2019-08-28 Nr. BB-4773-1-01-1-51323-2017-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-729/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51323-2017-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkės), Rimos Ažubalytės ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo A. K. (A. K.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 12 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasatorius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį bei jį išteisinti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismų sprendimais, dėl, jo nuomone, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, taip pat tvirtina, kad jam buvo suvaržyta teisė į gynybą ir taip padarytas esminis BPK pažeidimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis paduotame kasaciniame skunde tvirtina, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo suformuluotą kaltinimą, kad jis įžeidinėjo G. K. necenzūriniais žodžiais bei ne mažiau kaip du kartus patempė ją už ausų į naują faktinę aplinkybę, kad jis abiem rankom ne mažiau kaip du kartus patempė nukentėjusiąją už ausų. Tačiau tokie kasacinio skundo teiginiai nepagrindžia kasatoriaus nurodyto esminio BPK pažeidimo šiuo atveju, kadangi pats kasatorius apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl necenzūrinių žodžių vartojimo įvykio metu galimumo ir nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie tai, prieštaringumo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos A. K. apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo ir motyvavo, kodėl iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalina aplinkybę, kad A. K. įžeidinėjo nukentėjusiąją G. K. vartodamas necenzūrinius žodžius.

Kasaciniame skunde baudžiamojo įstatymo - BK 284 straipsnio taikymo tinkamumas ginčijamas vertinant įrodymus ir žemesnės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, teigiant, kad nukentėjusiosios G. K. patempimas už ausų labiau primena auklėjimo priemonę negu fizinio skausmo sukėlimą, kad nėra patvirtinta ekspertų šios aplinkybės ir kokio stiprumo buvo ausų patempimas, nuo ko buvo ausys paraudonavusios, kad teismai nedetalizavo kaip konkrečiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kasatorius pateikia savą išvadą, kad jis G. K. jokio fizinio skausmo nesukėlė, patempimai už ausų buvo tik auklėjamoji priemonė, kad jis nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai, nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos.

Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų pakankamumo ir vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Taigi konstatuotina, kad nuteistojo A. K. kasacinio skundo argumentais, kuriais baudžiamojo įstatymo – BK 284 straipsnio – taikymo tinkamumas ginčijamas mėginant paneigti teismų nustatytas faktines įvykio aplinkybes, nesudaro kasacinio apskundimo pagrindo, numatyto BPK 369 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Rima Ažubalytė

Arvydas Daugėla