5d6cf33a-9518-4485-9125-e2a27841edae · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                      Â

Civilinė byla Nr. 2A-1129-603/2013                       Â

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05200-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 35.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Macejevskij, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo

A. M. ieškinį atsakovei S. M. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas A. M. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės S. M. (toliau – atsakovė) 7 650,69 Lt skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. sausio 31 d. sprendimu buvo nutraukta ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka. Vilniaus apygardos teismas 1996 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. sausio 31 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeitė ir nustatė, kad atsakovei pripažintina nuosavybės teisė į 2/5, o ieÅ¡kovui - į 3/5 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2003 m. kovo mėnesio iki 2010 m. birželio mėnesio atsakovė nevykdė savo pareigos apmokėti su buto iÅ¡laikymu susijusias iÅ¡laidas, proporcingas turimo buto daliai. Visas patirtas iÅ¡laidas už atsakovę mokėjo ieÅ¡kovas, kurias pastaroji privalo ieÅ¡kovui atlyginti.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad už komunalines paslaugas apskaičiuotus mokesčius mokėjo ieÅ¡kovui, nes jis buvo sudaręs sutartis su tiekėjais. IeÅ¡kovui perduodama pinigus atsakovė neprašė iÅ¡duoti pakvitavimo. Pinigų mokėjimo faktÄ gali patvirtinti liudytojai. IeÅ¡kovas dėl turtinės padėties nebÅ«tų galėjęs vienas mokėti mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovė 2010 m. kreipėsi į bendrijos pirmininkÄ , kuris suorganizavo, kad kiekvienas bendraturtis mokėtų už paslaugas atskirai. KreipimÄ si į pirmininkÄ inicijavo ieÅ¡kovas, kuris norėjo iÅ¡nuomoti jam priklausančio buto dalį. Nei iki kreipimosi, nei po jo ieÅ¡kovas neminėjo apie skolos buvimÄ .

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės

teise. Bute savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę ieÅ¡kovas, atsakovė ir jų sÅ«nus A. M.. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos į

bylÄ atsiskaitymo knygelės duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas mokėjo už į butÄ teikiamas paslaugas per laikotarpį nuo 2003 m. kovo mėnesio iki 2010 m. birželio mėnesio. Atsakovė pateikė įrodymus, kad jai buvo suteikta teisė į kompensacijas apmokant už suteiktas Å¡ildymo paslaugas, patiektÄ Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį 2003 – 2004 metais, kuria ieÅ¡kovas pasinaudojo mokėdamas už paslaugas. Teismas konstatavo atsakovę įrodžius, jog ji mokėjo už suteiktas ryÅ¡io paslaugas 2010 m. lapkričio mėnesį.

IeÅ¡kovas pasiraÅ¡ytinai patvirtino, jog gavo pinigus iÅ¡ atsakovės už sunaudotÄ elektros energijÄ , karÅ¡tÄ ir Å¡altÄ vandenį nuo 2010 m. liepos mėnesio. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji mokėjo buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas nuo 2003 metų kovo mėnesio iki 2010 metų birželio mėnesio, nes bendrija buvo iÅ¡davusi atskiras atsikaitymo knygeles. Kaip atsakovė nurodė, 2010 metais pradėjo mokėti tiesiogiai paslaugos teikėjams. IeÅ¡kovas pateiktais į bylÄ raÅ¡teliais apie sÅ«naus iÅ¡laikymui atliktus pinigų perdavimus, už ryÅ¡io paslaugas įrodinėjo, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę nepasitikėjimo santykiai, todėl bet kokius pinigų perdavimus įformindavo raÅ¡tu.

Teismas įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovo pinigų perdavimas už ryÅ¡io paslaugas įformintas raÅ¡tu nuo 2010 metų liepos mėnesio, t.y. nuo to momento, kai prasidėjo įforminimas raÅ¡tu ir atsakovės perduodamų pinigų už sunaudotÄ elektros energijÄ , karÅ¡tÄ ir Å¡altÄ vandenį, sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, kad iki tol už buto iÅ¡laikymÄ ir komunalinius patarnavimus atsiskaitymas tarp Å¡alių buvo įforminamas raÅ¡tu. Teismo nuomone ta aplinkybė, kad pinigų gavimas už sÅ«naus iÅ¡laikymÄ buvo patvirtinamas pasiraÅ¡ytinai, nesudaro pagrindo manyti, kad šalys bet kokius savo santykius įformindavo raÅ¡tu.

IeÅ¡kovas patvirtino aplinkybę, kad jo iniciatyva buvo raÅ¡omi raÅ¡teliai. Atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimai už sÅ«naus iÅ¡laikymÄ buvo nepastovÅ«s, skiriasi ir perduodamos pinigų sumos, mokėjimai atliekami už keturis ar tris mėnesius, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų reikalavusi sumokėti pinigus ar skaičiavusi netesybas. IÅ¡ bylos medžiagos, atsakovės elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad atsakovė nebuvo aktyvi, nesiekė formalizuoti Å¡alių tarpusavio santykių.

Teismas nustatė, kad atsakovė domėjosi už komunalines paslaugas mokėtina suma, t.y. įrodymai patvirtina, kad nuo 2003 metų, kada ieÅ¡kovas skaičiuoja skolÄ , ji, bÅ«damas finansiÅ¡kai nepajėgi mokėti visÄ sumÄ , pasirÅ«pino kompensacijos gavimu. Liudytojas A. M. patvirtino, jog matė, kaip ieÅ¡kovas pateikdavo knygelę atsakovei, o ji, patikrinusi duomenis, duodavo pinigus. Liudytoja R.

A. parodė, jog ji skolindavo pinigus atsakovei, kad ji galėtų atsiskaityti su ieÅ¡kovu, tačiau raÅ¡tu paskolos neįformindavo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s, nenustatęs, kad tarp bendraturčių bÅ«tų susiklostę itin konfliktiÅ¡ki santykiai dėl ko bÅ«tų reikėję reikalauti pakvitavimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio apmokėjimÄ už komunalinius patarnavimus, įvertinęs tai, kad atsakovė įrodė, jog domėjosi mokėtinomis sumomis, sÄ Å¾iningai vykdė prievolę mokėti už buto iÅ¡laikymÄ , eksploatacines iÅ¡laidas, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ji duodavo pinigus už suteiktas komunalines paslaugas. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė nebuvo atsakinga ir rÅ«pestinga daikto savininke, atsisakė apmokėti daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas. Teismas įrodymais laikė pačios atsakovės paaiÅ¡kinimus ir suinteresuoto asmens – savo sÅ«naus nekonkrečius ir neaiÅ¡kius parodymus, kuriais nebuvo nurodytos nei datos, nei konkrečios sumos, nei kada tariamai buvo duoti pinigai. Atsakovės paaiÅ¡kinimai nebuvo nuoseklÅ«s, ji keitė pozicijÄ ir painiojosi. IeÅ¡kovas pateikė reikiamus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie visiÅ¡kai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad iÅ¡ liudytojo A.

M. parodymų matyti, kad jis dalyvavo atsakovės atsiskaitymuose su ieškovu, padėdavo motinai patikslinti pinigų sumas ir kartais pats duodavo pinigų. Teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad jo santykiai su sūnumi nėra konfliktiški, dėl to manytina, kad šis liudytojas davė nešališkus parodymus. Ieškovas neįvertino kiekvieno iš bute gyvenančių asmenų komunalinių paslaugų suvartojimo kiekių.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK)

320 straipsniu įtvirtintų bylos

nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo

pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenys tvirtina, kad Å¡alys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 3/5 dalys, atsakovei – 2/5 dalys buto. Kiekvieno iÅ¡ bedraturčių pareiga proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti yra numatyta įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis). CK 4.76 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, jei vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ turtÄ , tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas atsiskaitymo knygelės už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. birželio mėn. nuoraÅ¡ais (b.l. 9 - 54) įrodinėjo, kad atsakovė skolinga ieÅ¡kovui 7 650,69 Lt už suteiktas komunalines paslaugas, t.y. Å¡ilumÄ , elektros energijÄ , Å¡altÄ /karÅ¡tÄ vandenį.

Vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, prie iÅ¡laidų, skirtų turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, priskirtinos buto Å¡ildymo iÅ¡laidos, tačiau prie Å¡ių iÅ¡laidų negalima priskirti įmokų už sunaudotÄ vandenį ir elektrÄ , kurios susijusios su iÅ¡imtinai asmenų, gyvenančių bute, poreikių tenkinimu ir, kurios priskirtinos prie paslaugų vartojimo santykių, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės, o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006).

Todėl teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimų dėl iÅ¡laidų už karÅ¡tÄ /Å¡altÄ vandenį

ir elektrÄ atlyginimo ieÅ¡kovui klausimÄ , turėjo vadovautis 6.111 ir 6.114 straipsniais, kuriuose nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sÄ lygos. IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kokį kiekį Å¡alto/karÅ¡to vandens ir elektros energijos suvartojo ir už tai turėtų atlyginti atsakovė. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 2/5 dalį, t.y. 40 procentų pagal skaitiklių parodymus apskaičiuotų įmokų už Å¡altÄ /karÅ¡tÄ vandenį ir elektros energijÄ negali bÅ«ti tenkinamas, kaip neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų.

Pagal CK 6.114 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui, kai asmuo įvykdo prievolę, kuriÄ jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais. Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovo pateikti atsiskaitymo knygelės už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. birželio mėn. nuoraÅ¡ai patvirtina ieÅ¡kovo apmokėjimo už komunalines paslaugas, tačiau ne atsakovės įsiskolinimo ieÅ¡kovui faktÄ . Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo, jog ji kiekvienÄ mėnesį perduodavo ieÅ¡kovui piniginių lėšų komunaliniams mokesčiams mokėti, tačiau pakvitavimo iÅ¡ atsakovo neprašė, nes Å¡alių santykiai nebuvo konfliktiÅ¡ki. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta tarp Å¡alių egzistavusi praktika visus tarpusavio atsiskaitymus įforminti raÅ¡tu (pakvitavimais). Kadangi

šalių susitarimas dėl atsakovės pinigų perdavimo už komunalinių mokesčių dalį sudarytas

žodine forma (CK 1.72 straipsnis, 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šių aplinkybių įrodinėjimas apsunkinamas. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktiniai duomenys byloje gali būti nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Å¡alių paaiÅ¡kinimai įrodymais tampa ir jais gali bÅ«ti remiamasi teismo posėdžio metu juos iÅ¡tyrus, Å¡aliai davus priesaikÄ . Atsakovė piniginių lėšų perdavimo ieÅ¡kovui faktÄ Ä¯rodinėjo ne tik savo paaiÅ¡kinimais. Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad matydavo, kaip motina duodavo pinigų tėvui, tėvas ir motina gyvena atskiruose kambariuose, kai tėvas praÅ¡ydavo pinigų, ateidavo į virtuvę ir pateikdavo atsiskaitymo knygelę, praÅ¡ydavo visko iki cento (b.l. 151, 152).

Liudytoja R. A. parodė skolindavusi atsakovei pinigų, kad ji galėtų atsiskaityti su vyru (b.l. 152). Remiantis iÅ¡dėstytu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog atsakovė duodavo pinigų ieÅ¡kovui apmokėti atsakovės buto iÅ¡laikymo ir komunalinių iÅ¡laidų dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl į bylÄ pateiktos informacijos įrodomosios reikÅ¡mės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi specifikÄ â€“ teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010 ir kt.).

Teismo atlikto įrodymų vertinimo metu padarytų iÅ¡vadų neatitikimas vienos iÅ¡ Å¡alių pozicijai savaime nereiÅ¡kia proceso įstatyme įtvirtintų įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktikÄ ,

teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti

į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos

teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008). Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendė teisingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir

objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias ginčo tarp šalių sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir

taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

CPK

93 straipsnio 1 dalyje

numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš

antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės

biudžetÄ . Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina atsakovės naudai 350,00 Lt (b.l. 187, 188) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK

326 straipsnio 1 dalies

1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                            Â

Loreta Lipnickienė

Teisėjai

Danutė Kutrienė

A. M.