2017-11-14 Nr. AB-21051-3-61-3-03396-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-966-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03396-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. D., J. H. D., R. S., A. S., B. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. D., J. H. D., R. S., A. S., B. P. ir A. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai M. D., J. H. D., R. S., A. S., B. P. ir A. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 46SD-3434-(14.46.004.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Jovariškių kaime, Trakų seniūnijoje, Trakų rajono savivaldybėje, nuomos sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau – ir NŽT Trakų skyrius) sprendimo, kuriuo jie įspėti dėl žemės sklypo, esančio Jovariškių kaime, Trakų seniūnijoje, nuomos sutarties nutraukimo. Minėtas žemės sklypas 2004 m. liepos 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 033 (toliau – ir nuomos sutartis) 17 metų buvo išnuomotas pareiškėjams. NŽT Trakų skyrius, atsižvelgęs į tai, kad išnuomotame žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių bei įrenginių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 ir 28 punktais, Raštu pareiškėjus įspėjo, kad nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai.

Teismas pabrėžė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjų siekiamas inicijuoti ginčas yra susijęs su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais, t. y. civilinio teisinio pobūdžio, teismas padarė išvadą, kad ši byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22, 25 str.), todėl pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjai M. D., J. H. D., R. S., A. S., B. P. ir A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai paaiškina, kad NŽT Trakų skyrius nurodė Rašto apskundimo tvarką ir iš pateiktų išaiškinimų galima suprasti, jog atsakovas savo priimtą sprendimą laiko administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas teismui vadovaujantis ABTĮ nuostatomis.

Raštas išreiškia NŽT Trakų skyriaus kaip įstatymų nustatytą kompetenciją turinčio viešojo administravimo subjekto valią, kurios nenuginčijus, su pareiškėjais ateityje gali būti nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis. Pareiškėjai, siekdami išvengti civilinio ginčo dėl civilinio sandorio vienašalio nutraukimo, skundžia teismui administracinį aktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-208-146/2017, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-262-662/2017). Asmenys, kreipdamiesi teisminės gynybos, taip pat turi laikytis vienos iš teisės kreiptis į teismą prielaidų, šiuo atveju numatančios, kad inicijuojamas ginčas būtų priskirtas atitinkamo teismo kompetencijai.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo keliamas ginčas nėra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 str. 1 d., 17–20 str.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų skundo turinį bei prie jo pridėtus dokumentus, pripažino, kad ginčas tarp pareiškėjų ir NŽT Trakų skyriaus kilo ne dėl administracinio pobūdžio prielaidų įsigyti valstybinės žemės sklypą buvimo, bet iš sutartinių teisinių santykių, t. y. valstybinės žemės nuomos, todėl nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.

Analizuojamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės nuoma yra civilinis sandoris. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudamos šiuose santykiuose valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį byloje Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartį byloje Nr. T-84, 2014 m. balandžio 29 d. nutartį byloje Nr. T-60-2014, 2014 m. liepos 21 d. nutartį byloje Nr. T-93-2014, 2015 m. liepos 27 d. nutartį byloje Nr. T-83/2015).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos santykiai, nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalimi yra valstybės ar savivaldybės institucija, yra civiliniai. Todėl motyvai, kuriais grindžiamas nuomininkų (pareiškėjų) nesutikimas su valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) vienašališku sprendimu nutraukti nuomos sutartį, turi būti vertinami bendrosios kompetencijos teisme. Aplinkybė, kad NŽT Trakų skyrius netinkamai išaiškino Rašto apskundimo tvarką ir dėl to galbūt pareiškėjai buvo suklaidinti, gali būti reikšminga sprendžiant dėl kreipimosi į teismą terminų skaičiavimo, tačiau bylos rūšinio teismingumo, kurį lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, nekeičia.

Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tinkamai atsižvelgė į vyraujančią administracinių teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-228/2013, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-335-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-404-552/2017, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-645-261/2017 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. D., J. H. D., R. S., A. S., B. P. ir A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė