Legislator Case Law & Legislation
5d64eeee-5b8e-45dc-a590-a54453500a4e AI generated

5d64eeee-5b8e-45dc-a590-a54453500a4e · Utenos apylinkės teismas

Case Number 5d64eeee-5b8e-45dc-a590-a54453500a4e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Patvirtinti Å¡alių – ieÅ¡kovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), – sudarytÄ taikos sutartį tokiomis sÄ lygomis: 1.1. taikos sutartimi Å¡alys visiÅ¡kai iÅ¡sprendžia ginÄÄ , kilusį dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo atsakovo įmonėje ir iÅ¡mokų (įskaitant dienpinigius), susijusių su darbo santykiais, priteisimo; 1.2. atsakovas panaikina direktoriaus 2019-03-04 įsakymÄ dėl V.

Legislator headnote

AI generated

5d64eeee-5b8e-45dc-a590-a54453500a4e · Utenos apylinkės teismas: Nepatvirtinus Å¡ios taikos sutarties sÄ lygos (10 punktas), taikos sutartis gali galioti ir gali bÅ«ti tvirtinama. Å alys raÅ¡tu nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės, t. y. kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylÄ tuo pagrindu nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis), prašė patvirtinti taikos sutartį, o civilinę bylÄ Nr. e2-4233-356/2019 nutraukti, praÅ¡ymÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-4233-356/2019 Teisminio proceso Nr.2-50-3-01125-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.8.5. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. spalio 3 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje Nr. e2-4233-356/2019, pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovui V.

K. dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo teisėtu. n u s t a t ė : IeÅ¡kovas V. K. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir priteisti iÅ¡ atsakovės: 1 349,08 EUR grynÄ jį darbo užmokestį, 2 292,72 EUR dienpinigių bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ 2019-03-04 įsakymu teisėtu ir pagrįstu, o ieÅ¡kovo reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Å alys sudarė taikos sutartį, kuriÄ per EPP 2019-09-13 teismui pateikė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Teismo 2019-09-17 nutartimi buvo nustatytas terminas praÅ¡ymo dėl taikos sutarties netikslumams paÅ¡alinti. 2019-10-02 teisme gautas Å¡alių praÅ¡ymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir patikslinta taikos sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas ginčo sprendimo sÄ lygas. Nors dėl taikos sutarties turinio sprendžia tik pačios Å¡alys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis), o teismas negali Å¡alims nurodyti, kaip jos turi suraÅ¡yti taikos sutartį, tačiau teismas turi teisę atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, jei sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui ar yra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali bÅ«ti tvirtinama.

Sudarydamos taikos sutartį, Å¡alys įgyvendina teisę įstatymo nustatytose ribose disponuoti savo materialinėmis ir proceso teisės normomis, sudarant taikos sutartį privalu susitarti dėl tų materialinių ir procesinių teisinių reikalavimų, kuriais Å¡alys disponuoja ir taikos sutartyje iÅ¡spręsti tuos klausimus, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka Å¡alys kreipėsi į teismÄ . Minėtas ribojimas nepaneigia taikos sutarties Å¡alių teisės susitarti ir dėl tų klausimų, dėl kurių nebuvo kreiptasi į teismÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant papildomų civilinių bylų nagrinėjimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie yra glaudžiai susiję su ginčo dalyku.

Taikos sutartį ir jos sudarymo procesÄ dėl Å¡ių priežasčių kontroliuoja teismas. Kaip nurodyta nutarties apraÅ¡omojoje dalyje, Å¡alys į teismÄ kreipėsi tiek dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, tiek dėl atitinkamų iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Å¡alių darbo ginÄÄ nagrinėjo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisija, kuri (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, nustatė, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ ir priteisė atitinkamas iÅ¡mokas.

IeÅ¡kovas, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , laikėsi ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, o ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė per nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ (CPK 412 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Kaip matyti iÅ¡ teismui 2019-10-02 pateiktos taikos sutarties turinio, Å¡alys susitarė ir dėl darbo sutarties nutraukimo ir dėl iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, dydžio ir sumokėjimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

Å alys siekia iÅ¡vengti tolimesnio ginčo sprendimo teisme bei papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å alys – ieÅ¡kovas V. K. ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus I. C. – abipusių nuolaidų bÅ«du pasiekė abiem Å¡alims priimtinÄ susitarimÄ ir 2019-09-27 sudarė taikos sutartį (taikos sutartį iÅ¡dėstė nauja redakcija). Teismo 2019-09-17 nutartimi buvo atkreiptas Å¡alių dėmesys į tai, kad procesinė taikos sutartis (kai su ieÅ¡kiniu jau buvo kreiptasi į teismÄ ) nėra tapati CK 6.983 straipsnyje apibrėžtai taikos sutarčiai, taigi taikos sutartimi, kai jau buvo kreiptasi į teismÄ , Å¡alys sprendžia tuos klausimus, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į teismÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių taikos sutarties 10 p. turinio, Å¡alys susitarė, kad atsakovui tinkamai įvykdžius Å¡iÄ taikos sutartį, Å¡alys viena kitos atžvilgiu ateityje neturės jokių pretenzijų dėl Å¡ios taikos sutarties galiojimo ir bet kokių pretenzijų iÅ¡ Å¡alis siejusios darbo sutarties, darbo santykių, atleidimo iÅ¡ darbo, darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų, susijusių su darbo santykiais. Minėta, kad civilinė byla Nr. e2-4233-356/2019 buvo nagrinėjama tik dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir dėl atitinkamų iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo už konkretų laikotarpį, taigi Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo viso Å¡alis siejusio darbo santykių laikotarpio nagrinėjimas (pvz., ar visu darbo laikotarpiu teisingai buvo apskaičiuojamas ir laiku iÅ¡mokamas darbo užmokestis, kitos iÅ¡mokos ir t.t.).

Å iÄ taikos sutarties sÄ lygÄ Ä¯traukti į teismo nutarties rezoliucinę dalį, t. y. jÄ patvirtinti, pagrindo nebÅ«tų. Pasekmės, kurios atsiranda teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylÄ tuo pagrindu nutraukus, yra aiÅ¡kiai reglamentuotos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl Å¡alims įsipareigoti nesikreipti į teismÄ pakartotinai dėl ieÅ¡kinio/prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyko nereikia. Be to, turint omenyje CPK 5 straipsnio 2 dalies imperatyviÄ normÄ , kuri nustato, jog atsisakymas teisės kreiptis į teismÄ negalioja, Å¡alių minėtas susitarimas kitoje dalyje, t. y. dalyje dėl kitokių ginčų, nesusijusių su civilinės bylos Nr. e2-4233-356/2019 nagrinėjimo dalyku, prieÅ¡tarautų minėtoms imperatyvioms teisės normoms, todėl negalėtų galioti.

Nepatvirtinus Å¡ios taikos sutarties sÄ lygos (10 punktas), taikos sutartis gali galioti ir gali bÅ«ti tvirtinama. Å alys raÅ¡tu nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės, t. y. kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylÄ tuo pagrindu nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis), prašė patvirtinti taikos sutartį, o civilinę bylÄ Nr. e2-4233-356/2019 nutraukti, praÅ¡ymÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Å alių sudaryta ir nauja redakcija 2019-09-27 iÅ¡dėstyta taikos sutartis, iÅ¡skyrus 10 punkto sÄ lygÄ , tvirtintina, nes Å¡is Å¡alių veiksmas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, civilinė byla Nr. e2-4233-356/2019 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Å alys, sudarydamos taikos sutartį, numatė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ (CPK 94 straipsnis), o taip pat taikos sutartimi (12 punktas) susitarė, kad iÅ¡laidas valstybei atlygins abi Å¡alys lygiomis dalimis.

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatas, Å¡alims sudarius taikos sutartį, jÄ teismui patvirtinus, yra grÄ Å¾inama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. IeÅ¡kovas nuo ieÅ¡kinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, taigi ieÅ¡kovui nebeliko pagrindo reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu.

MinėtÄ DGK sprendimÄ Å¡ioje dalyje ginčijo atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir šį reikalavimÄ apmokėjo 75 EUR žyminiu mokesčiu (sumokėta per EPP 2019-06-14). Pagal taikos sutarties sÄ lygas atsakovė įsipareigojo panaikinti įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo ir pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , taigi darbo sutarties nutraukimas nebuvo teisėtas, taip pat iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl piniginių iÅ¡mokų priteisimo – ieÅ¡kovui jau sumokėjo 500 EUR dydžio iÅ¡mokÄ , kuri susijusi su darbo santykiais, bei įsipareigojo padengti 2 000 EUR ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taigi pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 punkto, 7 dalies, 87 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies nuostatas atsakovė valstybei turėtų sumokėti žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas – 11 EUR (500 EUR x 3 proc. = 20 EUR (mažiausia suma)) 20 EUR x 75 proc. = 15 EUR) 15 EUR x 75 proc. = 11,25 EUR). O taip pat, Å¡alims sudarius taikos sutartį, atsakovei turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta dalis už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ sumokėto žyminio mokesčio – 56 EUR (75 EUR x 75 proc. = 56,25 EUR).

Taigi atsakovei bÅ«tų pagrindas grÄ Å¾inti 45 EUR žyminio mokesčio (56 EUR – 11 EUR) (CPK 87 straipsnio 2, 3, 5 dalys). Å alys taikos sutartimi (12 punktas) susitarė, kad teismo iÅ¡laidos, susijusios su civiline byla Nr. e2-4233-356/2019, tarp Å¡alių paskirstomos lygiomis dalimis. Byloje susidarė 3,59 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 50 proc. Å¡ių iÅ¡laidų – 1,80 EUR valstybei iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ atsakovės (CPK 96 straipsnis, taikos sutarties 12 punktas), o likusi žyminio mokesčio suma – 43,20 EUR (45 EUR – 1,80 EUR) grÄ Å¾intina atsakovei.

Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamos, nes jų suma – 1,80 EUR bÅ«tų mažesnė už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, 94 straipsniu, 96 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, 295 straipsniu n u t a r i a :

1. Patvirtinti Å¡alių – ieÅ¡kovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), – sudarytÄ taikos sutartį tokiomis sÄ lygomis: 1.1. taikos sutartimi Å¡alys visiÅ¡kai iÅ¡sprendžia ginÄÄ , kilusį dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo atsakovo įmonėje ir iÅ¡mokų (įskaitant dienpinigius), susijusių su darbo santykiais, priteisimo; 1.2. atsakovas panaikina direktoriaus 2019-03-04 įsakymÄ dėl V.

K. atleidimo iÅ¡ darbo ir pripažįsta, kad įsakymas negalioja nuo jo priėmimo momento; 1.3. Å¡i taikos sutartis laikomas susitarimu dėl tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo Å¡alių susitarimu, t. y. Å¡alys susitaria, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis yra nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnį – Å¡alių susitarimu. Atsakovas įsipareigoja apie pasikeitusį minėtos darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡ios taikos sutarties įsigaliojimo dienos; 1.4.

Å¡alys susitaria, jog darbo užmokestis ir visos kitos iÅ¡mokos, susijusios su darbo santykiais, kuriuos atsakovas įsipareigoja sumokėti ieÅ¡kovui, sudaro 500 EUR (penkis Å¡imtus eurų). Atsakovas sumoka visus su tuo susijusius mokesčius ir įmokas; 1.5. Å¡alys susitaria, kad atsakovas padengia ieÅ¡kovo darbo ginčo procese turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 2 000 EUR (dviejų tÅ«kstančių eurų) sumoje; 1.6. Å¡alys patvirtina, kad atsakovas iki Å¡ios taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumokėjo ieÅ¡kovui taikos sutarties 4 punkte nurodytÄ 500 EUR (penkių Å¡imtų eurų) sumÄ bei dalį, t. y. 750 EUR (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų (taikos sutarties 5 punktas); 1.7.

Å¡alys susitaria, jog likusiÄ taikos sutarties 5 punkte nurodytÄ 1 250 EUR (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ atsakovas įsipareigoja sumokėti į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), per 2 darbo dienas, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis; 1.8. atsakovas patvirtina, kad jis nereikalauja ir nereikalaus atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl darbo ginčo su ieÅ¡kovu; 1.9. Å¡alys atsisako bet kokių reikalavimų viena kitos atžvilgiu, kylančių iÅ¡ ginčo ir tarpusavio darbo santykių civilinėje byloje Nr.e2-4233-356/2019; 1.10.

Å¡alys susitaria, kad teismo iÅ¡laidos, susijusios su civiline byla Nr.e2-4233-356/2019, tarp Å¡alių paskirstomos lygiomis dalimis; 1.11. Å¡alys susitaria, kad bet kuri Å¡alis turi teisę reikalauti kitÄ Å¡alį vykdyti taikos sutartyje numatytus atitinkamos Å¡alies įsipareigojimus, o Å¡aliai nevykdant savo įsipareigojimų – taikyti visus teisės aktuose numatytus savo teisių gynimo bÅ«dus.

2. Civilinę bylÄ Nr. e2-4233-356/2019 nutraukti.

3. GrÄ Å¾inti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 43,20 EUR žyminio mokesčio (sumokėta per EPP 2019-06-14).

4. Nutarties nuoraÅ¡us įteikti Å¡alims (per jų atstovus). Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus. Teisėja Vijolė Vitienė