AS-XX-95-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS63-95/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00417-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2011 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 31 VĮ-(14.31.2)-1376 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1060 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-712 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-712 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-2097 „Dėl Šiaulių rajono Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo ir žemės sklypų apskaitymo laisvo valstybinės žemės fondo žeme pripažinimo negaliojančiu“ pripažinimo negaliojančiu“ (toliau – ir Įsakymas).

Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Šiaulių žemėtvarkos skyriui pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis ir priėmimo-perdavimo aktus su J. P. dėl 2,00 ha valstybinės žemės, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti 12,28 ha valstybinės žemės VĮ Šiaulių miškų urėdijai, taip pat pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis ir priėmimo-pardavimo aktus dėl 0,94 ha valstybinės žemės su įgaliotuoju S. B., kuris „persikelia“ mirusiojo P. M. „išvadą“, taip pat prašo laikinai sustabdyti ir nurodyto ginčijamo Įsakymo galiojimą dėl D. Č. suprojektuotų (vėliau „atlaisvintų“) sklypų, kurių plotas yra 55,64 ha, kad kol vyksta teismo procesas, niekas negalėtų „pasirinkti“ šios valstybinės žemės.

Pagrįsdamas prašymą nurodė, kad jo žiniomis pagal Bazilionų kadastrinės vietovės specialiuosius planavimo dokumentus – žemėtvarkos projektus jau yra grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai. Jo žiniomis, į jam suprojektuotus sklypus, kurių bendras plotas yra 55,64 ha, pretenduoja tretieji asmenys: S. B. (0,94 ha), VĮ Šiaulių miškų urėdija (12,28 ha) ir J. P. (2,00 ha). Todėl prašo sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą, kad nurodyti asmenys negalėtų „pasirinkti“ pareiškėjui suprojektuotos valstybinės žemės.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas pakartotiniu prašymu prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nedelsiant, nes pagal turimą informaciją atsakovas aukščiau įvardintus žemės sklypus bandys „perdavinėti” jau gruodžio 15 d. Dėl to teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pareiškėjo pakartotiniame prašyme nurodoma papildoma informacija apie pareiškėjui Česnikui suprojektuotus (vėliaus atlaisvintus) sklypus, kuriuos tretieji asmenys ketina pirkti arba patikėjimo teise naudoti. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas yra specialiaisiais teisės aktais reglamentuotas sudėtingas iš eilės etapų (darbų stadijų) susidedantis procesas. Kiekvieno konkretaus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu būna suinteresuotas atitinkamai didesnis ar mažesnis skaičius pretendentų, kurie pageidauja įsigyti žemę projektuojamoje kadastro vietovėje. Todėl teisinis įsiterpimas į šiuos procesus taikant reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti taikomas tik dėl konkrečiai apibrėžto ploto ir (ar) konkrečiai įvardintų žemėtvarkos projekto rengimo veiksmų (darbų), jei yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146- 172/2011). Be to, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, negalima ignoruoti kitų asmenų interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-772/2009).

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, jog ginčijamo Įsakymo dalis dėl D. Č. suprojektuotų (vėliau „atlaisvintų”) sklypų, kurių plotas yra 55,64 ha turėtų būti stabdytina todėl, jog kol vyksta naujas teismo procesas niekas negalėtų „pasirinkti” šios žemės, atmestinas kaip nepagrįstas bei neadekvatus siekiamam tikslui. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus motyvus, konstatuoja, jog prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje proceso stadijoje yra neproporcingos, todėl galimai pažeistų trečiųjų asmenų (J. P., VĮ Šiaulių miškų urėdijos, S. B.) teises. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nenurodo motyvų, pagrindžiančių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę bei patvirtinančių, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Pažymi, kad pagal Bazilijonų kadastrinės vietovės specialiuosius planavimo dokumentus – žemėtvarkos projektus žemės sklypai jau yra grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ar išnuomojami. Prašo nedelsiant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi pagal turimą informaciją, gautą iš matininkų, atsakovas aukščiau įvardintus žemės sklypus jau „perdavinėja“. Dėl to teismo sprendimo priėmimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Šiai dienai pareiškėjui suprojektuotus (vėliau atlaisvintus) žemės sklypus pasirinko: 1) buvusį žemės sklypą Nr. 1157-1 (naujai suprojektuotas sklypas Nr. 1218), kuris yra 0,94 ha dydžio – įgaliotasis S. B. (Išvados, priklaususios mirusiajam P. M. pagrindu); 2) buvusį žemės sklypą Nr. 1157-10 (naujai suprojektuotas sklypas Nr. 1243), kuris yra 12,28 ha dydžio –patikėjimo teise naudoti VĮ Šiaulių miškų urėdija; 3) buvusį žemės sklypą Nr. 1157 (naujai suprojektuotas sklypas Nr. 1232), kuris yra 2,00 ha dydžio –J. P.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakytos taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra aiškiai suformuluotos ir nuosekliai vadovaujamasi tokiomis pagrindinėmis taisyklėmis: 1) sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis); realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5‑155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.); 2) sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo uždrausti atsakovui Šiaulių žemėtvarkos skyriui pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartis ir priėmimo – perdavimo aktus su J. P. dėl 2,00 ha valstybinės žemės, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti 12,28 ha valstybinės žemės VĮ Šiaulių miškų urėdijai, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis ir priėmimo – pardavimo aktus dėl 0,94 ha valstybinės žemės su įgaliotuoju S. B., bei laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą dėl pareiškėjui D. Č. suprojektuotų (vėliau „atlaisvintų“) sklypų, kurių plotas yra 55,64 ha, kad kol vyksta teismo procesas niekas negalėtų „pasirinkti“ šios valstybinės žemės (b. l. 86-88).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad remiantis bylos medžiaga nėra pagrindo daryti išvadą, jog, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo vykdymas.

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašyme teismui nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo jokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog, nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą (b. l. 86-91).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien prielaida, tęsiant Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus ir patvirtinus laisvos valstybinės žemės plotus, jų galimus pirkėjus ir nurodytoje vietovėj galimai neliks laisvos valstybinės žemės, nėra pagrindas pripažinti, kad patenkinus pareiškėjo skundą teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas yra specialiaisiais teisės aktais reglamentuotas sudėtingas iš eilės etapų (darbų stadijų) susidedantis procesas.

Kiekvieno konkretaus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu būna suinteresuotas atitinkamai didesnis ar mažesnis skaičius pretendentų, kurie pageidauja įsigyti žemę projektuojamoje kadastro vietovėje. Todėl teisinis įsiterpimas į šiuos procesus taikant reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti taikomas tik dėl konkrečiai apibrėžto ploto ir (ar) konkrečiai įvardintų žemėtvarkos projekto rengimo veiksmų (darbų), jei yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-172/2011). Be to, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, negalima ignoruoti ne tik atsakovo, trečiojo asmens, bet ir kitų asmenų interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 21 d nutartis administracinėje byloje Nr. AS556–587/2008). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje teismui pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždraudus atsakovui atlikti Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeistų tos kadastro vietovės pretendentų, laukiančių žemės suteikimo, teises, o tuo pačiu ir viešąjį interesą.

Todėl tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų akivaizdžiai neproporcinga pareikštam reikalavimui dėl Įsakymo panaikinimo.

Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų pritaikymą. Todėl pareiškėjo teiginiai apie galimus neigiamus padarinius ir galimybę, jog tuo atveju, jei pareiškėjo atžvilgiu bus priimtas palankus sprendimas, jis gali likti be jam suprojektuotos valstybinės žemės sklypo, kadangi žemė iki to laiko gali būti perduodama tretiesiems asmenims sudarant pirkimo-pardavimo sandorius, perduodant neatlygintinai naudotis ar valdyti patikėjimo teise, yra nukreipti į ateitį, grindžiami prielaidomis, spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2011 m. balandžio 1 d. administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės jokių konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo nenurodė ir įrodymų, kodėl turėtų būti naikinama skundžiama teismo nutarties dalis, nepateikė.

Kaip minėta, vykstant administracinės bylos nagrinėjimui, teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 straipsnio 5 dalis). Kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, konstatuoja, kad negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Antanas Ablingis

Roma Sabina Alimienė

Irmantas Jarukaitis