2017-11-28 Nr. AB-22351-3-64-3-01705-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2631-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01705-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 2, 3–5) į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad į Šiaulių TI nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo etapuotas daugelį kartų ir kiekvieną kartą būdavo laikomas trumpalaikio laikymo ir karantino kamerose, kurios neatitiko keliamų reikalavimų. Kamerose nebuvo langų, jos buvo perpildytos, prastas apšvietimas, ventiliacija, drėgmė, šalta, tualetas neatitiko keliamų reikalavimų, kameros buvo avarinės būklės, sienų paviršius padengtas nelygia danga, buvo reikalingas remontas, būdavo laikomas ilgiau nei dvi valandas, dušų patalpose slidi grindų danga. Dėl tokių neteisėtų Šiaulių TI administracijos veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, galimybių sumenkinimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą (b. l. 155–159) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Režiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, iš šių kamerų jie paskirstomi į gyvenamąsias kameras tą pačią dieną. Sanitariniai mazgai laikino (trumpalaikio) sulaikymo kamerose bei režiminiame korpuse esančiose kamerose neatitverti. Šiose kamerose yra suoliukai, inventoriaus nėra. Trumpalaikio laikymo kameros ir režiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Pareiškėjas jo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. liepos 12 d., buvo laikomas kameroje Nr. PK-6 dvidešimt keturis kartus. Šiaulių TI dušai įrengti pagal galiojančius reikalavimus. Atsakovas imasi visų priemonių nustatytiems trūkumams šalinti. Pareiškėjas neįrodė, kad buvo padaryta neturtinė žala.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 163–168) iš dalies patenkino pareiškėjo D. M. skundą. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iškėlė ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, jog Šiaulių TI laikino sulaikymo, paskirstymo kameros neatitiko keliamų reikalavimų.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. liepos 12 d. buvo etapuotas 24 kartus. Jis buvo laikomas laikino paskirstymo kameroje Nr. PK-6 (LSP-6) (18,10 kv. m ploto). Duomenų, patvirtinančių, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas nurodytą dieną laikino sulaikymo kameroje, teismui nepateikta, tačiau teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atsiliepime nurodyta informacija, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas šioje kameroje jo nurodytu laikotarpiu maksimaliai galėjo būti laikomas iš viso apie 48 valandas.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas nefiksuoja, kiek tiksliai nuteistųjų (suimtųjų) vienu metu būna laikoma laikino sulaikymo kamerose. Atsižvelgiant į tai, nustatyti, kiek asmenų buvo kartu su pareiškėju laikino sulaikymo kamerose bei kiek ploto pareiškėjui jose teko, teismas neturėjo galimybės.

10. Teismo vertinimu, atsakovo argumentas, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) netaikoma laikino sulaikymo kameroms, neteisingas, nes ši higienos norma yra taikoma laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms (2 p.). Tačiau teismas taip pat pabrėžė, kad atskirai tokios paskirties patalpoms specialūs reikalavimai nenustatyti, todėl negyvenamosios patalpos, kurios atskiriamos pagal higienos normoje vartojamų sąvokų apibrėžimus (5 p.), turi atitikti negyvenamosioms patalpoms keliamus bendruosius reikalavimus, t. y. suimtiesiems (nuteistiesiems) turi būti sudaryta saugi sveikatai aplinka. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumento, kad sanitarinis mazgas laikino sulaikymo kamerose neatitinka keliamų reikalavimų. Nors teismas sutiko, kad jokie teisės aktai bei normos nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo standartų laikino sulaikymo kamerose, tačiau tiek gyvenamosiose, tiek negyvenamosiose patalpose turi būti sudaroma saugi sveikatai aplinka, užtikrinamos garbės ir orumo nežeminančios sąlygos. Teismas konstatavo, kad atsakovas, neįrengęs atitverto sanitarinio mazgo laikino sulaikymo kamerose, kuriose kartu su pareiškėju būdavo ir daugiau asmenų, pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam garbės ir orumo nežeminančiomis sąlygomis.

11. Teismas nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 yra nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 25 d. atlikto patikrinimo metu Priėmimo–paskirstymo skyriuje kameros tvarkingos. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 yra nustatyta, jog 2013 m. birželio 26 d. atlikto patikrinimo metu Priėmimo–paskirstymo skyriuje natūralaus apšvietimo nėra. Patalpa įrengta rūsio patalpoje. Patalpos tvarkingos, išvalytos. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 6 d. atlikto patikrinimo metu (2015 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. EP-447) nustatė, kad dušinių patalpų sienos ir grindys dengtos plytelėmis, yra nuolydis į vandens nutekėjimo angas, prausimosi vietose patiesti guminiai kilimėliai. Dušinių patalpose paviršiai lygūs, be plyšių, lengvai valomi, dezinfekuojami, pelėsio vizualiai nesimato, įrengta ištraukiamoji ventiliacija.

12. Teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, jog negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto neveikimo dėl ventiliacijos laikino sulaikymo kamerose nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

13. Teismo nuomone, nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Nebuvo duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

14. Teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo buvimas Šiaulių TI laikino sulaikymo kamerose, neužtikrinant garbės ir orumo nežeminančių sąlygų, jam sukėlė sunkumus, nepatogumus, ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo neturtinės teisės. Tačiau, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kad pareiškėjas iš viso laikino sulaikymo kameroje Nr. PK-6 nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. liepos 12 d. maksimaliai buvo laikomas 24 dienas po 2 valandas per dieną, iš viso apie 48 val., buvimas šioje kameroje buvo neilgas, atsižvelgęs į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, į tai, kad pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas laikymo laikino sulaikymo kamerose sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

15. Teismas pažymėjo, jog pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl neturtinės žalos atlyginimo (dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI) Šiaulių apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-1827-621/2016, Nr. I-1633-394/2016, Nr. I-2309-257/2015, Nr. I-155-84/2014, sprendimai bylose įsiteisėję.

III. 16. Pareiškėjas D. M. apeliaciniu skundu (b. l. 172–173) iš dalies nesutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimu ir prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl tualetų, pirties ir ventiliacijos vertinimo. Jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, dušu. Dušas neatitiko higienos reikalavimų, nebuvo kilimėlių. Vienvietėse kamerose neužtikrintas sanitarinis mazgas, nebuvo ventiliacijos, nes nebuvo langų.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 176–178) prašo atmesti apeliacinį skundą.

19. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir vykdymu. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos, ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, jokių aplinkybių, jog kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė jo sveikatai, nenustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo teisė į tinkamą neturtinės žalos atlyginimą, kurią jis patyrė kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatoriaus trumpalaikio laikymo ir karantino kameroje – nebuvo užtikrinta ploto norma asmeniui, kameroje nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, šalta, sanitariniai mazgai nebuvo atitverti, naudojantis jais bei duše nebuvo užtikrintas privatumas.

21. Pareiškėjas į Šiaulių TI nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. liepos 12 d. buvo etapuotas 24 kartus, kiekvieną kartą kameroje Nr. PK-6 (LSP-6) laikomas dvi valandas. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovas, trumpalaikio laikymo ir karantino kameroje neįrengęs atitverto sanitarinio mazgo, neužtikrindamas pareiškėjo garbės ir orumo nežeminančių sąlygų naudojantis tualetu, pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Atsižvelgęs į pažeidimo trukmę, į tai, kad pareiškėjas neindividualizavo savo skunde dėl nurodytų pažeidimų kilusių pasekmių, teismas apsiribojo jo teisės į teisės aktuose nustatytas trumpalaikio laikymo ir karantino kameroje sąlygas pažeidimo pripažinimu.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, nesutikdamas su pažeidimo pripažinimu kaip tinkama satisfakcija, teigė, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytus faktus dėl ventiliacijos nebuvimo kameroje, netinkamo dušų įrengimo, nes juose grindys buvo slidžios, kilimėliai atsirado tik po 2015 m. liepos 18 d., privatumo nebuvimą naudojantis tualetu ir duše.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus ir remiantis jau byloje esančia medžiaga.

25. Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d., su vėlesniais pakeitimais), pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2006-624/2017, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007 ir kt.).

26. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų jo teisių pažeidimo ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl tų faktinių aplinkybių vertinimo, kurių vertinimui pritaria.

27. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

28. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

29. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04) 208 p.).

30. Vertinant kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į bendrą šių sąlygų poveikį, taip pat į konkrečius kaltinimus, kuriais remiasi pareiškėjas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3467-624/2016, 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-822/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-788-146/2016). Laiko tarpas, kuriuo asmuo yra laikomas konkrečiomis sąlygomis, taip pat turi būti vertinamas (žr. EŽTT 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo byloje Alver prieš Estiją (pareiškimo Nr. 64812/01) 50 p.). Vertinant kalinimo sąlygų tinkamumą atsižvelgiama ne tik į ploto, skiriamo vienam asmeniui, normas, bet ir kitas aplinkybes, susijusias su galimybe būti lauke, natūralia šviesa ir šviežiu oru, ventiliacija, šildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.

31. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015 m. kovo 6 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 2014/1-60(33) buvo pažymėta, jog Šiaulių TI neužtikrinama kamerų apšvieta, silpnas oro judėjimas bei didelė santykinė drėgmė; patikrinimo metu buvo juntami nemalonūs kvapai, sklindantys iš sanitarinio mazgo įrenginių. Pastebėtina ir tai, kad kalinimo sąlygos Šiaulių TI buvo pripažintos netinkamomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendime byloje Vitanis ir Šukys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 51043/13, 54553/13).

32. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto neveikimo dėl ventiliacijos laikino sulaikymo kamerose nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, pažymi, kad jie yra išimtinai formalaus pobūdžio, neturintys praktinės reikšmės pareiškėjo buvimo kamerose sąlygų kokybei. Akivaizdu, kad tinkamos ventiliacijos nebuvimas sukelia asmenims, esantiems kamerose, didelį papildomą diskomfortą, aplinkybė, jog higienos normas atitinkančias kalinimo sąlygas turi užtikrinti atsakovas, taip pat nekelia abejonių, todėl formali išlyga dėl šių normų netaikymo nerekonstruotiems pastatams negali būti vertinama kaip eliminuojanti atsakovo atsakomybę už asmenų patiriamą žalą. Ventiliacijos nebuvimas laikino sulaikymo ir karantino kameroje vertintinas kaip kumuliatyvus veiksnys, sąlygojantis papildomus didesnius kalinamų asmenų išgyvenimus. Iš esmės taip pat vertintini ir apelianto nurodomi argumentai dėl privatumo nebuvimo naudojantis dušu, slidžių ir dėl to nesaugių grindų duše, nes nėra paneigti jo teiginiai, kad prausimosi vietose guminiai kilimėliai buvo patiesti tik po 2015 m. liepos 18 d.

33. Atsakovas nepateikė į bylą jokių atsikirtimų dėl kalinamų asmenų naudojimosi dušais sąlygų, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad maudantis duše buvo pažeidžiamas jo privatumas, nes buvo matomas kitų asmenų ir dėl to jis patyrė nuolatinius neigiamus emocinius išgyvenimus, laikytinos pagrįstomis. Dėl privatumo naudojantis dušu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

34. Nagrinėjamu atveju visi pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygų pažeidimai vertintini kartu, kaip papildantys vienas kitą (kumuliatyvūs) veiksniai – privatumo nebuvimas naudojantis sanitariniais įrenginiais kameroje ir duše, nesaugi, nes slidi grindų danga duše, ventiliacijos nebuvimas kameroje, ir laikytina, kad dėl jų poveikio asmens patiriami negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama tinkama kompensacija. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjas teisės aktus pažeidžiančiomis sąlygomis buvo laikomas trumpą laiką – tik 48 val., objektyviai ne visiškai atspindi asmens situacijos sunkumą, nes neigiamus emocinius išgyvenimus lėmė ne tiek bendra laikymo trukmė, kiek dažnas (24 kartus) situacijos pasikartojimas.

35. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo teisių būti kalinamam teisės aktus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju nėra tinkama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

36. Kalbant apie pareiškėjo patirtą žalą ir priežastinį ryšį, siejantį valstybės neteisėtus veiksmus ir pareiškėjui kilusią žalą, teismo vertinimu, nėra abejonių, kad pareiškėjas dėl kalinimo nustatytomis sąlygomis patyrė kančią ir sunkumus. Įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti jam turi būti priteistas 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Taigi iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria atmestas pareiškėjo D. M. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti pareiškėjui D. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė