2024-06-12 Nr. AB-9681-3-64-3-01623-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1004-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01623-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas L. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. VPE-SP1E-52773 „Dėl socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo L. Z.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV) 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (18.2E) I- 5575 „Dėl našlaičių pensijos apskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui priklausančios gauti našlaičių pensijos dydį atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo mirusios motinos I. Z. netekto darbingumo pensijos dydis turėjo būti apskaičiuotas taikant 90 procentų netekto darbingumo lygį.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo motina mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su prašymu jam skirti šalpos našlaičių pensiją kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių, kuris Sprendimu Nr. 1 nusprendė skirti jam 296,81 Eur dydžio našlaičių pensiją nuo (duomenys neskelbtini) iki jam sukaks 24 metai ir atskirame priede pateikė informaciją apie našlaičių pensijos apskaičiavimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į VSDFV su 2023 m. balandžio 18 d. skundu, kuriame teigė, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT; po susijungimo su Neįgaliųjų reikalų departamentu nuo 2024 m. sausio 1 d. – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) jo mamai nuo 2023 m. kovo 21 d. nustatė 10 procentų darbingumo lygį (90 procentų netekto darbingumo lygį), tačiau pareiškėjas dokumentus dėl jo mamos netekto darbingumo lygio nustatymo pašte galėjo atsiimti tik 2023 m. kovo 29 d., todėl jis jų laiku nepateikė atsakovui. VSDFV Sprendime Nr. 2 nusprendė netenkinti pareiškėjo skundo.

3. Pareiškėjo nuomone, Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjo motinai dar iki mirties buvo nustatytas 10 procentų darbingumo lygis (90 procentų netekto darbingumo lygis), taip pat specialiųjų poreikių egzistavimas. Akivaizdu, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 41 straipsnio 2 dalimi, jos netekto darbingumo (invalidumo) pensija turėjo būti skaičiuojama, taikant 90 procentų netekto darbingumo lygį, o ne 65 procentų, kaip kad savo skaičiavimuose taikė atsakovas. Be to, pareiškėjo motinos mirties dieną netekto darbingumo (invalidumo) pensija jai jau priklausė, o ne „galėjo priklausyti“. Tai, kad fiziškai pareiškėjo motinai netekto darbingumo pensija dar nebuvo išmokėta, niekaip nekeičia situacijos. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, kad pareiškėjui priklausančios gauti našlaičių pensijos dydis yra apskaičiuotas neteisingai.

4. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

5. Atsakovas teigė, kad pagal Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą, apskaičiuojant pensijos dydį imamas konkretus darbingumo procentas t. y. 65 procentai darbingumo. Našlaičių pensijos dydis yra 50 procentų Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytų mirusiojo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Taigi, atsakovas Sprendime Nr. 1 teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui nuo (duomenys neskelbtini) 50 procentų (296,81 Eur.) jo mirusiai motina galėjusios priklausyti 65 procentų netekto darbingumo pensijos (593,63 Eur.) dydžio našlaičių pensiją.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjo L. Z. skundą, t. y. panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. VPE-SP1E-52773 dalį, kurioje nustatytas paskirtos našlaičių pensijos dydis L. Z., ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (18.2E) I- 5575 bei įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl našlaičio pensijos skyrimo, taip pat priteisė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus valstybės naudai 278,33 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2023 m. kovo 29 d. prašymu dėl našlaičio pensijos skyrimo kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių. VSDFV Panevėžio skyrius Sprendime Nr. 1 nusprendė skirti pareiškėjui 296,81 Eur našlaičių pensiją nuo (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirtos našlaičių pensijos apskaičiavimu, su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri Sprendime Nr. 2 atmetė pareiškėjo skundą.

8. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Pensijų įstatymo 25 str. 1 d., 26 str. 1 d., 27 str. 1 d., 40 str. 1 d. ir 41 str. 2 d.), konstatavo, kad netekto darbingumo pensija skiriama ne nuo asmens prašymo ją skirti pateikimo dienos, bet nuo tada, kai asmuo įgyvendina sąlygas tokiai pensijai gauti, viena iš jų – nustatytas ne mažesnis negu 45 procentų netekto darbingumo lygis. Šiuo atveju pareiškėjo motinai 90 procentų netekto darbingumo lygis buvo nustatytas nuo 2023 m. kovo 21 d., t. y. nuo šios dienos ji atitiko vieną iš sąlygų nedarbingumo pensijai gauti.

9. Teismas pažymėjo, kad Sprendime Nr. 1 tik nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), tačiau šiame ginčijamame sprendime nekonkretizuoti straipsniai, jų dalys. Toks sprendimas negali būti laikomas teisiškai pagrįstu, motyvuotu, kadangi iš jo turinio visiškai nėra aišku, kuo remiantis priimtas būtent toks sprendimas. Taigi, Sprendimas Nr. 1 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, kadangi jame nenurodytos teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, aiškindamas savo poziciją dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo, nurodė, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo motina mirties dieną ji nebuvo pensijos gavėja. Atsakovas neginčija, kad pareiškėjo motina mirties dieną buvo įgijusi teisę gauti netekto darbingumo pensiją, jai buvo nustatytas 90 procentų netekto darbingumo lygis. Teismas akcentavo, kad, vertinant Pensijų įstatymo 39 straipsnį, pirmiausiai pažymėtina, kad pirmoje dalyje nurodyta, kad našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusio asmens gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį, kas reiškia jog įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvas – tiek jau gaunamos pensijos dydį, tiek galėjusios priklausyti, kas atitinka ir Pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą. Šioje vietoje papildomai akcentuota, jog 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „mirus asmeniui, kuris jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių, bet negavo senatvės pensijos, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam galėjusios priklausyti senatvės pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius“, t. y. ši įstatymo norma nereikalauja, kad mirusiam asmeniui būtų paskirta senatvės pensija, kad jis jau realiai būtų tos pensijos gavėju, šiuo atveju užtenka fakto, kad jis įgijo teisę į senatvės pensiją. Todėl Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad „mirus senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar išankstinės senatvės pensijos gavėjui“ vertinant atsietai nuo Pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto būtų nepagrįstai diskriminuojami asmenys, kurių tėvai įgijo teisę gauti netekto darbingumo pensiją iki mirties, tačiau realiai nespėjo įgyvendinti tos teisės. Teismas priėjo prie išvados, jog 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas apima tiek tuos asmenis, kurie mirties dieną gavo netekto darbingumo pensiją, tiek tuos, kurie buvo įgiję teisę tokią pensiją gauti. Aiškinant priešingai, susidarytų teisinė situacija, kai būtų pažeisti lygių galimybių principai, būtų paneigtas finansinės pagalbos priemonės tikslingumas, būtų apribota asmens teisės į socialinę paramą apimtis.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl našlaičių pensijos skyrimo, atsakovui nepateikė NDNT dokumentų dėl jo mamos netekto darbingumo lygio nustatymo, kadangi jų dar nebuvo gavęs, tačiau šiuos dokumentus jis pateikė kartu su skundu VSDFV. Teismas, apžvelgęs Nuostatų 13.5 punkte įtvirtintus reikalavimus, pažymėjo, kad, kaip matyti iš Sprendimo Nr. 2, VSDFV nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų, nevertino papildomai gautos informacijos apie motinai nustatytą nedarbingumo lygį, o tik konstatavo, jog pareiškėjo motina nebuvo pensijos gavėja, todėl atmetė pareiškėjo skundą.

12. Teismas konstatavo, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas atitinka Pensijų įstatymo nuostatas našlaičių pensijai gauti, todėl Sprendimo Nr. 1 dalis, kurioje nuspręsta jam skirti našlaičių pensiją nuo (duomenys neskelbtini) iki sukaks 24 metai, jei bus švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniu ar nuolatiniu studijų programų studentu, yra teisėta ir pagrįsta. Dėl ginčijamo sprendimo dalies, kurioje nustatytas paskirtos pensijos dydis, padaryta išvada, kad šis sprendimas šioje dalyje neatitinka VAĮ įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, jame nenurodytos teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas, todėl jis pripažintinas neteisėtu ir yra naikintinas. Taip pat naikintinas ir Sprendimas Nr. 2, kuris priimtas neišanalizavus visų faktinių ir teisinių aplinkybių. Be to, teismas pažymėjo, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

13. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, akcentavo, jog pareiškėjui šioje byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui iš viso sudaro 278,33 Eur. Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimai tenkinami, todėl patirtos išlaidos yra priteistinos.

III. 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo L. Z. skundą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, akcentuodamas Pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad pagal šį įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį), tvirtina, jog faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo motina iki mirties nebuvo sukakusi Pensijų įstatymo 15 straipsnyje ir šio įstatymo 7 priede nustatyto 65 metų senatvės pensijos amžiaus. Pareiškėjo motina iki mirties nerealizavo savo teisės į netekto darbingumo pensiją, t. y. nei ji pati, nei jos teisėtas atstovas iki jos mirties nepateikė prašymo VSDFV Panevėžio skyriui dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo. Pareiškėjo motinai netekto darbingumo pensija iki mirties nebuvo paskirta, t. y. iki mirties ji nebuvo netekto darbingumo pensijos gavėja. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, jog asmuo mirties dieną arba turėjo būti įgijęs teisę gauti netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją, arba ją gavo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo motina iki mirties nebuvo sukakusi senatvės pensijos amžiaus ir nebuvo netekto darbingumo pensijos gavėja, apskaičiuojant pareiškėjui našlaičių pensijos dydį turėjo būti ir buvo taikomos Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatos. Taigi, atsakovas Sprendime Nr. 1 teisingai apskaičiavo pareiškėjui našlaičių pensijos dydį.

16. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismo išvada dėl Sprendimo Nr. 1 neatitikimo VAĮ reikalavimams yra nepagrįsta. Šiame sprendime yra nurodytas teisinis reglamentavimas – Pensijų įstatymas ir Nuostatai, bei nurodyta, kad informacija apie našlaičių pensijos apskaičiavimą pateikiama šio sprendimo priede. Sprendimo Nr. 1 priede išnašose nurodyta – „Socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 straipsnis“ (skaitmeniniai vaizdai pridedami). Pareiškėjas, pasinaudodamas teise skųsti šį sprendimą VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, iš jo turinio suprato, kaip apskaičiuota jo našlaičių pensija. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad, net atsakovui iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo 2023 m. balandžio 3 d. prašymą dėl našlaičių pensijos skyrimo, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, nes, vadovaujantis anksčiau išdėstytais argumentais, našlaičių pensijos dydis buvo pagrįstai apskaičiuotas pagal Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 39 straipsnio 2 dalį.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad teismas, nuspręsdamas panaikinti Sprendimą Nr. 2, netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Atsakovas 2023 m. kovo 30 d. 08.11 val. atspausdino pagal duomenų teikimo sutartį gautą NDNT darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 879, todėl jis 2023 m. kovo 30 d. turėjo minėtą dokumentą apie pareiškėjo motinai nustatytą darbingumo lygį. Todėl teismo išvada, kad NDNT darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 879 buvo pateikta tik VSDFV su pareiškėjo 2023 m. balandžio 18 d. skundu, neatitinka faktinių aplinkybių. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat akcentuoja, kad dokumentus dėl pensijos skyrimo vertina ir sprendimus priima VSDFV teritoriniai skyriai, todėl VSDFV, kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, kompetencijai nepriskirtas dokumentų dėl pensijų skyrimo vertinimas, nes VSDFV neskiria pensijų. Teismas netinkamai aiškino Nuostatų 13.5 punktą, nes šiuo atveju pareiškėjo teisė gauti našlaičių pensiją nepriklauso nuo jo paties neįgalumo (invalidumo), todėl pareiškėjo mamai NDNT išduota darbingumo lygio pažyma, skiriant pareiškėjui našlaičių pensiją, VSDFV Panevėžio skyriuje nebuvo ir neturėjo būti vertinama.

18. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas nepagrįstai nusprendė priteisti visos advokatui apskaičiuotos sumos už antrinės teisinės pagalbos suteikimą atlyginimą. Teismas nusprendė panaikinti tik dalį Sprendimo Nr. 1, taip pat teismas netenkino skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjo skundas yra visiškai tenkinamas.

19. Pareiškėjas L. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą.

20. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais bei teigia, kad teismas pagrįstai ir visapusiškai išnagrinėjo ginčijamų sprendimų turinį. Patenkinus pareiškėjo skundą, buvo teisėtai ir pagrįstai priteistos pareiškėjui teiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

21. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą.

22. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad, kompleksiškai įvertinus Pensijų įstatymo ir Nuostatų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog įgijęs teisę gauti netekto darbingumo pensiją asmuo nėra laikomas pensijos gavėju. Teisę į netekto darbingumo pensiją įgijęs asmuo (ar jo įgaliotas atstovas) privalo atlikti Nuostatuose numatytus veiksmus, tam, jog ši teisė būtų tinkamai realizuota. Be to, nei Pensijų įstatymas, nei Nuostatai nenumato, jog praleidus terminą pateikti prašymą skirti netekto darbingumo pensiją, toks terminas galėtų būti atnaujintas. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad ginčijamuose sprendimuose yra pateikti faktai ir motyvai, kurių reikalauja įstatymo normos: sprendimuose nurodytas pareiškėjui taikytinas teisinis reglamentavimas, įvertinta pareiškėjo padėtis bei padaryta išvada, jog iki pareiškėjo motinos mirties nepateikus prašymo dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo, ji mirties dieną nebuvo pensijos gavėja, todėl, jai mirus, skirti netekto darbingumo pensiją nebuvo teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. VPE-SP1E-52773 „Dėl socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo L. Z.” ir VSDFV 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (18.2E) I- 5575 „Dėl našlaičių pensijos apskaičiavimo”, priimto ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą VSDFV Panevėžio skyrių perskaičiuoti pareiškėjui priklausančios gauti našlaičių pensijos dydį, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo mirusios mamos I. Z. netekto darbingumo pensijos dydis turėjo būti apskaičiuotas taikant 90 procentų netekto darbingumo lygį, pagrįstumo.

22. Bylos duomenimis, pareiškėjui 2023 m. kovo 29 d. prašymu pasikreipus dėl našlaičio pensijos skyrimo, VSDFV Panevėžio skyrius ginčijamu 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu nusprendė skirti pareiškėjui 296,81 Eur našlaičių pensiją nuo (duomenys neskelbtini) Nesutikdamas su paskirtos našlaičių pensijos apskaičiavimu, pareiškėjas šį sprendimą apskundė VSDFV, motyvuodamas tuo, kad jo motinai iki mirties buvo nustatytas 90 procentų nedarbingumo lygis, todėl nuo 2023 m. kovo 21 d. ji įgijo teisę į netekto darbingumo pensiją ir jos mirties dieną (duomenys neskelbtini) ji negalėjo būti laikoma asmeniu, kuris „nebuvo pensijos gavėju“. VSDFV 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-5575 „Dėl našlaičių pensijos apskaičiavimo” pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą motyvuodama tuo, kad, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, mirus asmeniui, kuris nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo. Kadangi pareiškėjo motina mirties dieną nebuvo pensijos gavėja, VSDFV Panevėžio skyrius teisingai apskaičiavo pareiškėjui našlaičių pensijos dydį.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino konstatavęs, kad: ginčijamas VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas neatitinka VAĮ įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, kadangi jame nenurodytos teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas; atsakovo argumentas, kuriuo jis grindžia savo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą – kad pareiškėjo motina mirties dieną nebuvo pensijos gavėja – nėra pagrįstas, kadangi: Pensijų įstatymo 39 straipsnio, kuris reglamentuoja našlaičių pensijos apskaičiavimą ir dydį, 1 dalyje nurodyta, kad našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusio asmens gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį, kas reiškia jog įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvas – tiek jau gaunamos pensijos dydį, tiek galėjusios priklausyti, kas atitinka ir Pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalie 1 punkto sąlygą; papildomai akcentuotina, kad Pensijų įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „mirus asmeniui, kuris jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių, bet negavo senatvės pensijos, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam galėjusios priklausyti senatvės pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius“, t. y.

ši įstatymo norma nereikalauja, kad mirusiam asmeniui būtų paskirta senatvės pensija / kad jis jau realiai būtų tos pensijos gavėju – šiuo atveju užtenka fakto, kad jis įgijo teisę į senatvės pensiją; atsižvelgiant į aukščiau nurodytą spręstina, jog Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą „ <...> mirus senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar išankstinės senatvės pensijos gavėjui, <...>“ vertinant atsietai nuo Pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies, Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto būtų nepagrįstai diskriminuojami asmenys, kurių tėvai įgijo teisę gauti netekto darbingumo pensiją iki mirties, tačiau realiai tos teisės įgyvendinti nespėjo.

Šiuo atveju kitaip interpretuojant Pensijų įstatymo nuostatas, šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga (miręs asmuo buvo įgijęs teisę į netekto darbingumo pensiją) taptų neįgyvendinama, kadangi atskiros normos, detalizuojančios šią sąlygą, 39 straipsnyje nėra, todėl konstatuotina, jog Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas apima tiek tuos asmenis, kurie mirties dieną gavo netekto darbingumo pensiją, tiek tuos, kurie buvo įgiję teisę tokią pensiją gauti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aiškinant priešingai, susidarytų teisinė situacija, kai būtų pažeisti lygių galimybių principai, būtų paneigtas finansinės pagalbos priemonės tikslingumas, būtų apribota asmens teisės į socialinę paramą apimtis.

24. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė trečiasis suinteresuotas asmuo.

25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), nesutinka su jo išvadomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu, paisant Konstitucijos, įstatymu yra nustatyta kitokia, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardyta pensija, pagal Konstituciją ji turi būti garantuota nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. vasario 10 d. nutarimą).

26. Ginčui aktualios redakcijos Pensijų įstatymo 39 straipsnio, reglamentuojančio našlaičių pensijos apskaičiavimą ir dydį, 1 dalis nustato, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija apskaičiuojama pagal mirusio asmens gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį: 1) mirus senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar išankstinės senatvės pensijos gavėjui, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius; 2) mirus asmeniui, kuris jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių, bet negavo senatvės pensijos, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam galėjusios priklausyti senatvės pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius; 3) mirus asmeniui (asmenį paskelbus mirusiu), kuris nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo (jei asmuo mirė (paskelbtas mirusiu) iki 2005 m. liepos 1 d., – II grupės invalidumo pensijos dydį); 4) mirus (paskelbus mirusiu) netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjui, kuris buvo pripažintas netekusiu 45–60 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidu), našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam (paskelbtam mirusiu) galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensijos dydį).

27. Taigi, Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra aiškiai ir nedviprasmiškai išskiriama, kokiais atvejais našlaičių pensija apskaičiuojam pagal mirusio asmens gautos (1 punktas), o kokiais – pagal mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį, (2-3 punktas), o teiginiai, kad „<...[a]iškinant priešingai, susidarytų teisinė situacija, kai būtų pažeisti lygių galimybių principai, būtų paneigtas finansinės pagalbos priemonės tikslingumas, būtų apribota asmens teisės į socialinę paramą apimtis <...>“, neturi turinio:

Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Nurodytas principas įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.

Pažymėtina ir tai, kad, kita vertus, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas). Nagrinėjamo ginčo atveju, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nebuvo traktuojamas vienodai su kitais;

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad socialinės apsaugos, socialinio aprūpinimo, socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį lemia įvairūs veiksniai, inter alia valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, reguliuodamas minėtus santykius turi plačią diskreciją (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui yra skirta našlaičių pensija, apskaičiuota pagal Pensijų įstatymo 39 straipsnio, reglamentuojančio našlaičių pensijos apskaičiavimą ir dydį, nuostatas, kurios aiškintinos literaliai: lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas, kaip ir apskritai griežtas įstatymo raidės laikymasis taikant teisę, dažniausiai yra pagrįstas;

šio teisės aiškinimo metodo svarbos negalima paneigti; taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą (kartu su kitais) yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo neatitikimo VAĮ nuostatoms: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas, kuris, kreipdamasis dėl našlaičių pensijos skyrimo į atsakovą, ir neteigė, kad ji turėtų būti apskaičiuojama ne pagal Pensijų įstatymo 39 straipsnio1 dalies 3 punkto nuostatas, galėjo suprasti ir įvertinti atsakovo priimtino sprendimo esmę, skunde VSDFV motyvavo, kodėl šis sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu vien šiuo pagrindu.

29. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamo atsakovo sprendimo neteisėtumo nėra pagrįstos, dėl ko šis sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra atmetamas.

30. Esant pagrindui priimti aptartą procesinį sprendimą, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo L. Z. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan