2016-08-31 Nr. AB-16602-3-61-3-02117-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-645-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02117-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. L. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja M. L. 2016 m. gegužės 23 d. teismui padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2014 m. birželio 10 d. raštą Nr. 5-S-2017 ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos patrulių 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. protokolus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti M. L. skundą. Nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais nutarė grąžinti pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ginčija Policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2014 m. birželio 10 d. raštą Nr. 5-S-2017, skirtą vykdyti apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkams ir VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui. Šiuo raštu pareiškėjai nėra formuluojami jokie įpareigojimai ar nustatomos teisės, t. y. šis raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad ginčijamas raštas negali būti administracinės bylos dalyku ir skundą šioje dalyje atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėja siekia, kad jai būtų panaikintas apribojimas įgyti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau nenustatyta, kad tarp pareiškėjos ir VĮ „Regitra“ yra kilęs administracinis ginčas, t. y. kad pareiškėja kreipėsi į terminą, draudžiantį įgyti teisę vairuoti transporto priemones, kontroliuojančią instituciją, o ši prašymą atsisakė tenkinti, priimdama pareiškėjos atžvilgiu atitinkamą administracinį sprendimą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 216 straipsnio 5 punktą administracinio teisės pažeidimo bylas nagrinėja policija, valstybinės inspekcijos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai). ATPK 291 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Vadovaujantis paminėtomis ATPK nuostatomis konstatuota, kad ginčas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nagrinėjamas atitinkamame apylinkės teisme. Taigi pareiškėjos skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. administracinių teisės pažeidimų protokolų panaikinimo atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti nagrinėti skundą.

Pareiškėja tvirtina, kad teismas klaidingai nurodė, jog pareiškėja skundžia teismui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. administracinių teisės pažeidimų protokolus ir pažymi ginčijanti sprendimus apriboti pareiškėjai teisę įgyti teisę vairuoti transporto priemones iki 2017 m. balandžio 29 d. Nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos patrulių 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. sprendimų. Remiasi teisės į teismą principu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą konstatavus, jog jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčus dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėja apylinkės teismai (ATPK 291 str.), todėl atsisakė priimti nagrinėti skundo reikalavimus dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos patrulių 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. protokolų panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja ginčija ne nutarimus dėl administracinių teisės pažeidimų, o administracinių teisės pažeidimų protokolus, nors pareiškėja įvardina juos sprendimais, tačiau šiuose protokoluose yra tik užfiksuoti pažeidimų padarymo faktai ir aplinkybės bei nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinės Marijampolės apylinkės teismas. Taigi ginčai dėl minėtuose protokoluose užfiksuotų administracinių teisės pažeidimų nagrinėtini bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji ir neginčija nustatytų administracinių teisės pažeidimų, užfiksuotų minėtuose protokoluose, pareiškėja nurodo nesutinkanti su apribojimu įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau konstatuotina, kad minėtais protokolais šis klausimas nebuvo išspręstas. Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės AVPK Kelių policijos skyrius 2016 m. gegužės 10 d. raštu nurodė pareiškėjai, jog duomenis dėl teisės vairuoti transporto priemonę apribojimo į Administracinių teisės pažeidimų registrą 2016 m. balandžio 29 d. įvedė pareigūnas M. R., taigi būtent tokie veiksmai galėtų būti pareiškėjos skundo dalyku, tačiau nei minėto rašto, nei šių veiksmų pareiškėja teismui neskundė. Skundo dalyku ji pasirinko Departamento raštą, adresuotą apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkams ir valstybės įmonės „Regitra“ generaliniam direktoriui, kuriuo šiems subjektams duodami atitinkami nurodymai, susiję su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 9 punkto įgyvendinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo raštu pareiškėjai nėra nustatytos jokios teisės ar pareigos, todėl ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti šį raštą teisme, o kaip jau minėta, pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Konstatavęs, kad pareiškėjai minėtas raštas jokių teisių pasekmių nesukelia teismas pagrįstai atsisakė priimti reikalavimą dėl Departamento rašto panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė skundo priėmimo klausimą, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ginčijamą nutartį ar ją naikinti, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė