2015-11-11 Nr. AB-21874-3-61-3-04876-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1339-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04876-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 55.1; 56.1; 63.3.1; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 41S-334, kuriuo A. L. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti sąlygas 1996 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 40-5551 pareiškėjos tėčiui J. V. atstatytą nuosavybę įteisinti teisėtoms paveldėtojoms ir naudotis žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), visa apimtimi.

Paaiškino, kad 1996 m. rugsėjo 23 d. sprendimu jos tėčiui J. V. buvo atstatytos nuosavybės teisės į 3,07 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) kaime, grąžinant ekvivalentine natūra 2,84 ha žemės (duomenys neskelbtini)kaime keturiuose sklypuose, visi dokumentai buvo sutvarkyti ir įregistruoti. 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės A. L. perduodant neatlygintinai naujai suformuotą žemės sklypą, kuris persidengia su J. V. priklausančiais žemės sklypais. Pats atsakovas pripažįsta, kad 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktus, tačiau negali jo atšaukti. Buvo kreiptasi net į prokuratūrą, kuri atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjos E. K. skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėja formuluoja reikalavimą dėl sprendimo, kuris priimtas kito asmens atžvilgiu. Nors būtent skundžiamu sprendimu A. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai naujai suformuotą žemės sklypą, kuris, kaip vėliau buvo nustatyta, persidengė su pareiškėjos tėvui J. V. priklausančiais žemės sklypais, tačiau skundžiamas NŽT sprendimas, priimtas A. L. atžvilgiu, negali būti skundžiamas pareiškėjos. Skundžiamas sprendimas pats savaime pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes šis sprendimas priimtas kito asmens atžvilgiu, įvertinus būtent su juo (A. L.) susijusias individualias aplinkybes, kurios niekaip nesusijusios su pareiškėja (atitinkamai ir su J. V.). Teismas padarė išvadą, jog teisminis procesas pagal pareiškėjos suformuluotą skundo dalyką dėl NŽT sprendimo panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 punktas). Net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas laikė išvestiniu iš reikalavimo panaikinti NŽT sprendimą, todėl atsisakius priimti šį reikalavimą, atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį ir skundą išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad NŽT sprendimu patvirtintas A. L. žemės sklypas persidengia su J. V. priklausančiu žemės sklypu. Atsakovas pripažįsta, kad 1996 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, kuriuo jos tėčiui J. V. buvo atstatytos nuosavybės teisės, teisėtas ir galiojantis, o 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės A. L. yra priimtas pažeidžiant įstatymus, tačiau pats atsakovas savo priimto sprendimo skųsti negali, todėl siūlė kreiptis į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. NŽT skundžiamo sprendimo kopijos pareiškėjai nepateikė, tačiau ją galėjo išsireikalauti teismas, tai negali būti skundo nepriėmimo priežastimi. Žemė buvo nusavinta konkretaus asmens atžvilgiu, ne visuomenės poreikiams. Pareiškėja nurodo, kad dėl skundžiamo sprendimo negali naudotis nuosavybe visa apimtimi. Nors kelios institucijos nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, tačiau niekas nenurodo, kokiu būdu jį galima panaikinti. Panaikinus minėtą sprendimą būtų atstatyta pareiškėjos teisinė padėtis, t. y. pareiškėja atgautų neteisėtai nusavintų sklypų dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą konstatavus, kad skundžiamas teisės aktas nenagrinėtas administracinio proceso tvarka nes priimtas ne pareiškėjos, o kito asmens atžvilgiu ir pats savaime nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl aktų, kurie gali būti ginčijami administraciniame teisme, atskirų kategorijų bylose matyti, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme yra visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad skundžiamas teisės aktas priimtas ne pareiškėjos, o kito asmens atžvilgiu ir pats savaime nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nepritaria ir vertina, kad teismas formaliai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos (NŽT Utenos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 41SD-(14.41.104.)-2809, 2014 m. spalio 03 d. NŽT raštas Nr. 1SD-(3.1)-3264; 2015 m. sausio 7 d. raštas Nr. 1SD-(3.1)-30), atsakovas pats pripažįsta, kad ginčijamas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. 41S-334, kuriuo A. L. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, priimtas pažeidžiant teisės aktus. Nors, kaip nurodo pirmos instancijos teismas, ginčijamas sprendimas yra priimtas kito asmens, o būtent A. L. atžvilgiu, tačiau jis sukelia teisines pasekmes ir pareiškėjai E. K., kadangi ji negali naudotis 1996 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 40-5551 jos tėvui J. V. atstatyta nuosavybės teise ekvivalentine natūra grąžinta 2,84 ha (duomenys neskelbtini) kaime, visa apimtimi. Taigi, nors sprendimas yra priimtas kito asmens atžvilgiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jis pareiškėjai sukelia tiesiogines materialaus pobūdžio teisines pasekmes – skundžiamu sprendimu atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai naujai suformuotą žemės sklypą, kuris (sklypas ar jo dalis) persidengia su pareiškėjos tėvui J. V. priklausančiais žemės sklypais.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas formaliai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis naikinama pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos E. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė