2022-12-14 Nr. AB-31057-3-64-3-00141-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-630-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00141-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos projektai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos projektai“ skundą atsakovui Pakruojo rajono savivaldybei, atstovaujamai Pakruojo rajono savivaldybės administracijos, dėl aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Energetikos projektai“ ir UAB „Verslo“ patikslintame skunde prašė priteisti iš atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) pareiškėjų naudai 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjai skunde dėstė argumentus, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. projektinių pasiūlymų užduočių suderinimus (pritarimus) (toliau – ir Aktai) priėmė neteisėtai, pažeisdama statinių leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl neteisėtų Administracijos Aktų bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjai patyrė žalą (nuostolius), kuriuos prašė priteisti iš Savivaldybės.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XXII skyriaus nuostatomis ir Lietuvos teismų praktika, pareiškėjai nurodė, kad atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus valstybės civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Nors taikant bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas asmens kaltė taip pat yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, valstybės civilinės atsakomybės atveju šios sąlygos įrodinėti nereikia. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį už valstybės institucijų, veikiančių viešojo administravimo srityje, padarytą žalą valstybei yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, reiškianti, jog žalą, atsiradusią dėl valstybes valdžios institucijų neteisėtų aktų, valstybė privalo atlyginti iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pareiškėjai pabrėžė, kad valstybės civilinei atsakomybei taikyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: (i) valdžios institucijos / pareigūno atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), (ii) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), (iii) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.).

4. Pareiškėjų vertinimu, jų teisės buvo pažeistos (i) neteisėtais atsakovo Administracijos Aktais, kurie priimti nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų ir yra paneigti Administracijos vėlesniais sprendimais, (ii) bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, kuris nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad Aktais pareiškėjams buvo sukurtos teisinės prielaidos inžinerinių tinklų ryšių bokštų (Triškonių ryšių bokštas P2_106, adresu Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bokštas P2_106); Voronių ryšių bokštas Q1_43, adresu Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bokštas Q1_43); Rimšonių ryšių bokštas A_137, adresu Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bokštas A_137), Bardiškių ryšių bokštas P2-101, adresu Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bokštas P2-101)) (toliau kartu – ir Bokštai) projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti, tačiau baigiamojoje Bokštų projektavimo stadijoje minėtos teisinės prielaidos, nepasikeitus teisinei bazei ir kitoms aplinkybėms, buvo paneigtos.

5. Pareiškėjai paaiškino, kad Administracija (Administracijos direktorius (įgaliotas valstybės tarnautojas)), patvirtindama Bokštų statybos projektų projektinių pasiūlymų rengimo užduotis (toliau – ir Projektinių pasiūlymų rengimo užduotys), nenurodydama papildomų reikalavimų, patvirtino, jog Bokštų statyba nurodomose vietose yra galima tiek pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tiek ir pagal galiojančius teisės aktus. Tokiu būdu pareiškėjams buvo sukurtos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti.

Vadovaujantis Projektinių pasiūlymų rengimo užduotimis buvo parengti ir su visuomene suderinti Bokštų statybos projektų projektiniai pasiūlymai (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai). Administracija 2020 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimus nepritarti Bokšto P2_106, Bokšto Q1_43, Bokšto A_137 statybos Projektiniams pasiūlymams, kuriais paneigta teisė statyti Bokštus pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus. Nuo Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių patvirtinimo nebuvo pakeista nei teisinė bazė, nei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, nei atsirado naujos aplinkybės, kurios galėjo daryti įtaką Administracijos sprendimui dėl Bokštų statybos galimumo.

Pareiškėjų įsitikinimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. 2020 m. gruodžio 29 d. Administracijos priimti sprendimai nepritarti Bokštų P2_106, Bokštų Q1_43, Bokštų A_137 statybos Projektiniams pasiūlymams ir jų motyvai, jog Bokštų statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir pagal galiojančius teisės aktus Savivaldybėje yra negalima, nors teisinė bazė nėra pasikeitusi, sudaro pagrindą konstatuoti, jog 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. Administracijos Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių suderinimai (pritarimai) (Aktai), kuriais patvirtinta, jog Bokštų statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir pagal galiojančius teisės aktus Savivaldybėje yra galima, prieštarauja (prieštaravo ir jų priėmimo metu) galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (Savivaldybės bendrajam planui) ir galiojantiems teisės aktams, todėl priimti neteisėtai.

Pareiškėjų teigimu, Aktai priimti neįvertinus, ar Bokštų statyba pagal teritorijų planavimo ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima.

6. Pareiškėjai nurodė, kad net ir tuo atveju, jei teismas spręstų, jog nėra pagrindo panaikinti Aktus, skunde atskleisti Administracijos (jos tarnautojų) veiksmai (neveikimas) (jų visuma), kai galiojančiais administraciniais sprendimais patvirtinama teisė projektuoti ir statyti Bokštus konkrečiose teritorijoje, nenustatant jokių reikalavimų ir (arba) išankstinių sąlygų teritorijų planavimo dokumentų parengimui, o vėliau ši teisė paneigiama dėl tokių dokumentų nebuvimo (neparengimo), vienareikšmiškai patvirtina Administracijos (atsakingų jos tarnautojų) neteisėtus veiksmus ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, lėmusį žalos (nuostolių) pareiškėjams atsiradimą.

7. Pasisakydami dėl žalos (nuostolių) dydžio, pareiškėjai nurodė, kad pagal pareiškėjų pasiūlymo viešajam pirkimui ir paslaugų sutarties sąlygas, žemės sklypo parinkimo, bokšto techninių projektų parengimo, derinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo kaštai vienam Bokštui sudaro 25 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM)). Bokštų projektavimo darbai, juos nutraukus dėl Administracijos neteisėtų veiksmų, buvo (yra) baigiamojoje stadijoje, visa esminė Bokštų projektinė dokumentacija buvo (yra) parengta, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo likusios tik kelios formalios suderinimo procedūros, kurioms pagal Administracijos oficialią poziciją viso projekto derinimo metu nebuvo teisinių kliūčių. Teikiant pasiūlymą viešajam pirkimui kaina pasiūlyta įvertinus didelį numatytų darbų mastą (orientacinis projektų kiekis – 60 vnt.), todėl pagrįstai teigtina, jog tuo atveju, jei Bokštai (ar kiekvienas iš jų) būtų projektuojami atskirai, Bokštų projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo kaštai būtų gerokai didesni. Taigi, pareiškėjai turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą reikalauti ir teismo priteisti iš Savivaldybės pareiškėjų patirtos (žalos) nuostolių atlyginimą. Nagrinėjamu atveju Administracijos (jos tarnautojų) neteisėtais Aktais, veiksmais (neveikimu) (jų visuma) pareiškėjams padaryta 100 000 Eur dydžio žala (nuostoliai). Žala (nuostoliai) apskaičiuoti įvertinus Bokštų (4 vnt.) projektavimo kaštus (4 x 25 000 Eur).

8. Pareiškėjai skunde taip pat paaiškino, kad pareiškėjams, dėl Administracijos neteisėtų veiksmų, neturint galimybės perkančiajai organizacijai pateikti galutinio projektavimo rezultato – Bokštų statybą leidžiančių dokumentų, pareiškėjų paslaugų teikimo kaštai nebus atlyginti, t. y. pareiškėjai neturės galimybės sukurtą produktą parduoti perkančiajai organizacijai ir atgauti pinigus, viešojo pirkimo dokumentuose ir paslaugos sutartyje numatytus Bokštų projektavimo kaštus. Pareiškėjų vertinimu, tarp Administracijos (jos tarnautojų) neteisėtų Aktų, veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjams padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kuris yra pakankamas pagrindas Savivaldybės civilinei atsakomybei už Administracijos (jos tarnautojų) neteisėtus veiksmus atsirasti.

9. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti.

10. Pareiškėjai teigia, kad, gavus Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimą, yra sukeliamas teisinis lūkestis dėl projekto atitikties teritorijų planavimo dokumentams, todėl atlikti Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių suderinimai turi būti pripažįstami neteisėtais, o pareiškėjams turi būti atlyginami jų patirti nuostoliai. Tačiau, atsakovo vertinimu, tokia pozicija yra nepagrįsta.

11. Visų pirma, atsakovo vertinimu, pareiškėjai nutyli faktą, kad iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo atitiktis teritorijų planavimo dokumentams (jų sprendiniams) yra vertinama ir vėlesniuose etapuose nei projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo metu. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 1.8 ir 1.18 punktuose yra aiškiai numatyta, kad, prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybės administracija privalo įvertinti, ar projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir gali atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu tokie trūkumai yra nustatomi. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjai, projektinės dokumentacijos įvertinimas teritorijų planavimo dokumentų atžvilgiu yra atliekamas ne tik projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo išdavimo metu.

12. Visų antra, pareiškėjų patirti nuostoliai kilo dėl pačių pareiškėjų veiksmų, atliktų dar iki Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimų. Pareiškėjai, dar iki pateikiant prašymus suderinti numatomų statyti statinių Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, jau buvo parinkę šiems statiniams statyti žemės sklypus ir pradėję projektavimo darbų vykdymą. Analogiškai, Administracija dar nebuvo atlikusi Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių suderinimų, o pareiškėjai jau buvo parengę ir suderinę su derinančiomis institucijomis žemės sklypų topografinius planus Bokštams projektuoti, o ant topografinių planų jau buvo parengę ir Bokštų statybos planus. Todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjai aiškiai prisiėmė verslo riziką, kai, nesant ne tik galutinių, bet ir pradinių, administracinių sprendimų, suteikiančių teisę į projekto vystymą, atliko projektavimo ir kitus parengiamuosius veiksmus bei patyrė su tuo susijusius kaštus.

13. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovas negali būti atsakingas už pareiškėjų nurodomų nuostolių atlyginimą, nes juos lėmė ne atitinkamų administracinių aktų priėmimas. Priešingas vertinimas nepagrįstai perkeltų atsakomybę už pasekmes, kilusias dėl verslo subjektų atliktų veiksmų, viešo administravimo subjektams.

14. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjai neįrodė sąlygų viešajai atsakomybei kilti, numatytų CK 6.271 straipsnyje. Pirma, priimti Aktai yra tarpiniai administraciniai aktai, kurie nesukėlė teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-225-525/2021). Kadangi tokie aktai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką nesukelia jokių teisėtų lūkesčių bei negali būti administracinės bylos dalyku, nėra pagrindo vertinti jų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio nuostatų taikymo prasme dėl atsakomybės už visą pareiškėjų projektų įgyvendinimą. Pareiškėjai skunde teigė, kad Aktai buvo suderinti neteisėtai, todėl yra tenkinama sąlyga dėl teisės į patirtų nuostolių kompensavimą, tačiau su tokia pozicija atsakovas nesutiko, nes Aktai, kaip tarpiniai administraciniai sprendimai, nesukelia pareiškėjams teisėtų lūkesčių dėl jų siekiamos administracinės procedūros baigties.

15. Tai, kad Aktais nėra suteikiama teisė įgyvendinti Projektiniuose pasiūlymuose numatomą statybą, patvirtina ir aktualios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai klaidina teismą, nes Administracija ne patvirtino, o suderino UAB „Energetikos projektai“ parengtas Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, kurios nesukuria teisinių prielaidų Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinti ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Aktai sukuria prielaidas tik numatomų projektuoti bokštų projektiniams pasiūlymams rengti. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad būtent pareiškėjas UAB „Energetikos projektai“ (jo pasitelkti projektuotojai) parengė ir pateikė Administracijai suderinti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, kaip tai numatyta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 11 punkte. Vadovaujantis Statybos įstatymo 16 straipsnio 8 dalies ir statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 49 punkto nuostatomis, už tokių dokumentų parengimą atsakomybę, be kita ko, turi projektuotojai. Visgi, pareiškėjai skunde šią aplinkybę ignoruoja ir siekia visą atsakomybę perkelti atsakovui, nors kaip atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie sukurtų pareiškėjams teisėtus lūkesčius atlikti kitus veiksmus, nei Projektinių pasiūlymų parengimas, neatliko.

16. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei žalos dydžio. Pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, įrodančių faktą, kad dėl Aktų priėmimo pareiškėjai patyrė žalą. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų dėl konkretaus žalos, tariamai patirtos dėl Aktų priėmimo, dydžio nustatymo. Aktais nebuvo suteikta teisė (teisėti lūkesčiai) nei vykdyti projekto rengimo darbus, nei vykdyti statybos darbus. Aktais tėra sukuriamos prielaidos Projektinių pasiūlymų rengimui, o ne sklypų parinkimo, projekto rengimo darbų atlikimui, todėl jais negalėjo būti sukuriama žala pareiškėjams už jų tariamai nurodomus darbus, t. y. pareiškėjai negalėjo patirti žemės sklypo parinkimo, bokšto techninių projektų parengimo, derinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo kaštų. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kokią žalą jie patyrė dėl Aktų priėmimo ir konkrečių projektavimo etapų įgyvendinimo, pavyzdžiui, Projektinių pasiūlymų rengimo. Pareiškėjai nepateikė įrodymų dėl atliktų pavedimų už atliktus darbus ir rėmėsi tik generalizuotais apibendrinimais, kurie nepagrindžia žalos atsiradimo fakto ir žalos dydžio. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai skunde nutyli faktą, jog Bokštų projektai iš esmės yra tipiniai projektai, už kurių pritaikymą prie konkrečios vietovės išlaidos negali būti reikšmingo dydžio.

17. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjų nurodytos tariamos Aktų sukeliamos teisinės pasekmės yra nulemtos pačių pareiškėjų veiksmų ir prisiimtos rizikos. Todėl priežastinis ryšys tarp skunde nurodomų Aktų ir pareiškėjų tariamai patirtos žalos neegzistuoja. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai, dar iki pateikiant prašymus suderinti numatomų statyti statinių Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis (išduoti Aktus), jau buvo parinkę šiems statiniams statyti žemės sklypus ir pradėję projektavimo darbų vykdymą. Analogiškai, Administracija dar nebuvo išdavusi Aktų, o pareiškėjai jau buvo parengę ir suderinę su derinančiomis institucijomis topografinius planus Bokštams projektuoti, o ant topografinių planų jau buvo parengę ir Bokštų statybos planus. Todėl atsakovas priėjo prie išvados, kad pareiškėjai aiškiai prisiėmė verslo riziką, kad nesant ne tik galutinių, bet ir pradinių administracinių sprendimų, suteikiančių teisę į projekto vystymą, atliko projektavimo ir kitus parengiamuosius veiksmus bei patyrė su tuo susijusius kaštus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovas negali būti atsakingos už pareiškėjų nurodomų nuostolių atlyginimą, nes juos lėmė ne Aktų priėmimas. Priešingas vertinimas nepagrįstai perkeltų atsakomybę viešo administravimo subjektams už pasekmes, kilusias dėl verslo subjektų atliktų veiksmų.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat netinkino atsakovo prašymo priteisti partirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Teismas visų pirma nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl savivaldybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjai turtinės žalos atsiradimą kildino iš galimai neteisėtų Administracijos veiksmų.

20. Teismas nustatė, kad Administracijos (CK 6.271 str. taikymo prasme – institucijos) veiklos neteisėtumą pareiškėjai grindžia tuo, kad Administracija 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. suderino Projektinių pasiūlymų užduočių suderinimais (pritarimais) (Aktais), kurie priimti nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų ir yra paneigti pačios Administracijos vėlesniais sprendimais, taip pat, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, kuris nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad Aktais pareiškėjams buvo sukurtos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti, tačiau baigiamojoje Bokštų projektavimo stadijoje minėtos teisinės prielaidos, nepasikeitus teisinei bazei ir kitoms aplinkybėms, buvo paneigtos. Administracija (Administracijos direktorius (įgaliotas valstybės tarnautojas), patvirtindama Bokštų statybos projektų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, kartu nenurodydama papildomų reikalavimų, patvirtino, kad Bokštų statyba nurodomose vietose yra galima tiek pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tiek ir pagal galiojančius teisės aktus. Tokiu būdu, pareiškėjams buvo sukurtos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Administracija, priimdama Aktus (pritardama Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims) privalėjo įvertinti pateiktų derinti dokumentų atitikimą teisės aktams, įskaitant, ar Bokštų statyba nurodomose vietose yra galima tiek pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tiek ir pagal galiojančius teisės aktus. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 29 d. Administracija priėmė sprendimus nepritarti Bokšto P2_106, Bokšto Q1_43 ir Bokšto A_137 statybos Projektiniams pasiūlymams (priedai Nr. 9-12), kuriais priešingai – paneigta teisė statyti Bokštus pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus.

21. Teismas sutiko su pareiškėjų pozicija, kad, būtent gavus Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, Administracija turėjo įvertinti Projektinių pasiūlymų sudėtį ir / ar statinio ar jo dalies statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Pagal Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo nuostatas žyma „pritariu“ sietina su įvertinimo išvada, kad statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus galima.

22. Administracija priėmė sprendimus nepritarti Bokšto P2_106, Bokšto Q1_43 ir Bokšto A_137 statybos Projektiniams pasiūlymams. Administracijos sprendimai nepritarti Bokšto P2_106, Bokšto Q1_43 ir Bokšto A_137 Projektiniams pasiūlymams iš esmės grindžiami tuo, kad pagal teisės aktus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus Bokštų statyba Savivaldybėje yra negalima. Atsakovo atstovė sprendimuose nepritarti projektiniams pasiūlymams nurodė: „Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ypatingųjų inžinerinių statinių statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, sąrašas pateiktas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse; Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatyme numatytais atvejais elektroninių ryšių infrastruktūrai priklausančių bokštų ir stiebų, priskiriamų ypatingiems statiniams, išdėstymui rengiami Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialieji planai; Ypatingųjų inžinerinių statinių, aukštesnių kaip 30 m statyba galima, kai šių statinių statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose; Informuojame kad Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nėra numatytas ypatingų inžinerinių statinių (ryšių bokštų) išdėstymas ir nėra parengto Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiojo plano; Vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi siūlome inicijuoti vietovės lygmens Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiojo plano rengimą ir tuo tikslu kreiptis į Pakruojo rajono savivaldybę dėl specialiojo plano rengimo ir (ar) finansavimo; Kai bus parengtas ir patvirtintas Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialusis planas, prašome teikti prašymą pritarti inžinerinių tinklų ryšių bokšto projektiniams pasiūlymams.“

23. Taigi, įvertinęs nurodytus sprendimus atsisakyti pritarti Projektiniams pasiūlymams, teismas nustatė, kad atmetimo motyvai buvo grindžiami Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 3 dalies, Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Teismas sutiko su pareiškėjų pozicija, kad nuo Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių patvirtinimo nebuvo pakeista nei teisinė bazė, nei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, nei atsirado naujos aplinkybės.

24. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išsakyta pozicija, kad projektinės dokumentacijos įvertinimas teritorijų planavimo dokumentų atžvilgiu yra atliekamas ne tik Aktų išdavimo metu, bet tolimesniuose etapuose atliekamas patikrinimas tuo atveju, kai teisėtai ir pagrįstai buvo suderintos projektinių pasiūlymų rengimo užduotys.

25. Pagal Statybos techninio reglamento 13 priedo 14 punktą nustatyta, kad jeigu statyba yra negalima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais (įvertinęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį) per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria. Taigi, teismas nurodė, kad negalimas projektinių pasiūlymų rengimo užduočių tvirtinimas esant negalimai statybai, vien dėl to, jog tolimesniuose etapuose taip pat yra atliekamas projektinės dokumentacijos vertinimas teritorijų planavimo dokumentų atžvilgiu.

26. Taigi, įvertinęs atsakovo atstovo Administracijos veiksmus (neveikimą), vertinant Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir priimtus sprendimus „suderinti“ Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, teismas padarė išvadą, kad nebuvo atliktas Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių įvertinimas ir priimti neteisėti sprendimai suderinti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis. Savivaldybės įstaiga neveikė taip, kaip privalėjo veikti, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, buvo pažeistas Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 12 punktas ir Statybos techninio reglamento 13 priedo 14 punktas, nebuvo laikomasi gero viešojo administravimo principo, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai kaip būtinoji atsakomybės sąlyga.

27. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas priėjo prie išvados, kad, nors ir Administracija savo veiksmais (neveikimu), vertinant Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir priimdama sprendimus „suderinti“ Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis pažeidė Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 12 punktą ir Statybos techninio reglamento 13 priedo 14 punktą, šie neteisėti veiksmai negali paneigti tos faktinės aplinkybės, jog patys pareiškėjai prisiėmė verslo riziką, kuomet nesant galutinių Administracijos sprendimų, suteikiančių teisę į projekto vystymą, atliko projektavimo ir kitus parengiamuosius darbus.

28. Projektinių pasiūlymų rengimo užduotys buvo suderintos 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 6 d. raštu UAB „Energetikos projektai“ (toliau – ir Raštas) atstovui nurodoma, kad atsakoma į 2020 m. kovo 30 d. paklausimą dėl bendrųjų planų sprendinių. Rašte pažymima, kad inžinerinės infrastruktūros vystymo planų (Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 2 d.) rengimas, numatant įvairios inžinerinės infrastruktūros išdėstymą, pagal Įstatymo 5 straipsnio 5 dalį gali būti numatytas specialiuosiuose įstatymuose (pvz. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 37 str.). Taip pat Rašte pažymima, kad sistemiškai vertinant teisės aktų nuostatas, manytina, jog ypatingųjų inžinerinių statinių, aukštesnių kaip 30 m, statyba galima kai šių statinių statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.

29. Taigi, teismas pažymėjo, kad minėtu Raštu, vieno iš pareiškėjų 2020 m. kovo 30 d. prašymu, buvo pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomonė dėl Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies taikymo ir Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio taikymo. Atsakovas nepritarė Projektiniams pasiūlymams būtent šių nuostatų pagrindu 2020 m. gruodžio 29 d. Taigi, šiuo atveju, net ir esant priimtam vienam sprendimui dėl Projektinių pasiūlymų užduočių suderinimo (2019 m. gruodžio 17 d.), pareiškėjas iki dviejų likusių sprendimų (suderinimų) buvo pateikta Aplinkos ministerijos nuomonė, leidusi įvertinti pareiškėjams aktualų teisinį reglamentavimą. Iš teismui pateiktų elektroninių laiškų kopijų teismas nustatė, kad Administracijos Strateginės plėtros skyriaus Architektūros poskyrio vedėjas (savivaldybės vyriausiasis architektas) 2020 m. lapkričio 12 d. elektroniniu laišku pareiškėjo UAB „Energetikos projektai“ projekto vadovą P. Ž. informavo, kad reikia parengti specialųjį planą.

30. Taigi, teismas padarė išvadą, kad, įvertinus minėtus aspektus, pareiškėjams negalėjo būti sukurtos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Pareiškėjų pasirinktas elgesio modelis nebuvo pakankamai rūpestingas, pareiškėjai dar iki 2020 m. gruodžio 29 d. Administracijos sprendimų nepritarti Projektiniams pasiūlymams priėmimo galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamiesi išvengti galimų nuostolių. Teismas taip pat sutiko su atsakovo atsiliepimo 57.4 punktuose išsakyta pozicija, kad pareiškėjai dalį darbų atliko iki Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių pateikimo derinimui Administracijoje. Atsakovo atstovės Administracijos veiksmų neteisėtumas, vertinant ir suderinant pareiškėjų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, neeliminuoja pareiškėjų kituose teisiniuose (sutartiniuose) santykiuose prisiimtos rizikos.

31. Taigi, teismas apibendrino, kad nagrinėjamu atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kad dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens – Administracijos – veiksmų žala pareiškėjams atsirado tiesiogiai. Administracija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatytas faktinis priežastinis ryšys, nes nėra veiksmo, dėl kurio galėtų būti sprendžiama, ar jis pripažintinas conditio sine qua non (būtina sąlyga) konkrečių neigiamų padarinių atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, jog yra nustatytas teisinis priežastinis ryšys, nes neteisėto neveikimo tikėtini padariniai teisiškai yra pernelyg nutolę nuo neteisėto neveikimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje negalima tvirtinti, kad Administracijos veiksmai (neveikimas) buvo žalos priežastis, kuri pakankamai prisidėjo prie turtinės žalos atsiradimo, kad Savivaldybei tektų atsakomybė dėl tokių veiksmų (neveikimo).

32. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad dėl pareiškėjų reikalavimo atlyginti turtinę žalą byloje nustatyta tik viena viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Nenustačius kitų šios atsakomybės sąlygų reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjų patikslintą skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 33. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai 100 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek, kiek nekonstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovo nustatytų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjams neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir atmestas skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kategoriškai nesutinka. Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimo sutinka, tačiau pažymi, kad nustatyti atsakovo neteisėtai veiksmai, priešingai nei teigiama sprendime, lėmė pareiškėjams žalą (nuostolius).

35. Pareiškėjų įsitikinimu, neteisėti Savivaldybės aktai (Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių suderinimai), pareiškėjų patirtos žalos atlyginimo kontekste buvo „galutiniai sprendimai, suteikiantys teisę į projekto vystymą“, juos įgyvendindami pareiškėjai patyrė prašomą atlyginti žalą. Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimas nagrinėjamu atveju buvo būtina (ir pakankama) sąlyga atlikti Bokštų projektavimo darbus ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 12 punktu nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina projektinių pasiūlymų sudėtį ir / ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Pareiškėjai taip pat remiasi Statybos techninio reglamento 13 priedo 14 punktu ir pažymi, kad minėto reglamento sisteminė Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatų analizė patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Statybos techninio reglamento Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo nuostatos yra ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio (13 priedo 12 punktas). Todėl tai suponuoja, kad Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių suderinimas buvo būtina (ir pakankama) prielaida pareiškėjams Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti.

36. Pareiškėjai akcentuoja, kad teismas iš esmės padarė prielaidą, jog iš Aplinkos ministerijos Rašto pareiškėjai turėjo suprasti, jog Bokštų statyba Savivaldybėje yra negalima ir projektavimo darbus nutraukti ir (ar) imtis kitų panašių veiksmų, tačiau pareiškėjai su tokia teismo pozicija nesutinka. Pareiškėjai apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kuriais remiantis padarė išvadą, kad Savivaldybės atsakomybė už pareiškėjų patirtą žalą kildinama iš, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo – neteisėtų aktų, kuriais pareiškėjams buvo patvirtinta, kad konkrečiai Savivaldybėje Bokštų statyba yra galima ir buvo sudarytos prielaidos projektavimo darbams atlikti. Nėra jokio pagrindo prielaidai, kad pareiškėjų galimybes dėl Bokštų statybos Savivaldybės teritorijoje turėjo vertinti kitaip nei Savivaldybės pateiktuose Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių suderinimuose. Savivaldybės poziciją kardinaliai pakeitė tik Projektinių pasiūlymų tvirtinimo stadijoje, todėl yra atsakinga už pareiškėjų iki tol neteisėtų aktų (Projektinių pasiūlymo rengimo užduočių) pagrindu patirtą žalą (nuostolius).

37. Pirmosios instancijos teismo sprendime minimas Savivaldybės Architektūros poskyrio vedėjo (savivaldybės vyriausiojo architekto) 2020 m. lapkričio 12 d. elektroninis laiškas, kuriuo pareiškėjo UAB „Energetikos projektai“ projekto vadovas informuotas, jog reikia parengti specialiųjų planą, gautas jau gerokai po neteisėtų Savivaldybės aktų pagrindu parengtų Projektinių pasiūlymų viešojo svarstymo (2020 m. rugsėjo 30 d.), todėl negali paneigti priežastinio ryšio tarp Savivaldybės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų iki tol patirtos žalos (nuostolių) egzistavimo. Minėtas elektroninis laiškas ir nauja Savivaldybės pozicija tik papildomai patvirtina Savivaldybės veiksmų neteisėtumą.

38. Pareiškėjai apibendrina, kad veikė ne savo rizika, o išimtinai pagal Savivaldybės išduotus (kaip vėliau nustatyta – neteisėtus) aktus ir todėl (Savivaldybei pakeitus poziciją) patyrė žalą (nuostolius), todėl egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp Savivaldybės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų patirtos žalos (nuostolių). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs aptarto priežastinio ryšio, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – skundas tenkinamas visa apimtimi.

39. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjų apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40. Atsakovas, iš esmės pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus, papildomai nurodo tai, kad pareiškėjai patys yra prisidėję prie ginčo situacijos kilimo, nes nesielgė pakankamai rūpestingai, todėl vien tai mažina atsakovo tariamos atsakomybės laipsnį (CK 6.271 str., 6.282 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nukentėjusio asmens veiksmai, galintys turėti reikšmės savivaldybės atsakomybės dydžiui, pirmosios instancijos teismo ir atsakovo siejami su informatyvumo (žinojimo) pareigos pažeidimu, ši aplinkybė, be kita ko, yra neatsiejama nukentėjusio asmens geros valios (bona fide), apimančios, be kita ko, sąžiningumą, apdairumą, rūpestingumą, sudėtinė dalis. Asmens pareiga santykiuose su valstybės ir savivaldybės institucijomis yra elgtis sąžiningai. Sprendžiant, ar asmuo elgėsi gera valia, reikšminga aplinkybe pripažįstamos suinteresuotų asmenų žinios ir informacija, kuri yra ar turėjo būti prieinama šiems asmenims, taip pat aplinkybės dėl savo pobūdžio gali būti vertinamos kaip akivaizdžios (visuotinai žinomos). Teismų praktikoje, vertinant statytojo kaltę vykdant statybas miško žemėje, konstatuojama statytojo pareiga domėtis teisės aktų reikalavimais ir atsižvelgti į statybai taikomus apribojimus. Atsakingo ir protingo statytojo elgesio reikalavimo laikymasis reiškia statytojo pareigą išsiaiškinti visas reikšmingas statybos procesui pradėti aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reglamentavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-1075/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020). Šiuo atveju byloje yra vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjams buvo žinoma apie tai, kad jų pasirinktose vietose Bokštų statyba, neparengus atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų, nėra galima.

41. Atsakovas sutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjams negalėjo būti sukurtos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti, nes šios išlaidos buvo patirtos dar iki Aktų priėmimo momento. Pareiškėjų pasirinktas elgesio modelis nebuvo pakankamai rūpestingas, pareiškėjai galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamiesi, išvengti galimų nuostolių. Atsakovo atstovės Administracijos veiksmų neteisėtumas, vertinant ir suderinant pareiškėjų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, neeliminuoja pareiškėjų kituose teisiniuose (sutartiniuose) santykiuose prisiimtos rizikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjai teigia, kad savivaldybės administracija neteisėtai patvirtino statybos Projektų projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, o vėliau priėmė sprendimus Projektiniams pasiūlymams nepritarti, dėl to atsirado atlygintina žala.

43. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad negalimas projektinių pasiūlymų rengimo užduočių tvirtinimas esant negalimai statybai, todėl atsakovo sprendimai patvirtinti Bokštų statybos projektų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis yra neteisėti. Dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinis skundas nepaduotas ir šiuo aspektu ginčo byloje nėra.

45. Toliau pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, akcentavo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 6 d. raštu UAB „Energetikos projektai“ atstovui nurodyta, kad ypatingųjų inžinerinių statinių, aukštesnių kaip 30 m, statyba galima, kai šių statinių statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, o savivaldybės vyriausiasis architektas 2020 m. lapkričio 12 d. elektroniniu laišku pareiškėjo UAB „Energetikos projektai“ projekto vadovą informavo, kad reikia parengti specialųjį planą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjams negalėjo būti sukurtos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti ir nagrinėjamu atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio, t. y. nėra duomenų, kad dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos – veiksmų žala pareiškėjams atsirado tiesiogiai; neteisėto neveikimo tikėtini padariniai teisiškai yra pernelyg nutolę nuo neteisėto neveikimo; pareiškėjai prisiėmė verslo riziką, kuomet nesant galutinių Pakruojo rajono savivaldybės administracijos sprendimų, suteikiančių teisę į projekto vystymą, atliko projektavimo ir kitus parengiamuosius darbus. Iš apeliacinio skundo seka, kad apeliantas nesutinka su šia teismo pozicija ir ginčija, visų pirma, teismo atliktą įrodymų vertinimą.

46. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į apeliacinio skundo argumentus.

47. Apeliantai teigia, kad egzistuoja neabejotinas tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp projektinių pasiūlymų rengimo užduočių suderinimo ir pareiškėjų patirtų projektavimo kaštų. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas, be kita ko, rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1321 redakcija). Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte numatyta, kad Statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies <...> nustatytais atvejais (2020 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-179 redakcija). Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priedo 9.7 punkte nurodyta, kad ryšių (telekomunikacijų) tinklai: 30 m ir aukštesni bokštai, stiebai priskiriami prie visuomenei svarbių statinių. Iš šių teisės aktų seka, kad Projektiniai pasiūlymai ginčo atveju privalėjo būti parengti ir tik po jų patvirtinimo (pritarimo jiems), vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turėjo būti rengiamas projektas. Projektiniams pasiūlymams Administracija nėra pritarusi, todėl bokštų projekto rengimui ir juo labiau statybos darbų atlikimui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

48. Teismas išanalizavęs apeliantų byloje pateiktus argumentus mano, kad jie neįrodo, jog Bokštų statybos projektų Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių suderinimas buvo pakankamas pagrindas patirti pareiškėjų nurodomas išlaidas (žemės sklypo parinkimo, bokšto techninių projektų parengimo, derinimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo). Atsakovas pagrįstai teigia, kad Bokštų statybos projektų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotimis tėra sukuriamos prielaidos Projektinių pasiūlymų rengimui, o ne sklypų parinkimo, projekto rengimo darbų atlikimui. Teismo nuomone, Aktų išdavimas niekaip negarantuoja, kad pareiškėjams bus patvirtinti Projektiniai pasiūlymai ar bus išduodamas statybą leidžiantis dokumentas jų numatomo projekto vystymui. Todėl jais negalėjo būti sukuriama žala pareiškėjams už jų tariamai nurodomus darbus, t. y. pareiškėjai negalėjo patirti žemės sklypo parinkimo, bokšto techninių projektų parengimo, derinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo kaštų.

49. Iš pareiškėjų skundo matyti, kad prašomos priteisti žalos suma skaičiuojama nurodant, kad ją sudaro žemės sklypo parinkimo, bokšto techninių projektų parengimo, derinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo kaštai (vienam Bokštui 25 000 EUR). Taigi, nors atsakovas neteisėtai patvirtino Bokštų statybos projektų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir vėliau atsisakė pritarti Bokštų Projektiniams pasiūlymams, pareiškėjai neprašo priteisti išlaidų susijusių su Bokštų Projektinių pasiūlymų parengimu ir su tuo susijusių įrodymų neteikia. Apeliantai nepateikė įrodymų kokią žalą patyrė dėl Aktų priėmimo ir konkrečių projektavimo etapų įgyvendinimo, pvz. Projektinių pasiūlymų rengimo. Taip pat pareiškėjai nepateikė įrodymų dėl atliktų pavedimų už atliktus darbus ir rėmėsi tik bendro pobūdžio samprotavimais, kurie niekaip nepagrindžia žalos atsiradimo fakto ir juo labiau žalos dydžio.

50. Papildomai teismas pažymi, kad Projektinių pasiūlymų užduočių suderinimai buvo atlikti 2019.12.17 – 2020.08.05. Tuo metu galiojusio Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Teritorijų planavimo įstatyme numatytais atvejais elektroninių ryšių infrastruktūrai priklausančių bokštų ir stiebų, priskiriamų ypatingiems statiniams, išdėstymui rengiami Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialieji planai (2016 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XII-2345 redakcija). Sistemiškai vertinant Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 84.5., 117.3.5. , 171.5., 208.3.5., 261.8., 298.11. p. akivaizdu, kad ginčo statiniai buvo priskirti ypatingiems statiniams, kurių išdėstymui rengiami Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialieji planai. Apie tai UAB „Energetikos projektai“ buvo informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 6 d. raštu ir savivaldybės vyriausiojo architekto 2020 m. lapkričio 12 d. elektroniniu laišku. Taigi, UAB „Energetikos projektai“ buvo žinoma apie tai, kad pasirinktose vietose Bokštų statyba neparengus atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų nėra galima pagal galiojančius teisės aktus. Nepaisant to, iš pareiškėjų pateiktos medžiagos (skundo 2, 4, 6, 8 priedas), matyti, kad pareiškėjams dar iki pateikiant prašymus suderinti numatomų statyti statinių Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis (išduoti Aktus), jie jau buvo parinkę šiems statiniams statyti žemės sklypus ir pradėję projektavimo darbų vykdymą. Pareiškėjai akivaizdžiai prisiėmė verslo riziką, kai nesant ne tik galutinių, bet ir pradinių, administracinių sprendimų, suteikiančių teisę į projekto vystymą, atliko projektavimo ir kitus parengiamuosius veiksmus bei patyrė su tuo susijusius kaštus. Akivaizdu, kad atsakovas negali būti atsakingas už pareiškėjų nurodomų nuostolių atlyginimą, nes juos lėmė ne aktų priėmimas.

51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

52. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, konstatuotina, kad pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

53. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjų apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Aplinkybė, ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, įskaitant viešojo administravimo subjektą, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; kt.).

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; kt.).

55. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, bei į tai, kad teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, jog atsakovas neturi pakankamai vidinių žmogiškųjų resursų rengti procesinius dokumentus ir atstovauti atsakovei Pakruojo rajono savivaldybei, atstovaujamai Pakruojo rajono savivaldybės administracijos, šioje administracinėje byloje, sprendžia, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracija nepagrindė ir teismas nenustatė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti atsakovą teisme šiuo atveju buvo būtinas. Todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos projektai“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“, uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos projektai“ ir atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės, atstovaujamos Pakruojo rajono savivaldybės administracijos prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius