5d62f8a5-145d-4778-8a8a-fd683d8d752c · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėja Aušra Maškevičienė                                                Civilinė byla Nr. 2A-120-460/2010Teisėja Erinija Kazlauskienė                                              Procesinio sprendimo kategorija (S)                                        25.3.; 121.21.                                                                                                                                                                  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S 2010 m. kovo 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovei Z.

P., jos atstovei advokatei T. Borik, atsakovo Klaipėdos m. savivaldybės atstovei V. E., vieÅ¡ame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Z. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-406-730/2009 pagal ieÅ¡kovės Z. P. ieÅ¡kinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymÄ bei įpareigoti atsakovÄ sudaryti su ieÅ¡kove nuomojamo buto pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieÅ¡kovė yra atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Vadovaudamasi galiojusio Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatomis, ieÅ¡kovė turi teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ , kadangi ji yra privatizavimo subjektas, butas yra privatizavimo objektas, ji atliko reikalingus veiksmus butui privatizuoti, nėra sudariusi susitarimo privatizuoti ir nėra privatizavusi kito buto, pradėtas buto privatizavimas nebuvo užbaigtas dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ vykdančios institucijos kaltės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės Z. P. valstybei 12,30 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad privatizavimo metu ieÅ¡kovė buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė ir ji, kaip buto nuomininkė, ir ieÅ¡kovės mama E. D., kaip Å¡eimos narys, įgyvendino Butų privatizavimo įstatymo suteiktÄ teisę vienÄ kartÄ Å¡io įstatymo pagrindu lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, todėl ieÅ¡kovė nėra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti ginčo butÄ .

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti nustatytomis ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes, kad ieÅ¡kovės mama E. D. buvo pagrindinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė, ieÅ¡kovė nesudarė su mama Å¡eimos, o ieÅ¡kovė buvo tik įregistruota Å¡iame bute ir susitarimo su mama E. D. sudarymas buvo tik formalus, niekinis sandoris, neiÅ¡reiÅ¡kiantis valios dėl buto privatizavimo. PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios atsakovės veiksmus, tai yra praÅ¡ymo pateikimas leisti privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), veiksmai, pripažįstant sutuoktinį K.

K. netekusiu teisės į butÄ tuo pagrindu, kadangi jis nesutiko privatizuoti buto, po to sandorio sudarymas su mama E. D. rodo, kad ieÅ¡kovė naudojo šį butÄ kaip buto nuomininkė, nuosekliai bei kryptingai siekdama įgyvendinti savo, kaip buto nuomininkės, įstatymo suteiktÄ teisę lengvatine tvarka privatizuoti butÄ , bei padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė suprato atliekamo veiksmo prasmę, jog tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ dėl buto privatizavimo ir įgyja butÄ nuosavybėn. IeÅ¡kovė buto privatizavimo metu tuo metu įstatymų nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta į eilę (nuo 1989 m., b. l.

53) kitoms gyvenamosioms patalpoms gauti, kurios lygiagrečiai vykstant buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizacijai, ieÅ¡kovei buvo suteiktos, tai yra ginčo butas (1995-01-17). Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei buvo žinoma, jog yra galimybė privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, todėl elgiantis rÅ«pestingai ji turėjo pareigÄ domėtis, kokias teisines pasekmes sukelia vienokio ar kitokio veiksmo atlikimas privatizuojant gyvenamÄ sias patalpas, tuo pagrindu nuspręsti, kurias gyvenamÄ sias patalpas sÄ Å¾iningai naudodamasi jai suteiktomis teisėmis siekti privatizuoti lengvatine tvarka, ieÅ¡kovė tokių veiksmų neatliko, ieÅ¡kovės nuomone, sandoris atitinka įstatymų reikalavimus, sandorį ginčyti nėra prasmės.IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-15 sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Nurodo, kad ji tik formaliai buvo pagrindinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke, ir pasirašė sutikimÄ privatizuoti butÄ mamos vardu ne todėl, kad buvo mamos Å¡eimos nariu, o todėl, kad tuo metu namų valdos reikalavo susitarimo, pasiraÅ¡yto visų registruotų bute asmenų. Norėdama turėti darbÄ ir gauti bÅ«stÄ ji turėjo bÅ«ti registruota bute ir dėl to neiÅ¡siregistravo iÅ¡ mamos naudojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės veiksmai, iÅ¡keliant civilinę bylÄ dėl jos buvusio sutuoktinio, dėl kurio ji buvo priversta iÅ¡sikelti iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), liudija ne tai, kad ji kryptingai ir nuosekliai siekė tapti buto savininke, o tik tai, kad ji siekė padėti savo mamai privatizuoti butÄ .

Tačiau su mama negyveno, nevedė bendro Å«kio, nes turėjo savo Å¡eimÄ ir gyveno atskirai. Dėl to mano, kad buvo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu privatizavimo subjektas ir jai turi bÅ«ti pripažinta teisė privatizuoti butÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-15 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose.

Å iame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sÄ lygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., iÅ¡skyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).Butų privatizavimo įstatymo 1 str. 1 d. buvo nustatyta, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomininkai norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas turėjo pareikÅ¡ti iki 1992-12-01.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas pagal paminėtÄ Ä¯statymÄ , ne dėl savo kaltės Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiÅ¡kimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis į Seimo sudarytÄ komisijÄ . Pagal Butų privatizavimo įstatymÄ vietos savivaldybės parduodavo joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos - jų balanse esančius butus. Pirkti butÄ turėjo teisę asmenys, kurie iki               1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo buto nuomininkai ar jų Å¡eimos nariai, arba kuriems po įstatymo įsigaliojimo buvo nustatyta tvarka suteikta gyvenamoji patalpa (Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 1 ir 2 d.).

Atsakant į klausimÄ , ar ieÅ¡kovai turėjo teisę privatizuoti ginčo butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , reikia nustatyti įstatyme nurodytas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt.).

Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad pirkimo - pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 1995-01-17 Klaipėdos miesto mero potvarkiu leista eksploatuoti, 1997-02-18 Å¡is namas įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybė. IeÅ¡kovei iÅ¡nuomotas butais nebuvo priskirtas neprivatizuojamų butų kategorijai, gyvenamoji patalpa nebuvo bendrabutis, nebuvo ji įregistruota ir kitu tuo metu galiojančiuose įstatymuose numatytu teisiniu statusu: manevrinis, tarnybinis, ribojančiu privatizavimo galimybę pagal tuo metu galiojančius įstatymus (Butų privatizavimo įstatymo 3 str.), taigi konstatuotina, kad jie priklausė valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui ir gali bÅ«ti privatizavimo objektais.Byloje ginčas kyla dėl to, ar ieÅ¡kovė buvo tinkamas butų privatizavimo subjektas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1994-05-05 ieÅ¡kovės mama E. D. su Klaipėdos m. valdyba sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį. 1993-11-11 susitarimÄ privatizuoti butÄ E. D. vardu pasirašė ir jos dukra Z. P. (tuo metu Z. K.). Klaipėdos m. apylinkės teismas remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis nustatė, kad ieÅ¡kovė privatizavimo metu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke ir ji, kaip buto nuomininkė, bei ieÅ¡kovės mama E. D. įgyvendino Butų privatizavimo įstatyme suteiktÄ teisę vienÄ kartÄ Å¡io įstatymo lengvatine tvarka įgyti teisėtai naudojamas valstybei ir savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, todėl ieÅ¡kovė nėra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti ginčo butÄ .Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras sudėtingas procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ .

Dėl to teismas, spręsdamas Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiÅ¡kinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis).IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais bei liudytojų A. D. ir A. G. parodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu 1998-1990m. gyveno kitame bute (duomenys neskelbtini) nuomininko teisėmis, tačiau namo savininkai jos neregistravo.

Pagal tuo metu galiojusius teisės normų reikalavimus, norėdama dirbti bei naudotis valstybės teikiamomis socialinio draudimo bei sveikatos apsaugos paslaugomis, ji negalėjo bÅ«ti neregistruota, todėl liko registruota bute, adresu (duomenys neskelbtini). Negalima laikyti, kad ieÅ¡kovė buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo metu buvo mamos Å¡eimos narė, nes tuo metu ji turėjo savo Å¡eimÄ , t. y. vyrÄ bei tris vaikus. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), liko registruota nuo 1976 m., kai buvo nepilnametė.

Pagal tuo metu susiklosčiusiÄ butų privatizavimo praktikÄ buvo reikalaujama, kad susitarimÄ privatizuoti butÄ pasiraÅ¡ytų visi bute registruoti suaugę asmenys, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė formaliai pasiraÅ¡ydama sutikimÄ , kad butas (duomenys neskelbtini) bÅ«tų privatizuotas jos mamos vardu, savo teisės privatizuoti butÄ nerealizavo. Tai patvirtina ir tas faktas, kad ieÅ¡kovei valstybė 1995 metais suteikė kitÄ butÄ iÅ¡ valstybinio fondo. Be to, galiojant butų privatizavimo įstatymui, atsakovas nelaikė, kad ieÅ¡kovė nėra tinkamas butų privatizavimo subjektas.

Å is argumentas atsirado, tik iÅ¡kėlus bylÄ teisme.Remiantis tuo kas iÅ¡dėstyta, nustatyta, kad ieÅ¡kovė galiojant Butų privatizavimo įstatymui buvo tinkamas privatizavimo subjektas, kad ieÅ¡kovė siekė privatizuoti savo butÄ pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ ir jo galiojimo metu įgijo subjektines teises, kurios buvo atsakovės pažeistos. IÅ¡ byloje esančių įrodymų paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovė savo valiÄ dėl butų privatizavimo iÅ¡reiÅ¡kė, jos praÅ¡ymas 1996 metais per UAB „Vingio valdos“ direktorių buvo perduotas Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ karto po to, kai ieÅ¡kovei suteikta gyvenamoji patalpa, ji tinkamai ir laiku realizavo savo teises pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ .

Nustačius, jog privatizavimo procedÅ«ra buvo pradėta teisėtai, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklostė privatizavimo teisiniai santykiai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo butai neprivatizuoti dėl atsakovės kaltės jai nustatytu laiku nevykdžius įstatymų deleguotų funkcijų, netinkamai vykdžius Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ . Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuomos sutartimis perduotas neįrengtas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas butas.

Su ieÅ¡kove sudarytoje butų apdailos darbų atlikimo sutartyje ieÅ¡kovė įsipareigojo savo lėšomis atlikti apdailos darbus, kurių vertė - 9442 litų. Å ioje sutartyje buvo nustatyta, jog privatizuojant butÄ buto apdailos darbų kaina į buto iÅ¡pirkimo kainÄ Ä¯skaičiuojama nebus, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės teisės privatizuoti butÄ buvo pažeistos ir Å¡iuo aspektu.Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 326 str.1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti Z. P. teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ bei įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybę sudaryti su Z. P. nuomojamo buto pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                         AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                 ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius  Almantas Padvelskis     Â