5d8187ad-d31f-4b60-82a9-82dfdb5ae366 · Jurbarko rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr`Civilinė byla Nr.2-237-714/2014; proceso Nr.2-19-3-00959-2012-3;                                                                                           procesinio dokumento kategorija 44.5.2.17. (S) JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                          2014 m. gruodžio 1 d.  Jurbarkas Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovams V.

G., A. Å ., atsakovui P. K. ir jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovams R. V., A. A., trečiajam asmeniui V. P. ir jo atstovei advokatei A. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovams Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, P. K., trečiajam asmeniui V. P., dėl žalos atlyginimo ir              n u s t a t ė :

           ieškovas prašo solidariai iš atsakovų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir P. K. priteisti valstybės naudai 80 728,50Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimui (II tomas, b.l. 8-9). Ieškovo atstovai nurodo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios sureguliuotos Mituvos upės pakrantės apsaugos juostoje Jurbarko r., Juodaičių sen., Mišiūnų kaime, Jurbarko rajono savivaldybės administracija-jos darbuotojas V. P.- kartu su P. K. organizavo ir nuo 2011m. gruodžio pabaigos iki 2012-01-10 neteisėtai, neparengus Mituvos upės pakrančių tvarkymo projekto ir neišdavus leidimo kirsti saugotinus medžius ir krūmus augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, iškirto 410vnt. saugotinų medžių, augusių ne miško ūkio paskirties žemėje.

Buvo sudaryta komisija ir nustatyta, kad atsakovai padarė aplinkai 80728,50Lt žalÄ pagal metodikÄ . Neteisėtai buvo iÅ¡kirsti želdiniai sureguliuotos upės Å¡laituose. Nors V. P. ir P. K. paskirtos administracinės nuobaudos už padarytus pažeidimus buvo panaikintos, kiekvieno piliečio konstitucinė pareiga saugoti gamtÄ , todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai.Atsakovai ir trečiasis asmuo su ieÅ¡kiniu nesutinka.   P. K. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, nurodo, kad 2011m. atsakovas norėjo pasigaminti malkų ir tuo tikslu kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojÄ V.

P.. Atsakovui buvo paaiškinta, kad malkas jis galės ruošti kirsdamas Mišiūnų kaime esantį melioracijos griovį. V. P. P. K. nurodė, kur jis galės kristi krūmus ir medžius. Atsakovui taip pat buvo paaiškinta, jog kitokio leidimo vykdant kirtimo darbus melioracijos griovyje gauti nereikia. P. K. su Juodaičių seniūnijos seniūnės žinia ir vykdė krūmų bei medžių kirtimo darbus. Vykdant kirtimo darbus, atvyko aplinkosaugininkas A. Š. ir paprašė darbus sustabdyti, nes gautas skundas.

P. K. nuo to laiko darbų nevykdė. Nukristų medžių atsakovas niekur nepanaudojo, medžiai iki Å¡io laiko yra sukrauti kirtavietėje. P. K. taip pat nurodė, jog jis buvo nubaustas aplinkosaugos pareigÅ«nų už tariamai padarytus pažeidimus, tačiau tiek Jurbarko rajono apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas pripažino, jog jam paskirta nuobauda neteisėtai ir nuobaudÄ panaikino. Atsakovo nuomone jis, kirsdamas melioracijos griovyje esančius medžius, žalos niekam nepadarė, nes ant griovio augantys medžiai kliudė seniÅ«nijos keliui ir eismo saugumui, melioracijos įrenginiams.

Be to atsakovo P. K. nuomone matavimai buvo atlikti netiksliai, jis nekirto visame tame ruože, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, taip pat P. K. nurodė, kad panaÅ¡iu laiku kirtimus atliko kiti asmenys.              Jurbarko rajono savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, nurodo, kad savivaldybei yra perduotas melioracijos įrenginys, ir duomenys, kad tai yra sureguliuota upė, nepakeisti, dėl to yra prieÅ¡taravimai tarp dviejų viešųjų kadastrų, taip pat egzistuoja teisės normų kolizija, valstybė Å¡iuo metu tobulina Å¡ios srities teisinį reguliavimÄ .

Jurbarko rajono savivaldybė P. K. davė leidimÄ kirsti tik krÅ«mus. Apie medžių kirtimÄ leidime nebuvo kalbama, o, atsižvelgiant į tai, kad P. K. kirtimÄ vykdė melioracijos griovyje, leidimo medžiams kirsti ir nereikėjo. R. V. taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas ir dėl to, jog jokios realios žalos dėl nukirstų medžių padaryta nebuvo, nes melioracijos griovyje augantys medžiai trukdė eismo saugumui seniÅ«nijos kelyje, be to gadino melioracijos įrenginiams, kuriuos taip pat reikia prižiÅ«rėti ir saugoti.              Trečiasis asmuo V.

P. su ieÅ¡kiniu nesutinka, paaiÅ¡kino, jog savivaldybės žinioje nebuvo duomenų apie sureguliuotÄ upę, leidimas buvo iÅ¡duotas kirsti augmenijÄ , pirmiausia krÅ«mus, melioracinio griovio tvarkymu nebuvo pakenkta gamtai, medžių bÅ«klė nebuvo nustatinėjama, be to reikia atsižvelgti ir į teismų sprendimus administracinėse bylose, kuriose nebuvo nustatyta kaltė. IÅ¡kirstieji medžiai augo atokioje vietovėje, jie tik kliudė melioracijos įrenginių eksploatacijai, eismo saugumui               IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

IÅ¡ pateiktų kadastrinių žemėlapių iÅ¡traukų (III t., b.l. 28-29), iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų (III t., b.l. 30-47), Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro iÅ¡rašų (III t., b.l. 84-94, 122-124) darytina iÅ¡vada, kad Jurbarko r., Juodaičių sen., MiÅ¡iÅ«nų kaime, vietoje, kurioje buvo kertami teka upė Mituva, kurios dalis yra sureguliuota. Tai, kad upė, vykdant Å«kinę veiklÄ , sureguliuota ir 3 km. jos juostos sudaro melioracinis statinys,  nekeičia upės statuso iÅ¡ esmės. Valstybei nuosavybės teise priklausančios sureguliuotos Mituvos upės pakrantės apsaugos juostoje kirsti medžius galima tik sudarius upės pakrančių tvarkymo projektÄ ir gavus leidimÄ kirsti saugotinus medžius ir krÅ«mus augančius ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje.     Taip pat nustatyta, kad atsakovui P. K. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas 450Lt bauda už tai, kad nuo 2011 m. gruodžio pabaigos iki 2012 m. sausio 10 d.,, MiÅ¡iÅ«nų k., Juodaičių sen., Jurbarko r., prie sureguliuotos Mituvos upės, pakrančių apsaugos juostoje, neteisėtai, neturėdamas bÅ«tino Jurbarko rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duoto leidimo kirsti saugotinus medžius ir krÅ«mus, augančius ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, neteisėtai sunaikino 410 saugotinų medžių, tai yra buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalyje.

Šį nutarimÄ P. K. apskundė ir Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013-03-12 nutarimu nutraukė P. K. administracinio teisės pažeidimo bylÄ konstatavus, kad neįrodyta R. K. kaltė padarius minėtÄ pažeidimÄ . Šį Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimÄ Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentÅ«ra apskundė Kauno apygardos teismui, tačiau 2013m.gegužės 9d. nutartimi Kauno apygardos teismas apeliacinį skundÄ atmetė. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr.I-29-523/2013).

Nustatyta, kad trečiajam asmeniui V. P., dirbančiam Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriuje vyresniuoju specialistu, buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas 650Lt bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta) iki 2012-01-10, Jurbarko rajone, Juodaičių sen., MiÅ¡iÅ«nų kaime, prie sureguliuotos Mituvos upės, pakrančių apsaugos zonoje, neteisėtai organizavo melioracijos priežiÅ«ros darbus, neturėdamas parengto bei suderinto projekto, taip pat neturėdamas bÅ«tino Jurbarko rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duoto leidimo kirsti saugotinus medžius ir krÅ«mus, augančius ne miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje, todėl buvo iÅ¡kirsta 410 saugotinų medžių, tai yra organizuodamas neteisėtÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų sunaikinimÄ (iÅ¡kirtimÄ ) pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 9 punktÄ .

Šį nutarimÄ V. P. apskundė ir Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012-09-18 nutartimi bylÄ Â nutraukė konstatavus, kad neįrodyta V. P. kaltė padarant šį pažeidimÄ . Å iÄ Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentÅ«ra apskundė Kauno apygardos teismui, tačiau 2012m.lapkričio 15d. nutartimi Kauno apygardos teismas apeliacinį skundÄ atmetė. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-19-670/2012).

Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimai primti P. K. ir V. P. administracio teisės pažeidimo bylose bei Kauno apygardos teismo nutartys Å¡iose bylose įsiteisėję. Å ie teismų procesiniai sprendimai yra svarbÅ«s nustatant kaltę.Pagal kasacinio teismo praktikÄ iÅ¡teisinamieji nuosprendžiai (Å¡iuo atveju teismų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose) absoliučiai visais atvejais negali bÅ«ti pripažįstami prejudicinę galiÄ turinčiais ir eliminuojančiais iÅ¡teisinto asmens civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad iÅ¡teisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi Å¡ių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nutarimai (nutartys), kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.

Tai reiÅ¡kia, kad civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje (administracinio teisės pažeidimo) byloje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan. Akivaizdu, kad iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį byloje priėmus dėl to, kad, pvz., surinkti įrodymai negali bÅ«ti pripažinti leistina įrodinėjimo priemone baudžiamajame procese, civilinėje byloje teismas privalėtų spręsti dėl tokių įrodymų leistinumo civiliniame procese ir, pripažinus juos leistina įrodinėjimo priemone, atitinkamai priimti sprendimÄ dėl asmens kaltės atsižvelgdamas į Å¡ių įrodymų turinį.IÅ¡nagrinėtose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. II-19-670/2012 ir Nr. II-2-523/2013 konstatuota, kad V.

P. negali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn dėl dviejų ministerijų ir savivaldybių duomenų bazių neatitikimo ir prieÅ¡taravimo, duomenų, kad V. P. veikoje buvo tyčia, nėra (adm.byla Nr. II-19-670/2012, b.l. 27-28), byloje Nr. Nr.II-2-523/2013 konstatuota, kad dėl valstybės institucijų tarpusavio nesutarimų asmeniui (P. K.) negalima taikyti administracinės atsakomybės, byloje nebuvo surinkta duomenų, kad P. K. suvokė savo daromos veikos neteisėtumÄ (adm.byla Nr. II-2-523/2013, b.l. 109-110).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje taip pat sprendžiamas klausimas dėl upės statuso, anksčiau iÅ¡nagrinėtose bylose nustatytos aplinkybės ir priimti procesiniai sprendimai turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje (Lietuvos Respublikos CPK 182str. 3p.).Pripažinus, kad buvo iÅ¡kirsti želdiniai sureguliuotos upės Å¡laituose, svarstytinas klausimas, ar buvo padaryta žala aplinkai, kas ir kokiu mastu turėtų atlyginti žalÄ valstybei.Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:

1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;

2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui);

3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes);

4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:

1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ . Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi bÅ«ti įrodomas. Patikslintu ieÅ¡kiniu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas padarytos žalos atlyginimui praÅ¡o priteisti iÅ¡ Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir P. K. solidariai 80728,50Lt. Padarytai žalai suskaičiuoti buvo vadovautasi nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodikos 14 punkto nuostatomis ir želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr.D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (II t.,b.l. 7).

Ieškovas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė neigiamas poveikis aplinkai ar gamtai Susipažinus su iškirstų medžių apmatavimo duomenimis (I t., b.l. 10-14), taip pat išklausius liudytojų parodymus, galima daryti išvada, kad atliekant matavimus buvo išmatuoti visi nukirsti medžiai, matavimai buvo atlikti praėjus keturiems mėnesiams nuo kirtimo sustabdymo. Dėl šių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad liudytojai D. K. ir D. Z. nurodė, kad jie P. K. pavedimu iškirto želdinius daug mažesniame, 30-40 metrų ilgio ruože, kyla abejonių, ar tikrai šio konkretaus kirtimo metu aplinkai buvo padaryta tokio dydžio žala, kaip nurodyta ieškinyje.

Kai teismui dėl teismui pateiktų pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡kyla abejonių, Å¡ių įrodymų įrodomÄ jÄ galiÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas. Å ia nuostata įstatymo leidėjas suteikė diskrecijÄ teismams spręsti dėl dokumentų įrodomosios vertės, pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis).             Tokių abejonių kyla dar ir dėl to, kad sureguliavus upę, ji atlieka ir kita funkcijÄ kaip melioracinis statinys (Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymo (toliau tekste įstatymas) 2str. 5d.).

Pagal to paties įstatymo 3str. 2d. sureguliuoti upeliai priklauso valstybei, patikėjimo teise juos valdo rajonų savivaldybės (Ä®statymo 7str. 3d.). Todėl ta aplinkybė, kad savivaldybei sureguliuotas upės Mituva ruožas buvo perduotas kaip melioracijos griovys, yra akivaizdus prieÅ¡taravimas, nulėmęs įvykių eigÄ . Å ioje vietoje atsakomybę turėtų prisiimti ir valstybinę melioracijos sistemos ir statinių priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos (Ä®statymo 7str. 2d.).Sureguliuoto upelio aplinkÄ atitinkamai reikia prižiÅ«rėti, derinant kelis visuomenei ir valstybei svarbius interesus: aplinkos apsaugÄ , melioracinės sistemos ir žmonių Å«kinės veiklos, Å¡iuo atveju byloje yra duomenų, kad melioracinės sistemos, į kuriÄ Ä¯eina ir sureguliuotas upelis, naudojimas turėjo įtakos ir vietinės reikÅ¡mės keliui.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 06 02 Nr. O1-51 buvo sudaryta komisija  įvertinti krÅ«mų ir medžių Å¡alinimo bÅ«tinybę (III t., b.l. 61). Komisijos posėdyje 2014 06 04 dalyvavo ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas A. Å . (III t., b.l. ), buvo nutarta, kad bÅ«tina tvarkyti sureguliuoto upelio Å¡laitus.. Ä®vertinus drenažo rinktuvų apsauginę juostÄ , sÄ našų valymo technologijÄ , kelio juostÄ ir apsaugos zonÄ bei paliktus augančius medžius, proporcingai pagal plotÄ padaryta žala 2 678,72Lt (III t., b.l. 74-77).

Å io žalos paskaičiavimo ieÅ¡kovas niekaip neginčijo.PrieÅ¡ organizuodamas medžių kirtimÄ P. K. kreipėsi į savivaldybę, jam buvo rekomenduota, siekiant iÅ¡saugoti drenažo sistemas, kirsti krÅ«mus ir iÅ¡vežti malkas iÅ¡ valstybei priklausančių melioracijos griovių Juodaičių, Veliuonos ir Juodaičių seniÅ«nijose (I t., b.l. 91). Savivaldybės darbuotojas V. P. parodė kirtimų vietas. Atsakovui P. K., kuris bylos duomenimis medžių iÅ¡kirtimo metu užsiėmė individualia miÅ¡kininkystės veikla, nebuvo pagrindo abejoti savivaldybės tarnautojų veiksmais, jis neturėjo pagrindo galvoti, tarkim dėl to, ar V.

P. turi įgaliojimÄ nurodyti kirtimų vietas ar ne. Kaip asmuo, vykdantis Å«kinę veiklÄ , jis atliko viskÄ , kas jam priklausytų pagal įstatymÄ . Jo veiksmai Å¡ioje konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ : asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Kaltė yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, laikoma, kad asmuo yra kaltas, kai atsižvelgiant į aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų bÅ«tina (Lietuvos Respublikos CK 6.248str. 1d., 3d.).

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o Å«kio subjektai atsako be kaltės Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 d.).

IeÅ¡kovas nurodė, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijai civilinei atsakomybei atsirasti Å¡iuo atveju pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei žalos ryÅ¡io. Nagrinėjant V. P. administracinio teisės pažeidimo bylÄ Kauno apygardos teisme, buvo konstatuota, kad „ nėra įrodyta, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracija ar jos kiti specialistai organizavo melioracijos statinių darbus ar jų priežiÅ«rÄ , tai yra vykdė techninių ir organizacinių priemonių visumÄ , melioracijos statinių techninei bÅ«klei palaikyti, kad bÅ«tų užtikrintas Å¡ių statinių funkcionavimas per tam tikrÄ ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ naudojimo laikÄ (nėra pateikti melioracijos statinių priežiÅ«ros rangos darbus patvirtinantys dokumentai, leidimai, įsakymai, darbų priėmimo aktai ir pan.); nėra įrodyta, jog bÅ«tent patrauktas administracinėn atsakomybėn specialistas V.

P. pagal kompetencijÄ organizavo, davė leidimÄ kirsti medžius ar buvo atsakingas už saugotinų medžių kirtimo melioracijos objektuose teisėtumo kontrolę. 2012m.lapkričio 15d. Kauno apygardos nutartyje V. P. administracinėje byloje taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentÅ«ros „ apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Jurbarko savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyrius organizavo melioracijos statinių priežiÅ«ros darbus Juodaičių seniÅ«nijos teritorijoje, MisiÅ«nų kaime, valstybei nuosavybės teise priklausančios sureguliuotos Mituvos upės Å¡laituose, nuo piketo 43+00 iki 65+00, ir kad už Juodaičių seniÅ«nijos teritorijoje esančios sureguliuotos Mituvos upės Å¡laituose augusių krÅ«mų kirtimo darbų priežiÅ«rÄ atsakingas buvo Å¡ios savivaldybės Žemės Å«kio skyriaus vyresnysis specialistas V.

P., yra nepagrįsti.“ Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojai išsiaiškino, kad jokiuose Jurbarko rajono savivaldybėje esančiuose melioracijos įrenginių dokumentuose nėra nurodyta, kad griovys „M“, kuriame buvo nukirsti medžiai, yra Mituvos pakrantės apsaugos juostos teritorija. VĮ Valstybės žemės fondo duomenys patvirtino, jog ši teritorija yra melioracijos griovys, todėl melioracijos griovio tvarkymo darbai buvo vykdomi vadovaujantis Melioracijos techniniu reglamentu MTR 1.12.01:2008.(1t.,b.l.42,82-91).

Tačiau bÅ«tent savivaldybės darbuotojams priklausė pareiga, prieÅ¡ duodant leidimÄ (rekomendacijÄ , kaip nurodoma 2011 12 27 raÅ¡te, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes apie jų žinioje esančius melioracinius statinius.           IeÅ¡kovo atstovai taip pat pripažino, kad sureguliuota upės Mituva vaga taip pat atlieka ir melioracijos statinio funkcijÄ . IÅ¡ visų bylos nagrinęjimo metu nustatytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors atsakovas P. K. medžius kirto sureguliuotame upės Mituva ruože, kuriame želdiniai galėtų bÅ«ti Å¡alinami tik sudarius upės pakrančių tvarkymo projektÄ ir gavus leidimÄ kirsti saugotinus medžius ir krÅ«mus augančius ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje.

Å alinti augmenijÄ iÅ¡ Å¡io ruožo buvo bÅ«tina, nes to nepadarius, galėjo nukentėti brangi melioracijos įranga, sugadintas Juodaičių seniÅ«nijos žinioje esantis kelias. Siekdama vykdyti melioracinio statinio naudojimo ir priežiÅ«ros funkcijas savivaldybės administracija tai vykdė pažeisdama nustatytÄ tvarkÄ , kÄ Ä¯takojo netikslÅ«s viešųjų registrų duomenys, ir leido (rekomendavo) kirsti želdinius pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . Todėl ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir P. K. atžvilgiu tenkintinas iÅ¡ dalies priteisiant valstybės naudai 2 678,72Lt.Atlygintinos žalos dydis mažintinas atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (viešų registrų duomenis, administracinių teisės pažeidimų bylų medžiagÄ , dviejų visuomenei svarbių interesų (aplinkos apsaugos ir melioracijos sistemos veikimo) derinimo svarbÄ , ieÅ¡kovo, kaip institucijos vaidmenį, derinant viešųjų registrų duomenis, taip pat tai, kad nuo medžių iÅ¡kirtimo jau praėjo beveik treji metai, atsakovas savivaldybės administracija imasi priemonių padėčiai pagerinti, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 1.5str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., teismas         n u s p r e n d ž i a :

         ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, kodas 188713933, ir P. K., a.k. solidariai valstybės naudai 2678,72Lt / 775,00 Eur žalos, padarytos aplinkai, atlyginimui.         Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Jurbarko rajono apylinkės teismÄ .          Teisėja                                                                                                   JÅ«ratė LukÅ¡ienė