2021-04-28 Nr. AB-9141-3-61-3-03854-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-28-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03854-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018 pagal pareiškėjo S. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „A1“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos auditorių rūmams (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „A1“, bankrutavusi akcinė bendrovė „B1“) dėl įsakymo ir nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė: 1) panaikinti Audito ir apskaitos tarnybos (šiuo metu Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VAA-18 „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą dėl reikšmingų pareiškėjo atlikto audito trūkumų konstatavimo ir drausminės nuobaudos skyrimo; 2) panaikinti Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir Rūmai) prezidiumo 2014 m. rugsėjo 1 d. neeiliniame posėdyje Nr. 17 priimtą nutarimą (toliau – ir Nutarimas) panaikinti pareiškėjui auditoriaus vardą ir jo auditoriaus pažymėjimo galiojimą bei pareiškėją išbraukti iš auditorių sąrašo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „A1“ (toliau – ir Audito įmonė) ir pareiškėjas atliko akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „B1“ 2011 metų atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir 2012 m. kovo 7 d. parengė audito ataskaitą. Tarnyba, atlikusi audito tyrimą, 2014 m. birželio 10 d. parengė atlikto audito tyrimo ataskaitą Nr. 19-18 (toliau – Ataskaita), kurioje nustatė reikšmingus audito trūkumus ir pasiūlė pareiškėjui skirti drausmines nuobaudas. Audito priežiūros komitetui (toliau – Komitetas) 2014 m. liepos 18 d. posėdyje apsvarsčius audito tyrimo rezultatus, Tarnyba 2014 m. liepos 31 d. priėmė Įsakymą, kurio 1 punktu Rūmams nurodė panaikinti pareiškėjo auditoriaus vardą.

(duomenys neskelbtini)

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

(duomenys neskelbtini)

4. Atsakovas Rūmai atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos audito įstatymo 39 ir 40 straipsnių nuostatas. Pareiškėjos nuomonė dėl apskųsto Įsakymo galiojimo neatitinka Audito įstatymo nuostatų ir tuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Audito įstatyme nėra nuostatos, kad Rūmai ar Tarnybos sprendimų apskundimas sustabdo jų galiojimų. Rūmai neatlieka auditorių ir audito įmonių atlikto audito tyrimo, nerevizuoja Tarnybos priimtų sprendimų bei nevertina Tarnybos tyrimo teisėtumo. Nutarimas priimtas vykdant 2014 m. liepos 31 d. Tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. VAA-18 „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ 1 punktą, todėl yra išvestinis administracinis aktas. Audito įstatymo 14, 36, 39, 42 straipsniais įstatymų leidėjas auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros funkciją pavedė atlikti Tarnybai, o Rūmams nesuteikė jokių teisių audito priežiūros srityje. Rūmai atlieka tik procedūrinį veiksmą – vykdo privalomą Tarnybos nurodymą panaikinti auditoriaus vardą. Skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo, jeigu teisės aktai nenustato kitaip ir teismas nepritaiko reikalavimo užtikrinimo priemonės.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „A1“ atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

(duomenys neskelbtini)

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) „B1“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

(duomenys neskelbtini)

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

(duomenys neskelbtini)

III. 8. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „A1“ apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

(duomenys neskelbtini)

9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

(duomenys neskelbtini)

10. Atsakovas Rūmai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

(duomenys neskelbtini)

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo BAB „B1“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

(duomenys neskelbtini)

IV. 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018 pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „A1“ apeliacinį skundą atmetė (toliau – ir LVAT nutartis).

13. Vertindamas Įsakymo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, skirtingai nei nurodo apeliantai, tikrinama drausminė nuobauda grindžiama ne aplinkybe, kad pareiškėjas netinkamai dokumentavo (nedokumentavo) atliktus veiksmus, bet tuo, kad jis iš viso neatliko jam, kaip užduoties partneriui priskirtų užduočių. Iš Tarnybos 2014 m. birželio 10 d. atlikto audito tyrimo ataskaitos Nr.19-18 bei Audito priežiūros komiteto 2014 m. liepos 30 d. posėdžio protokolo Nr. 25-8 matyti, kad pareiškėjo, kaip užduoties partnerio, veiklos trūkumu pirmiausia buvo pripažintas TAS nustatytų peržiūros pareigų nevykdymas.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad užduoties partneris atitinkamais audito etapais neperžiūrėjo atlikto darbo (audito dokumentų), ypač klausimais, nurodytais 220 TAS A18 ir A19 dalyse, paprastai sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą pripažinti, jog buvo netinkamai vykdomos ir užduoties partnerio pareigos bei atsakomybės, inter alia (liet. be kita ko), susijusios su vadovavimu ir priežiūra. Tarnyba vertinimą, kad pareiškėjas neatliko veiksmų, susijusių su aptariama peržiūra, iš esmės grindė aplinkybe, kad jokiuose dokumentuose nebuvo duomenų apie atliktą peržiūrą.

Pareiškėjas, be kita ko, remdamasis savo bei kitų audito grupės narių paaiškinimais, nesutinka su tokiu vertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra TAS nurodytų dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota ne tik minėta peržiūra, bet ir kiti ginčo audito metu pareiškėjo, kaip audito partnerio, atlikti veiksmai. Byloje nėra 220 TAS ir (ar) 230 TAS minimų audito dokumentų, kurie įrodytų, kad užduoties partneris (pareiškėjas) atliko jam pavestus veiksmus (procedūras), kaip to reikalauja tarptautiniai audito standartai, taikomi teisiniai ir priežiūros reikalavimai.

Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu aplinkybė, kad auditorius nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos dokumentuoti atliekamus audito veiksmus (procedūras), suponuoja tai, jog pareiga pagrįsti, kad atitinkami veiksmai visgi buvo atlikti, tenka šiam auditoriui. Apeliacinės instancijos teismas skeptiškai vertino pareiškėjo ir ginčo audito grupės narių paaiškinimus apie pareiškėjo dalyvavimą atliekant audito (užduoties partnerio) veiksmus, vadovaujant ir kontroliuojant auditą, nes pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių audito dokumentų, kuriuose ši aplinkybė tiesiogiai ar bent netiesiogiai atsispindėtų.

Aplinkybė, jog atlikto audito tyrimo Tarnyboje metu audito grupės narių žodiniai paaiškinimai nebuvo fiksuojami raštu, nėra reikšminga, nes šių narių paaiškinimai buvo pateikti ir raštu. Apeliantai nenurodė jokių naujų (reikšmingų) aplinkybių, kurioms išsiaiškinti būtų būtina šiuos asmenis papildomai apklausti. Pareiškėjui, kaip užduoties partneriui, tenkančių pareigų kontekste nesvarbi ir aplinkybė, jog jis mokėjo ar nemokėjo naudotis byloje minima UAB „A1“ informacine sistema (AS/2) – TAS nustatytos pareigos dokumentuoti atliktus audito veiksmus nevykdymas negali būti grindžiamas atitinkamų gebėjimų neturėjimu, be to, byloje nėra jokių dokumentų, kurie bent netiesiogiai patvirtintų aptariamų užduoties partnerio pareigų vykdymą.

15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas neatliko jam, kaip užduoties partneriui, 220 TAS numatytų veiksmų, tuo pažeisdamas Audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas pareigas, taip pat nesilaikė Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų sąžiningumo ir reikiamo atidumo principų, tuo pažeisdamas Audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Konstatuoti pažeidimai pripažintini reikšmingais audito atlikimo trūkumais Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies taikymo prasme.

Šiais audito rezultatais naudojasi finansinių ataskaitų informacijos vartotojai (kredito įstaigos, valstybės institucijos, darbdaviai ir darbuotojai, įmonių savininkai ir dalyviai, investuotojai ir kiti), priimdami ekonominius sprendimus (Audito įstatymo 4 str. 2 d. 5 p.). Todėl auditoriui tenkančių pareigų nevykdymas (procedūrų neatlikimas), net jei ir (vėliau) būtų nustatyta, jog atlikus auditą pateikta auditoriaus išvada, kad finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, yra teisinga (pagrįsta), sudaro pagrindą konstatuoti, jog toks auditas atliktas nepaisant atsakomybės visuomenei reikalavimo.

Šis vertinimas, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, lemia ir tai, kad sąžiningumo ir būtino atidumo reikalavimų nepaisiusio auditoriaus (drausminė) atsakomybė negali priklausyti nuo to, ar auditoriaus išvada yra teisinga (pagrįsta) ar ne, todėl nagrinėjamu atveju nėra aktualūs klausimai dėl Išvados teisingumo (pagrįstumo). Savo ruožtu tai eliminuoja teismo pareigą vertinti ir atskirai pasisakyti dėl su tuo susijusių proceso šalių argumentų, ginčijama Įsakymo dalis šiais klausimais vertintina kaip neturinti įtakos pareiškėjo drausminei atsakomybei bei kitų asmenų teisėms bei pareigoms.

Be to, aplinkybė, jog buvo audituojamos viešojo intereso įmonės (Audito įstatymo 2 str. 24 d.) dokumentai, suponavo aukštesnius reikalavimus užduoties partneriui (auditoriaus budrumui, atidumui), teikiančiam (pasirašančiam) audito išvadą. Net ir žinodamas, jog ši įmonė yra svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto, pobūdžio, klientų skaičiaus, pareiškėjas neatliko jam kaip užduoties partneriui tenkančių veiksmų, t. y. elgėsi ypač neatsakingai, šiurkščiai pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, tarptautinių audito standartų reikalavimus.

16. Įvertinęs nustatytas reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas, kokią konkrečiai įtaką finansinių ataskaitų vartotojams turėjo nustatyti pareiškėjo atlikto audito trūkumai, sprendė, jog Įsakymu pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – nurodymas Rūmams panaikinti auditoriaus vardą – yra tinkama ir proporcinga pareiškėjui taikyta poveikio priemonė už padarytus pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pastebėjo, jog ginčo nagrinėjimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalis (2016 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XIII-96 redakcija) nustatė platesnį spektrą galimų poveikio priemonių, tačiau šios dalies 4 punktas taip pat nustatė teisinėmis pasekmėmis (poveikiu) identišką ginčo drausminei nuobaudai poveikio priemonę – panaikinti auditoriaus pažymėjimą. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, bei įvertinęs aplinkybę, jog skundžiama Įsakymo dalis bei Nutarimas jau yra įvykdyti, apeliacinės instancijos teismas plačiau nevertino dėl galimybės ir būtinybės remtis lex benignior retro agit (liet. įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią) principu šioje byloje. Pasibaigus ginčo drausminės nuobaudos galiojimui, pareiškėjas vėl gali įgyti auditoriaus vardą teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą reikšmingomis ir pakankamomis ginčo drausminei nuobaudai skirti buvo pripažintos Įsakymo 1.1 punkte nurodytos aplinkybės, todėl nebeaktualiais tampa klausimai, susiję su šio akto 1.2 punktu. Apeliacinės instancijos teismas su tuo susijusius proceso šalių argumentus pripažino nereikšmingais, jų nevertino ir atskirai dėl jų nepasisakė.

18. Dėl argumentų, susijusių su Tarnyboje vykdyto atlikto audito tyrimo neobjektyvumu, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo ir audito grupės narių šio tyrimo metu duotų žodinių paaiškinimų nefiksavimas (nedokumentavimas) yra laikytinas viešojo administravimo subjekto atliktų tyrimo veiksmų trūkumu, tačiau šis veiklos trūkumas nagrinėjamu atveju nedaro įtakos skundžiamų aktų teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjas, teikdamas abstrakčius argumentus dėl Tarnybos tarnautojų ir (ar) Audito priežiūros komiteto narių anglų kalbos žinių, iš esmės nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog tai nulėmė (galėjo nulemti) Įsakymo 1.1 punkte nurodytų išvadų nepagrįstumą, tokių aplinkybių, įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir atsižvelgdamas į ginčo esmę, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti Audito priežiūros komiteto narių nešališkumu. Be to, šis Komitetas yra tik patariamasis organas, o sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo priima Tarnyba. Būtent Tarnybos direktoriaus sprendimu yra skiriama drausminė nuobauda, o Audito priežiūros komiteto pritarimas ar patarimas Tarnybos direktoriui nėra privalomas.

V. 19. Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu, prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018. Nurodė, kad Generalinė prokuratūra 2018 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (su šiuo Generalinės prokuratūros nutarimu pareiškėjas susipažino tik 2018 m. liepos 26 d.), kurio metu apklausti 24 liudytojai ir pagal jų parodymus, pareiškėjo nuomone, konstatuotos priešingos, nei nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje, aplinkybės, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad audito komandos nariai bei kiti asmenys, apklausti liudytojais, ne kartą patvirtino, kad pareiškėjas nuolat ir aktyviai prisidėjo prie atliekamo AB „B1“ audito. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P-16-520/2016, esant analogiškai situacijai pripažino, jog procesas turi būti atnaujintas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

VI. 20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-73-968/2018 pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties turinio (žr. 2018 m. balandžio 11 d. nutarties V skyrių) aišku, kad administracinę bylą Nr. A-80-438/2018 nagrinėjusiai kolegijai pareiškėjo padarytų pažeidimų, už kuriuos jam skirta drausminė nuobauda, faktui patvirtinti iš esmės pakako byloje surinktų dokumentų. Teismas su administracinę bylą Nr. A-80-438/2018 nagrinėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 11 d. nutarties V skyriuje pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu ir aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimu iš esmės sutiko ir jam pritarė.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Generalinės prokuratūros 2018 m. vasario 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės ir šiame ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų parodymų turinys iš esmės buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Šią administracinę bylą nagrinėję teismai, be kita ko, vertino ir prašyme atnaujinti procesą nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas prisidėjo prie atliekamo AB „B1“ audito, tačiau, atsižvelgdami į jo, kaip užduoties partnerio, statusą atliekant šį auditą ir iš TAS kylančius imperatyvus, tokį pareiškėjo prisidėjimą pripažino nereikšmingu sprendžiant Įsakymo ir Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Teismai, išsamiai ištyrę byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra 220 TAS ir (ar) 230 TAS minimų audito dokumentų, kurie įrodytų, kad užduoties partneris (pareiškėjas) atliko jam pavestus veiksmus (procedūras), kaip to reikalauja tarptautiniai audito standartai, taikomi teisiniai ir priežiūros reikalavimai.

23. Įvertinęs viską, ką išdėstė, galutinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjo prašyme ir kartu su juo pateiktame Generalinės prokuratūros 2018 m. vasario 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių, susijusių su tame ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų parodymų turiniu, vertinti kaip „naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių“ ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, dėl kurių buvimo galėtų būti atnaujintas procesas administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018.

24. Pažymėjo, kad nagrinėjamos ir pareiškėjo nurodytos administracinės bylos Nr. P-16-520/2016 ratio decidendi (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Todėl vien tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis administracinėje byloje Nr. P-16-520/2016 atnaujino procesą, nelaikytina pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018.

VII. 25. Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktais, prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018.

26. Grįsdamas būtinumą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėjas prašyme nurodo, kad šio pagrindo egzistavimą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020 (toliau – ir LAT nutartis) nustatytos aplinkybės, jog UAB „A1“ ir pareiškėjo, kaip atsakingo auditoriaus, atliktas AB „B1“ 2011 metų atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas ir 2012 m. kovo 7 d. parengta audito ataskaita yra pagrįsti ir teisėti, o taip pat, kad minėtas auditas ir pateikta ataskaita neturėjo reikšmingos įtakos AB „B1“ finansinės ataskaitos vartotojams (investuotojams). Šios aplinkybės egzistavo administracinę bylą Nr. A-80-438/2018 nagrinėjant iš esmės, tačiau jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės, nes tapo žinomos tik priėmus LAT nutartį. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę administracinei bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas, nes LAT nutartyje audito trūkumai, kurie buvo pagrindas priimti Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, kuri palikta nepakeista teismų, yra paneigti.

27. Būtinumą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pareiškėjas prašyme grindžia šiais argumentais:

27.1. LVAT nutarties išvados, jog pareiškėjo pasirašyta audito išvada nepagrįsta audito metu surinktais pakankamais audito įrodymais, klaidino UAB „B1“ finansinės ataskaitos vartotojus (investuotojus), paneigtos LAT nutartimi, kurioje konstatuota, kad audito išvada teisėta ir pagrįsta ir neklaidino vartotojų (investuotojų). Tai leidžia teigti, kad LVAT nutartimi padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėtos LVAT nutarties priėmimui. Tokią išvadą, pareiškėjo nuomone, pagrindžia ir tai, kad LAT nutartimi konstatuotas pareiškėjo pasirašytos AB „B1“ finansinių ataskaitų audito išvados pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjui drausminė atsakomybė galėjo kilti tik, jeigu jo pasirašyta auditoriaus išvada būtų pripažinta neteisėta ir nepagrįsta. Šiuo atveju LAT nutartyje konstatuota priešingai. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui skirta drausminė nuobauda prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam proporcingumo principui. Negali būti toleruojama situacija, kai viename teismo procesiniame sprendime yra konstatuota, kad pareiškėjo pasirašyta AB „B1“ finansinio audito išvada dėl jos tariamų trūkumų turėjo reikšmingą įtaką audituotos įmonės vartotojams, o kitame – padaryta priešinga išvada. Tokia situacija pažeidžia ne tik minėtą konstitucinį proporcingumo principą, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisminę gynybą, teisinio apibrėžtumo principą. Aptarta situacija sukuria teisinį netikrumą, kuris nesuderinamas su teisinės valstybės principo ir teisės į teisingą teismą užtikrinimą. Taip pat ši situacija pažeidžia pareiškėjo teisę, kad byla būtų išnagrinėta, vadovaujantis objektyviais ir nenuginčytinais įrodymais.

27.2. Priimant LVAT nutartį, nebuvo vadovautasi Metodikos, kurioje išdėstyti drausminės nuobaudos skyrimo kriterijai, 2014 m. sausio 13 d. pakeitimais, kurie galiojo ir buvo aktualūs LVAT nutarties priėmimo metu. Taip pažeistas Audito įstatymo 39 straipsnis, dėl ko pareiškėjui neteisėtai ir nepagrįstai pritaikyta Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta drausminė nuobauda. Pareiškėjui skirta drausminė nuobauda prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam proporcingumo principui.

27.3. Materialinės teisės normos pažeidimo buvimą patvirtina ir tai, kad nors UAB „A1“ ir pareiškėjo pasirašyta AB „B1“ finansinio audito išvada buvo pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, tačiau UAB „A1“ buvo skirtas tik įspėjimas, kai pareiškėjui – teisės verstis auditoriaus veikla atėmimas.

28. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo atmesti prašymą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą grindžiamas šiais argumentais:

28.1. LVAT konstatavus, kad pareiškėjo atlikti audito trūkumai Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies taikymo prasme yra esminiai, o sąžiningumo ir būtino atidumo reikalavimų nepaisiusio pareiškėjo atsakomybė negali priklausyti nuo to, ar jo pasirašyta išvada yra teisinga (pagrįsta) ar ne, Tarnybos nuomone, LAT nutartyje nustatyta aplinkybė, kad bylose neįrodyta, jog AB „B1“ audito išvados turinys tinkamai neatspindėjo audituojamos bendrovės finansinės būklės, nėra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė. LAT nutartyje patvirtinta, kad neteisėti pareiškėjo veiksmai (t. y. reikšmingi trūkumai, nustatyti Įsakymo 1.1 punkte) buvo pakankamas pagrindas pareiškėjo drausminei atsakomybei atsirasti. Iš LVAT nutartyje išdėstytų motyvų aišku, kad, sprendžiant dėl pareiškėjo drausminės atsakomybės, nėra aktualu, kokią įtaką finansinių ataskaitų vartotojams (investuotojams) turėjo pareiškėjo atlikto audito trūkumai, bet svarbu, kad pareiškėjas net ir žinodamas, jog AB „B1“ yra svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto, pobūdžio, klientų skaičiaus, neatliko jam kaip užduoties partneriui tenkančių veiksmų, t. y. elgėsi ypač neatsakingai, šiurkščiai pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, tarptautinių audito standartų reikalavimus, kas pagrindžia pritaikytos drausminės nuobaudos proporcingumą. Taigi, LVAT pripažino būtent šį pažeidimą, kaip reikšmingą atlikto audito trūkumą, kuris nurodytas Įsakymo 1.1 punkte ir kurio LAT nutartimi nepaneigė ir nepanaikino. Priešingai nei teigia pareiškėjas, akivaizdu, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės (pasirašyta auditoriaus išvada (ataskaita) pagrįsta audito metu surinktais pakankamais audito įrodymais, ataskaita neturėjo reikšmingos įtakos AB „B1“ finansinių ataskaitų vartotojams (investuotojams)) buvo išnagrinėtos LVAT ir buvo konstatuota, kad jos yra nereikšmingos, t. y. neturi įtakos pareiškėjo drausminei atsakomybei. Todėl pareiškėjo argumentas, kad šios dvi naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės bylos aplinkybės, yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjui drausminė atsakomybė pritaikyta teisėtai ir proporcingai nepriklausomai nuo šių aplinkybių.

28.2. Nesuprantama, kodėl pareiškėjo prašyme pateikiama nuoroda į Metodikos pakeitimą, nes administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018 pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog audito tyrimas buvo pradėtas 2013 metais, todėl jam taikoma Metodikos redakcija, galiojusi iki šio pakeitimo.

28.3. Tarnybos nuomone, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, iš esmės nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir siekia dar kartą išnagrinėti ir įvertinti LVAT jau išnagrinėtas tas pačias aplinkybes. Nesant tinkamo ir pagrįsto pagrindo atnaujinti procesą ir patenkinus tokį pareiškėjo prašymą iš esmės būtų sudaryta galimybė begaliniam procesui, nes, akivaizdu, kad pareiškėjas niekada nesutiks su pozicija, jog drausminė nuobauda jam buvo skirta pagrįstai ir teisėtai. Patenkinus pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą būtų pažeistas teisinio tikrumo principas.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo BAB „B1“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo atmesti prašymą kaip nepagrįstą ir atsisakyti atnaujinti procesą. Atsiliepimas į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą grindžiamas šiais argumentais:

29.1. LAT nutartis buvo priimta civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas AB „B1“ smulkiųjų akcininkų kasacinis skundas dėl žalos atlyginimo, atsakovas byloje buvo BAB „B1“ ir UAB „A1“. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku tiesiogiai nebuvo UAB „A1“ ir pareiškėjo, kaip atsakingo auditoriaus, atliktas AB „B1“ 2011 metų atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas ir 2012 m. kovo 7 d. parengta audito ataskaita. Civilinėje byloje nebuvo reiškiami atskiri reikalavimai, susiję su finansinių ataskaitų auditu ir jo teisingumu ar neteisingumu, nei tuo labiau nagrinėjami savarankiški pareiškėjo veiksmai šių ataskaitų parengimo atžvilgiu. LAT nutartyje aiškiai identifikavo, jog jo nagrinėtai bylai nėra aktualūs klausimai dėl išvados teisingumo (pagrįstumo). Be to LVAT nutartyje (žr. 72–73 punktus) buvo aiškiai ir galutiniu teismo sprendimu konstatuota, jog iš esmės pareiškėjo atsakomybės nepaneigtų net jei vėliau būtų nustatyta, jog auditoriaus išvada yra teisinga, o auditoriaus atsakomybė negali priklausyti nuo audito išvados teisingumo ir pagrįstumo. LAT nutartimi buvo palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo. Vadinasi, pareiškėjui aplinkybės, kuriomis jis remiasi savo prašyme, turėtų būti laikomos paaiškėjusiomis jau 2019 m., tačiau tokio prašymo dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas tuo metu nereiškė.

29.2. Aplinkybė dėl Metodikos pakeitimo netaikymo negali sudaryti pagrindo bylos atnaujinimui, nes ji pareiškėjui buvo žinoma dar nuo LVAT nutarties priėmimo 2018 m. Pareiškėjas beveik 3 metus nereiškė prašymo dėl bylos atnaujinimo dėl šios aplinkybės. Be to, pareiškėjas jau kartą prašė atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje, tačiau tuomet savo prašyme aplinkybių dėl Metodikos taikymo net nebuvo nurodęs.

29.3. Šiuo atveju neegzistuoja aiškūs ir pagrįsti proceso atnaujinimo pagrindai, todėl proceso atnaujinimas tik grubiai pažeistų aptariamojo instituto tikslus.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „A1“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo spręsti teismo nuožiūra.

31. Atsakovas Rūmai atsiliepimo į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VIII. 32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose įtvirtintus pagrindus.

33. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015 ir kt.). Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).

34. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės, dar kartą ištirti byloje esantys įrodymai, kuriuos ištyrė ir įvertino tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas. Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą

35. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017). Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje.

37. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti esminės bylos išnagrinėjimui, t. y. jos turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

38. Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes vertina LAT nutartyje nustatytas aplinkybes, jog UAB „A1“ ir pareiškėjo atliktas AB „B1“ 2011 metų atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas ir 2012 m. kovo 7 d. parengta audito ataskaita yra pagrįsti ir teisėti, minėtas auditas ir pateikta ataskaita neturėjo reikšmingos įtakos AB „B1“ finansinės ataskaitos vartotojams (investuotojams).

39. Iš LVAT nutarties VI dalies (žr. šios nutarties 31 ir 32 punktus), kurioje pateikti apeliacinės instancijos teismo motyvai, kurių pagrindu padaryta išvada, kad pareiškėjo apskųsti Įsakymas ir Nutarimas, yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – proporcinga padarytiems pažeidimams, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, aišku, kad LVAT pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimo išsprendimui nereikšmingomis aplinkybėmis pripažino pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis 2 punktu, yra nepagrįstas.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą

40. Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

41. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-143/2010).

42. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

43. Vertindama pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas iš esmės grindžiamas tomis pačios aplinkybėmis (šios nutarties 43.1 punktas), dėl kurių, kaip naujai paaiškėjusių, pareiškėjas grindė prašymą procesą atnaujinti vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės, nurodytos šios nutarties 55 punkte, pripažintos neturinčios esminės reikšmės bylai. Tai reiškia, kad jos negali turėti esminės reikšmės ir byloje aktualių teisės normų aiškinimui ir taikymui. Todėl prašymo atnaujinti procesą dalis, kuri grindžiama teisiniais argumentais dėl aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylai, taigi ir bylai aktualių teisės normų aiškinimui ir taikymui, vertinimo, netenkinama.

44. Kita prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu dalis (šios nutarties 43.2 punktas) grindžiama tuo, kad byloje nebuvo atsižvelgta į naujus Metodikoje išdėstytus drausminės nuobaudos skyrimo kriterijus, dėl ko, pareiškėjo nuomone, padarytas esminis Audito įstatymo 39 straipsnio pažeidimas ir nepagrįstai taikyta Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta drausminė nuobauda.

45. Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Po prašymo atnaujinti procesą priėmimo, konstatavus, kad buvo pagrindas atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 162 str. 2 d.).

46. Kaip nustatyta, pareiškėjas prašymo atnaujinti procesą pagrindą, įtvirtintą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte, be kita ko, sieja su aplinkybe, kad LVAT nutarties, kuri priimta 2018 m. balandžio 11 d., priėmimo metu nebuvo atsižvelgta į naujus Metodikoje išdėstytus drausminės nuobaudos skyrimo kriterijus.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014 ir kt.).

48. Šiuo atveju, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, prašymas atnaujinti procesą paduotas 2021 m. vasario 19 d., t. y. po 2 metų, 10 mėnesių ir 9 dienų nuo LVAT nutarties paskelbimo (įsiteisėjimo). Vadinasi, pareiškėjas prašymo atnaujinti procesą dalį dėl neatsižvelgimo į Metodikoje išdėstytus drausminės nuobaudos skyrimo reikalavimus pateikė po daugiau nei vienų metų nuo LVAT nutarties (sprendimo) įsiteisėjimo dienos. Tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą šiuo aspektu (ABTĮ 162 str. 2 d.).

49. Kita prašymo dalis atnaujinti procesą aptariamu pagrindu grindžiama tuo, kad pareiškėjui už Audito įstatymo pažeidimus buvo paskirta griežtesnė nuobauda, nei UAB „A1“ (šios nutarties 43.3 punktas). Administracinėje byloje, kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti, nebuvo sprendžiama dėl UAB „A1“ atsakomybės už Audito įstatymo pažeidimus, todėl šis prašymo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas ir nesusijęs su prašymo dalyku.

50. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsisako atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018 pagal pareiškėjo S. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „A1“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos auditorių rūmams (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „A1“, bankrutavusi akcinė bendrovė „B1“) dėl įsakymo ir nutarimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas