2026-01-07 Nr. AB-483-3-62-3-00366-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-17-602/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00366-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko (toliau – ir Viršininkas) 2024 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. NSN2295 (toliau – ir Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimas); 2) panaikinti Tarnybos 2024 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 2S658 (toliau – ir Tarnybos 2024 m. vasario 20 d. sprendimas); 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinės žalos atlyginimą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme momento iki teismo galutinio procesinio sprendimo visiško įvykdymo momento.

2. Pareiškėjas, paduodamas skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

2.1. 2024 m. sausio 10 d., apie 16.30 val., Tarnybos pareigūnas pagal pareiškėjo prašymą palydėjo pareiškėją kartu su kitu nuteistuoju į pasivaikščiojimo kiemelį. Tuo metu, kai Tarnybos pareigūnas lydėjo pareiškėją į pasivaikščiojimo kiemelį, pareiškėjas paprašė Tarnybos pareigūno leisti pareiškėjui prieiti prie gyvenamosios patalpos, esančios šalia pasivaikščiojimo kiemelio, ir paprašyti iš minėtoje patalpoje laikomo pažįstamo asmens cigaretės. Tarnybos pareigūnas, lydintis pareiškėją, neleido pareiškėjui prieiti prie minėtos patalpos. Tarp Tarnybos pareigūno, pareiškėjo ir kito nuteistojo kilo konfliktas. Tarnybos pareigūnas pastūmė pareiškėją ir uždarė jį pasivaikščiojimo kiemelio erdvėje. Pareiškėjo prašymu Tarnybos pareigūnas vėliau palydėjo pareiškėją į jo gyvenamąsias patalpas.

2.2. Grįžęs į gyvenamąją patalpą, pareiškėjas vartojo skausmą malšinančius vaistus. Tą pačią dieną pareiškėjas pastebėjo, kad jo koja patino ir paraudo.

2.3. 2024 m. sausio 11 d. apie 19:20 val., pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos sveikatos apsaugos priežiūros specialistus, prašydamas užfiksuoti pareiškėjo kojos traumą. Tarnybos sveikatos apsaugos specialistai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

2.4. 2024 m. sausio 12 d. pareiškėjas padavė administratoriui skundą dėl Tarnybos sveikatos apsaugos priežiūros specialistų veiksmų. Administratorius užfiksavo pareiškėjo patirtą traumą pareiškėjo medicininės sveikatos istorijoje.

2.5. 2024 m. sausio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos sveikatos apsaugos priežiūros specialistus, prašydamas užfiksuoti naują mėlynę ant rankos. Pareiškėjas nurodė, kad jis, nuolatos dėvėdamas marškinius, anksčiau negalėjo pastebėti minėtos mėlynės. Tarnybos sveikatos apsaugos priežiūros specialistas užfiksavo pareiškėjo nusiskundimą medicininės sveikatos istorijoje.

2.6. Tarnybos pareigūnai pagal 2024 m. sausio 10 d. vaizdo registratorių užfiksuotus duomenis surašė tarnybinius pranešimus dėl pareiškėjo elgesio. Pareiškėjas turėjo rašyti pasiaiškinimus dėl savo elgesio.

2.7. Įvertinusi pareiškėjo pasiaiškinimus, Patariamoji komisija nuteistųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 16 d. posėdžio metu nusprendė pasiūlyti Viršininkui nebausti pareiškėjo (toliau – ir Komisijos 2024 m. sausio 16 d. siūlymas).

2.8. Viršininkas 2024 m. sausio 19 d. sprendimu nusprendė skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą, t. y. vieno mėnesio laikotarpiui nustatė pareiškėjui draudimą įsigyti asmeninių daiktų.

2.9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimu, padavė Tarnybai skundą.

2.10. Tarnyba 2024 m. vasario 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjui skundą.

2.11. Viršininkas 2024 m. sausio 19 d. sprendimu nepagrįstai nusprendė skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą. Viršininkas netinkamai įvertino pareiškėjo atlikto pažeidimo aplinkybes ir viršijo įstatymų nustatytus įgaliojimus. Viršininkas turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją ir nepagrįstai neatsižvelgė į Komisijos 2024 m. sausio 16 d. siūlymo nuostatas.

2.12. Tarnyba 2024 m. vasario 20 d. sprendimu neskaidriai, neobjektyviai ir nepagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo skundą.

2.13. Pareiškėjas dėl neteisėtų Viršininko ir Tarnybos veiksmų patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas dėl Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimu skirtos drausminės nuobaudos nepagrįstai negalėjo įsigyti asmeninių prekių. Pareiškėjas turi stiprią priklausomybę nuo kavos ir tabako gaminių. Negalėdamas įsigyti reikalingų prekių, pareiškėjas patyrė kankinimus. Neteisėti Viršininko ir Tarnybos veiksmai sukėlė pareiškėjui dvasines ir emocines kančias, pažemino pareiškėjo garbę ir orumą ir sukėlė nusivylimą.

3. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba, taip pat atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, padavė atsiliepimą į skundą, prašydamas atmesti pareiškėjo skundą.

4. Tarnyba, paduodama atsiliepimą į skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

4.1. 2024 m. sausio 12 d. pareiškėjas padavė Tarnybai skundą dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų, prašydamas Tarnybos imtis veiksmų ir paaiškinti padėtį. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas, lydėdamas pareiškėją į pasivaikščiojimo kiemelio erdvę, sumušė pareiškėją,. Pareiškėjas taip pat įvardijo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo sveikatos apsaugos priežiūros specialistai netinkamai atlieka savo pareigas (toliau – ir pareiškėjo 2024 m. sausio 12 d. skundas).

4.2. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2024 m. sausio 12 d. skundą, Tarnyba 2024 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 2S-337 konstatavo, kad pareiškėjo 2024 m. sausio 12 d. skundas yra nepagrįstas. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo lydėjimo į pasivaikščiojimų kiemelio erdvę metu pareiškėjas savavališkai įėjo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trečiojo korpuso teritoriją. Tarnybos pareigūnas, reaguodamas į minėtus pareiškėjo veiksmus, priėjo prie pareiškėjo, suėmė pareiškėją už rankos ir grąžino jį į pasivaikščiojimo kiemelio erdvę. Nei pareiškėjo lydėjimo metu, nei pareiškėjo laisvo laiko pasivaikščiojimo kiemelio erdvėje metu Tarnybos pareigūnas nenaudojo prieš pareiškėją fizinės prievartos. Tarnyba pažymėjo, kad 2024 m. sausio 11 d., apie 18.00 val., Tarnybos pareigūnas palydėjo pareiškėją į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros skyrių suleisti pareiškėjui vaistus nuo skausmo pagal gydytojo anksčiau nustatytą gydymo režimą. Minėtas pareiškėjo vizitas nebuvo susijęs su tariamu Tarnybos pareigūno fizinės prievartos naudojimu prieš pareiškėją. 2024 m. sausio 12 d. vakare pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros skyrių, prašydamas išduoti pareiškėjui anksčiau skirtus vaistus. Tarnyba nurodė, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros skyrių dėl Tarnybos pareigūno tariamai panaudotos fizinės prievartos (toliau – ir Tarnybos 2024 m. sausio 30 d. sprendimas). Tarnybos 2024 m. sausio 30 d. sprendimo pareiškėjas neskundė.

4.3. 2024 m. sausio 23 d. pareiškėjas padavė Tarnybai skundą, prašydamas panaikinti Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimą ir skirtą drausminę nuobaudą, t. y. draudimą įsigyti asmeninio poreikio prekes (toliau – ir pareiškėjo 2024 m. sausio 23 d. skundas).

4.4. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2024 m. sausio 23 d. skundą, Tarnyba 2024 m. vasario 20 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėjo 2024 m. sausio 23 d. skundas yra nepagrįstas. Tarnyba nurodė, kad 2024 m. sausio 10 d. pareiškėjas nevykdė pareigūnų reikalavimų. Pareiškėjas nereagavo į Tarnybos pareigūno nurodymą, kad pareiškėjui yra draudžiama imti tabako gaminius iš kito nuteistojo. Tarnybos pareigūnui neleidus pareiškėjui pasiimti cigaretės, pareiškėjas pradėjo bėgti į kito nuteistojo korpuso teritoriją. Tarnyba įvardijo, kad Komisija gali tik patarti Viršininkui dėl drausminės nuobaudos skyrimo nuteistajam, tačiau pati neturi įgaliojimų spręsti dėl minėtos nuobaudos skyrimo. Diskreciją spręsti dėl drausminės nuobaudos skyrimo nuteistajam turi Viršininkas. Tai, kad Viršininkas 2024 m. sausio 19 d. sprendimu neatsižvelgė į Komisijos 2024 m. sausio 16 d. siūlymą, nereiškia, kad Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimas yra neteisėtas. Tarnyba pažymėjo, kad Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjui skirtą nuobaudą Viršininkas 2024 m. sausio 19 d. sprendimu paskyrė pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 79–80 straipsnių nuostatų reikalavimus. Viršininkas 2024 m. sausio 19 d. sprendimu aiškiai nurodė pareiškėjo atlikto pažeidimo esmę, tinkamai kvalifikavo pareiškėjo pažeidimą ir pagrįstai skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą.

4.5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atliko BVK 50 straipsnio nuostatų pažeidimą. Pareiškėjas ne tik nevykdė laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimų, tačiau ir reikalavo iš kito nuteistojo cigaretės.

4.6. Pareiškėjo skundo argumentai, kad Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimas yra nepagrįstas, yra nepagrįsti. Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatas. Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimas yra konkretus, aiškus, išsamus. Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o pareiškėjui skirta drausminė nuobauda yra motyvuota. Viršininkas 2024 m. sausio 19 d. sprendimu aiškiai nurodė minėto sprendimo apskundimo tvarką. Tarnyba 2024 m. vasario 20 d. sprendimu nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimą.

4.7. Pareiškėjo skundo argumentai, kad Tarnybos 2024 m. vasario 20 d. sprendimas yra nepagrįstas, yra nepagrįsti. Tarnybos 2024 m. vasario 20 d. sprendimas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tarnybos 2024 m. vasario 20 d. sprendimas yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniais argumentais. Tarnybos 2024 m. vasario 20 d. sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir suprantamai, minėtų motyvų turinys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

4.8. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės patirtos neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas. Pareiškėjas neįrodė atsakovo Lietuvos valstybės ir Tarnybos viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neturtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo Lietuvos valstybės ir Tarnybos veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, susijusią su pareiškėjo teisių pažeidimu. Pareiškėjas nenurodo jokių argumentų ir nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – panaikino Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimą, panaikino Tarnybos 2024 m. vasario 20 d. sprendimą, atmetė pareiškėjo prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir priteisė pareiškėjui 11,00 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. Tarnybos pareigūnas 2024 m. sausio 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. PŽ-23-63 informavo Viršininką apie pareiškėjo atliktus teisės aktų pažeidimus. Tarnybos pareigūnas 2024 m. sausio 10 d. tarnybiniu pranešimu nurodė, kad 2024 m. sausio 10 d., apie 16.30 val., pareiškėjo ir kito nuteistojo prašymu Tarnybos pareigūnas nuvedė pareiškėją į pasivaikščiojimo kiemelį. Eidamas taku, pareiškėjas prašė Tarnybos pareigūną leisti pareiškėjui pasiimti tabako iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trečiojo korpuso gyvenamojoje erdvėje kalinčio nuteistojo. Tarnybos pareigūnas nurodė pareiškėjui, kad pareiškėjo prašymas yra nesuderinamas su teisės aktų reikalavimais. Tačiau pareiškėjas, eidamas pro įėjimą į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trečiąjį korpusą, staiga įbėgo į minėto korpuso teritoriją. Tarnybos pareigūnas sulaikė pareiškėją ir nuvedė jį į pasivaikščiojimo kiemelį. Vėliau pareiškėjas paprašė Tarnybos pareigūno grąžinti pareiškėją į kamerą. Vedamas į kamerą, pareiškėjas nuolatos prašė Tarnybos pareigūno leisti pareiškėjui pasiimti tabako iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trečiojo korpuso gyvenamojoje erdvėje kalinčio nuteistojo. Tarnybos pareigūnas aiškino pareiškėjui, kad pareiškėjo prašymas yra nesuderinamas su teisės aktų reikalavimais. Įvykį Tarnybos pareigūnas užfiksavo vaizdo registratoriumi Nr. 17, 52. Pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (toliau – ir Tarnybos pareigūno 2024 m. sausio 10 d. tarnybinis pranešimas).

6.2. Pareiškėjas rašytiniais 2024 m. sausio 11 d. paaiškinimais Nr. NPS-22-1181 paaiškino, kad 2024 m. sausio 10 d. apie 16.25 val., Tarnybos pareigūnas pagal pareiškėjo prašymą palydėjo pareiškėją kartu su kitu nuteistuoju į pasivaikščiojimo kiemelį. Tuo metu, kai Tarnybos pareigūnas lydėjo pareiškėją į pasivaikščiojimo kiemelį, pareiškėjas paprašė Tarnybos pareigūno leisti pareiškėjui prieiti prie 3 (trečiojo) bendrabučio teritorijoje esančio lango ir paprašyti iš pažįstamo asmens cigaretės. Tarnybos pareigūnas, lydintis pareiškėją, uždraudė pareiškėjui prieiti prie minėtos patalpos, pradėjo agresyviai elgtis ir stumti pareiškėją į pasivaikščiojimų kiemelį bei panaudojo prieš pareiškėją fizinę prievartą. Vėliau Tarnybos pareigūnas palydėjo pareiškėją atgal į kamerą. Minėtas aplinkybes užfiksavo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros skyrius (toliau – ir pareiškėjo rašytiniai 2024 m. sausio 11 d. paaiškinimai).

6.3. Įvertinęs Tarnybos pareigūno 2024 m. sausio 10 d. tarnybinį pranešimą ir pareiškėjo rašytinius 2024 m. sausio 11 d. paaiškinimus, Viršininkas 2024 m. sausio 19 d. sprendimu pagal BVK 79–80 straipsnių nuostatas skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą, t. y. vieno mėnesio laikotarpiui uždraudė pareiškėjui įsigyti asmeninių daiktų. Viršininkas nurodė, kad 2024 m. sausio 10 d., apie 16.30 val., pareiškėjo ir kito nuteistojo prašymu Tarnybos pareigūnas nuvedė pareiškėją į pasivaikščiojimo kiemelį. Eidamas taku, pareiškėjas prašė Tarnybos pareigūno leisti pareiškėjui pasiimti tabako iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trečiojo korpuso gyvenamojoje erdvėje kalinčio nuteistojo. Tarnybos pareigūnas nurodė pareiškėjui, kad pareiškėjo prašymas yra nesuderinamas su teisės aktų reikalavimais. Tačiau pareiškėjas, eidamas pro įėjimą į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trečiąjį korpusą, staiga įbėgo į minėto korpuso teritoriją. Tarnybos pareigūnas sulaikė pareiškėją. Vėliau pareiškėjas paprašė Tarnybos pareigūno grąžinti pareiškėją į kamerą. Viršininkas vertino, kad minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 8 punkto nuostatas.

6.4. Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimą pareiškėjas apskundė Tarnybai neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Tarnyba 2024 m. sausio 20 d. sprendimu nurodė, kad Viršininkas 2024 m. sausio 19 d. sprendimu pagrįstai bei tinkamai įvertino pažeidimo aplinkybes ir pagrįstai skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą.

6.5. 2024 m. sausio 12 d. pareiškėjas padavė Tarnybai skundą dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų, prašydamas Tarnybos imtis veiksmų ir paaiškinti padėtį. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas, lydėdamas pareiškėją į pasivaikščiojimo kiemelio erdvę, sumušė pareiškėją. Pareiškėjas taip pat įvardijo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo sveikatos apsaugos priežiūros specialistai netinkamai atlieka savo pareigas.

6.6. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2024 m. sausio 12 d. skundą, Tarnyba 2024 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 2S-337 konstatavo, kad pareiškėjo 2024 m. sausio 12 d. skundas yra nepagrįstas. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo lydėjimo į pasivaikščiojimų kiemelio erdvę metu pareiškėjas savavališkai įėjo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trečiojo korpuso teritoriją. Tarnybos pareigūnas, reaguodamas į minėtus pareiškėjo veiksmus, priėjo prie pareiškėjo, suėmė pareiškėją už rankos ir grąžino jį į pasivaikščiojimo kiemelio erdvę. Nei pareiškėjo lydėjimo metu, nei pareiškėjo laisvo laiko pasivaikščiojimo kiemelio erdvėje metu Tarnybos pareigūnas nenaudojo prieš pareiškėją fizinės prievartos. Tarnybos 2024 m. sausio 30 d. sprendimo pareiškėjas neskundė.

6.7. Seimo kontrolierius 2024 m. birželio 20 d. pažyma Nr. 4D-2024/1-228 nurodė, kad Seimo kontrolierius gavo skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo). Seimo kontrolierius konstatavo, kad: „<...> Pareiškėjas skunde nurodo: „<...> š. m. sausio 10 d. man būnant Pravieniškių 1-o kalėjimo pasivaikščiojimo kiemelyje SVS (Saugumo valdymo skyriaus) pareigūnai mano <...> atžvilgiu naudojo fizinę prievartą ir sukėlė fizinį skausmą, sudavus man spyrį į koją ir smūgį į ranką <...>. 2024-01-11 apie 19.20 val. nuėjau pas slaugytojas užfiksuoti traumas, <...> nei viena iš <...> slaugytojų tai daryti atsisakė <...>.

Patirti sužalojimai užfiksuoti tik 2024.01.12“ <...> skundo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas su 2024 m. sausio 12 d. skundu (reg. 2024 m. sausio 15 d. Nr. 2G-105) dėl 2024 m. sausio 10 d. pasivaikščiojimo kiemelyje patirtų sužalojimų ir medicinos slaugytojos atsisakymo patirtus sužalojimus fiksuoti kreipėsi į LKT. LKT 2024 m. sausio 30 d. raštu Nr. 2S-337 pateiktame atsakyme konstatuota, kad pareigūnas lydėjimo metu paėmęs pareiškėją už rankos jį sugrąžino prie pasivaikščiojimų kiemelio, tačiau pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu fizinės prievartos nenaudojo nei lydėjimo, nei pasivaikščiojimo kiemelyje metu.

Taip pat konstatuota, kad pareiškėjas į Sveikatos priežiūros skyrių buvo nuvestas anksčiau gydytojo paskirtiems vaistams nuo skausmo suleisti, tačiau vizitas nebuvo susijęs su fizinės prievartos panaudojimu pareiškėjo atžvilgiu. LKT negauta duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs į Sveikatos priežiūros skyrių jį nuvesti tą pačią dieną, kai, jo teigimu, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, nenustatyta, kad slaugytojos būtų atsisakiusios užfiksuoti Pareiškėjo patirtas traumas. LKT 2024 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 1S-3271 Seimo kontrolierei pateikė ir vaizdo kamerų įrašus, kuriuose užfiksuota situacija, kaip 2024 m. sausio 10 d. pareiškėjas pareigūnų buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį.

Tyrimo metu įvertinusi vaizdo įrašus Seimo kontrolierė sutinka su LKT pareigūnų išvadomis, kad prieš pareiškėją fizinė prievarta nebuvo naudota, bei atkreipia dėmesį į tai, jog vaizdo įrašuose matyti pareiškėjo agresyvus elgesys bandant provokuoti pareigūnus. <...> Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad LKT, nagrinėdama pareiškėjo 2024 m. sausio 12 d. skundą dėl pareiškėjo patirtų sužalojimų pasivaikščiojimo kiemelyje bei nesuteiktos medicinos pagalbos, išsamiai įvertino visas faktines aplinkybes ir pateikė teisės aktų nuostatas atitinkantį atsakymą.

Aplinkybių, kurios patvirtintų pareiškėjo teiginius, nustatyta nebuvo. <..>“ (citata netaisyta) (toliau – ir Seimo kontrolieriaus 2024 m. birželio 20 d. pažyma).

7. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad tiek Viršininkas 2024 m. sausio 19 d. sprendimu, tiek Tarnyba 2024 m. sausio 20 d. sprendimu konstatavo pareiškėjo atliktą teisės aktų pažeidimą pagal Tarnybos pareigūno 2024 m. sausio 10 d. tarnybinį pranešimą ir vaizdo registratoriumi Nr. 17, 52 užfiksuotus duomenis. Administracinės bylos nagrinėjimo metu Tarnyba nepateikė teismui vaizdo registratoriumi Nr. 17, 52 užfiksuotų duomenų, leidžiančių įvertinti pareiškėjo tariamai atliktą teisės aktų pažeidimą. Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėti duomenys, pasibaigus teisės aktų nustatytam terminui, buvo ištrinti.

8. Vadovaudamasis BVK ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 (toliau – ir Aprašas), nuostatomis, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareigūnas, atlikdamas apėjimą ir fiksuodamas pažeidimą, privalo naudoti vaizdo registratorių. Pareigūnas privalo įsitikinti, kad vaizdo registratorius tinkamai veikia ar yra daromas vaizdo įrašas. Užfiksuoti duomenys ar jų fragmentai, dėl kurių turi būti surašytas tarnybinis pranešimas, įrašomi tarnybinėse informacijos laikmenose ar kompiuteriuose ir kaip įrodymai saugomi atskirai nuo kitų vaizdo duomenų iki pradėtų procesinių veiksmų pabaigos. Pareigūnas gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų, negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina. Jeigu vaizdo įrašas turi reikšmės nagrinėjant suimtojo (nuteistojo) skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, nagrinėjančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos.

9. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba turėjo pareigą išsaugoti vaizdo registratoriumi Nr. 17, 52 atliktą vaizdo įrašą kaip objektyvų įrodymą, pagrindžiantį pareiškėjo tariamai atlikto pažeidimo padarymo faktą.

10. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu Tarnyba neįvykdė pareigos saugoti su inkriminuojamu pažeidimu susijusio vaizdo įrašo, t. y. Tarnyba neišsaugojo vaizdo registratoriumi Nr. 17, 52 užfiksuotų duomenų ir nepateikė minėtų duomenų teismui.

11. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, Tarnybai neišsaugojus vaizdo registratoriumi nustatytų duomenų, Tarnybai tenka su minėta aplinkybe susijusių neigiamų pasekmių našta. Šiuo atveju taikytinas principas, kad „visos aplinkybės yra preziumuojamos prieš pažeidėją“. Tarnybai pažeidus vaizdo įrašo saugojimo pareigą, pareiškėjo teiginiai preziumuojami kaip teisingi.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra neginčijamo pagrindo spręsti, jog pareiškėjas neabejotinai padarė tiek Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimu, tiek Tarnybos 2024 m. sausio 20 d. sprendimu inkriminuojamą teisės aktų pažeidimą. Minėtos abejonės nebuvo pašalintos nei Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimo, nei Tarnybos 2024 m. sausio 20 d. sprendimo priėmimo metu. Nei Viršininkas 2024 m. sausio 19 d. sprendimu, nei Tarnyba 2024 m. sausio 20 d. sprendimu neatliko nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo ir objektyviai nenustatė teisės pažeidimo sudėties.

13. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimas ir Tarnybos 2024 m. sausio 20 d. sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų. Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimas ir Tarnybos 2024 m. sausio 20 d. sprendimas nėra pagrįsti duomenimis, pagrindžiančiais pareiškėjo tariamai atliktą teisės aktų pažeidimą. Minėti sprendimai negali būti pripažįstami pagrįstais ir teisėtais.

14. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimą ir Tarnybos 2024 m. sausio 20 d. sprendimą.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, kad būtent tas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, patyrė neturtinę žalą, t. y. fizinį skausmą, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, pažeminimus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia minėtos žalos prigimtis ir objektas, pažeistų vertybių ypatumai ir pažeidimo pobūdis, pažeidimo trukmė. Asmens patirta neturtinė žala turi būti reali, juntama ir apčiuopiama, pasikartojančio pobūdžio.

16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai apie tariamai Tarnybos pareigūno naudotą fizinę prievartą prieštarauja tiek Tarnybos 2024 m. sausio 30 d. sprendimo, tiek Seimo kontrolieriaus 2024 m. birželio 20 d. pažymos nuostatoms. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad 2024 m. sausio 10 d. Tarnybos pareigūnas panaudojo prie pareiškėją fizinį smurtą ir taip atliko neteisėtus veiksmus. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, ne visais atvejais yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas tais atvejais, jeigu teismas nustato, jog teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka.

18. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas patirtą neturtinę žalą, susijusią su skirta drausmine nuobauda, apibūdino itin abstrakčiai, t. y. apsiribojo įstatymo formuluotėmis, tačiau nenurodė jokių konkrečių neigiamų pasekmių. Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimu skirta drausminė nuobauda truko neilgą laikotarpį ir, nors ir buvo pakankamai nemaloni, tačiau nebuvo itin reikšminga, intensyvi ir galinti sukelti pareiškėjui itin neigiamas pasekmes. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimu sukeltas neigiamas pasekmes pareiškėjo fizinei ir psichologinei sveikatai.

19. Atsižvelgdamas į Tarnybos atliktų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti pakanka pripažinti Tarnybos neteisėtus veiksmus ir kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, teismui tenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, pareiškėjas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir priteisė pareiškėjui 11,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio mokėjimą.

III. 21. Pareiškėjas V. K. padavė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą, t. y.: 1) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinės žalos atlyginimą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme momento iki teismo galutinio procesinio sprendimo visiško įvykdymo momento; 3) palikti kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį nepakeistą.

22. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo, kad jis apibūdino patirtos neturtinės žalos pobūdį, t. y. pareiškėjas 32 (trisdešimt dviejų) dienų laikotarpį negalėjo įsigyti asmeninių daiktų ir maisto produktų. Pareiškėjas turi stiprią priklausomybę nuo kavos ir tabako gaminių. Negalėdamas įsigyti minėtų produktų, pareiškėjas patyrė kankinimus, pažeminimą, charakteristikos pablogėjimus, įgijo nepalankias sąlygas gauti lengvatas.

23. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba, kartu atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, padavė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

24. Tarnyba, paduodama atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo šiuos argumentus:

24.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo administracinės bylos įrodymus ir vadovavosi įstatymo nustatytais imperatyvais. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia jokių duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo atliktas išvadas. Tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo abejoti minėto sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

24.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai apie tariamai Tarnybos pareigūno naudotą fizinę prievartą prieštarauja tiek Tarnybos 2024 m. sausio 30 d. sprendimo, tiek Seimo kontrolieriaus 2024 m. birželio 20 d. pažymos nuostatoms. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad 2024 m. sausio 10 d. Tarnybos pareigūnas panaudojo prie pareiškėją fizinį smurtą ir taip atliko neteisėtus veiksmus. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

24.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas itin abstrakčiai apibūdino patirtą neturtinę žalą, iš esmės apsiribodamas įstatymo formuluotėmis. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų ir nepateikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių spręsti apie pareiškėjo patirtos neturtinės žalos pobūdį, mastą, intensyvumą ir panašiai. Pareiškėjui skirta drausminė nuobauda truko neilgą laikotarpį ir, nors ir buvo pakankamai nemaloni, tačiau nebuvo itin reikšminga, intensyvi ir galinti sukelti pareiškėjui itin neigiamas. Pareiškėjas neįrodė aplinkybės, kad dėl nepagrįstai skirtos drausminės nuobaudos pareiškėjas patyrė fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo V. K. prašymo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio nuostatos. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržengti pareiškėjo apeliacinio skundo ribas, ir nėra nustatyti įstatymo nustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.

28. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.

29. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Tarnybos, patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

29. Neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valstybės veiksmų (neveikimo), atlyginimo tvarką įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. CK 2.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nurodo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3337-624/2022; ir kt.).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, ar laisvės atėmimo vietos įstaiga sąmoningai stengėsi sukelti nuteistajam nepatogumus, į nustatytų neteisėtų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, į bendrą šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį), į analogiškose bylose teismų suformuotus kriterijus ir į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.).

32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturtinės žalos prigimtis lemia minėtos žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinė žala yra glaudžiai susijusi su asmens fizinio ar dvasinio pobūdžio neigiamais išgyvenimais, kurių buvimo pagrįsti tiesioginiais įrodymais asmuo praktiškai negali. Dėl šios priežasties ginčo dėl asmens patirtos neturtinės žalos nagrinėjimo metu negali būti taikomi įprasti įrodymų konkretumo standartai. Asmeniui siekiant įrodyti patirtą neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. aplinkybės, kurios sudaro logišką pagrindą teigti, jog egzistuoja materialiojo teisinio pobūdžio faktas – asmuo patyrė neturtinę žalą. Asmeniui įrodžius aplinkybes, neabejotinai darančias neigiamą poveikį asmeniui, teismas gali konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-32-502/2025; kt.).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad, teikdamas reikalavimą atlyginti patirtą žalą, asmuo turi pagrįsti, kad valdžios institucijų ir (ar) pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba sudarė pagrindą žalai atsirasti arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Asmuo privalo pagrįsti patirtos žalos mastą bei dydį ir tiksliai apibrėžti, kokie konkretūs institucijos neteisėti veiksmai nulėmė neigiamas pasekmes, iš kurių asmuo kildina patirtą žalą, t. y. asmuo turi įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių. Taip pat asmuo turi konkrečiai įvardyti kilusias neigiamas pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4110-525/2021; kt.).

34. Pareiškėjas nurodo, kad, Viršininkui 2024 m. sausio 19 d. sprendimu skyrus pareiškėjui drausminę nuobaudą, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, susijusią su draudimu įsigyti asmeninius daiktus. Pareiškėjas 32 (trisdešimt dviejų) dienų laikotarpį negalėjo įsigyti asmeninių daiktų ir maisto produktų. Pareiškėjas turi stiprią priklausomybę nuo kavos ir tabako gaminių. Negalėdamas įsigyti minėtų produktų, pareiškėjas patyrė kankinimus, pažeminimą, charakteristikos pablogėjimus, įgijo nepalankias sąlygas gauti lengvatas.

35. Viršininkas 2024 m. sausio 19 d. sprendimu skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui uždraudė pareiškėjui įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

36. Įvertinusi administracinės bylos įrodymų ir pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjui skirtos drausminės nuobaudos galiojimo metu pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, susijusią su draudimu įsigyti asmeninius daiktus.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nuteistojo, patyrusio neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba atlyginant patirtą skriaudą pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020; kt.).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti ir (ar) sušvelninti asmens patirtus neturtinius praradimus ir neigiamus padarinius, suteikiant asmeniui galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais arba pakeičiant asmens prarastas vertybes kitais asmeniui vertingais dalykais, ir taip siekti atkurti pažeistų asmens teisių pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; kt.).

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmens pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti bei patirtai neturtinei žalai atlyginti ne visais atvejais yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigine kompensacija priteisiamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023; kt.).

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, konkrečiai nenurodė (nedetalizavo) jokių patirtų fizinių ir psichologinių išgyvenimų, susijusių su Viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimu skirta drausmine nuobauda. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie konkrečias pareiškėjui skirtos drausminės nuobaudos neigiamas pasekmes pareiškėjo fizinei, psichologinei ir emocinei sveikatai. Pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos, susijusios su minėta drausmine nuobauda, pobūdis ir intensyvumas yra išimtinai abstraktaus ir bendro pobūdžio. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad laisvės atėmimo vietos įstaiga ir (ar) pareigūnai tikslingai ir sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

41. Atsižvelgdama į nustatytų laisvės atėmimo vietos įstaigos atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtų fizinių ir psichologinių nepatogumų pobūdį ir intensyvumą, teisėjų kolegija, remdamasi įstatymuose įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, teismų suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais ir vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti pakanka pripažinti Tarnybos atliktus neteisėtus veiksmus, ir nėra pagrindo priteisti pareiškėjui patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teismui atsisakius priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Tarnybos, patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir atmeta pareiškėjo apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan