Legislator Case Law & Legislation
5d8e66e1-6dbe-4182-b94f-e6fbfc3d02b6 AI generated

5d8e66e1-6dbe-4182-b94f-e6fbfc3d02b6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 5d8e66e1-6dbe-4182-b94f-e6fbfc3d02b6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8, 12 punktus iÅ¡imtine mirties bausme, konfiskuojant visÄ jo turtÄ , o pagal 16 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, paskiriant iÅ¡imtinę mirties bausmę, konfiskuojant visÄ jo turtÄ .

Legislator headnote

AI generated

5d8e66e1-6dbe-4182-b94f-e6fbfc3d02b6 · Lietuvos apeliacinis teismas: K., konstatuojant, jog ir jo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. 4.             Nuteistasis A. K. skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir suÅ¡velninti jam Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. vasario 18 d. nutartimi, paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitos rūšies bausmę (terminuotÄ laisvės atėmimÄ ar kt.).4.1.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1S-245-396/2018Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. K. (A. K.) skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. praÅ¡ymas palengvinti jo teisinę padėtį, suÅ¡velninant jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamÄ ja byla ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė :

1.              Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8, 12 punktus iÅ¡imtine mirties bausme, konfiskuojant visÄ jo turtÄ , o pagal 16 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, paskiriant iÅ¡imtinę mirties bausmę, konfiskuojant visÄ jo turtÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 1999 m. vasario 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeitė ir A. K. nuteisė laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visÄ jo turtÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. spalio 30 d. nutartimi nuteistojo A. K. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal naujÄ jį Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.2.              Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. liepos 27 d. gautas nuteistojo A.

K. praÅ¡ymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3621 straipsnio nuostatomis palengvinti jo teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialiÄ pozicijÄ , suformuotÄ 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , – suÅ¡velninti jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. parinkti kitos rūšies bausmę.3.

             Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. K. praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), nebuvo konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai bÅ«tent nuteistojo A. K. atžvilgiu. Apygardos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tų visiÅ¡kai nepagrįsta teismui esančiÄ teisėkÅ«ros spragÄ paÅ¡alinti ad hoc ir iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , iÅ¡dėstytÄ EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), tiesiogiai taikyti ir nuteistajam A.

K., konstatuojant, jog ir jo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. 4.             Nuteistasis A. K. skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir suÅ¡velninti jam Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. vasario 18 d. nutartimi, paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitos rūšies bausmę (terminuotÄ laisvės atėmimÄ ar kt.).4.1.

             Nuteistasis mano, kad nuo minėto EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) įsigaliojimo tiek jam, tiek bet kuriam nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pripažintinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Nuteistojo teigimu, EŽTT minėtame sprendime konstatavo, kad nuteistųjų, Lietuvoje atliekančių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, teisės yra pažeidžiamos, todėl jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė turi bÅ«ti suÅ¡velninta.4.2.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialiÄ pozicijÄ , pareikÅ¡tÄ EŽTT 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ priimtinumo ir esmės, pareiÅ¡kėjai galėjo ir gali pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ iÅ¡aiÅ¡kinimais, kreipdamiesi į bendrosios jurisdikcijos teismus dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo kitos rūšies bausme, o nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neiÅ¡naudojimas, pareiÅ¡kėjams sukeliantis neigiamų teisinių padarinių EŽTT procese.

5. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.6. BPK 3621 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymÄ , kuriuo panaikinamas veikos nusikalstamumas, Å¡velninama bausmė arba kitokiu bÅ«du lengvinama veikÄ padariusio asmens teisinė padėtis, pagal nuteistojo, jo gynėjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija. BPK 3621 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, paduodant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus praÅ¡ymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės suÅ¡velninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo iÅ¡nykimo.

Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį praÅ¡ymÄ ar teikimÄ atmesti (BPK 3621 straipsnio 5 dalis).7. Nors EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ konstatavo, kad nacionalinis teisinis reglamentavimas, kuriuo nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus, ir nurodė, kad nacionalinėje teisėje turi bÅ«ti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y.

įstatyme turi bÅ«ti aiÅ¡kiai įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis bÅ«tų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nacionalinės teisės spraga turėtų bÅ«ti Å¡alinama tik keičiant teisinį reglamentavimÄ . Taip įstatymais ar kitais teisės aktais bÅ«tų aiÅ¡kiai nustatyta, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, kokiais atvejais toks praÅ¡ymas galėtų bÅ«ti patenkintas ir pan.

Teismo galimybės užpildyti teisės spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui.7.1. Be to, pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos Seimo interneto puslapyje pateikiamos informacijos matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 858 pritarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 3601 straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1671 straipsniu įstatymo projektams. 2018 m. rugsėjo 4 d.

Lietuvos Respublikos Seime užregistruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2473), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 3601 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2474) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1671 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2475). AiÅ¡kinamajame raÅ¡te dėl Å¡ių įstatymų projektų nurodyta, kad Å¡ie projektai parengti siekiant tinkamai įgyvendinti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir taip užtikrinti, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose nepažeistų Konvencijos nuostatų, bÅ«tų suderintas su EŽTT jurisprudencija ir atitiktų tarptautinės bei Europos SÄ jungos teisės aktų reikalavimus.

Tai rodo, kad atitinkami veiksmai, reikalingi pirmiau minėtam EŽTT sprendimui įgyvendinti, yra vykdomi.8.              Taip pat svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose byloje Dardanskis ir kt. prieÅ¡ LietuvÄ pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų bÅ«ti Å¡alinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ iÅ¡aiÅ¡kinimus.

9.              Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimÄ dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, teismai iÅ¡ esmės galės spręsti tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobÅ«džio institutas ir aiÅ¡kiai nustatyta Å¡ių praÅ¡ymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka.10. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ , todėl jos naikinti nuteistojo A.

K. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo A. K. (A. K.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                                              Jolanta Čepukėnienė                                                             Kęstutis Jucys                      Regina Pocienė