5d69bdb3-dc01-4210-8a06-5cd26483cfb7 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6069-922/2019 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00691-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.8.1.; 3.4.1.1. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 4 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. M., jos atstovei advokatei Nijolei RauluÅ¡aitienei, atsakovui S. K., jo atstovui advokatui Viliui Putkiui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius arba Institucija) atstovei Jolantai Mulskienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

M. ieÅ¡kinį atsakovui S. K. dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo). Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pakeisti, Varėnos rajono apylinkės teismo (dabar Alytaus rajono apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-606-922/2016 patvirtintÄ , I. M. ir S. K. taikos sutartimi sulygtÄ susitarimÄ , dėl iÅ¡laikymo dydžio mokamo kas mėnesį nepilnamečiam sÅ«nui, T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikyti (nutarties 2 d.) ir šį atsakovo, S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimÄ pakeisti taip: iÅ¡laikymo dydį padidinti ir iÅ¡ S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 200 (du Å¡imtai) eurų periodinėmis, kas mėnesį mokamomis iÅ¡laikymo iÅ¡mokomis mokamÄ iÅ¡laikymÄ T.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikyti nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki jo pilnametystės. IÅ¡ atsakovo S. K. priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad su atsakovu S. K. ieÅ¡kovė santuokos sudariusi nebuvo, tačiau kurį laikÄ draugavo, bendravo artimai. 2011 m. pabaigoje sužinojo, kad laukiasi atsakovo vaiko. Apie tai pranešė atsakovui. (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus T.. Kadangi atsakovas tėvystės nepripažino, sÅ«nui T. buvo duota L. pavardė, suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Gimimo liudijime tėvu nebuvo įraÅ¡ytas joks asmuo. Pradžioje atsakovas tėvystės sÅ«nui T. nepripažino, jo nelankė, neteikė jam jokio iÅ¡laikymo, nors ir žinojo, kad yra T. tėvas. Paties sÅ«naus iki Å¡ios dienos nebuvo atvykęs aplankyti nei karto. Kadangi sÅ«nų augino, prižiÅ«rėjo ir iÅ¡laikė viena be atsakovo pagalbos, 2016 metais ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės sÅ«nui pripažinimo, iÅ¡laikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų. 2016 m. rugpjūčio 24 d.

Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2-606-922/2016 buvo patvirtinta I. M. ir atsakovo S. K. taikos sutartis. Sutartyje aptartas nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku sÄ lygos, kt. klausimai. Taikos sutartimi atsakovas, S. K. pripažino savo tėvystę sÅ«nui T. L.. Taip pat buvo sutarta, kad nepilnametis sÅ«nus T. L. liks gyventi jo motina I. M. ir kas mėnesį iki T. L. pilnametystės atsakovas jam teiks 60 eur per mėnesį siekiantį iÅ¡laikymÄ .

Buvo sutarta, kad atsakovas nuo 2017-01-01 iki 2019-07-01 iÅ¡mokėsiÄ s iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , mokėdamas po 72.00 eur kas mėnesį. Vienintelė atsakovo parama, tai kas mėnesį pagal 2016-08- 23 taikos sutartį pervedami 60 eur. Daugiau jokios paramos iÅ¡ atsakovo nesulaukia. Å iuo metu pagal nepilnamečio vaiko poreikius, prekių ir paslaugų kainas, atsakovo mokamo iÅ¡laikymo nepakanka net ir iÅ¡ dalies padengti pačius minimaliausius sÅ«naus poreikius. Kol atsakovas pagal taikos sutartį mokėdavo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , t. y., viso 132 eur (60+72), lėšų pakakdavo bent daliai maitinimo ir sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidų padengti.

Tačiau Å¡iuo metu atsakovo teikiamas iÅ¡laikymas sÅ«nui, kuris yra neįgalus nuo pat gimimo nepadengia net ir pačių minimaliausių vaiko reikmių. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2016-08-24 teismo nutartimi patvirtintas iÅ¡laikymas yra neproporcingas sÅ«naus poreikiams ir prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijams ir formuojamai teismų praktikai. Atsakovas gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė su nepilnamečiu T. ir kitais savo vaikais (duomenys neskelbtini) ji nuomoja 2 kambarių socialinį bÅ«stÄ es. (duomenys neskelbtini).

Butas yra 50,10 kv. m. ploto, čia yra visi patogumai, sudarytos tinkamos sÄ lygos, visų vaikų auginimui ir priežiÅ«rai. Be sÅ«naus, T. L. kartu su ieÅ¡kove gyvena ir kiti jos nepilnamečiai vaikai: I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. ir S. V., gim. (duomenys neskelbtini). Be to turi dar vienÄ dukrÄ L. Ž.. Ji jau yra suaugusi, gyvena atskirai ir jai ieÅ¡kovės pagalba nėra bÅ«tina. IeÅ¡kovė I. M. nurodo, kad Å¡iuo metu ji niekur nedirba, nes prižiÅ«ri ir 2015 m. gimusias dvynes ir patį neįgalų sÅ«nų T.

L.. Jos vienintelės gaunamos pajamos, tai socialinės išmokos, kurios per mėnesį siekia apie 496 eurus. Atsakovas S. K. ieškovės žiniomis dirba (duomenys neskelbtini), taip pat laisvu nuo darbo metu (duomenys neskelbtini), gauna papildomų pajamų. Kokios atsakovo vidutinės mėnesinės gaunamos pajamos ieškovė neturi duomenų, tačiau galimai yra kur kas didesnės nei jos ir viršija 1000 eurų per mėnesį. Ieškovės žiniomis atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, tačiau vertinant jo ir jos išlaikomų asmenų skaičių, laikytina, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė.

Atsakovas yra sveikas, dirbantis asmuo ir turi visas galimybes teikti didesnį iÅ¡laikymÄ mÅ«sų nepilnamečiam sÅ«nui. Vien už socialinio bÅ«sto nuomÄ kiekvienÄ mėnesį moka 18 eurų. Už komunaliniams ir kitus mokesčius (televizija, mobilusis ryÅ¡ys, kt.) per mėnesį ieÅ¡kovė turi sumokėti nuo 60 iki 80 eurų. Taigi kitoms iÅ¡laidoms: maistui, buities priemonėms, rÅ«bams, avalynei, sveikatos priežiÅ«rai, kitoms bÅ«tinosioms iÅ¡laidoms ir vaikams ieÅ¡kovei telieka vos 400 eurų.

Per dvejus metus nuo teismo sprendimo sÅ«naus poreikiai padidėjo ir dėl natÅ«ralaus jo poreikių kitimo vaikui augant. Minėta, kad sÅ«nus T. L. yra neįgalus nuo pat gimimo. SÅ«nui nuo 2019-08-13 iki 2021-08-12 nustatytas sunkus neįgalumo lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Dėl sÅ«naus specialiųjų poreikių jo priežiÅ«rai ir sveikatos iÅ¡laidoms reikia skirti kur kas daugiau lėšų nei kitiems vaikams. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimÄ padidinti 2016-08-24 nutartimi patvirtintÄ 60 eurų dydžio iÅ¡laikymÄ bei priteisti 200 eurų dydžio iÅ¡laikymÄ .

Nurodė, kad praÅ¡omas padidinti iÅ¡laikymas yra bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų patenkinti padidėję nepilnamečio neįgalaus vaiko poreikiai. Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti dalinai, priteisiant nepilnamečio sÅ«naus T. L. gimusio (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui po 100,00 eurų kas mėnesinių periodinių iÅ¡mokų iki vaikas sulauks pilnametystės, o likusioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas padidinti periodinių iÅ¡mokų sÅ«naus T. L. iÅ¡laikyti dydį yra pagrįstas, tik, jo manymu, ieÅ¡kovės nurodyta suma yra per didelė tiek tenkinant vaikų poreikius, tiek atsižvelgiant į vaikų poreikius, tiek į atsakovo turtinę padėtį, tiek į Å¡eimos padėtį. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį sutiko vaiko iÅ¡laikymui skirti po 100,00 eurų kas mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės. Atsakovas sutinka, kad sÅ«nus turi neįgalumÄ nuo vaikystės, tačiau dėl Å¡ios priežasties valstybė dalinai tenkina vaiko poreikius.

IeÅ¡kovė už T. L. iÅ¡ VSDFV gauna neįgalumo pensijÄ , kuri sudaro 198,00 eurų. Be to iÅ¡ VSDFV papildomai gauna vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡mokÄ , kuri sudaro 68,40 eurų. Be Å¡ių pajamų, kurios yra skirtos konkrečiai T. L. poreikių tenkinimui, iÅ¡ Varėnos rajono savivaldybės kiekvienÄ mėnesį gauna po 57,00 eurus priežiÅ«ros iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos. Savivaldybė yra paskyrusi ir iÅ¡mokÄ vaikui - konkrečiai T. L., kuri sudaro apie 150 eurų (iÅ¡mokos kodas 31). Tokiu bÅ«du tiek valstybė, tiek savivaldybė T.

L. iÅ¡laikymui skiria apie 470 eurų. Atsakovo nuomone, vieno vaiko iÅ¡laikymui, kai dar taikomos kitos lengvatos neįgaliems asmenims, skirtų lėšų turėtų pakakti vaiko poreikių tenkinimui. Kiek atsakovui yra žinoma, ieÅ¡kovė už kitus vaikus taip pat gauna periodines iÅ¡mokas. Atsakovas sutinka, kad kitiems vaikams mokamos periodinės iÅ¡mokos skiriamos tik konkretaus vaiko poreikių tenkinimui. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės pateiktos pažymos apie gaunamas tikslines ir kitokias iÅ¡mokas bei vaikui skirta neįgalumo pensijÄ Å¡ioje byloje, taip pat yra konkretaus vaiko, Å¡iuo atveju T.

L. skirtos pajamos ir jos turi būti skirtos tik jo poreikių tenkinimui. Atsakovas nurodo, kad valstybė, nepilnamečio vaiko išlaikymui, kai vienas iš tėvų nemoka periodinių išmokų vaikams išlaikyti, moka apie 65,00 eurus, tai reiškia kad, valstybė laiko, kad šių pinigų užtenka vaikui išlaikyti. Kaip matyti iš pateiktų išlaidų, kurios galėtų įeiti į vaikui tenkančias išlaidas, buto nuoma vienam asmeniui (kadangi bute registruoti 6 asmenys) tektų apie 3 eurus.

Kiti komunaliniai ir kiti eksploataciniai mokesčiai svyruotų vienam asmeniui, atsižvelgiant į sezonus nuo 20 iki 27 eurų į mėnesį. Nors ieškovė kitų išlaidų nepagrindė, tačiau atsakovas sutinka, kad nors ieškovė nenurodė išlaidų, tenkančių vaiko maistui, drabužiams ir taip toliau, mano, kad šios išlaidos yra būtinos. Klausimas tik tame, kiek iš gaunamų lėšų yra sunaudojama T. L. poreikių tenkinimui ir ar reikalaujama 200 eurų periodinės išmokos sūnaus išlaikymui yra pagrįstos ir protingos.

IeÅ¡kovė vadovaujasi teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad vieno vaiko iÅ¡laikymui reikėtų skirti vienÄ minimaliÄ algÄ . Argumentas yra pagrįstas, tačiau ieÅ¡kovė netinkamai traktuoja Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimus, kadangi vaiko iÅ¡laikymÄ dalinai dengia ir valstybė, ir savivaldybė. Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė, atsakovas Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini), atskaičius privalomus mokesčius vidutinis darbo užmokestis sudaro 477,57 eurus (1432,72 : 3). Atsakovas gyvena kaime, kur turi senÄ namÄ su 27 arų žemės sklypu, bei vieno kambario butÄ (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kinio padavimo dienai atsakovas turi įsipareigojimų dar trims nepilnamečiams vaikams. R. D., vadovaujantis 2011-10-26 nutartimi sÅ«naus S. K., gimusio (duomenys neskelbtini) dienÄ iÅ¡laikymui jis moka 58 eurus kasmėnesinių iÅ¡mokų. Å io ieÅ¡kinio pateikimo dienai atsakovas nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio imtinai moka dviem vaikams t. y. S. K., gimusios (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui po 75 eurus. Atsakovas Å¡iuo metu turi rÅ«pintis keturiais savo vaikais. Visi vaikai jam yra lygÅ«s, todėl vienam vaikui teikdamas didesnį iÅ¡laikymÄ jis nuskriaustų kitus vaikus.

Realus T. L. poreikių užtikrinimas, atsižvelgiant į atsakovo galimybes - po 100 eurų per mėnesį. Atsakovas pripažįsta, kad T. L. iÅ¡laikymui skiriama suma, kuriÄ jis siÅ«lo nėra didelė, tačiau ji tokia, kokiÄ jis Å¡iai dienai gali skirti. Bendra iÅ¡ieÅ¡kotina suma sudarytų apie 330 eurų, o tai daugiau negu pusė gaunamo darbo užmokesčio. Atsakovo poreikių tenkinimui liktų apie 140 eurų. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kiniu, nurodydami, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį kiekvienÄ mėnesį iÅ¡galėtų mokėti po 100-120 eurų, tokiÄ sumÄ prašė priteisti.

Institucija teikianti iÅ¡vadÄ Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2019-09-24 iÅ¡vadÄ , kurioje nurodo, kad I. M. Å¡eimoje auga penki nepilnamečiai vaikai: I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), T. L., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena G. ir S. V. tėvas, I. M. sugyventinis T. V.. Å eima gyvena Varėnos rajono savivaldybės skirtame socialiniame bÅ«ste: dviejų kambarių bute, kurio bendras plotas 50,10 kv. m., su patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Å eimos pajamas sudaro iÅ¡mokos vaikams, vaiko Å¡alpos neįgalumo pensija, priežiÅ«ros pagalbos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija bei sugyventinio gaunamas darbo užmokestis.

Atsakovo galimybės teikti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , Å¡alių turtinė padėtis turėtų bÅ«ti nustatytos teismo posėdžio metu. Nustatant atsakovo turtinę padėtį turėtų bÅ«ti įvertintas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikui. Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Institucija teikia iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti didesnę iÅ¡laikymo sumÄ vaikui neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė savo institucijos pozicijÄ , nurodytÄ iÅ¡vadoje, kad didesnis iÅ¡laikymo dydžio priteisimas neprieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Nustatyta, kad atsakovas S. K. yra T. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas – jis tai yra pripažinęs 2016-08-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-606-922/2016.

T. L. motina, vadovaujantis gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (e. b. l.

6) yra ieÅ¡kovė I. L. (dabar M.). 2016-08-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-606-922/2016 atsakovas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutiko teikti savo sÅ«nui T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 60,00 EUR (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį nuo 2016-05-01 iki T. L. pilnametystės, iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Å iuo metu tėvo vaikui mokamas iÅ¡laikymas yra 60 eurų, kuris buvo nustatytas teismo patvirtinta tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta taikos sutartimi.

Bylos duomenimis, atsakovas vykdo šį savo įsipareigojimÄ , ieÅ¡kovei nėra įsiskolinęs. Byloje Å¡alys sutaria, kad iÅ¡laikymas neįgaliam vaikui T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris gyvena su motina turi bÅ«ti padidintas nuo esamų 60 eurų per mėnesį, tačiau nesutariama ar vaikui iÅ¡laikyti priteisiant 200 eurų per mėnesį, nebÅ«tų priteista daugiau, negu objektyviai leidžia tėvo turtinė padėtis, taip pat turi bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas koks iÅ¡laikymo dydis yra proporcingas neįgalaus nepilnamečio vaiko poreikiams bei gali užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Byloje iÅ¡ esmės sutinkama su ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybe, kad neįgaliam vaikui T. L. kas mėnesį iÅ¡laikyti reikalinga ir jo poreikius atitinka 640 eurų suma, kur apie 340 eurų teikia valstybė, o likusiÄ sumÄ 300 eurų teismas turi teisingai paskirstyti tarp tėvų. IeÅ¡kovė byloje buvo pareiÅ¡kusi derybinę pozicijÄ , kad ji sutinka su 150 eurų iÅ¡laikymo dydžiu, t. y., ji iÅ¡ esmės sutiko vienoda dalimi, kaip ir atsakovas, prisidėti prie T. L. iÅ¡laikymo. Atsakovas savo siÅ«lomÄ iÅ¡laikymo dydį (po 120 eurų per mėnesį) motyvavo ne proporcija tarp tėvų pareigų, o savo turtine padėtimi, kuri yra nulemta fakto dėl jo turimų ir 4 iÅ¡laikomų vaikų (58+75+75=208 Eur per mėnesį), kurie, bylos duomenimis, su juo kartu negyvena.

Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami Å¡iÄ prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Å i nuostata reiÅ¡kia proporcingumÄ ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrÄ , bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti iÅ¡laikymÄ vaikams tarpusavio santykį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ; paskirstant nustatytÄ vaiko poreikiams bÅ«tinÄ sumÄ tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iÅ¡ esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viskÄ nulemianti nustatant iÅ¡laikymo dydį, nes iÅ¡laikymas privalo užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas; todėl sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ ; visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (formÄ ) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 279 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto iÅ¡laikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. NuostatÄ , kad iÅ¡laikymas gali bÅ«ti peržiÅ«rimas tik tada, kai iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d., darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo dydžio ir formos peržiÅ«rėjimas galimas ir iÅ¡ esmės pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) nepilnamečių vaikų poreikiams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Taigi iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti bÅ«tina nustatyti pagrindÄ , kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; iÅ¡laikymÄ teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti iÅ¡laikymo dydį; sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ turi bÅ«ti laikomasi vieno pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.).

Kita vertus, teismų praktikoje pažymima, kad visais vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 d. įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.).

Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.).

Minimalaus gyvenimo lygio sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtinÄ poreikių tenkinimo Å¡iuo metu atitinka 1 bazinę socialinę iÅ¡mokÄ (anksčiau -MGL), t. y. 38 Eur. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui bÅ«dingi individualÅ«s dvasiniai, psichologiniai, kultÅ«riniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiÅ«ros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama bÅ«tinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti iÅ¡silavinimÄ , profesinį pasirengimÄ , bÅ«ti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatÄ , sudaryti sÄ lygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultÅ«riniu bei dvasiniu požiÅ«riu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 d.). Taigi siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.).

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; kt.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo orientacinis kriterijus, nustatant vaiko iÅ¡laikymo dydį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio vieno vaiko iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ , kuri Å¡iuo metu yra 1000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2012-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti iÅ¡laikymÄ , gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali bÅ«ti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant iÅ¡laikymo klausimÄ , nes, pripažįstant juos pagrįstais, bÅ«tų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002; 2006-09-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad konstitucinė pareiga iÅ¡laikyti vaikus reiÅ¡kia, kad tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai rÅ«pintis vaiku. PrieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; kt.).

Kaip matyti, atsakovo S. K. Å¡iuo metu dirbančio (duomenys neskelbtini), atskaičius privalomus mokesčius vidutinis darbo užmokestis sudaro 477,57 eurus, todėl, teismo vertinimu, jo turtinė padėtis, lyginant su ieÅ¡kove, nepaisant jo turimo nekilnojamojo turto, nėra reikÅ¡mingai geresnė. Vis dėlto, atsakovas pagal savo amžių ir darbingumÄ turi galimybę gauti didesnes pajamas, nes, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pagrindas konstatuoti, jog vaiko tėvas neįvertino savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis ir, kad jam turi tekti atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes.

Byloje nėra duomenų nei apie papildomas atsakovo pajamas (duomenys neskelbtini), tačiau nėra ir duomenų apie tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei fizines ir profesines galimybes, pajamas. Pastebėtina, kad dabar mokamas 208 eurų iÅ¡laikymo dydis trims vaikams, dėl kurių Å¡iuo metu nėra teisinio ginčo, netgi laikant, kad iÅ¡laikomų vaikų poreikiai yra visiÅ¡kai minimalÅ«s, nėra didelis. Teismo vertinimu, atsakovas, žinodamas (privalėdamas žinoti) apie prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , neturi tikėtis, jog jo nedidelės pajamos yra aplinkybė ir pagrindas priteisti vien vaiko minimalių poreikių tenkinimÄ užtikrinantį iÅ¡laikymo dydį.

Teismas laiko, kad 150 eurų per mėnesį iÅ¡ atsakovo priteisiama (padidinama) iÅ¡laikymo suma atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, realias galimybes vaiko tėvui teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , tuo pačiu užtikrindama iÅ¡ esmės visus iÅ¡augusius nepilnamečio T. L. poreikius. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio iÅ¡laikymas yra jo turtinė teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 2 d. expressis verbis reglamentuojama, nuo kada bÅ«tent gali bÅ«ti padidinimas priteisto iÅ¡laikymo dydis – nuo papildomų iÅ¡laidų atsiradimo.

Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad tokio pobÅ«džio bylose yra prioritetiÅ¡kai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), o tai lemia, kad teismas, nustatęs pagrindÄ padidinti pirmesniu teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ , didesnio dydžio iÅ¡laikymÄ gali priteisti ne tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo 150 Eur/mėn. iÅ¡laikymas sÅ«nui priteistinas nuo 2019-09-10, kur Å¡io laikotarpio pagrįstumÄ yra įrodžiusi ieÅ¡kovė.

Išaiškintina, kad vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ieškovė uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje byloje iÅ¡laikymo suma yra padidinta nuo 60 Eur iki 150 Eur vietoje praÅ¡omų 200 Eur, todėl iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 24,30 Eur žyminio mokesčio, apvalinant pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ taisyklę. Byloje nėra jokių raÅ¡ytiniai dokumentų patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl nėra pagrindo jas priteisti. Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 5,24 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje numatytas valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos iÅ¡laidų apskaičiavimas (2019-10-21 pažyma), kurio suma yra 195 Eur. Å i iÅ¡laidų suma valstybės naudai, proporcingai pagal patenkintų reikalavimų dalį, kuri sudaro 64,29 proc., priteistina iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 punktais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 259 straipsniu, 265-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-08-24 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-606-922/2016 priteistÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymÄ , jį padidinant, ir priteisti iÅ¡ atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis iÅ¡laikymo iÅ¡mokomis T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki jo pilnametystės. Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motinÄ I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) SprendimÄ dalyje dėl padidinto iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 28,00 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos. Priteisti iÅ¡ S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 125,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt penkis eurus), į valstybės biudžetÄ , į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodant įmokos kodÄ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mus. Teisėja Loreta Janiulytė