarkÄ aplinkÄ ir pan.), taip pat organizavo įvairius paruoÅ¡iamuosius darbus (projektavimas ir pan.), sprendÄ kitus statybų organizacinius klausimus. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su atsakovÄs argumentais, kad ieÅ¡kovÄ tik nepiniginiu prisidÄjimu iÅ¡ esmÄs tapo didelÄs vertÄs nekilnojamojo turto bendrasavininke. ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija pažymi, kad byloje nÄra pateikta duomenų, kokius konkreÄiai statybos darbus atliko ieÅ¡kovÄ, jie nedetalizuoti.
23. Pagalba statant gyvenamÄ jį namÄ savaime nereiÅ¡kia, kad asmenys susitarÄ bendrai rÅ«pintis turtu ir pati savaime nÄra nuosavybÄs įgijimo pagrindas. Be to, tik Å¡alies savanoriÅ¡ka pagalba statant namÄ , neįrodžius susitarimo dÄl bendrosios dalinÄs nuosavybÄs sukÅ«rimo, nepatvirtina bendrosios nuosavybÄs sukÅ«rimo.
24. Tai, kad ieÅ¡kovÄ ir jos giminaiÄiai pagelbÄdavo R. T. statybose vienu ar kitu darbu, teisÄjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog ginÄo nekilnojamasis turtas buvo sukurtas bendrai ieÅ¡kovÄs ir R. T., dÄl ko bÅ«tų pagrindas konstatuoti buvus bendrÄ jungtinÄ veiklÄ , sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ. Be to, net ir tuo atveju, jei nagrinÄjamoje byloje bÅ«tų nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ Å¾enkliu statybos darbų organizavimu ir atlikimu prisidÄjo prie namo statybos, tai savaime nesudarytų pagrindo pripažinti, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovÄ kartu R.
T. tapo namo bendraturÄiais jungtinÄs veiklos sutarties pagrindu. Å ie faktai tik galÄtų patvirtinti, kad ieÅ¡kovÄ laisva valia dalyvavo atsakovÄs palikÄjui priklausanÄio turto statybos procese, ir galÄtų bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs reikalauti patirtų iÅ¡laidų. Be to, ginÄo namas vieÅ¡ajame registre įregistruotas 2017 m. gruodžio 17 d. (e. b. l. 15, 1 t.), ieÅ¡kovÄ nesiekÄ, kad ginÄo namas bÅ«tų registruotas ir jos vardu, nors įregistravimo metu, pasak ieÅ¡kovÄs, ji ir R.
T. gyveno drauge.
25. Byloje nÄra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovÄs indÄlį į ginÄo nekilnojamÄ jį turtÄ (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybÄs leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovÄs palikÄjas, turÄdamas pakankamai asmeninių lÄšų (buvo pardavÄs ankstesnį nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) už 77 000 Eur), galÄjo pats įsigyti asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausantį žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir statyti ginÄo objektÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovÄ lÄÅ¡as laikÄ atskiroje sÄ skaitoje, duomenys apie Å¡ių lÄšų judÄjimÄ nepatvirtina, kad jos buvo panaudotos ginÄo namo statyboms.
IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje teigÄ, kad pirko plyteles, WC komplektÄ , parketlentes, rozetes, halogenines lempas, taÄiau jokių įrodymų, pagrindžianÄių nurodytas aplinkybes, nepateikÄ. IeÅ¡kovÄs pateikiami įrodymai (sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai) patvirtina tik tai, kad ieÅ¡kovÄ bendro gyvenimo su R. T. metu turÄjo iÅ¡laidų, nesusijusių su statybos darbais ar namo įregimu (e. b. l. 8-45,54-102, 2 t.).
26. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ ir R. T. siejo tikslas kurti bendrÄ nuosavybÄ, nors iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų tokios iÅ¡vados padaryti negalima. Å ie įrodymai patvirtina ieÅ¡kovÄs ir R. T. bendravimo faktÄ , draugiÅ¡kus santykius, bet ne jungtinÄs veiklos egzistavimÄ . Vien tas faktas, jog ieÅ¡kovÄ ir R. T. gyveno kartu ieÅ¡kovÄs bute (duomenys neskelbtini), kad ieÅ¡kovÄs giminaiÄiai atliko statybos darbus, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo susitarta ginÄo turtÄ Ä¯gyti bendrosios nuosavybÄs teise. AplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄ viena apmokÄdavo visas buto, kuriame gyveno kartu su R. T., iÅ¡laidas, rodo, kad atsakovÄs palikÄjas su ieÅ¡kove nevedÄ bendro Å«kio, neprisidÄjo prie buto, kuriame gyveno, iÅ¡laikymo.
27. AtsakovÄ teigia, kad teismas kritiÅ¡kai pasisakÄ dÄl liudytojo G. J. parodymų, o rÄmÄsi ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimais ir Å¡aliÅ¡kais bei prieÅ¡taringai vertinamais ieÅ¡kovÄs pusÄs liudytojų A. M. ir S. R. parodymais. Su Å¡iais atsakovÄs argumentais apeliacinÄs instancijos teismas nesutinka. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad liudytojais nagrinÄjamu atveju buvo apklausti su Å¡alimis giminystÄs ryÅ¡iais susijÄ asmenys (ieÅ¡kovÄs brolis, atsakovÄs teta) bei atsakovÄs draugas, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minÄtų asmenų liudijimus vertino kritiÅ¡kai.
28. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dÄl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinÄs instancijos teismas plaÄiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .
29. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad atsakovÄs apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindÄ pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, todÄl atsakovÄs apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). DÄl ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo 30. IeÅ¡kovÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia dalyje dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.
31. Jeigu apeliacinÄs instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinÄti, pakeiÄia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeiÄia bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi atsakovÄs apeliacinis skundas tenkintas, bylinÄjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme perskistomos, atsižvelgiant į tai, nÄra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 32. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ .
33. IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmetus, jos bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.
34. Atsakovei R. T. buvo teikiama valstybÄs garantuojama antrinÄ teisinÄ pagalba. Teismui pateiktos dvi pažymos dÄl valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų: 2019-01-21 pažyma Nr. (2.19)NTP-7-435 (130 Eur sumai); 2019-04-19 pažyma Nr. NTP-7-2550 (1 040 Eur sumai). IÅ¡ Å¡ių pažymų matyti, kad teikiant valstybÄs garantuojamÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ R. T. valstybÄ iÅ¡ viso patyrÄ 1 170 Eur iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys atmestas visa apimtimi, tad iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. G. valstybÄs naudai priteistina 1 170 Eur (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).
35. Pirmosios instancijos teismas patyrÄ iÅ¡ viso 27,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo iÅ¡laidų, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs valstybÄs naudai. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme 36. AtsakovÄs apeliaciniame skunde praÅ¡oma priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs valstybÄs naudai bylinÄjimosi iÅ¡laidas už atsakovei suteiktÄ teisinÄ pagalbÄ apeliacinÄs instancijos teisme. 2019 m. gruodžio 30 d. byloje gauta ValstybinÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad antrinÄs pagalbos iÅ¡laidas sudaro 536,25 Eur. Kadangi atsakovÄs apeliacinis skundas tenkintas, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs valstybÄs naudai priteistina 536,25 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme.
37. AtsakovÄs mokÄtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ yra 360 Eur, kurie priteisiami iÅ¡ ieÅ¡kovÄs valstybÄs naudai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2019 m. gegužÄs 6 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinÄ dalį iÅ¡dÄstyti taip: âIeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. G. 1197,26 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų valstybei. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2018-05-29 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos.â Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. G. valstybÄs naudai 536,25 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme ir 360 Eur žyminio mokesÄio. TeisÄjai Loreta BujokaitÄ Visvaldas KazakiÅ«nas Žilvinas Terebeiza