A-556-2181-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 2181/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00395-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Ingai Vasiliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui R. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. S. individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Gridins enterprise“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“) skundu kreipėsi į teismą (b. l. 5 – 8) prašydamas priteisti iš atsakovo R. V. 1 277,53 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 3 Lt išlaidų atlyginimą už Nekilnojamojo turto registro duomenų ir 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašus.

Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui yra siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir kuri nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Teigė, jog atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes jam nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31 nesumokėjo 1 277,53 Lt vietinės rinkliavos.

Atsakovas R. V. atsiliepimu į skundą (b. l. 18-19) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra sandėliavimo, todėl pagal Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 1 priede nurodytus tarifus mokestis už 1 kv.m per metus turi būti 0,084 Lt, t. y. 11,24 Lt metinė įmoka. Teigė, jog pareiškėjas, skaičiuodamas rinkliavą, nepagrįstai taiko tarifą, numatytą sandėliavimo paskirties pastatams, kuriuose vykdoma prekyba, t. y. po 4,84 Lt už 1 kv.m ir paskaičiuoja 599 Lt rinkliavos per metus.

Nurodė, kad patalpas nuomojo: UAB „Gridins enterprise“ (buvusi A. G. individuali įmonė) 96,09 kv.m sporto veiklai, o L. S. komercinei firmai 37,68 kv.m visuomeninio maitinimo paslaugoms teikti, ir nuomininkai turėjo patys apie tai informuoti pareiškėją bei mokėti rinkliavą, nes jie buvo atliekų turėtojai. Atsakovo teigimu, už laikotarpį, kai patalpomis naudojosi kiti ūkio subjektai, iš jo nepagrįstai reikalaujama mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymėjo, jog skaičiuojant mokestį pagal nuomininkų vykdytą veiklą neteisingai taikyti tarifai:

UAB „Gridins enterprise“ patalpas naudojo kaip darbuotojų treniruočių salę ir tokiai veiklai turi būti taikomas 0,80 Lt/kv.m tarifas (Kultūros, mokslo ir sporto), ir už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-04-01 turėjo sumokėti 57,65 Lt (96,09 kv.m x 0,80 Lt :12 mėn. x 9 mėn.); o L. S. komercinė firma teikė visuomeninio maitinimo paslaugas ir šiai veiklai taikomas 4,92 Lt/kv.m tarifas (Maitinimo) ir už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-04-01 turėjo sumokėti 324,42 Lt (37,68 kv.m x 4,92 Lt : 12 mėn. x 21 mėn.) vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas pripažino, kad jis, kaip patalpų savininkas, už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-04-01 turėtų sumokėti 8,07 Lt (96,09 kv.m x 0,084 Lt), už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-12-31 turėtų mokėti 8,43 Lt (133,77 kv.m x 0,084 Lt : 12 mėn. x 9 mėn.). Teigė, jog jo mokėtina suma 2010-12-31 iš viso sudarė 16,50 Lt. Nurodė, jog 2011-03-24 sumokėjo 27,47 Lt, t. y. 16,50 Lt skolą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31 ir 10,97 Lt už 2011 metus. Pažymėjo, jog nuo 2010-04-01 veikla patalpose nebuvo vykdoma. Nurodė, jog 2010-03-15 elektroniniu laišku prašė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ perskaičiuoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydį ir sudarė sąlygas pareiškėjui apžiūrėti patalpas bei pateikti sąskaitas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą patalpų naudotojams (nuomininkams), tačiau UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ atstovas patalpų apžiūrėti atvyko tik 2011-03-24, pažeisdamas Nuostatų 33 punkte nurodytą terminą, ir negalėjo į jas patekti, nes veikla jose nebebuvo vykdoma.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. individuali įmonė atsiliepime į skundą (b. l. 114) nurodė, jog nuomojosi R. V. priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) (26 kv.m), kuriose teikė viešojo maitinimo paslaugas. Nurodė, jog mokesčius mokėjo pagal aptarnavimo sutartį, sudarytą su UAB „Klasana“, o iš UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ nurodymų mokėti vietinę rinkliavą negavo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu (b. l. 129-135) iš dalies patenkino pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą, priteisdamas iš R. V. pareiškėjui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 190,07 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31. Teismas nepatenkino UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6, 16, 24-29 punktais (2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, 5 punktas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010. Teismas konstatavo, kad Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai:

1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą;

2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 p.).

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovas, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, nusprendęs vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, savo valią turėjo išreikšti raštu, t. y. pareiškėjui pateikti nustatytos formos deklaraciją. Priešingu atveju, atsakovui raštu neišreiškus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, jog R. V. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso 133,77 kv.m negyvenamoji patalpa – sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo, todėl atsakovas kaip nekilnojamojo turto savininkas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovui argumentuojant, jog patalpas nuomojo, todėl nebuvo atliekų turėtojas ir vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų 6 punkto požiūriu, teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.478 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Atsakovas pripažino, jog sudarytos patalpų nuomos sutartys viešame registre įregistruotos nebuvo, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjui apie sudarytas nuomos sutartis buvo žinoma ir vietinės rinkliavos dydį ji skaičiavo remdamasi atsakovui priklausančių patalpų nuomininko vykdytos veiklos pobūdžiu – maitinimo paslaugų teikimu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje taikant CK 6.478 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, būtų sudaryta galimybė atsakovui piktnaudžiauti neregistruojant viešame registre nuomos sutarčių ir mokėti mažesnę vietinę rinkliavą, kuri apskaičiuojama pagal jo turimų patalpų naudojimo paskirtį, nurodytą valstybės įmonės Registrų centro duomenyse, t. y. sandėliavimas, negu turėtų būti mokama atsižvelgiant į paskirtį, kuriai faktiškai buvo naudojamos patalpos.

Tokiu atveju atsakovas nepatirtų atitinkamų pasekmių dėl savo nesąžiningų veiksmų, o sąžiningai šaliai, šiuo atveju, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, kiltų iš esmės neigiamos pasekmės, o tai visiškai nesuderinama su teisės principais. Dėl to turi būti analizuojamos sudarytos atsakovui priklausančių patalpų nuomos sutartys ir aiškinamasi, ar teisingai pareiškėjas apskaičiavo vietinės rinkliavos dydį, kurį prašo priteisti iš atsakovo. Teismas iš R. V. pateiktų nuomos sutarčių nustatė, jog L.

S. individualiai įmonei 2006-09-01 nuomos sutartimi išnuomotos 26,75 kv.m dydžio negyvenamosios patalpos Nr. 4-20, 4-24, 4-18 su teise naudotis 4-21 patalpa, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis nutraukta 2010-04-01. 2002-11-04 nuomos sutartimi A. G. individualiai įmonei išnuomotos 70,98 kv.m dydžio negyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) su teise naudotis (duomenys neskelbtini) patalpa, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis su A. G. individualia įmone nutraukta 2009-03-31. Nuomos sutartyse nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir UAB „Klasana“ pateikti duomenys, kuri buvo sudariusi aptarnavimo sutartis su R.

V. nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomininkais L. S. individualia įmone ir A. G. individualia įmone. UAB „Klasana“ 2011-03-28 rašte Nr. 25 nurodyta, jog nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini) A. G. individuali įmonė buvo įrengusi aukštalipių treniruočių salę ir vykdė joje darbuotojų mokymus, o L. S. individuali įmonė teikė viešojo maitinimo paslaugas. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. individuali įmonė pripažįsta, jog nuomojos 26 kv.m patalpas viešojo maitinimo paslaugoms teikti. Pareiškėjas, skaičiuodamas mokėtinos rinkliavos dydį, visam nekilnojamo turto objektui taikė dydį (tarifą), kuris nustatytas maitinimo paslaugų teikimui.

Aplinkybę, jog skaičiuodama mokėtinos rinkliavos dydį pareiškėjas nediferencijavo jo pagal faktinę patalpų naudojimo paskirtį, pripažįsta ir pareiškėjo atstovė, argumentuodama, jog teisės aktai nenumato galimybės nekilnojamojo turto objektui, įregistruotam vienu unikaliu numeriu, taikyti skirtingus dydžius. Atstovė taip pat pripažino, jog taikė dydį, kuris palankiausias (didžiausias) UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Teismo vertinimu, tokia situacija taip pat neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų.

Teismas pripažino pagrįstu atsakovo argumentą, jog pareiškėjas, skaičiuodamas mokėtinos rinkliavos dydį, turėjo diferencijuoti taikomą tarifą pagal patalpų naudojimo faktinę paskirtį. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2011-04-19 rašte Nr. 8.5-(5R)-769 nurodė, kad skaičiuodamas rinkliavos dydį atsižvelgia ne tik į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, bet ir į faktines aplinkybes. Nuostatų 12 punkte nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis.

Nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti skirtingą vietinės rinkliavos dydį pagal realią patalpų naudojimo paskirtį vienam nekilnojamajam daiktui. Teismas nurodė, kad iš administracinėje byloje Nr. I-586-27/2011 esančio sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto plano matyti, jog sandėlį sudaro keletas atskirų patalpų, plane pažymėtų 4-17, 4-18, 4-20, 4-21, 4-24, kurių bendras plotas 133,77 kv.m, t. y. atitinka Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis (administracinė byla Nr. I-586-27/2011).

Patalpos, pažymėtos 4-20, 4-24, 4-18 iš viso sudaro 39,8 kv.m (10,58 kv.m. + 15,04 kv.m. + 14,18 kv.m.). A. G. individualiai įmonei (UAB „Gridins enterprise“) išnuomota patalpa plane pažymėta 4-17 iš viso sudaro 72,11 kv.m. (70,98 kv.m. + 1,13). Bendrojo naudojimo patalpos 4-21 proporcingai pagal nuomojamą plotą sudaro 7,78 kv.m. L. S. individualiai įmonei ir 14,08 kv.m A. G. individualiai įmonei (72,11 kv.m : 39,8 kv.m = 1,81; 21,86 kv.m : 2,81 = 7,78 kv.m x 1,81 = 14,08 kv.m). Vadinasi, su nuomininkams proporcingai tenkančiomis bendrojo naudojimo patalpų dalimis, jų nuomotas plotas sudarė:

L. S. individualios įmonės 47,58 kv.m, A. G. individualios įmonės 86,19 kv.m. Būtent pagal šį plotą atitinkamai taikant vietinės rinkliavos dydžius turėjo būti skaičiuojamas mokėtinas vietinės rinkliavos dydis. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80, įsigaliojusiu 2008-01-01, kuriuo patvirtinti Nuostatai, priede „Vietinės rinkliavos dydžiai“ nurodyta, jog metinis vietinės rinkliavos dydis už vieną bendrojo ploto kvadratinį metrą skaičiuojama atitinkamai: sandėliams – 0,06 Lt, sporto ir kultūros paskirties – 0,30 Lt, viešojo maitinimo įstaigos - 15,50 Lt.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-04-01 sprendimu Nr. T2-130 buvo sustabdytas 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80 vykdymas iki 2008-07-01. Vietinė rinkliava Klaipėdos mieste pradėta administruoti nuo 2008-07-01. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. T2-346 „Dėl 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punkte nurodyta, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis juridiniams asmenims už 2008 m. antrą pusmetį apskaičiuojamas pagal šio sprendimu 2 punktu nustatytus vietinės rinkliavos dydžius.

Vadinasi, už A. G. individualios įmonės naudotas 86,19 kv.m patalpas laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 mokėtinas vietinės rinkliavos dydis sudarė 15,51 Lt (sporto ir kultūros paskirties įstaigoms taikomas 0,36 Lt metinės rinkliavos dydis už vieną bendrojo ploto kvadratinį metrą, nustatytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimo Nr. T2-346 priede ir apskaičiuojamas 86,19 kv.m x 0,36 : 12 mėn. x 6 mėn.). Už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 už A. G. individualios įmonės naudotas 86,19 kv.m patalpas mokėtinas vietinės rinkliavos dydis sudaro 17,24 Lt pagal nuo 2009-01-01 įsigaliojusį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimu Nr. T-2-426 patvirtintų Nuostatų 1 priedą, pagal kurį sporto ir kultūros paskirties įstaigoms taikomas 0,80 Lt metinės rinkliavos dydis už vieną bendrojo ploto kvadratinį metrą, t. y. apskaičiuojamas 86,19 kv.m x 0,80 : 12 mėn. x 3 mėn. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimo Nr. T2-346 priede, pagal kurį apskaičiuojamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis juridiniams asmenims už 2008 m. antrą pusmetį, maitinimo įstaigoms taikomas dydis nenurodytas.

Dėl to taikytinas dydis, kuris taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems gamybinę, ūkinę ir paslaugų veiklą, t. y. 3,72 Lt metinis vietinės rinkliavos dydis už vieną bendrojo ploto kvadratinį metrą. Už L. S. individualios įmonės naudotas 47,58 kv.m patalpas laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 mokėtinas vietinės rinkliavos dydis sudarė 88,50 Lt (47,58 kv.m x 3,72 : 12 mėn. x 6 mėn.), o laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-04-01 pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. T-2-426 patvirtintų Nuostatų 1 priedą mokėtinas rinkliavos dydis 292,62 Lt (47,58 kv.m. x 4,92 : 12 mėn. x 15 mėn.).

Už laikotarpį, kai atsakovo patalpos nebuvo nuomojamos, t. y. nuo 2009-04-01 iki 2010-12-31 (už A. G. individualiai įmonei nuomotą plotą) atsakovo, kaip turto savininko, mokėtinas rinkliavos dydis 12,67 Lt (86,19 kv.m x 0,084 : 12 mėn. x 21 mėn.), o už L. S. individualiai įmonei nuomotą 47,58 kv.m plotą laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-12-31 mokėtinos rinkliavos dydis 3 Lt (47,58 kv.m x 0,084 : 12 mėn. x 9 mėn.). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas už laikotarpį, kai atsakovas nebenuomojo patalų, nepagrįstai taikė 4,48 Lt metinį vietinės rinkliavos dydį, kuris pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. T-2-426 patvirtintų Nuostatų 1 priedą taikytinas sandėliavimo patalpoms, kuriose vykdoma prekyba.

Byloje nėra duomenų, kad, nutraukus nuomos sutartį su A. G. individualia įmone, jos nuomotoje patalpų dalyje būtų vykdoma prekyba, todėl apskaičiuojant vietinės rinkliavos dydį taikytinas 0,084 Lt dydis pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-426 patvirtintų Nuostatų 1 priedą pagal sandėliavimo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Iš viso už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31 mokėtinas vietinės rinkliavos dydis už nekilnojamojo turto objektą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro 429,54 Lt. Teismas konstatavo, kad būtent atsakovas, būdamas sąžiningas, apdairus ir protingas nekilnojamojo turto savininkas, turėjo pranešti vietinę rinkliavą administruojančiam pareiškėjui apie nekilnojamojo turto naudotojo pasikeitimą, t. y. apie sudarytas nuomos sutartis.

Būtent atsakovui, kaip nekilnojamojo turto savininkui, kilo pareiga įregistruoti nuomos sutartis viešame registre, kurio duomenų pagrindu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis konkrečiam nekilnojamojo turto objektui. Tokia išvada kyla ir iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinio reglamentavimo. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Nuostatų (su 2008-10-30 sprendimu Nr. T2-346 patvirtintais pakeitimais) 17 punkte nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojas, nenaudojantis nekilnojamąjį turtą pagal paskirtį, pateikia rašytinį prašymą UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, kad būtų taikomas kitas vietinės rinkliavos dydis.

Pagal Nuostatų 42 punktą vietinės rinkliavos mokėtojas turi teisę reikalauti pakeisti ar patikslinti duomenis, kurių pagrindu skaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis. Pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų (įsigaliojo nuo 2009-01-01) 33 punktą vietinės rinkliavos dydis perskaičiuojamas rinkliavos mokėtojui pateikus patikslintus duomenis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas buvo aktyvus ir teikė duomenis apie jam priklausančio nekilnojamojo turto naudotojus, kurie, jo teigimu, turėjo prievolę mokėti vietinę rinkliavą.

Priešingai, iš bylos duomenų ir pareiškėjo atstovės paaiškinimų matyti, jog atsakovas į pareiškėjos paklausimus nereagavo ir juos ignoravo. Teisėjų kolegija konstatavo, jog atsakovas R. V. nagrinėjamoje situacijoje yra vietinės rinkliavos mokėtojas, nes jam priklauso nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini). Už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31 atsakovas yra sumokėjęs dalį jam paskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžio, iš viso 239,47 Lt. Nors atsakovas argumentavo, jog ši suma sumokėta už kitą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad mokėjimo nurodymuose nurodytas mokėtojo kodas, pagal kurį identifikuojamas objektas, už kurį mokama vietinė rinkliava, o būtent – atsakovui priklausantis sandėlis.

Atsakovas šios aplinkybės nepaneigia. Atsakovui priklausanti mokėti vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31 sudaro 190,07 Lt (429,54 Lt – 239,47 Lt). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 190,07 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui (Civilinio kodekso 6.38 str.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos nagrinėjamoje byloje negali būti pripažintos išlaidomis susijusiomis su bylos nagrinėjimu, nes viešojo registro duomenų surinkimas ar peržiūra yra neatsiejamai susijęs su vietinės rinkliavos administravimu (Nuostatų 12 p.).

Vietinės rinkliavos administravimui renkant reikalingus duomenis apie vietinės rinkliavos mokėtojus patirtos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis susijusiomis su bylos nagrinėjimu, o yra sudėtinė vietinės rinkliavos administravimo kaštų dalis.

III. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu (b. l. 137 – 141) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo R. V. pareiškėjo naudai 1 277 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

2. Teismas klaidingai nurodė, kad pareiškėjui nuo pradžių buvo žinomos aplinkybės, jog atsakovui priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma ne sandėliavimo veikla. Pareiškėjas kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą nežinojo apie atsakovo vykdomą faktinę veiklą, o atsakovas nepagrįstai atsisakė mokėti bei neteikė duomenų, t. y. nuomos sutarčių su faktiniais patalpų naudotojais, nei pareiškėjui, nei teismui. Tik bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjas sužinojo apie atsakovo melagingus veiksmus.

3. Teismas nagrinėja atsakovo patalpų plotus, pagal atsakovo pateiktas abejotinas nuomos sutartis, ir netinkamai taiko tarifus, išdiferencijuodamas objektą į atskiras keturias patalpas, kas visiškai prieštarauja materialinėms teisės normoms. Teismas ypatingai atsižvelgė į atsakovo pateiktų abejotinų nuomos sutarčių, kurios nebuvo netgi registruotos viešajame registre (kaip tai reglamentuoja teisės aktai), patalpų plotus.

4. Teismas netinkamai ir neteisingai sprendime nurodo, jog „pripažintas tinkamu atsakovo argumentas, jog pareiškėja, skaičiuodama mokėtinos rinkliavos dydį turėjo diferencijuoti tarifą pagal patalpų naudojimo faktinę paskirtį“. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008-12-23 nauja redakcija Nr. T2-426) patvirtinti Nuostatai reglamentuoja, jog vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi atliekų turėtojai. Pareiškėjas apmokestindamas vietinės rinkliavos mokėtojus atsižvelgia į nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį, bei šiuo pagrindu apmokestina mokėtojus vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas atsižvelgdamas į norminius teisės aktus apmokestino atsakovą, kaip nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininką, pagal turto objekto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį, bet, prasidėjus teisminiams ginčams, atsakovas pats nurodė, kad patalpos nenaudojamos pagal paskirtį, o nuomojamos kitai veiklai. Tad šis objektas, pagal gautus duomenis, kurių atsakovas neginčija, apmokestintas pagal veiklos pobūdį. Tačiau nei vienas norminis teisės aktas neleidžia išdiferencijuoti vieną unikalų numerį turinčio objekto patalpų ir apmokestinti jas skirtingais tarifais arba vieno objekto išskirtines patalpas atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Vietinė rinkliava paskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto bendrą plotą ar paskirtį ir nėra išskiriamos objektų patalpos, suteikiant galimybę tam pačiam objektui taikyti daugiau nei vieną vietinės rinkliavos tarifą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Nuostatų priede nurodytas parametras, pagal kurį skaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis - „vienas bendrojo ploto m2“, reiškia, jog vienu unikaliu numeriu Nekilnojamojo turto registre įregistruotai patalpai turi būti taikomas vienas ir tas pats parametras.

5. Teismo motyvas, jog pareiškėjas už laikotarpį, kai atsakovas nebenuomojo patalpų, nepagrįstai taikė 4,48 Lt vietinės rinkliavos dydį, yra nepagrįstas. Kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą (Klaipėdos rajono apylinkės teismą), atsakovui už 2009 - 2010 m. (kol dar nebuvo patikslintas ieškinys pagal faktinę objekto naudojimo paskirtį) buvo taikytas šis tarifas, skirtas sandėliavimo paskirties pastatams, kuriuose vykdoma prekyba. Šis tarifas buvo taikomas atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimu patvirtintų Nuostatų rengimo medžiagą. Iš 2009-01-26 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokolo Nr. T2-15 (pateikiama teismui) matyti, kad posėdžio metu buvo siūloma tiesiog į nuostatus įtraukti visus objektus, esančius (duomenys neskelbtini), ir juos apmokestinti 4,48 Lt tarifu, tačiau atsiradus abejonių, dėl galimai Klaipėdos mieste esančių kitų sandėlių, buvo įtrauktas parametras „Sandėliai, kuriuose vykdoma prekyba“ ir objektams apmokestinti pritaikytas 4,48 Lt tarifas. Dėl šios priežasties visiems vietinės rinkliavos mokėtojams už nekilnojamojo turto objektus, sandėliavimo paskirties, esančius adresu (duomenys neskelbtini), t. y. buvusius prekybos bazės sandėlius taikoma 4,48 Lt metinė vietinė rinkliava. Tuo atveju, jeigu vietinės rinkliavos mokėtojas šiose patalpose prekybos nevykdo, o jas naudoja išskirtinai tik sandėliavimui, turi galimybę parašyti prašymą dėl kitos vietinės rinkliavos dydžio taikymo ir pateikti faktą pagrindžiančius dokumentus pagal Nuostatus (46.1, 46.2 ir 47.2 p.). Atsakovas nevykdė savo pareigos pateikti pareiškėjui tinkamus duomenis apie objekte vykdomą veiklą, taip pat nesikreipė ir dėl kito tarifo taikymo bei nepateikė Nuostatuose nurodytų pagrįstų duomenų, kokia veikla vykdoma jam nuosavybės teise priklausančiame objekte.

6. Teismas netinkamai ir nepagrįstai atsakovui pritaikė 0,084 Lt tarifą už laikotarpį, kai turto objektas nebebuvo nuomojamas (nuo 2010-04-01 iki 2010-12-31), kadangi šis tarifas taikomas objektams, skirtiems ką nors laikyti (saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, skirti produkcijai laikyti), taip pat pastatai, skirti žemės ūkio produkcijai auginti, gaminti ir laikyti (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršides, paukštides, daržinės, svirnai, garažai, šiltnamiai ir kt.).

Atsakovas R. V. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 177 – 179) prašo pareiškėjo skundą atmesti ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą, pagal kurį jis turėtų mokėti kitų ūkio subjektų, „teršėjų“, mokesčius.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo taikomas vietinės rinkliavos mokestis neatitinka principo „teršėjas moka“ ir prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktų inter alia 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 15 straipsnyje įtvirtintam principui „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Principas „teršėjas moka“ imperatyviai įpareigoja valstybinės valdžios bei vietos savivaldos institucijas užtikrinti, jog atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų būtent atliekų turėtojas. Pažymi, kad pareiškėjas turi vadovautis tarybos patvirtintais tarifais ir savo nuožiūra neišskirti objektų esančių (duomenys neskelbtini), o taikyti tokius tarifus, kurie atitinka patalpų paskirtį pagal registrų centro duomenis arba pagal faktinį patalpų naudojimą. Teismas sprendimu priteisė jam mokėti mokestį už UAB „Gridins enterprise“ ir L. S. individualią įmonę, tačiau, vadovaujantis nuomos sutartimis, kur nurodyta, kad visus komunalinius mokesčius ir kitas išlaidas susijusias su patalpų eksploatacija moka nuomininkai, jis nepagrįstai yra įpareigotas mokėti šią mokesčio dalį. Palikus galioti šį teismo sprendimą, atsakovas bus priverstas šią sumą prisiteisti iš nuomininkų, o tai prieštarauja logikai ir bereikalingai apkrautų teismus bylomis. Atsakovas jam priklausančią mokėti mokesčio dalį yra sumokėjęs pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ir neprivalo mokėti kitų ūkio subjektų mokesčių už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Tikrinamoje administracinėje byloje yra kilęs ginčas dėl vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo atsakovui R. V. už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31.

Visuomeninių santykių teisinis reguliavimas teisingai nurodytas pirmosios instancijos teismo. Bylos baigtį suponuoja sisteminis jų aiškinimas, taip pat atskirų teisės normų interpretavimas, kurio labiausiai reikalauja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, kaip teisėkūros subjekto, patvirtintos taisyklės.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 priėmė sprendimą Nr. T2-80 bei juo patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, įsigaliojusius nuo 2008-01-01 (b.l. 92-96).

Nuostatų 10 punkte buvo nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą organizuoja ir tvarko Vietinės rinkliavos surinkėjas (šiuo atveju pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė “Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“). Nuostatų 12 punkte pažymėta, jog vietinės rinkliavos registrų duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamas turtas, jo plotas, veiklos pobūdis, o vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazę administruoja Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Nuostatų 17 punkte pareiškėjui įtvirtinta atsakomybė už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą. Nuostatų priede apibrėžti vietinės rinkliavos dydžiai, kurie priklauso nuo patalpų paskirties (pvz., sandėliai), statinyje teikiamų paslaugų, asmens, vykdančio veiklą, teisinio statuso ir kt. (b.l. 97). Visos šios nuostatos suponuoja išvadą, kad vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, t. y. šiuo atveju Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Būtent šis teisinis vienetas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos dabar tikrinamos bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš čia kylančių pasekmių.

Toliau paminėtinos kitos teisinę reikšmę turinčios aplinkybės.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2008-10-30 priėmė sprendimą Nr. T2-346, kuriuo pakeitė 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-80, 17 punkte nustatydama, kad „jei vietinės rinkliavos mokėtojas nekilnojamąją turtą nenaudoja pagal paskirtį, jam, pateikus rašytinį prašymą KRATC, gali būti taikomas kitas, nuostatų priede numatytas Vietinės rinkliavos dydis, arba jis gali būti atleidžiamas nuo Vietinės rinkliavos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu“. Pagal cituotos normos esmę, teisėjų kolegijos vertinimu, vietinės rinkliavos mokėtojui buvo įtvirtinta pareiga informuoti rinkliavos surinkėją apie pasikeitimus, galinčius daryti įtaką rinkliavos dydžiui, o rinkliavos surinkėjui priimti sprendimą pagal pateiktą prašymą dėl galimybės taikyti kitą rinkliavos dydį pagal galiojantį teisinį reguliavimą.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-426 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kitus nuostatus, nustačiusi, kad jie įsigalioja nuo 2009-01-01 bei pripažino nuo 2009-01-01 netekusiu galios 2007-03-29 sprendimą Nr. T2-80 (b.l. 72). Pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-426 patvirtintus kitus nuostatus rinkliavos dydžio nustatymas iš esmės liko nepakitęs, t.y. mokesčio dydį suponuoja patalpų paskirtis, statinyje teikiamų paslaugų rūšis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525 – 471/2010 nutarė pripažinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“, 1 priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai vietinės rinkliavos mokėtojams“, išskyrus 15-ą eilutę, ta apimtimi, kuria nenumato galimybės kitiems, nei teikiantiems komercinės paskirties ir (ar) viešąsias paslaugas, atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

Toje pačioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota ir tai, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą dydžiai priklauso nuo: 1) nekilnojamojo turto objekto tipo (statinys, \žemės sklypas), 2) nekilnojamojo turto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, 3) pagal nekilnojamojo turto tipą ir pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį apskaičiuotą galinčių susikaupti metinę atliekų normos bei 4) nekilnojamojo turto vieneto (namas, kotedžas, sodo sklypas, garažas) arba bendrojo statinio ploto. Ši pozicija vietinės rinkliavos dydžio aspektu identiška pozicijai šioje administracinėje byloje.

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei nurodytas teisinis reguliavimas lemia atitinkamas išvadas tikrinamoje administracinėje byloje:

1. R. V. rinkliavos dydis už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-01-01 turėjo būti skaičiuojamas vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais);

2. Rinkliavos dydis turėjo būti nustatytas atsižvelgiant į patalpų paskirtį arba kitus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Už 2008 m., kaip matyti iš 2001-12-21 rašto (b.l. 55), buvo pritaikytas juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems gamybinę, ūkinę ir paslaugų veiklą, taikytinas tarifas. Nustatyta, kad tuo laikotarpiu atsakovui priklausančiomis patalpomis nuomos sutarties pagrindu naudojosi L. S. individuali įmonė (b.l. 117), A. G. individuali įmonė (b.l. 118), tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant pakankamai duomenų apie nuomininkų naudotas patalpas bei žinant vykdomos veiklos pobūdį nebuvo kliūčių apskaičiuoti vietinės rinkliavos diferencijuojant pagal pastato paskirtį, kurioje nebuvo vykdoma veikla bei vykdomos veiklos pobūdžius. Galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė kliūčių vietinės rinkliavos dydį apskaičiuoti pasirenkant skirtingus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus, kurie, preziumuotina, nustatyti siekiant sąžiningo, teisingo ir proporcingo vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo. Draudimas valdomą pastatą, kuriam suteiktas vienas unikalus numeris, skaidyti į atskiras dalis ir nuo jų apskaičiuoti rinkliavos dydį prieštarautų teiginiui, kad kiekvienas teršėjas moka už jo sudarytas atliekas pagal atitinkamus kriterijus nustatytus kompetentingo teisėkūros subjekto.

3. Nėra pagrindo kitokiai išvadai nei padarė pirmosios instancijos teismas ir dėl vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo už 2009 metus. Pareiškėjas nepateikė savo priešingų skaičiavimų pagal tas nuostatas, kurias suformulavo Klaipėdos apygardos administracinis teismas.

4. Bylą nagrinėjanti Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka su rinkliavos dydžio apskaičiavimu ir už 2010 metus tais pačiais nebekartotinais motyvais.

Be kita ko, pastebėtina, kad teismas yra institucija vykdanti teisingumą ir paprastai neturėtų atlikti veiksmų, kurie pagal savo pobūdį aiškiai priskirtini viešojo administravimo sistemos subjektams.

5. Nuo 2009-01-01 apskaičiuojant vietinę rinkliavą taikytinas 2008-12-23 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kurio 1 priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai vietinės rinkliavos mokėtojams“, ta apimtimi, kuria nenumato galimybės kitiems, nei teikiantiems komercinės paskirties ir (ar) viešąsias paslaugas, atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, pripažintas prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui (Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525 – 471/2010). Bet šis sprendimas nedaro įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai, nes byloje nėra duomenų apie atliekų turėtojų turėtą siekį vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Savivaldybės tarybos priimtas aktas pripažintas prieštaraujančiu ta apimtimi, kuri nėra aktuali sprendžiant šį disputą. Teisėjų kolegijos vertinimu, savivaldos institucijai buvo pavesta atlikti tik tam tikras teisines korektūras.

Dėl išdėstytų priežasčių, patikrinus visą bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str. 1 d.), teigtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykius teisiškai kvalifikavo tinkamai ir priimtas sprendimas yra teisingas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius