5d78ffcb-e22a-4c9e-b763-e7224a430342 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-530/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48865-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistojo Ž.

S. gynėjui advokatui Ričardui Lilui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas: - pagal BK 281 straipsnio 1 dalį - 60 MGL dydžio, tai yra 3000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų) bauda; - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant jam Å¡iuos įpareigojimus: - visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu (apie tai iÅ¡ anksto informuojant Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos atstovÄ ); - dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant Ž. S. galutinę subendrintÄ bausmę – 60 MGL dydžio, tai yra 3000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų) baudÄ ir laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant įpareigojimus: - visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu (apie tai iÅ¡ anksto informuojant Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos atstovÄ ); - dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nustatytas baudos sumokėjimo terminas – 12 (dvylikai) mėnesių, ir iÅ¡aiÅ¡kinta Ž. S., kad jis per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111 arba elektroniniu paÅ¡tu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui tai įrodantį banko kvitÄ .

Išaiškinta Ž. S., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Nukentėjusiojo I. K. (I. K.) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš Ž. S. priteista 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ž. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinta.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

1. Ž. S. 2019 m. lapkričio 16 d. apie 8.12 val. Kaune, vairuodamas transporto priemonę automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimÄ tuo, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link miesto (duomenys neskelbtini) g. ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. sukdamas į kairę, nepraleido prieÅ¡ingo eismo kryptimi tiesiai važiavusios transporto priemonės automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo K. D., dėl ko įvyko eismo įvykis, o Å¡io eismo įvykio metu automobilio „Audi A6“ keleivei D. D. buvo padarytas kÅ«no sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«dų vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

2. Be to, Ž. S. 2020 m. kovo 9 d. apie 11.30 val. kieme prie kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini) , konflikto metu, tyčia mediniu kastuvo kotu vienÄ kartÄ sudavė I. K. per deÅ¡inės rankos žastÄ ir vienÄ kartÄ sudavė per kairės rankos plaÅ¡takÄ , sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarydamas kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio žasto srity, tokiu bÅ«du kitaip smurtaudamas padarė I. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3.

Apeliaciniu skundu Ž. S. praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jį iÅ¡teisinant. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo nuteistasis praÅ¡o jam paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę pakeisti bauda bei neskirti įpareigojimo - visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje. 3.1. Skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje pateikti nukentėjusiojo I.

K., liudytojų D. D. ir A. Å . parodymai yra nenuoseklÅ«s bei prieÅ¡taringi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad neturi priežasčių netikėti pastarųjų liudijimais. Anot apelianto liudytojai A. Å . ir D. D. nedalyvavo 2020 m. kovo 9 d. incidente ir tuo metu jų apskritai nebuvo įvykio vietoje. Jie tik dirba kartu su nukentėjusiuoju I. K., palaikydami draugiÅ¡kus/artimus ryÅ¡ius, kÄ pripažino ir teismo posėdžio metu, todėl apylinkės teismas nepagrįstai Å¡ių asmenų parodymus vertino kaip patikimus bei neÅ¡aliÅ¡kus.

Pažymint ir tai, kad pirmosios teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo gynėjos pateiktus praÅ¡ymus iÅ¡sireikalauti iÅ¡klotines, susijusias su įvykio teritorijoje įrengtų mobilaus telefono prisijungimu prie bokÅ¡tų (celių), kuriose turėtų aiÅ¡kiai matytis liudytojų A. Å . ir D. D. naudojamų mobiliųjų telefonų numeriai, jeigu jie incidento metu iÅ¡ tiesų buvo toje pačioje teritorijoje. 3.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo baudžiamojoje byloje esančių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų prieÅ¡taringumÄ , o bÅ«tent:

1) nukentėjusysis I. K. parodė, neva, apeliantas jam smogė su kastuvu du kartus;

2) liudytojas A. Š. pirminiuose parodymuose teigė, neva, nuteistasis mosavo pagaliu, o vėlesniuose parodymuose teigė, neva, jis pasiėmė kažkokį prie namo durų buvusį medinį pagalį ir su juo sudavė kelis (du ar tris) smūgius nukentėjusiajam į rankas;

3) liudytojas D. D. parodė, neva, Ž. S. rankose laikė pagalį, kuriuo „pasimaskatavo“, tačiau jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Taigi akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje nėra nuoseklių liudijimų apie tai:

1) kad apeliantas naudojo kažkokį papildomÄ Ä¯rankį incidento metu;

2) kad jis naudojo kastuvÄ , ar pagalį, ar medinę lazdÄ ;

3) kad jis sudavė nukentėjusiajam, ar tik „maskatavo“ įrankiu. Dėl Å¡ių priežasčių, apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį. 3.3. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo faktinę aplinkybę, kad incidentas įvyko 2020 m. kovo 9 d., tačiau nukentėjusysis į policijÄ kreipėsi tik kitÄ dienÄ , t. y. 2020 m. kovo 10 d., ko pasėkoje, jam buvo atlikta ekspertizė ir konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, praėjus daugiau nei 24 valandoms.

Taigi, anot apelianto, vien Å¡i aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusiajam konstatuotus kÅ«no sužalojimus galėjo sÄ lygoti visiÅ¡kai kiti įvykiai jo asmeniniame gyvenime arba elementarus susižalojimas siekiant kerÅ¡to ir praturtėjimo nuteistojo sÄ skaita. 3.4. Anot apelianto, remiantis Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga ir įvertinus aukščiau paminėtus nukentėjusiojo bei liudytojos parodymus, akivaizdu, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis konfliktavo su nukentėjusiuoju smurtaudamas prieÅ¡ jį fiziÅ¡kai ar naudodamas kažkokį įrankį, ko pasėkoje, I.

K. patyrė kūno sužalojimus. Pažymint, kad ir liudytojai A. Š. ir D. D. nebuvo įvykio vietoje, nematė jo ir negali nuosekliai papasakoti įvykio aplinkybių. Tuo tarpu kitų baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymuose nurodomas apelianto ir nukentėjusiojo konfliktas, savaime neįrodo, kad toks konfliktas buvo fizinis ir/ar, kad to konflikto metu būtent nuteistasis inicijavo smurtinius veiksmus ir/ar padarė specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus. Priešingai, minėti liudytojai savo parodymuose aiškiai nurodė, kad patys įvykio nematė ir gali papasakoti tik nuogirdas, gandus, o ne asmeniškai matytas aplinkybes. 3.5.

Skunde teigiama, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra raÅ¡ytinių duomenų, patvirtinančių nuteistojo kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nepaisant paties nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymų, iÅ¡ esmės paneigiančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , konstatuojančiÄ apelianto kaltę. Akivaizdu, kad apylinkės teismas neatliko iÅ¡samaus bei visapusiÅ¡ko įrodymų tyrimo ir daugybę baudžiamojoje byloje kilusių abejonių vertino apelianto nenaudai, tokiu bÅ«dų pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 ir 2 straipsnius, 20 straipsnio 5 dalį bei in dubio pro reo principÄ .

Pažymint, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neiÅ¡dėstė teisinių argumentų dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, taip padarydamas esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, ignoruodamas nekaltumo prezumpcijÄ bei kaltinamojo teisę į gynybÄ . Nuteistasis neigė savo kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuotos nusikalstamos veikos ir pateikė savo argumentus, tačiau apylinkės teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, nenustatė jokių jo kaltės požymių, rėmėsi savo spėjimais, kuriuos aiÅ¡kino nepatikrintomis aplinkybėmis, iÅ¡kraipydamas faktus ir visų baudžiamojoje byloje egzistuojančių abejonių gausÄ vertindamas apelianto nenaudai. 3.6.

Skunde apeliantas, nesutikdamas su jam paskirta bausme pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei skirtu įpareigojimu - visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be to nagrinėjamu atveju buvo padarytas nesunkus nusikaltimas. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų, prieÅ¡ingai: jis nėra teistas, dirbantis, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ , dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiÅ¡kai, gailėjosi, atsiprašė ir atlygino nukentėjusiems dėl jo sukelto eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ .

Pabrėžiant ir tai, kad apylinkės teismas ignoravo nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog jis Å¡iuo metu dirba ir gyvena užsienio valstybėje, o bÅ«tent: Norvegijos Karalystėje ir dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 1). Tokios jo asmeninio gyvenimo aplinkybės susiklostė bÅ«tent dėl to, kad jis yra suinteresuotas kaip įmanoma greičiau sumokėti skundžiamu nuosprendžiu jam priteistÄ baudÄ ir įvykdyti kitas nuosprendyje numatytas mokestines prievoles, tačiau neturi realių galimybių uždirbti tokius pinigus Lietuvoje, todėl gavęs darbo pasiÅ«lymÄ , nedelsiant iÅ¡vyko į užsienio valstybę, kur dirba iki Å¡iol.

Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu įpareigojus jį vienerius metu bÅ«ti namuose Lietuvoje, nuteistasis neturėtų realių galimybių dirbti ir gyventi užsienio valstybėje bei įvykdyti skundžiamu nuosprendžiu jam nustatytus įpareigojimus. Atkreipiant dėmesį, kad jam paskirtas laisvės apribojimas turėtų akivaizdžiai neigiamÄ Ä¯takÄ jo gyvenimui ir darbui užsienio valstybėje, todėl apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę, pakeičiant jÄ bauda.

Neprieštaraudamas, kad jam paskirtas laisvės apribojimas su galimybe dirbti būtų suorganizuotas dabartinėje jo gyvenamojoje valstybėje - Norvegijos Karalystėje.

4. Atsiliepimų negauta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo Ž. S. gynėjas advokatas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes keliamas apeliaciniame skunde iÅ¡nagrinėjo ir aptarė. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados Nuteistojo Ž. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju Ž. S. neginčija jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau Å¡ių aplinkybių nevertina, tačiau apeliantas skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ginčydamas pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir padarytas iÅ¡vadas, praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti arba jam paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę pakeiti bauda.

7. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje.

Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įrodytumas bei keliamas bausmės individualizavimo klausimas, todėl teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus bei teisinį reglamentavimÄ , mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl Ž. S. kaltės, o skirdamas bausmę tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis.

Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ar paskirta bausme, kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus, savaip juos vertinant, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra iÅ¡samios ir motyvuotos, pagrįstos neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o Ž. S. kaltė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiÅ¡kai įrodyta byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Dėl nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir atlikto įrodymų vertinimo 9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

10. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad nuteistasis Ž. S. savo kaltę viso proceso metu neigė, nurodydamas, kad jis jokio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, jo nemušė, jokio kastuvo net į rankas paėmęs nebuvo. Patvirtino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas jiems bÅ«nant lauke dėl nukentėjusiojo I. K. pateiktos sÄ skaitos, ko pasėkoje I. K. iÅ¡sitraukė iÅ¡ automobilio kirvį ir pradėjo jį vytis, o pasivijęs vienÄ kartÄ tuo kirviu sudavė jam į nugarÄ (2 t., b. l. 84-85, 88, 101-103, 106-108; 3 t., b. l. 105-107).

11. Nukentėjusysis I. K. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat parodė, kad tarp jo ir Ž. S. įvyko žodinis konfliktas ir apsistumdymas kotedžo viduje dėl pateiktos sÄ skaitos, paskui jiems išėjus į kiemÄ Å¾odinis konfliktas tęsėsi, tada Ž. S. paėmė kastuvÄ su mediniu kotu ir sudavė jam į žastÄ bei plaÅ¡takÄ , kadangi pastarasis gynėsi užsidengdamas rankomis. Nukentėjusysis neneigė, kad po to ir jis Ž. S. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtÄ (1 t., b. l. 118-119, 121-122; 3 t., b. l. 12-13).

12. Liudytojai A. Å . ir D. D. apklausų metu taip pat nurodė, kad iÅ¡ pradžių žodinis konfliktas tarp Ž. S. ir I. K. vyko kotedžo viduje, kuriame jie apsistumdė ir paskui išėjo į laukÄ . Liudytojas D. D. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad Ž. S. ir I. K. jau bÅ«nant lauke, jis pačio smÅ«gio sudavimo nukentėjusiajam nematė, tačiau nurodė, kad Ž. S. rankose laikė kažkokį medinį pagalį panašų į Å¡luotos ar kastuvo kotÄ , o I.

K. stovėjo rankomis užsidengęs galvÄ (1 t., b. l. 132-133; 2 t., b. l. 101-103; 3 t., b. l. 102-103). Liudytojas A. Å . apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis matė, kaip Ž. S. pasiėmė kažkokį medinį pagalį ir juo sudavė kelis (du ar tris) smÅ«gius I. K. į rankas, kuomet jis savo rankomis buvo užsidengęs galvÄ (1 t., b. l. 135-136; 2 t., b. l. 106-108). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad konfliktuojančios Å¡alys pasitampė, pasistumdė, pasimosikavo pagaliu ir tuo užsibaigė.

Detaliau nieko neprisiminė, nes kuo toliau tuo mažiau atsimena bei patvirtino, kad parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi ir jais galima vadovautis (3 t., b. l. 102).

13. Liudytojai A. H. bei L. D. patvirtino matę nukentėjusįjį ir nuteistÄ jį įsiaudrinusius bei Å¡aukiančius vienas ant kito, tačiau smurto panaudojimo nematė (1 t., b. l. 141, 138-139; 2 t., b. l. 95-97; 3 t., b. l. 59-62).

14. Byloje nėra ginčo dėl to, jog konfliktas tarp Ž. S. ir I. K. įvyko 2020 m. kovo 9 d., apie 11.30 val. kieme prie kotedžo dėl pateiktos sÄ skaitos, kurį patvirtino matę ne tik liudytojai A. Å . ir D. D., bet ir A. H. bei L. D.. Tačiau nuteistasis skunde savaip interpretuodamas liudytojų A. Å ., D. D. ir nukentėjusiojo parodymus bei nesutikdamas su atliktu apylinkės teismo vertinimu, teigia, kad jie yra nenuoseklÅ«s bei prieÅ¡taringi, todėl teismas nepagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau teisėjų kolegija nesutikdama su Å¡iais apelianto argumentais, visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo I.

K. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina liudytojų A. Å . ir D. D. parodymai ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Pažymint, kad ir pats nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nemano, kad A. Å . ir D. D. turėjo pagrindÄ jį apkalbėti (3 t., b. l. 105-107). Tuo tarpu iÅ¡ aukščiau aptartų parodymų matyti, kad tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa ir vieni kitiems neprieÅ¡tarauja. Tai, kad liudytojas D.

D. nurodė matęs tik kažkokį medinį pagalį nuteistojo Ž. S. rankose, o pačio sudavimo juo nematė, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad abiejų liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi ir rodo skirtingas įvykio aplinkybes. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad abu liudytojai vykstant konfliktui kieme buvo kotedžo viduje ir tik nusileidę laiptais į apačiÄ toliau stebėjo kas vyksta lauke. O tai teisėjų kolegijos vertinimu ir galėjo lemti aplinkybes, kad vienas liudytojas matė smurto panaudojimÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, o kitas nebe.

Pažymint, kad A. Å . duodamas parodymus nurodė matęs, kaip Ž. S. paėmė medinį pagalį ir juo sudavė nukentėjusiajam I. K. ne vienÄ smÅ«gį į rankÄ , o du ar tris, tuo tarpu iÅ¡ D. D. duotų parodymų akivaizdu, kad jis tÄ pagalį matė jau nuteistojo rankose, o tai teisėjų kolegijos nuomone tik įrodo, kad A. Å . konfliktÄ lauke pamatė anksčiau už D. D., kadangi po to abiejų liudytojų parodymai apie tai, kad I. K. buvo užsidengęs galvÄ rankomis sutampa. Nukentėjusysis I.

K. viso proceso metu taip pat teigė, jog jam buvo suduota du kartus (į žastÄ bei į plaÅ¡takÄ ) ir jis gynėsi užsidengdamas rankomis. Atkreipiant dėmesį, kad Å¡ias aplinkybes visiÅ¡kai patvirtina ne tik liudytojo A. Å . parodymai, bet ir 2020 m. kovo 10 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 788/2020(02), kurioje nustatyta, jog I. K. konstatuota kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas, poodinė kraujosruva deÅ¡inio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku 2020 m. kovo 9 d.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant kumščiu, spiriant koja ar kitu kietu panaÅ¡ias savybes turinčiu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti kastuvas (1 t., b. l. 129). Todėl teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartus duomenis bei kitus byloje esančius raÅ¡ytinis įrodymus (įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , akistatų protokolus, pareiÅ¡kimÄ policijai bei kt.) daro iÅ¡vadÄ , kad Ž. S. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta, o nuteistojo įvykių versija atmetama, kaip nepagrįsta, kadangi jos nepatvirtina byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

15. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kaip nukentėjusiojo kreipimasis į policijos įstaigÄ tik kitÄ dienÄ po įvykio, t. y. 2020 m. kovo 10 d., kadangi tiek iÅ¡ nukentėjusiojo, tiek iÅ¡ paties nuteistojo parodymų duotų teisme matyti, kad proceso Å¡alys bandė susitarti taikiai, tačiau nepavykus to pasiekti buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas (3 t., b. l. 12-13, 105-107), todėl teisėjų kolegija skundo argumentus susijusius su siekiu praturtėti ar susižalojimu kitomis aplinkybėmis atmeta, kaip nepagrįstus.

Pažymint, kad jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, kad liudytojai A. Å . ir D. D. incidento metu nebuvo toje pačioje teritorijoje. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, jog Ž. S. nagrinėjamu atveju yra nuteistas teisėtai ir pagrįstai. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties visuma nuteistojo buvo pilnai realizuota. Apeliantas suprato į kÄ yra kėsinamasi, t. y. į kito žmogaus sveikatÄ , ir norėjo taip elgtis (veikė tiesiogine tyčia), todėl jo iÅ¡teisinimui pagrindo nėra.

Dėl bausmės 16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas. Apylinkės teismas, pasak apelianto, neįvertino ir to, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat buvo ignoruojama aplinkybė, kad nuteistasis gyvena ir dirba Norvegijos Karalystėje.

17. Visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

18. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga.

Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

19. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Ž. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ buvo skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais: visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu (apie tai iÅ¡ anksto informuojant Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos atstovÄ ); dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę įvertino tai, kad Å¡iuo atveju buvo padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, taip pat atsižvelgė į Ž. S. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis neteistas, penkerių metų laikotarpyje 30 kartų baustas administracine tvarka, dirbantis bei turintis gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas nurodė, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatyta tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kartu pažymėdamas, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas Ž. S. skyrė vienÄ iÅ¡ Å¡velnesnių BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ be intensyvios priežiÅ«ros su tam tikrais įpareigojimais, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimas gali bÅ«ti skiriami nuo 3 mėnesių iki 2 metų). Teisėjų kolegija su Å¡iais apylinkės teismo iÅ¡dėstytais motyvais visiÅ¡kai sutinka ir atkreipia nukeistojo dėmesį, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju skirdamas bausmę buvo informuotas apie tai, kad Ž.

S. įsidarbino užsienio valstybėje. Priešingai, 2021 m. balandžio 22 d. apklausiamas teisme nuteistasis nurodė, kad laikinai nedirba, nėra registruotas ir Užimtumo tarnyboje, o pragyvena iš santaupų (3 t., b. l. 8), todėl nepagrįstu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija laiko tai, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę ignoravo aplinkybes susijusias su nuteistojo įsidarbinimu kitoje valstybėje pažymint, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo taip pat buvo įvertinti.

20. Tuo tarpu teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė duomenis patvirtinančius darbinius santykius Norvegijos Karalystėje, praÅ¡ydamas jam paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais pakeisti į baudÄ , toliau pasisako Å¡velnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimo klausimu, kadangi BK 140 straipsnio 1 dalyje nenumatyta tokia bausmės rÅ«Å¡is, kaip bauda.

21. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sankcija, numatyta už atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įstatymo nustatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡ios ribos peržengti negalima ir tik specialiai įstatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę. KokiÄ galimybę įvirtinta BK 62 straipsnis bei BK 54 straipsnio 3 dalis.

22. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismų praktikoje nurodoma, kad teisingumo principas, skiriant bausmę, be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo), įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia bÅ«tinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios iÅ¡imtinės aplinkybės ar kokia reikÅ¡mingų aplinkybių visuma rodo, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

23. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistojo Ž. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės susijusios su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos. Tuo tarpu apelianto nurodomas gyvenimas ir darbas Norvegijos Karalystėje bei noras kuo greičiau sumokėti jam paskirtÄ baudÄ , taip pat padengti kitas mokestines prievoles nėra laikomos iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis dėl kurių apylinkės teismo paskirta bausmė turėtų bÅ«ti Å¡velninama.

Pažymint, kad teisėjų kolegija patikrinusi administracinių nusižengimų registrÄ , nustatė, kad Ž. S. per pastaruosius vienerius metus padarė daugiau kaip 30 naujų administracinių nusižengimų susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimais, informacijos apie baudos sumokėjimÄ nėra, o jo nurodomos aplinkybės susijusios su gyvenimu ir darbu užsienio valstybėje tik byloja apie tai, kad nuteistasis pažeidė jam skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, todėl aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju gerokai mažesnis nei rÅ«Å¡inis tiek pačios nusikalstamos veikos, tiek veikÄ padariusio asmens pavojingumas nenustatytas, todėl nuteistojo Ž.

S. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

24. Tuo tarpu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iÅ¡ alternatyvių savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ akivaizdu, kad nuteistajam Ž. S. BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat negali bÅ«ti taikomos, kadangi Å¡io straipsnio dispozicija reikalauja, jog bÅ«tų nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei egzistuotų kitos sÄ lygos, leidžiančios svarstyti Å¡velnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimÄ , tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje buvo nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

26. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, pripažįsta, kad nuteistajam Ž. S. pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros su tam tikrais įpareigojimais nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ ir nuteistojo asmenybę. Jos Å¡velninti ir skirti kitÄ bausmės rūšį ar panaikinti nuteistajam skirtÄ Ä¯pareigojimÄ , įvertinus apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi kitu atveju nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

27. Nors nuteistasis Ž. S. skunde nurodo, jog neprieÅ¡tarautų, kad jam paskirtas laisvės apribojimas bÅ«tų vykdomas Norvegijos Karalystėje, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublika vadovaujasi 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriame yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos SÄ jungos valstybėms narėms tvarka ir sÄ lygos. Tačiau Norvegijos Karalystė nėra Europos SÄ jungos Å¡alis, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo perdavimas nėra galimas.

28. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam Ž. S., kuriÄ sudaro 110 Eur (3 t., b. l. 168-172). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas Å¡ioje byloje vyko Ž. S. iniciatyva, nuteistojo apeliacinį skundÄ atmetant. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad baudžiamoji byla nagrinėjamu atveju nebuvo sudėtinga, teismo posėdis apygardos teisme truko – 30 min. ir jame buvo klausomasi baigiamųjų kalbų, nuteistojo iÅ¡sakė teisinę pozicijÄ , palankiÄ nuteistajam, todėl teisėjų kolegija įvertinusi visa tai, sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti suma yra proporcinga atliktam darbui ir priteisia antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžio, atmesti. Priteisti iÅ¡ Ž. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas 110 Eur (Å¡imtÄ deÅ¡imt eurų), už advokato teisinę pagalbÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Jurgis KiÅ¡kis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis