A-662-2319-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2319/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-568-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dominykui Varnui,

atsakovo atstovei V. B.,

atsakovo atstovei V. B.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui M. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. P., UAB „Baltijos brasta“ ir UAB „Medingė“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2011 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 2550 (toliau – ir Įsakymas), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. kovo 8 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-452(15.4) (toliau – ir Aktas), Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. gruodžio 8, 9 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 40-12.SK.123/4 (toliau – ir Protokolas), Administracijos 2010 m. kovo 18 d. sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. S-5488/1 (toliau – ir Sąvadas), Administracijos 2010 m. kovo 18 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. R-5488/1 (toliau – ir Planavimo sąlygos).

Paaiškino, kad 2000 m. ir 2003 m. įsigijo du žemės ūkio paskirties žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2.0331 ha ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2.1162 ha) Kaune. Antrasis sklypas ribojosi su M. P. ir „Swedbank lizingas", UAB valdytu, o dabar UAB „Medingė" valdomu 1.0226 ha žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad 2011 m. liepos 13 d. atsitiktinai sužinojo, jog Administracija 2011 m. birželio 17 d. priėmė įsakymą Nr. 2550. Detalaus plano projektui pritarė Inspekcija Patikrinimo aktu, Komisija Protokolu.

Pažymėjo, kad detaliojo plano rengimo pradžia sutapo su planavimo organizatoriams Administracijos 2010 m. kovo 18 d. išduotu Sąvadu bei Planavimo sąlygomis. Nurodė, kad, kai 2007 m. rugsėjo 26 d. buvo rengiamas visų trijų ginčo sklypų detalusis planas, jis kreipėsi su prašymais į atsakovus, nurodydamas, jog detaliojo plano sprendiniuose nenumatyta magistralinių tinklų ir infrastruktūros galimybė. Planavimo organizatoriaus M. P. prašė, kad būtų numatytas servitutas miesto magistraliniams tinklams ir infrastruktūrai iki jo žemės sklypų.

Plano svarstymo su visuomene metu reiškė pastabas plano rengėjui ir organizatoriui, teikė prašymą dėl servituto nustatymo plano sprendiniuose, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. 2011 m. birželio 17 d. įsakymu patvirtinus detalųjį planą, nebeliko galimybės atvesti kelio ir magistralinių tinklų į jam nuosavybės teise priklausančius sklypus, nes ginčijamame detaliajame plane nėra numatyta servituto teisė ir atitinkami sprendiniai. Teigė, kad ginčijamas Įsakymas priimtas pažeidžiant Detaliųjų planų rengimo taisyklių 6.4, 8, 44.2 punktus, Visuomenės informavo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.1, 24.3, 34 punktus.

Nurodė, kad negavo jokio pranešimo apie planavimo dokumento viešąjį svarstymą su visuomene, vykusio 2010 m. balandžio 26 d., 11.00 val., detaliojo plano rengėjo UAB „Miesto architektūra" patalpose, pranešimas nebuvo atsiųstas registruotu paštu ar įteiktas kitu būdu. Nurodė tikėjęs, kad atsakovai užtikrins akivaizdžiai egzistuojančius ir seniai žinomus A. J. interesus. Teigė, kad detaliojo plano brėžinyje kitų sklypų savininkai yra pasirašę prie savo sklypų, o prie R. J. sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – tuščia.

Nurodė, jog tai, kad yra pažeistos nuosavybės teisės bei interesai, matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro 2010 m. kovo 22 d. pranešimo M. P. su 2010 m. kovo 22 d. oficialia Kadastro žemėlapio ištrauka. Atkreipė dėmesį, kad AB „Lietuvos paštas" interneto tinklalapyje nėra duomenų apie pareiškėjui ar jo sutuoktinei skirtų, kaip atspausdinta pašto kasos kvite, 10 gramų svorio registruotų siuntų Nr. RN210586740LT ir RN210586753LT išsiuntimo/įteikimo faktą bei datas. Nurodė, kad byloje esantys du skelbimai spaudoje išspausdinti 2009 m. gruodžio 9 d. ir 2010 m. kovo 27 d., nors Planavimo sąlygos ir Sąvadas buvo išduoti tik 2010 m. kovo 18 d., t. y. apie pradedamą rengti detalųjį planą buvo paskelbta, kai Planavimo sąlygų bei Sąvado išdavimas dar net nebuvo įvykęs. Pažymėjo, kad apie skundžiamą Įsakymą niekur nebuvo paskelbta viešai.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad M. P., UAB „Baltijos brasta" bei „Swedbank lizingas", UAB organizuoto detaliojo planavimo tikslas – dviejų žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) sujungimas į vieną žemės sklypą, sujungto žemės sklypo bei žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimas, atidalintų žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės paskirties keitimas į kitos paskirties žemę, teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų ir statybos reglamento nustatymas.

Detaliuoju planu padalintus žemės sklypus numatoma naudoti mažaaukščių-gyvenamųjų namų, komercinių pastatų statybai, taip pat susisiekimo komunikacijoms bei inžineriniams tinklams įrengti. Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, kurioje apibrėžta komunikacinio koridoriaus sąvoka. Pažymėjo, kad ginčo detaliuoju planu buvo planuojami privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, kuriuose nebuvo numatyta komunikacinių koridorių ar kitų miesto inžinerinių ar infrastruktūros tinklų plėtra. Parengtame detaliajame plane bei aiškinamajame rašte nurodyta, jog vandentiekio bei nuotekų tinklai jungiami prie miesto magistralinių tinklų, elektros tinklai jungiami nuo esamos oro linijų artimiausios atramos, planuojamoje teritorijoje taip pat išskirtas plotas modulinės transformatorinės statybai.

Pažymėjo, kad Planavimo sąlygose nebuvo reikalavimo numatyti servitutus inžinerinių tinklų tiesimui iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. Nurodė, kad ginčijamas Protokolas patvirtina, jog inžinerinius tinklus eksploatuojančios institucijos pritarė parengto detaliojo plano sprendiniams ir jį suderino be pastabų, t. y. buvo laikytasi Planavimo sąlygų ir įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimai. Paaiškino, kad, rengiant detalųjį planą, buvo įvertintos gretimybės – kaimyniniai žemės sklypai ir kitos teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija.

Nurodė, kad servituto nustatymą lemia viešpataujančiuoju tampančio daikto poreikiai, o gretima planuojama pareiškėjui priklausanti teritorija – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriame nėra numatyta gyvenamosios ar kitos paskirties statinių statyba, byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys ketinimą plėtoti kokią nors veiklą šiame žemės sklype. Nurodė, kad servituto sąvoką apibrėžia Civilinio kodekso 4.111 straipsnis. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į gretimų žemės sklypų savininkus su prašymu suprojektuoti servitutą.

Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog inžinerinių tinklų nėra galimybės įsirengti kitose vietose. Darė išvadą, kad nebuvo pažeisti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų reikalavimai, kurių 24 punkte nustatyti paskelbimo informacijos apie pradėtą rengti detalųjį planą būdai. Pažymėjo, kad apie rengiamą detalųjį planą bei svarstymo su visuomene procedūras buvo paskelbta spaudoje, taip pat (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Atsakovo teigimu, pašto kvitas bei PVM sąskaita faktūra patvirtina, jog informacija buvo išsiųsta besiribojančių žemės sklypų savininkams.

Teigė, kad planuojamoje teritorijoje buvo įrengtas stendas su informacija apie detalųjį teritorijos planavimą, kas, atsakovo teigimu, reiškia, kad tvirtinimui pateikti detaliojo plano procedūrų dokumentai atitiko teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad savivaldybė nebuvo detaliojo plano organizatorė ar rengėja, todėl atsižvelgti į pareiškėjo pastabas dėl servituto ar koreguoti sprendinius neturėjo galimybės. Pabrėžė, kad nei detalusis planas, nei kiti ginčijami aktai nepadarė jokio neigiamo poveikio pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ir niekaip neįtakojo jo teisių ir teisėtų interesų.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Teigė, kad pareiškėjas galėjo raštu teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį viešojo susirinkimo metu, taip pat konsultavimosi metu, teikti pasiūlymus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apskundė teismui valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos priimtą sprendimą detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape. Nurodė, kad teritorijos planavimo dokumento tikrinimo rezultatas įforminamas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu, kuriame institucija pateikia teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai motyvuotą išvadą dėl teritorijos planavimo dokumento tvirtinimo tikslingumo. Pažymėjo, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija netvirtina parengto detaliojo plano sprendinių, o tik duoda išvadą, ar rengiant detalųjį planą nebuvo pažeistos konkrečių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo priima savivaldybės taryba arba jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl ginčijamu detaliuoju planu jam turėtų būti nustatyti servitutai, numatantys galimybę per kitų asmenų nuosavybės teisėmis valdomus žemės sklypus tiesti pareiškėjo sklypų eksploatavimui ateityje reikalingus tinklus. Paaiškino, kad dėl planavimo sąlygų sąvado išdavimo planavimo organizatorius kreipiasi detaliojo plano rengimo stadijoje, prieš tai viešai paskelbus apie planuojamą rengti detalųjį planą. Detaliojo planavimo organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą dokumentų sutvarkymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime į skundą patvirtino, kad 2007 m. kovo 22 d. su UAB „Medingė“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT047295, kurios pagrindu „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį išnuomojo UAB „Medingė“ su teise pasibaigus nuomos terminui UAB „Medingė“ įsigyti minėtą žemės sklypą nuosavybės teise. Kadangi UAB „Medingė“ tinkamai įvykdė įsipareigojimus „Swedbank lizingas“, UAB 2010 m. birželio 3 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 6223 perleido nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą UAB „Medingė“, todėl nėra šio turto savininkas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymą, Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Aktą, Komisijos Protokolą. Skundo dalį dėl Administracijos 2010 m. kovo 18 d. Sąvado ir Planavimo sąlygų panaikinimo atmetė.

Teismas nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnio 3 dalį, pažymėjo, kad detalaus planavimo procese viena iš pagrindinių sąlygų siekiant užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą, yra visuomenės ir (ar) atskirų jos narių įtraukimas į šį procesą, kuris turi būti užtikrinamas viso teritorijų planavimo metu.

Nustatė, kad 2007 metais, UAB „Geometra“ rengiant detalųjį planą, A. J. buvo žinoma apie 2007 m. rugsėjo 3 d. vykusį detaliojo plano viešą svarstymą su visuomene, kurio metu pareiškėjas reiškė pastabas dėl detaliojo plano sprendinių, tačiau, UAB „Geometra“ nepabaigus planavimo procedūros veiksmų, sutartis buvo nutraukta ir tolimesniems detaliojo planavimo darbams tęsti sudaryta sutartis su nauju rengėju UAB „Miesto architektūra“. Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, 17 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 6 dalį, nustatė, kad 2010 m. kovo 18 d. buvo patvirtintas naujas sąlygų sąvadas ir planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentams rengti, kurio rengėjas UAB „Miesto architektūra“. Atkreipė dėmesį, kad šią aplinkybę patvirtino M. P., kuris nurodė, jog pasikeitus rengėjui nei planavimo sąlygos, nei tikslai iš esmės nesikeitė, o buvo vykdomas detalaus plano rengimo darbų tęstinumas. Pažymėjo, kad vėlesnės 2011 m. lapkričio 20 d. planavimo sąlygos parengtos tik dėl to, kad baigėsi ankstesnių sąlygų galiojimo laikas. Paaiškino, kad su kaimyninių sklypų savininkais susitarė, jog jie nedalyvaus 2010 m. balandžio 26 d. viešame svarstyme, pastarieji pasirašė ant plano projekto, o A. J. ant detalaus plano projekto pasirašyti atsisakė. M. P. paaiškino, kad realiai pareiškėjui buvo žinoma apie rengiamą detalųjį planą, nes jis buvo nuvykęs pas pareiškėją, rodė jam projektą, ribų planą, paaiškino situaciją apie plano rengimą.

Nurodė Detaliųjų planų rengimo taisyklių 8 punktą, Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.1, 24.3, 34 punktus ir darė išvadą, kad atsakovas apie 2010 m. balandžio 26 d. vykusio detaliojo plano viešą svarstymą su visuomene pareiškėjui turėjo pranešti raštu, tačiau to nėra padaręs. Pažymėjo, kad, nors Administracija atsiliepime nurodė, jog apie rengiamą detalųjį planą bei svarstymo su visuomene procedūras buvo paskelbta spaudoje, taip pat (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, pateiktas pašto kvitas bei PVM sąskaita faktūra, patvirtinantys, jog informacija buvo išsiųsta besiribojančių žemės sklypų savininkams, planuojamoje teritorijoje, buvo įrengtas stendas su informacija apie detalųjį teritorijos planavimą, tačiau teismas konstatavo, kad dėl paskelbimo būdo tinkamumo atsakovas subjektyviai vertino situaciją ir paaiškinimo, jog, net nesant išsiųsto pranešimo, pareiškėjas galėjo apie atliekamą teritorijos planavimą sužinoti kitais įstatymo nustatytais būdais, teismas nelaikė pagrįstu.

Darė išvadą, jog įvykdyti paskelbimo būdai nėra pakankami, kad būtų galima vertinti, jog A. J. pranešta tinkamai. Pažymėjo, kad planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams apie viešą svarstymą turi būti pranešama ne tik vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje, bet ir raštu pateikti informaciją pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu.

Pabrėžė, kad imperatyvus teisinis reglamentavimas siekia užtikrinti maksimalų teritorijos planavimo viešumą tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, nustatyti aukšti standartai reiškia, kad planavimo organizatorius privalo ne tik bendrai paskelbti apie pradedamą rengti detalųjį planą, bet ir asmeniškai raštu informuoti labiausiai arba galimai labiausiai suinteresuotus asmenis, užtikrinant visuomenės ir atskirų suinteresuotų asmenų dalyvavimą viso teritorijų planavimo proceso metu. Byloje pateikto kvito bei PVM sąskaitos faktūros LPA5000103002578 teismas nelaikė turinčiais įrodomąją galią, nes jie yra neišsamūs, iš jų nematyti visi adresatai, kam ir kada buvo siunčiami pranešimai apie viešąjį svarstymą su visuomene.

Pažymėjo, kad AB „Lietuvos paštas“ PVM sąskaita faktūra LPA5000103002578 patvirtina faktą, jog pareiškėjui apie 2007 m. rugsėjo 26 d. vykusį viešąjį susirinkimą su visuomene buvo pranešta 2007 metais registruotomis siuntomis Nr. RN210586740LT ir RN210586753LT, kas, teismo teigimu, laikytina tinkamu informavimu dėl 2007 m. rugsėjo 3 d. vykusį planavimo dokumento viešąjį svarstymą su visuomene, tačiau šio pranešimo negalėjo vertinti kaip tinkamo informavimo būdo dėl 2010 m. balandžio 26 d. vykusio viešojo svarstymo.

Kadangi byloje yra tik vienas kvitas bei PVM sąskaita faktūra ir nėra jokių kitų objektyvių duomenų, darė išvadą, kad, UAB „Miesto architektūra“ pradėjus rengti detalųjį planą, t. y. pradėjus detalaus planavimo procedūrą pagal 2010 m. kovo 18 d. Projektavimo sąlygas ir Sąvadą, A. J. turėjo būti iš naujo pranešta apie 2010 m. balandžio 26 d. vyksiantį detaliojo plano projekto viešo svarstymo su visuomene susirinkimą. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1828/2006, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-627/2008, 2009 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-440/2009, 2007 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, 2009 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-440/2009.

Kadangi atsakovas tinkamai neinformavo A. J. apie sprendinių viešąjį svarstymą su visuomene, neužtikrino jo galimybės įgyvendinti jo teisių ir teisėtų interesų gynimo, konstatavo, kad toks pažeidimas galėjo iš esmės pažeisti jo subjektines teises, todėl Įsakymą panaikino.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-857/2008, nustatė, kad 2010 m. kovo 18 d. buvo išduotos Planavimo sąlygos bei Sąvadas. Nors M. P. paaiškino, kad 2010 m. kovo 18 d. Planavimo sąlygos parengtos tik dėl to, kad baigėsi ankstesnių sąlygų galiojimo laikas, teismas vertino, kad sąlygos yra parengiamojo etapo privalomasis dokumentas, kuris priimamas prieš pradedant rengti bendrojo, specialiojo ar detaliojo teritorijų planavimo dokumentą. Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1, 3 dalis, nenagrinėjo paskelbimo būdo apie pradėtą detalųjį planavimą teisėtumo aspekto, kadangi Sąvadas ir Planavimo sąlygos priimti 2010 m. kovo 18 d., t. y. prieš paskelbiant apie planavimo pradžią spaudoje, nes paskelbimo spaudoje turinys formuluojamas remiantis būtent Sąvadu ir Planavimo sąlygomis, kuriuose nustatyti detalaus planavimo tikslai ir uždaviniai. Teismas taip pat vertino, kad 2009 m. gruodžio 9 d. paskelbimas spaudoje yra dėl ankstesniojo detalaus planavimo, kurį atliko UAB „Geometra“. Nurodė, kad detaliojo plano pradžios neteisėtas paskelbimas galėtų būti vertinamas vėliau priimtų administracinių aktų neteisėtumo kontekste. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių pagrįstų Sąvado ir Planavimo sąlygų neteisėtumo motyvų.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1846/2008 ir darė išvadą, kad nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvados priklauso, ar galima kita ir paskutinė procedūros stadija – detaliojo plano tvirtinimas. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados, sprendžia tvirtinti ar ne detalųjį planą. Nustatė, kad Akto išvada teigiama, detalusis planas teiktas tvirtinti, ko pasekoje priimtas ginčijamas Įsakymas. Pažymėjo, kad Protokolas ir Aktas buvo priimti po 2010 m. balandžio 26 d. vykusio viešo svarstymo su visuomene. Kadangi planavimo procedūros metu viešas svarstymas su visuomene vertintinas kaip neteisėtas veiksmas, kuris įvyko pareiškėjui A. J. apie tai nežinant ir jam nepranešus tinkamu būdu – raštu, tolimesnius procedūrinius veiksmus teismas laikė susijusiais tiesioginiu priežastiniu ryšiu ir taip pat pripažino neteisėtais ir naikintinais. Akcentavo, kad, nepanaikinus ginčijamų administracinių aktų – Protokolo ir Akto - būtų pažeistas teisinėje valstybėje pripažintas principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, kuris taikomas ir administracinių teismų praktikoje.

Teismas konstatavo, jog Administracijos direktoriaus Įsakymas bei administraciniai aktai, priimti detalaus planavimo procese, t. y. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Aktas ir Komisijos Protokolas, naikintini, nes atsakovas teritorijų planavimo procese, rengdamas detalųjį planą, pareiškėjui turėjo tinkamai raštu pranešti apie viešąjį svarstymą su visuomene. Nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie galėtų būti pagrindu pripažinti, jog nurodyta pareiga nustatyta tvarka informuoti planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie 2010 m. balandžio 26 d. vykusį viešą svarstymą su visuomene detaliojo plano rengėjo UAB „Miesto architektūra“ patalpose buvo tinkamai įvykdytas, o toks pažeidimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste vertintinas kaip esminis. Darė išvadą, kad po viešo susirinkimo su visuomene atlikti detaliojo planavimo procedūriniai veiksmai yra neteisėti ir naikintini, nesant tinkamai atliktų planavimo procedūrinių veiksmų visumos, minėti administraciniai aktai negali būti laikomi teisėtais.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 58-61, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo skundas, panaikinti, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-906/2008, 2011 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1133/2011 ir pažymi, kad teismas nenurodė, kaip konkrečiai buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 45.1 punktą, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24 punktą. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, jog pareiškėjas žinojo apie rengiamą detalųjį planą, nors rašytinis pranešimas jam nebuvo siųstas, tačiau jis buvo informuotas kitais būdais, M.

P. pareiškėjui asmeniškai pateikė susipažinti detaliojo plano sprendinius, pareiškėjas jokių pastabų ar pretenzijų dėl parengto detaliojo plano sprendinių nei detaliojo plano organizatoriui, nei atsakovams nepareiškė. Pažymėjo, kad detalusis planas nepadarė jokio neigiamo poveikio pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, niekaip neįtakojo pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų, todėl teigė, kad priimtas teismo sprendimas realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-447/2010, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-509/2010 ir pažymi, kad, jei detaliojo plano organizatoriai parengtų naują tų pačių žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentą, jo sprendiniai liktų tokie patys, todėl realiai teismo sprendimas pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams jokios įtakos neturės. Pabrėžia, kad, neįrodžius reikalavimo pagrįstumo, nebuvo pagrindo tenkinti skundo.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-44/2012 ir pažymi, kad teismui nepakanka konstatuoti svarstymo su visuomene procedūrų pažeidimą, o turi būti pagrindžiama, kad šis pažeidimas realiai sudarė kliūtis suinteresuotam asmeniui dalyvauti teritorijų planavimo procese. Nesutinka su teismo motyvais, kad duomenų apie rašytinį pranešimą pareiškėjui nebuvimas laikytinas pagrindu panaikinti detalųjį planą, taip pat nesutinka, kad teisės aktuose numatytų informavimo būdų atlikimas nepagrindžia aplinkybės, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Detaliojo plano rengimą.

Pabrėžia, kad teismas turėjo pagrįsti, ar šie informavimo būdai iš tiesų buvo pakankami. Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime nepasisakyta dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. P. paaiškinimų, jog jis pats informavo pareiškėją apie rengiamą detalųjį planą. Mano, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės susipažinti su rengiamo detaliojo plano sprendiniais, jam nebuvo jokių kliūčių dalyvauti teritorijų planavimo procese. Pažymi, kad nei vienas iš atsakovų nebuvo detaliojo planavimo organizatoriumi ar jo įgaliotais asmenimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie turėjo užtikrinti detaliojo plano viešojo svarstymo procedūrų atlikimą.

Pažymi, kad teismas nenurodė, kokią įtaką detaliojo plano svarstymas su visuomene turi detaliojo plano derinimo procedūrai. Nurodo, kad detaliojo plano derinimo Komisijoje metu tikrinamas išduotų Planavimo sąlygų atitikimas parengto detaliojo plano sprendiniams, tačiau derinimo procedūros metu nėra vertinama parengto teritorijų planavimo dokumento svarstymo su visuomene teisėtumas, teisės aktuose nėra nurodytas priežastinis ryšys tarp šių detaliojo plano rengimo baigiamojo etapo procedūrų – viešojo svarstymo bei derinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Medingė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 64-65, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Mano, kad tik vieno veiksmo atlikimas ne tokia forma kaip nustatyta teisės akte (neinformavimas raštu, bet informacijos pateikimas žodžiu), nedaro visos viešo svarstymo procedūros netinkamai įvykdytos. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-44/2012 ir pažymi, kad pareiškėjas neįrodė, jog nežinojo apie viešojo svarstymo procedūrą bei nepaneigė fakto, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M.

P. asmeniškai atnešė detaliojo plano projektą, ant kurio jis atsisakė pasirašyti. Darė išvadą, kad nėra nustatyta, jog atsakovas sudarė kliūtis pareiškėjui dalyvauti viešojo svarstymo procedūroje. Daro išvadą, kad toks pagrindas nėra pakankamas, kad būtų konstatuota, jog yra pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Pažymi, kad pareiškėjas jam garantuojamomis teisėmis naudojosi visa apimtimi, t. y. bendravo su planavimo organizatoriais, turėjo galimybę sekti vykstančią detaliojo planavimo procedūrą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-509/2010, pažymi, kad teismas nenurodė, kaip konkrečiai buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Teigia, kad pareiškėjo skundo tenkinimo atveju jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeitė, todėl teisminis procesas yra beprasmis.

Pažymi, kad teismo sprendimas panaikinti Protokolą dėl to, jog jis buvo priimtas po viešo svarstymo su visuomene procedūros, būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei pareiškėjas įrodytų, kad buvo pakeisti detaliojo plano sprendiniai pareiškėjo pageidavimu po viešo svarstymo, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė, kad po viešo svarstymo planavimo organizatorius būtų privalėjęs keisti detaliojo plano sprendinius pareiškėjo naudai. Daro išvadą, kad įvykdyta derinimo procedūra po viešo svarstymo yra teisėta ir detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pažymi, kad teisės aktuose nėra nurodyto tiesioginio ryšio tarp detaliojo plano rengimo baigiamojo etapo procedūrų – viešojo svarstymo bei derinimo. Atkreipia dėmesį, kad jokių kitų aplinkybių, pagrindžiančių protokolo neteisėtumą, teismo sprendime nenurodyta.

Pareiškėjas R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 66-68, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atkreipia dėmesį, kad teismas nustatė ir apeliantas neginčijo, jog 2007 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjui buvo žinoma apie analogišką detalųjį planavimą (tuo metu planą rengė kita architektų bendrovė) ir kad pareiškėjas nustatyta tvarka reiškė pastabas bei skundus dėl suprojektuotų plano sprendinių. Pažymėjo, kad šios pastabos yra susijusios su servituto besiribojančiam jo žemės sklypui nustatymu, nes tuo pačiu metu pareiškėjas taip pat detaliai planavo savo du žemės sklypus, esančius greta ginčo planu suplanuotos teritorijos.

Daro išvadą, kad ginčo aktais buvo pažeistos jo teisės dalyvauti viešajame svarstyme, nes į jo 2007 m. rugsėjo 3 d. skundus buvo atsakyta tik tiek, kad dar nėra gautas detalusis planas tikrinimui. Tvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė plano tikrinimui, todėl jo rengimo procesas tuomet nutrūko dėl planavimo sąlygų galiojimo 3 metų termino pasibaigimo. Teigia, kad apie pradėtą rengti naują detalųjį planą tai pačiai teritorijai nebuvo informuotas, dėl to negalėjo pateikti skundų atsakovams. Neigia, kad M. P. buvo pas jį atvykęs paaiškinti detaliojo plano sprendinius.

Pažymi, kad net jei taip ir būtų, M. P. ar kiti asmenys, negavę pareiškėjo pritarimo ar parašo ant detaliojo plano projekto, galėjo įteikti jam pranešimą raštu, tačiau tai daryti vengė. Mano, kad buvo siekiama jo ir jo sutuoktinės apie detalųjį planavimą neinformuoti. Teigia, kad dėl veiksmų galimai klastojant įrodymus apie jo informavimą apie detalųjį planą Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi byloje Nr. 1S-591-120/2012 ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartyje byloje Nr. S-77/2012 nurodoma pradėti ikiteisminį turimą.

Atkreipia dėmesį, kad UAB „Miesto architektūra“, kuri yra nurodoma viešojo svarstymo posėdžio protokole bei kituose planavimo dokumentuose, įskaitant patį detalųjį planą, jau buvo seniai bankrutavusi, nors kaip jos darbuotojai dokumentuose pasirašinėjo joje jau nebedirbantys architektai. Pažymi, kad apeliantas neturi pagrindo teigti, koks bus naujasis detalusis planas, nes tai galima daryti tik po plano apsvarstymo, suderinimo ir patvirtinimo. Nurodo, kad nėra paneigta, jog iki 2007 m. rugsėjo 3 d. skundo pateikimo buvo išduotos planavimo sąlygos, kuriose nurodoma prisijungti prie magistralinių tinklų per ginčo planu suplanuotą teritoriją jose esančiose gatvėse.

Teigia, kad 2012 m. vasario 14 d. teismo posėdyje jo atstovas įteikė apeliantui ir teismui užregistruotus prašymus išduoti planavimo sąlygas ir sudaryti planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartį. Tvirtina, kad tokia sutartis jau yra sudaryta, planavimo sąlygos ruošiamos ir artimiausiu metu bus išduotos. Daro išvadą, kad nėra jokios protingos tikimybės daryti pagrįstą prielaidą, jog naujai rengiamas detalusis planas gali būti patvirtintas lygiai toks pat, koks yra panaikintas ginčijamu teismo sprendimu. Daro išvadą, kad teismo nustatytas ir apelianto neginčijamas svarstymo su visuomene procedūros pažeidimas realiai sudarė kliūtis pareiškėjui dalyvauti teritorijų planavimo procese.

Atkreipia dėmesį, kad ginčo Protokole nėra jokio įrašo, kad Inspekcija būtų delegavusi savo atstovą į komisiją bei kad toks atstovas būtų pareiškęs kokias nors pastabas. Daro išvadą, kad, pateikus derinti ginčo detalųjį planą, svarstant šį klausimą Inspekcijos įgaliotas atstovas nedalyvavo. Atkreipia dėmesį, kad liudytoja O. Č. teisme parodė, jog dar po Komisijos Protokolo, gavus detalųjį planą jo patikrinimui, Inspekcijai ne iš karto buvo pristatyti dokumentai apie registruotų laiškų siuntimą. Daro išvadą, jog, derinant planą 2010 m. gruodžio 8 d.

Komisijoje ir esant planavimo organizatoriaus pareigai pateikti dokumentus jau šioje stadijoje, egzistavo visų derinančių ir tikrinančių institucijų, taip pat ir Komisijos pareiga peržiūrėti juos ir atsisakyti derinti, jei medžiagoje nėra teisės aktuose numatytų derinimui pateiktinų dokumentų. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas savo tinklalapyje skelbia apie iš naujo detaliai planuojamus tris ginčo sklypus, t. y. apie visiškai naujo, jau trečią kartą naujai rengiamo detaliojo plano planavimo procedūras, nors pats yra apskundęs teismo sprendimą dėl jau patvirtinto ginčo detaliojo plano panaikinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 71-72, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo skundas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti. Palaiko Administracijos apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus. Pabrėžia, kad pareiškėjas nepaaiškino, kokiu būdu pasireiškia jo teisių pažeidimas ir kokie yra jo pageidavimai. Nurodo, kad dar 2005 m. buvo parengtas detalusis planas ir į pareiškėjo žemės sklypą buvo numatytas kelias. Teigia, kad numatyti dar vieną kelią, tuo labiau einantį per privačią žemę ir vedantį tik į pareiškėjo žemės sklypą, nėra būtinumo. Nurodo, kad rengiamo detaliojo plano dalyje, per kurią pareiškėjas pageidautų gauti kelią, buvo numatyta padalintus žemės sklypus naudoti privačių mažaaukščių gyvenamųjų namų statyboms. Pažymi, kad pareiškėjo turimas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, inžinerinius tinklus eksploatuojančios institucijos pritarė parengto detaliojo plano sprendiniams, buvo laikytasi planavimo sąlygų ir įvertinti besiribojantys su planuojama teritorija kaimyniniai sklypai. Paaiškina, kad detalaus plano rengimas buvo pradėtas 2007 m., apie tai pareiškėjas žinojo, pats asmeniškai dalyvavo viešame svarstyme, teikė pasiūlymą, gavo atsakymą į jį. Pažymi, kad pakeitus detaliojo plano rengėją nei planavimo tikslai, nei sąlygos nebuvo pakeisti, buvo vykdomas darbų tęstinumas. Apie rengiamą detalųjį planą ir viešo svarstymo informaciją pareiškėjas žinojo. Atkreipia dėmesį, kad Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punkte numatyta, kad informacija pateikiama raštu, tačiau įteikimo būdas nėra nurodomas. Tvirtina, kad su pareiškėju, kaip ir kitais suinteresuotais asmenimis, nuolat bendravo telefonu, informuodavo apie detaliojo plano rengimo procedūras. Mano, kad pareiškėjas buvo tinkamai ir pakankamai informuotas, jam buvo sudarytos galimybės susipažinti su sprendiniais, nebuvo kliūčių dalyvauti teritorijų planavimo procese. Pažymi, kad teismas nepaskelbė sprendimo, tuo pažeisdamas teismo procesą.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 74-77, II t.) prašo apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas, panaikinti, o šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad teismas nenurodė, kaip pažeistos pareiškėjo teisės. Pabrėžia, kad žemės sklypo, valdomo pareiškėjo nuosavybės teise, paskirtis yra žemės ūkio, joje galima tik žemės ūkio veikla, jai vykdyti miesto magistraliniai tinklai ir infrastruktūra nėra reikalingi. Daro išvadą, kad nei detalusis planas, nei kiti ginčijami aktai nepadarė neigiamo poveikio pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiam sklypui, niekaip neįtakojo pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų. Pabrėžia, kad pareiškėjas žinojo apie rengiamą detalųjį planą, nors registruotas laiškas ir nebuvo siunčiamas.

Atkreipia dėmesį, kad tiek 2007 m. rugsėjo 6 d. rengto ir nepatvirtinto detaliojo plano, tiek šiuo metu ginčijamo detaliojo plano sprendiniai nesikeitė. Teigia, kad dėl Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2550 patvirtinto detaliojo plano pareiškėjas, remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, galėjo raštu planavimo organizatoriui per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu teikti pasiūlymus. Pažymi, kad pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčo ne teisme nagrinėjimo procedūra, nesikreipė į planavimo organizatorių, raštu nepateikė pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumento planavimo.

Mano, kad duomenų apie rašytinį pranešimą pareiškėjui nebuvimas nelaikytinas pagrindu panaikinti ginčo detalųjį planą ir kitus dokumentus. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011 ir pažymi, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai tėra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, t. y. tik vieni iš aptariamos administracinės procedūros metu priimamų dokumentų. Teigia, kad šių sprendimų teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-12/2011, nurodo, kad, nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (o ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį, detaliųjų planų rengimo taisyklių 48 punktą, teritorijų planavimo dokumento tikrinimas valstybinę planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje yra detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo paskutinė stadija.

Nurodo aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1 dalies 3 punktą ir daro išvadą, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija netvirtina parengto detaliojo plano sprendinių, o tik duoda išvadą, ar rengiant detalųjį planą nebuvo pažeistos teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Pažymi, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, todėl teigia, kad patikrinimo aktas yra procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui materialaus pobūdžio teisinių pasekmių.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, nurodo Aprašo 19 punktą ir pažymi, kad Akto galiojimo terminas pasibaigė 2012 m. kovo 8 dieną. Daro išvadą, kad Aktas nagrinėjamu atveju pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl jo teisminis panaikinimas yra beprasmiškas, nes Aktui jau esant negaliojančiam, nėra tikslo ir pagrindo teismui jį pripažinti negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-17 įsakymo Nr. 2550, kuriuo patvirtintas žemės sklypų Kaune, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas bei pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-03-08 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-452(15.4), kuriuo detaliojo planavimo procedūra įvertinta teigiamai, Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-12-08 ir 2010-12-09 kompleksinio derinimo protokolo Nr. 40-12.SK.123/4, kuriuo nutarta derinti teritorijų planavimo dokumentus, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-03-18 sąlygų sąvadų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. S-5488/1 ir Nr. R-5488/1, kuriuo išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagrindines nuostatas dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teisių ir pareigų šiame procese nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–1962 redakcija). Pagal minėto įstatymo 25 straipsnio 1 dalį detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad baigiamąjį etapą sudaro: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre.

Visuomenės ir atskirų suinteresuotų asmenų dalyvavimas teritorijų planavimo procese turi būti užtikrinamas viso teritorijų planavimo metu. Pačių teritorijų bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų sąrašas yra pateikiamas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 5 punkte – visuomenės informavimas apie teritorijų planavimo dokumento projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie tai, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas; konsultavimasis su suinteresuota visuomene (rengiant nacionalinio ir regiono lygmenų teritorijų planavimo dokumentus): viešas svarstymas (rengiant rajono ir vietovės lygmenų bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektus): informavimas visuomenės informavimo priemonėse apie teritorijų planavimo dokumento projekto patvirtinimą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Paminėtina, jog Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtų procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais (pvz., 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1828/2006; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-627/2008; 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatoriai apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti spaudoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto tinklalapyje. Planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar jos dalies teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, o žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos detaliojo planavimo atveju – ir prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Tais atvejais, kai pagal detaliojo plano arba savivaldybės lygmens specialiojo plano sprendinius žemės sklypas rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba kai numatoma pakeisti jo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, planavimo organizatorius apie tai turi raštu pranešti žemės sklypų valdytojams ir naudotojams.

Panašios nuostatos reglamentuotos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 247 redakcija) patvirtintuose Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose. Pagal šių nuostatų 24.1 punktą, planavimo organizatorius vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbia savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, informaciją apie pradedamą rengti detalųjį ar specialųjį planą (planavimo tikslai, planavimo darbų programa, planuojamas žemės sklypo būdas ir pobūdis, informacija apie numatomus statyti statinius, rengimo terminai, pasiūlymų teikimo tvarka, viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas, planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo adresai ir telefonai, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresai), o pagal 24.3 punktą – raštu pateikia šių Nuostatų 24.1 punkte nurodytą informaciją planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu.

Tų pačių nuostatų 25.1 punkte įtvirtinta, jog parengus teritorijų planavimo dokumento projektą, planavimo organizatorius jeigu pasikeitė šių Nuostatų 24.1 punkte nurodyta informacija, apie svarstymo procedūras informuoja vietos laikraštyje, seniūnijos, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, savivaldybės interneto tinklalapyje, detaliojo planavimo atveju – ir prie planuojamos teritorijos įrengtame stende, o 25.2 punkte – raštu praneša apie svarstymo procedūras planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu tais atvejais, kai pagal detaliojo ar specialiojo plano sprendinius žemės sklypas (sklypai) rezervuojamas (-i) svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba numatoma pakeisti jo (jų) pradinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį.

Anksčiau minėtų nuostatų 34 punkte nustatyta, kad planavimo organizatorius parengtą specialųjį ar detalųjį planą ir dokumentus, įrodančius, kad planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir/ar naudotojai buvo informuoti apie galimybes susipažinti su detaliojo ar specialiojo plano sprendiniais (skelbimo savivaldybės interneto tinklalapyje, skelbimų ir išsiųstų registruotų laiškų kopijos, kvitai), teikia derinančioms institucijoms ir teritorijų planavimo priežiūros institucijai išvadoms dėl projekto tvirtinimo tikslingumo pareikšti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis nustato, jog detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, taip pat detaliųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka prie planuojamos teritorijos įrengia stendą su šia informacija.

Ši nuostata detalizuojama Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punkte, nustatančiame, kad informaciją apie vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatorius turi raštu pateikti planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu. Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmuo, tapęs detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi, įgyja pareigą atitinkamai raštu informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie pradedamą detalųjį planavimą šio proceso parengiamojo etapo metu.

Teismas yra pabrėžęs, kad šios detaliojo teritorijų planavimo procedūros pažeidimas laikytinas esminiu ir pažeidžiančiu teisės aktais išskirtas žemės sklypo, besiribojančio su detaliai planuojamu, savininko teises (2008 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-585/2008). Administracinėje byloje Nr. A556-440/2009 teisėjų kolegija pažymėjo, jog nustatydami tokį teisinį reglamentavimą teisės aktų leidėjai siekė užtikrinti maksimalų teritorijos planavimo viešumą ir tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, nustatė aukštus standartus, tai reiškia, kad planavimo organizatorius privalo ne tik bendrai paskelbti apie pradedamą rengti detalųjį planą, bet ir asmeniškai raštu informuoti labiausiai arba galimai labiausiai suinteresuotus asmenis (2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009).

Teisės aktai nenustato, kokiu būdu planavimo organizatorius turi raštu informuoti (paprastu, registruotu laišku, per antstolius ar pan.) apie pradedamus rengti teritorijų planavimo dokumentus. Tačiau Vyriausiasis administracinis teismas yra atmetęs suinteresuotų asmenų argumentus, kad planavimo organizatorius turi pareigą pasinaudoti kurjerių tarnybos, antstolių paslaugomis (2007 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-102/2007) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas.

Publikuota: "Administracinė jurisprudencija" Nr. 17, 2009 m.).

Taigi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (31 straipsnio 4 dalis) ir Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (25.2 punktas) nustato, kad apie parengtą teritorijų planavimo dokumento projektą ir svarstymo procedūras planavimo organizatorius raštu praneša planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu tais atvejais, kai pagal detaliojo ar specialiojo plano sprendinius žemės sklypas (sklypai) rezervuojamas (-i) svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba numatoma pakeisti jo (jų) pradinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį.

Anksčiau minėtų normų hipotezėse apibrėžti atvejai, kurie suponuoja besąlygišką elgesio taisyklės taikymą, t. y. privalo raštu pranešti apie parengtą teritorijų planavimo dokumento projektą ir svarstymo procedūras planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams. Byloje ginčo dėl to, kad pakeista žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, taip pat naujai suformuotų žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams apie viešą svarstymą turi būti pranešama ne tik vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje, bet ir raštu pateikti informaciją pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu.

Toks detaliojo teritorijų planavimo procedūros pažeidimas laikytinas esminiu ir pažeidžiančiu planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojų ir naudotojų teises ar įstatymų saugomus interesus. Nors Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir nurodo, jog apie rengiamą detalųjį planą bei svarstymo su visuomene procedūras buvo paskelbta spaudoje (2009-12-09 bei 2010-03-27 skelbimai laikraštyje „Kauno diena“), taip pat (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, pateiktas pašto kvitas bei PVM sąskaita faktūra, patvirtinantys, jog informacija buvo išsiųsta besiribojančių žemės sklypų savininkams, planuojamoje teritorijoje buvo įrengtas stendas su informacija apie detalųjį teritorijos planavimą, Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad dėl paskelbimo būdo tinkamumo atsakovas subjektyviai vertina situaciją ir paaiškinimas, kad nesant išsiųsto pranešimo, pareiškėjas galėjo apie atliekamą teritorijos planavimą sužinoti kitais įstatymo nustatytais būdais, nėra pagrįstas.

Byloje nėra jokios informacijos apie tai, jog A. J. buvo tinkamai informuotas apie parengto teritorijų planavimo dokumento projekto viešą svarstymą (2010-04-26) su visuomene.

Atsižvelgus į nurodytą administracinių teismų praktiką, analogiškai konstatuotina, jog teisės aktai reikalauja, kad atliekant detalųjį teritorijų planavimą, būtų užtikrintos planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojų ir naudotojų teisės, juos tinkamai informuojant apie planavimo proceso pradžią, eigą bei teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymą. Tik nustatyta tvarka įgyvendinus nurodytas pareigas, gali būti tinkamai užtikrintos planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojų ir naudotojų teisės, įtvirtintos Teritorijų planavimo įstatyme. Tuo tarpu nustačius, jog šie asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie su jų valdomu žemės sklypu susijusią detaliojo planavimo procedūrą, ir konstatavus, kad toks pažeidimas galėjo iš esmės pažeisti minėtų subjektų teises, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti teisės aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–44/2012). Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, jog atsakovas tinkamai neinformavo A. J. apie sprendinių viešąjį svarstymą su visuomene, neužtikrino jo galimybės įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų gynimo detaliojo planavimo dokumentų viešo svarstymo procedūros metu, todėl toks pažeidimas iš esmės pažeidė jo subjektines teises.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-03-08 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-452(15.4), Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-12-08 ir 2010-12-09 kompleksinio derinimo protokolo Nr. 40-12.SK.123/4 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-03-18 sąlygų sąvadų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. S-5488/1 bei Nr. R-5488/1, todėl šio bylos aspekto nenagrinėja ir dėl jų plačiau nepasisako.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-12-08 ir 2010-12-09 kompleksinio derinimo protokolą Nr. 40-12.SK.123/4. Teisėjų kolegijos nuomone, viešo svarstymo su visuomene metu pateikti pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų gali būti reikšmingi (susiję su planavimo sąlygomis, detaliojo plano rengimu ir pan.), todėl detaliojo plano derinimo Nuolatinės statybos komisijoje metu jie gali būti vertinami ir į juos atsižvelgiama priimant sprendimą, todėl nurodytas apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Romanas Klišauskas Veslava Ruskan