5d6f7c64-3ddd-490f-bcd8-2b7db5c4edf4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-2187-254/2015;proceso Nr. 2-69-3-15256-2014-6;procesinio dokumento kategorijos: 44.2.2; 44.2.1; 2.5.39.2.5; 3.3.1.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės akcinės bendrovės „City Service“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14424-800/2015 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „City Service“, trečiasis asmuo S. G., dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 2 270 Lt (657,44 Eur) turtinės žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2011-12-05 vandeniu buvo užlietas ir apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto užpylimo priežastis ‑ namo devintajame aukÅ¡te iÅ¡sinėręs lietaus vandens kanalizacijos stovas.

Kadangi Å¡io kanalizacijos stovo keitimo darbus atliko atsakovė, ji kalta dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų. Ä®vykio metu butas buvo ieÅ¡kovės apdraustas bÅ«sto draudimu ir įvykį pripažinus draudiminiu, vadovaujantis BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 064 bei Civilinio kodekso (toliau CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam trečiajam asmeniui buvo atlyginta buto apgadinimu padaryta 2 270 Lt žala.Kauno apylinkės teismas 2014-12-30 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, nurodydamas, kad pagal gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros žurnalo duomenis atsakovė namo lietaus vandens kanalizacijos stovo neremontavo, kas paneigė ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė jį netinkamai suremontavo, be to, trečiojo asmens užlietas butas buvo penktajame namo aukÅ¡te, o lietaus vandens kanalizacijos stovas iÅ¡niro devintajame aukÅ¡te.Kauno apygardos teismas 2015-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-973-260/2015 2014-12-30 sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo, konstatuodamas, jog tiek ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje bei 2014-10-21 praÅ¡yme (b. l. 47‑48), tiek trečiasis asmuo 2014-12-10 vykusiame teismo posėdyje (b. l.

57) informatyviai paaiÅ¡kino buto užliejimo priežastis, tačiau teismas nepagrįstai jais nesivadovavo kaip įrodymais (toliau CPK 185 straipsnio 1 dalis), be to, teismas nepasisakė dėl atsakovės, kaip namo administratorės, atsakomybės, vadovavosi ne visais byloje gautais įrodymais (užlieto buto fotonuotraukomis), dėl ko buvo neatskleista bylos esmė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, nustatęs visas deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas atsakovės atžvilgiu, t. y. neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos, konstatavęs, jog pagal CK 6.266 ir 6.270 straipsnių nuostatas deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kad butas buvo aplietas vandeniu patvirtino byloje pateiktos fotonuotraukos, 2011-12-06 turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedas (žalos bylos Nr. 1226601) (b. l. 8‑9, 10‑11) bei lokalinė sÄ mata (b. l. 12‑14).

FaktÄ , kad 2011-12-05 gyvenamajame name buvo fiksuotas avarinis įvykis bei buvo atliekami darbai patvirtino ir pati atsakovė 2011-12-23 raÅ¡te Nr. 2318 „Dėl paklausimo apie įvykį“ (b. l. 17). Atvykę avarinės tarnybos darbuotojai nustatė, kad yra nusimovęs devintame aukÅ¡te lietaus kanalizacijos stovas. Trečiasis asmuo nurodė, jog jis pats dalyvavo lokalizuojant avarijÄ ir matė, kad tvarkant stovÄ buvo konstatuota, kad stovas buvo netinkamai sumontuotas, t. y. nebuvo pritvirtintas prie sienos ir neiÅ¡laikęs didelio vandens srauto, iÅ¡sinėrė.

Atsakovės darbuotojai sunėrė iÅ¡sinėrusį stovÄ ir jį jungimo vietoje pritvirtino prie sienos. Trečiasis asmuo nurodė, jog jam yra žinoma, kad žemiau esantys butai buvo aplieti vandeniu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad butai yra nuomojami niekas dėl žalos nesikreipė. Jam taip pat yra žinoma, kad žala buvo atlyginta 34 buto savininkei. Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad, atsakovei lokalizavus avarijos vietÄ , vandens patekimas į butÄ liovėsi, todėl sprendė, kad devintame aukÅ¡te buvusi avarija yra tiesiogiai susijusi su jo butui padaryta žala.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovė netinkamai vykdė namo priežiÅ«rÄ , savalaikiai nenustatė namo inžinerinių tinklų gedimo, dėl ko trečiasis asmuo patyrė žalÄ dėl vandens iÅ¡siliejimo. IÅ¡ byloje pateikto gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros žurnalo (b. l. 40‑42), teismas sprendė, jog jokių objekto defektų pastebėta nebuvo, nors pareiga tinkamai vykdyti statinio techninę priežiÅ«rÄ ir jame esančių inžinerinių tinklų priežiÅ«rÄ buvo pavesta bÅ«tent atsakovei, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neveikė tinkamai, t. y. neatliko veiksmų, kurie užkirstų keliÄ Å¾alos atsiradimui.

Trečiajam asmeniui atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su devintajame aukÅ¡te iÅ¡sinėrusiu lietaus kanalizacijos stovu, nes jį sutvarkius vandens tekėjimas liovėsi. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o 2015 m. liepos 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovė nepateikė nė vieno naujo įrodymo dėl priežastinio ryÅ¡io ir kitų aplinkybių, nors apeliacinis teismas aiÅ¡kiai konstatavo, jog į bylÄ ieÅ¡kovė turėtų pateikti papildomų įrodymų.

Teismas rėmėsi tik trečiojo asmens nuomone dėl to, jog lokalizavus avarijos vietÄ , vandens patekimas į butÄ liovėsi, todėl jis manė, kad devintame aukÅ¡te buvusi avarija yra tiesiogiai susijusi su trečiojo asmens butui padaryta žala. Tokia trečiojo asmens nuomonė yra niekuo nepagrįsta ir neparemta jokiais dokumentais. Be to, byloje nustatyta, jog iÅ¡ byloje pateikto gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros žurnalo jokių objekto defektų pastebėta nebuvo. Tai tik patvirtina, jog namo administratorė (apeliantė) namo priežiÅ«rÄ vykdė, jÄ vykdė reguliariai, todėl jos veiksmų negalima kvalifikuoti kaip netinkamų.

Teismo teiginiai yra prieÅ¡taringi, nes jis teigia, jog apeliantė netinkamai vykdė namo priežiÅ«rÄ , savalaikiai nenustatė namo inžinerinių tinklų gedimo, nors bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad namo techninės priežiÅ«ros žurnalas bÅ«tų pildytas netinkamai ar namo techninė priežiÅ«ra neatlikta. PrieÅ¡ingai, Å¡is žurnalas ir periodiniai įraÅ¡ai patvirtina, jog namo administratorė (apeliantė) savo pareigas atliko tinkamai.2. IeÅ¡kovė, remdamasi aplinkybe, jog apeliantės administruojame name buvo užpiltas butas, net nesiaiÅ¡kindama avarijos priežasčių ar už jÄ galimai atsakingų asmenų, teigia, jog už visus ieÅ¡kovės patirtus nuostolius turėtų atsakyti apeliantė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, tačiau nėra nustatyti nei neteisėti ieÅ¡kovės veiksmai, nei priežastinis ryÅ¡ys tarp nurodomos avarijos ir atitinkamų ieÅ¡kovės veiksmų.

Vandens stovo trÅ«kimas įvyko ne dėl nuo apeliantės priklausančių priežasčių ir apeliantė, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, negali atsakyti nei už pačiÄ avarijÄ , nei už jos sukeltas pasekmes tretiesiems asmenims. VisiÅ¡kai akivaizdu, jog ieÅ¡kovė, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį tinkamai neįsigilino nei į avarijos priežastis, nei į su namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra susijusias aplinkybes, kas sudaro prielaidas abejoti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumu.

Atsakyti už bet kokiÄ trečiųjų asmenų patirtÄ Å¾alÄ vien dėl to, jog apeliantė teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirta namo administratore, negali, nes tokia situacija prieÅ¡tarautų elementariems protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Tuo labiau, jog byloje nėra pateikia jokių realių įrodymų, kaip lietvamzdžio iÅ¡sinėrimas devintame aukÅ¡te galėjo padaryti įtakÄ 5 aukÅ¡te esančiam butui (butams neesant vienam po kitu), kai tuo tarpu aÅ¡tuntame, septintame ir Å¡eÅ¡tame aukÅ¡tuose esantys butai nenukentėjo.

IeÅ¡kovo pareiga yra įrodyti savo reikalavimus ir jį pagrindžiančius teiginius.3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė įrodė žalos dydį.IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o 2015 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ Å¡iais argumentais:1. Byloje yra nustatyta, kad lietaus vandens kanalizacijos stovas, nebÅ«damas tinkamai sutvirtintas, iÅ¡sinėrė neatlaikęs didelio vandens srauto. Apeliantė atliko stovo remonto darbus ir taip lokalizavo avarijÄ . Teismo nustatytas faktas, kad lietaus vandens kanalizacijos stovas buvo netinkamai įtvirtintas, ir dėl to iÅ¡sinėrė, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantė pastato priežiÅ«rÄ vykdė netinkamai.

Kadangi byloje nėra duomenų, apie tai, kada stovas buvo remontuotas (keistas) iki įvykio. IÅ¡ apeliantės pateikto gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros žurnalo (b. l. 40‑42) matyti, kad nuo 2010-09-13 iki 2011-12-05 jokie lietaus vandens kanalizacijos stovo, einančio per ieÅ¡kovės apdraustÄ butÄ , remonto darbai nebuvo atlikti. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, bei į teismo nustatytÄ faktÄ , kad lietaus vandens kanalizacijos stovas nebuvo tinkamai pritvirtintas ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties iÅ¡sinėrė, padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad atsakovė netinkamai prižiÅ«rėjo lietaus vandens kanalizacijos stovÄ , nes stovas nebuvo įtvirtintas jo montavimo (keitimo) metu, ir Å¡is lietaus vandens kanalizacijos stovo defektas nebuvo pastebėtas iki pat 2011-12-05 įvykio.2.

Apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog ieÅ¡kovė įrodė atsiradusios žalos trečiojo asmens turtui dydį. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieÅ¡kovės pateiktos sÄ matos, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas remonto iÅ¡laidas (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnes iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki įvykio atkurti.

Ieškovė teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus, taip pat ir padarytos žalos nuotraukas, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė žalos dydį.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas taip pat be pagrindo sprendė, jog tarp netinkamai atliktos pastato bendrojo naudojimo vandens lietaus kanalizacijos stovo priežiūros ir atsiradusios žalos yra priežastims ryšys, nes, anot atsakovės, butai, esantys šeštame, septintame ir aštuntame pastato aukštuose nenukentėjo.

Å iuo teiginiu atsakovė siekia suklaidinti teismÄ , nes bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo buvo apklaustas ir nurodė, jog kiti butai irgi patyrė žalÄ dėl vandens pratekėjimo, tačiau dėl jos atlyginimo nebuvo kreiptasi, o butui Nr. 34 žala buvo atlyginta. Apeliantė Å¡ių teiginių nepaneigė, neprašė liudytojais apklausti Å¡ių aukÅ¡tų butų savininkus, siekdama paneigti trečiojo asmens nurodytas aplinkybes. Paminėtina ir tai, kad apeliantės darbuotojai, atvykę pagal iÅ¡kvietimÄ ir nustatinėdami vandens pratekėjimo į butÄ Nr. 19 priežastį, rado devintajame pastato aukÅ¡te iÅ¡sinėrusį lietaus vandens kanalizacijos stovÄ (kitos galimos vandens pratekėjimo priežastys, atliekant detaliÄ vandens paieÅ¡kÄ , nebuvo nustatytos), o apeliantei lokalizavus avarijÄ , t. y. suremontavus iÅ¡sinėrusį lietaus nuotekų kanalizacijos stovÄ , vandens pratekėjimas baigėsi.

TÄ patvirtino trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, tÄ taip pat patvirtina ir apeliantės pateiktas gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros žurnalo iÅ¡raÅ¡as, kuriame neužfiksuoti jokie pastato trÅ«kumai nuo įvykio dienos (2011-12-05) iki 2012-05-11, t. y. daugiau kaip pusę metų. Teismas pagrįstai sprendė, kad tarp netinkamai atliktos pastato bendrojo naudojimo lietaus vandens kanalizacijos stovo priežiÅ«ros ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovė neįrodė jos kaltės, ir dėl to teismas neturėjo ieÅ¡kinio tenkinti.

Å iuo atveju, žalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, ir ne ieÅ¡kovei, o apeliantei kyla pareiga paneigti savo kaltę.

6. Apeliantė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo pateikti papildomus įrodymus, tačiau jų nepateikė, todėl nebuvo įrodyta buto užpylimo priežastis. Byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama nustatyti apeliantės civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ , o užpylimo priežastį patvirtina pačios apeliantės pateiktas gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros žurnalo iÅ¡raÅ¡as, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, jog bÅ«tent įvykio dienÄ bute Nr. 34 buvo iÅ¡sinėręs lietaus vandens kanalizacijos stovas, ir tai, jog minėtas stovo iÅ¡sinėrimas buvo nustatytas bÅ«tent ieÅ¡kant buto Nr. 19 užpylimo priežasties.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-12-05 vandeniu buvo užlietas ir apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi įvykio metu butas buvo ieÅ¡kovės apdraustas bÅ«sto draudimu, buto savininkui trečiajam asmeniui ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 2 270 Lt (657,44 Eur) žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė, atlyginusi trečiajam asmeniui žalÄ , vadovaudamasi CK 6.1015 straipsniu, pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl Å¡ios žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės, nurodydama, kad žala buvo padaryta namo devintajame aukÅ¡te iÅ¡sinėrus lietaus vandens kanalizacijos stovui ir už tai yra atsakinga atsakovė, kaip gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratorė.Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kai asmuo už padarytÄ Å¾alÄ atsako net ir nesant jo kaltės, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ atlyginti žalÄ asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, siekdama žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti Å¡ias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį.

Ginčo dėl ieÅ¡kovės nurodyto fakto, jog žala trečiojo asmens butui buvo padaryta, Å¡ioje byloje nekilo. Tačiau, apeliantės nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė jos neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp apeliantės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – trečiojo asmens buto sugadinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog žala buvo padaryta bÅ«tent dėl netinkamai atliktos pastato bendrojo naudojimo lietaus vandens kanalizacijos stovo priežiÅ«ros, o ne dėl kitų priežasčių.

Atsakovės 2011-12-23 atsakymu ieškovei Nr. 2318 „Dėl paklausimo apie įvykį“ (b. l.

17) patvirtino, kad 2011-12-05 įvykis buvo, kurio metu buvo iÅ¡kviesta apeliantės avarinė tarnyba ir jos specialistai, nuvykę į įvykio vietÄ , lokalizavo avarinę situacijÄ . 2006-07-01 gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros žurnalo iÅ¡raÅ¡e (b. l. 40‑42) užfiksuota, kad 2011-12-05 bute Nr. 34 buvo pastebėtas iÅ¡sinėręs lietaus kanalizacijos stovas. IeÅ¡kovės 2011-12-06 turto sunaikinimo, sugadinimo akte (b. l. 8‑9) nurodyta, kad ties devintu aukÅ¡tu iÅ¡sinėrė lietaus kanalizacijos stovas, dėl ko vanduo iÅ¡siliejo per aukÅ¡tus iki trečiojo asmens buto (jis yra penktajame aukÅ¡te) ir sugadinta kambario apdaila. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede (b. l. 10‑11) iÅ¡samiai iÅ¡vardintas sugadintas turtas. Trečiasis asmuo 2014-12-10 vykusiame teismo posėdyje (b. l.

57) informatyviai paaiÅ¡kino apie buto užliejimo priežastis ir jų Å¡alinimo aplinkybes, kad dalyvaudamas lokalizuojant avarijÄ matė, jog tvarkant stovÄ buvo konstatuota, kad jis buvo netinkamai sumontuotas, t. y. nebuvo pritvirtintas prie sienos ir, neiÅ¡laikęs didelio vandens srauto, iÅ¡sinėrė. Atsakovės darbuotojai sunėrė iÅ¡sinėrusį stovÄ ir jį jungimo vietoje pritvirtino prie sienos. Trečiasis asmuo taip pat parodė, jog jam yra žinoma, kad žemiau esantys butai buvo aplieti vandeniu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad butai yra nuomojami niekas dėl žalos nesikreipė, o žala 34 buto savininkei buvo atlyginta.

Be to paaiÅ¡kino, kad, atsakovei lokalizavus avarijos vietÄ , vandens patekimas į butÄ liovėsi, todėl sprendė, kad devintame aukÅ¡te buvusi avarija yra tiesiogiai susijusi su jo butui padaryta žala. Kauno apygardos teismas 2015-05-07 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-973-260/2015, panaikindamas 2014-12-30 sprendimÄ ir bylÄ perduodamas nagrinėti iÅ¡ naujo (b. l. 88‑94), konstatavo, jog trečiasis asmuo 2014-12-10 vykusiame teismo posėdyje (b. l.

57) informatyviai paaiÅ¡kino buto užliejimo priežastis, tačiau teismas nepagrįstai jais nesivadovavo kaip įrodymais apie buto užliejimo priežastis (toliau CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nesutiktina su apeliante, kad Å¡ioje nutartyje buvo konstatuota, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl priežastinio ryÅ¡io ir kitų aplinkybių, nes Å¡ioje nutartyje buvo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų į bylÄ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, o jeigu pateiktų įrodymų teismui nepakako, jis turėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei juos pateikti ir nustatyti tam terminÄ (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nors apeliantė teigia, jog Å¡ie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad žala galėjo atsirasti dėl bendrojo naudojimo įrenginių defektų, tačiau kitokių įrodymų, kurie patvirtintų buvus kitokiÄ Å¾alos atsiradimo priežastį (Å¡altinį), apeliantė į bylÄ nepateikė, nors tokius savo atsikirtimus ji privalėjo įrodyti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.t. teikti byloje tiek raÅ¡ytinius, tiek ir kitus įrodymus dėl ginčo dalyko, įskaitant ir reikÅ¡ti praÅ¡ymus dėl liudytojų apklausos, bei paneigti ieÅ¡kovės argumentus dėl apeliantės netinkamai ar nepakankamai gerai atliekamos administratorės funkcijos (CPK 178 straipsnis).

Apeliantė teigdama, jog tarp netinkamai atliktos pastato bendrojo naudojimo vandens lietaus kanalizacijos stovo priežiÅ«ros ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, nes butai, esantys Å¡eÅ¡tame, septintame ir aÅ¡tuntame pastato aukÅ¡tuose nenukentėjo, ir siekdama paneigti trečiojo asmens parodymus, jog kiti butai irgi patyrė žalÄ dėl vandens pratekėjimo, tačiau dėl jos atlyginimo nebuvo kreiptasi, o butui Nr. 34 žala buvo atlyginta, turėjo teisę praÅ¡yti byloje apklausti Å¡ių aukÅ¡tų butų savininkus liudytojais.

Tačiau apeliantė savo interesų negynė ir neįgyvendino Civilinio proceso kodekso (toliau CPK 12) straipsnyje įtvirtinto principo, jog kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).Kaip visiÅ¡kai pagrįstai pastebima atsiliepime į apeliacinį skundÄ , apeliantės darbuotojai, atvykę pagal iÅ¡kvietimÄ ir nustatinėdami vandens pratekėjimo į trečiojo asmens butÄ Nr. 19, esantį penktajame aukÅ¡te, priežastį, rado devintajame pastato aukÅ¡te iÅ¡sinėrusį lietaus vandens kanalizacijos stovÄ .

Kitos galimos vandens pratekėjimo priežastys, atliekant detaliÄ vandens paieÅ¡kÄ , nebuvo nustatytos. Apeliantei lokalizavus avarijÄ , t. y. sunėrus iÅ¡sinėrusį lietaus nuotekų kanalizacijos stovÄ ir jį tinkamai pritvirtinus, vandens pratekėjimas baigėsi. Å iÄ aplinkybė, kaip jau minėta, patvirtino trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, tÄ taip pat patvirtino ir pati apeliantė, pateiktame gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros žurnalo iÅ¡raÅ¡e, kuriame neužfiksuoti jokie pastato trÅ«kumai nuo įvykio dienos (2011-12-05) iki 2012-05-11, t. y. apie 5 mėnesius.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent apeliantė netinkamai vykdė namo priežiÅ«rÄ , savalaikiai nenustatė namo inžinerinių tinklų gedimo, dėl ko trečiasis asmuo patyrė žalÄ dėl vandens iÅ¡siliejimo, t. y. jog tarp netinkamai atliktos pastato bendrojo naudojimo lietaus vandens kanalizacijos stovo priežiÅ«ros ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Apeliantė Å¡ios iÅ¡vados nepaneigė (CPK 187 straipsnis).Byloje nėra ginčo, kad bÅ«tent apeliantė yra namo bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių tinklų) administratorė ir yra atsakinga už jų priežiÅ«rÄ , įskaitant lietaus nuotekų kanalizacijos tinklus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintuose „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose“ įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaujasi gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir Å¡ios priežiÅ«ros paslaugų (darbų) kainos ir kokybes kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiÅ«rÄ (technines apžiÅ«ras, nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ), privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirto žemes sklypo tvarkymÄ (Administravimo nuostatų 5 ir 5.5. punktai).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau Reglamentas) 7 punkte numatyta, kaip turi būti užtikrinamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas: nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. papunktis).

Pagal STR 1.12.05:2002 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡as“ (toliau ‑ SÄ raÅ¡as), patvirtinto LR aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. D1-888, 1 punktÄ , administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį), kasmetines apžiÅ«ras; pagal 3 punktÄ ‑ privalo organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimÄ , parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams; pagal 7 punktÄ , užtikrinti namo lietaus nuotekų sistemos ir kitų vandens paÅ¡alinimo nuo namo konstrukcijų įrenginių (latakų, lietvamzdžių, įlajų nuogrindų ir kitų) funkcionalumÄ , bei smulkių defektų Å¡alinimÄ .PrieÅ¡ingai, negu nurodo apeliantė, jai pareiga atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ kyla ne dėl to, kad ji yra pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratorė, o iÅ¡ delikto, t. y. aukščiau paminėtuose įstatymuose numatytos pareigos rÅ«pinti ir sistemingai prižiÅ«rėti pastato bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus, įskaitant pastato bendrojo naudojimo lietaus vandens kanalizacijos stovÄ (SÄ raÅ¡o 7 punktas).

Faktas, kad atliekant pastato priežiÅ«rÄ laikotarpiu nuo 2010-09-13 iki 2011-12-05 lietaus vandens kanalizacijos stovo defektas (netinkamas sumontavimas) nebuvo pastebėtas, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantė įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų jai pareigų prižiÅ«rėti pastato bendrojo naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos sistemÄ nevykdė, arba jas vykdė netinkamai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantė veikė netinkamai, t. y. neatliko veiksmų, kurie užkirstų keliÄ Å¾alos atsiradimui (t. y. laiku nenustatė lietaus vandens kanalizacijos stovo defekto).Kadangi apeliantė, apeliaciniame skunde cituodama teismų praktikÄ , aptakiai pasisako ir dėl žalos dydžio, kaip Å¡ioje byloje neįrodytos privalomos civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.249 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas pasisako ir Å¡iuo aspektu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 nurodė, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas. JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas. Taigi, byloje pateikta lokalinė sÄ mata (b. l. 12‑13) yra tinkamas raÅ¡ytinis įrodymas padarytos žalos dydžiui nustatyti.

Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė atsiradusios žalos trečiojo asmens turtui dydį. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad civiliniame procese galioja proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai, kurie įpareigoja teismÄ imtis priemonių, jog bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, o Å¡alis įpareigoja sÄ Å¾iningai naudotis bei nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , pateikti teismui argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

CPK 226 straipsniu Å¡alys yra įpareigotos pateikti teismui visus turimus įrodymus pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu. Apeliantė nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei parengiamojo posėdžio metu, nei vėliau teismo posėdžiuose neginčijo ieÅ¡kovės pateiktos sÄ matos, nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas remonto iÅ¡laidas ar patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ ar, kad buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki įvykio atkurti.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus – 2012-01-02 lokalinę sÄ matÄ (b. l. 12-13), taip pat ir padarytos žalos nuotraukas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio. Apeliantei nepateikus įrodymų, apie kitokiÄ buto remonto vertę, teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina praÅ¡omos priteisti žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Å alys, laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismai tinkamai įvertino tiek Å¡alių, tiek trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, į bylÄ pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar pakeisti nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame teisme, nevirÅ¡ija 3 Eur, tai jos iÅ¡ apeliantės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Taip pat byloje nepateikti ieÅ¡kovės įrodymai, jog ji patyrė iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                  Dalė Burdulienė