2019-10-16 Nr. AB-19950-3-62-3-02479-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1842-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02479-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PNAK, atsakovas), 17 829 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2016 m. kovo 18 d., Pravieniškių PNAK 3-iame sektoriuje buvo pastoviai nuodijamas tabako dūmais. Teigė pats nerūko, nevartoja alkoholio, narkotikų, nes išpažįsta islamą. Akcentavo, kad pataisos namų gydytojas B. S. rūkė Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose, t. y. savo asmeniniame kabinete, kur priiminėjo pacientus, tvarstomajame kabinete, šeimos gydytojo konsultacijos kabinete, tualete ir koridoriuje, kiekvieną dieną, kada dirbo. Prie pareiškėjo gydytojas nerūkė, bet visada būdavo prirūkyta. Teigė, jog rūkė ir kiti gydytojai. Daugybę kartų yra skųstasi administracijai žodžiu ir raštu, bet į skundus nebuvo reaguojama. Į vieną skundą administracija atsakė raštu. Tokiu buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka ir atsakovui kyla deliktinė atsakomybė. Pats pareiškėjas nurodė rūkęs nuo vaikystės iki 2011 metų. Atkreipė dėmesį, kad jis serga arterine hipertenzija ir Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose lankėsi kiekvieną dieną po du kartus, matavosi kraujo spaudimą. Prisikvėpavus ten buvusių tabako dūmų, jam skaudėjo galvą, kankino nemiga, buvo irzlus, piktas. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertino 17 829 Eur ir prašė ją priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PNAK, atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti. Nurodė, kad gavus pareiškėjo skundą dėl gydytojo veiksmų, Pravieniškių PN administracija gydytoją įspėjo ir nurodė rūkyti tam skirtose vietose pažymėtose „Rūkymo vieta“. Daugiau skundų dėl galbūt daromo pažeidimo gauta nebuvo. Akcentavo, kad gydytojas psichiatras B. S. pataisos namuose dirba nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, teikia būtinąją neatidėliotiną pagalbą nuteistiesiems kitų gydytojų ligos ar atostogų metu. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl emocinių sutrikimų ar stipresnių išgyvenimų nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė nei vienos iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, neįvardijo iš ko konkrečiai susideda prašoma atlyginti žala, todėl skundas yra nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 16 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir pripažino, kad pareiškėjo I. S. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę saugiomis sveikatai sąlygomis buvo pažeista, reikalavimą dėl 17 829 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PNAK, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2016 m. kovo 18 d. (skundą teismui pateikė 2017 m. gruodžio 1 d.) patirtą neturtinę žalą. Atsakovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, nemigą, galvos skausmus, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2017 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. atmetė kaip nepagrįstą. Pritaikius trejų metų senaties terminą, teismas nurodė, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingi ir analizuotini pareiškėjo nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 18 d.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 18 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių PNAK direktorių nurodydamas, kad 3-iojo sektoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos patalpos, kuomet jose dirba psichiatras B. S., smirda tabako dūmais ir, kad jis asmeniškai matė gydytoją rūkant savo kabinete. Atsakovas 2016 m. sausio 8 d. raštu pareiškėjui atsakė, kad skunde minimas asmuo buvo įspėtas dėl daromo pažeidimo, jam buvo nurodyta rūkyti tam skirtoje vietoje pažymėtoje ženklu „Rūkymo vieta“. Byloje nėra duomenų, jog minėtą atsakymą pareiškėjas būtų ginčijęs jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl teismas sprendė, kad atsakymas pareiškėją tenkino.

8. Teismas nurodė, kad Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, yra įtvirtintas ir Higienos normos HN 76:2010 14 punkte. Higienos norma HN 134:2015 7 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

9. Teismas nurodė, kad atsakovo į bylą pateikta 2018 m. sausio 19 d. pažyma patvirtina aplinkybę, kad gydytojas psichiatras B. S. Pravieniškių PNAK dirba gydytojo psichiatro pareigose, 1,0 etato krūviu, taip pat teikia būtinąją neatidėliotiną pagalbą nuteistiesiems kitų gydytojų ligos ar atostogų metu 3-iame sektoriuje. Iš Pravieniškių PNAK 2016 m. gruodžio 29 d. Psichologinės tarnybos pažymos teismas nustatė, kad 3-iame sektoriuje bausmę atlikdamas nuteistasis A. J. (dabar I. S.) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ne kartą konsultuotas Psichologinės tarnybos specialistų. I. S. asmens sveikatos istorijos duomenimis, ginčui aktualiu laikotarpiu gydytojas B. S. pareiškėją konsultavo 2015 m. kovo 6 d., ir 2015 m. rugsėjo 18 d. Taip pat ne kartą (apie dešimt kartų) konsultavo iki 2014 m. gruodžio 1 d., t. y. laikotarpiu, kuris nėra ginčui aktualaus dėl ieškinio senaties. Duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis kiekvieną dieną po du kartus lankėsi Sveikatos priežiūros skyriuje, byloje nėra, asmens sveikatos istorijoje šią aplinkybę patvirtinančių įrašų taip pat nėra, todėl pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 18 d. (ginčui aktualus laikotarpis) kiekvieną dieną po du kartus lankėsi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, vertintino kritiškai.

10. Teismas, remdamasis Pravieniškių PN pateiktais duomenimis, pripažino, kad gydytojas rūkė neleistinose vietose, tokiu būdu pažeidė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir dėl to buvo pataisos namų administracijos įspėtas. Tuo pačiu buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė laisvės atėmimo bausmę atlikti saugiomis sveikatai sąlygomis, nes atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad jis tais laikotarpiais, kai buvo konsultuojamas rūkančio gydytojo (lankėsi Sveikatos priežiūros tarnyboje), buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam skaudėjo galvą, kankino nemiga, buvo irzlus, piktas. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos dokumentų ir matyti, kad jis yra ne kartą badavęs (pvz., laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d., nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 19 d.), ne kartą yra atsisakęs vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę konsultacijai (pvz., 2014 m. lapkričio 12 d., 2015 m. rugsėjo 18 d.), yra pripažinęs, jog praeityje yra turėjęs savęs žalojimo atvejų (Alytaus PN Psichologinės tarnybos 2017 m. rugsėjo 7 d. pažyma-rekomendacija „Dėl nuteistojo sustiprintos individualios priežiūros“; dokumentas iš asmens sveikatos istorijos), ne kartą konsultuotas dėl bendravimo ir adaptacijos sunkumų bei dėl šių priežasčių nuolat išgyvenamo streso, kylančios nervinės įtampos (Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos 2016 m. gruodžio 29 d. pažyma). Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, galvos skausmus, nemigą galėjo sąlygoti jo paties pasirinktas elgesio modelis (badavimas, atsisakymas gydytojų konsultacijų), todėl nėra pagrindo vertinti, kad išimtinai vien tik lankymasis Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose, kuriose galėjo jaustis tabako kvapas, galėjo sukelti itin reikšmingas pasekmes jo sveikatai, fizinei ar psichinei savijautai. Todėl pareiškėjui galėjusios kilti pasekmės dėl gydytojo rūkymo tam neskirtose vietose, laikytinos mažareikšmėmis (ABTĮ 56 str.).

12. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nenustačius, kad dėl gydytojo rūkymo tam neskirtose vietose, pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, jog tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su jais elgtis, teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigoja veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas I. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti priteisiant 17 829 Eur neturtinę žalą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir įvertino bylos medžiagą, sprendimą priėmė neapklausęs liudytojų. Teismas taip pat nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, kadangi pažeidimas buvo tęstinis, gydytojas kiekvieną dieną rūkė. Taip pat teismas neišanalizavo pareiškėjo sveikatos istorijos, kur nurodyta, jog jis kiekvieną dieną vartojo vaistus ir beveik kiekvieną dieną lankėsi sveikatos priežiūros tarnyboje, kur dirbo ir B. S.. Tai rodo teisėjo šališkumą ir nekompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PNAK pareigūnų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

16. Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2016 m. kovo 18 d. Pravieniškių PNAK 3-iame sektoriuje buvo pastoviai nuodijamas tabako dūmais.

17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą, pareiškėjo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą, nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 18 d. ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatęs, kad Pravieniškių PNAK neužtikrino pareiškėjui teisės laisvės atėmimo bausmę atlikti saugiomis sveikatai sąlygomis, t. y. atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad pareiškėjas laikotarpiais, kai lankėsi Sveikatos priežiūros tarnyboje, buvo konsultuojamas rūkančio gydytojo, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pripažino, kad pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą, neišanalizavo jo sveikatos istorijos, neapklausė liudytojų, buvo šališkas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

22. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

23. Šioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

24. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. patirtą neturtinę žalą.

26. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjo atžvilgiu nustatyto pažeidimo, ir nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino (neišanalizavo) jo sveikatos istorijos. Priešingai, pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo sveikatos istorijoje užfiksuotų duomenų nustatė, kad gydytojas B. S. ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėją konsultavo 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d., taip pat apie dešimt kartų konsultavo iki 2014 m. gruodžio 1 d., todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.

28. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė šališkai, vertina kaip nepagrįstus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 7 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia (be kita ko) tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą ABTĮ 44–45 straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis ABTĮ, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nereiškė nušalinimų pirmosios instancijos teismui, taigi ABTĮ numatyta teise nepasinaudojo. Be to, apeliaciniame skunde argumentų dėl teismo nešališkumo pareiškėjas iš esmės nedetalizavo, jų nepaaiškino, kad būtų galima plačiau juos įvertinti ir nustatyti, ar buvo galimai pažeistos pareiškėjo teisės. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėjas teismo nešališkumą siejo su jį netenkinančiu priimtu teismo sprendimu. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ABTĮ 56 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Atitinkamai, vien tik ta aplinkybė, kad teismas, pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertino tam tikras jo nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus traktavo pagal ABTĮ 56 straipsnį, savaime neleidžia teigti, kad teismas buvo šališkas, elgėsi šališkai vertindamas įrodymus, nesant kitų tai pagrindžiančių aplinkybių. Taigi vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir nešališką teismą ir byla buvo išnagrinėta šališkai.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

30. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1629-552/2018 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju atsakovo pareiškėjo atžvilgiu nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis, nesukėlęs pareiškėjui sveikatos sutrikimų, todėl pagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė