5d626f09-c642-4153-8182-e06e2703bae6 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2011-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01486-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 24 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. Ž. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 3300 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-7, 14). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje - kalėjime netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis, kankinančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas ankštoje 7 kv. m. karantino patalpoje. Vėliau pareiškėjas buvo laikomas 6-8 kv. m. kamerose, kuriose gyveno po 3-4 asmenis. Tvirtino, kad jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Kartu su pareiškėju kamerose buvo laikomi rūkantys asmenys, todėl jis buvo priverstas kvėpuoti dūmais, nors pats nerūko. Tualetas nuo kameros atskirtas 1,35 m aukščio sienele ir nutolęs nuo stalo vos 1,5 m, dėl ko juo pasinaudojus kildavo konfliktai su kitais nuteistaisiais.

Pasivaikščioti buvo leidžiama tik 1 valandÄ per parÄ , o praustis - vienÄ kartÄ per savaitę. Ventiliacija patalpose neveikė, buvo drėgna, tamsu, kaupėsi nemalonus kvapas. Patalpose neužtikrintas apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa į kamerÄ pateko silpnai. Dėl įrengtų grotų nebuvo galimybės iÅ¡valyti langų. Dirbtinis kamerų apÅ¡vietimas per stiprus, nuo jo skaudėjo akis ir galvÄ , o iÅ¡jungti Å¡viesos negalima, nes kamerose nėra jungiklių. ŽiemÄ neužtikrinamas Å¡ilumos kiekis – temperatÅ«ra bÅ«davo nuo 10-14 oC, o vasarÄ per karÅ¡ta – iki 35 oC.

Maisto kiekis ir kokybė neužtikrinama. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė psichologinėmis kančiomis, sukrėtimu, baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir pan. Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 26-36) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 112; Nr. 314; Nr. 387; Nr. 311. Tvirtino, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali lemti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

Remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos reikmenims susidėti. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, langai LukiÅ¡kių TI-K tam yra pritaikyti. Laikomiems asmenims suteikiama teisė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka galiojančias higienos normas, suteikiama teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Vyrams muilas ir tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį. Pagal atliktus laboratorinius tyrimus, paros maisto energinė vertė atitinka nustatytus reikalavimus. Nuteistiesiems suteikiama galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje: sportuoti, dalyvauti religinio pobÅ«džio renginiuose, veikia biblioteka, organizuojami koncertai ir kt. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio.

Prašė skundo netenkinti ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,86 Eur bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime netinkamomis sÄ lygomis nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LukiÅ¡kių TI-K arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. Ž. ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose: 2015 m. birželio 2 d.

– kameroje Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m., buvo laikomi 4 asmenys; nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. liepos 30 d. – kameroje Nr. 314, kurios plotas 7,58 kv. m., buvo laikomi 2-4 asmenys; nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. - kameroje Nr. 387, kurios plotas 29,44 kv. m., buvo laikomi 1-2 asmenys; nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. – kameroje Nr. 311, plotas 7,75 kv. m., laikomi 3-4 asmenys (b. l. 26-36). Teismas pažymi, kad atsakovo atstovo atsiliepime neteisingai nurodyta data (laiko intervalai iki 2014 m.) laikytina rašymo apsirikimo klaida, kuri neturi reikšmės teismo sprendimui.

Remiantis minėtais duomenimis nustatyta, kad kameroje Nr. 112 pareiÅ¡kėjui teko 1,82 kv. m. ploto, kameroje Nr. 314 –nuo 3,79 iki 1,89 kv. m. ploto, kameroje Nr. 387 – nuo 29,44 iki 14,72 kv. m. ploto, kameroje Nr. 311 – nuo 2,58 iki 1,93 kv. m. ploto. Daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui iÅ¡ viso 56 paras buvo pažeista Ä®sakyme nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma, kadangi jam minėtomis dienomis kamerose trÅ«ko nuo 1,82 iki 2,58 kv. m. ploto. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybėmis, kad didelę dalį kamerų ploto užėmė baldai.

Teismas pažymi, kad pagal Ä®sakymo 1.3.1 punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų užimamas plotas. Tačiau pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Teismo vertinimu, minėtos skundo aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).

Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju kameros ploto reikalavimai buvo pažeisti, minėtos aplinkybės vertintinos Įsakymo 1.3.1 punkto reikalavimų pažeidimo kontekste.Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais.Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, įtvirtintas Higienos normos HN 76:2010 14 punkte.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas nesikreipė į administracijÄ praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose (žr.

LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas, dėl jo laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis, į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, jog atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo Å¡ioje skundo dalyje nenustatyta.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose tualetas buvo tik iÅ¡ vienos pusės atskirtas sienele, dėl ko kilo nepatogumų.Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areÅ¡tinių kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ teigė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas pertvara. Tačiau, teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , jog galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iÅ¡ faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažeminimo lygis, jog bÅ«tų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.). Teismo vertinimu, kameros sanitarinio mazgo atskyrimas tik sienele (neįrengiant durų) nėra tinkamas minėtų reikalavimų laikymasis, todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės privačiai naudotis sanitariniu mazgu.Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore (HN 76:2010 11 p.). PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ , o praustis – kartÄ per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo Å¡ioje dalyje nenustatyta. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b. l. 53-24, 65-67) patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K yra tinkamai užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, LukiÅ¡kių TI-K rÅ«pinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija, pareiÅ¡kėjas jokių prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatytas graužikų ar buitinių parazitų buvimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 79:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, jog patalpose buvo tamsu, drėgna, Å¡alta, nebuvo tinkamo vėdinimo, kaupėsi nemalonus kvapas.Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamosiose patalpose santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų laiku turi bÅ«ti 35-65 proc., Å¡altuoju – 35-60 proc. (HN 76:2010 26 punktas). Gyvenamosiose patalpose natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas - 0,5 %, mažiausia dirbtinė apÅ¡vieta - 200 lx. (HN 76:2010 22 punktas).Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad žiemÄ nebuvo užtikrinamas tinkamas Å¡ilumos kiekis, tačiau, bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas birželio – rugpjūčio mėnesiais.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi natÅ«ralaus kamerų apÅ¡vietimo padidinimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, teismo vertinimu, higienos normos reikalavimai dėl natÅ«ralaus apÅ¡vietimo nagrinėjamu atveju neturi bÅ«ti taikomi.IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos per langus, kas atitiko HN 76:2010 24 punkto reikalavimus (b. l. 43-44, 53-54, 57, 65-67).

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 25 d. patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 112 oro temperatūra, santykinė drėgmė, apšvietimas, atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 43-44). Remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimu aktu, dirbtinio apšvietimo parametrai kameroje Nr. 387 atitiko nustatytus reikalavimus – 278 lx. (b. l. 50-51).

IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 387 oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė, apÅ¡vietimas taip pat atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus (b. l. 43-44). Patikrinimo metu pelėsių kameroje nenustatyta. Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 16 d. patikrinimo aktÄ , oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir apÅ¡vietimas kameroje Nr. 311 taip pat atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl kamerų netinkamos temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo, vėdinimo, drėgmės bei pelėsio vertintini kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad maisto kiekis ir kokybė neužtikrinama.

Tačiau, teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K patalpose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso 56 paras kamerose neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios teisės aktais reglamentuotos 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto normos (pareiÅ¡kėjui trÅ«ko nuo 1,82 iki 2,58 kv. m. ploto) bei tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, todėl konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 3300 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė psichologinėmis kančiomis, sukrėtimu, baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir pan.

Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateikto medicinos iÅ¡raÅ¡o ir pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 78, 79-92) matyti, kad pareiÅ¡kėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nekonstatuota.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio pareiÅ¡kėjas nepateikė. Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas.

Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. patyrė neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastÄ (56 paras kamerų tipo patalpose trÅ«ko nuo 1,82 iki 2,58 kv. m. ploto), įvertinus tai, kad gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ dar labiau mažino baldų užimamas plotas, taip pat konstatavus pažeidimus sanitariniame mazge (neužtikrintas privatumas), darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Atsakovo atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,86 Eur bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas (b. l. 26-37).

Nurodo, kad minėtas iÅ¡laidas patyrė rengiant medžiagÄ teismui (31 kopija). Atsakovo atstovas remiasi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarka, kurioje numatyta, kad A4 formato kopijos parengimas kainuoja 0,06 Eur. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr. pvz.

LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 41 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. Ž. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                       Audrius Grauželis