2021-12-29 Nr. AB-28143-4-52-3-00566-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4448-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00566-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui E. H. K.,

jo atstovui advokatui D. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui E. P.,

vertėjaujant Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu E. H. K. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu E. H. K. prisistačiusio asmens sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio E. H. K. sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Centre termino pratęsimo.

2. Teikime Centras nurodė, kad:

2.1 2021 m. rugpjūčio 13 d., apie 17 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams perdavė automobilį Mercedes Benz Vito, kurį sustabdė patikrinimui. Jame vyko 4 (duomenys neskelbtini) piliečiai. Buvo nustatyta, kad visi užsieniečiai buvo pasišalinę iš Alytaus rajono savivaldybės Verebiejų kaimo užsieniečių apgyvendinimo vietos, tarp kurių buvo ir (duomenys neskelbtini) pilietis E. H. K. (toliau – ir Užsienietis).

2.2 2021 m. rugpjūčio 14 d., 8.00 val. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. 2021 m. rugpjūčio 14 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai perdavė Užsienietį Centrui. 2021 m. rugpjūčio 16 d. Centras kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su teikimu sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. lapkričio 13 d.

2.3 2021 m. rugpjūčio 17 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu Užsienietis buvo laikinai sulaikytas Centre iki 2021 m. lapkričio 14 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

2.4 Su minėtu sprendimu Užsienietis nesutiko ir apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2021 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Užsieniečio skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą, patikslinant sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą datą iki 2021 m. lapkričio 13 d.

2.5 Užsienietis yra pateikęs prieglobsčio prašymą, kurį nagrinėja Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), tačiau sprendimas dar nėra priimtas.

2.6 Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis prieglobsčio prašytojo statusą, tačiau neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi, bei šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, prašoma pratęsti Užsieniečiui taikomo sulaikymo Centre terminą iki 2022 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

3. Centras teismo posėdžio metu nurodė, kad Užsienietis su kitais tautiečiais iš stovyklos pasišalino, nors Lietuvos Respublikoje buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio ir buvo sulaikytas. Nurodė, kad sulaikymas yra proporcingas ir reikalingas, vertinant tai, kad jis nebendradarbiauja, nepateikia dokumentų, gali pasislėpti, todėl jam reikia apriboti judėjimo laisvę, kad jis neišvyktų. Iš Užsieniečio nebuvo gautas prašymas pateikti savo dokumentus per telefoną. Paprastai visi užsieniečiai turi teisę rašyti tokį prašymą.

4. Užsienietis teismo posėdžio metu su teikimu nesutiko, paaiškino, kad gyvenimo sąlygos Centre prilygsta kalėjimui. Tokiu atveju negali bendradarbiauti, nes neturi tam galimybių, neturi dokumentų su savimi, susisiekimo priemonių. Neturi jokių galimybių kalbėtis, neturi telefono. Nori būti apgyvendintas atvirame korpuse. Baltarusijos Respublikos miške atėmė iš jo pasą. Turi (duomenys neskelbtini) tapatybės dokumentus. Pažįstamų Lietuvos Respublikoje neturi. Vokietijos Respublikoje ir Belgijos Karalystėje turi ir brolį ir seserų. Iš pradžių atvyko į bet kurią Europos sąjungos šalį. Paaiškino, kad rašė prašymą pateikti savo dokumentus per telefoną, bet atsakymo negavo.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu Centro teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečiui sulaikymą Centre 3 (trims) mėnesiams, t. y. iki 2022 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas sprendė, kad nėra duomenų, jog Užsienietis turi ekonominių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, be to, Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta kompetentingų valstybės institucijų išduotais dokumentais (jų originalais arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis jų kopijomis). Yra pagrindas manyti, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, jis nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, nevykdė sprendimo dėl apgyvendinimo Verebiejų kaimo užsieniečių apgyvendinimo stovykloje t. y. Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Todėl Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamą tikslą – išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus. Skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėto tikslo.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2021 m. lapkričio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, Užsienietis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

9. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Užsienietis pažymi, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Vien tai, kad asmens tapatybė nėra patvirtinta originaliais dokumentais, negali būti formaliu pagrindu taikyti Užsieniečiui pačią griežčiausią jo judėjimo ribojimo priemonę. Sulaikymas iš esmės prilygsta suėmimui, kadangi asmens judėjimas yra maksimaliai suvaržytas.

10. Užsieniečio nuomone, teismas nepagrįstai jam taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę. Užsienietis pagal galimybes bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, teikė paaiškinimus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis nebendradarbiavo su pareigūnais. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad būtų kuo mažiau suvaržyta prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė. Teismas turėjo spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas.

11. Anot Užsieniečio, teismas jį sulaikė, kad jis nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nepasislėptų siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šį tikslą galima pasiekti apgyvendinus jį Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, t. y. taikant jam alternatyvią sulaikymo priemonę; Jo atžvilgiu taikytas sulaikymas ir jo apgyvendinimas Centre, leidžiant jam judėti tik Centro teritorijoje iš esmės yra labai panašūs, tačiau alternatyvi sulaikymui priemonė proporcingiau suvaržytų jo judėjimo laisvę.

12. Užsienietis nurodo, kad prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Departamento, siekiančio išnagrinėti prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek jo interesus naudotis asmens laisve.

13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma, kad Užsienietis nuolat, t. y. jį sulaikius pasienyje, atvykus į VSAT Centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jo atžvilgiu priimtais sprendimais metu buvo pažindinamas su savo teisine padėtimi, taip pat jam buvo išaiškinta, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis pasišalino iš jo apgyvendinimo vietos ir vėliau, pasinaudodamas nelegalių migrantų neteisėtu gabenimu vykdančių asmenų paslaugomis, su kitais savo tautiečiais bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką.

15. Centras nurodo, kad Užsieniečiui neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos sieną ir pristačius į VSAT užkardą, kur jis pasiprašė prieglobsčio, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, buvo suteikta galimybe susisiekti su giminaičiais ar draugais. Užsienietis pateikė jo tapatybę (galimai) patvirtinančio dokumento – asmens paso – kopiją. Tačiau sulaikytas ir apklaustas Lietuvos Respublikos pareigūnų, teikdamas prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje Užsienietis prisistatė esąs E. K., o jo pateiktoje nustatytąja tvarka nepatvirtintoje paso kopijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) asmens pasas išduotas šios šalies piliečiui E. H. K. Tikėtina, kad Užsienietis sąmoningai slėpė savo tikruosius asmens duomenis nuo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tokiu būdu siekdamas šioms apsunkinti priimti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo.

16. Centras pažymi, kad, Migracijos departamentas, įvertinęs daugelį aplinkybių, be kita ko tai, kad iš gimtosios šalies išvykti jį paskatino siekis ieškoti geresnio gyvenimo sąlygų, nes gimtojoje šalyje negali pragyventi, Departamentas 2021 m. lapkričio mėnesį priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio ir 5 (penkis) metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

17. Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šios pareigos nevykdė; nepagrįstai pasišalino iš Centro ir bandė organizuotoje grupėje išvykti į Lenkijos Respubliką (galimai pas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Belgijos Karalystėje gyvenančius jo brolius ir seseris). Užsieniečio atvykimas į Europos Sąjungą be jokių jo tapatybę patvirtinančių dokumentų ne per pasienio kontrolės punktą traktuotinas kaip galiojančių teisės aktų nuostatų sąmoningas nepaisymas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog Užsienietis yra linkęs sąmoningai pažeisti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų.

18. Centras nurodo, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl tikėtina, kad netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų akivaizdi rizika jog, siekdamas ir vėl neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, jis pasišalins iš Centro. Tokiais veiksmais Užsienietis sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti priimtų sprendimų dėl jo sugrąžinimo į kilmės šalį. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, todėl Departamento sprendimo įvykdymas įmanomas tik Užsienietį sulaikius.

19. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nuomone, tinkamai ir visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas patenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečiui taikomą sulaikymą Centre 3 (trims) mėnesiams, t. y. iki 2022 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Užsieniečiui taikomas sulaikymas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, todėl nėra pagrindo taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

22. Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad ne sulaikymas, o alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – būtų teisinga ir proporcinga jam taikytina priemonė.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

24. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

25. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra numatytos aplinkybės, kurios yra įvertinamos, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

27. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui prie nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje A-4145-492/2021).

28. Iš bylos duomenų matyti, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio mėnesį priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir 5 (penkis) metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau Užsieniečio tapatybė nustatyta tvarka iki šiol nėra patvirtinta. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 19 d. pasiteiravus Užsieniečio dėl grįžimo į kilmės šalį, jis atsakė, kad nenori savanoriškai grįžti (žr. 2021 m. lapkričio 19 d. Tarnybinį pranešimą Nr. 4T-633).

29. Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu grupėje su kitais užsieniečiais išvyko iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo, vėliau buvo sulaikytas netoli Lenkijos Respublikos sienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Užsieniečio broliai ir seserys gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Belgijos Karalystėje.

30. Atsižvelgiant į šios Nutarties 28–29 punktuose nurodytas aplinkybes yra didelė tikimybė, jog netaikant Užsieniečiui sulaikymo, jis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis ir taip gali sutrukdyti įvykdyti priimtą galutinį sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

31. Taigi konstatuotina, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas Užsieniečio sulaikymo pagrindas nėra išnykęs.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas (apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų), nes Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė jau būdamas sulaikytas masinio užsieniečių antplūdžio metu, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą, vėliau pažeidė apgyvendinimo tvarką – buvo sulaikytas prie Lenkijos Respublikos sienos bėgantis iš Lietuvos Respublikos organizuotoje grupėje. Taigi, yra pagrindo išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais), teikė skirtingus duomenis apie savo tapatybę, todėl yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdant įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje.

33. Konstatuotina, kad Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (Užsienietis gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Egzistuoja reali rizika, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neleistų pašalinti galimybės pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

35. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (prisistačiusio) E. H. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė