2021-02-24 Nr. AB-3952-3-61-3-03779-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-281-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03779-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. J. ir atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. J. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. birželio 6 d. žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareiškėjo žemės sklypas Nr. 1) ir Nr. (duomenys neskelbtini) toliau – ir Pareiškėjo žemės sklypas Nr. 2), kadastro duomenų bylų tikrinimo aktus Nr. 48KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618; 2) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių priimti sprendimus patvirtinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo matininko J. L. parengtas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas; 3) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl neteisėto sprendimo patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, sukėlusio didelius ilgalaikius dvasinius ir emocinius sukrėtimus, atlyginti pareiškėjui patirtą 20 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad kaimyninio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Kaimyninis žemės sklypas) kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 12 ir 32.1.1.5 punktų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Taisyklės) 29.8.5 punkto reikalavimus. Pareiškėjas teigė nepasirašęs minėto žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte, jam, kaip besiribojančių žemės sklypų savininkui, nebuvo išsiųsta šio žemės sklypo paženklinimo–parodymo akto kopija, šio žemės sklypo fragmentas (ištrauka). Už pažeidimus, kurių matininkė A. Č. per jos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikotarpį nepašalino, matininkei NŽT direktoriaus įsakymu skirta drausminė nuobauda – kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad atlikęs Pareiškėjo žemės sklypo Nr. 1 ir Pareiškėjo žemės sklypo Nr. 2 (toliau kartu – ir Pareiškėjo žemės sklypai) kadastrinius matavimus, siekia panaikinti teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant Kaimyninio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2014 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 48SK-(14-48.111.)-1682, kuriuo buvo patvirtinta Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų byla, yra neteisėtas. Dėl šio sprendimo priėmimo pareiškėjas teigė patyręs didelius ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. NŽT Vilniaus rajono skyrius pareiškėjui melavo, jį dezinformavo, kad nuslėptų padarytus pažeidimus dėl Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų bylos suderinimo, trukdė jam sužinoti tiesą ir, atlikus savo žemės sklypų kadastrinius matavimus, pašalinti teisės aktų pažeidimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjas manė, kad tarp neteisėtų NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

4. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į skundą prašė bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti aktus ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti, o dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

5. NŽT Vilniaus rajono skyrius paaiškino, kad, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Kaimyninis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1998 m. rugpjūčio 12 d., suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Šis žemės sklypas ribojasi su Pareiškėjo žemės sklypais, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2012 m. sausio 11 d., suformuoti atliekant preliminarius matavimus. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-1682 buvo patvirtinti Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal Kaimyninio žemės sklypo savininkų užsakymu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Minorantė“ matininkės A. Č. parengtą 2014 m. vasario 3 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šioje kadastro duomenų byloje yra duomenys, kad kvietimai dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas buvo išsiųsti gretimų žemės sklypų savininkui (pareiškėjui); taip pat matyti, kad 2013 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra gretimų žemės sklypų savininko J. A. J. parašo. Šioje kadastro duomenų byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo išsiųsta Kaimyninio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde pats nurodė dalyvavęs Kaimyninio žemės sklypo ženklinime, tačiau žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nepasirašė.

6. Atsakovas nurodė, kad pagal Kaimyninio žemės sklypo suformavimo dokumentus (abrisą ir planą, parengtus 1998 balandžio 29 d. atlikus žemės sklypo preliminarius matavimus) šio žemės sklypo plotas – 5 ha. Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo konfigūracija, geografinė padėtis nepakito, plotas – 5,0298 ha ir neviršija leistinos maksimalios (ribinės) paklaidos. Tuo tarpu bendros žemės sklypų (Kaimyninio žemės sklypo ir Pareiškėjo žemės sklypų) ribos šių žemės sklypų suformavimo dokumentuose skiriasi nuo 1,9 m iki 6,5 m. Abrise Nr. 734 ir abrise Nr. 735 tų pačių ribų linijų ilgiai skiriasi nuo 1,5 m iki 8,6 m.

7. Atsakovas nurodė, kad VĮ Valstybės žemės fondo matininkė I. P. 2017 m. balandžio 4 d. atlikusi Pareiškėjo žemės sklypų kadastrinius matavimus ir nustačiusi, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ploto skirtumas didesnis nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir Pareiškėjo žemės sklypų ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypų ribų (konfigūracijos), vadovaudamasi Nuostatų 21 punktu, 2017 m. birželio 8 d. raštu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl išvados pateikimo. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. liepos 5 d. išvadoje Nr. 48SD-8253-(14.48.163E) (toliau – ir Išvada Nr. 8253) nurodė, kad matininkė, atlikdama Pareiškėjo žemės sklypų kadastrinius matavimus, neteisinai atstatė šių žemės sklypų ribas vietovėje. Atlikus Pareiškėjo žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus jo plotas yra 5,2604 ha (juridinis plotas – 4,8100 ha) ir viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Išvadoje Nr. 8253 taip pat buvo nurodyta, kad šiuo atveju teritorijų planavimo dokumento patikslinimas nėra reikalingas. Pareiškėjo žemės sklypų kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami, atstatant minėtų žemės sklypų ribas vadovaujantis 2008 m. projekte suformuotomis ribomis.

8. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsižvelgdamas į NŽT 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 1SS-2326-(10.5) nurodytas pastabas, 2017 m. spalio 27 d. raštu Nr. 48SD-13190-(14.48.136E) „Dėl išvados pateikimo“ (toliau – ir Išvada Nr. 13190) pakartotinai išnagrinėjo VĮ Valstybės žemės fondo matininkės I. P. 2017 m. birželio 8 d. raštą dėl išvados pateikimo. Išvadoje Nr. 13140 nurodyta, kad įvertintus aplinkybes dėl suformavimo dokumentuose nurodytų skirtingų žemės sklypų (Kaimyninio žemės sklypo ir Pareiškėjo žemės sklypų) tų pačių ribų linijų ilgių, Pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimo darbai turėtų būti tęsiami žemės sklypų savininkų bendru sutarimu patikslinant nustatytus žemės sklypų kadastro duomenis ir ribas. Kadangi minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodyti žemės sklypų bendrų ribų linijų ilgiai skiriasi (žemės sklypų ribos neaiškios), administracine tvarka ribos gali būti tikslinamos tik esant šių žemės sklypų savininkų sutikimui, o žemės sklypų savininkams nesutarus dėl bendros žemės sklypų ribos – kreipiantis į teismą.

9. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 30 d. NŽT pateikė derinti Pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylas. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2018 m. birželio 6 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktuose Nr. 48KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618 (toliau – ir Aktai) nurodė, kad žemės sklypų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams nustatyta neteisingai, Pareiškėjo žemės sklypo Nr. 1 plotas nustatytas teisingai, Pareiškėjo žemės sklypo Nr. 2 plotas nustatytas neteisingai, planai sudaryti neteisingai, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai ir žemės sklypų kadastro duomenų formos užpildytos neteisingai, žemės sklypų vertės apskaičiuotos neteisingai ir kadastro duomenų bylos parengtos, sukomplektuotos neteisingai. Aktuose nurodyta, kad Pareiškėjo žemės sklypų ribos nustatomos vadovaujantis žemėtvarkos projekte suprojektuotomis ribomis arba parieškojo ir Kaimyninio žemės sklypo savininkų sutarimu, o nesusitarus – teismo sprendimu, nes vietovėje pirminiai riboženkliai neišlikę, o suformavimo dokumentuose (abrisuose ir planuose) nurodyti pareiškėjo žemės sklypų ir Kaimyninio žemės sklypo bendrų ribų linijų ilgiai skiriasi. Taigi matininkas, atlikęs Pareiškėjo žemės sklypų kadastrinius matavimus, nesivadovavo Išvada Nr. 8253 ir Išvada Nr. 13190.

10. Atsakovas nurodė, kad matininkės A. Č. atliktais Kaimyninio žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatytos ribos neatitinka šio žemės sklypo Abrise Nr. 38 nurodytų sprendinių, tačiau pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, kadangi bendros Kaimyninio žemės sklypo ir Pareiškėjo žemės sklypų ribos šių žemės sklypų suformavimo dokumentuose skiriasi ir nėra aiškios, o atlikus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, šių žemės sklypų plotas padidėja 0,5776 ha. NŽT Vilniaus rajono skyriaus nuomone, net ir panaikinus Kaimyninio žemės sklypo kadastrinius matavimus būtų neįmanoma tiksliai nustatyti bendrų Kaimyninio žemės sklypo ir Pareiškėjo žemės sklypų ribų, kadangi šių žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodyti bendrų ribų linijų ilgiai skiriasi (žemės sklypų ribos neaiškios). Atsakovas teigė, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė savo dvasinių išgyvenimų ir dvasinių sukrėtimų.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Vilniaus rajono skyriaus, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo patirtų išlaidų už atskirojo skundo parengimą atlyginimo klausimą perdavė spręsti apeliacinės instancijos teismui.

12. Teismas nurodė, jog neturi duomenų, kad Išvada Nr. 8253 ir Išvada Nr. 13190 būtų panaikintos, todėl atliekant Pareiškėjo žemės sklypų kadastrinius matavimus jomis vadovautis buvo privaloma. Tačiau nagrinėjamu atveju Pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo parengtos neatsižvelgus į minėtas Išvadas. Taip pat Pareiškėjo žemės sklypo Nr. 1 kadastro duomenų byloje esančių T. I., M. R., I. R. ir J. J. 2018 m. balandžio 9 d. VĮ Valstybės žemės fondo matininkui J. L. pateiktų pastabų matyti, kad minėti asmenys nesutinka su pareiškėjo atliekamais kadastriniais matavimais, nes Pareiškėjo žemės sklypų kadastrinių ribų koordinatės kerta oficialiai įregistruotas Kaimyninio žemės sklypo ribas. Tačiau tikrinimui pateiktose Pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylose nėra jokių duomenų apie tai, kad T. I., M. R., I. R. ir J. J. pastabos būtų nagrinėtos ir kad būtų priimtas sprendimas dėl jų pateiktų pastabų, kaip numatyta Nuostatų 32.1.1.5 punkte. Be to, teismas pažymėjo, kad Pareiškėjo žemės sklypų parodymo-paženklinimo aktuose pareiškėjas yra ranka išbraukęs matininko surašytus servitutus, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas pabrėžė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 48SK-(14-48.111.)-1682, kuriuo buvo patvirtinta Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų byla, teisėtumo patikrinimas nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas. Minėtas sprendimas yra galiojantis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl, kol jis nenuginčytas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atitinkamai atsakovas, tikrindamas Pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylas, privalėjo atsižvelgti į tiksliaisiais kadastriniais matavimais nustatytas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotas Kaimyninio žemės sklypo ribas. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamus Aktus ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių patvirtinti Pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininko J. L. parengtas kadastro duomenų bylas.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią jis kildino iš neteisėtų NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmų šiam suderinant Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir priėmus 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 48SK-(14-48.111.)-1682, teismas nurodė, jog šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad minėtas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtina tiek NŽT Vilniaus rajono skyriaus atsiliepime išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo išsiųsta Kaimyninio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka), tiek NŽT Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2016 m. balandžio 29 d. posėdžio protokolas, NŽT 2014 m. spalio 6 d. raštas Nr. 1SD-(10.2.)-3301 „Dėl įspėjimo“, kuriuose konstatuota, kad matininkė pažeidė Kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, Nuostatų 12 ir 32.1.1.5 punktų bei Taisyklių 29.8.5 punkto reikalavimus, tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018m m. kovo 1 d. rašte Nr. 3IN-287(8.1) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ išdėstytos aplinkybės. Taigi neteisėti atsakovo veiksmai nustatyti.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl žalos ir byloje esančią medžiagą, sprendė, jog dėl to, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius suderino Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nors joje nebuvo visų pagal Nuostatus privalomai kadastro duomenų byloje komplektuotinų dokumentų (pranešimo pareiškėjui, kuriuo jam būtų išsiųstas žemės sklypo paženklinimo aktas ir žemės sklypo planas), iš pareiškėjo buvo atimta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka laiku ginti savo galimai pažeistas teises. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus ir išgyvenimus, kadangi būtent dėl to, kad gretimo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, paties pareiškėjo žemės sklypų kadastriniai matavimai negali būti suderinti ir įregistruoti. Atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visetą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendė, kad pareiškėjui priteistina adekvati suma neturtinei žalai atlyginti yra 500 Eur.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas sudaro jo sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir tik dėl skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kuri žyminiu mokesčiu neapmokestinama, teismas pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo, patirtų pirmosios instancijos teisme, atmetė. Pareiškėjo patirtų išlaidų už atskirojo skundo parengimą atlyginimo klausimą teismas perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

III. 16. Pareiškėjas Jonas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: 1) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 48SK- (14.48.111.)-1682; 2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. birželio 6 d. Pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo aktus Nr. 48KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618; 3) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių patvirtinti Pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininko J. L. parengtas kadastro duomenų bylas; 4) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Vilniaus rajono skyriaus, likusią 19 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neobjektyvus, nes byla buvo išnagrinėta pareiškėjui bei jo atstovei nedalyvaujant, nepagrįstai buvo atsisakyta tenkinti 2019 m. liepos 23 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.

16.2. Kaimyninio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant Nuostatų 21 punktą, jo ribos nustatytos nesivadovaujant šio žemės sklypo teritorijų planavimo dokumente nustatytomis ribomis.

16.3. Nuo patikslinto skundo pateikimo, t. y. nuo 2018 m. vidurio teisėjų kolegija šioje byloje neleido pareiškėjui susipažinti su Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų bylos originalu, pažeisdama jo teisę susipažinti su bylos medžiaga. Pareiškėjas neturėjo galimybės įvertinti Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančių dokumentų autentiškumo.

16.4. Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų byla neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Teismo sprendime bandoma sušvelninti kai kuriuos teismo pripažintus teisės aktų pažeidimus, tačiau negalimi jokie teisės aktų pažeidimai su išlygomis ar daliniai teisės aktų pažeidimai. Teismo sprendimas, kuris grindžiamas Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų byla, neatitinkančia teisės aktų reikalavimų įteisina įrodytą neteisėtą 38 arų jo žemės pagrobimą jam padarant 4940 Eur turtinę žalą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 48SK-Į14.48.111)-1682, kuriuo buvo patvirtinti Kaimyninio žemės sklypo neteisėti kadastro duomenys, turi būti panaikintas.

16.5. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. spalio 27 d. rašte Nr.48 SD-13190-(14.48.136E) nurodyta, kad matininkė I. P. Pareiškėjo žemės sklypų ribas atstatė vadovaudamasi žemės sklypų planais ir abrisais, faktiniu žemės sklypų naudojimu bei atsižvelgdama į gretimų žemės sklypų planus ir abrisus. Tai patvirtina, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius sutinka, kad atliekant Kaimyninio žemės sklypo kadastrinius matavimus iš besiribojančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai pagrobta 38 arai našios žemės. Atliekant Pareiškėjo žemės sklypų kadastrinius matavimus buvo įvertinti Kaimyninio žemės sklypo abrise nurodyti bendrų ribų ilgiai, atsižvelgta į gretimų žemės sklypų, kuriems atlikti kadastriniai matavimai, bendrų posūkio taškų koordinates, kurias pasirašydami tų žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, suderino Kaimyninio žemės sklypo savininkai. Pareiškėjo žemės sklypų ribos griežtai sutampa su teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis ribomis. Matininkas J. L., parengęs Pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylas, 2019 m. vasario 4 d. rašte nurodė, kad šių žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo aktuose Nr. 48KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618 nurodyti trūkumai ištaisyti. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. birželio 7 d. raštas Nr. 48SD-(14.48.104), kuriuo atsisakyta suderinti Pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylas, prieštarauja NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. spalio 27 d. raštui Nr. 48SD-(14.48.136E).

16.6. Teismas pripažinęs, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 48SK-(14-48.111.)-1682 priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nepagrįstai nepanaikino ginčijamų aktų ir neteisingai sprendė dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismo priteista 500 Eur suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir bylos faktinių aplinkybių.

16.7. Teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.

17. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT Vilniaus rajono skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Teismas nevertino ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių nebuvo suderinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog dėl to, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius suderino Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nors joje nebuvo visų pagal Nuostatus privalomai žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamų dokumentų, iš pareiškėjo buvo atimta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka laiku ginti savo galbūt pažeistas teises, ir kad todėl pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus ir išgyvenimus, nes būtent dėl to, kad gretimo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjo žemės sklypų kadastriniai matavimai negali būti suderinti ir įregistruoti. Tarp pirmosios instancijos teismo nustatytų neteisėtų veiksmų ir tariamai pareiškėjui kilusios žalos nėra priežastinio ryšio.

17.2. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad net ir nepatvirtinus Kaimyninio žemės sklypo kadastrinių matavimų, būtų neįmanoma tiksliai nustatyti bendrų Pareiškėjo žemės sklypų ir Kaimyninio žemės sklypo ribų, kadangi šių žemės sklypų ribos suformavimo dokumentuose skiriasi ir nėra aiškios. Taigi pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai nebuvo suderinti ne dėl priežasčių, susijusių su Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimu, o dėl to, kad parengtos kadastro duomenų bylos neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo nustatyti trūkumai, pažeidimai, kurie buvo konstatuoti Aktuose. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo nebuvo suderinti pareiškėjui priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai.

18. Pareiškėjas atsiliepime į NŽT Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą prašo jį atmesti, remdamasis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

19. Pareiškėjas taip pat 2020 m. rugsėjo 29 d. pateikė dokumentą, pavadintą „Dėl prašymo susipažinti su pagrindiniu procesiniu dokumentu“, kuriame prašo teismo pareikalauti NŽT Vilniaus rajono skyriaus pateikti teismui žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos originalą, kad pareiškėjas galėtų išsamiai susipažinti su pagrindiniu procesiniu dokumentu ir įvertinti jame esančių dokumentų autentiškumą.

20. Be to, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. vasario 9 d. gautas pareiškėjo 2021 m. vasario 8 d. papildomas dokumentas „Dėl netenkintų, nepateikiant motyvų, daugkartinių prašymų susipažinti su bylos pagrindiniu procesiniu dokumentu: žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos originalą“, kuriame pareiškėjas išdėsto aplinkybes dėl pareiškėjo ankstesnių prašymų ir jų nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, taip pat nurodo, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d. dalyvavo atliekant Kaimyninio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadastrinius matavimus atliko matininko padėjėjas M. G., neturintis matininko kvalifikacijos pažymėjimo. Tai leidžia daryti išvadą, kad Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų. Rengiant minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą padaryti 12 teisės aktų pažeidimai. Pareiškėjas nurodo, kad teisėjų kolegijos sprendimą neleisti pareiškėjui susipažinti su pagrindiniu procesiniu dokumentu, nepateikiant motyvų, jis vertins kaip vieno proceso dalyvio protegavimą. Pareiškėjas nurodo, kad susipažinęs su nurodytu dokumentu pareiškėjas įrodytų, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis Kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų byla, neatitinkančia teisės aktų reikalavimų, atliko neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų Nr. 48-KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618, kuriais nustatyti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylų trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl kadastro duomenų bylų tikrinimo aktų Nr. 48KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo patvirtinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, atmetė; konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų derinant kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą (pareiškėjui nebuvo išsiųstas žemės sklypo paženklinimo aktas ir žemės sklypo planas), pareiškėjas neteko galimybės ginti teisės aktų nustatyta tvarka savo teises, ir priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė abi šalys: atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT Vilniaus rajono skyriaus, prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti, nes tarp nustatytų neteisėtų veiksmų ir patirtos neturtinės žalos nėra priežastinio ryšio. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė naują reikalavimą – panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-1682, kuriuo patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, išreikalauti šio žemės sklypo kadastro duomenų bylos originalą, bei patenkinti jo skundo reikalavimus pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti skunde bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus.

25. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos originalą, pažymi, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, teismui pripažinus, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamoje byloje yra atsakovo pateikta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos kopija, dėl kurios tikrumo teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių, šiuos duomenis nagrinėdamas bylą vertino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas, prašydamas išreikalauti dokumentų originalus, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų abejones byloje pateikiamų kopijuotų duomenų patikimumu, ar duomenų neišsamumu, nenurodė, kokių konkrečių duomenų, aktualių nagrinėjamam ginčui, reikia papildomai. Pareiškėjas 2021 m. vasario 8 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose savo prašymą susipažinti su dokumentų originalais sieja išimtinai su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų nustatymo neteisėtumu, kas apskritai nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl Kaimyninio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos originalo išreikalavimo nepripažįsta pagrįstu ir jo netenkina.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde naujai reiškia reikalavimą panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-1682, kuriuo patvirtinti sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, kurį buvo atsisakyta priimti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi dėl praleisto termino kreiptis į teismą. Išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi minėta pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties dalis liko nepakeista. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi dėl šio pareiškėjo reikalavimo bei su juo susijusių apeliacinio skundo argumentų pasisakyti teisėjų kolegijai nėra procesinio teisinio pagrindo.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad byla buvo išnagrinėta pareiškėjui bei jo atstovei nedalyvaujant, nepagrįstai buvo atsisakyta tenkinti 2019 m. liepos 23 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki Teisėjų etikos ir drausmės komisija priims sprendimą dėl šios administracinės bylos nagrinėjimo. Tokios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino svarbia, nes ji nesietina su nei su administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, nei su pareiškėjo ar jo atstovės galimybėmis dalyvauti teismo posėdyje. Be to, pareiškėjo pozicija byloje buvo išdėstyta jo procesiniuose dokumentuose, jis buvo susipažinęs su bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija aptariamu atveju bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovei nepripažįsta proceso pažeidimu, vertinti, kad byla dėl to buvo išnagrinėta neobjektyviai, nėra pagrindo.

28. Spręsdamas dėl pareiškėjo skunde prašomų panaikinti atsakovo 2018 m. birželio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų Nr. 48-KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atliekant pareiškėjo žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo privalu vadovautis galiojančiomis NŽT Vilniaus rajono skyriaus pagal Nuostatų 21 punktą parengtomis išvadomis – 2017 m. liepos 5 d. Išvada Nr. 8253 ir 2017 m. spalio 27 d. Išvada Nr. 13190. Aktuose pažymėta, kad žemės sklypų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams nustatyta neteisingai, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas nustatytas teisingai, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas nustatytas neteisingai, planai sudaryti neteisingai (nesilaikant nustatytos formos), žemės sklypų kadastro duomenų lentelės užpildytos ne pagal nustatytą formą, žemės sklypų vertės apskaičiuotos neteisingai, ir kad kadastro duomenų bylos parengtos, sukomplektuotos neteisingai. Žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių ribų koordinatės kerta oficialiai pagal sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-1682 įregistruotas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.

29. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjas savo skunde iš esmės nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl jo skundžiami Aktai yra neteisėti, kad juose nurodyti trūkumai yra nepagrįsti ar neatitinka tikrovės. Pareiškėjo argumentai tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde yra apie tai, kad jis nesutinka su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, tačiau, kaip jau buvo minėta, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 48SK-(14-48.111.)-1682, kuriuo buvo patvirtinta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla, teisėtumo patikrinimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuodamas NŽT Vilniaus r. skyriaus 2017 m. spalio 27 d. rašto „Dėl išvados pateikimo“ Nr. 48 SD-13190-(14.48.136E) (2017 m. spalio 27 d. Išvada Nr. 13190) turinį, kuriame nurodyta, kad „matininkė I. P. žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas atstatė vadovaudamasi žemės sklypų planais ir abrisais, faktiniu žemės sklypų naudojimu bei atsižvelgdama į gretimų žemės sklypų planus ir abrisus“, subjektyviai jį interpretuoja ir daro nepagrįstą išvadą, kad šiuo dokumentu atsakovas sutiko, jog atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus buvo pažeistos besiribojančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtame rašte nurodyta, jog įvertinus aplinkybes dėl minėtuose dokumentuose nurodytų skirtingų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tų pačių ribų linijų ilgių, pareiškėjo žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylų rengimo darbai turėtų būti tęsiami žemės sklypų savininkų bendru sutarimu patikslinant nustatytus žemės sklypų kadastro duomenis ir ribas; administracine tvarka ribos gali būti tikslinamos tik esant minėtųjų žemės sklypų savininkų sutikimui; savininkams nesutarus, dėl ribų nustatymo turi būti kreipiamasi į teismą.

NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėja 2018 m. birželio 7 d. raštu Nr. 48SD-5923-(14.48.104.) (pridėtas administracinėje byloje) informuodama pareiškėją, kad skyrius negali suderinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylų, nes nustatyti trūkumai, kurie nurodyti 2018 m. birželio 6 d. šių žemės sklypų kadastro duomenų tikrinimo aktuose Nr. 48KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618, tinkamai įvertino 2017 m. liepos 5 d. Išvados Nr. 8253 ir 2017 m. spalio 27 d. Išvados Nr. 13190 turinį ir į jas atsižvelgė.

Pareiškėjo nurodomas matininko J. L., rengusio pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylas, 2019 m. vasario 4 d. raštas dėl dalies aktuose Nr. 48KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618 nurodytų trūkumų ištaisymo, prie bylos nepridėtinas ir neaptarinėtinas, nes jis nurodo aplinkybes, kurios atsirado po ginčijamų aktų sudarymo, be to, nesusijusias su aplinkybių byloje vertinimu iš esmės, todėl sprendžiant kilusį ginčą nėra reikšmingas.

31. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo dalį dėl 2018 m. birželio 6 d. žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų Nr. 48-KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618 panaikinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl aktų Nr. 48-KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo priimti sprendimus patvirtinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, palieka nepakeistą.

32. Pareiškėjas skunde reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė neteisėtais atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmais derinant ir tvirtinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, dėl ko pareiškėjas teigė patyręs didelius ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Pareiškėjas teigė, kad jam buvo trukdoma sužinoti ir atlikus savo žemės sklypų kadastrinius matavimus pašalinti teisės aktų pažeidimus.

33. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą, atsakovo neteisėtais veiksmais nurodė faktus, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius suderino Kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, nors joje nebuvo visų pagal Nuostatus privalomai žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuotinų dokumentų (pranešimo pareiškėjui, kuriuo jam būtų išsiųstas žemės sklypo paženklinimo aktas ir žemės sklypo planas), nurodė, kad dėl šių atsakovo veiksmų iš pareiškėjo buvo atimta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka laiku ginti savo galbūt pažeistas teises. Atsakovas byloje pripažino, kad pareiškėjui nebuvo išsiųsti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka).

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodė, kad jis nėra teisingas ir neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, todėl prašė jį padidinti, priteisti likusią reikalaujamą 19 500 eurų sumą. Tokie subjektyvaus pobūdžio vertinimai, kai nėra nurodomi konkretūs argumentai, pagrindžiantys, kodėl priteistas neturtinės žalos atlyginimas turi būti padidintas, nesudaro pagrindo tenkinti aptariamą pareiškėjo apeliacinio skundo dalį.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde, prašydamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, nurodė, kad tarp nustatytų neteisėtų veiksmų suderinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą ir pareiškėjo nurodomos patirtos neturtinės žalos nėra priežastinio ryšio; akcentavo, kad pareiškėjo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys nebuvo suderinti dėl to, kad žemės sklypų ribos suformavimo dokumentuose skiriasi ir nėra aiškios, parengtos kadastro duomenų bylos neatitiko teisės aktų reikalavimų, ir tai nesietina su Kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patvirtinimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmėmis nurodo tai, kad pareiškėjas neteko galimybės teisės aktų nustatyta tvarka laiku ginti savo galbūt pažeistas teises, t. y. ginčyti atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmus, 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 48SK- (14.48.111.)-1682, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys.

36. Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, įvertino teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir patirtos neturtinės žalos kitų neigiamų pasekmių aspektu, negu apeliaciniame skunde nurodo atsakovas (CK 6.247 str.). Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas galimybe ginti savo pažeistas teises nesinaudojo itin ilgai, tai buvo įvertinta ir teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi neatnaujinus termino skundui dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-1682 panaikinimo paduoti. Be to, duomenys Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. posėdžio protokole Nr. 1KK-(11.27)-4 patvirtina, kad pareiškėjas apie padarytus pažeidimus atliekant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus atsakovui pranešė dar 2014 m. kovo 24 d. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus, tinkamu savo galbūt pažeistų teisių gynimu galėjo pasirūpinti žymiai anksčiau ir išvengti neturtinės žalos arba ją patirti mažesnę. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo veiksmus, kuriais jis galėjo išvengti patiriamos neturtinės žalos, tačiau to nesiėmė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas gali būti mažinamas (CK 6.248 str. 4 d.), teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje – iki 100 eurų. Taigi tenkinant iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeistina, pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma sumažintina iki 100 eurų.

37. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat ir patirtas advokato pagalbai apmokėti (40 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino, nurodė, kad jas sudaro sumokėtas žyminis mokestis; pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir tik skundo dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kuri žyminiu mokesčiu ir taip neapmokestinamas. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą ir netenkinusi pareiškėjo apeliacinio skundo, neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pareiškėjo teisė į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant atskirąjį skundą, atlyginimą, sietina ne su atskirojo skundo nagrinėjimo rezultatu, bet su viso bylos proceso baigtimi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi, tenkinant pareiškėjo atskirąjį skundą iš dalies, pirmosios instancijos teismui buvo grąžintas iš naujo spręsti pareiškėjo skundo dalies dėl pareiškėjo žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenų bylų tikrinimo aktų Nr. 48KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618 panaikinimo bei atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus įpareigojimo priimti sprendimus patvirtinti pareiškėjo žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, priėmimo klausimas. Šie pareiškėjo skundo reikalavimai buvo pirmosios instancijos teismo atmesti, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į advokato pagalbos išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjui taip pat nepriteistinas, nes teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai (jo apeliacinis skundas atmestas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjui J. A. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 100 (vieno šimto) eurų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė