2019-02-20 Nr. AB-4645-3-61-3-01872-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-144-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01872-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. R., I. M. ir B. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. R., I. M. ir B. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. R., I. M. (toliau – ir pareiškėjai) ir B. R., atstovaujama savo įstatyminės atstovės I. M., su skundais kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. (15/6-11)12PR-72 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, Migracijos departamento 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-84 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Pareiškėjų atstovė advokatė A. A. 2019 m. sausio 10 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui apeliacinį skundą, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjų apeliacinį skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjų apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo teisme gautas 2019 m. sausio 10 d. Apeliacinis skundas pateiktas praleidus keturiolikos dienų terminą sprendimui apskųsti apeliacine tvarka. Teismas, įvertinęs, jog pareiškėjai yra suaugę asmenys, kuriems buvo žinoma apie teismo sprendimo paskelbimą, turėjo atstovą, vienas iš jų galėjo operatyviai imtis priemonių skųsti teismo sprendimą, o kitas rūpintis dukra dėl ligos, kad apeliacinis skundas paduotas daug laiko praleidus terminą, pareiškėjai nepateikė duomenų, jog jų dukra aktualiu laikotarpiu sirgo, sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

III. Pareiškėjai D. R., I. M., B. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį, atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo padavimo terminą.

Pareiškėjai nurodo, kad prašymą atnaujinti terminą grindė ne tik vaiko liga, tačiau ir aplinkybe, jog Migracijos departamentas užsakymą dėl teisinių paslaugų teikimo – ginčijamo sprendimo apskundimo, pagal 2018 m. gruodžio 27 d. surašytą prašymą užregistravo 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad apeliacinio skundo padavimo metu pareiškėjai turėjo advokatą, nes atstovavimo klausimas atitinkamoje teismo instancijoje turi būti sprendžiamas iš naujo. Teisinė pagalba pareiškėjams buvo suteikta praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui dėl valstybės institucijų delsimo, kuriam pareiškėjai negalėjo daryti jokios įtakos. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad termino praleidimą sąlygojo ir proceso kalbos nežinojimas.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai nei su apeliaciniu skundu, nei su atskiruoju skundu nepateikė dukters ligą pagrindžiančių įrodymų. Be to, pažymi, kad Migracijos departamente iš Tarptautinės organizacijos buvo gautas pareiškėjos I. M. 2018 m. gruodžio 11 d. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad nori savanoriškai grįžti į Ukrainą su savo dukra B. R., padedant Tarptautinei migracijos organizacijai. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jie praleido apeliacinio skundo padavimo terminą dėl objektyvių ir nuo jų nepriklausiusių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjų apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalį priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pastebėtina, jog ABTĮ konkrečiai nenumato, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2018 m. gruodžio 11 d., todėl apeliacinį skundą pareiškėjai galėjo paduoti iki 2018 m. gruodžio 27 d. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinis skundas su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti pirmosios instancijos teismui elektroninių ryšių priemonėmis paduotas 2019 m. sausio 10 d., t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjų nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios, sutrukdžiusios nustatytu terminu paduoti apeliacinį skundą, todėl prašymo netenkino ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Pareiškėjai, atskirajame skunde nesutikdami su teismo nutartimi, teigia, kad teismas nepagrįstai objektyviomis teismo praleidimo priežastimis nepripažino vaiko ligos, neatsižvelgė į tai, kad užsakymas dėl teisinių paslaugų teikimo Migracijos departamente pagal pareiškėjų 2018 m. gruodžio 27 d. surašytą prašymą buvo užregistruotas 2018 m. gruodžio 31 d., apeliacinio skundo padavimo termino metu pareiškėjai neturėjo advokato, o teisinė pagalba pareiškėjams buvo suteikta praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui dėl valstybės institucijų delsimo. Be to, objektyvi termino praleidimą pateisinanti priežastis yra ir proceso kalbos nežinojimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjų įvardytos priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011). Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie jų nepilnametės dukros ligą, kuri jų teigimu, neleido laiku kreiptis su apeliaciniu skundu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbia termino praleidimo priežastimi paprastai nepripažįstama asmens liga. Terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigia, kad apeliacinį skundą laiku jiems sutrukdė pateikti jų nepilnametės dukros liga. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė negalėjo būti kliūtimi vienam iš pareiškėjų laiku kreiptis į teismą arba teikti prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo nedelsiant po teismo sprendimo paskelbimo. Nustatyta, kad prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo tikslu apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjai Migracijos departamentui pateikė tik 2018 m. gruodžio 31 d.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo termino praleidimą nulėmė pareiškėjų nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. R., I. M. ir B. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė