5d8f6eb8-e5a9-4f63-9a59-606ba2e4a1b6 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                     Civilinė byla Nr. e2A-334-755/2017teisėja A. P. Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18415-2016-8                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.,2.1.2.4.1.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 9 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Zinos MickevičiÅ«tės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017-01-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12-918/2017 pagal ieÅ¡kovo D. R. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (reg. Nr. DOK-559) prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2016-08-29 įsakymÄ Nr. 8VÄ®-931-(14.8.2) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus vedėjÄ tenkinti 2016-08-16 ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo ir suderinimo su galiojančiais teisės aktais, t. y.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A-3596 patvirtintu detaliuoju planu. Nurodė, kad 2012-11-06 valstybinės žemės nuomos sutartimi ieškovui 50 metų laikotarpiui išnuomotas 0,0196 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. A-3596 patvirtintas 196 kv. m žemės sklypo detalusis planas (žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo bÅ«das - komercinės paskirties objektų teritorijos (detaliajame plane naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos)). Nuomos sutarties 18 p. numatyta, kad pakeitus žemės sklypo naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį, nuomotojas, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, turi patikslinti iÅ¡nuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

IeÅ¡kovas 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į atsakovÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo ir suderinimo su detaliuoju planu, tačiau atsakovė ginčijamu įsakymu atsisakė pakeisti sutartį, kadangi žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų. Mano, kad ginčijamas įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi 2012-11-06 valstybinės žemės nuomos sutartis yra galiojanti, nėra inicijuotas jos nutraukimas, todėl Å¡alys turi vykdyti iÅ¡ jos kylančias pareigas.

Atsakovė, atsisakydama pagal pakeistus kadastro duomenis pakeisti sutartį, remiasi įstatymo norma reglamentuojančia ne sutarties pakeitimÄ , o jos sudarymÄ .IeÅ¡kovas papildomai nurodė, kad nuomos sutartis sudaryta laikantis įstatymo reikalavimų, ji teisėta, galiojanti, todėl Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Nei viena iÅ¡ sutarties Å¡alių neinicijavo jos nutraukimo, nėra jokio pagrindo vienai iÅ¡ Å¡alių atsisakyti jÄ vykdyti. IeÅ¡kovas visas iÅ¡ sutarties kylančias pareigas vykdo. Atsakovė pažeidžia ieÅ¡kovo kaip nuomininko teises, kad ieÅ¡kovas negali atlikti jokių su nuomojamu žemės sklypu susijusių veiksmų, pvz. gauti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus/specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus.

Galiojanti sutartis neatitinka realios juridinės situacijos – joje nurodomas ne toks žemės naudojimo pobÅ«dis, koks yra nustatytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-19 įsakymu Nr. A-3596.Teismo posėdyje ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad dujų reguliavimo punktas nėra inžinerinis statinys, jo paskirtis vieÅ¡ame registre nurodoma kaip gamybos, pramonės. Å is punktas nuo pat jo įsigijimo buvo tik pastatas, visi jame buvę įrenginiai buvo demontuoti dar iki ieÅ¡kovui įsigyjant pastatÄ .

Dujų reguliavimo punktÄ pirko neketindamas jame vykdyti jokios veiklos, susijusios su dujų reguliavimu, o tam, kad ateityje, pakeitus žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , galėtų vykdyti kitokiÄ veiklÄ . IeÅ¡kovas nuomos mokestį moka, nuomos sutarties sÄ lygas vykdo.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus, su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iÅ¡nuomotas žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, atsakovė šį sklypÄ valdo patikėjimo teise.

Sklypas ieÅ¡kovui iÅ¡nuomotas lengvatine (ne aukciono) tvarka. Pagal teisinį reglamentavimÄ teisė be aukciono iÅ¡sinuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypÄ ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių, turi teisę reikalauti ne aukciono tvarka sudaryti nuomos sutartį dėl Å¡iems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto.

Teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono nuomotis (pirkti) valstybinės žemės sklypus, kurie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinaisiais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais. Išnuomotame sklype yra įregistruoti statiniai – dujų reguliavimo punktas bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurie priklauso minėtam inžineriniam statiniui.

Dujų reguliavimo punktas priskirtinas inžineriniams tinklams remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“ 10.2 papunkčiu. Tokiam pastatui eksploatuoti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta.Papildomai pastebi, kad dujų reguliavimo punktas priskiriamas inžineriniams statiniams, todėl žemės sklypas ieškovui negalėjo būti išnuomojamas ne aukciono tvarka. Ieškovas netinkamai vykdo nuomos sutartį, vėluoja mokėti nuomos mokestį.

IeÅ¡kovui iÅ¡nuomotas žemės sklypas nenaudojamas. Kadangi žemės sklypas ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas, todėl atsisakymas pakeisti nuomos sutartį yra pagrįstas. Atsakovės atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad neaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių vieÅ¡ame registre pakeista dujų reguliavimo punkto pagrindinė naudojimo paskirtis. PaaiÅ¡kinti, kodėl ir kokiu pagrindu dujų reguliavimo punktÄ priskiria inžineriniams tinklams negalėjo. PaaiÅ¡kino, kad nors teisės aktai nesikeitė, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos pozicija dėl patikėjimo teise valdomo turto yra pasikeitusi, sandoriai vertinami griežčiau, inicijuojamos bylos dėl nuomos sutarčių nutraukimo.

Atsakovė 2016 m. gruodį teisme inicijavo bylÄ ir dėl ginčo nuomos sutarties nutraukimo. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017-01-03 sprendimu ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė.Teismas akcentavo, kad konstatuoti niekinio sandorio faktÄ ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (lot. savo iniciatyva).Teismas nurodė, kad byloje teisminio nagrinėjimo metu buvo tiriamos aplinkybės dėl nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, t. y. teisminio nagrinėjimo metu buvo aiÅ¡kinamasi, ar nuomos sutartis, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, galėjo bÅ«ti sudaryta.Teismas konstatavo, kad lengvata (iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ be aukciono) netaikoma tais atvejais, kai žemės sklype stovi laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai bei neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Nurodė, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, o Å¡io pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi, pripažino, kad savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra bÅ«tina iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ . Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.551 straipsnio 2 dalies, yra nurodęs, jog žemės sklypo nuomininkas, iÅ¡sinuomojęs valstybinės žemės sklypÄ , Å¡iame sklype turi plėtoti Å«kinę veiklÄ , kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo.

Konstatavo, kad akivaizdu, jog nagrinėjamam ginčui aktualus statinys negali bÅ«ti naudojamas naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį su ieÅ¡kovu, turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar ieÅ¡kovas turi teisę iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ ir koks žemės sklypo dydis yra reikalingas statiniams eksploatuoti. Kitokiems tikslams (pvz., pelningai veiklai vystyti ir kt.) valstybinės žemės sklypas negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas ne aukciono bÅ«du, t. y. lengvatine tvarka.

Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovui priklausantis dujų reguliavimo punktas dar iki jį įsigyjant ieÅ¡kovui buvo ir yra nenaudojamas pagal jo paskirtį, ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu pripažino, kad dujų reguliavimo punktÄ Ä¯sigijo tik todėl, kad ateityje, pakeitus sklypo naudojimo bÅ«dÄ , galėtų statyti kitokio pobÅ«džio pastatus. Teismas sprendė, kad pastatas - dujų reguliavimo punktas negali ir nuomos sutarties sudarymo metu negalėjo bÅ«ti naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį.

IÅ¡ Å¡ios aplinkybės darė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypas buvo suformuotas ir iÅ¡nuomotas prie faktiÅ¡kai nenaudojamo pastato, nors žemės sklypas tokio pastato eksploatavimui negali bÅ«ti formuojamas ir ne aukciono tvarka iÅ¡nuomojamas . Teismas sprendė, kad aptariamas valstybinės žemės sklypas ginčo nuomos sutarties sudarymo metu galėjo bÅ«ti naudojamas tik susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams. Pažymėjo, kad nuomos sutarties sudarymo metu vieÅ¡ame registre Å¡io pastato paskirtis nurodyta kaip Kita, naudojimo bÅ«das nedetalizuotas.

Teismas vertino, jog jau nuomos sutarties sudarymo metu valstybinės žemės sklype esančio pastato naudojimo bÅ«das nesutapo su valstybinės žemės sklypo naudojimo bÅ«du ir pobÅ«džiu.Nurodė, kad nors dujų reguliavimo punktas kaip pastatas nepriskirtinas prie inžinerinių tinklų, tačiau tokio pastato funkcinė paskirtis bendrÄ ja prasme yra aptarnauti inžinerinius tinklus. Sprendė, kad vertinant sudarytos nuomos sutarties teisėtumÄ , privalo bÅ«ti atsižvelgta, kad nei nuomos sutarties sudarymo metu, nei po to ieÅ¡kovui priklausantis dujų reguliavimo punktas nebuvo naudojamas pagal jo funkcinę paskirtį.

IÅ¡ iÅ¡plėstinio VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o su istorija nustatė, kad aptariamame žemės sklype formuojant žemės sklypÄ nebuvo nustatyta dujų reguliavimo punkto apsaugos zona. Nurodė, kad iÅ¡ tokių aplinkybių akivaizdu, kad jau nuomos sutarties sudarymo metu buvo aiÅ¡ku, kad neketinama ir nebus vykdoma veikla, susijusi su susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimu, t.y. dujų reguliavimo punktas nebus naudojamas nei pagal jo paskirtį, nei kokiam nors kitam tikslui. Teismas nurodė, kad dujų reguliavimo punktas, iÅ¡montavus jame buvusius įrenginius, faktiÅ¡kai neturi ir nuomos sutarties sudarymo metu neturėjo aiÅ¡kiai apibrėžtos funkcijos, nepaisant ieÅ¡kovo iniciatyva bylos nagrinėjimo metu vieÅ¡ame registre padaryto įraÅ¡o apie Å¡io pastato gamybinę paskirtį, todėl Å¡iam pastatui eksploatuoti nereikalingas valstybinės žemės sklypo plotas.Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad panaikintinas administracinis aktas – 2012-11-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus įsakymas Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-811, o 2012-11-06 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-217, sudaryta tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus, ir D.

R., pripažintina niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis). Spręsdamas restitucijos klausimÄ nagrinėjamu atveju, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas yra pasinaudojęs ginčo sklypu nuomos pagrindais, ginčo sandorį laikant negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) ir grÄ Å¾inant Å¡alis į padėtį, buvusiÄ iki nuomos sutarties sudarymo, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas atsidurtų palankesnėje padėtyje. Dėl to teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei atžvelgdamas į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , sprendė, kad ginčo Å¡alių sudaryta nuomos sutartis, prieÅ¡taraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekinė (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o niekinio sandorio pasekmės Å¡iuo konkrečiu atveju taikytinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.95 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus nuomos sandorį negaliojančiu, atsakovei, kaip valstybinės žemės patikėtinei, grÄ Å¾intinas žemės sklypas (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).Teismas nurodė, kad pripažinus niekine ir negaliojančia nuomos sutartį, ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2016-08-29 įsakymo Nr. 8VÄ®-931-(14.8.2) panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus įpareigojimo tenkinti 2016-08-16 ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo ir suderinimo su galiojančiais teisės aktais, netenkintini.

Konstatavo, kad skundžiamas 2016-08-29 įsakymas Nr. 8VÄ®-931-(14.8.2) yra pagrįstas, kadangi juo atsisakyta keisti neteisėtai sudarytÄ nuomos sutartį. Nurodė, kad konstatavus nuomos sutartį niekine ir negaliojančia, ji negali bÅ«ti keičiama, kadangi toks pakeitimas negalėtų sukurti ar pakeisti Å¡alims jų teisių ir pareigų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. R. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017-01-03 sprendimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti iÅ¡Â atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad jam priklausančio pastato paskirtis bendrÄ ja prasme yra aptarnauti inžinerinius tinklus, kadangi jam priklausančio pastato paskirtis, yra gamybos ir pramonės, kÄ patvirtina VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡as, dėl ko jame galima vystyti bet kokiÄ gamybos ar pramonės veiklÄ . Sutinka, kad nuomos sutarties sudarymo metu valstybinės žemės sklype esančio pastato naudojimo bÅ«das nesutapo su valstybinės žemės sklypo naudojimo bÅ«du ir pobÅ«džiu, t. y.

žemės sklypo nuomos sutartyje yra nurodoma, kad iÅ¡nuomojama ne gamybos ir pramonės, o inžinerinių komunikacijų aptarnavimo pobÅ«dis. Tačiau, tai yra klaida, kuriÄ galima iÅ¡taisyti, o ne pripažinti sutartį niekine dėl formalaus sutarties neatitikimo pastato paskirčiai. Pažymi, kad siekdamas pakeisti neteisingai nurodytÄ Å¾emės naudojimo pobÅ«dį, jis iniciavo detaliojo plano rengimÄ Å¾emės sklypo naudojimo bÅ«dui pakeisti, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus.

Jo 2014-12-19 įsakymu detalusis planas, kuriuo nustatomas naujas žemės sklypo naudojimo bÅ«das - komercinės paskirties objektų teritorijos, pobÅ«dis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, buvo patvirtintas.Teigia, kad jam priklausantis pastatas iÅ¡ tiesų turi ir nuomos sutarties sudarymo metu turėjo aiÅ¡kiai apibrėžtÄ funkcijÄ - galimybę vykdyti gamybos ir pramonės veiklÄ , o jam eksploatuoti yra bÅ«tinas žemės sklypo plotas. Tai, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas (pastatas) turi įraÅ¡Ä â€žDujų reguliavimo punktas“, neužkerta kelio, nuomojantis žemės sklypÄ , šį gamybos ir pramonės paskirties pastatÄ pritaikyti bet kokiai kitai gamybos ar pramonės veiklai.

Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės suklydo vertindamas pastato, prie kurio buvo iÅ¡nuomotas žemės sklypas, paskirtį, neteisingai nurodydamas, kad Å¡io pastato paskirtis yra aptarnauti inžinerinius tinklus. VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad tai gamybos ir pramonės paskirties pastatas, kurį galima naudoti ne vien tik kaip dujų reguliavimo punktÄ . Å iame pastate nėra su dujų reguliavimų susijusių įrengimų, todėl jį galima pritaikyti bet kokiai kitai gamybos ar pramonės veiklai.VieÅ¡o registro duomenimis, apeliantui priklausantis dujų reguliavimo punktas yra įregistruotas kaip pastatas.

Pažymi, kad Å¡is gamybos ir pramonės paskirties pastatas nėra nei laikinasis statinys, nei inžinerinis tinklas, nei neturintis aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio pastatas, kuris tarnautų pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad iÅ¡nuomojus žemės sklypÄ prie jam priklausančio pastato be aukciono, bÅ«tų pažeistos įstatymo nuostatos.Nurodo, kad panaikinus valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, atsiranda teisinio neapibrėžtumo bÅ«sena - nekilnojamasis turtas (pastatas) be jokio teisinio pagrindo bus valstybinėje žemėje; pakeisti jo paskirties, neturint po pastatu ir Å¡alia jo esančios žemės nuosavybės ar nuomos, nebebus jokios galimybės, o tokia situacija iÅ¡liktų neapibrėžtÄ laiko tarpÄ be galimybės jai pasikeisti, todėl tai pažeistų ir teisingumo bei protingumo principus ir jo, apelianto, teisėtus lÅ«kesčius, kuomet per visÄ Å¾emės sklypo nuomos laikotarpį nuo 2012-12-06 jo iniciatyva ir lėšomis buvo padaryti du detalieji planai (pirmasis - žemės sklypo suformavimo, antrasis - žemės sklypo naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio pakeitimo).

Atsakovė Å¡iuo metu yra iniciavusi teisminį procesÄ , kuriuo siekia įpareigoti apeliantÄ nugriauti jam priklausantį pastatÄ , tačiau jis yra sÄ Å¾iningas Å¡io pastato įgijėjas, jokių neteisėtų veiksmų, nei susijusių su pastato statyba, nei su įgijimu, neatliko, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, nuosavybės teisė į jam priklausantį pastatÄ yra neliečiama.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nurodo, kad iki apeliantui įsigyjant dujų reguliavimo punktas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, nuomos sutarties sudarymo metu irgi negalėjo bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, todėl žemės sklypas buvo suformuotas ir iÅ¡nuomotas prie faktiÅ¡kai nenaudojamo pastato, nors žemės sklypas tokio pastato eksploatavimui negalėjo bÅ«ti formuojamas bei iÅ¡nuomojamas apeliantui ne aukciono tvarka. Nurodo, kad sutarties sudarymo metu sklypas galėjo bÅ«ti naudojamas tik susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams.

NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu dujų reguliavimo punkto paskirtis buvo įregistruota kaip gamybos, pramonės. Apeliantas realiai neketina ateityje naudoti pastato – dujų reguliavimo punkto pagal paskirtį , kadangi jis neturi aiÅ¡kios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo, o įrenginiai yra iÅ¡montuoti, todėl žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad sandoris bÅ«tų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80 ir 1.96 straipsniai). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡kų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkcijÄ , neįskaitant iÅ¡imties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl to, peržiÅ«rėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Esminiai atsakovo skundo argumentai yra:

a) teismas be pagrindo sprendė, kad jam priklausančio pastato paskirtis bendrÄ ja prasme yra aptarnauti inžinerinius tinklus, nes ji yra gamybos ir pramonės, dėl ko jame galima vystyti bet kokiÄ gamybos ar pramonės veiklÄ ;

b) nevertinta, jog dėl to jis inicijavo detaliojo plano rengimÄ Å¾emės sklypo naudojimo bÅ«dui pakeisti, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-19 įsakymu detalusis planas, kuriuo nustatomas naujas žemės sklypo naudojimo bÅ«das - komercinės paskirties objektų teritorijos, pobÅ«dis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, buvo patvirtintas;

c) nuomos sutarties sudarymo metu valstybinės žemės sklype esančio pastato naudojimo bÅ«das nesutapo su valstybinės žemės sklypo naudojimo bÅ«du ir pobÅ«džiu, kas yra klaida, kuriÄ reikia iÅ¡taisyti;

d) klaidingai nuspręsta ,jog apeliantui priklausantis pastatas neturi aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio pastatas, kuris tarnautų pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad iÅ¡nuomojus žemės sklypÄ prie jam priklausančio pastato be aukciono, buvo pažeistos Žemės įstatymo nuostatos;

e) nevertinta,jog, panaikinus valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, atsiranda teisinio neapibrėžtumo bÅ«sena - nekilnojamasis turtas (pastatas) be teisinio pagrindo bus valstybinėje žemėje; pakeisti jo paskirties, neturint po pastatu ir Å¡alia jo esančios žemės nuosavybės ar nuomos, nebebus galimybės, o tokia situacija iÅ¡liktų neapibrėžtÄ laiko tarpÄ nesant prielaidų jai pasikeisti, o tai pažeidžia teisingumo bei protingumo principus ir apelianto teisėtus lÅ«kesčius.Atsižvelgiant į Å¡alies keliamus klausimus( apibendrintai sprendžiama, jog keliamas pastato paskirties, o jos sÄ lygotas ir žemės sklypo skyrimo bÅ«tinumo klausimas), dėl jų pasisakoma.

Dėl naujų įrodymų prijungimo Apeliacinio proceso metu teismo iniciatyva buvo iÅ¡ VÄ® Registrų centras pareikalauti pateikti informacijÄ dėl kokios priežasties buvo pakeisti įraÅ¡ai apie pastato pagrindinę naudojimo paskirtį, pačiÄ daikto kadastro bylÄ . Å ie duomenys teismui buvo pateikti.Apeliantas praÅ¡o prijungti juos prie bylos, atsakovė prijungimui prieÅ¡tarauja.Kolegija sprendžia, jog pateikti nauji įrodymai prijungtini prie bylos ir tirtini kaip įrodymai, nes jie iÅ¡reikalauti teismo iniciatyva, byloje yra vieÅ¡ojo intereso požymių, juose esantys duomenys reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui ( CPK 179 straipsnis 2 dalis, 314 straipsnis).

Dėl pastato paskirties Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus (CPK 185 straipsnis), nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl ginčo pastato kaip neturinčio aiÅ¡kiai apibrėžtos funkcijos tiek žemės nuomos sutarties sudarymo laiku, tiek dabar. Kolegijos vertinimu ,Å¡is klausimas iÅ¡spręsti tinkamai, teismo sprendimas Å¡iuo klausimu reikiamai pagrįstas ir iÅ¡samiai, motyvuotas .Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;).

Teisėjų kolegija, iÅ¡ esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiÅ¡kai įvertino Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes , tuo klausimu priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176, 263, 320, 327 straipsniai). Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus, vertino įrodymus, todėl jo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 ir185 straipsniai).Kolegija pastebi, kad apelianto nuoroda į įraÅ¡us vieÅ¡ame registre apie pastato paskirtį nepagrįsta ir jo argumentų nepagrindžia.

IÅ¡ VÄ® Registrų centras atsakymo teismui matosi, jog ieÅ¡kovui statinio- dujų reguliavimo punkto paskirtis 1999 m. kadastrinių matavimų byloje nebuvo nurodyta, todėl Registro tvarkytojas jÄ Ä¯rašė , nurodydama Kita. Tik teismo proceso eigoje 2016-12-06 ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ paskirtį patikslinti iÅ¡ Kita į Gamybos, pramonės , kas 2016-12-09 ir buvo padaryta              ( 2017-05-04 raÅ¡tas Nr.(3.1.6.) KAS-612 su priedais).Pasakyta aukščiau leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovui buvo suprantama, jog pastato paskirties įraÅ¡as Kita neleis Å¡iame pastate vykdyti Gamybos, pramonės veiklÄ ir gali trukdyti siekti žemės sklypo tokiai veiklai vykdyti naudojimo ( įgijimo).

Kadangi įraÅ¡as pakeistas tik teisminio proceso eigoje, tiek nuomos sutarties sudarymo , tiek atsakovo atsisakymo pakeisti žemės nuomos sutartį, tiek civilinės bylos inicijavimo teisme metu jie buvo kitokie, pagal buvusius įraÅ¡us ir buvo priimti ginčijami sprendiniai, kurie yra teisminio nagrinėjimo objektu( dalyku), kolegijos vertinimu, dabartinis įraÅ¡as negali bÅ«ti vertinamas kaip teisingas ir iÅ¡samus, kurį buvo bÅ«tina Å¡iame procese turėjo bÅ«ti nuginčyti ( CK 4.262 straipsnis).IÅ¡ 43 punkte minėto raÅ¡to turinio matosi, jog įraÅ¡o apie pastato paskirtį pakeitimas buvo sÄ lygotas tik jo savininko praÅ¡ymo, nes daikto kadastro duomenys ar faktinė situacija, buvusi tada kai ieÅ¡kovas įsigijo pastatÄ pagal sutartį, nepasikeitė.

Dėl pasakyto atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant panaÅ¡ioms faktinėms aplinkybėms, kasacinis teismas yra pastebėjęs, jog  lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).Kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, jog dujų reguliavimo punktas vertintinas kaip neturintis konkrečios funkcijos( paskirties) pastatas.Pats pastato įvardijimas-dujų reguliavimo punktas rodo ,jog jis atliko konkrečiÄ funkcijÄ - kol funkcionavo dujų tiekimo sistema jis buvo naudojamas ( reikalingas) užtikrinant Å¡ia sistema tiekiamo dujų srauto reguliavimÄ .

Suprantama, jog reguliavimo funkcijÄ atliko ne pats pastatas, o jame sumontuota atitinkama įranga. Pastatas buvo reikalingas tam, kad užtikrinti saugų Å¡ios įrangos funkcionavimÄ . Ä®rangÄ iÅ¡montavus, dujų reguliavimas Å¡iame pastate ir aikÅ¡telėje prie jo nebebuvo ir nėra vykdomas, nėra duomenų ,jog jame bÅ«tų buvusi vykdyta ir kokia kita veikla.IÅ¡ Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, jog pastatas priklausė AB „Lietuvos dujos“ (firmai „Kauno dujos“) ir kaip toks 2009-01-20 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas sporto klubui „Setas“.

Pastarasis 2012-07-24 pirkimo –pardavimo sutartimi turtÄ kaip dujų reguliavimo punktÄ pardavė ieÅ¡kovui.Nei pastatÄ parduodant klubui “Setas“, nei perkant jį ieÅ¡kovui atskiras žemės sklypas nebuvo suformuotas.Kolegijos vertinimu, jog faktinė padėtis, įraÅ¡ai vieÅ¡ame registre – dujų reguliavimo punktas,kurio pagrindinė naudojimo paskirtis- Kita, ieÅ¡kovui akivaizdžiai rodė, jog jis įsigija statinį, kuris buvo dujų tiekimo sistemos aptarnavimo dalimi, o pačiÄ sistemÄ iÅ¡montavus jo paskirtis yra nekonkreti, neapibrėžta.

Kaip apdairus asmuo pirkėjas turėjo vertinti ar realu tikėtis, jog prie tokio pastato galima teisėtai pasiekti valstybės žemės nuomos lengvatine tvarka sutarties sudarymo. Sklypas prie pastato buvo suformuotas ieÅ¡kovo iniciatyva 2012 metais, nurodant sklypo naudojimo bÅ«dÄ - inžinierinės infrastruktÅ«ros teritorijos, pobÅ«dis- susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, kas rodo, kad ieÅ¡kovas siekė sklypo, kuriame bÅ«tų vykdoma veikla susijusi su inžinierinių komunikacijų aptarnavimu, o ne pramonės( gamybos) vystymu ar kitokios komercinės veiklos objekto sukÅ«rimu, suformavimo.2014 metais, nors neįvyko jokių faktinių statinio naudojimo pokyčių, ieÅ¡kovas inicijavo žemės sklypo naudojimo bÅ«do iÅ¡ inžinierinės infrastruktÅ«ros teritorijos pakeitimÄ Ä¯ komercinės paskirties objektų statybos.

Taigi, teisinė situacija kaip sklypo naudojimo bÅ«das pasikeitė ir nebeatitiko pirminio numatyto žemės nuomos sutartyje susiformavo paties ieÅ¡kovo iniciatyva, todėl kaip nepagrįstas vertinamas ieÅ¡kovo argumentas, jog ieÅ¡kiniu jis tik siekia iÅ¡taisyti faktinę klaidÄ .Pastebima, jog nepaisant nurodymo, jog statinyje ieÅ¡kovas vykdys gamybos                          ( pramonės) veiklÄ , ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai ne pritaikyti jį tokiai veiklai, o siekia jį nugriauti ir statyti naujÄ pastatÄ - administracinės paskirties su gyvenamosiomis patalpomis ( Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyriaus 2016-08-29 atsakymas Nr.70-17-749 ieÅ¡kovui, jo paaiÅ¡kinimai teisme).Tokie ieÅ¡kovo nurodomi duomenys leidžia spręsti, jog ketinama statyti net ne Gamybos, pramonės paskirties negyvenamÄ jį pastatÄ ( nuo 2017-01-01 galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.8. gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedo 2.8) o kitokios -Administracinės paskirties negyvenamÄ jį pastatÄ (Reglamento 7.2. administracinės paskirties pastatai – pastatai administraciniams tikslams (bankai, paÅ¡tas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai); nuostatų priedo 2.2).

Dėl žemės sklypo nuomos Sutinkama su pirmos instancijos teismo išvada, jog valstybinės žemės nuomos be aukciono galimybė yra siejama su teisiškai reikšminga aplinkybe- sklype turi stovėti statiniai ar įrenginiai, priklausantys žemės nuomos siekiančiam asmeniui ar jo naudojami kitu pagrindu, bet šios galimybės nėra kai sklype yra( aktualiu atveju) neturintys aiškios funkcinės priklausomybės arba ūkinės veiklos statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui, įrenginiui ar jo priklausiniui.CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Å i įstatymo nuostata detalizuojama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, kur nurodyti statiniai ir įrenginiai, kurių naudojimui jų savininkams iÅ¡nuomojami žemės sklypai. Pagal šį teisinį reglamentavimÄ iÅ¡nuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali bÅ«ti iÅ¡nuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai, arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui.

Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus.

BÅ«tina sÄ lyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi bÅ«ti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.: 3K-3-96/2008).Kasacinio teismo pažymėta, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas ar nuomininkas turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, o Å¡io pasato eksploatacijai yra reikalinga turėti žemės sklypo nuomos teisę, pritarė bylÄ nagrinėjusių teismų iÅ¡vadoms, jog jos, neketindamas pastato naudoti pagal tiesioginę paskirtį, neturi teisėto pagrindo reikalauti pirmumo teise iÅ¡nuomoti ginčo žemės sklypÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008).46 punkte minėtoje kasacinio teismo nutartyje pastebėta, jog valstybės žemės perleidimo santykių įstatyminio reglamentavimo tikslas - užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė bÅ«tų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, vieÅ¡ajam interesui teikiant prioritetÄ prieÅ¡ privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sÄ lygų požiÅ«riu.

Å is reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ â€“ kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai.Apelianto argumentas dėl jo pažeistų lÅ«kesčių vertinamas kaip klaidingas.

Valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka iÅ¡nuomojami ant Å¡ių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų bÅ«ti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. IeÅ¡kovo lÅ«kestis, jog įsigijus nefunkcionuojantį dujų reguliavimo punktÄ ir neketinant jo taip eksploatuoti, suformavus tariamam jo eksploatavimui reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ , po to pakeitus inžinierinėms komunikacijoms naudoti skirto žemės sklypo bÅ«dÄ Ä¯ kitÄ , jam jis bus nuomojamas ir toliau lengvatine( ne aukciono) tvarka, nėra teisėtas, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui , valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl teisės negali bÅ«ti saugomas ir ginamas ( CK 1.137 straipsnio 3 dalis).Kas dėl apelianto nurodomos susiklosčiusios „teisinis neapibrėžtumo“ situacijos kuris niekam nenaudingas, pastebima, jog jos analizė ir teisinių iÅ¡eičių paieÅ¡ka nėra apeliacinio nagrinėjimo objektu.

IeÅ¡kovas siekį įsigyti konkretų turtÄ -pastatÄ kaip statinį, turintį rinkos vertę, realizavo, bet savaime tai nereiÅ¡kia, jog jis įsigijo ir teisę lengvatine tvarka naudotis valstybės žeme. Tokiai teisei įgyti reikalingų sÄ lygų visumos nebuvo ir tas buvo akivaizdu jau statinio įsigijimo metu.Teismas pagrįstai konstatavo žemės nuomos sutarties prieÅ¡taravimÄ imperatyviems norminių aktų reikalavimams, vertino jÄ kaip niekinį sandorį, nusprendė dėl restitucijos, todėl skundo argumentas dėl tokio teismo sprendimo neatitikimo teisingumo ir protingumo principams vertinamas kaip deklaratyvus.Apibendrinant sprendžiama,jog ieÅ¡kovo įgyto pastato funkcionavimui pagal pirmos instancijos teismo aptartÄ teisinį reglamentavimÄ negalėjo bÅ«ti suformuotas žemės sklypas ir teismas pagrįstai sutartį pripažino niekine dėl jos prieÅ¡taravimo imperatyviems įstatymo reikalavimams, neliko pagrindo reikalauti tokiÄ ( juridiÅ¡kai neegzistuojančiÄ ) sutartį keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu , n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017-01-03 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-12-918/2017 palikti nepakeistu. Teisėjai                                        Ramunė Čeknienė Eigirdas Činka Zina MickevičiÅ«tė