2017-06-21 Nr. AB-12717-3-61-3-04117-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-40-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04117-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Europanoil“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017 pagal pareiškėjo UAB „Europanoil“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Europanoil“ skundą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo bei praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Europanoil“ (toliau ‒ ir Bendrovė) su 2015 m. rugpjūčio 14 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. S-127(7-120/2015) ir atnaujinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 apskundimo terminą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos teritorinė muitinė atliko Bendrovės kompleksinį ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio ir 2013 m. birželio 18 d. surašė patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM320039M, kurioje UAB „Europanoil“ papildomai priskaičiavo 9 642 176,49 Eur sumą (6 599 703,43 Eur importo PVM, 1 062 561,98 Eur delspinigių ir 1 979 911,09 Eur baudos). Muitinės departamentas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1A-543 Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. birželio 18 d. ataskaitą patvirtino.

Nesutikdamas su Muitinės departamento priimtu sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, tačiau 2015 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. S-127(7-120/2015) terminas skundui dėl Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 paduoti nebuvo atnaujintas ir skundas buvo grąžintas UAB „Europanoil“. Bendrovė su šiuo sprendimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo vadovas A. P. (A. P.) ir buvusi vadovė O. S., nors ir dalyvavo teismo posėdžiuose, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Muitinės departamento 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1A-124, tačiau jie neturėjo teisinio išsilavinimo ir nežinojo proceso terminų.

Muitinės departamento 2013 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1A-268 UAB „Europanoil“ skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas, o sprendimas Nr. 1A-543 buvo priimtas tik 2014 m. spalio 17 d., t. y. praėjus 15 mėnesių. Bendrovės skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus priimtas galutinis sprendimas mokestiniame ginče dėl Muitinės departamento 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1A-124. Šis ginčas buvo baigtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi. Bendrovė negalėjo prognozuoti, kada mokesčių administratorius priims sprendimą.

Teigė, kad 2015 m. vasario 24 d. I. O. suteikė įgaliojimą gauti buhalterinius registrus, visus kompanijos dokumentus, antspaudus ir materialines vertybes, susijusias su direktoriaus pakeitimu, bei perimti vykdomą veiklą ir sandorius. Dokumentai iš UAB „Bilan“ buvo perimti 2015 m. vasario 26 d. priėmimo–perdavimo aktu. Taigi, A. P. įgaliojimų išdavimo dieną – 2015 m. vasario 24 d. – neturėjo visų dokumentų, taip pat ir Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543. Komisija neapklausė nei O. S., nei I.

O., nei UAB „Bilan“ dokumentus perdavusios G. P. ir padarė nepagrįstą išvadą, prieštaraujančią faktinei aplinkybei, kad A. P. dokumentus gavo tik 2015 m. vasario 26 d. Pažymėjo, kad A. P. yra Latvijos pilietis, kalbantis ir rašantis rusų kalba, todėl jam reikėjo laiko susipažinti su perimtų dokumentų turiniu. Be to, segtuve Nr. 5, kuriame turėjo būti visi su mokestiniais ginčais susiję dokumentai, Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 nebuvo. Pašto siunta su šiuo sprendimu jokiam Bendrovės atstovui nebuvo įteikta, todėl O.

S. ar kitas pareiškėjo atstovas, neturėdami sprendimo, objektyviai jo negalėjo perduoti. A. P. direktoriumi buvo paskirtas 2015 m. sausio 6 d. Komisijos posėdyje jis nurodė, kad Bendrovė 2014‒2015 m. laikinai nevykdė veiklos, keitė adresus, buvo tik keli darbuotojai, todėl pašto siunta UAB „Europanoil“ nebuvo įteikta. Pareiškėjas iš Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktos informacijos bei antstolio G. K. patvarkymo pamatė, kad jam priskaičiuota didelė mokėtinų mokesčių suma. UAB „Europanoil“, teikdamas 2013 m. liepos 5 d. skundą Muitinės departamentui, neturėjo kvalifikuotos teisinės pagalbos.

Jis buvo pakankamai aktyvus, rūpestingas, sąžiningas, siekdamas įgyvendinti savo teises, todėl sužinojęs apie esamas mokestines prievoles – kreipėsi į teisininkus ir į mokesčių administratorių dėl dokumentų pateikimo. Pareiškėjas nurodė, kad yra pasibaigęs Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 apskundimo terminas ir tai jam sukelia teisines pasekmes bei užkerta galimybę realizuoti minėto sprendimo apskundimo teisę. Teigė, kad Bendrovės vadovų pasikeitimas ir buvusio vadovo dokumentų nepateikimas / neperdavimas kliudė Bendrovei ne tik laiku ir tinkamai įvertinti Muitinės departamento priimto sprendimo apskundimo tvarką, bet ir tiesiogiai ginti savo pažeistas teises.

Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Europanoil“ atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Bendrovė 2015 m. balandžio 14 d. kreipėsi į advokatų kontorą „Averus“ ir į Muitinės departamentą dėl informacijos gavimo, tačiau Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimą gavo tik 2015 m. gegužės 5 d., todėl neturėjo galimybės jo apskųsti, nepraleidęs termino skundui paduoti. Pažymėjo, kad dokumentai dėl mokestinio ginčo Bendrovei ir toliau buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini), ir grįžo neįteikti.

Manė, kad Muitinės departamentas turėjo patikrinti Bendrovės adresą viešame registre ir mokestinio ginčo dokumentus papildomai išsiųsti jos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prašė pareiškėjo UAB „Europanoil“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 1A-543 pareiškėjui skunde nurodytu adresu registruota pašto siunta (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas 2014 m. spalio 20 d. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 149 straipsnio nuostatos mokesčių mokėtoją įpareigoja ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai pranešti apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijoms žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs. Be to, pats pareiškėjas ir vėliau, tiek skunde Komisijai, tiek prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodė tą patį ankstesnįjį Bendrovės adresą ((duomenys neskelbtini) Klaipėda), kuriuo ir buvo siųstas Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 1A-543.

Pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, pašto siunta siųsto sprendimo įteikimo diena turi būti laikoma penkta darbo diena, einanti po siuntos perdavimo paštui dienos (2014 m. spalio 20 d.), t. y. 2014 m. spalio 27 d. Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo apskundimo Komisijai terminas prasidėjo 2014 m. spalio 28 d. ir baigėsi 2014 m. lapkričio 17 d. Taigi, pareiškėjas, kartu su prašymu atnaujinti terminą Komisijai pateikęs skundą 2015 m. gegužės 25 d., buvo akivaizdžiai praleidęs jo apskundimo terminą. Teigė, kad Komisija pagrįstai neatnaujino termino Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. 1A-543 apskųsti.

UAB „Europanoil“ yra juridinis asmuo, kurio vienintelis akcininkas ir vadovas yra A. P., turintis galimybę savo nuožiūra nusistatyti bet kokią Bendrovės struktūrą su kokiais nori specialistais. Neturint kvalifikuoto teisininko, yra galimybė pasinaudoti jo paslaugomis pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį ar pan. UAB „Europanoil“ nepateikė jokių duomenų, kad buvo objektyvių kliūčių tokius veiksmus atlikti. Be to, A. P. dar iki jo paskyrimo direktoriumi dalyvavo ankstesniuose mokestiniuose ginčuose su muitine, todėl jam buvo žinoma tiek apie Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimu įregistruotą mokestinę prievolę, tiek apie Muitinės departamento sprendimu sustabdytą Bendrovės skundo nagrinėjimą.

Be to, A. P. paskyrus direktoriumi, jis gavo antstolio G. K. patvarkymą apie areštuotas Bendrovės lėšas, kuriame nurodyta, kad valstybė 2014 m. gruodžio 23 d. pateikė vykdyti antstoliui vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2014 m. gruodžio 16 d. išdavė Klaipėdos teritorinė muitinė dėl 33 292 507 Lt mokestinės nepriemokos. Taigi, akivaizdu, kad A. P. 2015 m. sausio 6 d. tapęs UAB „Europanoil“ direktoriumi ir gavęs minėtą antstolio patvarkymą, tikrai žinojo apie priimtą Muitinės departamento sprendimą.

Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad terminą Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. 1A-543 apskųsti praleido dėl objektyvių priežasčių. Muitinės departamento nuomone, prašomas panaikinti Komisijos sprendimas yra pagrįstas, išnagrinėtas teisingai įvertinus visas bylos aplinkybes bei teisingai pritaikius teisės aktus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė prašė pareiškėjo UAB „Europanoil“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos teritorinė muitinė savo poziciją grindė tais pačiais argumentais, kaip ir Muitinės departamentas. Klaipėdos teritorinės muitinės nuomone, tiek Komisija, tiek Muitinės departamentas įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Europanoil“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 1A-543 Bendrovei registruota pašto siunta adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas 2014 m. lapkričio 20 d., o 2014 m. lapkričio 27 d. ši siunta buvo grąžinta siuntėjui, nurodant, kad pašto siuntos pareiškėjas neatsiėmė. Atsižvelgęs į tai, kad kito adreso UAB „Europanoil“ nenurodė, teismas padarė išvadą, jog Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimas Bendrovei buvo įteiktas tinkamai, o jo apskundimo Komisijai terminas prasidėjo 2014 m. spalio 28 d. ir baigėsi 2014 m. lapkričio 17 d., taigi, pareiškėjas į Komisiją kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą.

Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo kopija patvirtina, kad pareiškėjo buveinės adresas iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), buvo pakeistas nuo 2013 m. spalio 17 d., tačiau ir po Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 priėmimo tiek pareiškėjas, tiek jį atstovavęs advokatas R. K. Bendrovės adresą nurodydavo tą, kuriuo buvo siųstas Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 1A-543, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Europanoil“ net ir pakeitęs buveinės adresą, toliau savo adresu nurodydavo Muitinės departamentui nurodytąjį adresą (duomenys neskelbtini), jo argumentus apie pasikeitusį jo buveinės adresą bei Muitinės departamento pareigą užtikrinti sprendimo įteikimą Bendrovei jos nauju buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, atmetė kaip nepagrįstus.

Būdamas UAB „Europanoil“ akcininku, A. P. kartu su Bendrovės direktore O. S. dalyvavo teismo posėdyje, nagrinėjant bylą dėl Komisijos, Muitinės departamento ir Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų panaikinimo. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas konstatavo, kad A. P. aktyviai dalyvavo pareiškėjo veikloje ir žinojo apie su juo susijusius mokestinius ginčus, turėjo patirties mokestinių ginčų nagrinėjimo procese, taigi ne tik galėjo žinoti, bet ir žinojo sprendimų apskundimo terminus ir ne tik galėjo naudotis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis, bet aktyviai ginti įmonės teises mokestinių ginčų nagrinėjimo procese. Teismas sprendė, kad A. P. apie vykstantį mokestinį ginčą turėjo galimybę sužinoti dar iki 2015 m. sausio 6 d. jam tampant Bendrovės direktoriumi, todėl visus pareiškėjo argumentus, susijusius su UAB „Europanoil“ dokumentų neperdavimu ir teisinio išsilavinimo neturėjimu, laikė deklaratyviais.

Teismas pareiškėjo argumentą, kad jis buvo pakankamai aktyvus, rūpestingas, sąžiningas, siekdamas įgyvendinti savo teises, sužinojęs apie esamas mokestines prievoles, kreipėsi į teisininkus, į mokesčių administratorių, atmetė, nurodydamas, jog Bendrovė ne tik pernelyg ilgai delsė kreiptis į Komisiją, bet ir į teisininkus bei mokesčių administratorių.

Teismas pažymėjo, kad nors A. P. yra Latvijos Respublikos, kalbantis ir rašantis rusų kalba, byloje nebuvo jokių įrodymų, jog jis Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1A-543 teikė išversti į jam suprantamą rusų kalbą ir dėl to galėjo būti praleistas terminas šiam sprendimui apskųsti, todėl pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad jam reikėjo laiko susipažinti su perimtų dokumentų turiniu, atmetė kaip nepagrįstą. Aplinkybės, kad pasibaigęs Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 apskundimo terminas sukelia Bendrovei dideles procesines teisines pasekmes (9 642 176,49 Eur) ir užkerta galimybę realizuoti apskundimo teisę, nelaikė svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 apskundimo terminą. Pažymėjo, kad UAB „Europanoil“ yra juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla, todėl jam turi būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą domėtis mokesčių administravimo procedūra.

Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad kiti asmenys Bendrovei būtų riboję veiksmų laisvę ar kitaip trukdę naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas, o terminas skundui paduoti buvo praleistas daugiau nei penkiais mėnesiais. Taip pat nebuvo nustatyta jokių duomenų, dėl kurių kiltų teisinis neapibrėžtumas, dviprasmybė ar abejonės, kurie turėtų būti vertinami mokesčių mokėtojo naudai. Pareiškėjas, nagrinėjant mokestinį ginčą, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl skundo padavimo terminas nebuvo atnaujintas pagrįstai ir teisėtai. Nenustatęs svarbių ir nuo UAB „Europanoil“ valios nepriklausiusių priežasčių, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 apskundimo terminą.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Europanoil“ apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Teismas konstatavo, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. S-127(7-120/2015), kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi UAB „Europanoil“ kompleksinį ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, 2013 m. birželio 18 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 3LM320039M nusprendė prekėms, kurioms nepatvirtintas tiekimas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ir / arba pažeistas prekių išgabenimo terminas, vietoje 42 muitinės procedūros taikyti 40 muitinės procedūrą, ir apskaičiavo pareiškėjo 33 292 507 Lt importo mokesčių skolą muitinei.

Muitinės departamentas 2013 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1A-268 sustabdė UAB „Europanoil“ 2013 m. liepos 5 d. skundo nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas ginče dėl Muitinės departamento 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1A-124. Muitinės departamentas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 1A-494 atnaujino pareiškėjo 2013 m. liepos 5 d. skundo dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. birželio 18 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 3LM320039M nagrinėjimą ir jam nustatė 15 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti.

Apie šį sprendimą Bendrovė buvo informuota Muitinės departamento Teisės skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (4.14)3B-10215. Muitinės departamentas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1A-543 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. birželio 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM320039M. Apie šį sprendimą UAB „Europanoil“ buvo informuotas Muitinės departamento Teisės skyriaus 2014 m. spalio 20 d. raštu Nr. (4.14)3B-11325). Bendrovė šį Muitinės departamento sprendimą 2015 m. gegužės 8 d. skundu apskundė Komisijai, kuri 2015 m. gegužės 19 d. protokoliniu sprendimu Nr. PP-138(7-105/2015) UAB „Europanoil“ skundą laikė nepaduotu, nustačiusi, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 paduoti ir šio termino atnaujinti neprašo.

Bendrovė su 2015 m. gegužės 25 d. skundu pakartotinai kreipėsi į Komisiją, be kita ko, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 paduoti. Nurodė, kad UAB „Europanoil“ vadovų pasikeitimas ir buvusio vadovo dokumentų neperdavimas kliudė pareiškėjui laiku ir tinkamai įvertinti ne tik priimto sprendimo apskundimo tvarką, bet ir tiesiogiai ginti pažeistas teises. Komisija 2015 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. S-127(7-120/2015) Bendrovės prašymo atnaujinti terminą Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. 1A-543 apskųsti netenkino.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, padaręs išvadą, kad UAB „Europanoil“ nurodytos termino Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. 1A-543 apskųsti praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, pareiškėjo skundą atmetė, o Komisijos 2015 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. S-127(7-120/2015) paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą reglamentuoja MAĮ 152 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, skundas Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti MAĮ 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti.

Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad aptartomis MAĮ 152 straipsnio 2 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis siekiama garantuoti operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą, teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą.

MAĮ nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama. Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo.

MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (MAĮ 152 straipsnio 3 dalis). Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą.

Nepagrįstai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos reikšmę, yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui.

MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr., pvz., 2011 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-422/2011, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012).

Nustatyta, kad Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 1A-543 UAB „Europanoil“ nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas 2014 m. spalio 20 d., tačiau pašto siunta 2014 m. lapkričio 29 d. su AB Lietuvos pašto žyma „Neatsiėmė“ buvo grąžinta siuntėjui. Pareiškėjas nurodo, kad Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1A-543 gavo tik 2015 m. gegužės 5 d. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje turi būti taikomos imperatyvios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Tai reiškia, kad Muitinės departamentas pagrįstai registruotą laišką siuntė tuo adresu, kurį pareiškėjas nurodė jam pateiktame skunde dėl Klaipėdos teritorinės muitinės atskaitos panaikinimo, o Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 1A-543 pareiškėjui laikomas įteiktu penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (2014 m. spalio 20 d.), t. y. 2014 m. spalio 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė skundą Komisijai padavė tik 2015 m. gegužės mėnesį (pirmą kartą į Komisiją buvo kreiptasi su 2015 m. gegužės 8 d. skundu, o antrą kartą – su 2015 m. gegužės 25 d. skundu), darytina išvada, kad ji praleido Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 149 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytos institucijos žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs. Taigi, UAB „Europanoil“ nurodyta aplinkybė, kad jis skundo dėl Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo negalėjo pateikti laiku, nes jis pareiškėjui iki 2015 m. gegužės 5 d. nebuvo įteiktas, nelaikytina objektyvia ir nuo Bendrovės valios nepriklausiusia aplinkybe, kadangi ji Muitinės departamentui nepranešė apie pasikeitusį adresą, o Muitinės departamentas dokumentus pagrįstai siuntė būtent tuo adresu, kuris buvo nurodytas UAB „Europanoil“ pateiktame skunde.

Priešingai nei teigia pareiškėjas, institucija neturėjo pareigos užtikrinti sprendimo įteikimą ir viešuose registruose tikrinti, ar nėra pasikeitęs mokesčių mokėtojo adresas, kadangi teisės aktai tokios pareigos jai nenustato. Protingumo principas reikalauja, jog asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti savo tikslą.

Ginčo dėl to, kad Bendrovės akcininkas A. P. dar iki jo paskyrimo UAB „Europanoil“ direktoriumi dalyvavo ankstesniuose mokestiniuose ginčuose su muitine, nėra. Taigi, jam negalėjo būti nežinoma tiek apie Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimu įregistruotą mokestinę prievolę, tiek apie Muitinės departamento sprendimu sustabdytą Bendrovės skundo nagrinėjimą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės ataskaitos. Nuo 2015 m. sausio 6 d. tapus UAB „Europanoil“ direktoriumi ir gavus antstolio G. K. 2015 m. sausio 9 d. patvarkymą apie areštuotas Bendrovės lėšas, jos direktoriui neabejotinai tapo žinoma apie priimtą Muitinės departamento sprendimą, pagal kurį buvo vykdomas išieškojimas, tačiau skundas dėl šio sprendimo panaikinimo buvo paduotas tik 2015 m. gegužės mėnesį.

Administracinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Europanoil“ direktorius būtų tinkamai domėjęsis mokesčių administratoriaus veiksmais. Nors pareiškėjo skundo nagrinėjimo sustabdymo terminas jam tiksliai nebuvo ir negalėjo būti žinomas, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad, Bendrovė, siekdama išsiaiškinti Muitinės departamento nagrinėjamo ginčo eigą, būtų atlikusi kokius nors veiksmus, tuo labiau informavusi apie pasikeitusį UAB „Europanoil“ adresą, nors tokią pareigą turėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad A.

P. nuo 2011 m. birželio 15 d. yra vienintelis UAB „Europanoil“ akcininkas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, jis turėjo teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais ir gauti visą informaciją apie jos veiklą, todėl jo teiginiai, jog buvusi pareiškėjo vadovė jam neperdavė visų dokumentų, atmestini kaip nepagrįsti. UAB „Europanoil“ vadovų kaita ir buvusios vadovės išrinkimo teisėtumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas pareiškėjo nurodytų su tuo susijusių argumentų neanalizavo.

Bendrovės direktorius, siekdamas tinkamai įgyvendinti UAB „Europanoil“ interesus, nuo sužinojimo apie Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 priėmimą momento turėjo imtis priemonių operatyviai gauti šį sprendimą ir kuo greičiau jį apskųsti. Jis taip pat turėjo teisę operatyviai kreiptis į teisininkus, tačiau delsė tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl jo vadovo teisinio išsilavinimo neturėjimo negali būti laikomi sudarančiais pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Ginčo dėl to, kad A. P. nemoka lietuvių kalbos, nėra, tačiau administracinėje byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad jis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, susijusių su Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo ar kitų dokumentų vertimu į jam suprantamą kalbą, todėl UAB „Europanoil“ argumentai, jog dėl lietuvių kalbos nemokėjimo jam reikėjo laiko susipažinti su perimtų dokumentų turiniu, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti terminą Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. 1A-543 apskųsti.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Europanoil“ yra juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla, todėl jam turi būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo ginčo pasekmės dėl didelių ginčo sumų Bendrovei buvo itin reikšmingos. Nagrinėjimu atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nesidomėjo ginčo eiga, nesirūpino tuo, kad Muitinės departamentas būtų tinkamai informuotas apie Bendrovės adreso pasikeitimą. UAB „Europanoil“, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pirmiausia privalėjo informuoti Muitinės departamentą apie pasikeitusį adresą bei operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas sužinoti, ar jo atžvilgiu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas, susisiekti su mokesčių administratoriumi ar pan.

Pareiškėjas turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą domėtis mokesčių administravimo procedūra. Jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių tiesiogiai ar per atstovą tai padaryti, Bendrovė nenurodė. Toks UAB „Europanoil“ elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo jo suinteresuotumo operatyviai išspręsti kilusį ginčą, liudija pareiškėjo nerūpestingumą įgyvendinant jam suteiktas procesines teises. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdama realizuoti savo teises, Bendrovė neveikė rūpestingai ir pakankamai operatyviai, todėl pati sau sudarė neigiamų pasekmių atsiradimo prielaidas.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad pareiškėjas terminą skundui dėl mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Europanoil“ išdėstytus argumentus, sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl Muitinės departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 panaikinimo paduoti. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, materialinės teisės normas taikė tinkamai, procesinės teisės normų iš esmės nepažeidė, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo UAB „Europanoil“ apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Pareiškėjo BUAB „Europanoil“ atstovas advokatas Ramūnas Audzevičius 2017 m. gegužės 2 d. elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017, grindžiamą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Procesas byloje atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, nes nutartyje Muitinės departamento sprendimo įteikimo momentas buvo nustatomas pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalies dokumento įteikimo prezumpciją, o ne pagal faktinį Muitinės sprendimo įteikimo momentą. Pagal vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką MAĮ 164 straipsnio 3 dalis yra taikoma tik tada, kai byloje nėra duomenų apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui. Pirmenybė yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui (LVAT 2011 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-422/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-367/2011; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-125/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-331/2013; 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-245/2013; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2423/2013; 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-27/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015; 2016 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-54-556/2016; 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-575/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1243-438/2017 ir kt.). Taigi nutartyje buvo padarytas akivaizdus MAĮ 164 straipsnio 3 dalies pažeidimas, kuris lėmė, kad pareiškėjui buvo neteisėtai užkirstas kelias pasinaudoti fundamentalia teise į tinkamą teisminę gynybą bei tokiu būdu apginti savo pažeistas teises.

2. Procesas byloje atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, nes LVAT praktika dėl MAĮ 164 straipsnio 3 dalies taikymo nėra vieningai suformuota. Nors pagal šiuo metu vyraujančią LVAT praktiką MAĮ 164 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, kai byloje yra nustatytas faktinis mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo momentas, tačiau galima rasti keletą nutarčių, kuriose išaiškinta, kad MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostata gali būti taikoma ir neatsižvelgiant į faktinį dokumentų įteikimo momentą. Atnaujinus procesą šiuo pagrindu, išplėstinė teisėjų kolegija turėtų suformuoti vieningą praktiką, atsakant į šiuos pagrindinius probleminius klausimus: ar MAĮ 164 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma, jeigu byloje yra nustatytas faktinis mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo momentas?; ar, visgi, MAĮ 164 straipsnio 3 dalis yra taikoma visiškai neatsižvelgiant į faktinį mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo momentą?

3. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų gavęs Muitinės departamento sprendimą anksčiau nei 2015 m. gegužės 5 d. Teismas, nustatęs, jog pareiškėjas faktiškai Muitinės departamento sprendimą gavo tik 2015 m. gegužės 5 d., vis tiek pritaikė MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatytą penkių dienų dokumento įteikimo prezumpciją ir tokiu būdu ne tik akivaizdžiai pažeidė materialiąją teisės normą – MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, bet ir iš esmės nukrypo nuo vyraujančios LVAT praktikos dėl dokumentų įteikimo tvarkos mokestiniuose ginčuose.

4. LVAT, nagrinėdamas panašią situaciją kaip ir nagrinėjamoje byloje, išaiškino, kad mokesčių administratoriaus nepagrįstai pritaikė MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog mokesčių administratoriaus sprendimas registruotu paštu nebuvo įteiktas mokesčių mokėtojui, o mokesčių mokėtojas iš tikro gavo mokesčių administratoriaus sprendimą tik tada, kai nuvyko į mokesčių inspekciją. Įvertinus tai, kad kylančios abejonės turi būti aiškinamos besikreipusio teisminės gynybos asmens naudai, konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė šį ginčą reglamentuojančius teisės aktus (LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2423/2013).

Taigi, apibendrinant vyraujančią LVAT praktiką, akivaizdu, kad MAĮ 164 straipsnio 3 dalies reglamentuota dokumentų įteikimo prezumpcija gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nėra ar negali būti nustatytas faktinis skundžiamo sprendimo įteikimo momentas. Muitinės departamento sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2015 m. gegužės 5 d., o skundas Mokestinių ginčų komisijai buvo pateiktas 2015 m. gegužės 8 d., t. y. nepraleidus 20 dienų termino, kuris skaičiuojamas nuo Muitinės departamento sprendimo pareiškėjui įteikimo dienos (MAĮ 152 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog netinkamas MAĮ normų dėl dokumentų įteikimo taikymas ir dėl to neteisingas sprendimo apskundimo mokestiniame ginče termino skaičiavimas yra vertintinas kaip svarbi termino praleidimo priežastis, dėl kurios šio sprendimo apskundimo terminas turėtų būti atnaujintas (MAĮ 152 str. 3 d.) (LVAT 2013 m. sausio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-91/2013). Pareiškėjas taip pat remiasi LVAT 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012, 2015 m. kovo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-317-143/2015, 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-998/2010, 2011 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-594/2011, 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-998/2010, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2942/2011.

Pareiškėjo teigimu, nors vyraujanti LVAT praktika numato, kad MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje dokumentų įteikimo prezumpcija nėra taikoma, kai yra nustatomas faktinis mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo momentas, tačiau LVAT praktikoje taipogi galima rasti išaiškinimų, pagal kuriuos MAĮ 164 straipsnio 3 dalis yra taikoma visiškai neatsižvelgiant į faktinį mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo momentą. Akivaizdu, kad tokia nevienoda praktika ne tik pažeidžia teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus, tačiau lėmė ir tai, jog nutartyje buvo nukrypta nuo vyraujančios LVAT praktikos MAĮ 164 straipsnio 3 dalies taikymo atžvilgiu.

Tai yra savarankiškas teisinis pagrindas proceso atnaujinimui (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atmesti prašymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo teiginiai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Pirmiausia, pareiškėjas nei pateikto prašymo Mokestinių ginčų komisijai, nei skundo Vilniaus apygardos administraciniam bei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui negrindžia aplinkybe apie faktinį Muitinės departamento sprendimo gavimo momentą bei nepateikia gavimo faktą patvirtinančių dokumentų. Tiek prašymas Mokestinių ginčų komisijai, tiek skundai teismui grindžiami svarbiomis apskundimo termino praleidimo aplinkybėmis nurodant tai, kad terminas praleistas negavus Muitinės departamento sprendimo dėl UAB „Europanoil“ buveinės adreso pasikeitimo, dėl bendrovės veiklos ir organizacinių reikalų (bendrovės direktoriaus pasikeitimo ir jų tarpusavio santykių), dėl pagrindinio akcininko lietuvių kalbos nepakankamo žinojimo, juridinio išsilavinimo neturėjimo ir t. t.

LVAT priimdamas nutartį įvertino ir laikėsi susiformavusios teismų praktikos taikant MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, kuri minima ir UAB „Europanoil“ prašyme atnaujinti procesą, ir, atsižvelgusi į visumą byloje nustatytų aplinkybių, nenukrypdama nuo suformuotos praktikos, priėmė pagrįstą nutartį. Išnagrinėjęs analogišką prašymą dėl proceso atnaujinimo, LVAT 2013 m. kovo 27 d. nutartyje yra nurodęs, kad remiantis LVAT praktika, jog MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisyklė nėra absoliuti ir sprendžiant klausimą, kokia data laikytina dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo diena, pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui, kiekvienu atveju turi būti vertinama konkreti pareiškėjo faktinė situacija dėl centrinio mokesčių administratoriaus įteikimo momento ir atitinkamas teismų išvadas lemia konkrečios nustatytos faktinės aplinkybės. Muitinės departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, todėl prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu neturėtų būti tenkinamas.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turėtų pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. P662-19/2010, P143-154/2011, P492-268/2011, P-86-822/2015, P-97-502/2015, P-106-525/2015, kt.).

Atnaujinti procesą aptariamu pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). UAB „Europanoil“ prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą šiuo pagrindu grindžia neatitinkančiais tikrovės argumentais, be to, nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir teisminę praktiką taiko atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos aplinkybių kontekste.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo pritardamas Muitinės departamento atsiliepime į pateiktą prašymą išdėstytai pozicijai palaiko jo argumentus, atsikirtimus bei prašo prašymą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad institucija neturi pareigos užtikrinti sprendimo įteikimą ir viešuose registruose tikrinti, ar nėra pasikeitęs mokesčių mokėtojo adresas, kadangi teisės aktai tokios pareigos jai nenustato. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017 įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017 ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

Nagrinėdama ir vertindama prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-84-520/2016).

Kaip buvo nurodyta, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, pagal kurį procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas yra akivaizdus; 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. S-127(7-120/2015), kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1A-543 paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties turinio matyti, kad nagrinėjamo administracinio ginčo esmė buvo teisės (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 str.) aiškinimo ir taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje klausimas. Teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą (MAĮ 164 straipsnio 3 dalis) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos reikšmės aiškinimo, konstatavo, kad šioje byloje turi būti taikomos imperatyvios MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Pareiškėjas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą motyvuoja tuo, jog teismas padarė akivaizdų MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatos (Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos) pažeidimą, kadangi Muitinės departamento sprendimo įteikimo momentas buvo nustatomas pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalies dokumento įteikimo prezumpciją, o ne pagal faktinį Muitinės sprendimo įteikimo momentą. Pareiškėjo teigimu, pagal vyraujančią LVAT praktiką MAĮ 164 straipsnio 3 dalis yra taikoma tik tada, kai byloje nėra duomenų apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui. Pirmenybė yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos reikšmę, yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas akivaizdžių įrodymų, jog aptartoje administracinėje byloje padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto pagrindo buvimą grindžia ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje esančios aiškios nuostatos neteisingu taikymu, o tuo aspektu, jog nukrypta nuo šio straipsnio taikymo teisminės praktikos, tačiau šie argumentai jau sudaro prielaidas svarstyti kito pagrindo buvimą, įtvirtintą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte (procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą). Be to, MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo ypatumą byloje lemia skirtingos nustatytos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas, o netinkamas aplinkybių, įrodymų vertinimas ar nevertinimas taip pat nėra pagrindas atnaujinti procesą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

Pareiškėjas paminėto pagrindo buvimą grindžia nukrypimu nuo MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo teisminės praktikos. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad LVAT praktika dėl MAĮ 164 straipsnio 3 dalies taikymo nėra vieningai suformuota.

Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis), taigi sprendžiant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama LVAT praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

Pasisakydama dėl administracinių teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, kolegija, pažymi, kad pareiškėjo nurodytų LVAT administracinių bylų faktinės aplinkybės (tuo pačiu ir MAĮ 164 straipsnio 3 dalies taikymo kontekstas) skiriasi nuo šios administracinės bylos faktinių aplinkybių. Vertinimą, kuri data turi būti laikoma mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo mokesčiui mokėtojui diena, lemia nagrinėjamos konkrečios bylos faktinės situacijos ypatumai.

Taigi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo ypatumą nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrindė skirtingomis (negu prašyme atnaujinti procesą nurodytuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose) faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu. Pareiškėjo nurodytuose LVAT procesiniuose sprendimuose vertintos situacijos skyrėsi nuo esančių šioje byloje, todėl jomis remtis šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo argumentacija atspindi tik jo nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo, kuri nėra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje. Aptariamoje byloje, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisyklė nėra absoliuti ir sprendžiant klausimą, kokia data laikytina dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo diena, pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui, buvo vertinama konkreti pareiškėjo faktinė situacija dėl centrinio mokesčių administratoriaus įteikimo momento ir atitinkamas teismų išvadas lėmė konkrečios nustatytos faktinės aplinkybės.

Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

Atsižvelgiant į tai, kad prašymas nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, atsisakytina atnaujinti procesą aptariamoje byloje (ABTĮ 162 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017 pagal pareiškėjo UAB „Europanoil“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Europanoil“ skundą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo bei praleisto termino atnaujinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius