2015-12-09 Nr. AB-23947-3-64-3-02908-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS-1362-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02908-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Šiaulių apygardos teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama įpareigoti Šiaulių apygardos teismą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo datos pateikti pareiškėjai informaciją apie teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. išnagrinėtas ir nagrinėjamas bylas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjos R. V. skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje akcentuojama teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo svarba. Taip pat atsižvelgė į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti realizuojama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ne bet kuris asmuo ir ne su bet kokiu reikalavimu gali kreiptis į teismą ir reikalauti, kad byla būtų išnagrinėta.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, kad skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 konstatavo, kad teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį – vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose teismas ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 1 ir 4 d.). Pagal Konstituciją, teismų veikla, susijusi su teisingumo vykdymu, nėra ir negali būti laikoma viešojo valdymo sritimi, kuri iš esmės yra priskirta vykdomosios valdžios institucijoms.

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje taip pat konstatavo, kad veikla, susijusi su teismų administravimu, taip pat nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams Teismų įstatyme yra numatęs specialias nuostatas, bei įvertinus Teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas.

Todėl skundo dalykas, susijęs su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, o šioje bylos dalyje keliami reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjos keliamas ginčas, susijęs su administravimu teisme, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, o pareiškėjos keliamas reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja R. V. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjos nuomone skundžiama tesimo nutartis neteisinga, neteisėta, nepagrįsta, neobjektyvi, todėl naikintina. Šiaulių apygardos teismas, 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. G-3732 atsisakydamas pateikti pareiškėjai jos prašomą informaciją apie teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. išnagrinėtas ir nagrinėjamas bylas, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymą. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstaigos (šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis) privalo teikti pareiškėjams informaciją. Pareiškėjos nuomone, jos keliamas ginčas yra iš administracinių teisinių santykių valstybės institucijai atliekant viešąjį administravimą ir tiesiogiai siejamas su Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymo pažeidimu, todėl priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį, kuria teismas, atsisakė priimti pareiškėjos 2015 m. spalio 14 d. skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktu 2015 m. spalio 14 d. skundu pareiškėja prašė įpareigoti Šiaulių apygardos teismą pateikti jai informaciją apie šio teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. išnagrinėtas ir nagrinėjamas bylas.

Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. G-3732, pasirašytu Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, informavo pareiškėją R. V., kad negali tenkinti jos prašymo išduoti pažymą apie teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. išnagrinėtas ir nagrinėjamas bylas, nes Teismų įstatymas ir Civilinio proceso kodeksas nenumato asmens tesisės gauti informaciją apie visas teisėjų ar konkretaus teisėjo nagrinėjamas bylas.

Pareiškėjos nuomone, jos inicijuojamas ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių valstybės institucijai atliekant viešąjį administravimą, todėl pirmosios instancijos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti skundą dėl Šiaulių apygardos teismo įpareigojimo suteikti informaciją.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, esą jos keliamas ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių valstybės institucijai atliekant viešąjį administravimą, pirmiausia atkreipia dėmesį į įstatymuose įtvirtintą teismų paskirtį ir įstatymų leidėjo suteiktą teismams kompetenciją.

Aukščiausios teisinės galios įstatyme – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas – valstybės valdžią vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija yra vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teisingumo vykdymas – tai teisinių konfliktų sprendimas, priimant teisinius sprendimus.

Teisingumas vykdomas taikant specialias procesines formas, kurių paskirtis – užtikrinti asmens teises teismo procese, palengvinti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, priimti teisingą sprendimą. Demokratinėje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra tas, kad teismai, spręsdami teisinius konfliktus, užtikrina Konstitucijoje, įstatymuose, kituose jiems neprieštaraujančiuose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, teisės viršenybę, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

Konstitucinė nuostata, kad teismai yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija, perkelta į atitinkamus teismų veiklą reglamentuojančius įstatymus (Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 6 straipsnis ir kt.). Teismų veikla grindžiama Konstitucijoje įtvirtintu teisėjų ir teismų nepriklausomumo principu (Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalys, Teismų įstatymo 2 straipsnis ir kt.). Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją veikia trys teismų sistemos:

Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę; Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai sudaro bendrosios kompetencijos teismų sistemą; pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį yra įsteigta ir veikia viena specializuotų teismų (administracinių teismų) sistema, kurią sudaro Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai).

Funkciniu, organizaciniu ir administraciniu atžvilgiais minėtos teismų sistemos Konstitucijoje yra atskirtos, jų kompetenciją atriboja ir nustato Teismų įstatymas ir atitinkami procesiniai įstatymai. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją veikiančiose bendrosios kompetencijos teismų bei specializuotų (administracinių) teismų sistemose (atitinkamuose procesiniuose įstatymuose) yra numatytos instancinės procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo patikros tvarkos, t. y. žemesnės pakopos bendrosios kompetencijos teismo procesiniai sprendimai proceso dalyvių gali būti skundžiami aukštesnės pakopos bendrosios kompetencijos sistemos teismui, o atitinkamai žemesnės pakopos administracinio teismo procesiniai sprendimai skundžiami aukštesnės pakopos administraciniam teismui.

Atitinkami procesiniai įstatymai (bendrosios kompetencijos teismų sistemoje Civilinio proceso kodeksas ir Baudžiamojo proceso kodeksas, administracinių teismų sistemoje Administracinių bylų teisenos įstatymas) numato tvarką, kuria proceso dalyviai gali susipažinti su bylomis (gauti informaciją apie bylas), kurių procesuose jie dalyvauja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, be kita ko, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pabrėžė, kad būtina atriboti teismų (vienos iš valstybės valdžių), kuriai vienintelei pagal Konstituciją pavesta teisingumo vykdymo funkcija ir kurios veikla grindžiama nepriklausomumo principu, veiklą nuo vykdomosios valdžios kompetencijos. Teisingumo vykdymo funkcijos negali vykdyti jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas. Atitinkamai, teisminė valdžia negali iš kitos valstybės valdžios institucijos perimti jai priskirtų funkcijų. Teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį – vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose teismas ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 1 ir 4 d.). Pagal Konstituciją, teismų veikla, susijusi su teisingumo vykdymu, nėra ir negali būti laikoma viešojo valdymo sritimi, kuri iš esmės yra priskirta vykdomosios valdžios institucijoms

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal aptariamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąvokas viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. To paties straipsnio 4 dalis apibrėžia, kad viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Analogiškas viešojo administravimo subjekto apibrėžimas pateiktas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje.

Nurodyto įstatymų nustatyto teisinio reguliavimo ir išdėstytos teismų praktikos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėja šiuo atveju Šiaulių apygardos teismą nepagrįstai sutapatino su valstybės institucija, atliekančia viešąjį administravimą. Pareiškėja šiuo atveju siekia iškelti administracinį ginčą dėl Šiaulių apygardos teismo įpareigojimo suteikti jai informaciją apie bendrosios kompetencijos teismo teisėjo (Šiaulių apygardos teismo pirmininko) procesinę veiklą vykdant teisingumą, kuri nepatenka į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymo taikymo sritį. ABTĮ 16 straipsnio, kuris nustato bylas, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, 1 dalyje nustatyta, kad „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <....> Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų,<...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, <...>. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą dėl Šiaulių apygardos teismo įpareigojimo suteikti informaciją, procesinės teisės normas (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė