2023-03-01 Nr. AB-4827-3-61-3-01068-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedkokiais teisės aktais, kokia faktine situacija remiantis Sąlyga yra išduota; kodėl, nors Kamanų pelkė nepatenka nei į Specialiojo plano, patvirtinto Tarybos 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-214 „Dėl specialiųjų planų patvirtinimo“, (toliau – ir Specialusis planas) zonas, nei į teritoriją, Direkcija, kaip planavimo sąlygas išduodanti institucija, pasisako dėl visos Specialiojo plano A zonos. Dėl šių priežasčių pareiškėjui kilo įtarimų dėl Sąlygos teisėtumo.
Legislator headnote
AI generated2023-03-01 Nr. AB-4827-3-61-3-01068-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas nurodė, kad Atsakymą Nr. 1 2020 m. lapkričio 6 d. apskundė Inspekcijai. Inspekcija tiek pareiškėjui, tiek Administracijos direktoriui (planavimo organizatoriui) pateikė sprendimą dėl pateikto skundo – 2020 m. gruodžio 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1842. Privalomuoju nurodymu Inspekcija įpareigojo planavimo organizatorių panaikinti Atsakymą Nr. 1 ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Pasiūlymą, išsamiai bei motyvuotai atsakyti, o taip pat nevykdyti Bendrojo plano planavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti pažeidimai.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-703-1047/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01068-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 16.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Beatos Martišienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės vėjo energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės vėjo energija“ skundus atsakovams Akmenės rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Akmenės rajono savivaldybė, dėl sprendimų, patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akmenės vėjo energija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2021 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2D-3260 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-1842 įvykdymo“ (toliau – ir 2021 m. kovo 2 d. sprendimas) ir palikti galioti Inspekcijos 2020 m. gruodžio 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1842 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) panaikinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. sausio 26 d. raštą dėl 2020 m. spalio 9 d. UAB „Akmenės vėjo energija“ pasiūlymo (toliau – ir Raštas). Pareiškėjas taip pat prašo iš Inspekcijos bei Akmenės rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Akmenės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-160(E) „Dėl Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimo“ (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas) buvo nuspręsta koreguoti Savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, objekto numeris – AT-19T-1419 (toliau – ir Bendrasis planas). Pareiškėjas 2020 m. spalio 9 d. kreipėsi į Administraciją su paklausimu ir pasiūlymu dėl Bendrojo plano vėjo energijos plėtros zonų (toliau – ir Pasiūlymas), nes jam, kaip suinteresuotam asmeniui, ypač aktualu, kad į vėjo elektrinių plėtros zoną Bendrajame plane būtų įtraukta prie skundo pridedamame žemėlapyje mėlynai pažymėta teritorija (toliau – ir Teritorija). Administracija 2020 m. spalio 19 d. pateikė pareiškėjui raštą Nr. S-2664 „Dėl pateikto pasiūlymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimui“ (toliau – ir Atsakymas Nr. 1), kuriame nurodė, kad į prašymą yra iš dalies atsižvelgta, nes prašyme nurodytas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į potencialią teritoriją vėjo jėgainėms įrengti. Šioje teritorijoje leidžiamas vėjo jėgainių įrengimas, jei nebus daroma neigiama įtaka gamtinei ir gyvenamai aplinkai. Tačiau Atsakyme Nr. 1 taip pat buvo nurodyta, kad likę prašyme nurodyti žemės sklypai į potencialias vėjo jėgainių įrengimo teritorijas nepatenka. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pasiūlyme buvo nurodyti 59 žemės sklypai.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Atsakymą Nr. 1 2020 m. lapkričio 6 d. apskundė Inspekcijai. Inspekcija tiek pareiškėjui, tiek Administracijos direktoriui (planavimo organizatoriui) pateikė sprendimą dėl pateikto skundo – 2020 m. gruodžio 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1842. Privalomuoju nurodymu Inspekcija įpareigojo planavimo organizatorių panaikinti Atsakymą Nr. 1 ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Pasiūlymą, išsamiai bei motyvuotai atsakyti, o taip pat nevykdyti Bendrojo plano planavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti pažeidimai.
Administracija, pakartotinai išnagrinėjusi Pasiūlymą, pateikė Raštą, kuriame nurodė, kad Pasiūlyme nurodytas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į potencialią teritoriją vėjo jėgainėms įrengti. Šioje teritorijoje leidžiamas vėjo jėgainių įrengimas, jei nebus daroma neigiama įtaka gamtinei ir gyvenamai aplinkai. Likę Pasiūlyme nurodyti žemės sklypai į potencialias vėjo jėgainių įrengimo teritorijas nepatenka. Pareiškėjas 2021 m. vasario 2 d. pateikė Inspekcijai prieštaravimus dėl Rašto (toliau – ir Prieštaravimai).
Įvertinusi Raštą, remdamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 4 straipsnio 5 dalimi, Inspekcija 2021 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą Nr. 2D-2838 „Dėl privalomojo nurodymo PN-1842 įvykdymo“ (toliau – ir 2021 m. vasario 24 d. sprendimas), kad atsakymas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, motyvuotas ir išsamus, tačiau nepašalintas Privalomajame nurodyme nustatytas pažeidimas – atsakymą pareiškėjui pateikė ne planavimo organizatorius, o Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, todėl atsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 37 straipsnio 2 dalies ir Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, (toliau – ir Nuostatai) 6.4.2 punkto reikalavimų.
Inspekcija 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pateikė pareiškėjui atsakymą į Prieštaravimus, kuriame konstatavo, kad planavimo organizatorius į pareiškėjo pasiūlymus atsižvelgė iš dalies, atsakydamas, kodėl ne į visus pasiūlymus atsižvelgta, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, atsakė pakankamai motyvuotai ir išsamiai. 2021 m. kovo 2 d. sprendime padaryta išvada, kad planavimo organizatorius nepažeidė TPĮ 37 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 6.4.2 punkto reikalavimų bei tinkamai įvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimus.
4. Nesutikdamas su Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendime padarytomis išvadomis, pareiškėjas teigė, kad Rašto motyvai nėra pakankami, surašyti visiškai neįvertinus esminių jo argumentų. Pagal TPĮ 37 straipsnio 2–3 dalį, Nuostatų 6.4.2 punktą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Savivaldybė, būdama viešojo administravimo subjektas, priėmusi negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, šiuo atveju Raštą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais. Pareiškėjas vertino, jog Raštas negali būti laikomas motyvuotu aukščiau nurodytų teisės normų prasme, kadangi jame nėra pateikiami visi aktualūs Pasiūlymo kontekste įrodymai.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad Rašte yra nurodoma, jog Teritorijos dalis, kuri ribojasi / patenka į migruojančių žąsų ir kitų paukščių sankaupas Kamanų pelkės aplinkoje, neįtrauktos į potencialiai galimas teritorijas vėjo jėgainėms įrengti Bendrajame plane, siekiant išsaugoti paukščių migracijos koridorių funkcijas ir jų sankaupų teritorijas. Prie Rašto buvo pridėtas 1 lapo migruojančių žąsų ir kitų paukščių sankaupas Kamanų pelkės aplinkoje turintis atspindėti žemėlapis, parengtas pagal 2006–2019 m. Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos (toliau – ir Direkcija) stebėjimo duomenis, kuris, pareiškėjo įsitikinimu, objektyviai negali atspindėti visų 2006–2019 m. Direkcijos stebėjimo duomenų, iš šio dokumento turinio nėra aišku, ar konkrečiu paukščių migracijos, sankaupų klausimu vyko kokia nors kaita nurodytu laikotarpiu, kokios paukščių migracijos bei sankaupų tendencijos yra pavasario / rudens laikotarpiais, kokie būtent paukščiai buvo stebėti Kamanų pelkės aplinkoje bei atitinkamai neįmanoma išskaityti daug kitos susijusios informacijos. Žemėlapyje taip pat nėra nurodoma, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sudarytas, jis nėra tinkamai pasirašytas. Dėl šių priežasčių pareiškėjui kilo abejonių dėl šio įrodymo patikimumo.
6. Pareiškėjas teigė atlikęs savarankiškus paukščių migracijos bei sankaupų Savivaldybėje, o būtent (duomenys neskelbtini) I teritorijos, stebėjimus (2020 m. lapkričio 3 d. E. D. parengta Migruojančių ir perinčių paukščių tyrimų Naujosios Akmenės rajone ataskaita (toliau – ir Ataskaita), Ataskaitai pritarianti Lietuvos ornitologų draugijos 2020 m. lapkričio 13 d. nuomonė Nr. SK-20-58 „Dėl Darnaus vystymosi centro parengtos tyrimų ataskaitos ir planuojamo vėjo jėgainių parko galimo neigiamo poveikio paukščiams įvertinimo“). Ataskaitoje yra pabrėžiama, kad: 1) Nors Teritorijoje yra stebimos žąsys, tačiau jų buvimas Teritorijoje yra tik atsitiktinis, o, kita vertus, žąsys vėjo jėgainių geba išvengti – „teritorijoje stebėtos didelės (iki 2 000) žąsų sankaupos. Jų lokalizaciją ir trauką lemia tinkančių žąsų mitybai kultūrų buvimas, o ne gamtinės sąlygos. Žąsys sugeba išvengti vėjo jėgainių menčių, todėl reikšmingas poveikis jų populiacijoms nėra tikėtinas“; 2) Teritorija apskritai nėra reikšminga pavasarinei bei rudeninei paukščių migracijai, kadangi „pagrindinė paukščių migracija vyksta pietų–šiaurės, šiaurės–pietų kryptimi, aplenkiant Akmenės cemento gamyklą“. Taigi, gavęs iš Administracijos abstraktaus pobūdžio žemėlapį, pareiškėjas neturėjo jokios galimybės patikrinti bei palyginti Direkcijos sukauptos informacijos su Ataskaita. Tokiu būdu jam užkertamas kelias suprasti, kokia yra reali situacija dėl paukščių migracijos bei sankaupų Teritorijoje, kokios yra paukščių migracijos bei sankaupų tendencijos.
7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Administracijos Rašte yra nurodyta, jog Direkcija 2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. V1-1.11-39 „Dėl vėjo jėgainių nustatymo schemos projekto“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 6 d. raštas) pritarė Vėjo jėgainių teritorijų nustatymo schemai ir nustatė sąlygą, kad: „Vėjo jėgainių parkų išdėstymo Akmenės rajono savivaldybes teritorijoje specialiajame plane pažymėto vėjo jėgainių parko A vėjo jėgainių grupių išdėstymo zonose A-1, A-2, A-3, A-4, A-5 [specialiojo plano A zona] (vietovėse aplink (duomenys neskelbtini) gyvenvietes) nebus projektuojamos ir statomos vėjo jėgainės“ (toliau – ir Sąlyga).
Į Sąlygą buvo atsižvelgta, todėl aukščiau išvardintos gyvenamosios vietovės nepateko į potencialias teritorijas vėjo jėgainėms įrengti. Pareiškėjas vertino, kad Rašte nurodyta Sąlyga yra neišsami (lakoniška), visiškai neaiškus jos pagrindimas. Akmenės rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano keitimo planavimo darbų programos Nr. PLU–1 (toliau – ir Programa) 9 punkte numatyta, jog „[tyrimai] atliekami vadovaujantis institucijų (Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d.
įsakymu Nr. D1-8, (toliau – ir Taisyklės) išduotomis planavimo sąlygomis ir jose nurodytais reikalavimais“ (9.1 p.); „kraštovaizdžio savitumo ir jo estetinio respektavimo tyrimai, įvertinantys planuojamą teritoriją ir jos pareigas“ (9.2 p.). Pareiškėjui nei iš Administracijos Rašto, nei iš kitos medžiagos bei komunikacijos su Savivaldybe visiškai nėra aišku, ar Sąlyga buvo patikrinta atskirais tyrimais. Vien Rašte nurodytas faktas, jog į nustatytą Sąlygą buvo atsižvelgta, niekaip negali būti laikomas tinkamu motyvavimu.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-262 „Dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 ir 7 punktus, teritorijų planavimo sąlygos, išduotos konkrečių institucijų, turi būti pagrįstos teisės aktų nuostatomis, turi būti atitinkančios jas išdavusios institucijos kompetenciją. Pareiškėjui iš Rašto bei Direkcijos 2020 m. balandžio 6 d. rašto visiškai nėra aišku:
1) kokiais teisės aktais, kokia faktine situacija remiantis Sąlyga yra išduota;
2) kodėl, nors Kamanų pelkė nepatenka nei į Specialiojo plano, patvirtinto Tarybos 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-214 „Dėl specialiųjų planų patvirtinimo“, (toliau – ir Specialusis planas) zonas, nei į teritoriją, Direkcija, kaip planavimo sąlygas išduodanti institucija, pasisako dėl visos Specialiojo plano A zonos. Dėl šių priežasčių pareiškėjui kilo įtarimų dėl Sąlygos teisėtumo.
8. Pareiškėjas vertino, jog Administracijos Rašte yra pateikiama nesusisteminta ir dviprasmiška informacija dėl Direkcijos pozicijos. Nors Administracija Rašte nurodo, kad Teritorijos atžvilgiu vėjo jėgainių plėtra Bendrajame plane nenumatyta, tačiau tame pačiame Rašte ji remiasi Direkcijos pozicija, jog Specialiojo plano A zonoje vėjo jėgainių statyba būtų galima, esant tam tikroms sąlygoms. Pareiškėjo žiniomis, poziciją, kad Specialiojo plano A zonoje vėjo jėgainės neturėtų būti statomos „3 km atstumu nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių iki gamtinių objektų, gamtinių kompleksų ir gyvenamųjų vietovių“ (su tokia pozicija pareiškėjas nesutinka), Direkcija grindžia išimtinai Jungtinės Karalystės Lordų rūmų 2010–11 sesijos Vėjo jėgainių biliu, t. y. ne Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, tačiau prie Rašto jokia teiginį, kad neva tai Specialiojo plano A zonoje vėjo jėgainės neturėtų būti statomos „3 km atstumu nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių iki gamtinių objektų, gamtinių kompleksų ir gyvenamųjų vietovių“, pagrindžianti informacija nėra pridedama.
9. Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos Rašte nepagrindžiami ir motyvai, susiję su gyventojų / bendruomenių prašymais bei pasiūlymais. Rašte nepaminėtas nei vienas suinteresuotos visuomenės pasiūlymas / prašymas, kuriuo buvo prašoma Specialiojo plano A zonoje (taigi ir didelėje dalyje Teritorijos) vėjo jėgaines vystyti. Savivaldybei 2020 m. spalio 22 d. buvo pateikta peticija–pasiūlymas „Už vėjo energetiką Akmenės rajone“, pasirašyta 77 asmenų (toliau – ir Peticija), kuria buvo prašoma, be kita ko, „naujajame Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane leisti vėjo jėgainių statybą visame rajone, o visus vertinimus bei teritorijos tinkamumą palikti tam sukurtai bei detaliai reglamentuotai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrai“, „nusprendus nepriimti visuotinio sprendimo dėl leidimo vystyti vėjo jėgainių parkus visose rajono teritorijose, kaip tinkamas teritorijas vėjo jėgainių parkų vystymui ir statybai numatyti ir būtinai įtraukti: Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos kaimams priskirtinas teritorijas ((duomenys neskelbtini) kaimuose) bei Akmenės seniūnijos kaimams priskirtinas teritorijas ((duomenys neskelbtini) kaimuose). Administracija privalėjo išanalizuoti visus jai teiktus gyventojų / jų bendruomenių pasiūlymus ar prašymus, o ne pasirinktinai, taip pat informuoti pareiškėją apie visus gautus pasiūlymus bei prašymus iš gyventojų / jų bendruomenių. Prie Rašto yra pridedami tik patys bendruomenių raštai, tačiau jokia juos pagrindžianti informacija pareiškėjui nepateikta, nors susidaro įspūdis, kad Savivaldybė turi tokią informaciją.
10. Pareiškėjas teigė, kad Administracijos Rašte yra išvardijamos kliūtys, kurios eliminuoja galimybę vėjo elektrines Bendrajame plane numatyti vystyti ir Teritorijoje, tačiau jų pagrindimas abejotinas. Rašte nurodoma, jog „potencialios vėjo jėgainių plėtros teritorijos nustatytos eliminuojant teritorijas, kuriose vėjo jėgainių įrengimas neturi būti (žemiau išvardintos teritorijos, pažymėtos bendrojo plano grafinėje dalyje, žr. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir TPDRIS), www.tpdris.lt, TPD Nr. K-RJ-32-18-353 „Pagrindinį brėžinį“, „Kraštovaizdžio vertinimo ir gamtinio karkaso brėžinį“, „Susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros brėžinį“, „Vėjo jėgainių teritorijų nustatymo schemą“). Pareiškėjas vertino, kad įvairiausių kriterijų išvardijimas, nurodant, kad jose „vėjo jėgainių rengimas neturi būti“, jų pažymėjimas žemėlapiuose / schemose negali būti laikomas tinkamu motyvavimu, jeigu iš esmės nėra nurodoma, kodėl tokie kriterijai apskritai buvo pasirinkti. Iš Rašte išvardintų aplinkybių nėra aišku, kodėl vėjo jėgainių plėtra turėtų būti stabdoma, pavyzdžiui, didelės tikimybės sniego tirpsmo ir liūčių potvynių teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, kurios yra apimančios itin mažas teritorijas, rekreacinėse teritorijose. Taip pat jau yra aptartas ir migruojančių paukščių koridorių kriterijus, kaip nepagrįstas faktine situacija, jokiais objektyviais, aktualiais įrodymais. Pareiškėjas vertino, jog Administracija privalo turėti kiekvieno kriterijų, išvardinto Rašte, pagrindimą ir priežastis, kodėl jie yra svarbūs, taip pat ir kodėl jie yra aktualūs, nepritariant Pasiūlymui (be kita ko, kiekvieną jų pagrindžiant paskutiniųjų 3 metų statistiniais ir kitais duomenimis). Atitinkamai, tokią informaciją Savivaldybė privalo pateikti ir pareiškėjui.
11. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad sanitarinės apsaugos zonos dydis nurodytas arba minėtame įstatyme arba nustatomas asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu – tokiu atveju šis dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Taigi, pareiškėjo pasirinkimu, prieš pradedant plėtoti vėjo energiją Teritorijoje, galėtų būti atliekamas, pavyzdžiui, poveikio visuomenei sveikatos vertinimas, kurio metu galimai būtų gautas visai ne 440 m sanitarinės apsaugos zonos dydis, kurį, tarsi, vienintelį Savivaldybė akcentuoja Rašte, o mažesnis (pagal vyraujančią praktiką sanitarinės apsaugos zonos gali būti nuo 70 m iki 370 m).
12. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracija Rašte išskiria vos kelias Teritorijos dalis, kitos teritorijos nėra įvardijamos. Nors Rašte nurodoma, kad į konkrečias vėjo jėgainių plėtrai nepalankias teritorijas / zonas patenka „dalis sklypų“, tačiau nenurodoma, ar dalis šių Teritorijos sklypų į konkrečias nepalankias teritorijas / zonas patenka visa apimtimi, ar ne. Jeigu į tam tikras zonas, kuriose neva tai nėra pageidaujama vėjo jėgainių statyba, akivaizdžiai visa Teritorija nepatenka, tai tuomet neaišku, kodėl Savivaldybė nesutinka į Bendrojo plano vėjo elektrinių plėtros zonas įtraukti didesnę Teritorijos dalį, kad ir su Teritorijoje esančių žemės sklypų dalimis (ne visa apimtimi), o ne tik vieną žemės sklypą.
13. Pareiškėjas vertino, jog Rašte yra pateikiama tik selektyvi arba su Pasiūlymu apskritai nesusijusi informacija, kuri galimai yra netgi klaidinanti. Rašte nurodomi teisės aktai, pridedami įrodymai bei įvairūs šaltiniai yra atsieti, tarpusavyje nesusiję ir nesudaro bendros motyvavimo sistemos. Pareiškėjui nėra aiškus nei teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis nuspręsta tik iš dalies pritarti Pasiūlymui, nei kokiais konkrečiais faktais, objektyviais įrodymais, susijusiais su Pasiūlymu bei Teritorija, buvo remtasi.
14. Pareiškėjas paaiškino, kad Administracijos Rašte, argumentuojant sprendimą iš esmės visos Teritorijos neįtraukti į Bendrojo plano vėjo jėgainių plėtros zonas (taigi iš dalies į Specialiojo plano A zoną), yra nurodomi argumentai, susiję su vėjo jėgainių skleidžiamu labai stipriu žemo dažnio infragarsu, dirvožemių našumu, poveikiu paukščių migracijai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šios aplinkybės paprastai yra nustatinėjamos atskiromis specialiomis procedūromis, poveikio aplinkai vertinimo, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu. Ir dėl šios priežasties tam tikra veikla, tik kaip potencialiai galėsianti daryti neigiamą įtaką aplinkai ateityje, negali būti iš karto draudžiama kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, teikdamas Pasiūlymą, nenurodė nei kokios rūšies vėjo elektrinės yra / būtų planuojamos statyti Teritorijoje, nei kokios specifikacijos vėjo elektrinės yra / būtų planuojamos statyti Teritorijoje, nei kokiais konkrečiai atstumais nuo tam tiktų objektų vėjo elektrinės yra / būtų planuojamos statyti Teritorijoje. Taigi Rašte, atmetant Pasiūlymą, yra vadovaujamasi pareiškėjui nesuprantamomis hipotetinėmis aplinkybėmis. Net ir pateikdama tam tikrus straipsnius, kuriais bandoma pagrįsti poziciją dėl vėjo elektrinių keliamo neigiamo poveikio aplinkai, Administracija akivaizdžiai yra atrinkusi tik selektyvią, tačiau ne objektyvią informaciją.
15. Pasisakydamas dėl vėjo jėgainių skleidžiamo garso (infragarso) pareiškėjas pabrėžė, kad infragarsas nekelia reikšmingo pavojaus aplinkai, rėmėsi Vilniaus universiteto profesoriaus D. Č. pozicija, 2020 m. rugpjūčio 6 d. Kelmėje įvykusios konferencijos „Vėjo energetika: mitai ir faktai“ metu Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus L. R. apibendrinta informacija apie tam tikrus mitus, susijusius su 14 vėjo elektrinių ir laikė niekiniais Administracijos argumentus dėl masinio paukščių naikinimo, dėl neigiamo vėjo elektrinių poveikio migruojantiems paukščiams. Pareiškėjas akcentavo, kad paukščių apsaugai jau yra sukurtos ir pritaikytos visos reikalingos technologijos, kurios yra vertinamos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu, todėl nėra jokių pagrindų, motyvuojant paukščių apsauga, apskritai drausti veiklą dar tik kompleksinio teritorijų planavimo dokumente. Savivaldybėje planuojamos vystyti vėjo jėgainės būtų nuo 240 iki 250 m aukščio, taigi atitiktų visus Europos standartus ir saugios paukščiams.
16. Dėl žemės našumo Teritorijoje apsaugos, pareiškėjas nurodė, kad vėjo elektrinėms reikalingas plotas yra ypač mažas, vėjo elektrinės nedaro jokios neigiamos įtakos žemės ūkio veiklai. Sprendimas tik iš dalies atsižvelgti į Pasiūlymą, Administracijos Rašte yra grindžiamas ne tik Teritorijai nepritaikytomis analizėmis, hipotetinėmis situacijomis, tačiau ir nesusijusia informacija apie Jungtines Amerikos Valstijas. Pareiškėjo turimais duomenimis, vėjo energetika kaip tik yra skatinama ir vystoma Europoje. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija numato, kad vystantis technologijoms energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos dalis Lietuvoje tik didės.
17. Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad yra sudariusi Pasiūlyme nurodytų žemės sklypų nuomos sutartis, kurių buvimas pagrindžia jos suinteresuotumą byloje. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė turėtų teisę keisti žemės sklypų, nurodytų Pasiūlyme, tikslinę paskirtį tik tuo atveju, jeigu jos Pasiūlymas būtų įtrauktas į Bendrojo plano sprendinius, kaip potenciali teritorija vėjo jėgainių plėtrai. Pareiškėjas yra atlikęs kitus, objektyviai įmanomus veiksmus, kurie pagrindžia jo suinteresuotumą įtraukti Pasiūlyme numatytus žemės sklypus į Bendrojo plano sprendinius: sudarė nuomos sutartis su žemės sklypų, nurodytų Pasiūlyme, savininkais; atliko savarankiškus paukščių stebėjimus; parengė planuojamos ūkinės veiklos – vėjo elektrinių parko įrengimo Akmenės r. sav., Naujosios Akmenės kaimiškojoje ir Akmenės seniūnijose – poveikio aplinkai vertinimo programą (toliau – ir PAV programa), gavo poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas bei Aplinkos apsaugos agentūros raštą, kuriame nurodoma, kad Aplinkos apsaugos agentūra PAV programą tvirtina. PAV programoje yra įtraukta dalis ir Pasiūlyme nurodytų žemės sklypų.
18. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
19. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija, išnagrinėjusi planavimo organizatoriaus atsakymą, nustatė, jog, atmesdamas pasiūlymus, planavimo organizatorius išsamiai nurodė pasiūlymų nepriimtinumą, nurodė motyvus, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė, savo atsakymą pagrindė objektyviais duomenimis, esamos padėties analize ir teisės aktų nuostatomis, paaiškino, kodėl Bendrojo plano sprendiniai nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Inspekcija apie tai, kad planavimo organizatoriaus atsakymas yra pakankamai motyvuotas ir išsamus, pareiškėją informavo 2021 m. kovo 2 d. sprendime. Pareiškėjo skundo argumentai iš esmės susiję ne su jam teikto atsakymo ar Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimo motyvuotumu, o su pareiškėjo nepasitenkinimu rengiamo teritorijų planavimo dokumento turiniu bei siekiu įrodyti galimą jo sprendinių neteisėtumą ar nepagrįstumą.
20. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir teigė, kad, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimą, pareiškėjas nepateikė aplinkybių ar argumentų, kurie leistų manyti, jog Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kad Inspekcija yra nekompetentingas viešojo administravimo subjektas pareiškėjo skunde nurodytais klausimais ar, kad, teikiant atsakymą pareiškėjui, būtų buvę pažeistos pagrindinės procedūros. Pareiškėjo teikiami motyvai yra vienpusiški, neparemti kompleksišku teritorijų planavimo dokumentų rengimo baigiamojo etapo vertinimo teisiniu reguliavimu ir suformuota teismų praktika, todėl negali būti laikomi pagrįstais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo materialinį suinteresuotumą bei tai, kad Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimas jam sukelia teisines pasekmes. Pagal Bendrovės juridinio asmens kodą atlikus užklausą Veiklos rūšių pagal EVRK red. 2 klasifikatoriuje, pateikiami duomenys, jog pareiškėjo, kaip juridinio asmens, veiklos rūšis – papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba (veiklos kodas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829, nustatyta tvarka yra išduotas leidimas vykdyti veiklą atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Pareiškėjui nepateikus jokių duomenų, kurie patvirtintų jo materialinį suinteresuotumą šioje byloje, bei tai, kad Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimas jam sukelia teisines pasekmes, jis neįrodo savo teisės į teisminę gynybą. Todėl, atsižvelgdamas į ABTĮ 91 straipsnio nuostatas, teisinį reguliavimą, faktines aplinkybes ir teismų praktiką, atsakovas vertino, kad 2021 m. kovo 2 d. sprendimas nepažeidžia jokių pareiškėjo teisių, o pareiškėjas neįrodo nei vieno iš jo panaikinimo pagrindų, todėl nepagrįsti yra Bendrovės reikalavimai dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimo panaikinimo.
21. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei priteisti iš Bendrovės bylinėjimosi išlaidas.
22. Administracija nurodė, kad Bendrojo plano keitimas buvo pradėtas Tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu. Vienas iš planavimo tikslų – patikslinti Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytas vėjo jėgainių teritorijas bei numatyti naujas potencialių vėjo jėgainių statybos teritorijas. Pareiškėjas 2020 m. spalio 9 d. kreipėsi į Savivaldybę su Pasiūlymu, atsakydama į kurį Administracija pateikė Atsakymą Nr. 1, kuriame buvo nurodyta, kad į Pasiūlymą yra iš dalies atsižvelgta. Bendrovės prašyme nurodytas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į potencialią teritoriją vėjo jėgainėms įrengti. Šioje teritorijoje leidžiamas vėjo jėgainių įrengimas, jei nebus daroma neigiama įtaka gamtinei ir gyvenamai aplinkai. Likę Pasiūlyme nurodyti žemės sklypai nepatenka į potencialias vėjo jėgainių įrengimo teritorijas. Atsakyme Nr. 1 buvo nurodyti tam tikri argumentai, kodėl Teritorija nėra įtraukiama į potencialių vėjo jėgainių įrengimo teritorijas. Gavęs Atsakymą Nr. 1, pareiškėjas dėl jo pateikė skundą Inspekcijai. Išnagrinėjusi šį skundą, Inspekcija priėmė Privalomąjį nurodymą. Atsižvelgusi į Inspekcijos Privalomąjį nurodymą, Administracija pakartotinai išnagrinėjo Pasiūlymą ir pateikė Raštą, kuris yra aiškiai motyvuotas, pagrįstas ir išsamus, priimtas vadovaujantis prie jo pridėtais dokumentais bei teisės aktų reikalavimais. Administracija pažymėjo, kad Inspekcija tai patvirtino 2021 m. kovo 2 d. sprendime.
23. Dėl nepakankamai pagrįsto Administracijos Rašto motyvo žąsų ir kitų paukščių sankaupų Kamanų pelkės aplinkoje aspektu, Administracija nurodė, kad prie Rašto buvo pridėtas Migruojančių žąsų ir kitų paukščių sankaupos PAST Kamanų pelkės aplinkoje (pagal 2006–2019 m. duomenis) patvirtinantis dokumentas, taip pat net du Direkcijos raštai (2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d.), patvirtinantys šias aplinkybes. Oficialūs institucijų dokumentai ir jų specialistų sudaryti žemėlapiai yra pakankamas pagrindas patvirtinti Savivaldybės poziciją, jog šioje teritorijoje tikrai yra migruojančių žąsų ir kitų paukščių sankaupos nurodytais laikotarpiais ir, kad būtent gamtos išteklių išsaugojimas, aplinkosaugos reikalavimų taikymas, t. y. visos visuomenės interesai nagrinėjamu atveju turi akivaizdų prioritetą prieš konkrečios specifinės ūkinės veiklos krypties organizavimą ir vykdymą. Bendrovė suprato šiuos Savivaldybės motyvus ir yra susipažinusi su Direkcijos raštais bei žemėlapiais, todėl procedūros prasme laikytina, kad toks Savivaldybės motyvas yra tinkamai pagrįstas papildomais duomenimis, su kuriais pareiškėjas yra tinkamai supažindintas. Pareiškėjas prie skundo pridėdamas Ataskaitą, neva ją pagrindžiančią nuomonę, kurių išvados skiriasi nuo Savivaldybės ir Direkcijos pateiktų duomenų, iš esmės ginčija ne Administracijos Rašto motyvavimą, o prie jo pridėtus visai kitos institucijos – Direkcijos raštus ir sudarytus žemėlapius.
24. Administracija pabrėžė, kad ji neturi pareigos pareiškėjui pateikti iš visų rajono gyventojų ir bendruomenių gautus raštus, pasiūlymus, peticijas ar kitus dokumentus. Savivaldybei TPĮ 37 straipsnyje numatyta tik pareiga tinkamai motyvuoti savo sprendimą, todėl buvo pridėti tie bendruomenių ir gyventojų raštai, kurie pagrindžia Administracijos sprendimą neatsižvelgti į Pasiūlymą. Administracija tvirtino, kad kriterijai, kurie yra aktualūs Pasiūlymui nagrinėti, buvo išsamiai aprašyti Rašte ir aiškiai motyvuota, kodėl šie kriterijai buvo pasirinkti.
25. Administracija sutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad apsaugos zonos dydis gali būti nustatomas ir kitu būdu – atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, tačiau akcentavo, jog tai niekaip nepaneigia Savivaldybės diskrecijos teisės planavimo dokumentuose nustatyti tokią teritoriją vėjo jėgainių plėtrai, kokia numatyta teisės aktuose. Savivaldybė, pasinaudodama diskrecijos teise, pasirinko tokius Bendrojo plano keitimo sprendinius, kurie griežtai atitiktų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatose įtvirtintus sanitarinės apsaugos zonos dydžius. Tokia Savivaldybės pozicija užtikrina visuomenės – savivaldybės teritorijos gyventojų, kurie palyginus su specifinės vėjo jėgainių ūkinės veiklos vystytojais yra silpnesnioji pusė, teises ir teisėtus interesus.
26. Administracija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ir šiuo atveju iš esmės ginčija ne Rašto tinkamo motyvavimo trūkumą, tačiau pačių motyvų pagrįstumą. Tas pats pasakytina ir apie kitus skundo motyvus, kuriais abejojama Savivaldybės pateiktų dokumentų (priedų) pagrįstumu, nesutinkama su tuo, kad buvo vadovautasi vienais dokumentais, o ne kitais, pareiškėjui naudingais dokumentais, kad pasiremta mokslininkų nuomone, kuri neatitinka pareiškėjo pasirinktų mokslininkų nuomonės. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjas supranta Administracijos Rašte pateiktus motyvus, jų pagrindimą ir motyvavimą, tačiau nesutinka su jais ir iš esmės savo skundo argumentais ginčija ne tai, kad atsakymas yra nemotyvuotas, o Bendrojo plano keitimo sprendinius, kuriais buvo nuspręsta neįtraukti Bendrovės pageidaujamos teritorijos į vėjo jėgainių plėtros teritorijas, bei šių sprendinių nustatymo aplinkybes, jų pagrindimą.
27. Administracija 2021 m. gegužės 21 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose kėlė pareiškėjo materialinio suinteresuotumo klausimą. Administracija taip pat paaiškino, kad Vėjo jėgainių išdėstymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje specialusis planas, patvirtintas Tarybos 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-214, Tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-129 buvo pripažintas Bendrojo plano sudedamąja dalimi, todėl pagal Programą Bendrajam planui rengti, keičiant Bendrojo plano sprendinius gali būti keičiami ir integruoto Specialiojo plano sprendiniai kaip Bendrojo plano sprendinių sudedamoji dalis. 2021 m. rugpjūčio 30 d. papildomai pateiktuose paaiškinimuose Administracija nurodė, kad Tarybos 2021 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-145 „Dėl Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas Nr. T-145) buvo patvirtintas Akmenės rajono savivaldybės bendrojo plano keitimas. Kadangi ginčas šioje byloje kilo dėl to, kad Administracija Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo Pasiūlymą, kuriuo jis prašė įtraukti konkrečius žemės sklypus į vėjo elektrinių plėtros zonas Bendrajame plane, atsakovas vertino, kad tolimesnis bylos nagrinėjimas tampa betikslis, nes net ir tenkinus skundą, pareiškėjo tariamai pažeistos teisės nebūtų apgintos, kadangi Bendrojo plano keitimas jau yra patvirtintas ir sprendiniai yra įsigalioję. Administracija prašė bylą nutraukti.
II. 28. Pareiškėjas UAB „Akmenės vėjo energija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2021 m. birželio 4 d. patikrinimo aktą Nr. REG181233 (toliau – ir Patikrinimo aktas) bei priteisti iš Inspekcijos jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Inspekcija, nepaisydama kilusių nesklandumų ir ginčų dėl Bendrojo plano, Patikrinimo aktu pritarė Bendrojo plano tvirtinimui, nurodydama, kad planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Patikrinimo aktas Bendrovei sukelia neigiamas teisines pasekmes, nes jis yra tiesiogiai susijęs su jos teiktu Pasiūlymu. Kadangi Patikrinimo aktu Inspekcija pritarė Bendrojo plano tvirtinimui, tai atitinkamai šiuo Patikrinimo aktu Inspekcija nusprendė, kad Administracijos motyvai, nurodyti Rašte, yra pagrįsti ir nėra pagrindo atsižvelgti į Pasiūlymą.
30. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis Inspekcijos pareigomis ir teigė, kad Inspekcija, priimdama Patikrinimo aktą, netinkamai atlikto teisės aktuose jai nurodytas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos funkcijas (Priežiūros įstatymo 6 str. 4 d. 5 p., 7 p., 6 str. 6 d.). Patikrinimo akto teisėtumo tikrinimas turi esminę reikšmę aplinkybei, ar Bendrovės teisės Bendrojo plano keitimo procese apskritai kokiu nors būdu bus ginamos. Jeigu Patikrinimo akto teisėtumą būtų atsisakoma nagrinėti pagal šį skundą, susidarytų situacija, kai, patvirtinus Bendrąjį planą, pareiškėjui gali būti ribojamos galimybės ginčyti Tarybos sprendimą tvirtinti Bendrąjį planą ginant savo pažeistus interesus.
31. Pareiškėjas vadovavosi TPĮ 3 straipsnio 2 dalimi, 14 straipsnio 7 dalimi ir nurodė, kad Programoje vienas iš Bendrojo plano tikslų – patikslinti Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytas vėjo jėgainių teritorijas bei numatyti naujas potencialių vėjo jėgainių statybos teritorijas (Programos 7.3 p.). O vienas užsibrėžtų Bendrojo plano uždavinių – numatyti papildomas potencialių vėjo jėgainių statybos teritorijas ir infrastruktūros koridorius (Programos 8.10 p.). Teritorijų planavimo sąlygose (Nr. REG76772) buvo įtvirtintas siekis, keičiant Bendrąjį planą, išnagrinėti alternatyvių atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo galimybes ir jiems reikalingas teritorijas (5 p. 17 d.). Bendrojo plano sprendiniai, patvirtinti Patikrinimo aktu, yra priešingi tikslui ir uždaviniui, vėjo jėgainių plėtros Savivaldybėje galimybės Bendrajame plane yra tik susiaurintos ir apribotos. Bendrojo plano vėjo jėgainių plėtros sprendiniuose nebeliko visos Specialiojo plano A zonos. Bendrajame plane realiai nebuvo numatytos naujos / papildomos potencialios vėjo jėgainių statybai teritorijos ir infrastruktūros koridoriai. Ir net jeigu kelios tokios teritorijos ir buvo naujai nustatytos, tai jos yra tik pavienės ir tokios teritorijos negali būti laikomos pakankamomis dėl ypač mažo ploto, jos susijusios išimtinai su Specialiojo plano B ir C zonomis, kuriose daugiausiai veikia pareiškėjo konkurentai.
32. Pareiškėjas vertino, kad Bendrasis planas yra parengtas nesilaikant teritorijų planavimo sąlygos integruoti Specialųjį planą į Bendrąjį planą ir dėl šios teritorijų planavimo sąlygos kyla ne viena problema. Specialusis planas į Bendrąjį planą net negalėjo būti integruotas. Savivaldybės tarybos posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 17 d., metu Bendrojo plano rengėjas yra pripažinęs, jog ydingai ir neteisėtai Bendrajame plane yra integruojamas Specialusis planas, kadangi Savivaldybė neturi teisės integruoti Specialiojo plano į Bendrąjį planą. Šiuo atveju kyla Bendrojo plano atitikties Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktui klausimas.
33. Bendrovė nurodė ir tai, kad Specialusis planas ne tik kad nebuvo integruotas į Bendrąjį planą, tačiau atskiru, su visuomene nesuderintu sprendimu, Savivaldybės taryba baigiamojoje Bendrojo plano keitimo stadijoje 2021 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. T-114 dėl vėjo jėgainių išdėstymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano galiojimo sustabdymo, iki kol bus patvirtintas pakeistas Bendrasis planas. Tai, kad Savivaldybė, nepaisydama jokių Bendrojo plano keitimo sąlygų ir tikslų bei apskritai keitimo procedūrų, numatytų įstatymuose, savavališkai sustabdė Specialiojo plano galiojimą iki tol, kol įsigalios Bendrasis planas, rodo tai, kad: 1) Bendrojo plano tikslai šiuo aspektu yra neįgyvendinti – Specialusis planas į Bendrąjį planą apskritai nėra integruojamas; 2) visuomenė visos Bendrojo plano keitimo procedūros metu buvo klaidinama, kad Specialųjį planą yra siekiama integruoti į Bendrąjį planą; 3) Savivaldybė, sustabdžiusi Specialiojo plano galiojimą, neturi jokios teisės Bendrajame plane daryti Specialiojo plano korekcijų. Pareiškėjas, dalyvavęs Bendrojo plano keitimo procedūrose, laikė Savivaldybės sprendimą dėl Specialiojo plano galiojimo sustabdymo siurprizine sąlyga, niekaip nesuderinama su Bendrojo plano tinkamu viešinimu, ir vertino, jog šiuo atveju kyla klausimas dėl Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 8 punkto pažeidimo, Inspekcijai tikrinant Bendrąjį planą.
34. Pareiškėjas teigė, kad Bendrąjį planą, patikrintą Patikrinimo aktu, patvirtinus ir jam įsigaliojus be Specialiojo plano A zonos, o atitinkamai sustabdytam Specialiajam planui pradėjus vėl galioti po Bendrojo plano įsigaliojimo, susidarytų TPĮ prieštaraujanti situacija, kai du galiojantys teritorijų planavimo dokumentai prieštarauja vienas kitam. Keičiant Bendrąjį planą nebuvo numatyta keisti ir į jį planuojamo integruoti Specialiojo plano sprendinių. Todėl Specialiojo plano sprendiniai, nepaliekant Bendrajame plane visos Specialiojo plano A zonos teritorijos, yra keičiami nepagrįstai.
35. Bendrovė paaiškino, kad, remiantis Programa, Savivaldybė neužsakė Specialiojo plano keitimo procedūros, atitinkamai Bendrojo plano rengėjas, keisdamas Bendrąjį planą, nedarė jokių tikslių, išsamių tyrimų, kuriais būtų galima pagrįsti Specialiojo plano keitimą, net ir integruoto į Bendrąjį planą (ar esančio sudėtine jo dalimi). Jeigu Savivaldybė turėjo interesą keisti Specialiojo plano, planuojamo integruoti į Bendrąjį planą, sprendinius, tai tokiu atveju turėjo būti suformuluojama atskira užduotis bei atliekamos visos TPĮ ir susijusiuose teisės aktuose numatytos tokio teritorijų planavimo dokumento keitimo procedūros. Specialiojo plano sprendinių pagrįstam pakeitimui būtina tyrimus kartoti ir įsitikinti tokių korekcijų reikalingumu. Atitinkamai, Bendrajame plane neteisėtai koreguojamo Specialiojo plano aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad „į vakarus nuo vėjo jėgainių parko „A” yra Natūra 2000 teritorijos (Kamanų pelkė). Poveikis joms yra įvertintas SPAV ataskaitoje Specialiojo plano sprendiniai neturės ilgalaikio reikšmingo poveikio planuojamos teritorijos gamtinei aplinkai. Migracijos koridorių vietose vėjo jėgainių statyba nenumatoma“ (aiškinamojo rašto 86 psl.). Taigi, kadangi galimas neigiamas vėjo energetikos poveikis aplinkai Specialiojo plano A zonos atžvilgiu, į kurią įeina ir didelė dalis Teritorijos, rengiant Specialųjį planą buvo įvertintas atskiroje teritorijų planavimo procedūroje – strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros metu, tai pareiškėjas akcentavo, kad bet kokie pakeitimai Bendrajame plane, susiję su Specialiojo plano sprendiniais, privalo būti nebent išimtiniai, pagrįsti naujai atliktais tyrimais, kurie patvirtintų pokyčių būtinybę.
36. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2021 m. birželio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė pripažino, jog Administracijos Rašto motyvų, priimdama 2021 m. kovo 2 d. sprendimą, ji nevertino, nes neva neturi tokios teisės. Inspekcija neturi kompetencijos vertinti ornitologinių klausimų ir kitų susijusių klausimų. Inspekcija kliaujasi išimtinai Savivaldybės savarankiškumo principu ir nevertina / nekvestionuoja jos sprendimų. Bendrovė vertino, jog toks Inspekcijos atstovės pareiškimas aiškiai parodo, kad Patikrinimo aktas negali būti laikomas teisėtu vien jau Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkto pažeidimo aspektu. Inspekcija negalėjo atsisakyti vertinti Administracijos Rašto motyvų, jų teisėtumo ir teisingumo, juolab, kad, pareiškėjo įsitikinimu, sąvokos „teisingas“ ir „pagrįstas“ Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkto prasme yra sinonimai.
37. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą dėl Patikrinimo akto prašė jį atmesti.
38. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas nepateikė aplinkybių ar argumentų, kurie leistų manyti, jog Patikrinimo aktas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kad Inspekcija yra nekompetentingas viešojo administravimo subjektas pareiškėjo skunde nurodytais klausimais ar, kad teikiant atsakymą pareiškėjui būtų buvę pažeistos pagrindinės procedūros. Pareiškėjas tik pateikia kitokią savo nuomonę dėl planavimo organizatoriaus motyvų rinktis vienokius ar kitokius teritorijų planavimo dokumento sprendinius bei pageidauja sau palankių teritorijų planavimo dokumento sprendinių. Inspekcija akcentuoja, kad nebuvo nustatytas planavimo tikslas praplėsti vėjo jėgainių plėtrai skirtas teritorijas, todėl šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas. Atsižvelgdama į chronologinį faktinių aplinkybių išdėstymą, Specialiojo plano integravimą į Bendrąjį planą bei Specialiojo plano veikimo sustabdymą ir po to priimtą Tarybos 2021 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T-146, kuriuo Specialusis planas integruotas į Bendrojo plano keitimą bei nustatyti reikalavimai integracijai įgyvendinti, Inspekcija nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog Bendrojo plano keitimas yra parengtas nesivadovaujant teritorijų planavimo sąlyga integruoti Specialųjį planą į Bendrąjį planą yra nepagrįsti.
39. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjo Savivaldybei viešinimo stadijos metu teiktas Pasiūlymas yra nemotyvuotas ir niekuo nepagrįstas, skundas grindžiamas samprotavimais bei paties pareiškėjo surinktais duomenimis, pateikiant atskirų asmenų nuomones kaip apibendrintas ir patvirtintas mokslines išvadas. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų jo reikalavimų pagrįstumą.
40. Inspekcija paaiškino, kad, priėmus galutinį teritorijų planavimo dokumentą, jis kompleksiškai apima kitus procedūrinius sprendimus bei atliktus veiksmus, ir sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo iš esmės patvirtina visus iki jo teritorijos planavimo procese priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus. Esant priimtam tokiam sprendimui, kuris užbaigia planavimo procedūrą, ir ginčijant jį teismine tvarka, kartu gali būti pareiškiamas nesutikimas ir su visais konkrečiais teritorijos planavimo procese priimtais sprendimais bei atliktais veiksmais. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste Patikrinimo aktas nėra galutinis administracinę procedūrą užbaigiantis administracinis aktas, jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjui, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėtų sprendimų panaikinimo neturi būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 103 str. 1 p.). Toks sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui ginti jo galimai pažeistas teises kitais įstatymų nustatytais būdais.
41. Inspekcija nurodė, kad Tarybai priėmus sprendimą Nr. T-145, kuriuo buvo patvirtintas Bendrojo plano keitimas, Inspekcijos Patikrinimo aktas tapo tarpiniu teritorijų planavimo procedūros dokumentu, nebegalinčiu pareiškėjui sukelti jokių pasekmių. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2021 m. liepos 5 d., t. y. po to, kai Taryba sprendimu Nr. T-145 patvirtino Bendrojo plano keitimą ir šis sprendimas įsiteisėjo. Inspekcija teigė, kad ši administracinė byla turi būti nutraukta.
42. Dėl Patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo Inspekcija teigė, kad, vykdydama Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje priskirtas funkcijas, atliko kompleksinio teritorijų planavimo dokumento Bendrojo plano keitimo teritorijų planavimo procedūrų, nurodytų Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, ir sprendinių atitikimą TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, patikrinimą. Inspekcija nustatė, kad: 1) parengiamojo etapo procedūros ir priimti sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimams; 2) planavimo organizatorius turi teisę būti šio teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriumi; 3) teritorijų planavimo dokumento rengėjai ir vadovai turi teisę rengti Bendrojo plano keitimą ar vadovauti jo rengimui; 4) Bendrojo plano keitimo sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus; 5) Bendrojo plano keitimo sprendiniai atitinka planavimo tikslus nurodytus Tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo 2 punkte; 6) teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neprieštarauja Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams; 7) teritorijų planavimo dokumentas pataisytas pagal planavimo organizatoriaus ataskaitoje nurodytus priimtus visuomenės pasiūlymus; pagrįstai atmesti gauti visuomenės pasiūlymai; 8) viešinimo procedūros atitinka TPĮ, Taisyklių bei Nuostatų reikalavimus; 9) derinimo procedūros atitinka TPĮ bei Taisyklių reikalavimus. Inspekcija, vykdydama teritorijų planavimo dokumento patikrinimą, tikrina, ar teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka planavimo tikslus. Pareiškėjas skunde teismui planavimo tikslus ir uždavinius nepagrįstai vertina kaip tapatų dalyką, o pareiškėjo pozicija, kad jo Pasiūlymas atmestas neteisėtai, nesutampa su Inspekcijos pareiga tikrinti, ar pagrįstai atmesti gauti visuomenės pasiūlymai (pasiūlymų atmetimas gali būti pagrįstas ne vien tik teisės normomis). Inspekcija patikrinimą atliko jai nustatytos kompetencijos ribose, todėl pareiškėjo argumentai, išeinantys už šios kompetencijos ribų, neturėtų būti vertinami.
43. Inspekcija nurodė, kad Patikrinimo aktas priimtas nepažeidžiant nustatytų procedūrų bei teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas neįrodė nei vieno iš panaikinimo pagrindų, todėl jo reikalavimai dėl Inspekcijos Patikrinimo akto panaikinimo yra nepagrįsti. Tuo pačiu nepagrįstas yra ir pareiškėjo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
44. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą dėl Patikrinimo akto prašė jį atmesti.
45. Administracija nurodė, kad, pasibaigus Bendrojo plano keitimo rengimo, viešinimo ir derinimo procedūroms vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Savivaldybė pateikė Bendrojo plano keitimą Inspekcijai patikrinti. Inspekcija, vykdydama Priežiūros įstatyme numatytas funkcijas bei TPĮ nustatytas procedūras, patikrinus po suderinimo pateiktą Bendrojo plano keitimą, priėmė Patikrinimo aktą. Patikrinimo aktas paskelbtas TPDRIS tinklalapyje „Info Planavimas“ (www.tpdris.lt). Atsižvelgiant į teigiamą Inspekcijos Patikrinimo aktą, Taryba sprendimu Nr. T-145 patvirtinto Bendrojo plano keitimą (priedai – Pagrindinis, Kraštovaizdžio vertinimo ir gamtinio karkaso, Susisekimo ir inžinerinės infrastruktūros brėžiniai, Vėjo jėgainių teritorijų nustatymo schema ir aiškinamasis raštas). Šis sprendimas teisės aktų registre įregistruotas 2021 m. birželio 28 d. (Nr. 2021-14432), įsigaliojo 2021 m. birželio 29 d. bei yra viešai skelbiamas ir jo turinys prieinamas visiems. Taryba 2021 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-146 „Dėl vėjo jėgainių įrengimo potencialioje vėjo jėgainių įrengimui išskirtos teritorijos dalyje“ (toliau – ir Tarybos sprendimas Nr. T-146) nustatė, kad Specialiojo plano sprendiniai pakeisti Tarybos 2021 m. birželio 28 d. patvirtintais Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeistais sprendiniais ir yra Tarybos sprendimu Nr. T-145 patvirtinto Bendrojo plano sudedamoji dalis.
46. Administracija teigė, kad Patikrinimo akto teisėtumas pareiškėjo siejamas iš esmės su tuo, kad neva pareiškėjui buvo pateiktas nepagrįstas Administracijos Raštas dėl keičiamo Bendrojo plano sprendinių, todėl Inspekcija negalėjo priimti teigiamo Bendrojo plano keitimo patikrinimo akto. Kadangi pareiškėjo argumentai yra neatskiriamai susiję su Administracijos Rašto teisėtumu ir pagrįstumu, todėl Administracija atsiliepime į skundą nurodė argumentus dėl Rašto teisėtumo, kurie iš esmės yra tapatūs argumentams nurodytiems atsiliepime į pirmąjį pareiškėjo skundą.
47. Dėl kitų Inspekcijos Patikrinimo akto teisėtumą patvirtinančių aplinkybių, Administracija teigė, kad Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 7 punktas nustato aiškias ir konkrečias Inspekcijos kompetencijos ribas atliekant teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo procedūras ir Inspekcija šių reikalavimų griežtai laikosi. Pagal Aprašo 7 punktą, Inspekcija, atlikdama patikrinimą, tikrina tik sprendinių atitikimą planavimo tikslams. Inspekcija nėra įgaliota tikrinti sprendinių atitikimo planavimo uždaviniams. Bendrojo plano keitimo vienas iš tikslų buvo patikslinti Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytas vėjo jėgainių teritorijas bei numatyti naujas potencialių vėjo jėgainių statybos teritorijas. Pateiktas žodis „patikslinti“ negali būti suprantamas kaip siekis praplėsti vėjo jėgainių plėtros teritorijas. Neaišku kuo vadovaujantis pareiškėjas skunde šį tikslą suprantą tik kaip siekį didinti vėjo jėgainių plėtrą. Patikslinimas gali būti tiek didinant, tiek mažinant, tiek tiesiog pakeičiant zonų ribas. Bendrojo plano keitimo sprendiniais buvo patikslintos vėjo jėgainių plėtros zonos. Šie sprendiniai visiškai atitinka Bendrojo plano keitimo tikslus. Todėl Inspekcija, atlikdama Bendrojo plano keitimo patikrinimą, teisingai nustatė, kad šis teritorijų planavimo dokumentas atitinka planavimo tikslus.
48. Administracija pažymėjo, kad, vadovaujantis TPĮ 26 straipsnio 14 dalimi, Inspekcija patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumentui tik dviem atvejais: 1) kai parengtas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas prieštarauja aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis; 2) kai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Bendrojo plano keitimas neprieštarauja nei aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentams, nei įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, todėl nėra jokio pagrindo naikinti Patikrinimo akto. Bendrovės skunde dėstomi argumentai yra iš esmės susiję su tuo, kad ji nesutinka su Bendrojo plano keitimo sprendiniais, nenumatančiais vėjo jėgainių plėtros jos pageidaujamoje teritorijoje. Teritorijų planavimas yra savarankiška savivaldybės kompetencija ir savivaldybė turi teisę numatyti tokius savo teritorijos vystymo ir planavimo sprendinius, kurie labiausiai atitiktų visos visuomenės interesus, o ne tenkintų tik siaurą vienos įmonės interesą užsiimti komercine ūkine veikla.
III. 49. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Akmenės vėjo energija“ skundą, prašymą dėl norminių administracinių aktų ištyrimo bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas taip pat atmetė atsakovo Administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
50. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
50.1. Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-160E nuspręsta keisti Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą bei nustatyti pradiniai planavimo tikslai. Šis sprendimas teisės aktų registre įregistruotas 2017 m. rugsėjo 1 d. (Nr. 2017-13987), įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 2 d. bei yra viešai skelbiamas. Nurodytame sprendime vienas iš planavimo tikslų yra patikslinti Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytas vėjo jėgainių teritorijas bei numatyti naujas potencialių vėjo jėgainių statybos teritorijas.
50.2. UAB „Akmenės vėjo energija“ 2020 m. spalio 9 d. pateikė Savivaldybei pasiūlymą dėl žemės sklypų įtraukimo į vėjo elektrinių plėtros zonas. Pasiūlyme pareiškėjas pateikė žemės sklypų sąrašą, nurodydamas jų kadastro numerius, ir prašė juos įtraukti į rengiamo Bendrojo plano keitimo potencialias vėjo jėgainių įrengimo teritorijas.
50.3. Administracija 2020 m. spalio 19 d. pateikė pareiškėjui Atsakymą Nr. 1, kuriame nurodė, kad į pareiškėjo Pasiūlymą yra iš dalies atsižvelgta. Pareiškėjo prašyme nurodytas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į potencialią teritoriją vėjo jėgainėms įrengti. Šioje teritorijoje leidžiamas vėjo jėgainių įrengimas, jei nebus daroma neigiama įtaka gamtinei ir gyvenamai aplinkai. Likę Pasiūlyme nurodyti žemės sklypai nepatenka į potencialias vėjo jėgainių įrengimo teritorijas. Atsakyme Nr. 1 buvo nurodyta, kad prašoma teritorija nėra įtraukiama į potencialių vėjo jėgainių įrengimo teritorijas, nes: dalis sklypų patenka į migruojančių žąsų ir kitų paukščių sankaupas PAST Kamanų pelkės aplinkoje; dalis sklypų patenka į detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių teritorijas ir / arba į gamtinio karkaso geoekologinės takoskyros teritorijas; dalis sklypų patenka į urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų įtakos zonas, kuriose vėjo jėgainių įrengimas nenumatomas; taip pat šiose teritorijose buvo gauti vietos gyventojų bendruomenių prašymai neplanuoti vėjo jėgainių.
50.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos Atsakymu Nr. 1 dėl Pasiūlymo, jį 2020 m. lapkričio 6 d. apskundė Inspekcijai.
50.5. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, nustatė pažeidimus vykdant Bendrojo plano keitimo viešinimo procedūras (atsakymą pateikė ne Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorius (planavimo organizatorius), atsakymas buvo pripažintas neatitinkančiu TPĮ ir Nuostatų reikalavimų). Atsižvelgdama į tai, bei vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, Inspekcija pateikė planavimo organizatoriui Privalomąjį nurodymą ir įpareigojo: panaikinti Administracijos 2020 m. spalio 19 d. raštą Nr. S-2664; išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. AVE-2020/03 pateiktus pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai atsakyti pareiškėjui; apie priimtą sprendimą informuoti Inspekciją; nevykdyti Bendrojo plano planavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.
50.6. Vykdydama Privalomąjį nurodymą, Administracija 2021 m. sausio 26 d. pateikė pareiškėjui patikslintą atsakymą į Pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad į pareiškėjo Pasiūlymą iš dalies atsižvelgta. Pareiškėjo prašyme nurodytas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į potencialią teritoriją vėjo jėgainėms įrengti. Šioje teritorijoje leidžiamas vėjo jėgainių įrengimas, jei nebus daroma neigiama įtaka gamtinei ir gyvenamai aplinkai. Rašte paaiškinta, kad potencialios vėjo jėgainių plėtros teritorijos nustatytos vadovaujantis Specialiuoju planu bei potencialių vėjo jėgainių teritorijų atrinkimo kriterijais, t. y. eliminuojant teritorijas, kuriose vėjo jėgainių įrengimas neturi būti: saugomose teritorijose, jų buferinių apsaugos zonų ribose, gamtos paveldo teritorijose, išskyrus atvejus, kai minėtų objektų statyba yra galima pagal saugomų teritorijų planavimo schemas, kitus saugomos teritorijas reglamentuojančius teisės aktus; Migracijos koridoriuose; NATURA 2000 teritorijose ir jų buferinėse apsaugos zonose; Didelės tikimybės sniego tirpsmo ir liūčių potvynių teritorijose; Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai minėtų objektų statyba yra galima pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus; Vertingose estetiniu požiūriu kraštovaizdžio vizualinės struktūros teritorijose; Miškuose, pelkėse, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose; Detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkiniuose ir prognozuojamuose plotuose; Urbanizuotose, urbanizuojamose, rekreacinėse teritorijose; Aerodromų apsaugos zonose, radiolokatorių veikimo zonose; Susisiekimo komunikacijų, inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonose; Teritorijose, kuriose pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ypatingi inžineriniai statiniai negalimi. Administracijos Rašte buvo nurodyta ir tai, kad formuojant Bendrojo plano keitimo Vėjo jėgainių teritorijų nustatymo schemą, buvo atsižvelgiama ir į Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo planą, Ventos regioninio parko tvarkymo planą, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, mokslinius tyrimus, taip pat Direkcijos ir kitų institucijų bei vietos gyventojų bendruomenių motyvuotus prašymus ir pasiūlymus.
50.7. Administracija 2021 m. sausio 28 d. raštu Nr. S-282 „Dėl privalomojo nurodymo PN-1842 įvykdymo“ informavo Inspekciją, kad įvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimus.
50.8. Įvertinusi 2021 m. sausio 28 d. raštu Nr. S-282 pateiktą informaciją, Inspekcija nustatė, kad Privalomojo nurodymo reikalavimai nepilnai įvykdyti. Inspekcija apie tai 2021 m. vasario 24 d. sprendimu informavo planavimo organizatorių ir pareiškėją.
50.9. Administracija 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. S-496 informavo Inspekciją ir pateikė kaip priedą naujos redakcijos pakartotinį atsakymą į pareiškėjo 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. AVE-2020/03 pateiktus pasiūlymus – 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. S-487 „Dėl pasiūlymo Akmenės rajono savivaldybės bendrojo plano keitimui nagrinėjimo“ kopiją.
50.10. Inspekcija pakartotinai įvertino Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą ir nustatė, kad planavimo organizatorius į pareiškėjo pasiūlymus atsižvelgė iš dalies, atsakydamas kodėl ne į visus pasiūlymus atsižvelgta, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, atsakė pakankamai motyvuotai ir išsamiai.
50.11. Inspekcija 2021 m. vasario 24 d. sprendimu informavo Administraciją bei pareiškėją apie Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymą bei kad planavimo organizatoriaus pakartotinį atsakymą pareiškėjui pripažino motyvuotu. Inspekcija 2021 m. kovo 2 d. sprendimu, atsakydama pareiškėjui į papildomą klausimą, ar pagal Programą Bendrajam planui rengti gali būti keičiamas ir Specialusis planas, informavo, kad Tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-129 Specialusis planas buvo pripažintas Bendrojo plano sudedamąja dalimi, todėl pagal Programą Bendrajam planui rengti, keičiant Bendrojo plano sprendinius gali būti keičiami ir Specialiojo plano sprendiniai.
50.12. Dėl šio Inspekcijos atsakymo pareiškėjas 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti rašto dalį, kuria nuspręsta, kad Administracijos raštas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, motyvuotas ir išsamus bei įpareigoti instituciją šioje dalyje pakartoti procedūrą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-328-662/2021 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, nurodydamas, kad Inspekcijos 2021 m. vasario 24 d. sprendimas sukelia teisines pasekmes Administracijai, o ne pareiškėjui.
50.13. Inspekcija 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriame nurodė, kad Administracijos Raštas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, motyvuotas ir išsamus bei nėra pagrindo įpareigoti instituciją pakartoti šios dalies procedūrą.
50.14. Pareiškėjas 2021 m. sausio 26 d. atsakymą ginčija teismui.
51. Vertindamas Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir Administracijos Raštą, teismas vadovavosi TPĮ 24 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsnio 1–2 dalimis, Nuostatų 6.4.2 punktu, Priežiūros įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 9 punktu bei 4 dalies 7 punktu, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką TPĮ 37 straipsnio 1–2 dalių taikymo aspektu.
52. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Pasiūlyme nurodė 59 žemės sklypų kadastro numerius ir prašė visus šiuos sklypus įtraukti į rengiamo Bendrojo plano keitimo potencialias vėjo jėgainių įrengimo teritorijas. Administracija Rašte nurodė, jog Pasiūlyme nurodytas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į potencialią teritoriją vėjo jėgainėms įrengti. Šioje teritorijoje leidžiamas vėjo jėgainių įrengimas, jei nebus daroma neigiama įtaka gamtinei ir gyvenamajai aplinkai. Dėl šio sklypo į pareiškėjo pasiūlymą buvo atsižvelgta.
Likę Pasiūlyme nurodyti žemės sklypai nepatenka į potencialias vėjo jėgainių įrengimo teritorijas, todėl dėl šių žemės sklypų į pareiškėjo Pasiūlymą buvo neatsižvelgta. Teismas analizavo Administracijos Rašto argumentus, susijusius su Specialiuoju planu, eliminuotomis teritorijomis, kuriose neturi būti įrengiamos vėjo jėgainės, migruojančiomis žąsimis ir kitais paukščiais, gyventojų bendruomenių raštiškais prieštaravimais, detaliai išžvalgytomis naudingųjų iškasenų telkinių teritorijomis, geoekologinės takoskyros teritorijomis, urbanizuotomis ir urbanizuotųjų teritorijų įtakos zonomis, dirvožemio našumo balais, gyventojų ir mokslininkų straipsniais pagrįstais teiginiais, kad vėjo jėgainių skleidžiamas labai stiprus žemo dažnio ir mūsų ausiai negirdimas infragarsas rezonuoja kai kuriuos žmogaus kūno organus ir dalis bei yra labai pavojingas kūnui ir psichikai, atkreipė dėmesį, kad Administracija nurodė konkrečias teritorijas, kuriose yra galimas vėjo jėgainių įrengimas, prie Rašto pridėjo priedus:
Direkcijos raštus, bendruomenių ir jų atstovų raštus. Teismas, įvertinęs Pasiūlymo ir Rašto turinį, sprendė, kad Administracija pateikė motyvuotus ir pagrįstus atsakymus į pareiškėjo Pasiūlymą. Iš Rašto turinio (argumentų) pareiškėjas galėjo aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kodėl dalis jo pateiktų pasiūlymų planavimo organizatoriaus yra atmetami. Administracija, atmesdama pasiūlymus, Rašte išsamiai nurodė pasiūlymų nepriimtinumą, motyvus, kodėl į dalį pasiūlymų neatsižvelgė, savo atsakymą pagrindė objektyviais duomenimis, esamos padėties analize ir teisės aktų nuostatomis.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl Rašto nemotyvuotumo iš esmės yra grindžiami nesutikimu su Bendrojo plano keitimo sprendiniais. Pareiškėjas iš esmės skunde nenurodė, kokie konkrečiai Pasiūlymo aspektai nebuvo įvertinti ir motyvuotai į juos neatsakyta. Teismas vertino, jog pareiškėjas šiuo atveju mėgino paneigti Administracijos Rašte padarytas argumentuotas išvadas, pateikdamas savo surinktus įrodymus, tačiau šio ginčo dalykas yra Rašto į Pasiūlymą tinkamas motyvavimas.
53. Teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcija, savo kompetencijos ribose, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Administracijos Rašto, taip pat pagrįstai sprendė, kad planavimo organizatorius į jo pasiūlymus atsižvelgė iš dalies, atsakydamas, kodėl ne į visus pasiūlymus atsižvelgta, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, atsakė pakankamai motyvuotai ir aiškiai, todėl nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti sprendimą atmesti pareiškėjo Pasiūlymus ir įpareigoti planavimo organizatorių pakartotinai juos išnagrinėti.
54. Teismas sprendė, kad Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimas ir Administracijos Raštas yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.
55. Dėl Bendrojo plano keitimo Patikrinimo akto, teismas vertino pareiškėjo teises ginčyti Patikrinimo aktą, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą šioje byloje, vadovaudamasis TPĮ 26 straipsnio 13–14 dalimis, 27 straipsnio 1 dalimi, Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, 7 dalies 2 punktu, Aprašo 7–13, 16.1 punktais, ir nustatė, kad Inspekcija, vykdydama Priežiūros įstatymo numatytas funkcijas bei TPĮ nustatytas procedūras, patikrinusi po suderinimo pateiktą Bendrojo plano keitimą, 2021 m. birželio 4 d. priėmė Patikrinimo aktą, kuriuo pritarė Bendrojo plano keitimo teikimui tvirtinti.
56. Teismas nustatė, kad Taryba 2021 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-145 patvirtino Bendrojo plano keitimą (kurio priedai yra Pagrindinis, Kraštovaizdžio vertinimo ir gamtinio karkaso, Susisekimo ir inžinerinės infrastruktūros brėžiniai, Vėjo jėgainių teritorijų nustatymo schema ir Aiškinamasis raštas). Šis sprendimas teisės aktų registre įregistruotas 2021 m. birželio 28 d. (Nr. 2021-14432), įsigaliojo 2021 m. birželio 29 d. bei yra viešai skelbiamas ir jo turinys prieinamas visiems.
57. Teismas nurodė, kad Taryba 2021 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-146 nustatė, kad vėjo jėgainių išdėstymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano sprendiniai pakeisti Tarybos 2021 m. birželio 28 d. patvirtintais Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeistais sprendiniais ir yra Tarybos 2021 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-145 patvirtinto Bendrojo plano keitimo sudedamoji dalis. Pagal jo sprendinius potencialioje vėjo jėgainėms įrengti išskirtoje teritorijos dalyje, nepatenkančioje pagal kriterijus į teritoriją, kurioje vėjo jėgainės negali būti įrengiamos, vėjo jėgainė gali būti įrengiama ne arčiau kaip 1 km atstumu nuo miestų, miestelių ir kaimų. Vėjo jėgainės, kurių įrengimui (statybai) iki šio sprendimo įsigaliojimo buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai arba priimti teigiami Aplinkos apsaugos agentūros sprendimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, gali būti įrengiamos teritorijose, vėjo jėgainių įrengimui išskirtose pagal iki šio sprendimo įsigaliojimo galiojusius Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi buvusio Vėjo jėgainių išdėstymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano sprendinius. Šis sprendimas teisės aktų registre įregistruotas 2021 m. birželio 28 d. (Nr. 2021-14433), įsigaliojo 2021 m. birželio 29 d. bei yra viešai skelbiamas ir jo turinys prieinamas visiems.
58. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Inspekcija, priimdama Patikrinimo aktą, netinkamai atliko teisės aktų jai nustatytas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos funkcijas, aptaręs Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad Tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo 2.2 punkte nurodyta patikslinti Bendrajame plane numatytas vėjo jėgainių teritorijas bei numatyti naujas potencialių vėjo jėgainių statybos teritorijas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde akcentuojamas tikslas „praplėsti vėjo jėgainių plėtrai skirtas teritorijas” nebuvo numatytas, o argumentai, kad Bendrojo plano keitimo sprendiniais numatytos vėjo jėgainių teritorijos buvo sumažintos, o ne išplėstos, nereiškia, kad nurodytas planavimo tikslas neįgyvendintas, kadangi „patikslinti” nereiškia „išplėsti”. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepagrįstai tapatina planavimo tikslus ir uždavinius, o pagal Aprašo 7 punktą, Inspekcija turi pareigą tikrinti tik Bendrojo plano atitikimą planavimo tikslams.
59. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su netinkamu laikymusi sąlygos Specialųjį planą integruoti į Bendrąjį planą, teismas vadovavosi TPĮ 22 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad Specialusis planas Tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-129 buvo pripažintas Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi ir priėjo prie išvados, kad pagal Programą Bendrajam planui rengti, keičiant Bendrojo plano sprendinius gali būti keičiami ir integruoto Specialiojo plano sprendiniai kaip Bendrojo plano sprendinių sudedamoji dalis.
60. Teismas nustatė, kad Tarybos 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-114 Specialiojo plano galiojimas sustabdytas, iki kol bus patvirtintas pakeistas Bendrasis planas. Tarybos sprendimu Nr. T-145 patvirtintas Bendrojo plano keitimas. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo teigti, kad Bendrojo plano keitimas yra parengtas nesivadovaujant teritorijų planavimo sąlyga integruoti specialųjį planą į bendrąjį planą. Teismas vertino, kad pareiškėjo skunde dėstomi argumentai dėl Patikrinimo akto teisėtumo yra iš esmės susiję su tuo, kad jis nesutinka su Bendrojo plano keitimo sprendiniais, nenumatančiais vėjo jėgainių plėtros Pasiūlyme nurodytoje Teritorijoje. Iš Patikrinimo akto teismas nustatė, kad buvo įvertinta, jog Pasiūlymas atmestas pagrįstai, nes jis yra nemotyvuotas ir niekuo nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindė samprotavimais bei paties surinktais duomenimis, pateikdamas atskirų asmenų nuomones kaip apibendrintas ir patvirtintas mokslines išvadas, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų jo reikalavimų pagrįstumą. Įvertinęs TPĮ 26 straipsnio 14 dalyje nustatytas nepritarimo Bendrajam planui sąlygas bei nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Bendrojo plano keitimas neprieštarauja nei aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentams, nei įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, todėl nėra jokio pagrindo naikinti Inspekcijos Patikrinimo akto. Teismas atmetė pareiškėjo skundą.
61. Vertindamas pareiškėjo materialinį suinteresuotumą, teismas pažymėjo, kad TPĮ daugelį planavimo procedūrų (informacijos gavimą, sprendimų apskundimą) sieja tik su suinteresuotos visuomenės atstovais ir suinteresuotais asmenimis (TPĮ 31, 33, 36, 49 str.), aptarė suinteresuotos visuomenės sąvoką (TPĮ 2 str.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką materialinio teisinio suinteresuotumo aspektu ir nustatė, kad pareiškėjas nėra žemės sklypų, kurie patenka į Bendrojo plano keitimo sprendiniais planuojamą teritoriją ir kurie su šia teritorija ribojasi, valdytojas ir naudotojas bei kito nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkas ar naudotojas. Pareiškėjas yra sudaręs preliminarias žemės sklypų, nurodytų Pasiūlyme, kurių paskirtis – žemės ūkio, nuomos sutartis. Teismas vertino šių sutarčių objektą – žemės sklypo dalies (-ių) 0,20 ha, skirtos vėjo elektrinės(-ių) statybai, ir žemės sklypo dalies, skirtos kelių tiesimui, nuomos teisės (2.1 p.), nuomininko (pareiškėjo) įsipareigojimus – savo lėšomis atlikti visus veiksmus bei darbus, kurie reikalingi keičiant žemės sklypo dalies (-ių) pagrindinę tikslinę žemės paskirtį į tinkamą sutartyje numatytiems objektams statyti (3.3 p.), pareiškėjo, kaip juridinio asmens veiklos rūšį – papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba (veiklos kodas (duomenys neskelbtini)) ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jam Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829, nustatyta tvarka yra išduotas leidimas vykdyti veiklą atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Teismas nenustatė byloje duomenų, kad Pasiūlyme nurodytų žemės sklypų savininkai ar naudotojai pareiškėją yra įgalioję ginti jų interesus Bendrojo plano keitimo procese.
62. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Bendrojo plano sprendinių galimą neatitikimą teisės aktų reikalavimams pagal kompetenciją atlieka Inspekcija, į tai, kad pareiškėjas nėra žemės sklypų, kurie patenka į Bendrojo plano keitimo sprendiniais planuojamą teritoriją ir kurie su šia teritorija ribojasi, valdytojas ir naudotojas bei kito nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkas ar naudotojas, bei į tai, kad jis negali veikti ir kaip suinteresuotos visuomenės atstovas, konstatavo, jog Bendrojo plano keitimo sprendiniai pareiškėjui jokių tiesioginių pasekmių nesukuria, o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akto.
63. Teismas atmetė pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2022 m. kovo 4 d. prašymus, kuriuose, vadovaujantis ABTĮ 113 straipsniu, buvo prašoma ištirti norminius administracinius teisės aktus, įvertinęs prašymų ištirti norminių aktų teisėtumą turinį, nustatęs, kad pareiškėjas juos sieja su nepagrįstu planavimo organizatoriaus Pasiūlymo atmetimu ir neįtraukimu į Bendrojo plano keitimo sprendinius pareiškėjo pageidaujamų Teritorijų ir atsižvelgęs į tai, kad teismui nekilo abejonių dėl norminių aktų teisėtumo.
64. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, nurodė, kad jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl Administracijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, vėlesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo aspektu, atsižvelgė į tai, kad Administracijoje yra įsteigti atskiri Teritorijų planavimo, architektūros ir paveldosaugos bei Teisės ir personalo skyriai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui aktualios teisės taikymo (yra pakankamai teisminės praktikos panašiose bylose), o Savivaldybės administracija turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme. Teismas nurodė, jog prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl netenkino Administracijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III. 65. Pareiškėjas UAB „Akmenės vėjo energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir palikti galioti Privalomąjį nurodymą, panaikinti Administracijos Raštą ir Inspekcijos Patikrinimo aktą. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovų Inspekcijos bei Administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidas ir ištirti Tarybos sprendimu Nr. T-145 patvirtintą Bendrojo plano keitimą bei Tarybos sprendimą Nr. T-146 tiek, kiek tai nurodyta Bendrovės 2021 m. rugpjūčio 27 d. ir 2022 m. kovo 4 d. prašymuose.
66. Pareiškėjas prašo ištirti:
1) Bendrojo plano keitimą tiek, kiek Tarybos sprendimu Nr. T-145 patvirtinto Bendrojo plano sprendiniai prieštarauja TPĮ 25 straipsnio 5 dalies 3 punktui, pagal kurį Bendrojo plano keitimo sprendiniai turėjo būti konkretizuoti (parengiami), atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, planavimo tikslus ir uždavinius (toliau – ir 1 prašymas);
2) Bendrojo plano keitimą tiek, kiek jame Specialiojo plano sprendinių panaikinimas (A zonos) prieštarauja TPĮ 28 straipsnio 1 daliai, pagal kurią kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, laikantis TPĮ nustatytų teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant TPĮ nustatytą dokumento tvirtinimo procedūrą (toliau – ir 2 prašymas);
3) Bendrojo plano keitimą tiek, kiek jame keičiamo Specialiojo plano sprendinių panaikinimas (A zonos), nenumačius jokių tyrimų, prieštarauja TPĮ 30 straipsnio 4 dalies nuostatai, pagal kurią planavimo darbų programoje numatomi konkretūs planavimo uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija ir ar numatoma atlikti jos nepriklausomą profesinį vertinimą (toliau – ir 3 prašymas);
4) Bendrojo plano keitimą tiek, kiek jame keičiamo Specialiojo plano sprendinių panaikinimas (A zonos) prieštarauja TPĮ 2 straipsnio 1 daliai, pagal kurią teritorijos bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai, bei prieštarauja TPĮ 15 straipsnio 1 ir 2 dalims, kuriose numatyti bendro pobūdžio teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai (toliau – ir 4 prašymas);
5) Bendrojo plano keitimą tiek, kiek jis prieštarauja Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punktui, pagal kurį Inspekcijos Patikrinimo aktu nebuvo patikrinta, ar Bendrojo plano keitimo sprendiniai atitinka planavimo tikslus (toliau – ir 5 prašymas);
6) Bendrojo plano keitimą tiek, kiek Savivaldybės teritorijos Bendrojo plano keitimo vėjo jėgainių teritorijų nustatymo schema, į kurią nėra įtraukti Bendrovės Pasiūlyme nurodyti žemės sklypai, prieštarauja Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punktui, pagal kurį Inspekcijos Patikrinimo aktu nebuvo patikrinta, ar Tarybos sprendimu Nr. T-145 patvirtintas Bendrojo plano keitimas pataisytas pagal planavimo organizatoriaus ataskaitoje nurodytus priimtus visuomenės pasiūlymus bei ar pagrįstai atmestas Bendrovės Pasiūlymas (toliau – ir 6 prašymas);
7) Bendrojo plano keitimą tiek, kiek Savivaldybės teritorijos Bendrojo plano keitimo vėjo jėgainių teritorijų nustatymo schema, į kurią nėra įtraukti Bendrovės Pasiūlyme nurodyti žemės sklypai, prieštarauja Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktui, pagal kurį Inspekcijos Patikrinimo aktu nebuvo patikrinta parengiamojo etapo procedūrų ir priimtų sprendimų atitiktis teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams (toliau – ir 7 prašymas);
8) Bendrojo plano keitimą tiek, kiek Specialiojo plano sprendinių panaikinimas Savivaldybės teritorijos Bendrojo plano keitimo vėjo jėgainių teritorijų nustatymo schemoje prieštarauja Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 4 punktui, pagal kurį Inspekcijos Patikrinimo aktu nebuvo patikrinta, ar Bendrojo plano keitimo sudėtis atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (toliau – ir 8 prašymas);
9) Bendrojo plano keitimą tiek, kiek jis prieštarauja Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punktui, pagal kurį Inspekcijos Patikrinimo aktu nebuvo patikrinta, ar Bendrojo plano keitimo sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams (toliau – ir 9 prašymas);
10) Bendrojo plano keitimą tiek, kiek Bendrojo plano keitimas nėra suderintas su Tarybos 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-114 „Dėl vėjo jėgainių išdėstymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano galiojimo sustabdymo“ ir prieštarauja TPĮ 25 straipsnio 5 dalies 3 punktui, pagal kurį Bendrojo plano keitimo sprendiniai turi būti konkretizuoti (parengiami), atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, planavimo tikslus ir uždavinius bei Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punktui, pagal kurį Bendrojo plano keitimo sprendiniai privalo atitikti planavimo tikslus (toliau – ir 10 prašymas);
11) Bendrojo plano keitimą tiek, kiek jis prieštarauja TPĮ 37 straipsnio 3 daliai, pagal kurią planavimo organizatoriaus atsakyme pasiūlymus pateikusiam asmeniui nurodoma, ar planavimo organizatorius pritaria pasiūlymams, ar motyvuotai juos atmeta, kadangi Administracijos Rašte dėl Bendrovės Pasiūlymo nurodyti visiškai visi teiginiai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, kurie atitinkamai prieštarauja ir: Aprašo 7 punkte numatytiems reikalavimams, kad planavimo sąlygų reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su planuojama teritorija, jos ypatumais ir ribomis, teritorijų planavimo tikslais ir teritorijų planavimo dokumento uždaviniais, parengti atsižvelgiant į gretimybes ir trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą ir įvertinantys planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas; planavimo sąlygose privalo būti išvardijami konkretūs teisės aktų reikalavimai, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius atitinkantys reikalavimai, kuriais vadovaujantis turi būti rengiamas teritorijų planavimo dokumentas;
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, pagal kurį pagrindinis principas, kuriuo grindžiama vietos savivalda, yra bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas; Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 51 straipsnio 1 daliai, pagal kurią sanitarinės apsaugos zonos dydis nurodytas arba minėtame įstatyme, arba nustatomas asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu – tokiu atveju šis dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose (toliau – ir 11 prašymas);
12) Tarybos sprendimą Nr. T-146 tiek, kiek šis sprendimas prieštarauja TPĮ 28 straipsnio 1 daliai, pagal kurią Taryba neturėjo teisės, papildant Tarybos sprendimu Nr. T-145 patvirtinto Bendrojo plano keitimo sprendinius, priimti Tarybos sprendimą Nr. T-146, nes tam turėjo būti atliktos naujos Bendrojo plano keitimo ir tvirtinimo procedūros (toliau – ir 12 prašymas);
13) Tarybos sprendimą Nr. T-146 tiek, kiek šis sprendimas prieštarauja TPĮ 31 straipsnio 4 daliai bei 32 straipsniui, pagal kuriuos Tarybos sprendimu Nr. T-146 nustatyti sprendiniai privalėjo būti tinkamai viešinami dar Bendrojo plano keitimo procedūros metu, tačiau to nebuvo atlikta (toliau – ir 13 prašymas).
67. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, faktines aplinkybes, kilusio ginčo esmę ir teigia, kad teismas neatliko tinkamo atskyrimo tarp abiejuose pareiškėjo skunduose keliamų klausimų, todėl skundžiamame sprendime iš esmės yra pasisakoma tik dėl Administracijos Rašto ir Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimo motyvų (ne)pakankamumo, tačiau visiškai nepasisakyta dėl tokių motyvų (ne)pagrįstumo. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame sprendime Inspekcijos priimti dokumentai iš esmės yra nekvestionuojami ir Inspekcijos nuomonė yra priimama kaip teisinga, nors pareiškėjas skundu ginčijo ir Inspekcijos Patikrinimo akto teisėtumą.
68. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatliko tinkamo atskyrimo tarp Specialiojo plano bei Bendrojo plano. Jeigu teismas būtų atlikęs tinkamą analizę dėl Specialiojo plano priėmimo, jo sustabdymo ir keitimo procedūrų, tai matytų, kad Specialusis planas Bendrajame plane buvo pakeistas netinkamai, t. y. nesilaikant tam privalomų procedūrų, neatliktus jokių būtinų tyrimų. Atitinkamai, Administracijos Raštas bei Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimas taip pat būtų dėl šios priežasties nepagrįsti, nes, pripažinus, kad Specialusis planas Bendrajame plane pakeistas netinkamai, būtų pripažinta, kad ir Specialiojo plano A zona iš Bendrojo plano buvo išimta neteisėtai.
69. Pareiškėjas vertina, jog teismas netinkamai nustatė, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo byloje. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-566-502/2021 ir teigia, kad Patikrinimo aktu pritarus Bendrojo plano (norminio administracinio akto) tvirtinimui, šis Patikrinimo aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir dėl jo panaikinimo gali būti reiškiamas savarankiškas reikalavimas teisme. Tiek Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendime, tiek Patikrinimo akte taip pat buvo nurodoma, kad jis gali būti skundžiamas arba Inspekcijai, arba teismu pasirinktinai. Pareiškėjo interesai byloje negali būti neginami, kadangi jis nuo pat Pasiūlymo padavimo Savivaldybei aktyviai, remdamasis teisės aktais, gynė pažeistas savo teises tiek dalyvaudamas susirinkimuose dėl keičiamo Bendrojo plano, tiek teikdamas prašymus / skundus pačiai Savivaldybei, tiek teikdamas skundus Inspekcijai, tiek vėliau teismui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nei Bendrovės 2019 m. sausio 16 d. įstatai, nei jokie įstatymai niekaip neriboja jo veiklos bei suinteresuotumo vėjo jėgainių plėtra. Aplinkybė, jog pareiškėjo veiklos rūšis – papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba, yra visiškai nereikšminga, kadangi veiklos rūšį bet kada galima pakeisti, o šiuo konkrečiu atveju turėtų būti vertinama reali Bendrovės veikla ir Įstatų turinys. Pareiškėjas nurodo, kad Nuomos sutartys įrodo Bendrovės suinteresuotumą, jos sudarytos siekiant aiškaus tikslo – vystyti vėjo energetiką, o Bendrovė, nors ir nėra įregistruota žemės sklypų savininku ar naudotoju, tačiau šių žemės sklypų atžvilgiu turės galimybes veikti ateityje, jeigu skundai būtų patenkinti. Pareiškėjas iki Bendrojo plano keitimo realiai veikė žemės sklypuose, esančiuose Teritorijoje bei Nuomos sutartyse, buvo parengęs PAV programą, gavęs išvadas ir Aplinkos apsaugos agentūros patvirtinimą, o taip pat atlikęs savarankiškus paukščių stebėjimus (Ataskaita).
70. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829, nuostatomis. Pareiškėjas cituoja minėtų taisyklių 16, 18, 19 punktus ir daro išvadą, kad prašymai išduoti leidimus gaminti elektros energiją yra teikiami tik vėlesniuose etapuose, kai suinteresuoti asmenys, taigi ir pareiškėjas, jau žino, kad konkrečioje teritorijoje apskritai bus įmanoma tokią atsinaujinančios energetikos veiklą vykdyti. Kol nėra patvirtinti teritorijos specialieji ar bendrieji planai, ar tam tikrais atvejais detalieji planai, tai tokios informacijos suinteresuoti asmenys neturi. Būtų neprotinga ir nesąžininga iš pareiškėjo dar tik Bendrojo plano keitimo etape reikalauti įrodymų apie leidimo gaminti elektros energiją turėjimą, taigi, netgi būti realiai pastačius atitinkamus įrenginius ir (ar) bent jau būti parengus planuojamos ūkinės veiklos dokumentus, juos suderinus su institucijomis.
71. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog neįgyvendinti Bendrojo plano keitimo tikslai, todėl Patikrinimo aktas yra neteisėtas, iš Bendrojo plano buvo išimta visa Specialiojo plano A zona ir nesutinka su teismo vertinimu, kad nebuvo tikslo praplėsti vėjo jėgainių plėtrai skirtas teritorijas Bendrajame plane, tikslai, keičiant Bendrąjį planą, buvo įgyvendinti tinkamai, o uždaviniai, kelti Bendrojo plano keitimui, neturi realios įtakos. Pareiškėjas teigia, kad vienas Bendrojo plano tikslų būtent ir buvo praplėsti vėjo jėgainių plėtrai skirtas teritorijas, vadovaujasi Programos 7.3 punktu ir pažymi, kad nei Administracija, nei Inspekcija neįrodinėjo, kad tokios papildomos teritorijos vėjo jėgainių statybai Bendrajame plane, jį keičiant, buvo numatytos. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo įgyvendintas tikslas numatyti naujas potencialių vėjo jėgainių statybos teritorijas, rengiant Bendrąjį planą, nes Bendrajame plane iš esmės neatsirado naujų teritorijų vėjo jėgainių plėtrai, buvo panaikinta visa Specialiojo plano A zona. Pareiškėjas pažymi, kad tiek Bendrojo plano tikslai, tiek uždaviniai privalo būti analizuojami kartu, sistemiškai, o jei kilo klausimas dėl termino „patikslinti“ reikšmės, tai ši reikšmė turėtų būti atskleidžiama sistemiškai vertinant Bendrojo plano keitimo dokumentus bei juose numatytus tiek uždavinius, tiek teritorijų planavimo sąlygas. Savivaldybė, išimdama didelę dalį teritorijos, numatytos vėjo jėgainėms, iš Bendrojo plano, turėjo bent jau pagrįsti tokį savo sprendimą, tačiau ir toks pagrindimas nebuvo atliktas.
72. Pareiškėjas nurodo, kad nei Administracijos Rašte, nei Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendime, nei byloje Administracija nepagrindė, kodėl buvo tikslinga iš Bendrojo plano sprendinių išimti visą Specialiojo plano A zoną (dalis Pasiūlyme numatytų žemės sklypų patenka būtent į Specialiojo plano A zoną) bei kokiais tyrimais remiantis tai buvo atlikta, nes, remiantis aiškinamojo rašto 25 punktu, stenograma iš 2020 m. gruodžio 17 d. vykusio Tarybos posėdžio, jokie darbai ir tyrimai dėl Specialiojo plano sprendinių Bendrojo plano keitimo metu nebuvo atliekami. Pareiškėjas akcentuoja, kad Bendrojo plano keitimas 2021 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu Nr. T-145 buvo patvirtintas Specialiajam planui esant sustabdytam, todėl net ir formali Specialiojo plano integracija į Bendrąjį planą neįvyko (ir negalėjo įvykti). Pareiškėjas teigia, jog jeigu Specialusis planas buvo sustabdytas iki bus priimtas Tarybos sprendimas Nr. T-145 (o tai buvo atlikta), tai Specialusis planas negalėjo būti pakeistas Tarybos sprendimu Nr. T-145. Specialiojo plano galiojimas galėjo būti stabdomas tik teismine tvarka, o buvo atliktas tik siekiant neaiškių Savivaldybės tikslų. Esminė pareiškėjo mintis, kuri buvo keliama byloje, ta, jog, kadangi Specialusis planas buvo, tvirtinant Bendrąjį planą, sustabdytas, tai Specialiojo plano atžvilgiu jokios korekcijos Bendrajame plane nebuvo galimos – negali būti daromos korekcijos tokio teritorijų planavimo dokumento atžvilgiu, kuris yra sustabdytas, net jeigu jis ir yra sudėtinė Bendrojo plano dalis, t. y. tokiu atveju iš Specialiojo plano negalėjo būti išimama A zona. Teismas Specialiojo plano sustabdymo aspekto ir tokio veiksmo pasekmių Bendrojo plano tvirtinimo bei Patikrinimo akto teisėtumui netyrė ir nepagrįstai nevertino.
73. Pareiškėjas nurodo, jog Tarybos sprendimu Nr. T-145 patvirtinus Bendrojo plano keitimą, papildomos Specialiojo plano korekcijos buvo atliktos atskiru Tarybos sprendimu Nr. T-146. Šio neatitikimo teismas tinkamai neišanalizavo, nesiaiškino, kodėl reikėjo priimti papildomą Tarybos sprendimą Nr. T-146, ką Tarybos sprendime Nr. T-146 reiškia Specialiojo plano galiojimo nustatymas (Tarybos sprendimo Nr. T-146 1 p., kuriuo yra konkretizuojama Specialiojo plano galia), ar Tarybos sprendimas Nr. T-146 neprieštarauja Tarybos sprendimui Nr. T-145, kada tiksliai laikoma, kad Specialiojo plano sustabdymas buvo nutrauktas, ar Patikrinimo akto priėmimo metu Inspekcijai buvo žinoma, jog Specialusis planas yra sustabdytas, bei kokios rizikos dėl to atsiranda Patikrinimo akto teisėtumo kontekste, kokių veiksmų Savivaldybė ėmėsi, kad išviešintų 1 km ribojimą bei išlygą. Pareiškėjas teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų tirti šiuos klausimus, nes kitaip nėra įmanoma atskleisti bylos esmės ir teisingai išnagrinėti abu pareiškėjo skundus.
74. Pareiškėjas nurodo, kad Tarybos sprendimas Nr. T-145 Tarybos sprendimu Nr. T-146 negalėjo būti keičiamas / pildomas, remiantis TPĮ 28 straipsnio 1 dalimi, Specialusis planas buvo sustabdytas pasibaigus Bendrojo plano viešinimui, o visuomenė su Tarybos sprendimo Nr. T-146 sprendiniais, taigi ir su 1 km ribojimu bei išlyga, niekada nebuvo supažindinta, todėl visuomenė buvo suklaidinta, o Savivaldybė, rengdama Bendrąjį planą, neįgyvendino TPĮ 31–32 straipsnių nuostatų. Todėl kyla Tarybos sprendimo Nr. T-145 bei Tarybos sprendimo Nr. T-146 teisėtumo klausimas Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 4 punktui ir (ar) 6 punktui bei (ar) 8 punktui. Pareiškėjas kelia klausimą, ar Patikrinimo aktas yra teisėtas tuo aspektu, kad Bendrajame plane Specialusis planas pakeistas neteisėtai, papildomi pakeitimai Specialiojo plano bei Bendrojo plano buvo padaryti ne Tarybos sprendimu Nr. T-145, o Tarybos sprendimu Nr. T-146, tokių pakeitimų niekaip neišviešinus.
75. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai netikrino Patikrinimo akto pagrįstumo, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje susiklostė skirtingos faktinės bei procesinės aplinkybės bei kuri tiktų dėl pareiškėjo skundo dėl aktų panaikinimo, tačiau netinka dėl skundo dėl Patikrinimo akto teisėtumo. Nors skunde dėl Patikrinimo akto teisėtumo (51–87 p.), pareiškėjo baigiamojoje kalboje (42–73 p.), taip pat ir posėdžiuose buvo dėstomi išsamūs argumentai, kodėl Administracijos Raštas yra nepagrįstas (tokiu atveju ir Inspekcijos Patikrinimo aktas yra neteisėtas, nes netinkamai įgyvendinta Priežiūros įstatymo 6 str. 7 d.), teismas visiškai neanalizavo pareiškėjo argumentų. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą dėl aktų panaikinimo, tuo pačiu pagrindu atmetė ir pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akto, visiškai neanalizavęs pareiškėjo argumentų, nors jo dalykas buvo visai kitas. Pareiškėjas vadovaujasi 2021 m. birželio 23 d. teismo posėdžio stenograma ir pakartoja skunde nurodytus argumentus, kad Inspekcija pripažino, jog ji nevertino Administracijos Rašto motyvų, priimdama 2021 m. kovo 2 d. sprendimą, o teismas, pasikliaudamas Inspekcijos pozicija, taip pat Administracijos Rašto motyvų nekvestionavo, todėl Administracijos Raštas yra nepatikrintas.
76. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021 ir teigia, kad Administracijos Raštas nėra individualizuotas, nepritaikytas kiekvienam Pasiūlyme nurodytam žemės sklypui atskirai ir (ar) konkrečių žemės sklypų dalims. Tokia pati situacija yra ir dėl kitų Administracijos Rašte nurodomų motyvų, įskaitant, bet neapsiribojant migracijos koridorius, NATURA 2000 teritorijas, vertingas estetiniu požiūriu kraštovaizdžio vizualinės struktūros teritorijas, miškų, pelkių, paviršinių vandenių telkinių apsaugos zonas ir kt. Administracijos Rašte individualizavimas apsiriboja tik tuo, kad prie kelių Savivaldybės motyvų yra įvardijami tam tikri kaimų pavadinimai.
77. Pareiškėjas, teigdamas, jog Administracijos Raštas nepagrįstas, pakartoja skundo argumentus, susijusius su Direkcijos rengto žemėlapio abejotina įrodomąja galia, savo atliktais paukščių migracijos bei sankaupų stebėjimais (Ataskaita), negaunamais dokumentais iš Direkcijos, nepagrįsta Direkcijos išduota teritorijų planavimo Sąlyga, reikalavimo nestatyti vėjo jėgainių arčiau negu 3 km nuo gyvenviečių ir kaimu nebuvimu jokiuose teisės aktuose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo aspektu (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1861-1062/2021) ir teigia, jog Administracijos Rašte, be kita ko, yra nurodomi diskriminaciniai motyvai (pareiškėjui nurodyti 3 km nuo gyvenviečių, o Taryba yra pritarusi kitų verslo subjektų planuojamai ūkinei veiklai, kai vėjo jėgaines Savivaldybės teritorijoje planuojama statyti tik apie 1 km atstumu nuo gyvenviečių). Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, susijusius su nepagrįstai prioretizuojamais bendruomenių interesais (pareiškėjui žinoma, kad buvo prašoma Specialiojo plano A zonoje vystyti vėjo jėgaines), Savivaldybei teikta Peticija, bendruomenių raštais, paremtais emocijomis bei nepagrįstomis baimėmis ir akcentuoja, kad veiksniai, nurodyti bendruomenių raštuose, kuriais remiasi Savivaldybė, yra analizuojami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu, bendruomenių interesai, vystant atsinaujinančią energetiką, gali būti saugomi įvairiais būdais, o veiklos uždraudimas yra kraštutinis variantas. Pareiškėjas nurodo ir kitus nepagrįstus Administracijos Rašto motyvus: rėmimasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, dirvožemio našumu, infragarsu, pavyzdžiais iš Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų praktikos ir teigia, jog Administracijos motyvai atmesti Pasiūlymą yra nesusiję su Pasiūlymo Teritorija, arba visiškai pritempti.
78. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė ištirti norminius teisės aktus, nemotyvavo, kodėl atsisakė ištirti Tarybos sprendimą Nr. T-145 ir Tarybos sprendimą Nr. T-146, todėl pareiškėjas neturi galimybių tinkamai apeliuoti dėl sprendimo netirti norminių teisės aktų. Pareiškėjo vertinimu, ištyrus Tarybos sprendimą Nr. T-145 ir Tarybos sprendimą Nr. T-146, kaip norminius teisės aktus, pasekmių neišvengiamai kiltų ir pareiškėjui – pripažinus, kad Bendrasis planas, pagal neteisingas procedūras jame pakeitus Specialųjį planą, yra neteisėtas, susidarytų situacija, kai Specialiojo plano sprendiniai, iš Bendrojo plano vėjo jėgainių plėtros sprendinių išėmus Specialiojo plano A zoną, būtų laikytini pakeistais neteisėtai. Tokiu atveju ne tik būtų laikoma, kad Pasiūlymas atmestas nepagrįstai, bet ir Pasiūlyme nurodytuose žemės sklypuose, patenkančiuose į Specialiojo plano A zoną, vėjo jėgainių vystymas (teoriškai) vis dar būtų galimas. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo Pasiūlymo turinio bei jo atmetimo / priėmimo, tokiu atveju galėtų tęsti procedūras pradėtas anksčiau (buvo parengta PAV programa). Antras tikslas ištirti Tarybos sprendimą Nr. T-145 ir Tarybos sprendimą Nr. T-146 – Savivaldybės veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė (Inspekcija ją netinkamai atlikdama iš esmės paneigė pareiškėjo teises). Į bylą pateiktuose 2021 m. rugpjūčio 27 ir 2022 m. kovo 4 d. prašymuose pareiškėjas yra nurodęs konkrečias įstatymų nuostatas, kurioms prieštarauja Tarybos sprendimas Nr. T-145 bei Tarybos sprendimas Nr. T-146.
79. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-566-502/2021 ir teigia, kad Patikrinimo aktas yra priimtas anksčiau už Bendrojo plano keitimą, nes tokia yra įstatyminė procedūra. Esant tokiam reguliavimui, kai asmenys individualioje administracinėje byloje gali reikšti prašymą ištirti norminio teisės akto teisėtumą, jokioje kitoje byloje, kaip tik šioje, toks prašymas negalėtų būti reiškiamas, ypač, kai pareiškėjas įrodinėja, kad jau Patikrinimo akto priėmimo metu egzistavo aplinkybės, kurios darė neteisėtą Bendrąjį planą – Patikrinimo akto priėmimo metu Specialusis planas buvo sustabdytas. Taigi, vertinant, ar yra pagrindas ištirti norminį teisės aktą, neturi būti per daug formaliai žiūrima į tokio norminio teisės akto priėmimo / įsigaliojimo laikotarpį, o kiekvienu atveju turi būti sprendžiama individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-199/2012). Byloje susiklosčiusią situaciją reikia vertinti sistemiškai. Jeigu byloje nebūtų tiriamas Tarybos sprendimo Nr. T-145 ir Tarybos sprendimo Nr. T-146 teisėtumas, tai pareiškėjas inicijuoti tokių norminių teisės aktų teisėtumo patikros neturės galimybių.
80. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrojo plano keitimu nepagrįstai apribota jo veiklos laisvė. Savivaldybė privalo įrodyti, kad egzistuoja viešasis interesas / viešieji poreikiai, žemės sklypai, nurodyti Pasiūlyme, patenka į zonas, aktualias dėl viešojo intereso / viešųjų poreikių, motyvuotai pagrįsti, kodėl privatūs žemės sklypai privalo būti naudojami visuomenės poreikiams. Administracijos Rašte pateikti argumentai yra išeinantys už TPĮ reguliavimo ribų (paukščių, miškų, gamtos (aplinkos), gyventojų apsaugos klausimai turi būti sprendžiami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu ir kitų susijusių procedūrų metu). Pareiškėjas teigia, jog, nesant jokio objektyvaus Savivaldybės poreikio dėl žemės sklypų, numatytų Pasiūlyme, nuosavybės teisės negali būti ribojamos, draudžiant veiksmus Bendrajame plane. Bendruomenių pozicija dar tik teritorijų planavimo dokumento rengimo metu iškeliama kaip prioritetinė negali būti, kadangi visuomenei jokia reali žala ar neigiamas poveikis teritorijų planavimo dokumento rengimo metu nekyla. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1861-1062/2021, realus poveikis / galima žala visuomenei dėl planuojamų vystyti vėjo jėgainių apskritai turėtų būti vertinama (tik) statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu.
81. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o taip pat atmesti pareiškėjo prašymą dėl norminių administracinių aktų ištyrimo bei priteisti iš pareiškėjo Administracijos ir Savivaldybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
82. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo argumentais dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo ir vertina, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais šiuo aspektu yra nepagrįsti, o vien aplinkybės, kad pareiškėjas teikė Pasiūlymą ir jis buvo išnagrinėtas, dar nepatvirtinta, jog pareiškėjas turi teisinį materialinį suinteresuotumą ABTĮ nustatyta tvarka ginčyti administracinius aktus teisme. Teikiant bendrą pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių vadovaujantis TPĮ nuostatomis nėra būtina pateikti savo suinteresuotumą patvirtinančius duomenis. Tačiau teikiant skundą teismui, vadovaujantis ABTĮ, yra privalu pagrįsti savo suinteresuotumą. Kadangi pareiškėjas pateikė tik savo turiniu preliminarius susitarimus dėl ateityje planuojamų sudaryti Nuomos sutarčių, bei tai, kad pareiškėjas nepagrindė savo įgaliojimų dėl teisės keisti siekiamų nuomoti sklypų paskirtį ir naudojimo būdą, bei juose statyti planuojamus vėjo elektrinių statinius, atsakovas vertino, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo ir teisės kreiptis į teismą ginčijant skundžiamus administracinius aktus. Pareiškėjas šiuo metu neturi savarankiškos teisės įgyvendinti savo siekį statyti vėjo elektrines žemės sklypuose, todėl negali būti laikoma pažeidžiama pareiškėjo teisė, kurios jis net neturi galimybių (įgaliojimų) įgyvendinti.
83. Dėl Administracijos Rašto ir Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimo motyvuotumo ir teisėtumo, atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, jog atsakymo tinkamas motyvavimas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas pateikdamas atsakymą privalo aiškiai ir suprantamai nurodyti savo sprendimo motyvus. Administracijos Rašte buvo pateikti aiškūs ir suprantami motyvais, kuriais vadovaujantis atsisakyta tenkinti dalį pareiškėjo Pasiūlymo. Vien iš proceso metu pareiškėjo dėstomų argumentų ir reikalavimų akivaizdu, kad pareiškėjas visus Administracijos pateiktus motyvus suprato ir aiškiai gali identifikuoti. Jokie procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, o motyvų pagrįstumas nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl aktų panaikinimo net neturėjo būti vertinamas. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nesutinka, kad Administracijos Rašto motyvai yra pakankamai pagrįsti, tačiau Administracijos Rašto pagrįstumas pagal teismų praktiką gali būti tikrinamas tik teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje. Vertinant tik pareiškėjo skundą ir jo reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimą, akivaizdu, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes Administracijos Raštas neabejotinai atitiko tinkamai motyvuoto administracinio sprendimo kriterijus bei nebuvo pažeistos atsakymo pateikimo procedūros. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimą yra nepagrįstas, o teismas skundžiamame sprendime teisingai nusprendė, jog nėra pagrindo šio sprendimo naikinti ar keisti.
84. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kaip pagrindinį Inspekcijos Patikrinimo akto neteisėtumo pagrindą nurodo, jog neva Inspekcija nepagrįstai nustatė, kad Administracija pagrįstai atmetė pareiškėjo teiktą Pasiūlymą. Dėl Bendrojo plano tikslų įgyvendinimo atsakovas pritaria teismo išvadai, jog nesuprantama, kodėl nurodytą tikslą „patikslinti“ numatytas vėjo jėgainių teritorijas pareiškėjas supranta ir aiškina tik kaip tikslą šias teritorijas praplėsti. Tikslas „patikslinti numatytas vėjo jėgainių teritorijas“ buvo numatytas tam, kad siekiant derinti gyventojų ir kitų asmenų interesus buvo reikalinga šias zonas patikslinti, t. y. nuspręsti, kuriose teritorijose šios veiklos plėtra yra galima, o kuriose – ne. Toks tikslas apima tiek potencialių plėtros teritorijų praplėtimą, tiek sumažinimą, ar jų ribų pakeitimą. Jokiu būdu negalima aiškinti, kad planavimo organizatorius šiuo atveju siekė tik išplėsti vėjo jėgainių teritorijas, o jas mažinti nebuvo numatyta. Nurodytas tikslas buvo tinkamai įgyvendintas – Bendrojo plano keitimo sprendiniais buvo patikslintos vėjo jėgainių plėtros zonos. Gavus dalies gyventojų bendruomenių prašymus dėl vėjo energetikos plėtros teritorijų, taip pat atsižvelgus į kitų institucijų prašymus ir argumentus buvo priimtas sprendimas tikslinant vėjo jėgainių plėtros zonas, šias zonas sumažinti. Todėl Inspekcija, atlikdama Bendrojo plano keitimo patikrinimą, teisingai nustatė, kad šis teritorijų planavimo dokumentas atitinka planavimo tikslus.
85. Dėl Specialiojo plano sprendinių keitimo atsakovas teigia, jog nėra aišku, ką siekia įrodyti pareiškėjas 2020 m. gruodžio 17 d. vykusio Tarybos posėdžio stenograma. Šis Tarybos posėdis iš esmės nėra susijęs su teritorijų planavimo procesu ir jame užfiksuotas tiesiog skirtingų pusių nuomonių apsikeitimas net ne teritorijų planavimo proceso procedūrų metu. Atsakovas teigia, jog nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad, rengiant Bendrąjį planą, nebuvo atlikti jokie tyrimai ar poveikio aplinkai vertinimas, kiek tai susiję su vėjo energetika ir numatomomis zonomis vėjo jėgainių plėtrai, nes jie aiškiai paneigiami į bylą pateikta Bendrojo plano Strateginio pasekmių vertinimo ataskaita (SPAV 73–74 psl.). Pareiškėjas jokių pasiūlymų SPAV rengimo metu ar SPAV ataskaitos viešinimo metu neteikė, nors SPAV buvo viešinama du kartus, neginčijo nei SPAV ataskaitos, nei ją patvirtinusių sprendimų, taigi SPAV ataskaita yra galiojanti ir nepanaikinta, o būtent šioje ataskaitoje buvo apibrėžti principai ir kriterijai, kuriais vadovaujantis bus nustatomos vėjo jėgainių plėtros teritorijos. Konkretizuojant Bendrojo plano sprendinius (o kartu ir Specialiojo plano), kiek tai susiję su vėjo jėgainių plėtros teritorijomis, buvo vadovaujamasi konkrečiais kriterijais dėl tokių teritorijų parinkimo ir tai atliekama sutinkamai su jau patvirtinta SPAV ataskaita. Tie patys kriterijai buvo pateikti ir pareiškėjui, atsakant į jo pasiūlymą dėl Bendrojo plano sprendinių keitimo. Šie kriterijai yra objektyvūs, pasirinkti atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, saugomų teritorijų direkcijų, gyventojų bei kitų asmenų prašymus.
86. Atsakovas pažymi, kad Tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-129 Specialusis planas buvo pripažintas Bendrojo plano sudedamąja dalimi, todėl pagal Programą, keičiant Bendrojo plano sprendinius, gali būti keičiami ir integruoto Specialiojo plano sprendiniai kaip Bendrojo plano sprendinių sudedamoji dalis. Vadovaujantis TPĮ 22 straipsnio 2 dalimi toks Tarybos sprendimas yra visiškai pagrįstas. Tarybos 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-114 buvo nuspręsta stabdyti Specialiojo plano sprendinių galiojimą, iki kol bus patvirtintas pakeistas Bendrasis planas. Tai reiškia, kad Bendrojo plano dalies, kiek ji susijusi su integruotu Specialiuoju planu, taikymas buvo tik laikinai sustabdytas, tačiau pats Specialusis planas, esantis integruota Bendrojo plano dalimi, nebuvo panaikintas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad Bendrojo plano sprendiniai, kiek tai susiję su vėjo energetika, negalėjo būti keičiami, kol Specialiojo plano galiojimas buvo sustabdytas. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių teisės aktų nuostatų, kurių pagrindu nėra galimybės keisti ar koreguoti teritorijų planavimo dokumento, kol jo taikymas yra laikinai sustabdytas. Tokie veiksmai neprieštarauja nei TPĮ, nei kitiems teisės aktams. Atsakovas teigia, jog nesuprantama, kodėl pareiškėjas nurodo, kad Tarybos sprendimas Nr. T-146 yra neteisėtas, nes jis priimtas tik siekiant išsklaidyti bet kokius neaiškumus ir abejones dėl Bendrojo plano tvirtinimo ir Specialiojo plano galiojimo, t. y., Tarybos sprendimu Nr. T-146 tik patvirtinama, kad vėjo jėgainių sprendiniai buvo patvirtinti prieš tai priimtu Tarybos sprendimu Nr. T-145 ir yra galiojantys.
87. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Administracijos Raštas nebuvo individualizuotas, nes Administracija pateikė aiškius ir konkrečius argumentus, pagrįstus pridėtais įrodymais ir teisės aktais, kuriais vadovaujantis buvo nuspręsta dalies Teritorijos, kurioje yra pareiškėjo siūlomi sklypai, neįtraukti į potencialias teritorijas vėjo jėgainėms įrengti. Kadangi pareiškėjas teikdamas Pasiūlymą jį suformulavo abstrakčiai ir nekonkrečiai, nurodydamas tik ilgą žemės sklypų kadastro numerių sąrašą, kuriuose norėtų vykdyti vėjo elektrinių statybos veiklą, dauguma žemės sklypų yra didelio ploto, apima didelę teritoriją, kuri gali patekti į kelias skirtingas reglamentines zonas, todėl Administracija ir negalėjo identifikuoti konkrečių vietų ir teritorijos, o Rašte nurodė konkretų žemės sklypo numerį.
Su visais sprendiniais buvo galima susipažinti viešai paskelbtuose Bendrojo plano keitimo dokumentuose. Pareiškėjas yra verslininkas, užsiimantis ar ketinantis užsiimti specifine vėjo energetikos veikla, kuri reikalauja specialių žinių ir teritorijų planavimo srityje, be to, nuo pat proceso pradžios yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, advokato turinčio specialių žinių šioje srityje. Todėl tokie, specialių žinių turintys asmenys, besiverčiantys veikla, neatsiejamai susijusia su teritorijų planavimu, gavę Administracijos Raštą su konkrečiais argumentais ir nurodytomis teritorijomis, galėjo tinkamai suprasti viešai prieinamus Bendrojo plano keitimo brėžinius ar įvertinti kitus Savivaldybės pateiktus argumentus.
Atsakovas teigia, jog tinkamas atsakymo individualizavimas pagal teismų praktiką yra suprantamas kaip individualių argumentų pateikimas, nurodymas konkrečių priežasčių, kodėl pasiūlymas yra atmetamas. Teismų praktikoje nurodoma, kad atsakymas turi atliepti pasiūlymą teikusių asmenų argumentus. Tačiau pareiškėjas, teikdamas Pasiūlymą, nenurodė jokių konkrečių argumentų, o tik pateikė žemės sklypų sąrašą. Pasiūlyme nenurodyta nei kokio galingumo ar tipo vėjo jėgaines Bendrovė norėtų įrengti, nei kokį kiekį šių jėgainių numato, nei kuriuose žemės sklypuose, ar kiekviename iš nurodytų sklypų po vieną, ar po kelias jėgaines ir pan.
Taigi Administracija net neturėjo galimybės pateikti išsamesnius argumentus, atliepiančius Pasiūlymą, nes jame nebuvo konkrečių argumentų. Nepaisant to, Administracija, pagrįsdama atsakymą, nurodė visą eilę priežasčių (argumentų), kodėl vėjo elektrinių plėtra nurodytose zonose nėra numatoma ir pateikė visą eilę priedų, kurie patvirtina šiuos argumentus.
88. Dėl žąsų ir kitų paukščių sankaupų Kamanų pelkės aplinkoje atsakovas nurodo, kad oficialūs institucijų dokumentai ir jų specialistų sudaryti žemėlapiai yra pakankamas motyvas patvirtinti Savivaldybės poziciją, jog šioje teritorijoje tikrai yra migruojančių žąsų ir kitų paukščių sankaupos nurodytais laikotarpiais ir, kad būtent gamtos išteklių išsaugojimas, aplinkosaugos reikalavimų taikymas, t. y. visos visuomenės interesai nagrinėjamu atveju turi akivaizdų prioritetą prieš konkrečios specifinės ūkinės veiklos krypties organizavimą ir vykdymą. Dėl Direkcijos išduotos Sąlygos atsakovas teigia, kad pareiškėjo nesutikimas su Direkcijos 2020 m. balandžio 6 d. raštu ir jame nurodyta Sąlyga, negali būti pagrindas abejoti ir Administracijos Rašto tinkamu motyvavimu bei nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
89. Dėl sąlygos nestatyti vėjo jėgainių arčiau kaip 3 km nuo kaimų ir gyvenviečių, bendruomenių interesų derinimo, kitų motyvų Administracijos Rašte pagrįstumo atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus ir teigia, kad Bendrojo plano keitimas neprieštarauja nei aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentams, nei įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, todėl nėra jokio pagrindo naikinti Inspekcijos Patikrinimo akto.
90. Dėl norminių teisės aktų ištyrimo atsakovas nurodo, kad šių aktų ištyrimas byloje nėra galimas, nes nėra nustatyto tiesioginio ryšio tarp nagrinėjamos bylos ir prašomų ištirti norminių administracinių aktų. Pareiškėjas į teismą kreipėsi su skundais, kurie buvo sujungti į vieną bylą ir pareikšti tokie reikalavimai, kuriais reikalauja panaikinti Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimą, Administracijos Raštą ir Inspekcijos Patikrinimo aktą. Bendrojo plano keitimas buvo patvirtintas vėliau nei buvo priimti pareiškėjo ginčijami aktai, todėl akivaizdu, kad Bendrojo plano keitimas neturi ir negalėjo turėti jokios įtakos skundžiamiems sprendimams. Šiuo atveju teismų praktika vienareikšmiška – negali būti teikiamas prašymas dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, jeigu tas norminis aktas net nėra taikytinas individualioje byloje. Gali būti tiriami tik tie norminiai aktai, kurie buvo taikomi teisinių santykių metu priimant ginčijamus sprendimus, t. y. nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. birželio 4 d. Bendrojo plano keitimas buvo patvirtintas tik 2021 m. birželio 28 d., todėl jis niekaip negalėjo būti taikomas ginčo santykiams. Kadangi nurodytu laikotarpiu ginčijami norminiai aktai (Tarybos sprendimas Nr. T-145 ir Tarybos sprendimas T-146) bei Bendrojo plano keitimas dar negaliojo ir šie aktai taikomi tik į ateitį, akivaizdu, kad Bendrojo plano keitimo, kaip norminio akto, tyrimas nebūtų susijęs su šioje byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Pareiškėjas nepagrindė savo teisinio materialinio suinteresuotumo dėl norminių aktų ginčijimo bei nesukėlė pagrįstų abejonių dėl prašomų ištirti norminių aktų prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams.
91. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
92. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika materialinio teisinio suinteresuotumo aspektu bei, pakartodamas savo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, be kita ko, aptardamas suinteresuotos visuomenės sąvoką (TPĮ 2 str.), akcentuoja, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo materialinį suinteresuotumą. Todėl teismas, ištyręs visas byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas šioje byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, o tuo pačiu ir teisės į teisminę gynybą.
93. Inspekcija vadovaujasi Priežiūros įstatymo 3–6 straipsniais, TPĮ 24 straipsnio 4 dalimi, 26 straipsnio 13 dalimi, 27 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 7–13 punktais ir teigia, jog šis teisinis reglamentavimas nustato aiškias ir konkrečias Inspekcijos kompetencijos ribas atliekant teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo procedūras ir Inspekcija šių reikalavimų griežtai laikosi. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose griežtai reglamentuota, kokioms aplinkybėms esant, Inspekcija gali sustabdyti ar nutraukti teritorijų planavimo dokumento tikrinimą ir kokioms sąlygoms esant teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvada gali būti neigiama. Aprašo 11 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog priežiūros institucija negali reikalauti keisti teritorijų planavimo dokumento sprendinių, jei jie neprieštarauja TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Inspekcija aptaria atvejus, kuomet teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumentui (TPĮ 26 str. 14 d.), nepritaria teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti (Priežiūros įstatymo 6 str. 7 d. 2 p.), atvejus, kuomet teritorijų planavimo dokumento patikrinimo sustabdomas bei nutraukiamas (Priežiūros įstatymo 6 str. 5 ir 6 d., Aprašo 8 ir 9 p.), nurodo tokios sprendimo apskundimo tvarką (Priežiūros įstatymo 6 str. 8 d., TPĮ 26 str. 15 d., Taisyklių 125 p., Aprašo 35 p.) ir akcentuoja, kad Patikrinimo akte nurodyta, jog jis iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo gali būti skundžiamas jį išdavusiai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai arba teismui.
94. Inspekcija nurodo, kad TPDRIS skelbiamoje su Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo teritorijų planavimo procesu Nr. K-RJ-32-18-353 susijusioje informacijoje nurodyta vykdymo būsena – „pabaigtas”, teritorijų planavimo dokumentas perduotas į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrą, registracijos Nr. T00086474. 2021 m. liepos 19 d. teritorijų planavimo procese Nr. K-RJ-32-18-353 paskelbtas sprendimas, kuriuo Bendrojo plano keitimas patvirtintas, tai yra Tarybos sprendimas Nr. T-145. Patikrinimas atliktas naudojantis TPDRIS. Atlikusi patikrinimą, Inspekcija surašė Patikrinimo aktą, kuriame pateikė apibendrinimą: „Planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas”, vadovaudamasi Aprašo 16.1 punktu įrašė patikrinimo išvadą „pritariam teikimui tvirtinti“ bei nurodė apskundimo tvarką.
95. Inspekcija akcentuoja, kad Patikrinimo aktas nėra galutinis administracinę procedūrą užbaigiantis administracinis aktas, jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjui, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėtų sprendimų panaikinimo neturi būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 103 str. 1 p.). Toks vertinimas atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Inspekcijos veiksmų, atlikus teritorijų planavimo dokumento patikrinimą, vertinimo ir dėl patikrinimo aktų teisinio vertinimo (žr., pvz., 2021 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-669-502/2021; 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-359-1047/2022).
96. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde teikiami motyvai yra vienpusiški ir fragmentiški, neparemti kompleksišku teritorijų planavimo dokumentų vertinimu, todėl negali būti laikomi pagrįstais. Pareiškėjas neginčija, kad Inspekcija yra kompetentingas viešojo administravimo subjektas, turintis teisę atlikti parengto teritorijų planavimo dokumento patikrinimą ir nenurodo, kad atliekant tokį patikrinimą būtų buvę pažeistos pagrindinės procedūros.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 97. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia patikslina, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. S-487 „Dėl pasiūlymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimui nagrinėjimo“, dėl ko skundžiamame pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendime nurodytas Administracijos 2021 m. sausio 26 d. raštas laikytinas rašymo apsirikimu ir taisytinas, o taip pat dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimo „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-1842 įvykdymo“ ir Inspekcijos 2021 m. birželio 4 d. Bendrojo plano patikrinimo akto Nr. REG181233 bei pareiškėjo reikalavimų įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo.
98. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Administracijos Raštas ir Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nes Administracijos Rašte atsakyta į pareiškėjo pasiūlymus (atsižvelgta ne į visus), nurodyti motyvai, kurie pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis. Teismo vertinimu bylos ginčo dalykas buvo atsakymo į pasiūlymą tinkamas motyvavimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų naikinti Patikrinimo aktą, nes Bendrojo plano keitimas neprieštaravo nei aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentams, nei įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, pažymėjo, kad pareiškėjui skundžiami sprendimai jokių tiesioginių pasekmių nesukuria. Nekilus abejonių dėl norminių aktų teisėtumo, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą ištirti norminių aktų teisėtumą.
99. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė dviejuose skunduose keliamų klausimų ir sprendimu pasisakė tik dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimo ir Administracijos Rašto motyvų pakankamumo, neatliko tinkamo atskyrimo tarp vėjo jėgainių išdėstymo Specialiajame plane ir Bendrajame plane, neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad Specialusis planas buvo netinkamai pakeistas Bendruoju planu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nepateikė arba pateikė nepakankamus motyvus, kodėl abu pareiškėjo skundai buvo atmesti bei rėmėsi neišsamiais, selektyviais Inspekcijos bei Administracijos teiginiais.
100. Teritorijų planavimo įstatymas nustato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje (TPĮ 37 str. 1 d.).
Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje.
Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) (TPĮ 37 str. 2 d.). Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, kad šie sprendiniai būtų įgyvendinti.
Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina darnų teritorijų vystymą ir aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis (TPĮ 2 str. 20 p.).
101. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
102. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui skundžiami sprendimai teisinių pasekmių nesukelia. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 9 d. pateikė pasiūlymus dėl žemės sklypų įtraukimo į vėjo elektrinių plėtros zonas, gavo Administracijos atsakymą į pasiūlymus (2021 m. vasario 26 d. sprendimą), skundė jį Inspekcijai, gavo jos sprendimą (2021 m. kovo 2 d. sprendimas „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-1842 įvykdymo“), kreipėsi į teismą dėl minėtų sprendimų ir Inspekcijos 2021 m. birželio 4 d. Bendrojo plano patikrinimo akto Nr. REG181233 panaikinimo, į bylą pateikė sutartis, kuriose už užmokestį įsipareigojama ateityje sudaryti pagrindines nuomos sutartis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvardintas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pareiškėjas nuo pat pradžių aktyviai dalyvavo teritorijų planavimo procedūrose, Administracijos Raštas ir Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimas adresuoti pareiškėjui, kaip teritorijų planavimo procedūrų dalyviui, todėl skundžiami administraciniai sprendimai pareiškėjui, kaip teritorijų planavimo procedūrų dalyviui, sukelia teisines pasekmes, nes jo teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai.
103. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė atmetantis pareiškėjo skundą dėl Rašto ir Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimo panaikinimo, nes į pareiškėjo Pasiūlymą atsakyta, nurodyti motyvai. Tačiau teismas akcentavo, kad neanalizuoja pareiškėjo nesutikimo su Pasiūlymo atmetimu argumentų, nevertina argumentų dėl Rašto motyvų esmės, Rašte ir Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendime nurodytų priežasčių neteisingumo ir kt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tik formaliai įvertino pareiškėjo Pasiūlymo atmetimo pagrindus, jų išsamiai neišanalizavęs, nepagrįstai vadovavosi nebeaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
104. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021) pabrėžiama, kad įstatymų leidėjui suteikus teisę visuomenei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir asmenims nusprendus šia teise pasinaudoti, toks naudojimasis nurodyta teise turi būti ne formalus, o realiai padėti siekti ja numatytų tikslų – veiksmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir visuomenės dalyvavimo teisę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, derinant privačių asmenų, savivaldybių ir valstybės interesus bei sudarant sąlygas racionaliam žemės naudojimui.
Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino.
Siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir tinkamai užtikrinti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai baigiamasis teritorijų planavimo proceso dokumentas yra norminis administracinis aktas, kuriam ABTĮ nustatyta speciali apskundimo tvarka ir ribotas subjektų, galinčių inicijuoti tokių aktų teisėtumo patikrą, ratas.
Be to, išsamių visuomenės pasiūlymų atmetimo motyvų pateikimas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje inter alia (be kita ko) sudaro prielaidas sklandžiam teritorijų planavimo procesui sekančiose stadijose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-280-492/2021; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-460-463/2022).
105. Pirmosios instancijos teismui neišanalizavus pareiškėjo esminių argumentų dėl Rašto ir Inspekcijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, negali būti vertinamas ir Patikrinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos (ABTĮ 145 str.). Šioje konkrečioje byloje teismas nagrinėjo ir sprendė bylą, kaip minėta, pagal nebeaktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021, yra suformuota nauja praktika šios kategorijos bylose, nuo kurios neturėtų būti nukrypstama ir į ją turi būti atsižvelgiama nagrinėjant tiek piliečių skundus institucijose, tiek nagrinėjant bylas teisme.
106. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neįvertinus skundo argumentų dėl Rašto ir 2021 m. kovo 2 d. sprendimo neteisėtumo, neištyrus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus esminius procesinės teisės normų pažeidimus, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka nevertinami.
107. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės vėjo energija“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Rytis Krasauskas
Beata Martišienė