Legislator Case Law & Legislation
5d96bdce-74ba-41c7-bc6b-011f47bf04a2 AI generated

5d96bdce-74ba-41c7-bc6b-011f47bf04a2 · Alytaus apylinkės teismas

Case Number 5d96bdce-74ba-41c7-bc6b-011f47bf04a2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovams V. iÅ¡mokėtÄ ir mokamÄ socialinio draudimo iÅ¡mokÄ â€“ vienkartines kompensacijas ir naÅ¡lės bei naÅ¡laičių pensijas, iÅ¡ viso 86 886 Eur, įskaityti į Santaros klinikų atlygintinos žalos dydį – 8 688,60 Eur, 2) pripažinti, kad Santaros klinikų prievolė V. atlyginti neturtinę žalÄ yra tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi. IeÅ¡kovė Santaros klinikos ieÅ¡kinyje nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovai V. V., jos atstovaujami nepilnamečiai vaikai G.

Legislator headnote

AI generated

5d96bdce-74ba-41c7-bc6b-011f47bf04a2 · Alytaus apylinkės teismas: Kadangi taip nėra, V. pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimÄ vykdyti, o ieÅ¡kovės Santaros klinikų atstovės argumentai apie „aukÅ¡tesnės galios“ teismo sprendimÄ , kol Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas yra nepanaikintas, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Procesinio sprendimo kategorijaCivilinė byla Nr. e2-1254-470/2018 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03096-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.6.4.; 2.6.8.11.5. ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 3 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei Renatai Ivanauskaitei, atsakovei V. V., atstovei advokatei I. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės VieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – Santaros klinikos) ieÅ¡kinį atsakovams V. V., G. V., N. V. su trečiuoju asmeniu akcine bendrove „Lietuvos draudimas“ dėl socialinės draudimo iÅ¡mokos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ir prievolės pripažinimo įvykdyta. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė Santaros klinikos ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) atsakovams V. iÅ¡mokėtÄ ir mokamÄ socialinio draudimo iÅ¡mokÄ â€“ vienkartines kompensacijas ir naÅ¡lės bei naÅ¡laičių pensijas, iÅ¡ viso 86 886 Eur, įskaityti į Santaros klinikų atlygintinos žalos dydį – 8 688,60 Eur, 2) pripažinti, kad Santaros klinikų prievolė V. atlyginti neturtinę žalÄ yra tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi. IeÅ¡kovė Santaros klinikos ieÅ¡kinyje nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovai V. V., jos atstovaujami nepilnamečiai vaikai G.

V. ir N. V. 2010 m. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Komisija) su pareiÅ¡kimu dėl jų sutuoktiniui ir tėvui S. V. tuometinėse SantariÅ¡kių klinikose (dabar – Santaros klinikos) ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, pareiÅ¡kėjų manymu, netinkamai teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kimÄ , 2010 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo konstatavo, kad Santaros klinikų darbuotojams teikiant S. V. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas įstaigoje buvo pažeista teisė į kokybiÅ¡kÄ sveikatos priežiÅ«rÄ , pacientas mirė, dėl ko buvo padaryta žala.

Komisija priėmė sprendimÄ tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies ir įpareigoti Santaros klinikas atlyginti 30 000,00 Lt (atitinka 8688,60 Eur) dydžio neturtinę žalÄ , kiekvienam pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokant po 10 000,00 Lt (atitinka 2896,20 Eur). Santaros klinikos, nesutikdamos su Komisijos sprendimu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį dėl Komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo panaikinimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinį ir 2011 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmetė, paliko galioti Komisijos sprendimÄ .

Tuo pat metu V. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ atsakovams Santaros klinikoms ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo. Aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovai grindė savo reikalavimÄ , sutapo su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nagrinėto ieÅ¡kinio pagrindu, t. y. dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo S. V.. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kinį, 2015 m. liepos 13 d. sprendimu jį atmetė nenustatęs Santaros klinikų bei kito atsakovo kaltės bei pagrindo atlyginti ieÅ¡kovams žalÄ .

V. šį sprendimÄ apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi jų apeliacinį skundÄ atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 2016 m. rugpjūčio 19 d. V. V. kreipėsi į antstolę B. P. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Sveikatos apsaugos ministerijos) iÅ¡duotų vykdomųjų dokumentų vykdymo. IeÅ¡kovė atstovė advokatė Renata Ivanauskaitė teigia, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas, vadovaujantis suformuota teismų praktika bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, iÅ¡ esmės buvo iÅ¡nagrinėtas aukÅ¡tesnės instancijos teismų, todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi bÅ«ti vykdomas, kas reiÅ¡kia, kad Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo sprendimas negali bÅ«ti vykdomas ir iÅ¡ieÅ¡kotoja V.

V. neturėjo teisinio pagrindo teikti antstoliui vykdyti Å¡io teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, nes Santaros klinikos neturi pareigos atlyginti žalÄ V. Atstovė tokiÄ iÅ¡vadÄ aiÅ¡kina tuo, kad S. V., dėl kurio mirties kilusiai žalai atlyginti buvo kilęs ginčas, buvo profesinės karo tarnybos karys. Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 66 straipsnis numato, kad karių gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis.

Ä®statymo 67 straipsnio 11 ir 12 dalys numato, kad kariui žuvus mokama 120 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija lygiomis dalimis iÅ¡mokama žuvusiojo sutuoktiniui, tėvui, motinai bei kiekvienam iÅ¡ kario iÅ¡laikytinių. IÅ¡laikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ , taip pat žuvusiojo nepilnamečiai vaikai, kol jiems sukaks 16 metų, o besimokantieji nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose - kol jiems sukaks 24 metai.

Taip pat Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnis numato, kad mirusiojo kario sutuoktinis bei vaikai turi teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę naÅ¡lių ir naÅ¡laičių pensijÄ . IeÅ¡kovo atstovė advokatė Renata Ivanauskaitė teigia, kad įstatymo numatytos socialinio draudimo iÅ¡mokos KraÅ¡to apsaugos ministerijos lėšomis V. buvo iÅ¡mokėtos bei tebemokamos, faktiÅ¡kai jiems yra iÅ¡mokėta apie 86886,00 eurų (Å¡iÄ sumÄ nurodo remdamasi Vilniaus apygardos teismui pateiktos pažymos duomenimis), V. priėmė socialines iÅ¡mokas, todėl ieÅ¡kovo atstovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, sprendžia, kad ieÅ¡kovės prievolė atlyginti žalÄ yra pasibaigusi.

Taip pat nurodo, kad atsakingas asmuo turi atlyginti tik tÄ Å¾alos dalį, kuri virÅ¡ija nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų dydį. Kadangi V. reikalaujama iÅ¡ Santaros klinikų mokėtina suma yra 8723,35 eurų, o tai yra beveik 10 kartų mažesnė už atsakovams sumokėtas bei mokamas socialines iÅ¡mokas, prievolė atlyginti žalÄ sutinkamai su CK 6.123 straipsnio 1 dalimi yra visiÅ¡kai įvykdyta ir todėl pasibaigusi. Santaros klinikos neturi pagrindo antrÄ kartÄ atlyginti V. jau atlygintÄ Å¾alÄ .

Atsakovai V. V., G. V., N. V. (pastarųjų įstatyminė atstovė V. V.) atsiliepime nurodė bei jų atstovė advokatė Inesa Arbočienė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė Santaros klinikos visais įmanomais bÅ«dais stengiasi iÅ¡vengti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos prievolės sumokėti priteistÄ 30 000 litų neturinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė Santaros klinikos Vilniaus miesto apylinkės 3-io teismo sprendimo neskundė. Atsakovė V. V. pateikė antstoliui vykdomuosius dokumentus - Komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ Nr. 56-58 ir 2016 m. rugpjūčio16 d.

Vilniaus miesto apylinkės 3-io teismo vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-269-608/2011, kuriais iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo priteistas žalos atlyginimas ir bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pateikus vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui, ieÅ¡kovė nedelsiant apskundė antstolio veiksmus, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-40030-734/2016 šį skundÄ atmetė. Apeliacinei instancijai skundas Å¡ioje byloje taip pat nebuvo pateiktas. Atstovė pabrėžia, kad ieÅ¡kovės argumentas, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė kitÄ sprendimÄ , kuriuo atsakovės reikalavimas buvo atmestas, bÅ«tų aktualus tik tuo atveju, jei Vilniaus apygardos teismas nurodytu sprendimu bÅ«tų panaikinęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovės yra priteistas žalos atlyginimas.

Kadangi taip nėra, V. pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimÄ vykdyti, o ieÅ¡kovės Santaros klinikų atstovės argumentai apie „aukÅ¡tesnės galios“ teismo sprendimÄ , kol Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas yra nepanaikintas, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Ieškovė taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad prievolė jau yra įvykdyta. Neva dėl to, jog S. V. buvo profesinės karo tarnybos karys, dėl jo žūties atsakovei yra išmokėta kompensacija ir ji tebemokama. Iš tiesų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija yra išmokėjusi atsakovei ir nepilnamečiams vaikams įstatyme nustatytas išmokas, jie gauna našlių ir našlaičių pensijas. Šis faktas niekada atsakovų nebuvo neigiamas ar slepiamas, ieškovė šias aplinkybes žinojo nuo pirmo ginčo pradžios.

Tačiau tai niekaip nėra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu. Atsakovai jokia forma iÅ¡ ieÅ¡kovės nėra gavę įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos prievolės įvykdymo. Teigdama, kad teismo sprendimu priteistÄ prievolę atlyginti žalÄ už ieÅ¡kovę sumokėjo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija, ieÅ¡kovė privalo šį savo teiginį įrodyti. Å iuo atveju vien teiginio apie tai, kad V. priėmė socialines iÅ¡mokas, akivaizdžiai nepakanka tam, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog bÅ«tent iÅ¡ jos gerokai vėliau nei KraÅ¡to apsaugos ministerija iÅ¡mokėjo sumas, priteistas žalos atlyginimas buvo atlygintas iki Å¡io teismo sprendimo priėmimo kito subjekto lėšomis.

Nagrinėjant bylÄ Vilniaus miesto 3-iame apylinkės teisme ieÅ¡kovė turėjo teisę reikalauti įskaitymo, tačiau to nedarė, o priimto teismo sprendimo neskundė. Ä®statymų nustatyta tvarka ieÅ¡kovė nepasinaudojo nei apeliacijos teise, nei proceso atnaujinimo teise, taigi teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ jos buvo priteistas žalos atlyginimas V. naudai, ieÅ¡kovę tenkino. IeÅ¡kovė neįrodė savo teiginio, jog bÅ«tent skolininkas įvykdė prievolę kitaip, nei nustatyta įstatyme. IeÅ¡kovės nurodytas teisinis reglamentavimas yra skirtas atvejams, kai skolininkas pats, tačiau kitais nei sutarta bÅ«dais įvykdo prievolę.

Tačiau ieÅ¡kovė jokia forma nėra atlyginusi atsakovei nei cento iÅ¡ jos priteistos žalos. Todėl ieÅ¡kovės nurodytas teisinis pagrindas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija įvykdė įstatymo jai nustatytÄ prievolę ir tai neturi nieko bendra su įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris pateiktas vykdymui. Teisės aktų nustatyta tvarka įsakymas dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo buvo priimtas 2009 m. rugsėjo 15 d., potvarkiai dėl naÅ¡lių pensijų 2010 m. vasario 3 d. ir 2010 m kovo 8 d., tuo tarpu Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo sprendimas priimtas 2011 m. rugsėjo 2 d., ir ieÅ¡kovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ teismui pateikti visus savo argumentus, kurie buvo aktualÅ«s nustatant jos atlygintinos žalos dydį.

Nėra jokių faktinių aplinkybių ir teisinio pagrindo, kurie leistų tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ , pripažinti, jog SantariÅ¡kių klinikų prievolė V. atlyginti žalÄ yra tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi - SantariÅ¡kių klinikos savo prievolės kol kas jokia forma neįvykdė. Teismas k o n s t a t u o j a : bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 22 d. iÅ¡ Pabradėje esančio Lietuvos kariuomenės Centrinio poligono į Å venčionių ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas profesinės karo tarnybos karys S. V., kuris vėliau gydymui pervežtas į VšĮ Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikas (dabar – Santaros klinikos), kur gydomas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje 2009 m. sausio 29 d. mirė.

Atsakovai, mirusiojo Å¡eimos nariai – sutuoktinė V. V. ir jos atstovaujami nepilnamečiai vaikai G. V. ir N. V. 2010 metais kreipėsi į KomisijÄ dėl jų manymu Santaros klinikose netinkamai S. V. teiktų gydymo paslaugų. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kimÄ , 2010 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo konstatavo, kad Santaros klinikų darbuotojams teikiant asmens sveikatos priežiÅ«rÄ buvo padaryta žala dėl paciento mirties ir įpareigojo Santaros klinikas atlyginti pareiÅ¡kėjams 30 000 Lt (atitinka 8 688,60 Eur) dydžio neturtinę žalÄ , kiekvienam iÅ¡ mirusiojo Å¡eimos narių – sutuoktinei ir dviem nepilnamečiams vaikams G. ir N. iÅ¡mokant po 10 000 Lt (atitinka 2 896,20 Eur).

Tokį Komisijos sprendimÄ Santaros klinikos skundė Vilniaus miesto 3-jam apylinkės teismui. Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir 2011 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo Komisijos sprendimÄ dėl 30 000 Lt kompensacijos iÅ¡mokėjimo mirusiojo Å¡eimos nariams paliko galioti. Savo ruožtu V. tuo pat metu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ ieÅ¡kiniu Santaros klinikoms ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei dėl žalos, atsiradusios netinkamai teikiant gydymo paslaugas S. V., atlyginimo.

Jų ieÅ¡kinį teismas iÅ¡nagrinėjo ir nenustatęs gydymo įstaigų kaltės dėl netinkamai teiktų gydymo paslaugų 2015 m. liepos 13 d. sprendimu atmetė. Savo ruožtu Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija dėl to, kad mirusysis S. V. buvo profesinės karo tarnybos karys, tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 11 ir 12 dalių, numatančių karių gyvybės ir sveikatos draudimo mokėjimÄ , pagrindu priėmė sprendimÄ mirusiojo Å¡eimai – sutuoktinei, dviem nepilnamečiams vaikams ir žuvusiojo motinai iÅ¡mokėti vienkartines kompensacijas kiekvienam po 68 970,00 litų (atitinka 19975,09 eurų).

Be to, atsakovai V. V., N. V., G. V. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kanclerio potvarkių pagrindu ir šiuo metu kiekvienas tebegauna kasmėnesines našlių ir našlaičių pensijas, o būtent, N. V., gimusiam 2007 m. kovo 29 d., nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2025 m. kovo 31 d. yra paskirta pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, jos dydis 57,69 Eur per mėnesį, G. V., gimusiai 2000 m. liepos 21 d. nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2018 m. liepos 31 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, jos dydis 57, 69 Eur per mėnesį, V.

V., gimusiai (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2025 m. kovo 31 d. paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė naÅ¡lių pensija, jos dydis 38, 46 Eur per mėnesį. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ieÅ¡kovė sprendžia, kad Å¡ios draudimo iÅ¡mokos visiÅ¡kai padengia V. patirtÄ neturtinę žalÄ , nes socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį CK 6.290 straipsnio 1 dalies pagrindu. V.

Å¡iuo metu gauta ir vis dar gaunama iÅ¡moka iÅ¡ Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos yra žymiai didesnė nei ieÅ¡kovės prievolė mokėti Komisijos nustatytÄ ir Vilniaus 3-ojo apylinkės teismo patvirtintÄ 30 000 Lt (atitinka 8688,60 Eur) iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovė Santaros klinikos laiko, kad jos prievolė yra pilnai įvykdyta, V. įvykdymÄ yra priėmę ir tai yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovės prievolę pasibaigusia. Nagrinėjamos bylos atveju keldama ginÄÄ ieÅ¡kovė siekia savo prievolę dėl neturtinės žalos atlyginimo kreditoriams (žala iÅ¡ delikto) užskaityti kreditorių jau gautomis ir dar gaunamomis kitos rūšies - socialinio draudimo iÅ¡mokomis, mokamomis dėl profesinės karo tarnybos kario žūties.

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. karių gyvybė ir sveikata buvo draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 66 straipsniu. Ä®vykus nelaimingam atsitikimui iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir jį pripažinus draudžiamuoju, draudimo iÅ¡mokos pagal šį įstatymÄ buvo mokamos iÅ¡ KraÅ¡to apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.

Žuvusiojo kario S. V. žūties metu galiojusio Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo redakcijos (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2560 redakcija) 67 straipsnio 1 ir 11 dalyse buvo nustatyta, kad kariui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos, išmokama 120 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų MMA kiekvienam kario išlaikytiniui.

Kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl kompensacijos paskyrimo buvo išspręstas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-875, kuriuo žuvusiojo kario S. V. sutuoktinei, dukrai, sūnui ir motinai skirta kiekvienam po 68 9700,00 Lt (atitinka 199750,92 Eur) vienkartinė kompensacija. Be to, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnio nuostatas mirusiojo kario sutuoktinis bei vaikai turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensijas.

Å io įstatymo pagrindu Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos lėšomis žuvusiojo sutuoktinei ir dviem nepilnamečiams vaikams periodiÅ¡kai kas mėnesį mokamos naÅ¡lių ir naÅ¡laičių pensijos, jų dydis N. V. 57,69 eurų per mėnesį, G. V. - 57, 69 eurų per mėnesį, V. V. -38, 46 eurų per mėnesį. IeÅ¡kovė teigia, kad ji kaip atsakingas asmuo turi atlyginti tik tÄ neturtinės žalos dalį, kuri virÅ¡ija nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams iÅ¡mokėtų socialinių draudimo iÅ¡mokų dydį, o toks virÅ¡ijimas nėra nustatytas, nes Komisija priėmė sprendimÄ dėl 30000 Lt (atitinka 8688,60 Eur) kompensacijos, t. y. dėl mažesnės sumos nei V. gavo kompensacijÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos.

Be to, ieÅ¡kovės atstovė advokatė Renata Ivanauskaitė pabrėžia, kad remiantis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m., balandžio 26 d. nutartimi, Santaros klinikų kaltė dėl netinkamo paciento gydymo iÅ¡ viso nebuvo nustatyta, todėl atstovės nuomone toks teismo sprendimas turi bÅ«ti vykdomas, kas anot atstovės reiÅ¡kia, kad IeÅ¡kovė iÅ¡ viso neturinti prievolės mokėti jokio žalos atlyginimo. Tokia ieÅ¡kovės atstovės pozicija dėl pareigos atlyginti žalÄ iÅ¡ esmės yra pati sau prieÅ¡taraujanti, kadangi viena vertus ieÅ¡kovė pripažįsta turinti prievolę mokėti savo kreditoriams neturtinės žalos atlyginimÄ , Tačiau ta žala jau yra padengta socialinio draudimo iÅ¡mokomis, kita vertus nurodo, kad tokios prievolės nėra.

Teismo vertinimu ieÅ¡kovės argumentas dėl prievolės mokėti žalos atlyginimÄ nebuvimo bÅ«tų priimtinas tik tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas bÅ«tų buvęs panaikintas aukÅ¡tesnės instancijos teismo, o Å¡iuo atveju to nėra. Vilniaus miesto 3-os apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas Komisijos sprendimo teisėtumas ir ieÅ¡kovės pareiga iÅ¡mokėti žalos atlyginimÄ , yra įsiteisėjęs, procesas dėl jo neatnaujintas, todėl sutinkamai su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo sprendimo visuotinio privalomumo principu, numatančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra vykdytinas.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė Santaros klinikos, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovės atstovė, turi galiojančiÄ prievolę atlyginti savo kreditoriams V. Komisijos nustatytÄ neturtinės žalos dydį. Dėl socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymo pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį CK 6.123 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymÄ . CK 6.290 straipsnio „Socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymas“ 1 dalyje nustatyta:

„Socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį“. Dėl socialinio draudimo ir kitų iÅ¡mokų įskaitymo į žalos atlyginimÄ yra plačiai pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. Nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.1015 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 19 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų“ patvirtintų asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 49 punkto atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“, todėl teismas sprendžia kilusį ginÄÄ nenukrypdamas nuo Å¡iame nutarime iÅ¡sakytų argumentų ir teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimų.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimÄ Nr. 530 be kitų iÅ¡vardintų asmenų kategorijų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo asmenis sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba apdraudžiami ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos pareigÅ«nai, tikrosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos karininkai, liktiniai, asmenys, atliekantys tikrÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ arba alternatyviÄ jÄ (darbo) tarnybÄ (iÅ¡ jų ir savanoriai), asmenys, paÅ¡aukti mokymui bei pratyboms arba mobilizuoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių atvejais ar gresiant valstybės saugumui.

Taigi, S. V. žūties atveju deliktinės teisės reglamentavimas numatė, kad į žalos kompensavimo santykius įstoja valstybė. Sprendžiant klausimÄ dėl valstybės lėšomis drausto asmens žūties atveju gautų kompensacijų įskaitymo į žalos atlyginimÄ svarbu įvertinti, kokia apimtimi pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo iÅ¡mokos yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį ir ar tos iÅ¡mokos įskaitomos tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. Nutarime yra iÅ¡analizuotas CK nustatytos žalos atlyginimo teisinis reguliavimas ir socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose numatytos žalos kompensavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas akcentavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, aiÅ¡kinamas kitų CK normų nuostatų kontekste, reiÅ¡kia, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kuriÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo Å¡eimos nariai, dydį (Nutarimo II skirsnis „Dėl Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui“).

Toks teisės normų aiÅ¡kinimas aktualus Å¡ios civilinės bylos ginčo iÅ¡sprendimui ir juo, priimdamas sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje, teismas vadovaujasi. Minėtas iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl socialinio draudimo iÅ¡mokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį reiÅ¡kia, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos paskirtis yra kompensuoti patirtÄ turtinę žalÄ . Kadangi S. V. žūties atveju Komisija priėmė nutarimÄ dėl neturtinės žalos dėl asmens mirties jo artimiesiems kompensavimo, o KraÅ¡to apsaugos ministerijos iÅ¡mokėtos ir Å¡iuo metu mokamos socialinės iÅ¡mokos artimiesiems atlygina turtinę žalÄ , susijusiÄ su negautomis pajamomis, ieÅ¡kovės Santaros klinikų reikalavimas padaryti turtinės žalos atlyginimui skirtos kompensacijos įskaitymÄ Ä¯ neturinės žalos atlyginimÄ yra negalimas.

Nesant teisinio pagrindo įskaityti socialinio draudimo iÅ¡mokas, mokamas gyvybės atėmimo atveju į neturtinės žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kinys kaip neteisėtas ir nepagrįstas valstybėje nustatytu teisiniu reguliavimu atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis jas priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės. Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro atsakovės V. V. patirtos 500 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl yra teisinis pagrindas praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų pritiesimo tenkinti pilnai.

Taip pat iš ieškovės priteistinos 15,21 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, j. a. k. 124364561, ieškinį atsakovams V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atmesti. Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 500 (penkis šimtus) Eur atsakovei V.

V. advokato pagalbai apmokėti ir 15,21 (penkiolika eurų 21 ct) Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, lėšas nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismÄ .

Teisėja Snaigė Juknevičienė