5d906c65-83ff-4afb-8ab0-ecc1f90edea2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. L., jo atstovui advokatui Edgarui DereÅ¡kevičiui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovui Dmitrijui Michailovui (Dmitrij Michailov) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Danutei Martinkevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

L. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas L. L. kreipėsi į teismÄ su skundu (t. 1, b. l. 14–26), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) bei LukiÅ¡kių TI-K 86 886,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 32 669,14 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Viso neteisėtais abiejų institucijų veiksmais pareiÅ¡kėjui padaryta 119 555,14 Eur neturtinė žala.              PareiÅ¡kėjas skunde prašė pripažinti, kad Vilniaus AVPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – ir ONTV) pareigÅ«nai, pažeisdami galiojusio Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, sukÅ«rę neteisėtÄ 2011-12-09 raÅ¡tÄ Nr. 22-1514, kurį LukiÅ¡kių TI-K neteisėtai vykdė tų pačių Vilniaus AVPK ONTV policijos pareigÅ«nų praÅ¡ymu ir taip pareiÅ¡kėjÄ nuo 2011-11-23 iki 2014 m. lapkričio mėnesio laikė izoliuotÄ nuo visų kitų nuteistųjų kalėjime, neleidžiant dalyvauti jokiose pageidaujamose ir vykdomose kalėjime nuteistųjų resocializacijos programose, neleidžiant dalyvauti įkalinimo įstaigos sporto, kultÅ«ros renginiuose kartu su kitais nuteistaisiais, žiauriai jį kankino, nežmoniÅ¡kai elgėsi bei tokiais neteisėtais veiksmais padarė neturtinę žalÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas prašė pripažinti, kad LukiÅ¡kių TI-K, kalindamas pareiÅ¡kėjÄ kalėjimo rÅ«syje netinkamomis sÄ lygomis, t. y. dirbtinė apÅ¡vieta kameroje neatitiko sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 22 punkto reikalavimų, buvo per žema oro temperatÅ«ra, t. y. neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimų, kameros lubos ir sienos nudažytos, tačiau sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai, lubos vietomis pajuodę, nes yra pelėsių požymių, kameros grindų lentos vietomis sulūžę, unitazas susikilęs, t. y. neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkto reikalavimų.

Prašė pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis buvo kalinamas nuo 2005-02-03, kai atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatyto reikalavimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, tokios kalinimo sÄ lygos kenkė jo sveikatai. PareiÅ¡kėjas, nuo 2011 m. bÅ«damas nuteistuoju, buvo laikomas kaip suimtasis. PareiÅ¡kėjÄ izoliavus jo statusÄ prilygino pažeidusio drausmės rėžimÄ asmens statusui. Pažymėjo, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos savivalės atiminėjant maisto kiekį virÅ¡ijantį 30 kg, vadinamÄ daiktais, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, sveikatos apsaugos ministrÄ ir Valstybinę lietuvių kalbos komisijÄ , kuri įvertino, kad žodžiais „daiktas“ ir „maistas“ įvardijamos skirtingos reikÅ¡mės sÄ vokos.

PareiÅ¡kėjas dėl žalos įvertinimo pinigais nurodė, kad neteisėti Vilniaus AVPK ir LukiÅ¡kių TI-K veiksmai jo atžvilgiu truko daugiau nei 3 metus, pažeidimas turi įtakos ne tik pareiÅ¡kėjui, bet ir jo artimiesiems, pažeidimo fakto atitaisyti neįmanoma. Ä®vertindamas neturtinės žalos dydį, pareiÅ¡kėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1232/2014, t. y. neteisėtu izoliavimu padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 86 886,00 Eur, o dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2005-02-03 iki 2014-11-03 įvertino 32 669,14 Eur.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas neteisėtai ir nepagrįstai Vilniaus AVPK ONTV 2011-11-21 raÅ¡to pagrindu Nr. 10-S-20131 buvo izoliuotas nuo kitų kalinamų LukiÅ¡kių TI-K asmenų. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 58–61).              Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus AVPK ONTV 2011 metais buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įtarimai buvo pareikšti Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančiam L. L.. Kadangi minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai buvo pareikšti ikiteisminio tyrimo medžiagoje arba buvo ketinama juos pareikšti ir kitiems TI-K laikomiems asmenims, Vilniaus AVPK ONTV 2011-11-21 raštu Nr. 10-S-20131 kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl L. L. izoliacijos užtikrinimo nuo kitų Lukiškių TI-K laikomų asmenų, siekiant išvengti galimo ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo bei informacijos perdavimo.

Pažymėjo, kad Å¡is 2011-11-21 raÅ¡tas buvo rekomendacinio pobÅ«džio, nes sprendimus dėl vienų ar kitų rekomendacijų priima LukiÅ¡kių TI-K virÅ¡ininkas. Vilniaus AVPK ONTV 2013 m. gruodžio mėnesį informavo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokurorÄ M. B. apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d. ir 233 str. 3 d. požymius. Nurodė, kad bylos epizodas dėl L. L. nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį buvo atskirtas ir 2013 m. liepos mėnesį perduotas teismui.

Vilniaus AVPK ONTV nuomone, dėl likusioje ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje esamų duomenų L. L. izoliacijos panaikinimas laikytinas netikslingu. Akcentavo, kad Å¡iuo metu nėra bÅ«tinybės L. L. taikyti izoliacijÄ . Nurodė, kad Vilniaus AVPK ONTV ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėti veiksmai nenustatyti, todėl pareiÅ¡kėjo L. L. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.             Atsakovės atstovės Vilniaus AVPK atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi Vilniaus AVPK jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 63–70). Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2015-01-15 teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2015 m., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais 2005-02-03 vakare, 2005-03-15–2005-06-15, 2005-06-16 ryte, 2005-07-04 vakare, 2005-07-05–2006-01-11, 2006-01-12 ryte, 2006-02-14 vakare, 2006-0215 - 2006-05-02, 2006-05-03 ryte, 2006-05-16–2006-12-21, 2006-12-22 ryte, 2006-12-27 vakare, 2006-12-28–2010-01-­28, 2010-01-29 ryte, 2010-03-16 vakare, 2010-03-17–2014-10-31, 2014-12-01, 2015-02-11–2012-02-12 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Be to, laikotarpiu nuo 2015-01-23 iki 2015-02-11 pareiÅ¡kėjo nebuvo įstaigoje.

Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis Å¡varos ir tvarkos.

Laikomiems kamerose asmenims iÅ¡duodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus atitinkamÄ finansavimÄ . Be to, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“.

PaaiÅ¡kino, kad gadina ir elektros instaliacijÄ , griauna atitvarines sieneles, todėl tenka dažnai kamerose daryti pakartotinį remontÄ . Remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal materialines galimybes, gavus reikiamas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. PaaiÅ¡kino, kad kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos norma HN 76:2010 24 punkto reikalavimus.

Nurodė, kad kamerose apgyvendinti asmenys, kurie jas reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Dėl pareiškėjui taikomos izoliacijos nuo 2011-11-23 iki 2014 m. lapkričio mėn. nurodė, kad Lukiškių TI-K, remdamasis Vilniaus AVPK ONTV 2011-11-21 raštu Nr. 10-S-20131 „Dėl izoliacijos užtikrinimo“, siekdamas išvengti galimo ikiteisiminio tyrimo duomenų atskleidimo bei informacijos perdavimo nurodė, kad būtų tikslinga užtikinti L.

L. izoliacijÄ nuo kitų LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų. Atsižvelgus į tai, L. L. izoliacija LukiÅ¡kių TI-K buvo taikoma nuo 2011-11-21, t.y. jis kameroje buvo laikomas vienas. Vadovaujantis Vilniaus AVPK ONTV 2014-10-01 raÅ¡tu Nr. 10-S-14351 nuteistajam izoliacija toliau nebuvo taikoma.Dėl nuteistojo užimtumo nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių TI-K, dalyvavo Å¡iose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: adaptacijos, resolizacijos, laisvalaikio užimtumo, narkomanijos ir ŽIV prevencijos, kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų prevencijos, kompiuterinio raÅ¡tingumo, pozityvaus užimtumo, integracijos į visuomenę. 2011-07-05 L.

L. kreipėsi raštu ir atsisakė dalyvauti narkomanijos ir ŽIV prevencijos bei laisvalaikio užimtumo programose. Taip pat atsisakė dalyvauti įstaigoje organizuojamuose šaškių, šachmatų, stalo teniso bei krepšinio turnyruose. Nors nuteistasis raštu atsisakė dalyvauti minėtose programose, vis tiek buvo vedamas į sporto salę, kadangi lankymasis sporto salėje yra neatsiejama laisvalaikio užimtumo programos dalis. Be to, L. L. taip pat lankė anglų kalbos užsiėmimus bei „Biblijos valanda“ užsiėmimus.

L. L. skundžiamuoju buvimo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K, dalis Å¡io nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2015-01-23 iki 2015-02-11 pareiÅ¡kėjo nebuvo įstaigoje. Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė abstrakčiais argumentais. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ vertino kaip siekį pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Atsakovės nuomone, nėra žalos padarymo fakto – bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, todėl valstybei negali kilti civilinė atsakomybė.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo nepateikė.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Byloje vertinama, ar pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ jis kildina iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėto Vilniaus AVPK ONTV 2011-11-21 raÅ¡to Nr. 10-S-20131 dėl paskirtos izoliacijos laikotarpiu nuo 2011-11-23 iki 2014 m. lapkričio mėnesio nuo kitų LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų bei netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2005-02-03 iki 2014-11-03 yra pagrįstas. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis                       Nr. 756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.           PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , dėl jo vertinimu neteisėtų Vilniaus AVPK veiksmų neteisėtai izoliavus, kildinamas iÅ¡ Vilniaus AVPK ONTV 2011-11-21 raÅ¡to Nr. 10-S-20131.

Administracinėje byloje ir L. L. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus AVPK ONTV 2011-11-21 raštu Nr. 10-S-20131 „Dėl izoliacijos užtikrinimo“ Vilniaus AVPK ONTV viršininkas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, kuriame pranešė, kad Vilniaus AVPK ONTV atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje požymius.

Nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įtarimai pareikÅ¡ti LukiÅ¡kių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančiam L. L.. LukiÅ¡kių TI-K laikomi ir kiti asmenys, kuriem pareikÅ¡ti arba planuojami pareikÅ¡ti įtarimai minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose. Siekiant iÅ¡vengti galimo ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo bei informacijos perdavimo, bÅ«tų tikslinga užtikrinti L. L. izoliacijÄ nuo kitų LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2011-11-21 rezoliucija pavesta vykdyti (b. l. 76, t. 4, b. l. 151).

PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K teikė praÅ¡ymus (skundus) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, skirtų nuobaudų. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K 2011-12-09 raÅ¡to Nr. 22-1514, kuriuo atsakyta į pareiÅ¡kėjo 2011-11-15 praÅ¡ymÄ ir nurodyta, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktu, jis artimiausiu metu kameroje bus laikomas vienas. IÅ¡ 2012-01-11 atsakymo į pareiÅ¡kėjo 2011-12-19 praÅ¡ymÄ matyti, kad jam buvo paaiÅ¡kintos izoliavimo aplinkybės, nurodytas teisinis pagrindas jį izoliuoti (Asmens byla, t. 4, b. l. 108, 127).

Vilniaus AVPK 2014-10-01 raštu Nr. 10-S-14361 „Dėl L. L. izoliacijos“ kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, kuriame nurodė, kad Vilniaus AVPK ONTV atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 3 dalies požymius. Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pagal BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d. buvo pareikšti Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančiam L. L. ir tuo metu, siekiant išvengti galimo ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo bei informacijos perdavimo, buvo tikslinga užtikrinti L.

L. izoliacijÄ nuo kitų LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų. Kadangi ikiteisminis tyrimas dėl L. L. inkriminuojamų veikų buvo atskirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) byla perduota teismui, todėl manė, kad Å¡iuo metu nėra bÅ«tinybės užtikrinti L. L. izoliacijos. 2014-10-02 rezoliucija pavesta vykdyti G. L. (b. l. 80). Visuma nustatytų aplinkybių pavirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo izoliuotas. Ginčijamas raÅ¡tas nėra procesinis sprendimas priimtas baudžiamojoje byloje.

Teismo vertinimu, Vilniaus apskrities VPK ONTV 2011m. lapkričio 21d. raÅ¡tas Nr. 10-S-20131, kuriuo buvo kreiptasi į LukiÅ¡kių TI-K dėl pareiÅ¡kėjo L. L. izoliacijos tikslingumo nuo kitų LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų, siekiant iÅ¡vengti galimo ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo bei informacijos perdavimo nelaikytinas sprendimu, t.y. vieÅ¡o administravimo aktu, kuris pareiÅ¡kėjui sukėlė tiesiogines teisines pasekmes. Teismas įvertinęs raÅ¡to turinį, jame nurodytÄ informacijÄ dėl vykdomo baudžiamosios bylos tyrimo ir pareikÅ¡tų įtarimų L.

L., daro iÅ¡vadÄ , kad tai informacinio pobÅ«džio dokumentas, kuriuo teikiamas motyvuotas praÅ¡ymas. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ , patvirtina ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigÅ«nų J. N., J. B. (buv. M.) ir E. J. parodymai. Minėti liudytojai patvirtino, kad dirbo tyrimo grupėje, vykdančioje ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje, kurioje pareiÅ¡kėjui L. L. buvo pareikÅ¡ti įtarimai. Kardomoji priemonė L. L. minėtoje baudžiamojoje byloje paskirta nebuvo, kadangi tuo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal kitÄ nuosprendį.

Todėl ikiteisminį tyrimÄ atlikinėjanti tyrėja J. B. parengė informacinio turinio raÅ¡tÄ LukiÅ¡kių TI-K, kurį pasirašė virÅ¡ininkas E. J.(T.I; b.l.76). Liudytojas E. J. nurodė, kad nesant tiesioginio pavaldumo santykių tarp Vilniaus apskrities VPK ir LukiÅ¡kių TI-K toks tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra laikomas normalia praktika, keičiantis informacija. Ä®takoti LukiÅ¡kių TI-K priimamų sprendimų dėl suimtųjų ar nuteistųjų laikymo, jų kontroliuoti ar praÅ¡yti pateikti informacijÄ apie praÅ¡ymo iÅ¡sprendimÄ Vilniaus AVPK neturi teisinio pagrindo.Todėl teismas įvertinęs visus minėtus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas L.

L. buvo izoliuotas ne Vilniaus AVPK, o LukiÅ¡kių TI-K priimto sprendimo pagrindu. Nenustačius atsakovo, Vilniaus AVPK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, teikiant 2011 11 21 raÅ¡tÄ Nr. 10-S-20131, kitam atsakovui LukiÅ¡kių TI-K , dėl netinkamo izoliavimo ir laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo Å¡iam atsakovui atmestinas kaip nepagrįstas.Vertinant kito atsakovo, LukiÅ¡kių TI-K, veiksmus, konstatuotina, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų kaip buvo sprendžiamas 2011 11 21 Vilniaus AVPK raÅ¡te suformuluotas praÅ¡ymas dėl L.

L. galimos izoliacijos. Byloje pateiktas minėtas raÅ¡tas su atsakovo atsakingo darbuotojo rezoliucija “Vykdymui į a. bylÄ â€œ (T.I, b.l.76). Ginčo atveju, nustatyta, kad nesant tiesioginio pavaldumo santykių tarp Vilniaus AVPK ir LukiÅ¡kių TI-K, tokio pobÅ«džio Vilniaus AVPK raÅ¡tas nėra privalomas LukiÅ¡kių TI-K vykdymui. Nėra byloje duomenų apie tai, kad atsakovas LukiÅ¡kių TI-K aiÅ¡kinosi aplinkybes nuo kokių asmenų turi bÅ«ti izoliuotas L. L.. Atsakovas LukiÅ¡kių TI-K priimdamas sprendimÄ vykdyti tokį Vilniaus AVPK praÅ¡ymÄ privalėjo užtikrinti tinkamÄ jo įvykdymÄ bei sÄ lygų užtikrinimÄ , vadovaudamiesi Bausmių vykdymo 70str. ir Suėmimo vykdymo įstatymo 10str. nuostatomis.

Atsakovas nepagrindė, kodėl pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienutėje, kuomet nurodyti įstatymai aiÅ¡kiai reglamentuoja baigtinį sÄ raÅ¡Ä asmenų, kurie gali bÅ«ti laikomi vienutėse. Todėl teismas vertina, kad dėl neteisėtų atsakovo LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų CK 6.271str. 4d. prasme pareiÅ¡kėjui kilo žala. Pagrindas valstybės deliktinei atsakomybei taikyti – valstybės institucijos neteisėti veiksmai(ABTÄ® 57str.). Teismo nustatytas pareiÅ¡kėjo izoliacijos laikotarpis truko nuo 2011 11 21 iki 2014m. lapkričio mėn. Pažymėtina, kad tokį laikotarpį savo skunde apibrėžė ir pats pareiÅ¡kėjas (T.I; b.l.26), atsakovas neginčijo Å¡io laikotarpio, nurodydamas pareiÅ¡kėjo izoliacijos pabaigÄ 2014m. lapkričio mėnesį be tikslios datos.

Todėl teismas izoliacijos pabaiga laiko 2014 spalio mėnesį imtinai. Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2005-02-03 iki 2014-11-03 buvusių netinkamų kalinimo sÄ lygų. Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad L. L. (t. 1, b. l. 63– 65) 2005-02-03 atvyko į LukiÅ¡kių TI–K ir iki 2015-02-13, kol iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus, tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki penkių asmenų kamerose, kurių plotas nuo 6,5 kv. m iki 7,93 kv. m.

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.LukiÅ¡kių TI-K ginčui praÅ¡o taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senatį.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ už laikymÄ LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis sÄ lygomis nuo 2005-02-03 iki 2014-11-03. SkundÄ teismui padavė 2014-12-12 (t. 1, b. l. 1), kuriam teismas 2014-12-18 nutartimi nustatė trÅ«kumus (t. 1, b. l. 9). PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie netinkamas laikymo sÄ lygas (per mažas kamerų plotas, laikomas rÅ«syje, kur per mažas dirbtinis apÅ¡vietimas, per žema oro temperatÅ«ra, veisėsi pelėsis, grindys sulūžę, suskilęs unitazas).

PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis nuolat į LukiÅ¡kių TI-K ir į kitas institucijas kreipėsi su praÅ¡ymais (skundais). Be to, pareiÅ¡kėjas naudojosi profesionalaus teisininko advokato paslaugomis. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo ginti savo pažeistas teises ginti nuo sužinojimo momento, t.y. 2005 02 03 įstatymo numatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas L. L. teismui nepateikė ir jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad pareiÅ¡kėjas tik vėliau galimai suvokė, kad jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos pažeidė jo teises, nėra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.).

Kadangi atsakovės atstovas reikalavo taikyti ieÅ¡kinio senatį, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį 2005-02-03 iki 2011-12-11 taikytina ieÅ¡kinio senatis. PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus, turinčio tekti vienam asmeniui kameros ploto, reikalavimo. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.

Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes, esant mažesniam plotui, neiÅ¡vengiamai blogėja visos gyvenimo sÄ lygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sÄ lygomis laikomas ilgesnį laikÄ . Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Å ioje byloje vertinamas laikotarpis nuo 2011-12-12 iki 2014-11-03, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K. PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 233, kurios plotas 6,9 kv. m ir kameroje Nr. 234, kurios plotas 6,86 kv. m.

Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30, kai buvo laikomi du asmenys kameroje Nr. 233, vienam asmeniui kameros ploto teko 3,45 kv. m, t. y. nežymiai pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ . Pažymėtina, kad ginčo dalykÄ formuluoja pats pareiÅ¡kėjas. Jis pabaigos laikotarpį apibrėžė 2014-11-03. Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad 3 paras pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurios nežymiai neatitiko minimalaus kameros ploto reikalavimo.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kamerose buvo nepakankamas apÅ¡vietimas, per žema oro temperatÅ«ra, veisėsi pelėsis, grindys sulūžę, suskilęs unitazas. Higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Minėtos normos 23 punkte nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 26 punktÄ , gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis pateikti lentelėje, t. y. Å¡iltuoju metų laiku kameroje turi bÅ«ti 18–28, o Å¡altuoju – 18–22 laipsniai temperatÅ«ros, santykinė drėgmė Å¡iltuoju metų laiku 35–65 %, o Å¡altuoju – 35–60%. LukiÅ¡kių TI-K teismui pateikė patikrinimų aktus. Kaip minėta byloje vertinamas laikotarpis nuo 2011-12-12 iki 2014-11-03.

Šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 233 ir 234. Taigi, byloje vertinami tie patikrinimų aktai, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo tikrintos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-07 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-166 užfiksuota, kad operatyviosios kontrolės metu buvo tikrinta ir kamera Nr. 233. Patikrinimo metu nustatyta, kad pirmo korpuso kameroje Nr. 233 nustatyta, jog kameros lubos ir sienos tačiau nuo sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai, lubos vietomis pajuodę (yra pelėsių grindų lentos vietomis sulūžę, unitazas suskilęs – tai neatitinka Lietuvos higienos normos „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 62 punkto, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį; oro temperatūra kameroje Nr. 233 buvo 16,4 C° ir tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimų; dirbtinė apšvieta buvo 159 lx ir neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, kuriame teigiama, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Pateikė nurodymÄ : atlikti kameros Nr. 233 remontÄ , užtikrinti temperatÅ«rÄ , apÅ¡vietimÄ , atitinkantį Lietuvos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus. Akte nurodytus pažeidimus paÅ¡alinti iki 2012-06-07 ir pasibaigus pažeidimų paÅ¡alinimo per 3 darbo dienas raÅ¡tu praneÅ¡ti Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės saugos kontrolės skyriui, kokių imtasi priemonių teisės akto pažeidimams paÅ¡alinti (t. 1, b. l. 84–86). Vilniaus visuomenės sveikatos centras (2012-05-25 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-553), be kita ko, atliko ir patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-166 grįžtamÄ jÄ kontrolę bei nustatė, kad kameroje Nr. 233 atliktas remontas, paÅ¡alinti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkto pažeidimai; dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 233 – 265 lx, paÅ¡alinti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimai; oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 233 – 14,4 C°, santykinė oro drėgmė 60 proc. (matavimo metu buvo atidarytas langas), tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus (t. 1, b. l. 95–97).

Taigi, pažeidimai, iÅ¡skyrus kameroje užfiksuotÄ temperatÅ«rÄ , buvo paÅ¡alinti. Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K nepateikė duomenų dėl kameros Nr. 234 atitikties pareiÅ¡kėjo skunde nurodytiems Higienos normos HN 76:2010 reikalavimams. Kadangi atsakovė nepaneigė pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų teiginių, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti Higienos normos HN 76:2010 pažeidimai kameroje Nr. 234 buvo ir pareiÅ¡kėjui esant Å¡ioje kameroje nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos kalėti nepažeidžiant minėtų reikalavimų.

Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K teismui pateikė 2008-01-16 paslaugų teikimo sutartį (t. 1, b. l. 98–105), 2009-12-24 paslaugų teikimo sutartį (t. 1, b. l. 102–105), 2010-11-30 susitarimÄ dėl sutarties pratęsimo (t. 1, b. l. 106), 2012-01-03 su UAB Vilnius profilaktinės dezinfekcijos stotis sudarytÄ sutartį, pagal kuriÄ bendrovė įsipareigojo teikti deratizacijos ir dezinsekcijos prieÅ¡ vabzdžius naikinimo paslaugas (t. 1, b. l. 107–110). Nuo 2012-05-18 bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (t. 1, b. l. 111).

Pagal pridėtÄ Å¡alių susitarimÄ pratęstas sutarties galiojimas nuo 2013-01-03 iki 2014-01-03 (t. 1, b. l. 112). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo atlikti deratizacijos ir dezinsekcijos prieÅ¡ vabzdžius naikinimo darbai. Å ie atsakovės atstovės pateikti duomenys yra nesusiję su ginču, kadangi pareiÅ¡kėjas dėl Higienos normos HN 76:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo nesiskundė. Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pažeisdama minimalų kameros ploto reikalavimÄ ir neužtikrindama tinkamo temperatÅ«ros kameroje Nr. 233 bei neužtikrindama Higienos normos HN 26:2010 22, 24, 26 ir 62 punkte nustatytų reikalavimų kameroje Nr. 234, todėl valstybei kyla pareiga atlyginti neturtinę žalÄ .             Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiÅ¡kėjas 3 paras buvo kalinamas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimÄ ir 1057 paras, neužtikrinant temperatÅ«ros kameroje Nr. 233 bei kameroje Nr. 234 neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, jog tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastÄ , nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Teismas, kaip minėta, Vilniaus AVPK neteisėtų veiksmų nenustatė. LukiÅ¡kių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas jokių iÅ¡skirtinių nusiskundimų sveikata skunde nenurodė iÅ¡ asmens bylos matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuolat mediciniÅ¡kai buvo tikrinamas. Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo klausimÄ Ä¯vertina gana ilgÄ , nepertraukiamÄ kalinimo izoliacijoje laikotarpį, kuris teismo vertinimu sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , tai traumuojanti patirtis, siekiant nuteistojo resocializacijos tikslų, be to taip buvo sumenkintas pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kasis orumas.

Tačiau pažymėtina, kad kalint vienutėje, pareiÅ¡kėjas iÅ¡vengė kitų neigiamų kalinimo padarinių, o bÅ«tent buvimo perpildytose kamerose, kurios taip pat kelia neigiamas pasekmes nuteistiesiems. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kėjas pats apsibrėžė pažeidimo kalinant dėl netinkamų sÄ lygų laikotarpį savo skunde iki 2014 11 03(T.I, b.l.24), todėl jis netinkamomis sÄ lygomis dėl per mažo ploto kalėjo tik 3(tris) paras. Kiti pažeidimai teismo vertinimu yra nežymÅ«s, daugiau formalaus pobÅ«džio, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jie nėra esminiai pažeidžiantys pareiÅ¡kėjo bÅ«klę.

Be to, pažymėtina, kad teismui ginčui pritaikius senatį, laikotarpiai kai pažeidėjas buvo laikomas izoliacijoje ir tinkamai nebuvo užtikrintos jo laikymo sÄ lygos praktiÅ¡kai sutampa (1075 paros izoliacijoje, 1057 paros , įskaitant 3 paras dėl pažeisto ploto, su kitais pažeidimais), todėl teismo vertinimu esminis pažeidimas buvo netinkama izoliacija ir bÅ«tent tai sukėlė pareiÅ¡kėjui didžiausias neigiamas pasekmes pareiÅ¡kėjui. Å io pažeidimo mastas kur kas didesnis, nei kiti nustatyti byloje pažeidimai ir jų trukmė(3paros su ploto reikalavimo pažeidimu).

Taipogi byloje nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, pareiÅ¡kėjas vykdydamas nusikalstamas veikas, turėjo suprasti, kad atsakomybė yra neiÅ¡vengiama ir kad buvimas įkalinimo įstaigoje savaime yra susijęs su laisvės, judėjimo, privatumo ribojimu ir su tuo susijusiais neigiamais iÅ¡gyvenimais. Pažymėtina, kad nustatinėdamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ , siekiant užtikrinti kiek galima teisingiau kompensuoti pareiÅ¡kėjui už jo patirtus iÅ¡gyvenimus, tačiau kartu taiko ir proporcingumo principÄ .

Neturtinės žalos dydis nėra tik įrodinėjimo dalykas, neturtinės žalos dydį nustatinėja teismas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .Teismas, įvertinęs byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ o bÅ«tent byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastÄ ir trukmę, kitus aukščiau įvertintus kriterijus, taip pat atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Nustatyto pažeidimo atveju, pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala dėl neteisėto izoliavimo ir netinkamų kalinimo sÄ lygų ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, pareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatÄ , taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 10 000Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 101 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė :

L. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti L. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 10 000 Eur(deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.              KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                        Jolanta Malijauskienė