2015-10-21 Nr. AB-20582-3-62-3-00660-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. AS-1043-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00660-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti neturtinę žalą – 90 000 000 000 Lt.

Skunde nurodė, kad Marijampolės pataisos namai 2015 m. kovo 3 d. rašte pripažino, jog konfiskavo pareiškėjo pinigus. Konfiskavus pareiškėjo pinigus buvo pažeista Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis ir Bausmių vykdymo kodekso 32, 93, 96, 99, 100 ir 102 straipsnių nuostatos, t. y. pareiškėjas negalėjo naudotis telefonu, įsigyti kanceliarijos reikmenų, reikiamų vaistų ir vitaminų, higienos reikmenų, todėl buvo priverstas gyventi antisanitarinėmis sąlygomis.

II. Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. birželio 9 d. skundo trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje teismas pareiškėjui išaiškino, jog jis turi skunde nurodyti tikslias aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie konkrečius neteisėtus atsakovo veiksmus (veikimą ar neveikimą), su kuriais ir siejamas žalos atsiradimo faktas, be to, pateikti reikiamą skundo ir jo priedų egzempliorių skaičių (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 24 str. 1 d., 24 str. 3 d.). Taip pat minėtoje teismo nutartyje buvo konstatuota, kad pareiškėjas V. K. piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, todėl jis įpareigotas sumokėti 28,00 Eur žyminį mokestį, ir teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje nustatytu terminu šalindamas trūkumus pareiškėjas pateikė skundą, kuriame nurodė, kad neturi pinigų sumokėti žyminį mokestį ir padaryti reikiamą skaičių skundo kopijų. Paaiškino, kad įstatymo straipsnius, kurie konkrečiu atveju yra pažeisti, skunde jis nurodė. Mano, kad neturtinės žalos išieškojimo pagrindas yra aiškus – tai yra kankinimas ir teisių atėmimas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė tikslių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie konkrečius neteisėtus atsakovo veiksmus (veikimą ar neveikimą), t. y. kaip ir kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala, be to, nepateikė reikiamo skundo ir jo priedų egzempliorių skaičiaus.

III. Pareiškėjas su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą skundą priimti nagrinėti.

Atskirajame skunde pareiškėjas paaiškina, kad teismui pateikė visus įrodymus, kuriuos gali gauti laisvės atėmimo vietoje. Mano, kad skunde nurodyti pažeidimai yra aiškūs, todėl skundo dalyką pareiškėjas laiko suformuluotu. Nurodo, kad į teismą kreipsis tiek kartų, kiek bus pažeistos pareiškėjos teisės ir laisvės. Pažymi, kad neturi pinigų, todėl negali sumokėti nurodyto žyminio mokesčio. Be to, prašo keisti įstatymus vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 10 10 straipsniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties, kuria nuspręsta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šią ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra pažymėjęs, kad įstatymai garantuoja asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (žr. 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr. 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011, 2010 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-1072/2014 pažymėta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas neapmokestinamų žyminiu mokesčiu skundų (prašymų) kategorijas (ABTĮ 40 straipsnis), taip pat suteikdamas teismui teisę, esant pagrindui, visiškai ar iš dalies atleisti fizinius asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo tais atvejais, kai jų teikiami skundai (prašymai) priskirti apmokestinamų žyminiu mokesčių skundų kategorijai (ABTĮ 41 straipsnis), sudaro prielaidas teisės į teisminę gynybą realizavimui. Kita vertus, įstatymų leidėjas, suteikdamas teismui teisę nustačius piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis), pareikalauti, kad asmuo sumokėtų žyminį mokestį, įpareigoja asmenis nepiktnaudžiauti teisminės gynybos teise, ja naudotis sąžiningai, t. y. siekiant realiai pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat yra pažymėjęs, kad vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise, turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (žr. 2006 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-536/2006, 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodydamas pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį rėmėsi kiekybiniu kriterijumi, t. y. vertino, kiek pareiškėjo skundų per 2013–2015 metus dėl žalos atlyginimo bei sprendimų panaikinimo gauta Kauno apygardos administraciniame teisme, įskaitant skundą šioje byloje, taip pat vertino skundų išsprendimo baigtį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies praktiką (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis), remdamasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pažymi, kad šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo išvadas, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, pripažinti pagrįstomis vertinant ne tik pagal kiekybinį kriterijų, bet ir vertinant pagal keliamų ginčų pobūdį bei skundų (prašymų) išsprendimo baigtį.

Skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kiek kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 24 str. 3 d.). Pareiškėjo skundas paduotas ne elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad pridėtini ABTĮ nustatyti papildomi skundo ir jo priedų egzemplioriai. Pareiškėjui nepateikus papildomų skundo ir jo priedų egzempliorių teismo nustatytas trūkumas pagrįstai laikytas nepašalintu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytas prašymo pagrindas nėra tikslus ir aiškus. Pareiškėjas nenurodė tikslių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie konkrečius neteisėtus atsakovo veiksmus (veikimą ar neveikimą), su kuriais ir siejamas žalos atsiradimo faktas. Šiuo atveju pareiškėjas skunde, kurį pateikė per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 24 str. 1 d.), todėl ir šis skundo trūkumas pagrįstai laikytas nepašalintu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nereikalavo pateikti papildomų įrodymų, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartyje teisingai nustatė, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, todėl pagrįstai ir teisėtai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan