5d8465dc-e6ac-4c08-8d8a-2f1a03a6e0de · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-251-912/2023 Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00004-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20; 4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos mažosios bendrijos „Argi“ skundÄ dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo; suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Kwest“.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja (ieÅ¡kovė) mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Argi“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kwest“ 60 140,59 Eur skolÄ , 4 050 Eur palÅ«kanas, 6 proc. procesines palÅ«kanas ir arbitražo iÅ¡laidas.

2. Suinteresuotas asmuo (pardavėja) ir Kazachstano Respublikoje registruota bendrovė „KCC Distribution“ (pirkėja) 2020 m. vasario 12 d. sudarė įrangos tiekimo sutartį. Sutartyje pardavėja įsipareigojo tiekti ir perduoti pirkėjai įrangÄ , o pirkėja – priimti įrangÄ ir už jÄ sumokėti. Bendra sutarties suma – 25 000 000 Eur.

3. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. vasario 26 d. sudarė paslaugų sutartį. Ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo teikti įvairias paslaugas, taip pat ir konsultacijas, tikrinti dokumentus, atlikti kitus darbus, susijusius su atsakovės ir Kazachstano bendrovės „KCC Distribution“ projekto vykdymu, atsakovė (užsakovė) – sumokėti už paslaugas. Paslaugų kaina – 75 000 Eur ir 21 proc. PVM (15 750 Eur). Šalių sutartas užsakovės vykdytojai mokėtinas užmokestis už paslaugas yra 0,3 proc. nuo užsakovo ir bendrovės „KCC Distribution“ sutarties sumos, preliminariai – 25 000 000 Eur.

Ieškovė teigia, kad atsakovė nesumokėjo jai už paslaugas 60 140,59 Eur. II. Arbitražo teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu atmetė ieškovės MB „Argi“ ieškinį atsakovei UAB „Kwest“ ir priteisė atsakovei UAB „Kwest“ 4 356 Eur arbitražo išlaidų (arbitražo byla Nr. V-0089/2022e).

5. Å alys pasirašė arbitražinį susitarimÄ , jis galioja. Arbitražo teismas nusprendė, kad jis turi kompetencijÄ nagrinėti ginÄÄ .

6. Arbitražo teismas nenustatė pagrindo pripažinti paslaugų sutartį niekine, todėl ex officio (savo iniciatyva) nekonstatavo sandorio negaliojimo. Atsakovė nepareiškė savarankiško reikalavimo pripažinti paslaugų sutartį negaliojančia (priešieškinį atsisakyta priimti), todėl arbitražo teismas nevertino aplinkybių, susijusių su paslaugų sutarties galiojimu.

7. Šalys 2020 m. vasario 26 d. sudarė paslaugų sutartį. Sutarties sudarymo faktas nepatvirtina, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių suteiktas paslaugas. Tai, kad paslaugų sutartyje šalys susitarė, kad ieškovė suteiks atsakovei paslaugas, susijusias su įrangos tiekimo sutarties įvykdymu, nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė suteikė paslaugas. Įrangos tiekimo sutartyje, taip pat kituose atsakovės su trečiaisiais asmenimis sudarytose sutartyse ir susitarimuose nėra duomenų, kad atsakovė, siekdama įvykdyti įrangos tiekimo sutartį pasitelks ieškovę.

8. Pateiktų įrodymų – PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, susitarimo dėl avanso ir avanso sumokėjimo duomenų – nepakanka suteiktoms paslaugoms įrodyti. Aplinkybė, kad atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei avansÄ , nepatvirtina paslaugų sutarties vykdymo, nes jis mokėtinas už bÅ«simus darbus. Atsakovės iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose Kazachstano bendrovei „KCC Distribution“ nėra duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas atsakovei.

9. Atsakovės su įvairiais trečiaisiais asmenimis sudarytos sutartys, atsakovei trečiųjų asmenų iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros, atsakovės tretiesiems asmenims atliktų mokėjimų suvestinės nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė suteikė paslaugų atsakovei. Dokumentai patvirtina ne atsakovės ir ieÅ¡kovės, bet atsakovės ir trečiųjų asmenų sutartinius santykius.

10. Interneto svetainės „www.rekvizitai.lt“ duomenys, kad 2018 m. liepos 5 d. atsakovės bendrovėje dirbo septyni, o 2020 m. birželio 5 d. – penki darbuotojai, atsakovės pardavimo pajamos 2020 metais, lyginant su 2019 metais, padidėjo 18 991 063 Eur (21 626 103 - 2 635 040), ieškovės argumentai, kad atsakovė neturėjo pakankamai darbuotojų projektui įgyvendinti, nepatvirtina, kad ieškovė suteikė paslaugas atsakovei. Ieškovės bendrovėje nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. neįdarbintas nė vienas darbuotojas.

IeÅ¡kovės vadovė V. P. sutarties su bendrove „KCC Distribution“ vykdymo metu (2020 metais) dirbo atsakovės bendrovėje. IeÅ¡kovė nesudarė sutarčių su trečiaisiais asmenimis, kurie bÅ«tų ieÅ¡kovei padėję vykdyti paslaugų sutartį. Nustatytos aplinkybės kelia abejonių ieÅ¡kovės galimybėmis suteikti paslaugų sutartyje nurodytas paslaugas. IeÅ¡kovė neįrodė, kad suteikė paslaugas atsakovei. III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Skunde pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. BylÄ nagrinėję arbitrai neatitiko arbitrų neÅ¡aliÅ¡kumui ir nepriklausomumui nustatyto standarto, arbitrės G. A. ir R. D.-K. buvo Å¡aliÅ¡kos, sprendimo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai. 11.2. Arbitrė G. A. ir atsakovės atstovas V. D. – bendramoksliai. Arbitrė G. A. slėpė šį faktÄ . Vėliau ji pripažino, kad bylos nagrinėjimo metu bendravo su savo buvusiu kurso draugu V. D. ir sutiko nusiÅ¡alinti, jeigu to bÅ«tų pareikalauta.

PareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ , G. A. nenusiÅ¡alino, bet Å¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ . Turi bÅ«ti užkirstas kelias priimti sprendimus draugams (bendramoksliams). Draugų priimti sprendimai kelia nepasitikėjimÄ arbitražo sistema ir jų sprendimų teismine priežiÅ«ra. 11.3. Arbitrė G. A. raÅ¡tu patvirtino, kad yra nepriklausoma nuo arbitražo Å¡alių, nėra faktų ar aplinkybių, kuriuos ji turėtų atskleisti. Deklaracijoje arbitrė nurodė, kad ji nemoka rusų kalbos. Nors dauguma pateiktų įrodymų rusų kalba, ji siekė bÅ«ti arbitre.

Dėl kalbos nemokėjimo, arbitrė nesugebėjo iÅ¡analizuoti pateiktų įrodymų. 11.4. Arbitrės G. A. ir R. D.-K. – verslo teisininkės. Teisininkai nuolat susitinka verslui skirtuose renginiuose, bendrauja, pažįsta vienas kitÄ . Tikėtina, kad jos buvo pažįstamos iki arbitražo bylos. Tai lėmė R. D.-K. paskyrimÄ pirmininkaujančia arbitre. R. D.-K. 11.5. kontoroje dirba atsakovės atstovo V. D. bendramokslė S. K.. Arbitrė nenurodė Å¡ios aplinkybės savo deklaracijoje. Arbitrė nurodydavo, kad byloje daug ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, reikalavimas pagrįstas aiÅ¡kiai, pakankamai, ir atsisakydavo priimti papildomus įrodymus, bet sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nepakanka. 11.6.

Arbitražo teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai, nes galiojanti sutartis, kuri Å¡alims turėjo įstatymo galiÄ , nepripažinta įrodymu, patvirtinančiu prievolės egzistavimÄ . Paslaugų sutartyje atsakovė įsipareigojo, kad po projekto Kazachstano bendrovei „KCC Distribution“ atsiskaičius su atsakove, atsakovė laikys, kad ieÅ¡kovė tinkamai suteikė visas paslaugas. IeÅ¡kovė įrodė, kad bendrovė „KCC Distribution“ sumokėjo atsakovei ne mažiau negu 19 046 992,92 Eur.

Arbitrai neįvertino to, kad atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo, bet jos pajamos padidėjo beveik 19 mln. Eur. Ieškovė suteiktas paslaugas įrodinėjo ne tik sutartimi, bet ir kitais įrodymais, kurių arbitražo teismas neįvertino.

12. Atsiliepime suinteresuotas asmuo praÅ¡o atmesti skundÄ dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo, skirti pareiÅ¡kėjai baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo tokius argumentus: 12.1. PareiÅ¡kėja galėjo pasinaudoti teise pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ , kai G. A. arbitražo byloje informavo, kad ji atstovauja klientui kitoje byloje, kurioje kitos Å¡alies atstovas – advokatas V.

D.. 12.2. PareiÅ¡kėjai arbitrės G. A. nuÅ¡alinimo klausimas kilo po to, kai arbitrė pasiteiravo, turi ieÅ¡kovė suteiktas paslaugas pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų, ar ne. IeÅ¡kovei atstovavo advokatas M. P., kuris žinojo (galėjo žinoti), kad, nepateikus įrodymų, kils klausimas dėl paslaugų suteikimo. GinÄÄ nagrinėjančios arbitrės klausimai nepagrindžia jos Å¡aliÅ¡kumo. 12.3. Arbitrė G. A. ir advokatas V. D. nesusitiko ir nederino jokių klausimų, nes Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje atsakovei atstovauja advokatas J.

G. (civilinė byla Nr. e2-1168-390/2022). Teiginiai, kad arbitrė G. A. ir advokatas V. D. nuolat susitikinėjo, neatitinka tikrovės. 12.4. Skundo argumentas, kad advokatas V. D. ir arbitrė R. D.-K. derino klausimus per arbitrės kontoroje dirbančiÄ teisininkę S. K., atitinka sÄ mokslo teorijÄ , bet ne profesionalaus teisininko argumentus. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad arbitras gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas, nes baigė tÄ patį universitetÄ galbÅ«t tuo pačiu metu, žemina ir diskredituoja Lietuvos advokatų bendruomenę.

Tai, kad abi arbitrės ir advokatas V. D. studijavo universitete tuo pačiu metu, nepagrindžia arbitrių G. A. ir R. D.-K. Å¡aliÅ¡kumo. 12.5. PareiÅ¡kėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pateikė nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ , dėl to jai skirtina bauda. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų, pateikti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAÄ®) nustatyta tvarka, nagrinėjami mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) III dalies XVI skyriuje nustatytas taisykles.

Å ie skundai paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 301 straipsnio 5 dalis).

14. KAÄ® reglamentuota arbitražo teismo sprendimų panaikinimo tvarka (KAÄ® 1 straipsnis). KAÄ® 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai ir tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kai padavusi skundÄ Å¡alis pateikia įrodymus, kad:

1) viena iÅ¡ arbitražinio susitarimo Å¡alių pagal taikomus įstatymus buvo neveiksni arba arbitražinis susitarimas negalioja pagal Å¡alių susitarimu taikomus įstatymus, o kai Å¡alys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus, arba 2) Å¡aliai, prieÅ¡ kuriÄ norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai praneÅ¡ta apie arbitro paskyrimÄ ar apie arbitražinį nagrinėjimÄ arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiÅ¡kinimus; arba 3) arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui.

Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų; arba 5) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba 6) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 3 dalis).

KAĮ 50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas ex officio patikrina, ar skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams.

15. Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiÅ«ra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Tai reiÅ¡kia, kad arbitražo sprendimams nėra bÅ«dinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra ne arbitražo bylos tÄ sa (tolimesnė arbitražo bylos stadija), o savarankiÅ¡kas teisminis procesas, kurio metu patikrinama, ar egzistuoja KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 24 punktas).

Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių (tarptautinio) arbitražo principų.

16. Teismas, spręsdamas, ar praÅ¡omas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygÄ . Taigi, teismas, nagrinėjantis skundÄ dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, aiÅ¡kintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai iÅ¡tyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, 27, 28 punktai). Dėl galimybės ginÄÄ perduoti arbitražo teismui 17. KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , jeigu ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali bÅ«ti perduotas arbitražui.

18. Visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus KAĮ 12 straipsnyje nustatytas išimtis. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 straipsnio 2 dalis).

Arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ , jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas iÅ¡ankstinis Å¡ios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAÄ® 12 straipsnio 3 dalis).

19. Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau Å¡alių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali bÅ«ti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Valstybė, savivaldybė ir kiti vieÅ¡ieji juridiniai asmenys taip pat gali sudaryti arbitražinį susitarimÄ (KAÄ® 3 straipsnio 5 dalis). Pagal KAÄ® 3 straipsnio 11 dalį, komercinis ginčas – bet koks Å¡alių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iÅ¡ sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių tiekimÄ ar paslaugų teikimÄ , distribucijÄ , komercinį atstovavimÄ , faktoringÄ , nuomÄ , rangÄ , konsultavimÄ , inžinerines paslaugas, licencijavimÄ , investavimÄ , finansavimÄ , bankinę veiklÄ , draudimÄ , koncesijÄ , jungtinės veiklos kÅ«rimÄ ir vykdymÄ , bet kokiÄ kitokiÄ pramonės ar verslo kooperacijÄ , žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimÄ , sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimÄ oru, jÅ«ra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant.

20. Å alių ginčas kilo iÅ¡ paslaugų sutarties, Å¡alys sudarė arbitražinį susitarimÄ . Dėl to konstatuotina, kad Å¡alių kilęs ginčas atitinka KAÄ® 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintÄ komercinio ginčo sÄ vokÄ . Jis nepatenka į KAÄ® 12 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡alių ginčas galėjo bÅ«ti nagrinėjamas arbitražo teisme ir nėra pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu. Dėl arbitrių (ne)Å¡aliÅ¡kumo 21. PareiÅ¡kėja teigia, kad arbitrės G. A. ir R. D.–K. buvo Å¡aliÅ¡kos. Taigi nagrinėjamoje byloje bÅ«tina patikrinti, yra Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo pagrindas, įtvirtintas KAÄ® 50 straipsnio 1 punkte, ar ne.

22. Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedÅ«ros reglamento (toliau – Reglamentas) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai kreipiamasi į asmenį dėl galimo jo skyrimo arbitru, prieÅ¡ duodamas sutikimÄ bÅ«ti arbitru, Å¡is privalo praneÅ¡ti apie visas aplinkybes, galinčias kelti pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo ar neÅ¡aliÅ¡kumo. PraneÅ¡ti apie tokias aplinkybes jis privalo ir po paskyrimo ar arbitražinio nagrinėjimo metu, jeigu to nepadarė anksčiau arba jeigu aplinkybės atsirado po paskyrimo ar arbitražinio nagrinėjimo metu. Kiekvienas Å¡alių, arbitrų arba Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininko byloje paskirtas arbitras prieÅ¡ nagrinėdamas bylÄ pasiraÅ¡o sutikimo, neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo atitinkamoje byloje deklaracijÄ . Arbitras yra laikomas paskirtu nuo sutarties su juo sudarymo momento (Reglamento 2 dalis).

23. Byloje reikÅ¡minga yra taip pat ir kasacinio teismo praktika, kurioje atskleistas arbitro nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principų turinys. Nepriklausomumas yra objektyviojo pobÅ«džio teisinė kategorija, kuriÄ galima identifikuoti iÅ¡oriÅ¡kai. Asmens nepriklausomumas yra susijęs su organizacinių, asmeninių, struktÅ«rinių, socialinių, ekonominių, verslo, pavaldumo ir kt. ryÅ¡ių tarp kelių subjektų nebuvimu. Subjekto nepriklausomumas vertinamas ne a priori (iÅ¡ anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgiant į susiklosčiusių individualių aplinkybių visumÄ . Vertinami ne tik subjekto santykiai su bylos Å¡alimis, subjektas taip pat turi bÅ«ti nepriklausomas ir nuo kitų asmenų, kurie galėtų daryti arba galėtų siekti daryti jam įtakÄ , todėl turi bÅ«ti įvertinamos ir sÄ sajos su trečiaisiais asmenimis, jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas. Vertinamos gali bÅ«ti ne tik tiesioginės, bet ir netiesioginės sÄ sajos (ryÅ¡iai per kitus asmenis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016, 29 punktas).

24. Atliekant subjekto nepriklausomumo vertinimÄ , atsižvelgiama į nustatytų ryÅ¡ių, inter alia (be kita ko), esmę, pobÅ«dį, intensyvumÄ , istorijÄ , subordinacijos, galimybės kontroliuoti arba daryti lemiamÄ Ä¯takÄ egzistavimÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Vertinant subjekto, kuris gali priimti sprendimÄ , nepriklausomumÄ , atsižvelgiama į jo skyrimo vykdyti pareigas bÅ«dÄ , įgaliojimų trukmę, apsaugos nuo iÅ¡orinės įtakos garantijų egzistavimÄ ar neegzistavimÄ ir į tai, ar subjektas, taikant objektyvaus stebėtojo standartÄ , atrodo nepriklausomas, ir kt. Vertinant nepriklausomumÄ , atsižvelgiama ir į tai, ar subjektas, dėl kurio sprendžiama, iÅ¡ anksto atskleidė atitinkamų veiksnių egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016, 30 punktas).

25. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieÅ¡ DanijÄ , peticijos Nr. 10486/83, 48 punktas). Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ taikomas objektyvaus stebėtojo vertinimo standartas – vertinama, ar susiklosčiusi situacija objektyviam stebėtojui keltų pagrįstų abejonių dėl galimos neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo stokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570-701/2015; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, 54 punktas).

26. Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryÅ¡iais (EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Miller ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Mežnarić prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 71615/01).

27. Tarptautinė advokatų asociacija (angl. International Bar Association) patvirtino Gaires dėl interesų konfliktų tarptautiniame arbitraže (angl. Guidelines on Conflicts of Interest in International Arbitration) (toliau – IBA Gairės). Jos aktualios taip pat ir nagrinėjamoje byloje. IBA Gairės nėra teisės normos ir nepakeičia jokios taikytinos nacionalinės teisės ar Å¡alių pasirinktų arbitražo taisyklių. Jose įtvirtinti bendrieji principai bei standartai, kuriais gali vadovautis arbitrai, arbitražo institucijos ar Å¡alys, kilus klausimams dėl arbitražo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo. IBA Gairėse pateiktas situacijų sÄ raÅ¡as, nurodant, kad Å¡ios situacijos yra pagrindas atkleisti informacijÄ , vertinti arbitro netinkamumÄ , ar ne.

Situacijos suskirstytos į tris skyrius – RaudonÄ jį, Oranžinį ir ŽaliÄ jį sÄ raÅ¡us. RaudonÄ jį sÄ raÅ¡Ä sudaro du subsÄ raÅ¡ai: „Raudonasis sÄ raÅ¡as, kurio atsisakyti taikyti negalima“ ir „Raudonasis sÄ raÅ¡as, kurį galima atsisakyti taikyti“. Raudonajame sÄ raÅ¡e įvardintos situacijos, kurioms esant, arbitras turėtų nepriimti paskyrimo arba nusiÅ¡alinti. Oranžinis sÄ raÅ¡as – tai nebaigtinis sÄ raÅ¡as situacijų, kurioms esant, Å¡alims gali kilti abejonių dėl arbitro nepriklausomumo ar neÅ¡aliÅ¡kumo, todėl arbitras turi pareigÄ jas atskleisti. Žaliasis sÄ raÅ¡as – tai neiÅ¡samus konkrečių situacijų sÄ raÅ¡as, kai objektyviu požiÅ«riu nėra faktinio interesų konflikto.

Arbitras neprivalo jų atskleisti.

28. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad IBA Gairėse iÅ¡dėstyti kriterijai, atsižvelgiant į aplinkybę, kad jos nėra privalomÄ teisinę galiÄ turintis dokumentas, nėra iÅ¡imtinio pobÅ«džio ir turėtų bÅ«ti vertinami sistemiÅ¡kai kartu su kitais neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo vertinimo kriterijais bei tarptautinėje praktikoje įprastais standartais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, 59 punktas).

29. Arbitrės G. A. ir R. D.-K. 2022 m. gegužės 17 d. pateikė arbitro nepriklausomumo ir sutikimo atlikti arbitro pareigas byloje pareiškimus (deklaracijas), kuriose nurodė, kad jos yra nepriklausomos nuo kiekvienos iš šalių ir ketina tokiomis likti. Arbitrių žiniomis, nei praeityje, nei dabartyje nėra faktų ar aplinkybių, kurie turėtų būti atskleisti, nes dėl savo pobūdžio galėtų kuriai nors iš ginčo šalių sukelti abejonių jų nešališkumu ar nepriklausomumu.

30. PareiÅ¡kėja arbitrės G. A. Å¡aliÅ¡kumÄ grindė aplinkybe, kad ji ir suinteresuoto asmens UAB „Kwest“ atstovas advokatas V. D. buvo bendramoksliai, penkerius metus mokėsi Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Tai, kad arbitrė ir vienos Å¡alies atstovas mokėsi tame pačiame Teisės fakultete, nepagrindžia arbitrės Å¡aliÅ¡kumo. Byloje nėra duomenų, kurie bÅ«tų pagrindas spręsti, kad arbitrė G. A. ir advokatas V. D. nuolat bendrauja, konsultuojasi, tariasi dėl nagrinėjamų bylų, derina savo pozicijas. Taip pat pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, kad jie buvo susitikę ir aptarinėjo nagrinėjamÄ arbitražo bylÄ .

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad arbitražo teismas sudarė Å¡alims vienodas galimybes formuoti arbitražo teismo sudėtį. PareiÅ¡kėja paskyrė arbitru V. J.. Suinteresuotas asmuo UAB „Kwest“ per nustatytÄ terminÄ nepaskyrė arbitro, todėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininkas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi paskyrė advokatę G. A. arbitre iÅ¡ atsakovo pusės (KAÄ® 14 straipsnio 3 dalies 4 papunktis). Arbitrai 2022 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu trečiuoju arbitru, vykdysiančiu arbitražinio teismo pirmininko ir pranešėjo funkcijas, bendru sutarimu paskyrė advokatę R.

D.-K. (KAÄ® 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kartu su praneÅ¡imu apie arbitražo bylÄ , pareiÅ¡kėjai iÅ¡siųstos arbitrų neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos. Taigi pareiÅ¡kėja žinojo ginÄÄ nagrinėsiančius arbitrus, taip pat suinteresuoto asmens atstovus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vieÅ¡oje erdvėje (interneto tinklapiuose) iÅ¡vieÅ¡inti duomenys, kur ir kokiu laikotarpiu arbitrai, suinteresuoto asmens atstovas advokatas V. D. mokėsi, dirbo. Tai, kad arbitrė G. A. ir suinteresuoto asmens atstovas V. D. kartu mokėsi, yra praktikuojantys advokatai skirtingose advokatų kontorose, nepagrindžia, kad jų santykiai galėtų daryti poveikį arbitrės nepriklausomumui ir neÅ¡aliÅ¡kumui.

PareiÅ¡kėjos prielaida, kad arbitrė galėjo turėti moralinę skolÄ bendramoksliui, nepagrįsta įrodymais, faktinėmis aplinkybėmis.

32. Arbitrė G. A. pranešė apie naujai atsiradusias aplinkybes, dėl kurių galėjo kilti abejonių jos neÅ¡aliÅ¡kumu ar nepriklausomumu (KAÄ® 15 straipsnio 1 dalis, IBA Gairių I dalies „Bendrosios neÅ¡aliÅ¡kumo, nepriklausomumo ir pareigos atskleisti informacijÄ normos“ 3 skyriaus „Arbitro informacijos atskleidimas“ a punktas). Arbitrė 2022 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kime nurodė, kad advokatų kontoros „Ellex ValiÅ«nas ir partneriai“ (kurioje ji yra partnerė ir advokatė) advokatas R. K. atstovauja ieÅ¡kovui Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje atsakovei atstovauja suinteresuoto asmens atstovai V. D. ir J. G. (civilinė byla Nr. e2-1168-390/2022). Bylos dalykas nesusijęs su arbitražo byla ir jos Å¡alimis. Advokatas R. K. nebegalės atstovauti kliento, todėl arbitrė veiks kaip ieÅ¡kovo atstovė.

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai toje pačioje byloje pažįstami advokatai atstovauja šalims, kurių interesai priešingi. Ši aplinkybė nepagrindžia to, kad advokatai gali veikti kurios nors vienos šalies naudai, ir nėra pagrindas abejoti jų nešališkumu jiems veikiant kaip arbitrams kitose bylose. Suinteresuotas asmuo nekėlė arbitrės nešališkumo klausimo, nors ji kitoje byloje atstovavo priešingai šaliai. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad arbitrė G.

A. ir advokatas V. D. nesusitiko, nederino jokių klausimų, nes Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje atsakovei atstovauja advokatas J. G. (civilinė byla Nr. e2-396-390/2023 (ankstesnis Nr. e2-1168-390/2022)). Arbitrė iÅ¡ anksto informavo Å¡alis apie paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę, kuri jų požiÅ«riu galėjo atrodyti svarbi. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad nurodytoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje ir Å¡ioje byloje skiriasi bylos Å¡alys, bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė į bylÄ duomenis, kad teisme nagrinėjamoje byloje atsakovę atstovauja ne advokatas V. D., bet J. G.. IBA Gairių I dalies „Bendrosios neÅ¡aliÅ¡kumo, nepriklausomumo ir pareigos atskleisti informacijÄ normos“ 3 skyriaus „Arbitro informacijos atskleidimas“ d punkte įtvirtinta, kad bet kokia abejonė dėl to, ar tam tikri faktai ar aplinkybės turėtų bÅ«ti atskleistos, turėtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiama atskleidimo naudai. PareiÅ¡kėjos nurodytos situacijos nepatenka į IBA Gairių RaudonÄ jį ir Oranžinį sÄ raÅ¡us.

34. IÅ¡ arbitražo bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė praÅ¡ymÄ nuÅ¡alinti arbitrę G. A.. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ grindė iÅ¡ esmės tokiais pačiais argumentais. Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininkas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo.

35. PareiÅ¡kėja neteisingai nurodo, kad arbitrė G. A. deklaracijoje nurodė, kad nemoka rusų kalbos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad deklaracijoje arbitrė nurodė užsienio kalbÄ â€“ anglų kalbÄ , bet expresis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) nenurodė, kad nemoka rusų kalbos. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjos pasirinktas arbitras V. J. savo pateiktoje deklaracijoje taip pat nurodė tik anglų kalbÄ (žr. arbitražo bylos medžiagÄ , b. l. 564). Tik trečioji arbitrė, kuriÄ parinko kiti du arbitrai, savo deklaracijoje nurodė anglų ir rusų kalbas (žr. arbitražo bylos medžiagÄ , b. l. 570).

Reglamento 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad raÅ¡ytiniai įrodymai arbitražo teismui pateikiami iÅ¡versti į tÄ kalbÄ , kuria nagrinėjama byla. Arbitražiniame susitarime Å¡alys susitarė, kad arbitražo kalba – lietuvių kalba. IÅ¡ pateiktos arbitražo bylos medžiagos matyti, kad tiek sutikdama bÅ«ti paskirta arbitre, tiek arbitražinio nagrinėjimo metu arbitrė G. A. nekėlė klausimo, kad ji nesupranta rusų kalba pateiktų įrodymų turinio. Taigi Å¡ių įrodymų turinį ji tinkamai suprato, juolab, kad arbitražo teismo pirmininkė mokėjo rusų kalbÄ .

Pažymėtina, kad pagal Reglamento 24 straipsnio 3 dalį, arbitražo teismas gali pareikalauti, kad bet koks raÅ¡ytinis įrodymas ar kitoks dokumentas bÅ«tų iÅ¡verstas į tÄ kalbÄ ar kalbas, dėl kurių vartojimo Å¡alys susitarė arba kurias nustatė arbitražo teismas. Taigi, nepaisant to, kad iÅ¡nagrinėtoje arbitražo byloje ne visi įrodymai buvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ ir tai neatitiko Reglamento 37 straipsnio 2 dalies nuostatos (raÅ¡ytiniai įrodymai arbitražo teismui pateikiami iÅ¡versti į tÄ kalbÄ , kuria nagrinėjama byla), vis dėlto bylos nagrinėjimo arbitražo teisme metu pareiÅ¡kėja nekėlė nurodyto klausimo ir nereiÅ¡kė bylÄ nagrinėjusiems arbitrams nuÅ¡alinimų Å¡iuo pagrindu.

36. Akcentuotina taip pat ir tai, kad pagal Reglamento 19 straipsnio, kuriame reglamentuotas arbitro nuÅ¡alinimas, 4 dalį, Å¡alis, norinti pareikÅ¡ti arbitrui apie nuÅ¡alinimÄ , gali pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ per 15 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie aplinkybes, nurodytas Å¡io straipsnio 1 dalyje. Jeigu per nustatytÄ terminÄ Å¡alis nepateikia praÅ¡ymo, laikoma, kad Å¡alis atsisakė teisės pareikÅ¡ti arbitrui nuÅ¡alinimÄ . BylÄ nagrinėjant arbitražo teisme ir arbitrei G. A. pateikus deklaracijÄ , pareiÅ¡kėja teikė arbitražo teismui dokumentus lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Kai kurių dokumentų tekstas suraÅ¡ytas dviem kalbomis. Visgi pareiÅ¡kėja nepareiÅ¡kė nuÅ¡alinimo aptariamai arbitrei dėl rusų kalbos nemokėjimo.

37. PareiÅ¡kėja teigia, kad arbitrės G. A. ir R. D.-K. – verslo teisininkės, susitinka verslui skirtuose renginiuose, bendrauja, pažįsta viena kitÄ . Tai lėmė R. D.-K. paskyrimÄ pirmininkaujančia arbitre. R. D.-K. kontoroje dirba atsakovės atstovo V. D. bendramokslė S. K.. Arbitrė nenurodė Å¡ios aplinkybės savo deklaracijoje.

38. SÄ lyga, kad arbitras turi ryšį su kitu arbitru ar su vienos iÅ¡ Å¡alių atstovu, per narystę toje pačioje profesinėje asociacijoje, socialinėje ar labdaros organizacijoje, ar per socialinį tinklÄ , įtraukta į ŽaliÄ jį sÄ raÅ¡Ä (4.3.1 papunktis). Arbitrai, Å¡alis atstovaujantys teisininkai gali bÅ«ti iÅ¡ anksčiau pažįstami, dėstyti vienoje mokslo įstaigoje, kartu dirbti, dalyvauti įvairiose konferencijose, seminaruose, kitoje veikloje ir Å¡ių aplinkybių jie neprivalo atskleisti Å¡alims, nes jos savaime nepagrindžia arbitrių Å¡aliÅ¡kumo.

R. D.-K. paskirta pirmininkaujančia arbitre bendru arbitrų sutarimu. PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, kad dėl pirmininkaujančios arbitrės paskyrimo buvo kilęs ginčas ar jos paskirtas arbitras V. J. nesutiko su Å¡iuo paskyrimu. Dėl to pareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodo, kad tikėtina arbitrių pažintis galėjo lemti pirmininkaujančios arbitrės paskyrimÄ . Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu abejoti arbitrių G. A. ir R. D.-K. neÅ¡aliÅ¡kumu ar nepriklausomumu.

Dėl arbitražo teismo sprendimo (ne)prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai 39. PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , nes jis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai (KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas). PareiÅ¡kėja teigia, kad galiojanti sutartis, kuri Å¡alims turėjo įstatymo galiÄ , nepripažinta įrodymu, patvirtinančiu suinteresuoto asmens prievolę atsiskaityti su pareiÅ¡kėja. PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį į tai, kad paslaugų sutartyje atsakovė įsipareigojo, jog po projekto Kazachstano bendrovei „KCC Distribution“ atsiskaičius su suinteresuotu asmeniu UAB „Kwest“, atsakovė laikys, kad ieÅ¡kovė tinkamai suteikė visas paslaugas.

Bendrovė „KCC Distribution“ sumokėjo suinteresuotam asmeniui ne mažiau negu 19 046 992,92 Eur. Pareiškėjos teigimu, arbitrai neįvertino to, kad suinteresuoto asmens darbuotojų skaičius sumažėjo, bet jos pajamos padidėjo beveik 19 mln. Eur. Pareiškėja savo suteiktas paslaugas įrodinėjo ne tik sutartimi, bet taip pat ir kitais įrodymais, kurių arbitražo teismas neįvertino.

40. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad sÄ voka „vieÅ¡oji tvarka“ apima fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai. Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtinta vieÅ¡oji tvarka suprantama kaip Lietuvos Respublikos imperatyviųjų teisės normų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008; kt.). Pagrindinis nustatytos vieÅ¡osios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtÄ arbitražo teismo sprendimÄ , tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi vieÅ¡oji tvarka tokiame procese turi bÅ«ti suprantama siaurai. Teismas, spręsdamas, ar praÅ¡omas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-370/2012). Taigi teismas, nagrinėjantis skundÄ dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, aiÅ¡kintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai iÅ¡tyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2014).

41. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja reikalavimÄ priteisti skolÄ kildino iÅ¡ Å¡alių 2020 m. vasario 26 d. paslaugų sutarties. Paslaugų sutarties 2.1 papunktyje Å¡alys susitarė, kad vykdytojas įsipareigoja teikti įvairias paslaugas, taip pat ir konsultacijas, dokumentų patikrÄ ir kitus darbus, susijusius su suinteresuoto asmens ir Kazachstano bendrovės „KCC Distribution“ projekto vykdymu. Suinteresuotas asmuo už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti 75 000 Eur ir 21 proc. PVM (15 750 Eur) (paslaugų sutarties 3.1 papunktis). Pagal sutarties 3.2 papunktį užsakovė įsipareigojo sumokėti vykdytojai 0,3 proc. nuo sutarties tarp užsakovės ir bendrovės „KCC Distribution“ sumos, kuri preliminariai yra 25 000 000 Eur, užmokestį už paslaugas.

42. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.722 straipsnyje įtvirtinta paslaugų teikėjui pareiga kliento reikalavimu praneÅ¡ti visÄ informacijÄ apie paslaugų vykdymo eigÄ , pateikti ataskaitÄ apie paslaugų suteikimÄ ar teikimo eigÄ (1, 2 punktai). Taigi pareiÅ¡kėja, reikalaudama atlyginti jai už suteiktas paslaugas, turėjo pateiktį įrodymus, pagrindžiančius, kad ji jas suteikė suinteresuotam asmeniui.

43. Reglamento 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimÄ . Visus klausimus, susijusius su įrodymu sÄ sajumu, leistinumu ir įrodinėjimu, sprendžia arbitražo teismas (Reglamento 36 straipsnio 3 dalis). Reglamento 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta arbitražo teismo teisė atsisakyti priimti įrodymus, kurie nesusiję su byla arba jie pateikti pavėluotai, jeigu konstatuoja, kad Å¡alis jų nepateikė be svarbių priežasčių ir jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ .

44. PareiÅ¡kėja turėjo teisę teikti arbitražo teismui raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius paslaugų suteikimÄ . PareiÅ¡kėja teigia, kad arbitražo teismas neteisingai įvertino suinteresuoto asmens ir Kazachstano bendrovės „KCC Distribution“ 2020 m. vasario 12 d. įrangos tiekimo sutartį. Sutartyje pardavėja (suinteresuotas asmuo) įsipareigojo tiekti ir perduoti pirkėjai įrangÄ , o pirkėja – priimti įrangÄ ir už jÄ sumokėti. Bendra sutarties suma – 25 000 000 Eur.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėja arbitražo byloje nepareiÅ¡kė reikalavimų nurodytai Kazachstano bendrovei, pareiÅ¡kėja nėra 2020 m. vasario 12 d. sutarties Å¡alimi. IÅ¡ nurodytos sutarties pareiÅ¡kėjai nekyla jokių teisių ar pareigų. Aptariamos sutarties sutarymo faktas taip pat nepagrindžia, kad pareiÅ¡kėja suteikė paslaugas suinteresuotam asmeniui, todėl arbitražo teismas pagrįstai nepripažino jos įrodymu, patvirtinančiu suinteresuoto asmens prievolę sumokėti pareiÅ¡kėjai skolÄ už suteiktas paslaugas.

45. Paslaugų sutarties 4.1 papunktyje šalys susitarė, kad po projekto bendrovei „KCC Distribution“ atsiskaičius su užsakove ir (arba) užsakovei pateikus metines finansines ataskaitas valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui už 2020 metus, užsakovė galutinai ir neginčijamai laikys, jog visas paslaugas pagal paslaugų sutartį vykdytoja suteikė tinkamai. Atsiradus šioms aplinkybėms, užsakovė atsisako visų savo teisių reikšti bet kokias pretenzijas vykdytojai dėl paslaugų.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiÅ¡kėjos nurodytu argumentu, kad suinteresuotas asmuo prarado teisę ginčyti paslaugų suteikimÄ . Å alių ginčas kilo dėl to, suteikė pareiÅ¡kėja suinteresuotam asmeniui paslaugas, ar ne. Taigi pareiÅ¡kėja turėjo pateikti duomenis, kuriais pagrįstų savo suteiktas paslaugas (CK 6.722 straipsnis). Tai, kad suinteresuotas asmuo įvykdė įrangos tiekimo sutartį ir Kazachstano bendrovė už tai sumokėjo, taip pat tai, jog suinteresuotas asmuo pateikė metines finansines ataskaitas VÄ® Registrų centrui už 2020 metus, nepagrindžia, kad pareiÅ¡kėja suteikė paslaugas suinteresuotam asmeniui.

Be to, suinteresuoto asmens su trečiaisiais asmenimis sudarytos sutartys, trečiųjų asmenų iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros, suinteresuoto asmens ir trečiųjų asmenų atliktų mokėjimų suvestinės taip pat nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja suteikė paslaugas suinteresuotam asmeniui. Paslaugų sutarties 4.1 papunktyje suinteresuoto asmens atsisakymas reikÅ¡ti pretenzijas vykdytojai dėl suteiktų paslaugų, galėtų bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų teikusi suinteresuotam asmeniui ataskaitas apie suteiktas paslaugas ir Å¡is bÅ«tų jas priėmęs iki Å¡iame papunktyje nurodytų aplinkybių (kainos pagal įrangos sutartį sumokėjimo ar finansinių duomenų pateikimo VÄ® Registrų centrui).

46. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad arbitražo teismas neįvertino to, jog 2018 m. liepos 5 d. suinteresuoto asmens bendrovėje dirbo septyni, o 2020 m. birželio 5 d. – penki darbuotojai, pareiškėjos pardavimo pajamos 2020 metais, lyginant su 2019 metais, padidėjo 18 991 063 Eur (21 626 103 – 2 635 040), suinteresuotas asmuo neturėjo pakankamai darbuotojų projektui įgyvendinti, todėl jam reikėjo pareiškėjos paslaugų. Arbitražo teismas apskųsto sprendimo 87, 88 punktuose įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad pareiškėjos bendrovėje nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. neįdarbintas nė vienas naujas darbuotojas. Pareiškėjos vadovė V. P. sutarties su bendrove „KCC Distribution“ vykdymo metu (2020 metais) dirbo suinteresuoto asmens bendrovėje.

47. Arbitražo teismas taip pat įvertino ir pareiÅ¡kėjos pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus: suinteresuoto asmens sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, susitarimÄ dėl avanso ir avanso sumokėjimÄ pagrindžiančius dokumentus, kitus įrodymus. Aplinkybė, kad arbitražo teismas raÅ¡ytinius įrodymus įvertino kitaip, negu norėtų pareiÅ¡kėja, taip pat pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai, susiję su arbitrių neÅ¡aliÅ¡kumu ir nepriklausomumu, nepagrindžia, kad arbitražo teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai. Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis (ne)skyrimo 48. Suinteresuotas asmuo praÅ¡o skirti baudÄ pareiÅ¡kėjai už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

49. Pagal CPK 95 straipsnio 1, 2 dalis teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali paskirti jam iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

50. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylÄ pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

51. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja pasinaudojo jai CPK ir KAÄ® suteikta teise pateikti skundÄ dėl arbitražo teismo sprendimo. Skunde pareiÅ¡kėja nurodė argumentus, dėl kurių ji nesutiko su ginčijamu arbitražo teismo sprendimu. Tai, kad suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiÅ¡kėjos argumentais, savaime nepagrindžia, jog pareiÅ¡kėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalį, todėl suinteresuoto asmens praÅ¡ymo netenkina. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 52. Teisėjų kolegija nenustatė KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5, 6 punktuose nustatytų pagrindų panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, o pareiÅ¡kėjos skundas netenkintinas.

53. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

54. Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ parengimÄ patyrė 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®vertinusi priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, bylos apimtį, pobÅ«dį, sudėtingumÄ , atsiliepimo į skundÄ turinį, teisinių paslaugų pobÅ«dį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 papunkčiai), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad suinteresuoto asmens praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai dydis pagrįstas.

Suinteresuotam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu, nutaria: Atmesti pareiÅ¡kėjos mažosios bendrijos „Argi“ skundÄ dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo. Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kwest“ (juridinio asmens kodas 302471954) iÅ¡ pareiÅ¡kėjos mažosios bendrijos „Argi“ (juridinio asmens kodas 305007464) 968 Eur (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai Gintaras Pečiulis Laima Ribokaitė Tomas Venckus