Legislator Case Law & Legislation
5d5d0cd8-d4c1-4587-b9cf-01bb8beb9ff6 AI generated

5d5d0cd8-d4c1-4587-b9cf-01bb8beb9ff6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 5d5d0cd8-d4c1-4587-b9cf-01bb8beb9ff6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

sustabdyti atsiskaitymus pagal sutartį, kol nebus paÅ¡alinti trÅ«kumai; perimti dalį arba visÄ nepabaigtÄ darbÄ iÅ¡ rangovo arba iÅ¡ bet kokio asmens, kuris atsako už darbÄ arba jo dalį;

Legislator headnote

AI generated

5d5d0cd8-d4c1-4587-b9cf-01bb8beb9ff6 · Lietuvos apeliacinis teismas: nutraukti sutartį. Atsakovės vertinimu, ji turėjo teisę perimti iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal sutartį atliktus darbus, nors ieÅ¡kovė juos ir vykdė netinkamai, nes prieÅ¡ingu atveju galėjo sutrikti atsakovės auginamų galvijų aprÅ«pinimas paÅ¡aru ir atsakovė patirtų didelius nuostolius dėl siloso praradimo, t. y. atsakovė tokiu bÅ«du tik gynė savo teises. Be to, atsakovė pažymėjo, kad kai pradėjo naudoti minėtas silosines, ieÅ¡kovė jokių sutartyje nustatytų darbų jau nevykdė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-113-370/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00559-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.4.; 2.6.18.3.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Aristavos Å«kis apeliacinį skundÄ dėl                Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje                                   Nr. e2-2747-781/2017 pagal ieÅ¡kovės UAB „Damansta“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB Aristavos Å«kis dėl rangos sutarties nutraukimo ir apmokėjimo už darbus, trečiasis asmuo – M.

S. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė: nutraukti ieÅ¡kovės UAB „Damansta“ ir atsakovės UAB Aristavos Å«kis                                     2014 m. birželio 20 d. sudarytÄ rangos sutartį Nr. 1406202/01, pripažįstant atsakovės              UAB Aristavos Å«kis veiksmus kaip esminį rangos sutarties Nr. 1406202/01 pažeidimÄ ; įpareigoti atsakovę UAB Aristavos Å«kis sumokėti ieÅ¡kovei UAB „Damansta“                           79 993,50 Eur už faktiÅ¡kai atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. 1406202/01; priteisti ieÅ¡kovei UAB „Damansta“ iÅ¡ atsakovės UAB Aristavos Å«kis 11 332,41 Eur delspinigių; priteisti ieÅ¡kovei UAB „Damansta“ iÅ¡ atsakovės UAB Aristavos Å«kis 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieÅ¡kovei UAB „Damansta“ iÅ¡ atsakovės UAB Aristavos Å«kis visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys 2014 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. 1406202/01 (toliau – rangos sutartis), kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti 2 naujų silosinių statybos darbus (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Statybos valdymo biuras“ parengtÄ techninį projektÄ , o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis sumokėti ieÅ¡kovei 913 657,69 Lt už atliktus darbus.

Darbai turėjo bÅ«ti atlikti ir perduoti atsakovei iki 2014 m. rugsėjo 10 d. Å alys                    2014 m. rugsėjo 9 d. pasirašė papildomÄ susitarimÄ prie rangos sutarties (toliau – papildomas susitarimas), kuriame susitarė, kad nebus įrengtas paruoÅ¡iamasis sluoksnis, taip pat nustatyto ilgio bei pločio Å¡oninė aikÅ¡telė, todėl, dėl pasikeitusios darbų apimties, darbų kaina buvo sumažinta 35 000 Lt suma. IeÅ¡kovė užbaigė statybos darbus pagal rangos sutartį, o atsakovė juos faktiÅ¡kai priėmė, nes nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. visapusiÅ¡kai eksploatuoja 2 naujas silosines.IeÅ¡kovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktus už paskutinio etapo atliktus darbus ir PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras 374 316,32 Lt ir 119 685,23 Lt sumoms, kurios turėjo bÅ«ti apmokėtos iki 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. spalio 31 d.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė pagal                             2014 m. rugsėjo 5 d. iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ apmokėjimui Nr. 092 sumokėjo 217 800 Lt, todėl likusi neapmokėta suma už atliktus rangos darbus yra 79 993,50 Eur (276 201,55 Lt). IeÅ¡kovė dar 2014 m. lapkričio mėn. kreipėsi į atsakovę su raginimu sumokėti skolÄ , tačiau atsakovė prievolės neįvykdė, o tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Be to, atsakovė pažeidė sutartį savavaliÅ¡kai perėmusi statybvietę ir, nesulaukusi visiÅ¡ko objekto užbaigimo bei neorganizuojant tinkamo jau užbaigto objekto perėmimo, pradėjusi eksploatuoti 2 naujas silosines, neiÅ¡laikė technologiÅ¡kai bÅ«tino betono stingimo termino.

IeÅ¡kovė įspėjo atsakovę, jog savavaliÅ¡kai perėmus statybvietę ir pažeidžiant techninius reikalavimus pradėjus eksploatuoti statinius, ieÅ¡kovė atsisako ateityje vykdyti garantinius įsipareigojimus, nes tai sÄ lygotų nepagrįstus nuostolius, kuriuos dėl atsakovės esminio sutarties pažeidimo tektų prisiimti ieÅ¡kovei. Atsakovės kalti veiksmai nulėmė, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės toliau nebegali vykdyti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o tolesnis jų vykdymas sÄ lygotų nepagrįstus ir sunkiai nustatytinus nuostolius ieÅ¡kovei, todėl, ieÅ¡kovės teigimu, rangos sutartis turėtų bÅ«ti nutraukta, pripažįstant atsakovės kaltus veiksmus kaip esminį sutarties pažeidimÄ , ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės               79 993,50 Eur sumÄ už atliktus, bet neapmokėtus, statybos rangos darbus.

Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad rangos sutarties 59 punkte Å¡alys susitarė, jog užsakovas (atsakovė), laiku neatsiskaičiusi su rangovu (ieÅ¡kove), už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ moka rangovui 0,1 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo neapmokėtos darbų, atliekamų pagal sutartį, kainos. Atsižvelgdama į tai, ieÅ¡kovė papildomai praÅ¡o priteisti 11 332,41 Eur delspinigių.Atsakovė UAB Aristavos Å«kis atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsakovė neginčijo ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad Å¡alys                    2014 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus, o atsakovė įsipareigojo už tinkamÄ Å¡ių darbų atlikimÄ sumokėti ieÅ¡kovei sutartyje numatytÄ kainÄ , tačiau, anot atsakovės, ieÅ¡kovė nutylėjo aplinkybę, jog ieÅ¡kovė nurodytus darbus atliko gerokai pavėlavusi. Atsakovė pažymėjo, kad sutartyje numatyti darbai jai turėjo bÅ«ti perduoti iki 2014 m. rugsėjo 10 d., tačiau antrosios silosinės liejimo ir pavirÅ¡iaus Å¡lifavimo darbai buvo atliekami tik 2014 m. rugsėjo 29-30 d.

Be to, pirmosios silosinės darbai taip pat nebuvo užbaigti laiku, nes dar 2014 m. rugsėjo 26 d. atsakovės atstovas lankėsi silosinių statybos vietoje ir matė akivaizdžiai neužbaigtus darbus, kuriuos ieškovė atliko vėliau. Atsakovės teigimu, savalaikis sutartyje numatytų darbų atlikimas jai buvo ypač svarbus, nes pastatytose silosinėse turėjo būti ruošiamas silosas, pagrindinis pašaras atsakovės auginamiems galvijams, kurio paruošimo procesas yra sudėtingas, reikalaujantis ypatingo kruopštumo ir precizinio savalaikiškumo, todėl rangos sutartyje ir buvo numatyta darbų užbaigimo data               2014 m. rugsėjo 10 d.

Atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovė neišlaikė technologiškai būtino betono stingimo termino, nes, anot atsakovės, ieškovės atstovai buvo nurodę atsakovei, jog jau po 7 dienų nuo betono išliejimo bus galima naudoti abi silosines. Be to, atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neperdavė atsakovei jokių silosinių eksploatavimo instrukcijų.Atsakovė nurodė, kad ieškovė sutartyje numatytus darbus atliko ne tik pavėluotai, tačiau ir su akivaizdžiais trūkumais.

Atsakovės atstovas 2014 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡siuntė atsakovės direktoriui el. laiÅ¡kÄ , kuriame reikalavo nedelsiant stabdyti atliekamus darbus antrojoje silosinėje, nes nustatė akivaizdžius darbo trÅ«kumus (armatÅ«ros tinklo apatinis apsauginis betono sluoksnis ne visur buvo iÅ¡laikytas), apie kuriuos ieÅ¡kovė buvo informuota kitÄ dienÄ . Be to, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė dalį atsakovės nurodytų defektų pati pripažino, 2014 m. spalio 9 d. atsiuntusi UAB „Statybos valdymo biuras“ parengtÄ broko iÅ¡taisymo projektÄ ; apie konkrečius darbų defektus atsakovė informavo ieÅ¡kovę ir 2014 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tu.

IeÅ¡kovė iki Å¡iol nėra iÅ¡taisiusi jokių nustatytų defektų, todėl ieÅ¡kinyje nepagrįstai teigia, jog visus darbus yra atlikusi tinkamai. Atsakovė bandė taikiai susitarti su ieÅ¡kove ir iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ , be kita ko, ir dėl to, jog atsakovė planavo gauti Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų paramÄ nurodytų silosinių statybai, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė bendradarbiauti su atsakove ir kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo.Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, kad ji pažeidė sutartį savavaliÅ¡kai perėmusi statybvietę ir nelaukiant visiÅ¡ko objekto užbaigimo bei neorganizuojant jau užbaigto objekto priėmimo pradėjo naudoti silosines.

Remiantis rangos sutarties 50 punktu, kuriame numatyta, jog ieškovei netinkamai įvykdžius savo sutartyje numatytus darbus ir neištaisius nurodytų defektų netgi po atsakovės pretenzijų, atsakovė gali pasinaudoti šiomis teisėmis:

1) sustabdyti atsiskaitymus pagal sutartį, kol nebus pašalinti trūkumai;

2) perimti dalį arba visÄ nepabaigtÄ darbÄ iÅ¡ rangovo arba iÅ¡ bet kokio asmens, kuris atsako už darbÄ arba jo dalį;

3) nutraukti sutartį. Atsakovės vertinimu, ji turėjo teisę perimti iš ieškovės pagal sutartį atliktus darbus, nors ieškovė juos ir vykdė netinkamai, nes priešingu atveju galėjo sutrikti atsakovės auginamų galvijų aprūpinimas pašaru ir atsakovė patirtų didelius nuostolius dėl siloso praradimo, t. y. atsakovė tokiu būdu tik gynė savo teises. Be to, atsakovė pažymėjo, kad kai pradėjo naudoti minėtas silosines, ieškovė jokių sutartyje nustatytų darbų jau nevykdė.

Atsakovė taip pat nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti atlyginimÄ pagal sutartį, nes, anot atsakovės, ji pagrįstai atsisakė sumokėti likusiÄ sumos dalį (79 993,50 Eur) už netinkamai atliktus darbus. Atsakovė pažymėjo, kad ji turi teisę pagal minėtÄ sutarties 50 punktÄ sustabdyti atsiskaitymus, iki bus paÅ¡alinti trÅ«kumai. Atsakovės teigimu, jai nekilo pareiga sumokėti visÄ sutartyje nustatytÄ sumÄ , nes nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė darbus atliko netinkamai, kokybiÅ¡kai atlikti darbai atsakovei nebuvo perduoti.

Be to, atsakovė aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė, net ir informavus apie nurodytus trÅ«kumus, vengdama iÅ¡taisyti nustatytus trÅ«kumus, iÅ¡ karto kreipėsi į teismÄ dėl apmokėjimo už nekokybiÅ¡kai atliktus darbus. Be to, atsakovė teigia, kad galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas dėl ieÅ¡kovės kaltės iki Å¡iol nėra pasiraÅ¡ytas, t. y. ieÅ¡kovė vėluoja priduoti darbus, todėl jai pagal sutarties 59 punktÄ skaičiuotini delspinigiai, o sutartyje nustatyta kaina atitinkamai mažinama minėtame punkte nurodyta tvarka.

Atsakovė papildomai pažymėjo, kad ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, jog ieškovės viso išrašyta 896,77 Eur didesnė suma negu buvo atlikta darbų.Trečiasis asmuo M. S. atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad buvo paskirtas statinio (2 silosinių) statybos techninės priežiūros vadovu. Ieškovė nuo statybos darbų pradžios tendencingai ir piktybiškai nevykdė trečiojo asmens, kaip asmens, vykdančio techninės priežiūros vadovo funkcijas, teisėtų reikalavimų, įskaitant ir susijusių su statybos procesinės dokumentacijos pildymu ir pateikimu.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė viso statybos proceso metu neteikė trečiajam asmeniui statybos darbų žurnalo, kuriame privalėjo savalaikiai fiksuoti statybos darbų eigÄ , taip pat savalaikiai neinformavo techninės priežiÅ«ros vadovo apie darbų eigÄ ir faktiÅ¡kai atliekamus bei (ar) planuojamus atlikti darbus, Å¡iais veiksmais, anot trečiojo asmens, pažeisdama jai, kaip rangovui, teisės aktų nustatytas prievoles. Trečiasis asmuo aiÅ¡kino, kad jis ne kartÄ informavo ieÅ¡kovę apie pasekmes, susijusias su Å¡ių prievolių nevykdymu, taip pat ir atsakovę.

IeÅ¡kovė, vykdydama minėtus veiksmus, suvokė galimas neigiamas pasekmes, susijusias su teisės aktuose numatytų prievolių nevykdymu, tuo pačiu prisiėmė visÄ galimÄ rizikÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei 54 144,37 Eur skolos ir 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 54 144,37 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ atsakovės; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir Å¡alių veiksmai iÅ¡ esmės atitiko CK 6.207 straipsnio nuostatas – viena Å¡alis atsisako vykdyti sutartinę prievolę kitai Å¡aliai dėl to, kad Å¡i neįvykdė savo prievolės, kylančios iÅ¡ rangos sutarties.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (elektroninio susiraÅ¡inėjimo) ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad trečiasis asmuo M. S., statybos darbų techninės priežiÅ«ros vadovas, paskirtas atsakovės, 2014 m. rugsėjo 29 d. informavo atsakovės atstovÄ A. J. apie ieÅ¡kovės daromus pažeidimus statybvietėje, o pastarasis 2014 m. rugsėjo 29 d. el. paÅ¡tu reikalavo, atsižvelgiant į daromus pažeidimus, ieÅ¡kovės nedelsiant sustabdyti darbus. Trečiasis asmuo aiÅ¡kino (o ieÅ¡kovė to iÅ¡ esmės ir neginčijo), kad jis (M.

S.) ir žodžiu įpareigojo ieÅ¡kovę sustabdyti statybos darbus, o bÅ«tent – betonavimo darbus, nes armavimo darbai buvo atlikti netinkamai, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių įpareigojimų nepaisė. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti tokiais trečiojo asmens teiginiais (CPK 185 straipsnis).Teismo vertinimu, vien tai, kad trečiasis asmuo 2014 m. rugsėjo 29 d. yra pasirašęs paslėptų darbų (dėl grindų armavimo) patikrinimo aktÄ Nr. 5 ir tokiu bÅ«du leidęs vykdyti betonavimo darbus, nepaneigia jo pozicijos, jog tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2014 m. rugsėjo 29 d., betonavimo darbų atlikimo metu, nustatęs, kad antros silosinės armatÅ«ros tinklas sumontuotas nesilaikant nustatytų reikalavimų, prašė Å¡iuos darbus sustabdyti, tačiau, kaip nustatyta, ieÅ¡kovė ir toliau tęsė pradėtus betonavimo darbus ir juos užbaigė.

Nustatyta, kad atsakovės atstovas                        2014 m. rugsėjo 30 d. el. paÅ¡tu taip pat reikalavo paÅ¡alinti ir kitus darbų trÅ«kumus, susijusius su sandarinimu, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovė ėmėsi aktyvių veiksmų nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai sustabdant mokėjimus ieÅ¡kovei ir perimant ginčo objektÄ atitiko įstatymo ir Å¡alių sudarytos sutarties reikalavimus, t. y. atsakovės veiksmai sustabdant mokėjimus už darbÄ ir jį perimant (dar neužbaigtÄ ) buvo teisėti ir adekvatÅ«s ieÅ¡kovės netinkamai įvykdytos sutarties daliai, taip pat protingi ir sÄ Å¾iningi ieÅ¡kovės atžvilgiu (CK 6.58, 6.207 straipsniai), nes nebuvo tiksliai žinomi trÅ«kumų Å¡alinimo kaÅ¡tai (iki ekspertizės akto nagrinėjamoje byloje pateikimo).

Kita vertus, teismo ekspertas ekspertizės akte apskaičiavo (ir Å¡alys to neginčijo), kad bendrai darbų trÅ«kumų Å¡alinimo darbams reikia 48 606 Eur (46 885 Eur pagrindo įtrÅ«kimams iÅ¡taisyti + 1 721 Eur sienų įtrÅ«kimams iÅ¡taisyti), o atsakovės sulaikyta suma siekia 79 993,50 Eur. Teismo ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad statinio statybos defektų atsiradimÄ iÅ¡ esmės lėmė trys priežastinės grupės, kurių pirmoji susijusi su rangovo atstovo (statinio statybos vadovo) veiksmais arba neveikimu, statybos klaidomis, statinio statybos metu; antroji grupė susijusi su statytojo (užsakovo) atstovo (statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo) veiksmais arba neveikimu, kontrolės klaidomis, statinio statybos metu; trečioji grupė susijusi su statytojo (užsakovo) veiksmais, kai pradėjo naudoti kÄ tik įrengtÄ naujÄ silosinių statinį tinkamai neužbaigus statinio statybos.

Eksperto teigimu, trečioji priežastinė grupė yra pagrindinė, nes inicijavo statybos darbų defektų atsiradimÄ ir turi vyravimo požymį, o pirmoji ir antroji priežastinės grupės yra Å¡alutinės, nes tik padidina trečiosios priežastinės grupės veiksmingumÄ ir turi lydintįjį požymį. Ekspertas konstatavo, kad rangovo (ieÅ¡kovės) atstovo (statinio statybos vadovo) veiksmai lėmė defektų atsiradimÄ vienu ketvirtadaliu; užsakovÄ (atsakovę) atstovaujančio statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo veiksmai lėmė defektų atsiradimÄ vienu ketvirtadaliu ir užsakovo (atsakovės) veiksmai lėmė defektų atsiradimÄ dviem ketvirtadaliais.Teismas iÅ¡ dalies sutiko su eksperto iÅ¡vadomis, tačiau pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo įrodė, jog jis, nustatęs, kad ieÅ¡kovė darbus atlieka pažeisdama nustatytus reikalavimus, informavo apie tai tiek atsakovę, tiek ieÅ¡kovę; kaip nustatyta, ieÅ¡kovės buvo reikalauta sustabdyti darbus, tačiau ji Å¡ių įpareigojimų nevykdė ir toliau tęsė darbus; teismo ekspertas, rengęs ekspertizės aktÄ , apie Å¡ias aplinkybes nebuvo informuotas.

Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad užsakovo (atsakovės) atstovo (statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo) veiksmai ar neveikimas, kontrolės klaidos statinio statybos metu lėmė defektų atsiradimÄ , nes jis ėmėsi protingų ir teisėtų veiksmų siekiant sustabdyti nurodytus darbus, tačiau ieÅ¡kovė vis tiek tęsė darbus, tokiu bÅ«du pati prisiimdama rizikÄ už nekokybiÅ¡kai atliekamus darbus. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės netinkamai atlikti statybos darbai, atsakovės (jos atstovų) reikalavimų sustabdyti minėtus darbus nevykdymas ir atsakovės veiksmai – per anksti pradėjus eksploatuoti nepabaigtÄ statinį (silosines), po lygiai nulėmė vėliau nustatytų defektų atsiradimÄ (CPK 12, 178, 185 straipsniai).Ekspertas nustatė (ir Å¡alys to neginčijo), kad atliktų statybos darbų trÅ«kumų Å¡alinimui reikia              48 606 Eur (46 885 Eur pagrindo įtrÅ«kimams iÅ¡taisyti + 1721 Eur sienų įtrÅ«kimams iÅ¡taisyti).

Teismas sprendė, kad abi Å¡alys – tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė yra po lygiai atsakingos už atsiradusius defektus, todėl Å¡ios iÅ¡laidos dalintinos Å¡alims per pusę, t. y. po 24 303 Eur. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovė nėra sumokėjusi atsakovei už atliktus darbus 79 993,50 Eur, Å¡i suma mažintina ieÅ¡kovei tenkančia trÅ«kumų iÅ¡taisymo suma (24 303 Eur), todėl ieÅ¡kovei nesumokėta suma lieka 55 690,50 Eur. Be to, teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė (ir ieÅ¡kovė su tuo sutiko), kad ieÅ¡kovė neatliko darbų už 649,36 Eur sumÄ , kuria taip pat mažintina iÅ¡ atsakovės priteistina suma.

Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog iÅ¡ viso buvo iÅ¡raÅ¡yta 896,77 Eur didesnė suma negu atlikta darbų. Nors teismo ekspertas Å¡ios ekspertizės nuostatos neįtraukė į ekspertizės iÅ¡vadas, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti dėl jos nepagrįstumo ir (ar) neteisingumo, bei ja nesiremti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad iÅ¡ atsakovės priteistina suma (55 690,50 Eur) dar mažintina ir Å¡iomis sumomis, t. y. 649,36 Eur ir 896,77 Eur, todėl bendra ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina suma sudaro 54 144,37 Eur.Teismas pažymėjo, kad galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasiraÅ¡ytas ne tik dėl ieÅ¡kovės kaltės (dalį darbų atlikus netinkamai), tačiau ir dėl atsakovės kaltės (per anksti pradėjus eksploatuoti ginčo statinius, dėl to ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai ir neturėjo galimybių pabaigti darbų), todėl atsakovės argumentai dėl delspinigių skaičiavimo ieÅ¡kovei pagal rangos sutarties 59 punktÄ atmestini.

Atsakovė nepažeidė teisės sustabdyti savo prievolės vykdymÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, Å¡ia savigynos forma naudojosi sÄ Å¾iningai, neperžengdama savigynos ribų, bei teisėtai delsė atsiskaityti su ieÅ¡kove, todėl iÅ¡ jos taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti netesybas (delspinigius) pagal sutarties 59 punkto nuostatas.Atsakovės veiksmai sustabdant mokėjimus ieÅ¡kovei ir perimant ginčo objektÄ atitiko įstatymo ir Å¡alių sudarytos sutarties reikalavimus, atsakovė Å¡ia savigynos forma naudojosi sÄ Å¾iningai, neperžengdama savigynos ribų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė pažeidė Å¡alių sudarytos rangos sutarties nuostatas, ir dėl to bÅ«tų pagrindas nutraukti ginčo sutartį.

Aplinkybė, kad atsakovė per anksti pradėjo eksploatuoti silosines, jų dar neužbaigus, buvo įvertinta sprendžiant klausimÄ dėl skolos dydžio ir negali bÅ«ti laikytina kaip atsakovės sutarties pažeidimas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl rangos sutarties nutraukimo atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodžius, jog atsakovė pažeidė ginčo sutartį (CPK 12, 178 straipsniai) Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį dėl skolos bei procesinių palÅ«kanų priteisimo pakeisti – ieÅ¡kovės                          UAB „Damansta“ reikalavimÄ dėl skolos priteisimo atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas atsižvelgė į pagal sutartį pastatytų silosinių trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas bei kitas eksperto ekspertizės akte nurodytas aplinkybes bei ieÅ¡kovės reikalautÄ skolos sumÄ sumažino nuo 79 993,50 Eur iki 54 144,37 Eur. Atsakovės manymu, pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė visiÅ¡kai pagrįstai sustabdė savo prievolių pagal sutartį vykdymÄ , neturėjo pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovės kad ir sumažintÄ skolÄ , nes pareigų vykdymo sustabdymo pagrindas nėra iÅ¡nykęs iki Å¡iol.Teismas netinkamai įvertino ekspertizės aktÄ , eksperto atsakymus apklausos metu, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, todėl netinkamai paskirstė atsakomybę už pastatytų silosinių trÅ«kumus.Teismas nepagrįstai priteisė procesines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Teismas sprendime ne kartÄ pažymėjo, jog atsakovė teisėtai naudojosi savo teise sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymÄ , todėl procesinių palÅ«kanų priteisimas už laikotarpį, kuomet atsakovė teisėtai nemokėjo ieÅ¡kovei už darbus (atsakovės įsitikinimu, ji ir toliau teisėtai naudojasi prievolių vykdymo sustabdymo teise) prieÅ¡tarauja protingumo ir teisingumo principams.Atsakovė nesutinka ir su procesinių palÅ«kanų priteisimu nuo ekspertizės akto pateikimo dienos, kadangi iki teismo sprendimo, kuriame bus galutinai konstatuotas trÅ«kumų iÅ¡laidų dydis ir, svarbiausia, atsakingi asmenys, įsiteisėjimo, Å¡ios aplinkybės nėra aiÅ¡kios.

Jeigu vis dėlto iÅ¡ atsakovės bÅ«tų priteista kažkokia dalis skolos, procesinės palÅ«kanos nuo tokios skolos galėtų bÅ«ti skaičiuojamos tik po sprendimo įsiteisėjimo. PrieÅ¡ingu atveju susiklosčiusi situacija prieÅ¡tarautų protingumo ir teisingumo principams.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai:Teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino atsakovės teiginius, jog ieÅ¡kovė darbus atliko ne laiku, pavėluotai.

Ekspertizės akte nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. Å¡alys pasirašė projektinį pakeitimÄ dėl paruoÅ¡iamojo betono sluoksnio atsisakymo ir dokumentacijos parengimui rangovas (ieÅ¡kovė) turėjo 15 dienų, o po 20 dienų buvo baigtos betonuoti grindys, galima teigti, jog statybos darbai nevėlavo ir buvo atlikti laiku, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė (rangovė) sutartus rangos darbus atliko laiku. Be to, galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasiraÅ¡ytas ne tik dėl ieÅ¡kovės kaltės (dalį darbų atlikus netinkamai), tačiau ir dėl atsakovės kaltės (per anksti pradėjus eksploatuoti ginčo statinius, dėl to ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai ir neturėjo galimybių pabaigti darbų), todėl atsakovės argumentai dėl delspinigių skaičiavimo ieÅ¡kovei pagal rangos sutarties 59 punktÄ nepagrįsti ir atmestini.Vilniaus apygardos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nusprendė, kad, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iÅ¡ atsakovės priteistinos Å¡eÅ¡ių procentų procesinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 54 144,37 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nenurodo jokių naujų motyvų, lyginant su atsakovės pozicija, nurodyta bylos procesiniuose dokumentuose.

Å iuo atveju, atsakovei nenurodant jokių naujų motyvų, dėl kurių turėtų bÅ«ti keičiamas sprendimas, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė tiesiog nesutinka su byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Svarbu yra tai, kad sprendimÄ teismas grindė teismo eksperto atliktu ekspertiniu tyrimu, kurio atsakovė net neginčijo ir neprašė atlikti naujos ekspertizės. Tokiu bÅ«du, teismas visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi specialiųjų žinių turinčio eksperto iÅ¡vada, kurios atsakovė ir trečiasis asmuo nesugebėjo paneigti.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Byloje ginčas kilo dėl rangos sutarties nutraukimo ir apmokėjimo už darbus. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2014 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti 2 naujų silosinių statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis sumokėti ieÅ¡kovei 913 657,69 Lt už atliktus darbus.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, darbai iki galo nebuvo atlikti, atsakovė perėmė statybvietę ir pradėjo eksploatuoti statinius. IeÅ¡kovė teigė, kad dėl atsakovės veiksmų iÅ¡ esmės toliau nebegali vykdyti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir prašė sutartį nutraukti bei priteisti skolÄ už atliktus darbus, o atsakovė nurodė, kad ji turėjo teisę pagal rangos sutarties 50 punktÄ sustabdyti atsiskaitymus, iki bus paÅ¡alinti trÅ«kumai, nes ieÅ¡kovė darbus atliko netinkamai, darbai atsakovei nebuvo perduoti.Byloje pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo paskirta statybos ekspertizė, užduodant teismo ekspertui klausimus dėl ginčo rangos sutarties pagrindu atliktų darbų; ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui L.

U. Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, padarė iÅ¡vadÄ , kad statinio statybos defektų atsiradimÄ iÅ¡ esmės lėmė trys priežastinės grupės, kurių pirmoji susijusi su rangovo atstovo (statinio statybos vadovo) veiksmais arba neveikimais, statybos klaidomis, statinio statybos metu; antroji grupė susijusi su statytojo (užsakovo) atstovo (statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo) veiksmais arba neveikimais, kontrolės klaidomis, statinio statybos metu; trečioji grupė susijusi su statytojo (užsakovo) veiksmais, kai pradėjo naudoti kÄ tik įrengtÄ naujÄ silosinių statinį tinkamai neužbaigus statinio statybos.

Eksperto teigimu, trečioji priežastinė grupė yra pagrindinė, nes inicijavo statybos darbų defektų atsiradimÄ ir turi vyravimo požymį, o pirmoji ir antroji priežastinės grupės yra Å¡alutinės, nes tik padidina trečiosios priežastinės grupės veiksmingumÄ ir turi lydintįjį požymį. Ekspertas konstatavo, kad rangovo (ieÅ¡kovės) atstovo (statinio statybos vadovo) veiksmai lėmė defektų atsiradimÄ vienu ketvirtadaliu; užsakovÄ (atsakovę) atstovaujančio statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo veiksmai lėmė defektų atsiradimÄ vienu ketvirtadaliu ir užsakovo (atsakovės) veiksmai įtakojo/lėmė defektų atsiradimÄ dviem ketvirtadaliais.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo veiksmai ar neveikimas, kontrolės klaidos statinio statybos metu lėmė defektų atsiradimÄ , nes jis ėmėsi protingų ir teisėtų veiksmų siekiant sustabdyti nurodytus darbus, tačiau ieÅ¡kovė vis tiek tęsė darbus, tokiu bÅ«du pati prisiimdama rizikÄ už nekokybiÅ¡kai atliekamus darbus.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės netinkamai atlikti statybos darbai, atsakovės (jos atstovų) reikalavimų sustabdyti minėtus darbus nevykdymas ir atsakovės veiksmai – per anksti pradėjus eksploatuoti nepabaigtÄ statinį (silosines), po lygiai nulėmė vėliau nustatytų defektų atsiradimÄ .Apeliantė apeliaciniame skunde kelia tinkamo įrodymų vertinimo byloje klausimÄ ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ekspertizės aktÄ , eksperto atsakymus apklausos metu, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, todėl netinkamai paskirstė atsakomybę už pastatytų silosinių trÅ«kumus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra itin iÅ¡plėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016 26–27 punktus; ir kt.).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29 punktÄ ).Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ekspertizė.

Su ekspertizės iÅ¡vadomis apeliantė nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo ja vadovautis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ (jos dalį) gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, jog iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiamos konkrečios anksčiau nurodytos kasacinio teismo praktikoje iÅ¡skirtos aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti kaip įrodymÄ byloje pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ (jos dalį).

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, matyti, kad teismas besÄ lygiÅ¡kai ekspertizės iÅ¡vadomis nesivadovavo, o iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės ir sprendė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė yra po lygiai atsakingos už atsiradusius defektus. Apeliantės nurodyti trečiojo asmens abstraktÅ«s paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje nepaneigia nei eksperto iÅ¡vadų, nei byloje esančių duomenų visumos.

Kitų duomenų, kurie objektyviai paneigtų eksperto iÅ¡vadas, apeliantė nepateikė. Tai, kad ieÅ¡kovė yra taip pat atsakinga už atsiradusius defektus, prieÅ¡ingai, nei siekia įrodyti apeliantė, savaime nepaneigia jos atsakomybės ar eksperto iÅ¡vadų teisingumo (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ji visiÅ¡kai pagrįstai sustabdė savo prievolių pagal sutartį vykdymÄ , neturėjo pagrindo priteisti kad ir sumažintÄ skolÄ ir (ar) procesines palÅ«kanas, nes pareigų vykdymo sustabdymo pagrindas nėra iÅ¡nykęs iki Å¡iol.

Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat remiasi kasacinio teismo praktika argumentuodama, kad jos prievolė ieÅ¡kovei laikytina nedalia, o tai leidžia sustabdyti ne dalį prievolės, o jÄ visÄ (CK 6.205 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009). CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartÄ terminÄ atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui bÅ«tinas sÄ lygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ .

Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ir rekonstrukcijai, montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti bei kapitalinio remonto darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ginčo Å¡alių sudaryta sutartis laikytina statybos rangos sutartimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡alių teisinius santykius ir ginčo objektÄ , su apeliantės argumentais dėl prievolės nedalumo nesutinka.

Prievolės pagal sudarytÄ statybos rangos sutartį dalumÄ nagrinėjamu atveju patvirtina jau vien faktas, kad dalis prievolės yra įvykdyta, o dėl to ginčo tarp Å¡alių nėra. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. spalio 17 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras atitinkamai                  374 316,32 Lt ir 119 685,23 Lt sumoms, kurios turėjo bÅ«ti apmokėtos iki 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. spalio 31 d. Atsakovė pagal 2014 m. rugsėjo 5 d. sÄ skaitÄ iÅ¡ankstiniam apmokėjimui Nr. 092 sumokėjo 217 800 Lt.

Ginčo tarp šalių dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių iš esmės nekilo. Be to, apeliantės nurodytos kasacinio teismo praktikos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, nes kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009 buvo dėl nekilnojamojo daikto (buto) pirkimo–pardavimo sutarties, o ne dėl statybos rangos teisinių santykių, kaip yra šiuo atveju. Vien nurodytos kasacinio teismo praktikos pacitavimas ir deklaratyvūs apeliantės teiginiai dėl prievolės (ne)dalumo šiuo atveju teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 straipsnis).Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad prievolių vykdymo sustabdymo pagrindas nėra išnykęs iki šiol.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties nevykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas ar bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016, 22 punktas).Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios Å¡alies teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje).

Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vienÄ ar kelis teisių gynimo bÅ«dus, jeigu jų bendrÄ taikymÄ leidžia pasirinktų gynimo bÅ«dų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015, ir joje nurodytÄ praktikÄ ; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015; kt.) Å iuo atveju, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pasinaudojo CK 6.207 straipsnyje ir sutarties 50 punkte nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, o ieÅ¡kovė – CK 6.217 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisių gynimo bÅ«du.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas iš dalies pripažino pasirinktus teisių gynimo būdus teisėtais, tačiau nustatė, kad prievolę iš dalies netinkamai įvykdė (nebuvo pasiektas sutarties rezultatas) tiek ieškovė, tiek atsakovė, o tai yra prievolės neįvykdymas (CK 6.63 straipsnio 1 dalis 2 punktas,                        6.205 straipsnis). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ne tik dėl ieškovės kaltės (dalį darbų atlikus netinkamai), tačiau ir dėl atsakovės kaltės (per anksti pradėjus eksploatuoti ginčo statinius, dėl to ieškovė faktiškai ir neturėjo galimybių pabaigti darbų).

Atitinkamai, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė dalį darbų atliko tinkamai, už kuriuos su ja turi bÅ«ti atsiskaityta, todėl Å¡alių tarpusavio sutartinių prievolių klausimÄ iÅ¡sprendė visiÅ¡kai ir prievolės sustabdymo pagrindų nebėra.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante, kad teismas nepagrįstais ir prieÅ¡taringais motyvais priteisė procesines palÅ«kanas. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia apeliantės dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje                                      Nr. 3K-3-413/2009.

Å i nutartis yra aktuali tuo, kad kasacinis teismas nurodė, jog atsakovai nepažeidė teisės sustabdyti savo prievolės vykdymÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, Å¡ia savigynos forma naudojosi sÄ Å¾iningai, neperžengdami savigynos ribų, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti netesybas (delspinigius), tačiau sprendimÄ , kuriuo buvo priteistos ir procesinės palÅ«kanos, kaip ir Å¡iuo atveju, paliko nepakeistÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta anksčiau, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies.

PalÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). PalÅ«kanos gali bÅ«ti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Kompensuojamosios palÅ«kanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.210, 6.261 straipsniai) funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 24 punktas).

Kompensuojamosioms palÅ«kanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palÅ«kanos, t. y. įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos skirtos bÅ«simiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iÅ¡ to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                        2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).Å iuo atveju teismo ekspertas ekspertizės akte apskaičiavo (ir Å¡alys to neginčijo), kad bendrai darbų trÅ«kumų Å¡alinimo darbams reikia 48 606 Eur.

Atsakovės sulaikyta suma buvo                                79 993,50 Eur. Byloje nustatyta, kad trÅ«kumams iÅ¡taisyti reikalinga 24 303 Eur suma, be to, ieÅ¡kovė neatliko darbų už 649,36 Eur sumÄ , taip pat buvo iÅ¡raÅ¡yta 896,77 Eur didesnė suma negu atlikta darbų. Atėmus Å¡ias sumas, atsakovė ginčo laikotarpiu disponavo 54 144,37 Eur, kurie priklauso ieÅ¡kovei, todėl privalo mokėti įstatyme nustatytas palÅ«kanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog jÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Teismo iÅ¡vados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei norėjo apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo netinkamai taikytos materialinės ir / ar proceso teisės normos. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir / ar faktinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantės 605 Eur iÅ¡laidas, patirtas už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Prie praÅ¡ymo pridėjo Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. PraÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos advokatÅ«ros 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (už tokio pobÅ«džio procesinio dokumento parengimÄ ), todėl Å¡is ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkintinas – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Damansta“ (juridinio asmens kodas 302758819) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Aristavos Å«kis (juridinio asmens kodas 161298135) 605 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                                        Danutė Gasiūnienė                                                                                                                      Danguolė Martinavičienė                                                                                                                      Egidija Tamošiūnienė