2017-12-12 Nr. AB-23292-3-64-3-01535-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1304-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01535-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybei dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 2–6), kurį patikslino (I t., b. l. 155–157; II t., b. l. 35, 43), į teismą, prašydama panaikinti Telšių rajono savivaldybės mero 2014 m. kovo 17 d. raštą Nr. R8-01-J-634 „Dėl melioracijos įrenginių remonto darbų“ bei Telšių rajono savivaldybės mero 2014 m. gegužės 5 d. raštą Nr. R8-01-J-971 „Dėl melioracijos įrenginių remonto darbų“ ir įpareigoti Telšių rajono savivaldybės merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. vasario 24 d. ir 2014 m. balandžio 8 d. skundus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 90).

2. Pareiškėja nurodė, kad 1998 m., įrengus pralaidą per kelią Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir gyvenvietės link nuleidus paviršinį vandenį, prasidėjo potvyniai jų ir kaimynų sklypuose. 2011 m. gruodžio mėn. pabaigoje, iškritus rekordiniam kritulių kiekiui, jos vyrui priklausantis sklypas buvo visiškai apsemtas, vanduo jame laikėsi iki gegužės pabaigos. Vėliau paaiškėjo antroji potvynio priežastis – valstybei priklausančioje teritorijoje pasodintas medis užkimšo drenažo rinktuvą. Savivaldybė šių potvynio priežasčių nepripažįsta. 2012 m. Telšių rajono savivaldybės tarybai pritarus buvo skirta 73 000 Lt drenažo sistemai remontuoti. Buvo numatyta pakeisti problematišką drenažo rinktuvo atkarpą (240 m), bet, nustačius užsikimšimo vietą, vamzdis buvo pakeistas tik toje vietoje. Atlikus tokius darbus, nėra garantijos, kad potvyniai nesikartos. Dėl to ji 2014 m. vasario 24 d. ir 2014 m. balandžio 8 d. kreipėsi su skundais į Telšių rajono savivaldybės merą dėl galbūt netinkamai atliktų drenažo sistemos remonto darbų. Atsiradus įtarimams, ar drenažo remonto darbams skirta pinigų suma išleista tinkamai, prašė pateikti medžiagų pirkimo PVM sąskaitas faktūras, taip pat įrodymus dėl vandens tekėjimo, tačiau šie įrodymai nepateikti.

3. Atsakovas Telšių rajono savivaldybė (toliau – ir atsakovas, apeliantas) atsiliepime į skundą (I t., b. l. 148–149; II t., b. l. 49–50) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės meras 2014 m. kovo 17 d. ir 2014 m. gegužės 5 d. raštais tinkamai atsakė į pareiškėjos skunduose užduotus klausimus, o vien tai, jog ji negavo tokių atsakymų, kokių tikėjosi, nereiškia, kad buvo netinkamai atsakyta. Atkreipė dėmesį, kad Telšių rajono apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 12 d. pareiškėja pateikė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-959-671/2015 atmetė. Šiame teismo sprendime pasisakyta ir dėl pralaidos įtakos potvyniui. Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja 2012 m. liepos 19 d. atsakyme į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 12 d. pavedimą Nr. A1-1081 nurodė, jog esanti pralaida žemių apsėmimui esminės įtakos neturi, nes lietaus vanduo atiteka apytiksliai nuo 0,56 ha, kuris prateka pro kelio pralaidą.

II. 5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu (II t., b. l. 75–81) iš dalies patenkino pareiškėjos R. J. skundą. Teismas panaikino Telšių rajono savivaldybės mero 2014 m. kovo 17 d. rašto Nr. R8-01-J-634 dalį, kurioje pateikti atsakymai į pareiškėjos 2014 m. vasario 24 d. skundo 1 ir 5 punktus; panaikino Telšių rajono savivaldybės mero 2014 m. gegužės 5 d. rašto Nr. R8-01-J-971 dalį, kuria neišspręstas pareiškėjos 2014 m. balandžio 8 d. skundo 4 punkte išreikštas prašymas sudaryti komisiją potvynių priežastims nustatyti.

6. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Telšių rajono savivaldybės mero 2014 m. kovo 17 d. rašto Nr. R8-01-J-634 ir 2014 m. gegužės 5 d. rašto Nr. R8-01-J-971 teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja ginčijo šiuos raštus, teigdama, kad jos 2014 m. vasario 24 d. ir 2014 m. balandžio 8 d. skundus atsakovas išnagrinėjo netinkamai, į juose nurodytus klausimus pateikė nekonkrečius, neišsamius bei nepagrįstus atsakymus.

7. Teismas pažymėjo, jog Telšių rajono savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje, be kitų teisės aktų, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis. Nustatė, kad 2014 m. vasario 24 d. skundu buvo prašoma suteikti pareiškėją dominančią informaciją, susijusią su atliktais drenažo sistemos remonto darbais Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Toks pareiškėjos kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, pageidaujant gauti prašomą informaciją, pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasmę atitinka prašymo sąvoką, todėl turėjo būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Pareiškėjos 2014 m. balandžio 8 d. skundas, kuriame ji išreiškė kritiką dėl neišsamių, nepagrįstų savivaldybės mero 2014 m. kovo 17 d. rašte pateiktų atsakymų ir prašė pateikti informaciją, turėjo būti nagrinėjamas taip pat Taisyklėse nustatyta tvarka. 2014 m. vasario 24 d. skundo dalis bei išreikšti nusiskundimai dėl daug metų nenurodomų potvynio priežasčių ir išreikštas prašymas sudaryti komisiją, kuri nustatytų potvynio priežastis (4 punktas), atsakovo turėjo būti įvertintas kaip asmens skundas, kaip tai įtvirtinta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje; dėl to nagrinėjant šią skundo dalį turėjo būti taikoma Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta skundų nagrinėjimo procedūra ir dėl skundo turėjo būti priimtas administracinės procedūros sprendimas, t. y. administracinis aktas, arba nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia ir kuris turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos 2014 m. vasario 24 d. skundo, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 1 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 12–18 straipsniais, Taisyklių 5, 6 punktais ir padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai teikiant informaciją turėjo būti grindžiami Teisės gauti informaciją įstatymu ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; atsakovas pareiškėjai privalėjo pateikti visą pagal teisės aktus teiktiną prašymo turinį atitinkančią informaciją, o teikiama informacija turėjo atitikti įstaigos disponuojamą informaciją.

9. Teismas, išanalizavęs pareiškėjos 2014 m. vasario 24 d. skundo turinį, nustatė, kad pareiškėja 2014 m. vasario 24 d. skundo pirmoje ir antroje pastraipose aprašė bendrą situaciją dėl Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, esančių problemų dėl pasikartojančių potvynių jos ir kaimynų sklypuose, netvarkingo drenažo rinktuvo ir netinkamo jo remonto vykdymo, 1–5 punktuose savivaldybės merui suformulavo klausimus, prašė pateikti į juos konkrečius, aiškius, išsamius ir pagrįstus atsakymus. Pareiškėja 2014 m. vasario 24 d. skundo 1 punkte išdėstytu klausimu prašė atsakyti, ar trasos atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. 18 namo yra įregistruota kaip priklausanti valstybei. Teismas, įvertinęs savivaldybės mero 2014 m. kovo 17 d. rašte pateiktus atsakymus bei palyginęs jų turinį su pareiškėjos 2014 m. vasario 24 d. skunde išdėstytų reikalavimų turiniu, padarė išvadą, kad atsakovo atsakymas į pareiškėjos 1 punkte užduotą klausimą yra netinkamas, nes nurodytu atsakymu pareiškėjai prašoma informacija nepateikta. Savivaldybės meras, atsakydamas į šį pareiškėjos klausimą, nurodė, kad melioracijos įrenginių remontas atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, o statybos darbų užbaigimo aktas arba deklaracija, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 12 ir 35 punktais, yra neprivalomi atlikus paprastąjį remontą. Atsakovas, pateikęs nurodytą teisinį reglamentavimą, bet jo nedetalizavęs ir nepateikęs jokio teisinio vertinimo ir išvados, nukrypo nuo pareiškėjos klausimo esmės. Teismo vertinimu, toks atsakovo atsakymas yra neaiškus, netikslus ir nekonkretus. Atsakovo 2014 m. kovo 17 d. rašto 1 punkte pateikta abstrakti informacija neatitinka pareiškėjos skundo turinio, Teisės gauti informaciją įstatymo reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nesilaikė Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės nuostatos, jog įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, ir į pareiškėjos 2014 m. vasario 24 d. skundo 1 punkte išdėstytą klausimą neatsakė.

10. Teismas nustatė, kad antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju punktais pareiškėja, remdamasi 2012 m. rugsėjo 3 d. Atliktų darbų akto Nr. 1 duomenimis, prašė atsakovo pateikti informaciją apie trasos atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įrengtų plastmasinių valymo ir inspektavimo šulinių paskirtį ir pateikti jų valymo instrukcijas, atliktų drenažo darbų šioje atkarpoje garantinį laikotarpį bei pateikti informaciją apie 2012 m. rugsėjo 3 d. Atliktų darbų akto Nr. 1 nurodytus įrengtus apvalius surenkamus gelžbetoninius d < 1 m kanalizacijos šulinius su ketiniu liuku. Įvertinęs savivaldybės mero 2014 m. kovo 17 d. rašto turinį (2, 3, 4 punktus), teismas nusprendė, kad iš esmės į antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį pareiškėjos klausimus buvo atsakyta. Atsakovo atsakymų dalį dėl pareiškėjos skundo 2, 3, 4 punktų teismas vertino kaip tinkamą. Atsakovas informavo pareiškėją apie įrengtų plastmasinių valymo ir inspektavimo šulinių, skirtų paviršinio vandens surinkimui, vietą; nurodė informaciją, kodėl negali pateikti šių šulinių valymo instrukcijų; paaiškino dėl (duomenys neskelbtini) g. įrengto 1,8 m3 gelžbetoninio šulinio, nurodė aplinkybes dėl šio šulinio uždengimo gelžbetoniniu liuku; remdamasis 2012 m. rugsėjo 3 d. Atliktų darbų akto Nr. 1 8 punkto nuostatomis, informavo pareiškėją apie (duomenys neskelbtini) kaimo įrenginių remonto darbų garantinį laiką.

11. Teismas taip pat nustatė, kad penktuoju punktu pareiškėja, atsižvelgdama į savivaldybės mero 2012 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. R8-01-J-930 pateiktą informaciją, jog vanduo per (duomenys neskelbtini) g. pralaidą atiteka nuo 0,56 ha, prašė atsakyti, kuo remiantis buvo nustatytas šis plotas, ir pateikti šį teiginį įrodančius dokumentus. Atsakovas, atsakydamas į šį pareiškėjos klausimą, 2014 m. kovo 17 d. rašto 5 punkte nurodė, kad prideda apytikrės teritorijos, nuo kurios per (duomenys neskelbtini) g. įrengtą pralaidą vanduo suteka į pareiškėjos žemės sklypą, fotonuotrauką. Atsižvelgęs į pateiktą atsakymą, teismas nusprendė, kad toks atsakovo atsakymas yra netinkamas, nes neišsamus. Atsakovas tinkamai neatsakė į šį pareiškėjos klausimą, nes nepaaiškino, kokiais teiginiais, atliktos situacijos vertinimu, analize ar kita informacija remiantis buvo nustatytas 0,56 ha teritorijos plotas, nuo kurios per (duomenys neskelbtini) g. esančią pralaidą atiteka vanduo. Fotonuotraukos pateikimas, nenurodant konkretaus atsakymo, neatsižvelgus į pateikto skundo turinį, negali būti pripažįstamas tinkamu atsakymu. Pareiškėja 2014 m. vasario 24 d. skundo 5 punkte atsakovui pateikė konkretų, aiškų klausimą, tačiau atsakovas, pažeisdamas informacijos teikimo principus, netinkamai atsakė į šį pareiškėjos klausimą, taip neatlikdamas savo pareigos pateikti prašomos ir įstaigos disponuojamos informacijos pareiškėjai.

12. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad atsakovas, pažeisdamas informacijos teikimo principus, netinkamai 2014 m. kovo 17 d. rašto 1 ir 5 punktais atsakė į pareiškėjos prašymą pateikti informaciją, taip neatlikdamas savo pareigos pateikti prašomos ir įstaigos disponuojamos informacijos pareiškėjai. Teismo nuomone, naikintina atsakovo 2014 m. kovo 17 d. rašto dalis, kurioje nepateikta tinkama, teisės aktų reikalavimus atitinkanti informacija. Atsakovui tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjos 2014 m. vasario 24 d. skundo 1 ir 5 punktų, kyla pareiga iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundo dalį, dėl kurios nepateikta tinkama informacija, ir pateikti pareiškėjai atsakymus, kurie atitiktų Teisės gauti informaciją įstatymo nustatytus reikalavimus, arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis.

13. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos 2014 m. balandžio 8 d. skundo, nustatė, kad pareiškėja šiuo skundu, nesutikdama su savivaldybės mero 2014 m. kovo 17 d. rašte pateiktais atsakymais, kreipėsi į savivaldybės merą. Šiame skunde nurodė, kad savivaldybės mero 2014 m. kovo 17 d. rašte pateikti atsakymai į jos 2014 m. vasario 24 d. skundo klausimus yra nekonkretūs, neaiškūs, neišsamūs ir nepagrįsti, todėl šiame savo prašyme, suformulavusi papildomus klausimus, prašė pakartotinai atsakyti į jos klausimus, pateikti papildomus dokumentus (1–3 p.) ir, išreiškusi nusiskundimus dėl daug metų nepateikiamų potvynio priežasčių, prašė sudaryti komisiją, kuri nustatytų potvynio priežastis (4 p.).

14. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs Telšių rajono savivaldybės mero 2014 m. gegužės 5 d. rašto turinį, nusprendė, kad atsakovas tinkamai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjos 2014 m. balandžio 8 d. skundo 1–3 punktuose pateiktus klausimus, tačiau rašte išdėstytas administracinės procedūros sprendimas, t. y. atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, išreikšta valia, jog nėra prasmės sudaryti komisiją, kuri nustatytų potvynių priežastis, nes nuo 2012 m. pavasario potvyniai nesikartojo, yra pateiktas neaiškiai, nemotyvuojant aktualiomis teisės aktų nuostatomis, nenurodant naujų pareiškėjos skunde aprašytos probleminės situacijos sprendimo būdų, neatkreipiant dėmesio į galbūt pasikeitusias faktines aplinkybes.

Šiame atsakovo sprendime nėra aiškios individualios argumentacijos, kokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės aktais remiantis buvo nuspręsta dėl komisijos, kuri nustatytų potvynių priežastis, (ne)reikalingumo. Teismo vertinimu, nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui (pareiškėjai) suprasti, dėl kokios priežasties ir kokiu teisiniu pagrindu atsisakoma atlikti jos prašomus veiksmus – sudaryti komisiją, kuri nustatytų potvynių priežastis, sužinoti potvynių priežastis, o tada ieškoti problemos sprendimo būdų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ginčijama atsakovo 2014 m. gegužės 5 d. rašto dalis, kuria tinkamai neišspręstas pareiškėjos 2014 m. balandžio 8 d. skundo 4 punkte išreikštas prašymas sudaryti komisiją, kuri nustatytų potvynių priežastis, negali būti laikomas teisėtu; nustatyti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą jį panaikinti, nes dėl pažeistų procedūrų nebuvo užtikrintas visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas.

Panaikinus ginčijamo atsakovo 2014 m. gegužės 5 d. rašto dalį, pareiškėjos inicijuota administracinė procedūra lieka nebaigta. Atsakovas privalo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. balandžio 8 d. skundo 4 punkte išreikštą prašymą ir pareiškėjai pateikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį atsakymą.

III. 15. Atsakovas Telšių rajono savivaldybė apeliaciniu skundu (II t., b. l. 85–86) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Įvertinus Telšių rajono savivaldybės mero 2014 m. kovo 17 d. rašto Nr. R8-01-J-634 1 dalyje išdėstyto atsakymo turinį ir pareiškėjos 2014 m. vasario 24 d. skundo 1 dalyje pateiktą klausimą, akivaizdu, kad į pareiškėjos klausimą buvo visiškai atsakyta. Pareiškėjos skundo 1 dalyje yra nurodomos aplinkybės, susijusios su trasos remontu, pateikiami pasvarstymai apie trasos įrengimo kainą ir šios dalies kontekste pareiškėja klausia atsakovo, „ar ši trasos atkarpa (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namo) yra įregistruota kaip priklausanti valstybei“. Atsakovas nurodė, kad buvo atliktas paprastas remontas ir aktas, deklaracija neprivalomi. Jeigu būtų aktas ir deklaracija, tokiu atveju būtų pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai skundo teikimo metu buvo žinoma aplinkybė, kad valstybės įmonė Valstybės žemės fondas 2012 m. liepos 20 d. rašte „Dėl R. J. skundo prieš Telšių rajono savivaldybę“ nurodė: melioruotos žemės inventorizacijos metu, kuri vyko 1985 m., buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje drenažo sistemos yra sugadintos ir negali atlikti sausinimo funkcijos, todėl (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje drenažo tinklas buvo nurašytas, t. y. valstybė jo apskaitoje nebeturėjo. Pareiškėja šią aplinkybę žinojo, nes pati savo 2013 m. spalio 10 d. skunde savivaldybės merui ir nurodė, todėl atsakovo atsakymas, kokiu atveju galima šio turto teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre, visiškai atitiko Teisės gauti informaciją įstatymo reikalavimus.

15.2. Pareiškėja 2014 m. vasario 24 d. skundo 5 dalyje nurodė, kad savivaldybės mero 2012 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. R8-01-J-930 pažymėta, jog vanduo per (duomenys neskelbtini) g. pralaidą atiteka nuo 0,56 ha, ir prašė nurodyti, kaip šis plotas buvo nustatytas, ir pateikti įrodančius dokumentus. Paminėtame rašte yra aiškiai išdėstyta, kad šis plotas yra nurodomas apytiksliai, tikslaus apskaičiavimo nėra. Todėl, atsižvelgus į visas aplinkybes, susijusias su šia dalimi, atsakovo atsakymas 2014 m. kovo 17 d. raštu Nr. R8-01-J-634 tik dar kartą pakartojo, kad tai apytikrė teritorija ir kad tikslaus apskaičiavimo nėra. Taigi akivaizdu, jog atsakovas nepažeidė Teisės gauti informaciją įstatymo reikalavimų, nes negalėjo pateikti informacijos, kurios neturėjo, kadangi nebuvo atlikti tikslūs apskaičiavimai.

15.3. Tiek atsakovas, tiek ir pareiškėja žinojo faktines aplinkybes, kad nuo 2012 m. pavasariniai potvyniai nebesikartojo. 2013 m. savivaldybė atliko nusausinimo darbus probleminėje teritorijoje. Pareiškėja dėl laikotarpio, kai potvyniai nebesikartojo, jokių pretenzijų nereiškė, todėl atsakovo atsisakymas sudaryti komisiją nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėja nenurodė, kokios jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, nes potvynių nuo 2012 m. pavasario nebebuvo. Tai įrodo ir byloje esantys įrodymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei teisės į tinkamą viešojo administravimo procedūrą įgyvendinimas.

17. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis, apibrėžiantis administracinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, numatė, kad teismas nėra saistomas apeliacinio skundo argumentų, ir patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su administracinės bylos procesu pirmosios instancijos teisme ir priimto sprendimo motyvais, nenustatė ABTĮ 142 straipsnyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų, ar ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte numatytų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso trūkumų, todėl, atsižvelgdama į aplinkybę, kad pareiškėja neteikė nei apeliacinio skundo, nei atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą, bylą nagrinėja atsakovo apeliacinio skundo ribose.

18. Pareiškėja 2014 m. vasario 24 d. skundu kreipėsi į Telšių savivaldybės merą, nurodydama, kad po 2013 m. atlikto drenažo remonto (duomenys neskelbtini) kaime, Telšių rajone, po didesnio lietaus įrengtuose šuliniuose stovi vanduo, esant dideliam kritulių kiekiui, potvyniai kartosis, ir skundo pirmuoju punktu prašydama atsakyti į klausimą, ar trasos atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) namo yra įregistruota kaip priklausanti valstybei. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas pareiškėjai nesuteikė informacijos, pažymėjo, jog jo 2014 m. kovo 17 d. rašto Nr. R2-01-J-634 pirmame punkte pateikta abstrakti informacija neatitinka pareiškėjos skundo turinio, Teisės gauti informaciją įstatymo reikalavimų, įpareigojo pareiškėjai suteikti informaciją, kuria disponuoja, arba nurodyti atsisakymo teikti informaciją priežastis. To paties skundo penktuoju klausimu pareiškėja, atsižvelgdama į savivaldybės mero 2012 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. R8-01-J-930 pateiktą informaciją, kad vanduo per (duomenys neskelbtini) g. pralaidą atiteka nuo 0,56 ha, prašė atsakyti, kuo remiantis buvo nustatytas šis plotas ir pateikti šį teiginį įrodančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas atsakovo 2014 m. kovo 17 d. rašto Nr. R2-01-J-634 5 punkte išdėstytą atsakymą, kad pridedama apytikrės teritorijos, nuo kurios per (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengtą pralaidą vanduo suteka į pareiškėjos žemės sklypą, fotonuotrauką, pripažino netinkamu ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundo atitinkamą dalį bei pateikti atsakymą.

19. Teisėjų kolegija iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo atliktam taikytinos teisės aiškinimui dėl to, kad tarp šalių – pareiškėjos ir viešojo administravimo subjekto, Telšių rajono savivaldybės, susiklostę ginčo teisiniai santykiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 5, 6 punktais bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, kad atsakovas pareiškėjai privalėjo pateikti visą pagal teisės aktus teiktiną prašymo turinį atitinkančią informaciją, o teikiama informacija turėjo atitikti įstaigos disponuojamą informaciją, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu. Apeliaciniame skunde atsakovas pagrįstai pažymi, kad pareiškėjai nurodyta aplinkybė dėl to, jog drenažo trasos atkarpa (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namo) nėra įregistruota kaip priklausanti valstybei. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, todėl įpareigojimas iš naujo atsakyti į pareiškėjos 2014 m. vasario 24 d. skundo 1 punkte pateikiamą klausimą neturi prasmės ir yra nepagrįstas. Pasisakydama dėl atsakovo įpareigojimo atsakyti į pareiškėjos 2014 m. vasario 24 d. skundo 5 punkte užduodamą klausimą dėl duomenų, kurių pagrindu buvo nustatytas 0,56 ha plotas, nuo kurio atiteka vanduo per (duomenys neskelbtini) g. pralaidą, teisėjų kolegija pažymi, kad jis turi būti siejamas su ta informacija, kuria realiai atsakovas disponavo nustatydamas minėtą 0,56 ha plotą, nes įpareigojimas rinkti naujus duomenis, atlikti matavimus ir pan., negalėtų lemti praeityje atliktų veiksmų rezultato ir iš esmės neatitiktų ginčo teisinių santykių, susiklosčiusių dėl prašymo suteikti informaciją, ribų. Minėtu skundo reikalavimu atskirai ar bendrai jo viso kontekste nėra ginamos kokios nors kitos konkrečios pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, todėl atsakovo įpareigojimas suteikti daugiau informacijos, negu jis disponavo konkrečiu metu ir rėmėsi nustatydamas tam tikrus faktus, nepagrįstas.

20. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo 2014 m. kovo 17 d. rašte Nr. R2-01-J-634 į jos 2014 m. vasario 24 d. skundą pateiktais atsakymais, 2014 m. balandžio 8 d. skundu kreipėsi į Telšių savivaldybės merą, pakartotinai prašė atsakyti į iškeltus klausimus bei sudaryti komisiją potvynių priežastims nustatyti ir ieškoti problemos sprendimų būdų (skundo 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo 2014 m. gegužės 5 d. pateikto rašto Nr. R8-01-J-971 turinį, atsisakymą sudaryti komisiją argumentuojant tik aplinkybe, kad nuo 2012 m. pavasario potvyniai nesikartoja, pripažino raštą nemotyvuotu ir nepagrįstu esant galimai pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms, todėl įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. balandžio 8 d. skundo ketvirtame punkte išreikštą prašymą.

21. Atsakovas Telšių rajono savivaldybė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo minėta dalimi, kuria pareiškėjos skundas buvo patenkintas, apeliaciniame skunde prašė šią teismo sprendimo dalį panaikinti ir pareiškėjos skundą atmesti visa apimtimi. Nurodė, kad į pareiškėjos 2014 m. vasario 24 d. skundo pirmąjį ir penktąjį klausimus buvo pateikti atsakymai, atitinkantys Teisės gauti informaciją reikalavimus, ir suteikta visa informacija, kuria atsakovas disponavo. Sudaryti komisiją potvynio priežastims taip pat nebuvo faktinio pagrindo, nes 2013 m. buvo atlikti nusausinimo darbai, potvyniai nesikartojo.

22. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės įpareigodamas atsakovą spręsti 2014 m. balandžio 8 d. pareiškėjos skundo 4 klausimą dėl prašymo sudaryti komisiją potvynių priežastims nustatyti, nurodė, kad turėjo būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatos ir dėl tokio asmens prašymo turėtų būti priimtas administracinės procedūros sprendimas. Atsakovas nekvestionuoja pareiškėjos teisės reikalauti sudaryti komisiją potvynio priežastims nustatyti, tačiau pažymi, kad nuo 2012 metų potvynių ginčo teritorijoje nebuvo, todėl prasmės sudaryti tokią komisiją nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės procedūros nėra savitikslės, jų paskirtis išspręsti konkrečius su asmenų teisių ar teisėtų interesų gynimu susijusius klausimus, kurie priskirti konkretaus viešojo administravimo subjekto kompetencijai. Tačiau tokiai procedūrai vykti yra svarbūs faktiniai pagrindai ir ginčo atveju juos turėjo įvardyti pareiškėja. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimus siejo su jos gyvenamojoje vietovėje 2011 metų pabaigoje prasidėjusiu potvyniu ir jo sukeltų pasekmių šalinimu.

Ginčo byloje nėra dėl to, kad savivaldybė 2013 m. ėmėsi priemonių potvynio pasekmėms pašalinti ir jų kilimui ateityje išvengti, skyrė lėšų drenažo sistemoms (duomenys neskelbtini) kaime tvarkyti ir atliko remonto darbus. Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnis numato, kad teikime priimti administracinės procedūros sprendimą turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, kurios būtų sprendimo priėmimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad jų skunde nenurodė pareiškėja ir jos negalėjo būti nustatytos, nes nuo 2012 metų iki pareiškėjos kreipimosi į atsakovą su 2014 m. balandžio 8 d. skundu potvyniai nesikartojo, taigi faktinio pagrindo pradėti konkrečią administracinę procedūrą nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, reikšmingų administracinės procedūros vykdymui, todėl nepagrįstai panaikino atsakovo savivaldybės mero 2014 m. gegužės 5 d. rašto Nr. R8-01-J-971 dalį, kuria iš esmės atsisakyta sudaryti komisiją potvynių priežastims nustatyti. Pažymėtina, kad pareiškėjos teisės nėra ribojamos kreiptis dėl administracinės procedūros, kai jos teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, tačiau kiekvienu atveju kreipdamasis asmuo turi nurodyti konkrečius pažeidimus patvirtinančius faktus ir aplinkybes bent jau tokia apimtimi, kad administracinė procedūra galėtų vykti.

23. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartais argumentais, apeliacinį skundą tenkina ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikina jo dalį, kuria pareiškėjos skundas buvo patenkintas, ir šią pareiškėjos skundo dalį atmeta. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, nustatęs visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, dalį jų įvertino netinkamai, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl dalies pareiškėjos skundo reikalavimų. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (ABTĮ 142 str. 1 d., 57 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Telšių rajono savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Telšių rajono savivaldybės mero 2014 m. kovo 17 d. rašto Nr. R8-01-J-634 dalis, kurioje teikti atsakymai į pareiškėjos 2014 m. vasario 24 d. skundo 1 ir 5 punktus, ir Telšių rajono savivaldybės mero 2014 m. gegužės 5 d. rašto Nr. R8-01-J-971 dalis, kuria neišspręstas pareiškėjos 2014 m. balandžio 8 d. skundo 4 punkte išreikštas prašymas sudaryti komisiją potvynių priežastims nustatyti. Pareiškėjos skundą šioje dalyje atmesti.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo 2016 m. balandžio 11 d. dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Virginija Volskienė