2018-10-24 Nr. AB-19403-3-61-3-00255-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2274-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00255-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėn. iki balandžio mėn. buvo gydomas LAVL palatose, kuriose nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Su pretenzijomis kreipėsi į LAVL administraciją, tačiau pažeidimai nebuvo pašalinti, paaiškinant, kad asmenų, kuriems būtinas stacionarus gydymas, skaičius yra per didelis. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo kaltės neturi sumažinti tai, jog dėl didelio besigydančių asmenų skaičiaus nėra galimybių užtikrinti teisės aktuose nustatytą gyvenamąjį plotą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad palatose buvo 4–6 nuteistieji, sanitarinis mazgas atitvertas sienele, todėl juo naudotis tekdavo kitų asmenų akivaizdoje, tokiu būdu nebuvo užtikrintas privatumas.

4. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų jo laikymo LAVL sąlygų, jis patyrė dvasines kančias, nepatogumus, sutriko miego režimas, tapo irzlus ir agresyvus, jautė pažeminimą, gėdą. Pareiškėjo nuomone, jį laikant tokiomis sąlygomis, buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5 000 Eur suma ir prašė priteisti iš atsakovo.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Vidaus ligų (bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 24, kurios plotas yra 21,25 kv. m, kurioje yra dvi vieno aukšto ir trys dviaukštės lovos. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. LAVL administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Pažymėjo, kad LAVL išduotas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. Leidimas-Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.

7. LAVL nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 111 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų plotas laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Atkreipė dėmesį, kad dažnai palatose būna užimtos ne visos lovos, todėl vienam asmeniui tenka didesnis patalpos plotas. Sanitarinis mazgas LAVL kamerų tipo patalpose įrengtas atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvimo LAVL laikotarpiu dėl laikymo sąlygų į įstaigos administraciją nesikreipė.

8. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia žalos atsiradimą

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Vidaus ligų skyriaus 24 palatoje (7 dienas). Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju LAVL palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovo atstovas paaiškino, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Atsakovo atstovas neneigia, kad nustatyto ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Teismas iš LAVL pateiktos 2015 m. liepos 17 d. pažymos Nr. BD-983 nustatė, kad atsižvelgiant į lovų skaičių palatose, vienam asmeniui nėra užtikrinamas 5,1 kv. m minimalus gyvenamųjų patalpų plotas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį (7 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui turinčio tekti 5,1 kv. m ploto reikalavimo.

11. Teismas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu ir privatumu, nurodė, kad, kaip atsiliepime teigė atsakovas, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Teismas vertino, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas, todėl sprendė, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, įvertinęs nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę (7 dienas), vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteisiant neturtinės žalos atlyginimą (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 4 iki 8 eurų), konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 100 Eur suma, kuri yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

14. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo konstatuotas pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu truko itin trumpą laiką (6 paras). Pažymi, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi praėjus dvejiems metams nuo minėto pažeidimo. Akcentuoja, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo bausmės atlikimo pradžios, nes jausdamas skunde nurodytus nepatogumus, galėjo domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis į kompetentingas institucijas. Kadangi pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba dvejus metus nuo teisės pažeidimo, todėl jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais. Taip pat nenustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų.

15. Nurodo, kad nuteistųjų (suimtųjų) teisė gauti medicinos pagalbą bei izoliacijos reikalavimai, kaip ir visos kitos suimtųjų ir nuteistųjų teisės bei jiems taikomi draudimai, yra reglamentuoti teisės aktais, todėl galimas trumpalaikis pareiškėjo laikymo LAVL sąlygų neatitikimas jų nuostatoms, galėjęs pasireikšti tik kaip trumpalaikiai ir mažareikšmiai nepatogumai, siekiant užtikrinti pagrindines nuteistųjų teises, neturėtų būti traktuojama kaip pareiškėjo teisių pažeidimas. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis būtų nepatyręs, jeigu būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, tačiau pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią reikėtų vertinti pinigais. Atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimas pinigais neturėtų būti priteisiamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimus atitinkančių laikymo sąlygų, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ginčijamu laikotarpiu LAVL 7 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio palatos ploto reikalavimo ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, tačiau iš esmės nesutinka su teismo pareiškėjui parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir teigia, kad šiuo atveju pažeistai teisei apginti pakanka vien pažeidimo pripažinimo.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.)

20. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat į EŽTT praktiką, pažymi, nors administracinėje byloje ir nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent kalinimas pažeidžiant nustatytas laikymo LAVL sąlygas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis patalpos ploto reikalavimas ir privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, nors laikotarpis, kuomet pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir nėra ilgas, nagrinėjamu atveju, vien pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pagrįstai pareiškėjo teisei apginti priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietos ligoninės, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė